Legislator Case Law & Legislation
13f7c71c-8ea9-49ca-a2d3-56a795f30549 AI generated

13f7c71c-8ea9-49ca-a2d3-56a795f30549 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 13f7c71c-8ea9-49ca-a2d3-56a795f30549
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Magnumo investicijos“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Teledema“ 88 685,64 Eur skolos ir 4 057,11 Eur delspinigių už patalpų įrengimo darbus, 13 202,51 Eur pagal sutartį nesumokėto užstato ir 603,90 Eur delspinigių už vėlavimÄ sumokėti užstatÄ , taip pat 8 proc. metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

13f7c71c-8ea9-49ca-a2d3-56a795f30549 · Lietuvos apeliacinis teismas: Atsakovė nevykdė savo pareigos nuomos sutartyje nustatytais terminais parengti priedus Nr. 5 ir 6. Atsakovė tik 2020 m. sausio 24 d. atsiuntė ieÅ¡kovei septintame aukÅ¡te iÅ¡sinuomotų patalpų pertvarų planÄ (dalį priedo Nr. 5), o pirmo aukÅ¡to – 2020 m. sausio 27 d. Be to, pirmiau nurodytų dokumentų (brėžinių) nepakako tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti priedo Nr. 5 parengimÄ . Pastarasis turėjo apimti taip pat ir inžinerinių sistemų patalpose įrengimo schemÄ , bet atsakovė nepateikė schemos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-775-912/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00622-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.5; 2.6.6.2; 2.6.16.5; 2.6.18.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danguolės Martinavičienės, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Magnumo investicijos“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teledema“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Magnumo investicijos“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Teledema“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Magnumo investicijos“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Teledema“ 88 685,64 Eur skolos ir 4 057,11 Eur delspinigių už patalpų įrengimo darbus, 13 202,51 Eur pagal sutartį nesumokėto užstato ir 603,90 Eur delspinigių už vėlavimÄ sumokėti užstatÄ , taip pat 8 proc. metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji yra „Magnum“ verslo centro (toliau – ir verslo centras) savininkė ir patalpų nuomotoja. IeÅ¡kovė (toliau – ir nuomotoja) ir atsakovė (toliau – ir nuomininkė) 2019 m. lapkričio 28 d. sudarė patalpų nuomos sutartį (toliau – ir sutartis, nuomos sutartis), pagal kuriÄ atsakovei iÅ¡nuomotos 715,52 kv. m patalpos, esančios dviejuose verslo centro aukÅ¡tuose. Nuomos sutartis sudaryta neužbaigus verslo centro statybos, todėl pastarojoje nurodytas apytikslis nuomojamas plotas, kuris vėliau turėjo bÅ«ti patikslintas.

IeÅ¡kovė parengė ir pateikė atsakovei papildomÄ susitarimÄ dėl nuomos sutarties, bet atsakovė jo nepasirašė. Dėl to ieÅ¡kovė 2020 m. spalio 16 d. pateikė atsakovei raÅ¡tÄ , kuriame nurodė tikslų nuomojamų patalpų plotÄ â€“ 723,42 kv. m, iÅ¡ kurių: 575,91 kv. m patalpos septintame aukÅ¡te; 78,95 kv. m patalpos pirmame B aukÅ¡te ir 68,56 kv. m bendro naudojimo patalpos, taip pat nurodė patikslintÄ nuomos mokestį ir patikslintÄ užstato dydį – 35 715,42 Eur.

3. IeÅ¡kovė ir atsakovė 2020 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė patalpų priėmimo–perdavimo aktÄ . Pastarajame nurodyta, kad atsakovė turi pareigÄ iki 2020 m. rugsėjo 4 d. sumokėti likusiÄ užstato dalį. Atsakovė pirmiau nurodytos pareigos neįvykdė, nes nesumokėjo 13 202,51 Eur užstato dalies. IeÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę su reikalavimu sumokėti užstato dalį, bet atsakovė atsisakė tai daryti. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 31 d. raÅ¡te nurodė, kad įskaito užstato dalį, nes paskaičiavo ieÅ¡kovei baudÄ už pavėluotÄ ginčo patalpų perdavimÄ .

Pagal nuomos sutarties specialiosios dalies 5 punktÄ atsakovei patalpos turėjo bÅ«ti perduotos iki 2020 m. liepos 1 d., bet Å¡alys tik 2020 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė patalpų priėmimo–perdavimo aktÄ dėl pačios atsakovės veiksmų. Dėl to atsakovė nepagrįstai paskaičiavo ieÅ¡kovei 14 102,51 Eur baudÄ . IeÅ¡kovė 2020 m. rugsėjo 3 d. raÅ¡tu informavo atsakovę, kad nesutinka su įskaitymu.

4. Ä®skaitymas neteisėtas, jo metu nebuvo visų įskaitymo atlikimui bÅ«tinų sÄ lygų. Pirma, įskaitymo atlikimo metu atsakovė neturėjo reikalavimo teisės į ieÅ¡kovę, nes atsakovė nepagrįstai paskaičiavo baudÄ . Atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti ginčo patalpas. Pagal nuomos sutarties bendrosios dalies 5.1 ir 5.6 papunkčius, atsakovė galėjo nepriimti patalpų tik jeigu bÅ«tų nustatyti trÅ«kumai, dėl kurių negalima naudoti patalpų pagal jų paskirtį. Atsakovė sutartyje nustatytÄ patalpų perdavimo dienÄ â€“ 2021 m. liepos 1 d.

– neužfiksavo jokių esminių patalpų įrengimo trūkumų, dėl kurių patalpų nebuvo galima pradėti naudoti pagal paskirtį. Atsakovė tik raštu pažymėjo, kad patalpose yra keli neesminiai defektai. Atsakovė pareiškė, kad nepriims patalpų tol, kol neatliks nuomos sutartyje nenumatyto patalpų ir pastato dokumentų patikrinimo. Antra, atsakovės reikalavimo teisė į ieškovę dėl baudos sumokėjimo ir ieškovės reikalavimo teisė į atsakovę dėl užstato sumokėjimo nevienarūšės ir nelygiavertės vykdytinumo bei akivaizdumo požiūriu.

Prievolių dalykas nesutampa. Be to, skirtingi prievolių vykdymo bÅ«dai, nes ieÅ¡kovės pareiga mokėti baudÄ yra vienkartinio vykdymo prievolė, t. y. ji pasibaigtų jÄ Ä¯vykdžius. Atsakovės pareiga sumokėti užstatÄ yra tęstinio vykdymo prievolė, kuri nesibaigia atsakovei sumokėjus užstatÄ . Sutarties bendrosios dalies 12.3 papunktyje nustatyta, kad nuomininkė privalo nuolat palaikyti viso užstato sumokėjimÄ . Jeigu užstatas dėl kokių nors priežasčių sumažėtų, atsakovė privalėtų primokėti trÅ«kstamÄ užstato dalį.

Atsakovei neva įskaičius dalį užstato, ji pagal sutarties nuostatas turi pareigÄ primokėti trÅ«kstamÄ užstato dalį. Dėl to baudos ir užstato prievolės nevienarūšės ir negalėjo bÅ«ti įskaitytos. Atsakovė turi pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovei 13 202,51 Eur užstato ir 603,90 Eur delspinigių.

5. Å alys nuomos sutarties specialiosios dalies 8 punkto 1 papunktyje ir bendrosios dalies 5.2 papunktyje susitarė, kad ieÅ¡kovė įrengs atsakovei iÅ¡nuomotas patalpas pagal sutarties priedus Nr. 4, 5 ir 6. Å alys susitarė dėl atsiskaitymo už patalpų įrengimÄ tvarkos: įrengimo iÅ¡laidos iki 300 Eur / kv. m tenka ieÅ¡kovei; įrengimo iÅ¡laidos, virÅ¡ijančios 300 Eur / kv. m – atsakovei. IeÅ¡kovė parengė standartinę patalpų įrengimo specifikacijÄ (sutarties priedas Nr. 4), o atsakovė nuomos sutarties bendrosios dalies 5.2 papunktyje įsipareigojo parengti patalpų iÅ¡planavimo schemÄ ir patalpų individualiÄ specifikacijÄ (sutarties priedai Nr. 5 ir 6).

Pagal nuomos sutarties specialiosios dalies 5 punktÄ atsakovė priedÄ Nr. 5 turėjo parengti ir suderinti su ieÅ¡kove iki 2019 m. gruodžio 20 d., o priedÄ Nr. 6 – iki 2020 m. sausio 20 d., tam, kad ieÅ¡kovė galėtų nustatytais terminais įrengti ir iki 2020 m. liepos 1 d. perduoti atsakovei iÅ¡nuomotas patalpas. Faktinei patalpų įrengimo kainai dėl bet kokių priežasčių virÅ¡ijus 300 Eur / kv. m, atsakovė įsipareigojo kompensuoti ieÅ¡kovei 300 Eur / kv. m virÅ¡ijančias įrengimo iÅ¡laidas.

6. Atsakovė nevykdė savo pareigos nuomos sutartyje nustatytais terminais parengti priedus Nr. 5 ir 6. Atsakovė tik 2020 m. sausio 24 d. atsiuntė ieÅ¡kovei septintame aukÅ¡te iÅ¡sinuomotų patalpų pertvarų planÄ (dalį priedo Nr. 5), o pirmo aukÅ¡to – 2020 m. sausio 27 d. Be to, pirmiau nurodytų dokumentų (brėžinių) nepakako tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti priedo Nr. 5 parengimÄ . Pastarasis turėjo apimti taip pat ir inžinerinių sistemų patalpose įrengimo schemÄ , bet atsakovė nepateikė schemos.

Be to, atsakovė 2020 m. vasario 6, 18, 26 ir 28 dienomis keitė patalpų iÅ¡dėstymo planÄ ir tik 2020 m. vasario 18 d. pirmÄ kartÄ atsiuntė kitÄ priedo Nr. 5 dalį – elektros planÄ septinto aukÅ¡to patalpoms. PastarÄ jį atsakovė tikslino 2020 m. kovo 24 d. ir gegužės 29 d. Atsakovė neparengė vientiso sutarties priedo Nr. 6. Vietoje to, atsakovė dalimis siuntė savo pageidavimus dėl patalpų įrengimo. IeÅ¡kovės pasitelktas architektas 2020 m. sausio 30 d. elektroniniu laiÅ¡ku perspėjo atsakovę, kad ji turi pateikti visÄ interjero projektÄ , bet ne dalimis.

Nepaisant to, atsakovė nurodė, kad negalės vykdyti savo įsipareigojimų, todėl siunčia nurodymus dalimis tam, kad projektas nebÅ«tų vilkinamas. IeÅ¡kovės architektas 2020 m. vasario 7 d. pakartotinai paragino atsakovę suformuluoti ir pateikti visÄ patalpų įrengimo užduotį, bet atsakovė nurodė, kad to nedarys, nes nenori perdaryti savo brėžinių, jeigu kažkas netinkamai bus atlikta. Atsakovė iki 2020 m. liepos mėn. siuntė nurodymus dėl patalpų įrengimo. Be to, atsakovė tik 2020 m. vasarÄ , t. y. prieÅ¡ pat patalpų perdavimo terminÄ , pradėjo kelti klausimus dėl patalpose numatytos Å¡ildymo ir Å¡aldymo sistemos.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku neparengė sutarties priedų Nr. 5 ir 6 bei nesuderino jų su ieÅ¡kove, Å¡alys nukrypo nuo griežto sutarties sÄ lygų ir terminų laikymosi. Nepaisant pirmiau nurodytų aplinkybių, ieÅ¡kovė nestabdė patalpų įrengimo darbų ir atsakovė apie tai žinojo. IeÅ¡kovė įrengė patalpas ir Å¡alys 2020 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė patalpų priėmimo–perdavimo aktÄ .

7. IeÅ¡kovė 2020 m. rugpjūčio 25 d. pateikė atsakovei patalpų įrengimo sÄ matÄ , kurioje nurodytos patalpų įrengimo iÅ¡laidos. Ginčo patalpų įrengimas pagal pateiktÄ sÄ matÄ kainavo 281 095,53 Eur be PVM, todėl atsakovė turėjo sumokėti ieÅ¡kovei 88 685,64 Eur už patalpų įrengimÄ (darbų suma virÅ¡ijanti 300 Eur / kv. m). IeÅ¡kovė 2020 m. lapkričio 3 d. iÅ¡rašė ir pateikė atsakovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , taikydama atvirkÅ¡tinį PVM apmokestinimÄ .

Nepaisant to, atsakovė nesumokėjo ieÅ¡kovei 88 685,64 Eur ir 2020 m. spalio 2 d. bei lapkričio 30 d. raÅ¡tuose nurodė, kad nemokės 88 685,64 Eur, nes manė, jog nuomotojo skiriami 300 Eur / kv. m. visiÅ¡kai padengs patalpų įrengimÄ . Be to, atsakovė 2021 m. kovo 8 d. raÅ¡te nurodė, kad ieÅ¡kovė laiku nepateikė atsakovei patalpų įrengimo sÄ matų, tai, neva sukÅ«rė lÅ«kestį, kad patalpų įrengimas nevirÅ¡ija 300 Eur / kv. m. IeÅ¡kovė objektyviai negalėjo parengti iÅ¡ankstinės patalpų įrengimo sÄ matos.

Numatomų atlikti darbų sÄ matÄ galima parengti tik tuomet, kai žinomi visi patalpose numatomi atlikti darbai. Atsakovė turėjo pati įsivertinti ir numatyti, kiek gali kainuoti patalpų įrengimas pagal jos pateiktus pageidavimus. Patalpos pritaikytos individualiems atsakovės poreikiams. Pasibaigus nuomos sutarčiai ir pasikeitus nuomininkui, patalpos turės bÅ«ti iÅ¡ naujo pritaikytos naujam nuomininkui. Atsakovei atsisakius sumokėti skolÄ už atliktus patalpų įrengimo darbus, ieÅ¡kovė kreipėsi į ekspertÄ E. L., praÅ¡ydama nustatyti priežastis, dėl kurių iÅ¡augo patalpų įrengimo kaina.

Pastarasis akte nurodė, kad kaina iÅ¡augo dėl: padidėjusio darbų vienetinio įkainio; padidėjusio darbų kiekio ir papildomų darbų. Atsakovė nepagrįstai atsisakė sumokėti ieÅ¡kovei skolÄ . Dėl to ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės turi bÅ«ti priteista 88 685,64 Eur skolos ir 4 057,11 Eur delspinigių už atliktus patalpų įrengimo darbus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 28 d. sprendimu tenkino ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 13 202,51 Eur pagal sutartį nesumokėto užstato ir 603,90 Eur delspinigių už vėlavimÄ sumokėti užstatÄ , taip pat 8 proc. metines procesines palÅ«kanas ir 1 120,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas atmetė kitÄ ieÅ¡kinio dalį, priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 4 889,11 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat netenkino atsakovės praÅ¡ymo skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių sudarytos nuomos sutarties turinį, konstatavo, kad Å¡alis sieja miÅ¡rÅ«s sutartiniai santykiai, turintys tiek patalpų nuomos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnis), tiek statybos rangos (CK 6.681 straipsnis) sutarčių požymių. Dėl to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kilus ginčui dėl atsiskaitymo už patalpų įrengimo statybos rangos darbus, turi bÅ«ti taikomos specialiosios statybos rangos sutartis reguliuojančios teisės normos ir taisyklės, o sprendžiant dėl depozito dalies sumokėjimo – negyvenamų patalpų nuomÄ reglamentuojančios teisės normos.

10. Teismas pasisakydamas dėl atsakovės pareigos sumokėti 88 685,64 Eur už iÅ¡nuomotų patalpų įrengimo darbus, nurodė kad pagal nuomos sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.2 papunktį ieÅ¡kovė įsipareigojo įrengti patalpas pagal atsakovės parengtÄ ir su nuomotoja (ieÅ¡kove) suderintÄ patalpų iÅ¡planavimo ir inžinerinių sistemų patalpose įrengimo schemÄ (priedas Nr. 5) bei patalpų individualaus įrengimo specifikacijÄ (priedas Nr. 6). Atsakovė įsipareigojo parengti, pataisyti pagal ieÅ¡kovės pastabas ir galutinai suderinti patalpų iÅ¡planavimo ir inžinerinių sistemų schemÄ bei specifikacijÄ iki sutarties specialiojoje dalyje nurodyto termino arba atskiru susitarimu Å¡alių suderinto termino.

Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė nustatytais terminais neparengė ir galutinai nesuderino su nuomotoja priedų Nr. 5 ir 6, neprašė pratęsti terminų priedams parengti ir suderinti, o pageidavimus patalpų įrengimui teikė dalimis. Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog ieÅ¡kovė priedų neparengimÄ nurodė kaip ypatingÄ priežastį laiku įrengti patalpas ir pasiraÅ¡yti patalpų priėmimo aktÄ , ji nereiÅ¡kė atsakovei dėl to pretenzijų, priimdavo jos pateiktus dokumentus ir pagal juos vykdė įrengimo darbus.

Teismas iÅ¡ 2020 m. sausio 6 d. elektroninių laiÅ¡kų turinio ir atsakovės paaiÅ¡kinimų nustatė, kad ieÅ¡kovė 2020 m. sausio mėn. dar nebuvo pateikusi atsakovei patalpų patikslintų plotų, nors priedo Nr. 5 pateikimo terminas jau buvo pasibaigęs. Atsakovė 2020 m. sausio 24 d. siuntė ieÅ¡kovei patalpų planÄ su tiksliomis pertvaromis, o 2020 m. sausio 27 d. – pirmo aukÅ¡to pertvarų planÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad priedai Nr. 5 ir 6 negalėjo bÅ«ti pateikti nuomos sutarties specialiojoje dalyje nustatytais terminais, t. y. anksčiau, negu ieÅ¡kovė pateikė atsakovei tikslius iÅ¡nuomojamų plotų matavimus.

11. Teismas pažymėjo, kad ginčo patalpų preliminarus plotas buvo 647,71 kv. m (569,24 kv. m septintame aukšte + 78,47 kv. m pirmame aukšte). Nuomos sutarties specialiosios dalies 8 punkte nustatyta, kad standartinė nuomojamų patalpų 1 kv. m ploto įrengimo statybos darbų kaina – 300 Eur plius PVM. Septintojo aukšto biuro patalpų įrengimo darbų nekompensuojama kaina – 170 772 Eur plius PVM (569,24 kv. m x 300 Eur), o pirmojo aukšto – 23 541 Eur plius PVM (78,4 kv. m x 300 Eur), bendra nekompensuojamų darbų suma – 194 313 Eur plius PVM (170 772 Eur + 23 541 Eur).

Nuomotojo pateiktÄ patalpų įrengimo pagal priedus Nr. 4 ir 6 sÄ matÄ nuomininkas suderina ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jos gavimo dienos (sutarties specialiosios dalies 8 punktas). Ekspertinio tyrimo akte nurodyta, kad pagal kartu su techniniu ir darbo projektais pateiktomis objektinėmis ir lokalinėmis sÄ matomis, atsakovei iÅ¡nuomojamų patalpų įrengimo suma buvo 192 409,90 Eur be PVM. Dėl to 1 kv. m ploto darbų kaina bÅ«tų 297,06 Eur ir nevirÅ¡ytų nekompensuojamos patalpų įrengimo kainos – 300 Eur.

Atsakovei 2020 m. rugpjūčio 25 d. pateiktose sÄ matose nurodyta, kad ginčo patalpų įrengimo kaina – 281 095,53 Eur (be PVM), pervirÅ¡is – 88 685,63 Eur, t. y. 1 kv. m ploto darbų kaina – 435,81 Eur. Pastaroji net 46 proc. virÅ¡ija preliminariÄ jÄ patalpų įrengimo kainÄ , buvusiÄ nuomos sutarties sudarymo momentu. Dėl to teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė negalėjo nepastebėti tokio didelio 1 kv. m darbų kainos skirtumo.

12. Teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovė neatsakė į atsakovės 2020 m. sausio 3 d. paklausimÄ , kiek kainuos elektros taÅ¡kas ofiso ir kitose patalpose, taip pat į 2020 m. gegužės 18 d. paklausimÄ , kiek iÅ¡ tų 300 Eur kv. m jau iÅ¡leista. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė neteikė atsakovei patalpų įrengimo darbų sÄ matų, o savo reikalavimÄ grindė 2020 m. rugpjūčio mėn. objektinėmis sÄ matomis, kurios pateiktos atsakovei po visų patalpų įrengimo darbų atlikimo ir nebuvo derintos su atsakove.

13. Teismas pažymėjo, kad statybos rangos sutartyje nustačius konkrečiÄ kainÄ , įstatyme nenustatyta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant. Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo, kad nuomos sutartyje numatytas preliminarus nuomojamų patalpų plotas (647,71 kv. m), tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog sÄ matoje numatyta bendra nekompensuojamų darbų kaina – 194 313 Eur plius PVM taip pat preliminari. Vis dėlto teismas konstatavo, kad Å¡alys susitarė dėl fiksuotos 1 kv. m darbų kainos – 300 Eur plius PVM. Å alių sudarytoje sutartyje iÅ¡samiai nurodyta, kokia yra patalpų standartinio įrengimo specifikacija, susitarus dėl patalpų įrengimo dalinės ir pilnos apdailos. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė bÅ«dama verslininke, statanti verslo centrÄ , neabejotinai buvo apskaičiavusi standartinio patalpų įrengimo su pilna apdaila 1 kv. m darbų kainÄ .

14. Teismas akcentavo, kad pagal ekspertinio tyrimo aktÄ darbų kainos kito (atsirado darbų pervirÅ¡is) dėl vienetinio darbų įkainio pasikeitimo, darbų kiekio padidėjimo, specifikacijos pasikeitimo, į techninį projektÄ neįtrauktų darbų ir medžiagų nurodymo (pavyzdžiui: sienų vidinių pavirÅ¡ių dažymas kartotiniu (trečiu) sluoksniu; durų atmušų montavimo; nenurodytų papildomų Å¡ildymo – vėsinimo darbų; kt.). Teismas konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog: atsakovė buvo informuota apie bÅ«tinus atlikti papildomus darbus, naudoti papildomas medžiagas, įrengimus, kurie nepatenka į nuomos sutarties priede Nr. 4 nurodytÄ specifikacijÄ ; su atsakove buvo derinamos Å¡ių papildomų darbų sÄ matos.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, siekdama keisti rangos sutarties darbų kainÄ , privalėjo įrodyti svarbių, objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių, bÅ«tinų sÄ lygų bei iÅ¡imtinių CK 6.653 straipsnio 6 dalyje ar CK 6.685 straipsnyje įtvirtintų aplinkybių buvimÄ ??????, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos 1 kv. m ploto darbų kainos. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė pirmiau nurodytų aplinkybių.

15. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai iÅ¡nuomojo atsakovei ir perdavė naudotis 723,42 kv. m patalpas, iÅ¡ jų 68,56 kv. m bendro ploto patalpas (nuomos sutartyje nurodyta 67,81 kv. m), pirmame aukÅ¡te – 78,93 kv. m patalpas (nuomos sutartyje nurodyta 78,47 kv. m), septintame aukÅ¡te – 575,91 kv. m patalpas (nuomos sutartyje nurodyta 569,24 kv. m), t. y. 7,9 kv. m daugiau, negu numatyta nuomos sutartyje (723,42 – 715,52 = 7,9). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad net jeigu ieÅ¡kovė ir bÅ«tų įrodžiusi, jog ji turėjo atlikti daugiau darbų, negu buvo numatyta nuomos sutartyje, įrengiant atsakovei iÅ¡nuomotÄ 7,9 kv. m plotÄ , skaičiuojant, kad 1 kv. m patalpų įrengimo kaina yra 300 Eur (7,9 kv. m x 300 Eur = 2 370 Eur), visi papildomi darbai nebÅ«tų virÅ¡iję 15 proc. darbų vertės (192 409,90 x 15 proc. = 28 861,49 Eur), numatytos pradiniame techniniame projekte ir su atsakove suderintose darbų sÄ matose.

16. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė pagal nuomos sutartį įsipareigojo iÅ¡nuomoti atsakovei patalpas, įrengtas su pilna apdaila pagal priedÄ Nr. 4. Patalpų įrengimo darbai turėjo bÅ«ti atlikti taip ir tokia apimtimi, kad be atsakovės sutikimo nevirÅ¡ytų sutartyje numatytos 1 kv. m patalpų įrengimo kainos – 300 Eur. IeÅ¡kovė, remdamasi techninio projekto specifikacijomis ir normatyviniais statybos dokumentais, turėjo paskaičiuoti darbų kiekius. Neįrodžius techninio projekto klaidos ar esminių sprendinių pakeitimo, visi padidėję darbų kiekiai priskirtini ieÅ¡kovės rizikai. Dėl to teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 88 685,65 Eur priteisimo už papildomus darbus atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atmetus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, nėra pagrindo priteisti 4 057,11 Eur netesybų.

17. Teismas, pasisakydamas dėl 13 202,51 Eur užstato priteisimo, nurodė, kad Å¡alys dėl užstato mokėjimo susitarė sutarties bendrosios dalies 12 punkte ir jo papunkčiuose. Å alys, be kita ko, susitarė, kad: užstatas užtikrina tinkamÄ nuomininkės įsipareigojimų vykdymÄ pagal sutartį; didėjant nuomos mokesčiui, atitinkamai turi bÅ«ti keičiamas sumokėto užstato dydis; nuomininkei vėluojant vykdyti mokėjimus Å¡ioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, užstatas bet kuriuo laiku vienaÅ¡aliÅ¡ku nuomotojos sprendimu gali bÅ«ti užskaitomas kaip nuomos mokesčio ir kitų sumų mokėjimas (sutarties bendrosios dalies 12.3–12.4, 12.6 papunkčiai).

Sutartyje nustatytas 35 343,60 Eur dydžio užstatas. Atsakovė įsipareigojo 17 671,80 Eur užstato sumokėti per deÅ¡imt darbo dienų nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, o likusiÄ dalį – 17 671,80 Eur – per tris darbo dienas nuo priėmimo–perdavimo akto pasiraÅ¡ymo. Priėmimo–perdavimo akte nurodyta, kad, pasikeitus nuomojamų patalpų plotui, likusi užstato dalis turi bÅ«ti sumokėta iki 2020 m. rugsėjo 4 d. Teismas akcentavo, kad atsakovė neginčijo, jog pagal sutartį turėtų bÅ«ti sumokėtas 35 715,42 Eur užstatas.

18. Teismas nustatė, kad atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovei 22 512,91 Eur užstato, todėl likusi mokėtina pagal sutartį suma – 13 202,51 Eur. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 31 d. raÅ¡tu pareikalavo, kad ieÅ¡kovė iki 2020 m. rugsėjo 4 d. sumokėtų 17 671,80 Eur baudÄ . Atsakovė pastarajame raÅ¡te taip pat nurodė, kad atlieka įskaitymÄ . IeÅ¡kovė 2020 m. rugsėjo 3 d. raÅ¡tu pareikalavo, kad atsakovė sumokėtų visÄ 17 671,80 Eur užstatÄ . Atsakovė 2020 m. rugsėjo 4 d. raÅ¡te nurodė, kad įskaitymas atliktas, pateikiant ieÅ¡kovei 2020 m. rugpjūčio 31 d. praneÅ¡imÄ , todėl visiÅ¡kai įvykdė savo įsipareigojimus dėl užstato sumokėjimo.

19. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių sutartas užstatas – tai atsakovės prievolių įvykdymo užtikrinimas. Teismas, įvertinęs sutarties sÄ lygas, konstatavo, kad užstato, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«do, paskirtis – užtikrinti nuomotojos (ieÅ¡kovės) teisių apsaugÄ , kad sutartinės prievolės bus vykdomos tinkamai ir dėl nuomininkės (atsakovės) neteisėtų veiksmų nuomotoja nepatirs nuostolių. Teismas konstatavo, kad atsakovė privalėjo papildyti sutartyje numatyto užstato sumÄ iki sutartyje nustatytos sumos.

20. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės argumentai dėl patalpų perdavimo laiko ir atliktų įskaitymų teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nes net atlikus baudos įskaitymÄ ar dėl kitų priežasčių sumažėjus užstato dydžiui, atsakovė privalo papildyti užstato sumÄ iki sutarto dydžio. Dėl to teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 13 202,51 Eur užstato ir 603,90 Eur delspinigių. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 21. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jos ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinį, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės visas ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 21.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuomos sutartį kvalifikavo kaip turinčiÄ rangos sutarties elementų. Toks teismo sprendimas yra siurprizinis, nes nė viena iÅ¡ Å¡alių neteigė, kad ginčo sutarčiai taikytinos statybos rangos sutartis reglamentuojančios CK nuostatos. Teismas neprašė Å¡alių pateikti nuomonės dėl nuomos sutarties kvalifikavimo. Dėl to teismas siurpriziniais argumentais, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs ir neiÅ¡klausęs Å¡alių nuomonių, suklydo ir neteisingai kvalifikavo ginčo sutartį.

Ginčo sutartis nemiÅ¡ri. Å alis sieja tik nuomos, bet ne rangos santykiai. 21.2. Kvalifikuojant ginčo sutartį, svarbu atsižvelgti ir įvertinti sutarties prasmę ir tikslÄ : sutartimi siekiama iÅ¡nuomoti atsakovei jos poreikius atitinkančias patalpas. IeÅ¡kovė nėra rangovė. Atsakovė sudarė ginčo sutartį ne tam, kad įsigytų rangos darbus, bet tam, kad įgytų teisę laikinai naudotis jai pritaikytomis patalpomis. Nuomos sutarties kvalifikavimas iÅ¡ dalies rangos sutartimi prieÅ¡tarauja verslo logikai, nes atsakovei nepriklauso ginčo patalpos, ji nesuinteresuota samdyti ieÅ¡kovę, kaip rangovę, pastarajai nuosavybės teise priklausančioms patalpoms įrengti.

Tam, kad sutartis bÅ«tų kvalifikuota kaip rangos sutartis, rangovas turi bÅ«ti prisiėmęs vienÄ iÅ¡ Å¡ių įsipareigojimų: pagaminti tam tikrÄ darbo rezultatÄ ; perduoti jį; atlikti darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Ginčo sutartimi ieÅ¡kovė neįsipareigojo pagaminti darbo rezultato. IeÅ¡kovė tik įsipareigojo perduoti patalpas, kurios atitiktų patalpų įrengimo reikalavimus, iÅ¡dėstytus nuomos sutarties prieduose Nr. 4–6, bet ne patalpų įrengimÄ , kaip savarankiÅ¡kÄ sutarties objektÄ . 21.3.

Nuomos sutarties specialiosios dalies 8 punktas, bendrosios dalies 5.2 papunktis ir kitos sutarties sÄ lygos, kuriose reglamentuotas ginčo patalpų įrengimas, turi bÅ«ti kvalifikuotos kaip Å¡alių susitarimas dėl to, kokios bÅ«klės ir kaip įrengtos patalpos turi bÅ«ti perduotos nuomininkei. Pagal CK 6.483 straipsnio 1 dalį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sÄ lygas atitinkančios bÅ«klės daiktÄ . IeÅ¡kovė įsipareigojo perduoti atsakovei patalpas, be kita ko, atitinkančias nuomos sutarčių prieduose Nr. 4, 5 ir 6 numatytas sÄ lygas, t. y. iÅ¡planuotas ir įrengtas taip, kaip numatyta prieduose. 21.4.

Nuomos sutarties kvalifikavimas kaip turinčios rangos sutarties požymių nepagrįstas taip pat ir dėl to, kad kai kurios CK nuostatos, kuriose reglamentuoti statybos rangos santykiai, nepritaikomos nuomos sutarčiai. Net jeigu bÅ«tų laikoma, kad nuomos sutartyje yra kokių nors rangos sutarčių požymių, pagal analogijÄ turėjo bÅ«ti vadovaujamasi CK 6.645 straipsnio 4 dalimi ir konstatuota, kad ginčo sutartis yra tik nuomos sutartis. 21.5. Teismas iÅ¡kraipė Å¡alių sutartinių santykių turinį konstatuodamas, kad nuomos sutartyje nustatyta rangos darbų kaina ir ji fiksuota – 1 kv. m darbų kaina – 300 Eur plius PVM.

Sutartyje neaptarta patalpų įrengimo kaina, bet tik aptarti įrengimo iÅ¡laidų paskirstymo principai – aptarta situacija, jeigu patalpų įrengimo iÅ¡laidos virÅ¡ytų 300 Eur / kv. m. 21.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė privalėjo užtikrinti ginčo patalpų įrengimÄ taip, kad jos atitiktų nuomos sutarties priedo Nr. 4 reikalavimus, ir toks įrengimas atsakovei nieko papildomai nekainuotų. Nuomos sutartyje nenumatyta, kad ieÅ¡kovė privalo įrengti patalpas nevirÅ¡ydama 300 Eur / kv. m kainos.

Pagal sutartį atsakovė prisiėmė rizikÄ dėl patalpų įrengimo iÅ¡laidų padidėjimo. Net jeigu patalpų įrengimo iÅ¡laidos bÅ«tų virÅ¡ijusios 300 Eur / kv. m tik dėl medžiagų ar darbų kainos padidėjimo, tokia rizika Å¡alių sutarimu tektų taip pat tik atsakovei. 21.7. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nebuvo susiklosčiusios sÄ lygos atsakovės pareigai kompensuoti dalį patalpų įrengimo iÅ¡laidų atsirasti. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė privalėjo neatlygintinai įrengti ginčo patalpas pagal PriedÄ Nr. 4, o neįrodžius techninio projekto klaidos ar esminių sprendinių pakeitimo, visi padidėję darbų kiekiai priskirtini ieÅ¡kovės rizikai.

Teismas neteisingai konstatavo, kad patalpų įrengimo iÅ¡laidos susidarė nesant esminių patalpų įrengimo sprendinių pakeitimų. Ginčo patalpos įrengtos ne tik pagal priedÄ Nr. 4. Teismas skundžiamame sprendime padarė prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas: nurodė, kad ieÅ¡kovė vykdė patalpų įrengimÄ pagal atsakovės nurodymus, t. y. ne tik pagal priedÄ Nr. 4; vėliau nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrindė, jog įrengiant patalpas buvo nukrypimų nuo priedo Nr. 4. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė tinkamai įrengė patalpas ir pagal visus atsakovės pageidavimus, t. y. nukrypstant nuo priedo Nr. 4 tiek, kiek to pageidavo atsakovė.

Dėl to teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nepagrindė, jog įrengiant patalpas buvo esminių nukrypimų nuo priedo Nr. 4, yra neteisinga. Net jeigu bÅ«tų nustatyta, kad sÄ matos suderinimas bÅ«tina sÄ lyga atsakovės pareigai sumokėti už darbus atsirasti, Å¡i sÄ lyga iÅ¡pildyta, nes ieÅ¡kovė laiku pateikė sÄ matÄ ir atsakovė per nustatytÄ terminÄ nepareiÅ¡kė jokių pastabų. Dėl to laikoma, kad atsakovė suderino sÄ matÄ . 21.8. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes neįvertino, kad ieÅ¡kovė neparengė sÄ matos anksčiau dėl pačios atsakovės kaltės. Atsakovė neparengė nuomos sutarties priedų.

Dėl to ieÅ¡kovei nebuvo žinoma, kokius darbus įtraukti į sÄ matÄ . SÄ matai parengti buvo bÅ«tina gauti iÅ¡ atsakovės nurodymus dėl patalpų įrengimo. Nežinant, kokio patalpų įrengimo, kokių darbų atlikimo, kokias medžiagas atsakovė pageidauja naudoti patalpų įrengimui, neįmanoma apskaičiuoti, kiek kainuos patalpų įrengimas. Atsakovė turėjo pareigÄ sutartyje nustatytais terminais pateikti ieÅ¡kovei pirmiau nurodytÄ informacijÄ . Nepaisant to, atsakovė savo pageidavimus teikė dalimis.

Dėl to ieÅ¡kovė pateikė atsakovei sÄ matÄ ne prieÅ¡ pradedant darbus, bet juos pabaigus – 2020 m. rugpjūčio 25 d. Atsakovė, be kita ko, turėjo pateikti ieÅ¡kovei patalpų iÅ¡planavimo schemÄ (priedÄ Nr. 5). Nuo patalpų iÅ¡planavimo priklausė daugybė patalpų įrengimui svarbių parametrų: pertvarų kiekis; sienų plotas, nes skaidant vientisÄ patalpÄ Ä¯ mažesnes, sienų plotas gerokai iÅ¡auga; nuo to priklausė reikalingų dažų, glaisto kiekis, dažymo, glaistymo darbų kiekis, durų kiekis, reikalingų grindjuosčių kiekis ir t. t.

Be to, atsakovė turėjo pateikti nurodymus apie inžinerinių sistemų: elektros; interneto; Å¡ildymo; vėsinimo ir kt. iÅ¡dėstymÄ . Nuo to priklausė sistemoms įrengti reikalingų medžiagų, įrangos ir darbų kiekiai. Priede Nr. 6 turėjo bÅ«ti patalpų įrengimo individuali specifikacija, detalizuota: patalpų įrengimo medžiagiÅ¡kumas; dažai; jų spalva; kilimai; grindjuostės ir t. t. Dėl to tarp priedų Nr. 5 ir 6 nepateikimo ir sÄ matos neparengimo yra tiesioginis ryÅ¡ys: neturint priedų ir juose nurodytų patalpų įrengimo reikalavimų, ieÅ¡kovė neturėjo objektyvios galimybės apskaičiuoti, kiek kainuos patalpų įrengimas, t. y. negalėjo parengti iÅ¡ankstinės sÄ matos.

Atsakovė neginčijo, kad neparengė priedų Nr. 5 ir 6. IeÅ¡kovė negalėjo parengti sÄ matos dėl atsakovės veiksmų – priedų Nr. 5 ir 6 neparengimo. 21.9. Teismas nepagrįstai suteikė esminę reikÅ¡mę aplinkybei, kad nuomos sutarties priedai sutartyje nustatytais terminais negalėjo bÅ«ti parengti neva dėl pačios ieÅ¡kovės kaltės nepateikiant patalpų plotų. IeÅ¡kovės vėlavimas pateikti patalpų plotus galėjo nebent sutrukdyti atsakovei laiku parengti nuomos sutarties priedus, bet ne sutrukdyti juos apskritai parengti.

Atsakovė neparengė priedų, kaip vientisų dokumentų. Jeigu atsakovė tik bÅ«tų pavėlavusi pateikti priedus, tai nebÅ«tų iÅ¡ ieÅ¡kovės atėmę galimybės parengti sÄ matos. Atsakovei nepateikus priedų, ieÅ¡kovė negalėjo parengti iÅ¡ankstinės sÄ matos. Be to, teismas sprendime pažymėjo, kad atsakovė 2020 m. sausio 24 d. siuntė ieÅ¡kovei patalpų planÄ su tiksliomis pertvaromis, o 2020 m. sausio 27 d. – pirmojo aukÅ¡to pertvarų planÄ . Teismas selektyviai vertino įrodymus, nes atsakovė pastaruosius planus keitė 2020 m. vasario 6, 18, 26 ir 28 dienomis.

Be to, patalpų iÅ¡dėstymo ir pertvarų planas buvo tik dalis informacijos, kuri turėjo sudaryti priedÄ Nr. 5. Atsakovė tik 2020 m. vasario 18 d. pirmÄ kartÄ atsiuntė kitÄ priedo Nr. 5 dalį – elektros planÄ , kurį vėliau tikslino dar 2020 m. kovo 24 d. ir gegužės 29 d. Atsakovė taip pat neparengė priedo Nr. 6. Ji iki 2020 m. liepos mėn. nuolat keitė savo nurodymus dėl patalpų įrengimo. Be to, ji 2020 m. birželio–liepos mėn. pradėjo kelti naujus reikalavimus dėl Å¡ildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos įrengimo. 21.10.

Teismas padarė fakto klaidÄ , nurodydamas, kad ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė atsakovei pretenzijų dėl priedų Nr. 5 ir 6 neparengimo. IeÅ¡kovės pasitelktas architektas 2020 m. sausio 30 d. elektroniniu laiÅ¡ku perspėjo atsakovę, kad ji turi pateikti visÄ interjero projektÄ , bet ne dalimis. Nepaisant to, atsakovė elektroniniame laiÅ¡ke nurodė, kad toliau teiks informacijÄ dalimis. Architektas 2020 m. vasario 7 d. pakartotinai paragino atsakovę suformuluoti ir pateikti visÄ patalpų įrengimo užduotį, bet atsakovė elektroniniame laiÅ¡ke nurodė, kad to nedarys, nes nenori perdaryti savo brėžinių, jeigu atliks kažkÄ netinkamai. 21.11.

IeÅ¡kovė neturėjo pareigos parengti sÄ matos anksčiau, negu ji buvo parengta. Nuomos sutartyje nenustatyta, iki kada ieÅ¡kovė turi pareigÄ parengti sÄ matÄ . Sutarties specialiosios dalies 8 punkto 1.3 papunktyje nustatyta, kad sÄ mata rengiama, be kita ko, pagal sutarties priedÄ Nr. 6. Atsakovė jo neparengė. Dėl to ieÅ¡kovė parengė sÄ matÄ tik tuomet, kai buvo įrengtos patalpos. 21.12. Atsakovė suderino sÄ matÄ , nes per nuomos sutartyje nustatytÄ terminÄ nepateikė ieÅ¡kovei dėl jos jokių pastabų.

Sutartyje nustatyta, kad atsakovė turi suderinti sÄ matÄ per penkias dienas nuo jos gavimo dienos. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 25 d. gavo sÄ matÄ ir iki rugpjūčio 30 d. nepateikė ieÅ¡kovei jokių prieÅ¡taravimų. Vadinasi, sÄ mata laikoma suderinta. 21.13. Teismo nurodytos aplinkybės dėl atsakovės pageidavimų neįgyvendinamumo patvirtina ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , bet ne jo nepagrįstumÄ . Teismas sprendime pažymėjo, kad Priedų Nr. 5 ir 6 neparengimÄ pateisina taip pat ir tai, jog atsakovė teikė neįgyvendinamus pageidavimus patalpų įrengimui.

Tokia teismo motyvacija nesuprantama. Atsakovės pageidavimų neįmanomumas reiÅ¡kia, kad ji atsakinga už tai, jog neparengti sutarties priedai ir anksčiau negalėjo bÅ«ti pateikta sÄ mata.

22. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o netenkinti skundo, Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys, palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai: 22.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo Å¡alių santykius. Teismo atliktas sutarties kvalifikavimas nesiurprizinis. Teismas padarė tokias pačias iÅ¡vadas, kuriomis rėmėsi atsakovė: be atsakovės sutikimo ir suderinimo negali atsirasti jos pareiga kompensuoti patalpų įrengimo kainÄ , virÅ¡ijančiÄ 300 Eur / kv. m.

Atsakovė pirmiau nurodytÄ aplinkybę nuosekliai įrodinėjo viso bylos nagrinėjimo metu. Ji taip pat įrodinėjo, kad su ja turėjo bÅ«ti suderinta patalpų įrengimo sÄ mata tam, kad galėtų atsirasti atsakovės pareiga kompensuoti darbų perviršį. 22.2. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad tam tikros rangos santykius reguliuojančios normos objektyviai negali bÅ«ti pritaikytos. Be to, jos nurodyta CK 6.645 straipsnio 4 dalies norma taikoma pirkimo–pardavimo sutartims, bet ne nuomos ir rangos sutartimis.

Dėl to nėra jokio pagrindo taikyti CK 6.645 straipsnio 4 dalį. 22.3. IeÅ¡kovė pati turi sumokėti 88 685,64 Eur perviršį. Nepaisant to, kad nuomos sutarties specialiojoje dalyje nurodyti septyni priedai, Å¡alys faktiÅ¡kai pasirašė ir pridėjo prie sutarties tik du priedus: priedÄ Nr. 1 (patalpų planas) ir 4 (patalpų standartinio įrengimo specifikacija). Pagal pastaruosius turėjo bÅ«ti įrengiamos ginčo patalpos. Atsakovė aktyviai teikė sprendinius dėl ginčo patalpų įrengimo.

Nuomos sutarties priedų Nr. 5 ir 6 parengimas nereiÅ¡kė, kad juos turi apimti vienas dokumentų rinkinys. Atsakovė teikė sprendinius ne chaotiÅ¡kai, bet bendradarbiaujant ir derinant juos su ieÅ¡kove. Å ių sprendinių tinkamÄ pateikimÄ patvirtina aplinkybė, kad ginčo patalpos įrengtos ir perduotos atsakovei. 22.4. Sutartyje neįtvirtintas Å¡alių susitarimas, kad faktinei patalpų įrengimo kainai dėl bet kokių priežasčių virÅ¡ijus 300 Eur / kv. m, atsakovė įsipareigojo kompensuoti ieÅ¡kovei 300 Eur / kv. m virÅ¡ijančias įrengimo iÅ¡laidas.

Nuomos sutarties sÄ lygose aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai įtvirtinta ieÅ¡kovės pareiga parengti patalpų įrengimo sÄ matÄ ir suderinti jÄ su atsakove. Tik atsakovei suderinus sÄ matÄ , ir tik jei joje patalpų įrengimo kaina virÅ¡ytų 300 Eur / kv. m, atsakovei kiltų pareiga sumokėti tokį darbų perviršį. Pareigos suderinti sÄ matÄ buvimas suponuoja, kad ji turi bÅ«ti suderinta iki darbų atlikimo. AiÅ¡kinant prieÅ¡ingai, sÄ matos derinimas netektų prasmės. 22.5. Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių sutarta kaina – 1 kv. m – 300 Eur.

IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad sutartyje nenustatyta kaina, bet tik iÅ¡laidų paskirstymo principai. Ginčo sutartyje įtvirtinta ieÅ¡kovės pareiga įrengti patalpas nevirÅ¡ijant 300 Eur / kv. m sumos. Pirmiau nurodytas aplinkybes, be kita ko, patvirtina sutarties 5.4 papunktis. Nuomos sutarties priede Nr. 4 nustatyta patalpų įrengimo specifikacija, pagal kuriÄ Ä¯rengiamos patalpos, jeigu nuomininkas nepateikia savo sprendinių. Priede Nr. 4 iÅ¡skirti du pastato ir patalpų įrengimo objektai: 1) bendrosios pastato (esančios ir nuomininko patalpose) inžinerinės įrangos ir dalinės patalpų apdailos apraÅ¡ymas (Å¡i inžinerinė įranga ir dalinė apdaila pastatoma visais atvejais, nes be jos pastatas negalėtų funkcionuoti ir bÅ«ti pripažintas tinkamu naudoti); 2) nuomininko patalpų pilnos apdailos apraÅ¡ymas.

Sutartyje įtvirtinti 300 Eur / kv. m kompensuojami darbai bÅ«tent nuomininko patalpų pilnai apdailai ir pilnam įrengimui. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto 2021 m. rugsėjo 10 d. ekspertinio tyrimo akto matyti, kad ieÅ¡kovė, skaičiuodama sÄ matÄ pagal techninį projektÄ , numatė, kad patalpų 1 kv. m įrengimo kaina bus 298,31 Eur. Å i suma atitinka nuomos sutartyje įtvirtintÄ 300 Eur/ kv. m sumÄ . Atsakovės pareiga kompensuoti darbų perviršį atsirastų tik tokiu atveju, jeigu ji pareikÅ¡tų tokius pageidavimus patalpų įrengimui, kuriais bÅ«tų iÅ¡ esmės nukrypta nuo priede Nr. 4 pateikto pilnos apdailos apraÅ¡ymo, ir sÄ mata bÅ«tų suderinta su atsakove.

Atsakovė turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį, kad ieÅ¡kovė įrengs patalpas pagal sutarties priede Nr. 4 nurodytÄ pilnos patalpų apdailos standartÄ nevirÅ¡ijant 300 Eur / kv. m kainos. 22.6. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nesusiklostė sÄ lygos atsakovei kompensuoti darbų perviršį. IeÅ¡kovė neįrodinėjo ir neįrodė techninio projekto klaidos ar esminių sprendinių pakeitimo vėlesniu laikotarpiu. IeÅ¡kovė byloje neįrodinėjo, kad: įrengtų pertvarų ar elektros taÅ¡kų kiekiai virÅ¡ijo priede Nr. 4 nustatytÄ kvotÄ ; atsakovės pageidavimais iÅ¡ esmės nukrypta nuo priede Nr. 4 nurodyto pilnos apdailos apraÅ¡ymo. 22.7.

Atsakovė neginčija aplinkybės, kad patalpos įrengtos pagal atsakovės pateiktus sprendinius. Vis dėlto nepaisant to, kad ginčo patalpos įrengtos pagal atsakovės reikalavimus, pastarieji neiÅ¡eina už priede Nr. 4 apraÅ¡ytų pilnos apdailos darbų ribų. Teismas teisingai akcentavo, kad ieÅ¡kovė, kaip verslininkė, statanti verslo centrÄ , neabejotinai buvo paskaičiavusi standartinio patalpų įrengimo pilna apdaila vieno kvadratinio metro įrengimo kainÄ â€“ 300 Eur be PVM. 22.8. IeÅ¡kovė nepagrįstai į sÄ matÄ Ä¯traukė verslo centro bendrosios inžinerinės įrangos ir patalpų dalinės apdailos statybos darbus bei medžiagas.

Tokiu bÅ«du ji siekia perkelti nuomininkams (atsakovei ir kitoms bendrovėms) verslo centro statybos kaÅ¡tus. Å alys susitarė dėl pilnos patalpų apdailos, todėl nekompensuojami darbai neapima pastato bendrųjų konstrukcijų, inžinerinių sistemų, dalinės apdailos įrengimo darbų. Nepaisant to, ieÅ¡kovė į sÄ matas įtraukė inžinerinių sistemų įrengimo ir dalinės apdailos darbus. 22.9. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad į ginčo patalpų įrengimÄ investavo 285 143,64 Eur.

Pastaroji suma nepatenka į pilnos apdailos darbų apimtį. Sutarties priede Nr. 4 įtvirtinta, kad prie patalpų dalinės apdailos priskiriamos ir iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės sÄ skaita pilnai įrengiamos patalpų Å¡ildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos. Nepaisant to, į sÄ matÄ Ä¯traukti vėsinimo, Å¡ildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų įrengimo darbai. IÅ¡ sÄ matų pozicijų matyti, kad jose nurodyti darbai nepatenka į pilnos apdailos darbų apraÅ¡ymÄ . 22.10. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad ji neparengė sÄ matos anksčiau dėl atsakovės kaltės. IeÅ¡kovė sugebėjo įrengti patalpas pagal atsakovės pageidavimus, bet nesugebėjo parengti sÄ matos iki darbų atlikimo.

Dėl to jos teiginiai nelogiÅ¡ki. NelogiÅ¡ka teigti, kad ji nežinojo, kokius apdailos darbus daro, tačiau juos vis tiek padarė. IeÅ¡kovė priėmė atsakovės faktinę sprendinių teikimo praktikÄ , todėl prisiėmė su tuo susijusias rizikas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio 22 punkte patvirtino, kad elgėsi taip, nes norėjo kuo greičiau gauti nuomos mokestį. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl darbų pervirÅ¡io iÅ¡laidų priteisimo akivaizdžiai nepagrįstas. IeÅ¡kovė siekia pasipelnyti tiek atsakovės, tiek kitų nuomininkių sÄ skaita.

Pirmiau nurodytÄ aplinkybę patvirtina jos iniciatyva kitoms nuomininkėms Vilniaus apygardos teisme iÅ¡kelta civilinė byla (bylos Nr. e2-1145-562/2022). 22.11. Atsakovė neginčija, kad per sutartyje nustatytÄ terminÄ neparengė priedų Nr. 5 ir 6. Vis dėlto, ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė atsakovei dėl to pretenzijų, priimdavo atsakovės teiktus dokumentus ir pagal juos vykdė patalpų įrengimo darbus. Architektas nėra tas subjektas, kuris apskritai turi teisę reikÅ¡ti pretenzijas ieÅ¡kovės vardu.

Tai reiÅ¡kia, kad abi Å¡alys vykdė sutartį nukrypdamos nuo susitarimo parengti priedus Nr. 5 ir 6. Atsakovė pateikė ieÅ¡kovei sprendinių visumÄ , sudarančiÄ priedų Nr. 5 ir 6 turinį. IeÅ¡kovė priėmė sprendinius ir atliko darbus. Ji turėjo visas galimybes prieÅ¡ darbų atlikimÄ parengti ir suderinti su atsakove darbų sÄ matÄ . IeÅ¡kovė neatsakė į atsakovės 2020 m. sausio 3 d. paklausimÄ , kiek kainuos elektros taÅ¡kas ofiso ir kitose patalpose, taip pat į 2020 m. gegužės 18 d. paklausimÄ , kiek iÅ¡ tų 300 Eur kv. m jau iÅ¡leista.

IeÅ¡kovei iki patalpų 2020 m. rugpjūčio 12 d. priėmimo–perdavimo akto pasiraÅ¡ymo nepareikalavus kompensuoti darbų pervirÅ¡io, atsakovė buvo įsitikinusi, kad tokio pervirÅ¡io nėra. Dėl to atsakovė turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį, kad darbų įrengimo kaina nevirÅ¡ija 300 Eur kv. m. Jos argumentai dėl sÄ matos derinimo su atsakove nepagrįsti, nes: sÄ mata turėjo bÅ«ti suderinta su atsakove iki darbų atlikimo; ieÅ¡kovė nenurodė, kad siunčia sÄ matÄ derinimui; patalpos jau buvo perduotos atsakovei, todėl derinimas nelogiÅ¡kas; sutartyje nenustatyta, kad per penkias dienas nepateikus prieÅ¡taravimo, ji laikoma suderinta. 22.12.

IeÅ¡kovė klaidingai teigia, kad atsakovė nuolat keitė sprendinius. Atsakovė 2020 m. birželio mėn. pateikė reikalavimus dėl pačios ieÅ¡kovės kaltės, nes paaiÅ¡kėjo, jog pastaroji įrengė nuomos sutarties sÄ lygų neatitinkančiÄ vėsinimo sistemÄ . IeÅ¡kovė pažeidė sutartį, nes įrengė daug pigesnius ir atgyvenusius kasetinius kondicionierius, kurie iÅ¡ esmės neatitinka atsakovės interesų. „Magnum“ verslo centro patalpų pasirinkimÄ didžiÄ ja dalimi lėmė modernios vėsinimo sistemos įrengimas.

Atsakovė 2020 m. liepos mėn. laiÅ¡ku informavo apie tai ieÅ¡kovę. IeÅ¡kovę pirmiau nurodytÄ klaidÄ taisė ir tai nepagrįstai pateikia kaip pavėluotÄ atsakovės pageidavimų teikimÄ .

23. Apeliaciniame skunde atsakovė praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį, taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 23.1. IeÅ¡kovė ginčo sutartyje nustatytu terminu nebuvo atlikusi statybos darbų, todėl laiku, t. y. iki 2020 m. liepos 1 d., neperdavė atsakovei patalpų.

IeÅ¡kovė tik 2020 m. rugpjūčio 12 d. perdavė atsakovei ginčo patalpas. Teismas sprendime nenurodė argumentų, kad atsakovė neturėjo reikalavimo teisės į baudÄ ir dėl to užstato dalies įskaitymas į ieÅ¡kovės mokėtinÄ baudÄ nepagrįstas. Atsakovė pagrįstai paskaičiavo baudÄ . 23.2. Nepaisant to, kad užstatas atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , tai neatima galimybės atsakovei įskaityti užstato dalį. IeÅ¡kovės reikalavimas sumokėti užstatÄ ir atsakovės reikalavimas sumokėti baudÄ yra vienarūšės (piniginės) prievolės (CK 6.36 straipsnis), todėl užstato pobÅ«dis neturi įtakos galimybei atlikti įskaitymÄ (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

Be to, atsakovė įskaitė netesybas, kurios taip pat laikytinos viena iÅ¡ prievolių įvykdymo užtikrinimo formų. Atsakovė pagrįstai įskaitė prieÅ¡prieÅ¡inius vienarūšius (piniginius) reikalavimus, kurie atlieka prievolių įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ . 23.3. Nuomos sutartyje įtvirtintas reglamentavimas nepaneigia atsakovės teisės įskaityti užstato dalį. Nepaisant to, kad ginčo sutartyje įtvirtinta atsakovės pareiga sumokėti užstatÄ , įstatyminis reglamentavimas suteikia neginčijamÄ teisę prievolės Å¡aliai pasinaudoti įskaitymu (CK 6.131 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismo sprendime nepasisakyta, kodėl prioritetas turėtų bÅ«ti suteikiamas nuomos sutartyje įtvirtinto užstato „iÅ¡saugojimui“ ir nepagrindžiama, kodėl iÅ¡ Å¡io užstato negali bÅ«ti įskaitomi prieÅ¡prieÅ¡iniai vienarūšiai reikalavimai. CK 6.134 straipsnyje nustatyti įskaitymo draudimo atvejai. Pastarajame neįtvirtintas draudimas įskaityti užstato dalį. Prievolės Å¡alies teisė atlikti įskaitymÄ Ä¯tvirtinta imperatyviosiose CK normose – CK 6.130, 6.131 straipsniuose.

Dėl to net jeigu bÅ«tų sutarties nuostatų konkurencija su įstatyminiu reguliavimu dėl įskaitymo, negali bÅ«ti paneigta atsakovės teisė atlikti įskaitymÄ . Kita vertus, sutartyje nėra nuostatų, kuriose bÅ«tų draudžiama įskaityti užstato dalį. 23.4. Ginčo sutartyje nustatytas atsakovės įsipareigojimas „palaikyti“ užstato sumÄ taikomas tik tuo atveju, jeigu nuomotoja panaudoja užstatÄ ar jo dalį nuomininkės neįvykdytiems įsipareigojimams dengti. Pirmiau nurodytų aplinkybių nėra, todėl įskaičius depozito dalį, atsakovė neprivalo „atstatyti“ užstato dydžio.

Dėl to pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad net atlikus galimų baudų įskaitymÄ ar dėl kitų priežasčių sumažėjus užstato dydžiui, atsakovė pagal sutartį privalo papildyti užstato sumÄ iki sutarto dydžio, yra nepagrįsta.

24. IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o netenkinti skundo, Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kinys, palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai: 24.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad įskaitymas negalimas. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad Å¡alių prievolės viena kitai (prievolė mokėti netesybas ir prievolė įmokėti ir laikyti sumokėtÄ užstatÄ ) vienarūšės. Atsakovė ignoruoja prievolių dalykÄ , esmę ir nuomos sutarties sÄ lygas.

Prievolės laikomos vienarūšėmis, jeigu prievolių dalykas yra toks pats – sutampa. Nagrinėjamojoje byloje prievolių dalykas ir prievolių vykdymo bÅ«das nebuvo toks pats. Nors abiejų prievolių (užstato ir baudos) objektas yra pinigai, skiriasi prievolių dalykas. 24.2. Prievolės sumokėti užstatÄ atveju, atsakovė tik laikinai turėjo perduoti ieÅ¡kovei pinigus, kaip prievolių užtikrinimo bÅ«dÄ . Pasibaigus nuomos sutarčiai, užstatas grÄ Å¾inamas. Taigi, užstatas neatlieka atsiskaitymo funkcijos.

Be to, atsakovės prievolė yra tęstinio vykdymo prievolė. Ji nesibaigia atsakovei sumokėjus užstatÄ . Pagal ginčo sutartį, atsakovė privalo nuolat palaikyti viso užstato sumokėjimÄ . Pavyzdžiui, sutarties bendrosios dalies 12.3 papunktyje nustatyta, kad: „Nuomininkas įsipareigoja užtikrinti, kad <...> nuomotojui bÅ«tų sumokėtas ir visu sutarties galiojimo laikotarpiu jis nebÅ«tų mažesnis nei numatyta specialiosiose sÄ lygose“. Vadinasi, jeigu užstatas dėl kokių nors priežasčių sumažėtų, atsakovė privalėtų primokėti trÅ«kstamÄ užstato dalį.

Prievolės mokėti baudÄ atveju, ieÅ¡kovė turėtų sumokėti atsakovei pinigus visam laikui. Tariama ieÅ¡kovės pareiga mokėti baudÄ yra vienkartinio vykdymo prievolė, t. y. ji pasibaigtų jÄ Ä¯vykdžius. Atsakovei įskaičius dalį užstato, jai iÅ¡ naujo kiltų pareiga primokėti trÅ«kstamÄ užstato dalį. Dėl to akivaizdu, kad baudos ir užstato prievolės nevienarūšės ir negalėjo bÅ«ti įskaitytos. 24.3. Prievolės negalėjo bÅ«ti įskaitytos taip pat dėl to, kad jos nelygiavertės vykdytinumo ir akivaizdumo požiÅ«riu.

Be to, imperatyvioms įstatymo nuostatoms neprieÅ¡tarauja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuomos sutarties sÄ lygų visuma lemia, jog prievolė mokėti netesybas (baudÄ ) ir prievolė įmokėti depozitÄ negalėjo bÅ«ti įskaitytos. Teismas nenukrypo nuo CK 6.134 straipsnio ir jo nepažeidė. Tik tai, kad konkretus atvejis nepatenka į CK 6.134 straipsnio sÄ raÅ¡Ä , savaime nereiÅ¡kia, kad įskaitymas galimas. Tam, kad įskaitymas bÅ«tų galimas, jis turi atitikti tiek CK 6.130 straipsnio reikalavimus, tiek sutarties sÄ lygas.

Be to, CK 6.130 straipsnis imperatyviai nenumato, kad Å¡alys savo susitarimu ar susitarimo esme negali iÅ¡kelti papildomų sÄ lygų įskaitymui ar net savo susitarimu riboti teisę įskaityti. 24.4. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė neįrodė įskaitymo neteisėtumo. BÅ«tent atsakovė, bet ne ieÅ¡kovė, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad įskaitymas teisėtas ir 2020 m. liepos 1 d. patalpos nebuvo įrengtos. IeÅ¡kovė 2020 m. birželio 30 d. informavo atsakovę, kad pasirengusi perduoti patalpas 2020 m. liepos 1 d.

Nepaisant to, atsakovė 2020 m. birželio 30 d., net neapžiÅ«rėjusi patalpų, nurodė, kad negalės jų priimti. Atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai parengė 2020 m. liepos 2 d. praneÅ¡imÄ apie patalpų nepriėmimÄ , bet ieÅ¡kovė jo nepasirašė ir jam nepritarė. Prie pastarojo pridėtas patalpų techninės bÅ«klės įvertinimas, atliktas ne 2020 m. liepos 1 d., bet pagal 2020 m. birželio 10 d. buvusiÄ patalpų bÅ«klę. Be to, pagal nuomos sutarties bendrosios dalies 5.1 ir 5.6 papunkčius, atsakovė galėjo nepriimti patalpų tik jeigu bÅ«tų nustatyti trÅ«kumai, dėl kurių negalima naudoti patalpų pagal jų paskirtį.

Atsakovė sutartyje nustatytÄ patalpų perdavimo dienÄ â€“ 2021 m. liepos 1 d. – neužfiksavo jokių esminių patalpų įrengimo trÅ«kumų, dėl kurių patalpų nebuvo galima pradėti naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 25. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako tik dėl paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų.

27. Apeliaciniai skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kinys dėl skolos ir delspinigių už patalpų įrengimo darbus, taip pat pagal sutartį nesumokėto užstato ir delspinigių už vėlavimÄ sumokėti užstatÄ priteisimo. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuojami negyvenamųjų patalpų nuomos ir statybos rangos teisiniai santykiai, taip pat sutarties įvykdymo užtikrinimas ir prievolės pabaiga įskaitymu.

Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo 28. Pirmosios instancijos teismas ginčo šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip mišrius teisinius santykius, turinčius negyvenamųjų patalpų nuomos ir statybos rangos teisiniams santykiams būdingų bruožų. Ieškovės teigimu, pirmiau nurodyta teismo išvada neteisinga ir toks teismo sprendimas yra siurprizinis, nes nė viena iš šalių neteigė, kad ginčo sutarčiai taikytinos statybos rangos sutartis reglamentuojančios CK nuostatos.

Anot ieÅ¡kovės, Å¡alis sieja tik nuomos santykiai, nes ji neįsipareigojo pagaminti darbo rezultato, bet tik perduoti atsakovei patalpas, atitinkančias nuomos sutartyje ir jos prieduose numatytas sÄ lygas. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

29. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad sprendžiant dėl asmens, kuris kreipėsi į teismÄ , pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisė. Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali bÅ«ti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus Å¡alių teisinius santykius. Akcentuotina, kad teisinė ginčo Å¡alių santykių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas Å¡iems santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ .

30. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas. Taigi, byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡alių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas teismo, nagrinėjančio bylÄ , nesaisto.

Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo Å¡alis, ir, atitinkamai pritaikius Å¡iuos santykius reglamentuojančias teisės normas, iÅ¡spręsti ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

31. Taigi, faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kuriÄ teismas atlieka ex officio (pagal pareigas), vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip Å¡alys pačios teisiÅ¡kai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu. Kitaip tariant, teismas savo nuožiÅ«ra parenka įstatymÄ , kuris turi bÅ«ti taikomas sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, pirmosios instancijos teismui atliktus savo pareigÄ tinkamai kvalifikuoti Å¡alių teisinius santykius, t. y. kvalifikavus juos kaip miÅ¡rius, turinčius negyvenamųjų patalpų nuomos ir statybos rangos sutarčių požymių, nepaisant to, kad Å¡alys nesirėmė teisės normomis, kuriose reglamentuojami statybos rangos teisiniai santykiai, nagrinėjamos bylos kontekste toks teismo sprendimas nelaikomas siurpriziniu ir pažeidžiančiu ieÅ¡kovės teises.

32. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimus, susijusius su jos ir atsakovės 2019 m. lapkričio 28 d. sudaryta sutartimi. Pagal sutartį ieÅ¡kovė įsipareigojo iÅ¡nuomoti atsakovei negyvenamÄ sias 715,52 kv. m patalpas, esančias „Magnum“ verslo centre, (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo jas priimti, mokėti nuomos mokestį ir kitus sutartyje nustatytus mokesčius (sutarties specialiosios dalies 3–4 punktai, bendrosios dalies 2.1 papunktis).

Sutarties pasiraÅ¡ymo metu pastatas dar buvo statomas. Ginčo Å¡alys susitarė, kad pirmiau nurodytas patalpų plotas preliminarus, o tikslus patalpų plotas bus apskaičiuotas ir nurodytas patalpų priėmimo–perdavimo akte (sutarties bendrosios dalies 3.1 papunktis). IeÅ¡kovė įsipareigojo perduoti atsakovei patalpas iki 2020 m. liepos 1 d. (sutarties specialiosios dalies 5 punktas). Sutarties specialiosios dalies 8 punkto 1 papunkčiu ir bendrosios dalies 5.2 papunkčiu ieÅ¡kovė iki patalpų perdavimo termino įsipareigojo įrengti patalpas pagal priedÄ Nr. 4 ir atsakovės parengtÄ bei su ieÅ¡kove suderintÄ patalpų iÅ¡planavimo ir inžinerinių sistemų patalpose įrengimo schemÄ (Priedas Nr. 5, toliau – ir patalpų iÅ¡planavimo ir inžinerinių sistemų schema) bei patalpų individualaus įrengimo specifikacijÄ (Priedas Nr. 6, toliau – ir patalpų specifikacija).

Ieškovė įsipareigojo visus įrengimo darbus pavesti atlikti jos pasirinktam rangovui (sutarties specialiosios dalies 8 punkto 1.1 papunktis).

33. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip, pavyzdžiui, gyvenamosios patalpos nuomos, todėl kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡iems nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688-684/2015). CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktÄ laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita Å¡alis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

CK 6.483 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuomotojo pareiga perduoti sutarties sÄ lygas bei daikto paskirtį atitinkančios bÅ«klės daiktÄ , o CK 6.484 straipsnyje reglamentuojamos daikto neperdavimo nuomininkui pasekmės. Taigi, pagal bendrÄ sias teisės normas nuomotojo iÅ¡ negyvenamosios patalpos nuomos sutarties kylanti pareiga – suteikti (perduoti) už mokestį patalpÄ nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti.

34. Statybos rangos sutarties samprata apibrėžta CK 6.681 straipsnyje. Å io straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytÄ terminÄ pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui bÅ«tinas statybos darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ . Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje pateiktas pavyzdinis (nebaigtinis) statybos darbų, kuriems atlikti gali bÅ«ti sudaromos Å¡ios sutartys, sÄ raÅ¡as (įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statyba, rekonstrukcija, montavimo, paleidimo darbai, pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbai).

Taigi, ieÅ¡kovė teisingai nurodė, kad pagal rangos sutartį yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukÅ«rimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai Å¡aliai. Atribojant rangos ir kitas sutartis, svarbu nustatyti, ar Å¡alys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankiÅ¡kÄ vertę, kurį bÅ«tų įmanoma savarankiÅ¡kai perduoti užsakovui.

35. CK 6.156 straipsnyje įtvirtinta teisė laisvai sudaryti sutartis, savarankiÅ¡kai spręsti dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Å iame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima Å¡alių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. CK 6.156 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas miÅ¡rios sutarties institutas. Pastarojoje normoje nustatyta, kad Å¡alys turi teisę sudaryti sutartį, turinčiÄ kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos.

36. Pirmiau Å¡ioje nutartyje minėta, kad ieÅ¡kovė pagal ginčo sutartį įsipareigojo, be kita ko, įrengti patalpas, atlikti patalpų dalinę ir pilnÄ apdailas, pavyzdžiui, įrengti: grindis ir jų apdailinę dangÄ ; patalpų vidines pertvaras; duris; elektros instaliacijÄ ; apsaugos signalizacijÄ biuro viduje; apÅ¡vietimÄ ; virtuvėlę ir kt. (sutarties priedas Nr. 4), o atsakovė įsipareigojo priimti ieÅ¡kovės įrengtas patalpas. Å alys sutartyje taip pat aptarė atsiskaitymo už patalpų įrengimÄ tvarkÄ .

Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2019 m. lapkričio 28 d. sutarties turiniu, įvertinusi tai, kas pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodyta, konstatuoja, kad ieÅ¡kovės prisiimtų įsipareigojimų apimtis, tokių įsipareigojimų vykdymas pagal jų pobÅ«dį, be kita ko, yra akivaizdžiai orientuotas į konkretaus, aiÅ¡kiai apčiuopiamo rezultato pasiekimÄ â€“ ginčo patalpų įrengimÄ , turintį savarankiÅ¡kÄ vertę, kurį įmanoma savarankiÅ¡kai perduoti atsakovei. Taigi, prieÅ¡ingai negu teigia ieÅ¡kovė, ginčo materialusis teisinis santykis pagal savo dalykÄ atitinka ne tik negyvenamųjų patalpų nuomos, bet taip pat ir statybos rangos teisinius santykius.

Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ginčo šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip mišrius teisinius santykius, turinčius negyvenamųjų patalpų nuomos ir statybos rangos teisiniams santykiams būdingų bruožų. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje kilus ginčui dėl atsiskaitymo už patalpų įrengimo darbus, turi būti taikomos statybos rangos sutartis reglamentuojančios normos.

37. Be to, akcentuotina, kad ieÅ¡kovė 2020 m. lapkričio 3 d. iÅ¡raÅ¡ydama atsakovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ dėl 88 685,64 Eur, pastarojoje nurodė, jog: sÄ skaita iÅ¡raÅ¡oma už statybos darbus; taikomas atvirkÅ¡tinis apmokestinimas pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMÄ®) 96 straipsnį. Pagal PVMÄ® 96 straipsnio nuostatas PVM mokėtojas, kuriam iÅ¡raÅ¡omas prekių tiekimÄ arba paslaugų teikimÄ Ä¯forminantis dokumentas, privalo iÅ¡skaityti ir sumokėti į biudžetÄ PVM, apskaičiuotÄ už Å¡io įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatytus statybos darbus, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje, t. y. apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, kurio užsakymu atliekami statybos darbai (PVMÄ® 96 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kitaip tariant, pagal PVMÄ® nuostatas bÅ«tent statybos darbams numatytas taikyti atvirkÅ¡tinis PVM apmokestinimo mechanizmas, pagal kurį ne Å¡ių darbų atlikėjas (rangovas), bet jų užsakovas (apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas) turi pareigÄ už atliktus statybos darbus sumokėti į biudžetÄ PVM. Vadinasi, pati ieÅ¡kovė, iÅ¡raÅ¡ydama aptariamÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , patvirtino, kad pastaroji iÅ¡raÅ¡yta už statybos darbus atsakovei, kaip statybos rangos darbų užsakovei ir PVM mokėtojai.

Dėl ginčo patalpų įrengimo darbų kainos ir atsakovės pareigos sumokėti už darbus 38. IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ginčo sutartyje nurodyta fiksuota rangos darbų kaina – 1 kv. m darbų kaina – 300 Eur plius PVM. IeÅ¡kovės teigimu, pirmiau nurodyta teismo iÅ¡vada neteisinga, nes sutartyje nenustatyta fiksuota patalpų įrengimo kaina, bet tik aptarti įrengimo iÅ¡laidų paskirstymo principai. Teisėjų kolegija sutinka su nurodytu apeliacinio skundo argumentu dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

39. Tarp materialiosios teisės normų, reglamentuojančių statybos rangos teisinius santykius, nėra tokių teisės normų, kurios įtvirtintų specialiÄ sias atsiskaitymo už atliktus darbus taisykles, todėl klausimas dėl darbų kainos spręstinas taikant bendrÄ sias nuostatas (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalį darbų kaina arba jos apskaičiavimo bÅ«das ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje. Sutartyje numatytiems darbams atlikti gali bÅ«ti sudaroma konkreti ar apytikrė sÄ mata.

Jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytÄ sÄ matÄ , ji įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai užsakovas jÄ patvirtina (CK 6.653 straipsnio 3 dalis). Taigi, CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta Å¡alių galimybė pasirinkti kainos nustatymo bÅ«dus. Vadinasi, darbų kaina gali bÅ«ti nustatoma keliais bÅ«dais: sutartyje nurodant konkrečiÄ kainÄ , sudarant konkrečiÄ ar apytikrę sÄ matÄ arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir bÅ«dus.

Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečiÄ kainÄ , įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečiÄ kainÄ net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti bÅ«tinų iÅ¡laidų. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties Å¡alis apsispręsti renkantis kainos nustatymo bÅ«dÄ .

40. Nagrinėjamojoje byloje ginčo patalpų įrengimas aptartas sutarties specialiosios dalies 8 punkte. Pastarojo 1.2 papunktyje nurodyta, kad: „Nuomotoja patalpų įrengimui skiria ne daugiau kaip 300 Eur plius PVM vieno kvadratinio metro patalpų įrengimui <...>“. Sutarties specialiosios dalies 8 punkto 1.3 papunktyje nustatyta, kad: „Nuomotojo pateiktÄ patalpų įrengimo pagal priedus Nr. 5 ir 6 sÄ matÄ nuomininkas suderina ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jos gavimo dienos.“. Pagal sutarties specialiosios dalies 8 punkto 1.4 papunktį, tuo atveju, jeigu patalpų įrengimo kaina virÅ¡ys 300 Eur plius PVM / kv. m, atsakovė įsipareigojo kompensuoti ieÅ¡kovei perviršį.

Iš aptariamų sutarties nuostatų turinio akivaizdu, kad, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, sutartyje nenurodyta konkreti fiksuota darbų kaina, bet tik nustatytas kainos paskirstymo būdas – ieškovė įsipareigojo padengti patalpų įrengimo išlaidas iki 300 Eur plius PVM / kv. m, o atsakovė – išlaidas, viršijančias 300 Eur plius PVM / kv. m.

41. Kita vertus, iÅ¡ sutarties specialiosios dalies 8 punkto ir jo papunkčių turinio akivaizdu, kad ieÅ¡kovė įsipareigojo parengti ir suderinti su atsakove patalpų įrengimo darbų sÄ matas. Vadinasi, Å¡alys susitarė, kad bet kokie darbai atliekami pagal ieÅ¡kovės sudarytas sÄ matas ir darbų apimtis, poreikis bei kaina turi bÅ«ti suderinti su atsakove. Kitaip tariant, Å¡alys susitarė, kad sÄ matos yra rangos sutarties dalis ir pastarosios įsigalioja nuo to momento, kai atsakovė jas patvirtina (CK 6.653 straipsnio 3 dalis).

42. Nagrinėjamojoje byloje taip pat nustatyta, kad Å¡alys kartu su ginčo sutartimi pasirašė priedÄ Nr. 4 „Patalpų standartinio įrengimo specifikacija“. Pastaruoju ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti jame aptartÄ patalpų dalinę ir pilnÄ apdailas. Pagal techninį projektÄ sudarytÄ sÄ matÄ ginčo patalpų įrengimo kaina buvo numatyta 298,31 Eur be PVM / kv. m. Taigi, pastaroji nevirÅ¡ija 300 Eur / kv. m kainos. Dėl to tiek iÅ¡ ginčo sutarties turinio, tiek byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad atsakovės pareiga sumokėti ieÅ¡kovei už jos atliktus patalpų įrengimo darbus atsirastų tik tuomet, jeigu ji: pateiktų ieÅ¡kovei pageidavimus, virÅ¡ijančius priede Nr. 4 pateiktÄ pilnos apdailos apraÅ¡ymÄ ; ieÅ¡kovė parengtų ir suderintų su atsakove tokių darbų atlikimo sÄ matas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodytas aplinkybes, ginčo sutarties turinį ir joje esančių sÄ lygų kontekstÄ , konstatuoja, kad Å¡alys susitarė, jog bet kokiu atveju ieÅ¡kovė turi pareigÄ prieÅ¡ darbų atlikimÄ suderinti su atsakove darbų sÄ matÄ ir vykdyti darbus tik tuomet, kai jie bus suderinti su atsakove. Dėl to sutiktina su atsakovės argumentais, kad ieÅ¡kovei iki darbų atlikimo neparengus sÄ matų ir nesuderinus jų su atsakove, visa rizika ir iÅ¡laidos, susijusios su patalpų įrengimu, tenka tik ieÅ¡kovei ir atsakovė neturi pareigos mokėti patalpų įrengimo iÅ¡laidų dalies, virÅ¡ijančios 300 Eur plius PVM / kv. m sumÄ .

43. Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė neįvykdė sutartyje nustatytos suderinimo pareigos – prieÅ¡ atlikdama patalpų įrengimo konkrečius darbus, nepateikė atsakovei sÄ matų ir nederino jų su atsakove. IeÅ¡kovė pateikė atsakovei sÄ matas tik 2020 m. rugpjūčio 25 d., t. y. po visų statybos darbų atlikimo ir net po ginčo patalpų perdavimo atsakovei. Taigi, ieÅ¡kovė iki patalpų 2020 m. rugpjūčio 12 d. priėmimo–perdavimo akto pasiraÅ¡ymo nesuderino su atsakove nė vienos darbų sÄ matos, jokia forma neinformavo atsakovės, kad darbai virÅ¡ys 300 Eur plius PVM / kv. m sumÄ ir atsakovė turės sumokėti perviršį.

44. Pagal atsakovei 2020 m. rugpjūčio 25 d. pateiktas sÄ matas ginčo patalpų įrengimo kaina – 281 095,53 Eur (be PVM), t. y. 1 kv. m darbų kaina – 435,81 Eur. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė negalėjo nežinoti, jog darbų įrengimo kaina virÅ¡ys 300 Eur plius PVM / kv. m sumÄ ir ieÅ¡kovė negalėjo nepastebėti tokio didelio darbų kainos skirtumo. IÅ¡ į bylÄ pateikto Å¡alių elektroninio susiraÅ¡inėjimo nustatyta, kad atsakovė 2020 m. sausio 3 d. klausė ieÅ¡kovės, kiek papildomai kainuos elektros taÅ¡kai ofiso ir kitose patalpose.

Be to, atsakovės atstovas 2020 m. gegužės 18 d. elektroniniu paÅ¡tu teiravosi, kiek iÅ¡ 300 Eur kv. m jau iÅ¡leista. IeÅ¡kovė neatsakė į aptariamus paklausimus, neinformavo atsakovės, kad patalpų įrengimo iÅ¡laidos virÅ¡ys 300 Eur plius PVM / kv. m sumÄ . IeÅ¡kovė 2020 m. rugpjūčio 12 d. perduodama atsakovei ginčo patalpas, taip pat net neužsiminė, kad patalpų įrengimo iÅ¡laidos virÅ¡ijo 300 Eur plius PVM / kv. m sumÄ , todėl atsakovė turės sumokėti perviršį. 2020 m. rugpjūčio 12 d. priėmimo–perdavimo akte nėra apie tai jokios žymos.

Dėl visų pirmiau nurodytų aplinkybių sutiktina su atsakove, kad ji pagrįstai tikėjosi, jog patalpų įrengimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ys 300 Eur plius PVM / kv. m sumos ir jai nereikės mokėti pervirÅ¡io. PrieÅ¡ingai negu teigia ieÅ¡kovė, tik aplinkybė, kad ji 2020 m. rugpjūčio 25 d. pateikė atsakovei sÄ matas ir pastaroji per penkias dienas nepateikė pastabų, nėra pagrindas teigti, jog sÄ matos suderintos. Pirmiau Å¡ioje nutartyje minėta, kad ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ iki darbų atlikimo suderinti su atsakove sÄ matas.

Nagrinėjamos bylos kontekste sÄ matų derinimas po darbų atlikimo yra beprasmis.

45. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad ji iki darbų atlikimo objektyviai negalėjo parengti sÄ matų dėl atsakovės kaltės, nes pastaroji neparengė priedų Nr. 5 ir 6. Pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodyta, kad pagal sutartį ieÅ¡kovė iki patalpų perdavimo termino įsipareigojo įrengti ginčo patalpas pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ priedÄ Nr. 4 ir atsakovės parengtus bei su ieÅ¡kove suderintus priedus Nr. 5 ir 6 – patalpų iÅ¡planavimo ir inžinerinių sistemų patalpose įrengimo schemÄ (Priedas Nr. 5) bei patalpų individualaus įrengimo specifikacijÄ (Priedas Nr. 6).

Atsakovė įsipareigojo parengti priedÄ Nr. 5, pataisyti jį pagal ieÅ¡kovės pastabas ir galutinai suderinti su ja iki 2019 m. gruodžio 20 d., o priedÄ Nr. 6 – iki 2020 m. sausio 20 d. arba iki Å¡alių atskiru susitarimu suderinto termino (sutarties specialiosios dalies 5 punktas, bendrosios dalies 5.2 papunktis). Pagal sutarties bendrosios dalies 5.4 papunktį, jeigu Å¡alys neparengs priedų Nr. 5 ir 6 ilgiau kaip keturiolika kalendorinių dienų nuo specialiojoje dalyje nurodyto termino, laikoma, kad atsakovė priims patalpas tokios bÅ«klės ir taip įrengtas, kaip nurodyta patalpų standartinio įrengimo specifikacijoje – priede Nr. 4.

Vis dėlto ieÅ¡kovė nepasinaudojo aptariamomis sutarties nuostatomis. Byloje nėra ginčo, kad ji įrengė patalpas pagal atsakovės pageidavimus ir jos pateiktus sprendinius bei perdavė atsakovei patalpas. Be to, iÅ¡ pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodytų sutarties bendrosios dalies 5.2 ir 5.4 papunkčių nuostatų akivaizdu, kad tik tai, jog atsakovė neparengė priedų Nr. 5 ir 6, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė apskritai negalėjo parengti sÄ matų, suderinti jų su atsakove ir vykdyti darbų. PrieÅ¡ingai, atsakovei nepateikus ir su ieÅ¡kove nesuderinus aptariamų priedų, ieÅ¡kovė pagal sutarties nuostatas galėjo vykdyti darbus taip, kaip nurodyta patalpų standartinio įrengimo specifikacijoje – priede Nr. 4.

Vadinasi, prieÅ¡ darbų atlikimÄ ji galėjo parengti sÄ matas.

46. Nepaisant to, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė sutartyje nustatytais terminais neparengė priedų Nr. 5 ir 6, kaip vientiso dokumento, neprašė pratęsti sutartyje nustatytų terminų jiems parengti ir suderinti su ieÅ¡kove, pastaroji neginčija, kad vėlavo pateikti atsakovei tikslius patalpų plotų matavimus, todėl atsakovė sutartyje nustatytais terminais objektyviai negalėjo pateikti ieÅ¡kovei aptariamų priedų. Akcentuotina, kad sutartyje neaptarta priedų Nr. 5 ir 6 forma ir jų pateikimo bÅ«das. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė elektroniniu paÅ¡tu dalimis teikė ieÅ¡kovei savo pageidavimus ir sprendinius, kurie atitinka aptariamų priedų turinį. IeÅ¡kovė galėjo įspėti atsakovę dėl netinkamų dokumentų, aptariamų priedų netinkamos formos ar bÅ«do pateikimo. Ji galėjo sustabdyti darbus ir reikalauti pateikti priedus, kaip vientisÄ dokumentÄ . Vis dėlto ieÅ¡kovė to nepadarė. Vadinai, ji sutiko, kad aptariami priedai bÅ«tų pateikti dalimis.

47. PrieÅ¡ingai negu teigia ieÅ¡kovė, iÅ¡ Å¡alių elektroninio susiraÅ¡inėjimo turinio nustatyta, kad: atsakovė teikė jai nurodymus apie inžinerinių sistemų iÅ¡dėstymÄ ; dar prieÅ¡ ginčo sutarties pasiraÅ¡ymÄ pateikė ieÅ¡kovei preliminarų patalpų iÅ¡dėstymo planÄ . IeÅ¡kovė neginčija, kad atsakovė 2020 m. sausio 24 d. pateikė ieÅ¡kovei patalpų planÄ su tiksliomis pertvaromis ir nurodė paskambinti jai, jeigu kils kažkokių klausimų. Be to, atsakovė 2020 m. sausio 27 d. pateikė ieÅ¡kovei pirmojo aukÅ¡to pertvarų planÄ , klausė, ar ieÅ¡kovė gali dirbti, ar viskas gerai ir nieko netrÅ«ksta.

Dėl to ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji nežinojo, kokius darbus atlikti, koks bus patalpų išplanavimas, patalpų įrengimui svarbūs parametrai: pertvarų kiekis; sienų plotas ir pan. Be to, ieškovės teiginius paneigia pačios ieškovės elgesys – ji nesustabdė darbų, neprašė pateikti papildomų dokumentų, bet vykdė darbus pagal atsakovės pateiktus pageidavimus. Dėl to akivaizdu, kad ji žinojo, kokius darbus atlikti. Nepaisant to, kad ieškovė teigia, jog atsakovė aptariamus planus keitė 2020 m. vasario 6, 18, 26 ir 28 dienomis, ieškovė neteikė atsakovei dėl priedų Nr. 5 ir 6 pateikimo formos jokių pretenzijų.

Tik tai, kad ieÅ¡kovės pasitelktas architektas 2020 m. sausio 30 d. elektroniniame laiÅ¡ke, be kita ko, nurodė pateikti interjero projektÄ su apraÅ¡ymu, ir 2020 m. vasario 7 d. elektroniniame laiÅ¡ke, be kita ko, nurodė: „<...> praÅ¡au nebarstyti informacijos gabaliukais <...>“, nėra pagrindas daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados.

48. IÅ¡ į bylÄ pateikto elektroninio susiraÅ¡inėjimo nustatyta, kad atsakovė teikė ieÅ¡kovei savo sprendinius dalimis, bendradarbiavo ir derino juos su ieÅ¡kove, operatyviai atsakydavo į ieÅ¡kovės atstovų paklausimus, siÅ«lė susitikti ir aptarti jos pageidavimus, nuolat klausė, ar viskas gerai, ar nieko netrÅ«ksta ir galima dirbti toliau. Taigi, prieÅ¡ingai negu teigia ieÅ¡kovė, ji gavo atsakovės nurodymus dėl patalpų įrengimo. Dėl to ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad ji nežinojo, kokius darbus įtraukti į sÄ matÄ .

PrieÅ¡ingai negu teigia ieÅ¡kovė, ji galėjo apskaičiuoti, kiek kainuos patalpų įrengimas. Jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų negalėjusi to padaryti, tai ji galėjo kreiptis į atsakovę dėl informacijos patikslinimo, papildomų duomenų pateikimo ir pan., bet ieÅ¡kovė to nedarė. IeÅ¡kovė priimdavo atsakovės pirmiau nurodyta forma teiktus pageidavimus ir toliau vykdė patalpų įrengimo darbus. IeÅ¡kovės argumentai, kad atsakovė tikslino savo pageidavimus, neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ , ar ieÅ¡kovė galėjo prieÅ¡ darbų atlikimÄ parengti sÄ matas, nes pastarÄ sias ji galėjo parengti prieÅ¡ atlikdama konkrečius darbus, gavusi atsakovės patikslinimus.

Vadinasi, tik tai, kad atsakovė teikė savo pageidavimus dalimis, nėra pagrindas daryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovė prieÅ¡ atitinkamų darbų atlikimÄ objektyviai negalėjo parengti sÄ matų dėl atsakovės kaltės. Aplinkybė, kad atsakovė nepateikė ieÅ¡kovei priedų Nr. 5 ir 6, kaip vientisų dokumentų, galėtų apsunkinti sÄ matų parengimo procesÄ , bet tai nėra pagrindas teigti, jog ieÅ¡kovė apskritai negalėjo parengti sÄ matų iki darbų (tam tikrų dalies darbų) atlikimo pradžios ir jų suderinti su atsakove.

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumÄ , be kita ko, ginčo sutarties ir Å¡alių elektroninio susiraÅ¡inėjimo turinį, Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir jų elgesį, vykdant sutartį, konstatuoja, kad ieÅ¡kovė, prieÅ¡ atlikdama ginčo patalpų įrengimo darbus, galėjo parengti darbų sÄ matas ir suderinti jas su atsakove. IeÅ¡kovė aptariamos savo pareigos neįvykdė, prieÅ¡ atlikdama darbus, neparengė sÄ matų, nepateikė jų atsakovei ir su pastarÄ ja nesuderino sÄ matų, todėl prisiėmė 300 Eur plius PVM / kv. m įrengimo darbų sumos virÅ¡ijimo rizikÄ .

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė neturi pareigos sumokėti ieÅ¡kovei patalpų įrengimo iÅ¡laidų dalies, virÅ¡ijančios 300 Eur plius PVM / kv. m sumÄ . Dėl visų pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodytų priežasčių konstatuotina, kad nagrinėjamojoje byloje negali bÅ«ti patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai priteisti iÅ¡ atsakovės 88 685,64 Eur skolos (300 Eur plius PVM / kv. m perviršį) ir 4 057,11 Eur delspinigių už patalpų įrengimo darbus.

Dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo užstatu ir prievolės pabaigos įskaitymu sÄ lygų (ne)buvimo 50. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo užstato paskirtis yra prievolės pagal patalpų nuomos sutartį užtikrinimas. Teismas konstatavo, kad pagal ginčo sutarties nuostatas atsakovė visais atvejais privalo papildyti (atkurti) sutartyje numatyto užstato sumÄ iki pradinės sumos, todėl atsakovės argumentai dėl patalpų perdavimo laiko ir įskaitymo teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad net atlikus baudos įskaitymÄ ar dėl kitų priežasčių sumažėjus užstato dydžiui, atsakovė privalo papildyti užstato sumÄ iki Å¡alių sutarto dydžio. Atsakovės teigimu, pirmiau nurodytos teismo iÅ¡vados neteisingos, nes ji pagrįstai įskaitė prieÅ¡prieÅ¡inius vienarūšius reikalavimus, kurie atlieka prievolių įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ . Anot atsakovės, įskaičius užstato dalį, ji neprivalo papildyti užstato sumos iki sutartyje nustatyto dydžio.

Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

51. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad prievolių užtikrinimo bÅ«dų pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugÄ , kad prievolė, kuriÄ prisiėmė skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių. Prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dai reglamentuojami CK 6.70 straipsnio 1 dalyje. Pastarojoje nurodyta, kad prievolių įvykdymas gali bÅ«ti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais bÅ«dais. Taigi, CK 6.70 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų sÄ raÅ¡as. Vadinasi, Å¡alys gali susitarti dėl aptariamoje teisės normoje nenustatyto prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«do.

52. Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobÅ«dį, savo poreikius, finansinį pajėgumÄ , verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek taip pat ir Å¡ioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei neprieÅ¡taraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dus. Užstatas yra vienas iÅ¡ CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nenumatytų, bet įprastų prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-707/2013).

53. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad pagal ginčo sutarties specialiosios dalies 4 punktÄ ir bendrosios dalies 12 punktÄ bei jo papunkčius atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos sumokėti ieÅ¡kovei užstatÄ , užtikrinantį ginčo sutarties įvykdymÄ (sutarties bendrosios dalies 12.1 papunktis). Sutarties bendrosios dalies 12.3 papunktyje nurodyta, kad užstatas užtikrina tinkamÄ nuomininkės (atsakovės) įsipareigojimų vykdymÄ pagal sutartį. IÅ¡ pirmiau Å¡ioje nutartyje aptartų sutarties nuostatų akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ginčo užstato paskirtis yra atsakovės prievolės pagal patalpų nuomos sutartį užtikrinimas.

54. Pagal sutarties bendrosios dalies 12.2 papunktį užstato dydis nurodomas specialiojoje dalyje. Sutarties specialiosios dalies 4 punkte nustatyta, kad: užstato dydis – 35 343,60 Eur; atsakovė 17 671,80 Eur užstato turi pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovei per deÅ¡imt darbo dienų nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, o likusiÄ 17 671,80 Eur dalį – per tris darbo dienas nuo priėmimo–perdavimo akto pasiraÅ¡ymo dienos. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 17 d. sumokėjo ieÅ¡kovei 17 671,80 Eur užstato.

Å alių pasiraÅ¡ytame 2020 m. rugpjūčio 12 d. patalpų priėmimo–perdavimo akte nurodyta, kad, pasikeitus nuomojamų patalpų plotui, likusi užstato dalis turi bÅ«ti sumokėta iki 2020 m. rugsėjo 4 d. IeÅ¡kovės parengtame ir Å¡alių nepasiraÅ¡ytame papildomame susitarime prie nuomos sutarties numatyta, kad bendras užstato dydis – 35 715,42 Eur. Atsakovė neginčijo fakto, kad ji pagal nuomos sutartį turi pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovei iÅ¡ viso 35 715,42 Eur užstatÄ , kuris yra trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio (sutarties specialiosios dalies 4 punktas).

Byloje nustatyta, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 17 d. sumokėjo ieškovei 17 671,80 Eur užstato, 2020 m. rugsėjo 4 d. – 2 000 Eur užstato, 2020 m. rugsėjo 7 d. – 1 569,29 Eur, 2020 m. rugsėjo 10 d. – 900 Eur ir 2020 m. rugsėjo 14 d. – 371,82 Eur užstato. Taigi, atsakovė ieškovei iš viso yra sumokėjusi 22 512,91 Eur užstato (17 671,80 Eur + 2 000 Eur + 1 569,29 Eur + 900 Eur + 371,82 Eur = 22 512,91 Eur). Dėl to nesumokėta užstato suma – 13 202,51 Eur (35 715,42 Eur – 22 512,91 Eur = 13 202,51 Eur).

Byloje nėra ginčo, kad atsakovė nesumokėjo ieškovei 13 202,51 Eur užstato.

55. Pirmiau Å¡ioje nutartyje minėta, kad ieÅ¡kovė įsipareigojo perduoti atsakovei patalpas iki 2020 m. liepos 1 d. (sutarties specialiosios dalies 5 punktas). Vis dėlto ieÅ¡kovė neperdavė atsakovei patalpų iki pirmiau nurodyto termino. Å alys tik 2020 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė patalpų priėmimo–perdavimo aktÄ , pagal kurį ieÅ¡kovė perdavė atsakovei patalpas. Dėl to atsakovė, vadovaudamasi ginčo sutarties specialiosios dalies 9 punkto 8 papunkčiu ir bendrosios dalies 5.12 papunkčiu, paskaičiavo 14 102,51 Eur baudÄ ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę, kad įskaito prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ sumokėti baudÄ , todėl nemokės likusios užstato dalies.

56. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pagal pareikalavimo momentÄ . IÅ¡ CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad bÅ«tų galima atlikti įskaitymÄ , turi bÅ«ti Å¡ių sÄ lygų visuma: pirma, prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t. y.

šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-421/2019 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kitaip tariant, įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės Å¡alies valios ir požiÅ«rio į tokį kontrahento veiksmÄ , jei kitai prievolės Å¡aliai kontrahentas praneÅ¡a apie šį teisinį veiksmÄ ir yra visos pirmiau nurodytos įskaitymo sÄ lygos.

57. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai negali bÅ«ti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiÅ¡kiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiÅ«riu. Dėl to kiekvienÄ kartÄ taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sÄ lygas, bÅ«tina įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobÅ«dį, kad nebÅ«tų įskaitomi aiÅ¡kiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiÅ«riu reikalavimai, pavyzdžiui, tokių: dėl kurių vykdymo Å¡alys aiÅ¡kiai nėra sutarusios; kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neiÅ¡vengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012; 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021 20 punktas).

58. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė teigia, jog patalpos laiku neperduotos ne dėl jos, bet dėl pačios atsakovės kaltės, nes ieÅ¡kovė laiku įrengė patalpas ir 2020 m. birželio 30 d. raÅ¡tu informavo atsakovę, kad pasirengusi perduoti patalpas 2020 m. liepos 1 d. Atsakovės teigimu, bÅ«tent ieÅ¡kovė kalta dėl to, kad laiku neperdavė atsakovei patalpų, nes iki 2020 m. liepos 1 d. tinkamai neįrengė patalpų ir vėliau taisė savo klaidas. Taigi, yra didelė tikimybė, kad dėl reikalavimo sumokėti baudÄ pagrįstumo gali kilti teisminis ginčas.

Be to, ieÅ¡kovė teisingai nurodė, kad skiriasi prievolių, t. y. atsakovės prievolės mokėti užstatÄ ir ieÅ¡kovės prievolės mokėti baudÄ , pobÅ«dis. Prievolė mokėti baudÄ pasibaigtų jÄ Ä¯vykdžius (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), o atsakovės prievolė mokėti užstatÄ yra tęstinio pobÅ«džio, ji nesibaigia atsakovei sumokėjus užstatÄ . Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ginčo sutartyje įtvirtintas jos įsipareigojimas užtikrinti, kad užstatas atitiktų sutartyje nustatytÄ dydį taikomas tik tuo atveju, jeigu nuomotoja panaudotų užstatÄ ar jo dalį nuomininkės neįvykdytiems įsipareigojimams dengti.

PrieÅ¡ingai, pagal ginčo sutarties nuostatas, atsakovė turi pareigÄ nuolat ir bet kokiu atveju užtikrinti, kad užstatas atitiktų sutartyje nustatytÄ dydį. Pirmiau nurodytÄ aplinkybę patvirtina ginčo sutarties bendrosios dalies 12.3 papunktis, kuriame nurodyta: „Užstatas užtikrina tinkamÄ nuomininkės įsipareigojimų vykdymÄ pagal sutartį <...>. Nuomininkas įsipareigoja užtikrinti, kad <...> nuomotojui bÅ«tų sumokėtas ir visu sutarties galiojimo laikotarpiu jis nebÅ«tų mažesnis nei numatyta specialiosiose sÄ lygose“.

Vadinasi, jeigu užstatas ne tik dėl to, kad nuomotoja panaudotų jį nuomininkės neįvykdytiems įsipareigojimams dengti, bet taip pat ir dėl bet kokių kitų priežasčių sumažėtų, atsakovė pagal sutartį turėtų pareigÄ primokėti trÅ«kstamÄ užstato dalį. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad net atlikus baudos įskaitymÄ ar dėl kitų priežasčių sumažėjus užstato dydžiui, atsakovė pagal sutartį privalo papildyti užstato sumÄ iki sutartyje nustatyto dydžio.

Dėl visų pirmiau šioje nutartyje nurodytų priežasčių negalima teigti, kad prievolės lygiavertės.

59. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad gali bÅ«ti įskaitomas tik toks reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs, jis turi bÅ«ti vykdytinas. Pirmiau Å¡ioje nutartyje minėta, kad atsakovė pagal sutarties specialiosios dalies 9 punkto 8 papunktį ir bendrosios dalies 5.12 papunktį paskaičiavo ieÅ¡kovei baudÄ . Pastarojoje sutarties nuostatoje nurodyta: „<...> nuomotojas, pažeidęs Å¡iame punkte nustatytus įsipareigojimus ir nustatytu terminu nepranešęs apie vėlavimÄ perduoti patalpas, nuomininkui pareikalavus įsipareigoja sumokėti nuomos mokesčio dydžio baudÄ už kiekvienÄ perduoti patalpas pavėluotÄ dienÄ <...>“. Vadinasi, ieÅ¡kovė turi pareigÄ mokėti baudÄ tik tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė pareikalauja tai padaryti. Be to, ginčo sutartyje nenustatytas terminas, per kurį ieÅ¡kovė turi pareigÄ sumokėti baudÄ .

60. Pagal CK 6.53 straipsnio 1 dalį, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo jÄ Ä¯vykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti jÄ Ä¯vykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada jÄ Ä¯vykdyti. Aptariamo CK straipsnio 2 dalis papildo 1 dalį. Pastarojoje nustatyta, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, iÅ¡skyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiÅ¡kus kitoks prievolės įvykdymo terminas.

Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi bÅ«ti protingas ir sudaryti sÄ lygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Teisės doktrinoje pažymima, kad CK 6.53 straipsnio 2 dalis taikoma tiek, kai prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, tiek, kai apibrėžtas reikalavimo jÄ Ä¯vykdyti momentu. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius tokiais atvejais gali bet kada pareikalauti įvykdyti prievolę, bÅ«tų nesÄ Å¾ininga ir neteisinga reikalauti, kad skolininkas jÄ tuojau pat įvykdytų.

Dėl to aptariama norma nustato skolininkui septynių dienų terminÄ prievolei įvykdyti, pradedamÄ skaičiuoti nuo tos dienos, kai kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę. Septynių dienų terminas turėtų bÅ«ti laikomas minimaliu, todėl kreditorius gali nustatyti ilgesnį terminÄ prievolei įvykdyti (Mikelėnas, V., ir kt. (autorių kolektyvas). Civilinio kodekso komentaras. Å eÅ¡toji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius: Justitia, 2003, p. 86, 87).

61. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodyta, be kita ko, ginčo sutarties turinį, konstatuoja, kad ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ sumokėti baudÄ per ne trupesnį negu septynių dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo tos dienos, kai atsakovė pareikalautų įvykdyti prievolę. Vadinasi, atsakovė galėjo atlikti įskaitymÄ tik po septynių dienų nuo pareikalavimo sumokėti baudÄ . Vis dėlto atsakovė neįvykdė pirmiau nurodytos pareigos tam, kad galėtų atlikti įskaitymÄ .

PrieÅ¡ingai negu akcentavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė 2020 m. rugpjūčio 31 d. raÅ¡tu nepareikalavo, kad ieÅ¡kovė iki 2020 m. rugsėjo 4 d. sumokėtų baudÄ . Atsakovė aptariamame raÅ¡te nurodė: „<...> atsižvelgiant į tai, kad nuomininkė (atsakovė) iki 2020 m. rugsėjo 4 d. turi sumokėti nuomotojai (ieÅ¡kovei) depozito dalį, lygiÄ 17 671,80 Eur, nuomininkė informuoja, jog atlieka užskaitymÄ <...>“. Taigi, atsakovė iki įskaitymo atlikimo nepareikalavo sumokėti baudos, nenustatė ieÅ¡kovei jokio termino prievolei įvykdyti, nesuteikė ieÅ¡kovei galimybės jÄ Ä¯vykdyti, bet tik 2020 m. rugpjūčio 31 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę, kad paskaičiavo 14 102,51 Eur baudÄ , kuriÄ Ä¯skaito į užstatÄ , todėl nemokės likusios užstato dalies.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodyta, konstatuoja, kad įskaitymo atlikimo metu prievolės mokėti baudÄ terminas nebuvo suėjęs, todėl ji neįgijo vykdytinos prievolės teisinio statuso. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atlikti įskaitymÄ , nes nebuvo visų CK 6.130 straipsnyje nustatytų sÄ lygų, bÅ«tinų įskaitymui atlikti. Dėl visų pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kinio dalį – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės nesumokėto užstato dalį ir delspinigius už vėlavimÄ sumokėti užstatÄ .

62. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ pirmiau Å¡ioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų iÅ¡samiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas). Dėl bylos procesinės baigties 63. Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuoja, kad: pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo teisinius santykius; nepaisant to, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad sutartyje nurodyta konkreti fiksuota darbų kaina, vis dėlto teisingai iÅ¡sprendė bylÄ , nes pagrįstai iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kinį.

64. Apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti argumentai nėra pagrindu naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliaciniai skundai atmetami ir apskųstas sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 65. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

66. Atmetus apeliacinius skundus ir įvertinus jų turinį, ieÅ¡kovei ir atsakovei nepriteisiami už apeliacinius skundus jų sumokėti žyminiai mokesčiai, taip pat ieÅ¡kovei nepriteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti rengiant jos apeliacinį skundÄ ir atsakovei nepriteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti rengiant atsakovės apeliacinį skundÄ . Atsakovei priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , o ieÅ¡kovei – į atsakovės apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

67. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumÄ , sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , advokato darbo laiko sÄ naudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

68. Atsakovė pateikė teismui duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 202,20 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , o ieÅ¡kovė pateikė teismui duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 089 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ .

69. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ieÅ¡kovės ir atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dienÄ , t. y. 2022 m. liepos ir rugpjūčio mėn., galiojęs užpraėjusio ketvirčio (2022 metų pirmÄ jį ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) buvo 1 729,90 Eur. Taigi, Å¡alių praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokatų pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus nevirÅ¡ija galiojusio maksimalaus rekomenduotino priteisti iÅ¡laidų dydžio – 2 248,87 Eur (1 729,90 Eur x 1,3).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus advokatų darbo ir laiko sÄ naudas rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus, konstatuotina, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės praÅ¡omos priteisti advokatų pagalbos iÅ¡laidos yra pagrįsto ir protingo dydžio. Dėl to: atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 2 202,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 1 089 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių mokėtinų sumų įskaitymÄ , atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1 113,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (2 202,20 Eur – 1 089 Eur = 1 113,20 Eur).

70. Apeliacinės instancijos teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , jame atliktas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas nekeičiamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Teledema“ (juridinio asmens kodas 135989386) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Magnumo investicijos“ (juridinio asmens kodas 304612752) 1 113,20 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ trylika eurų 20 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Danguolė Martinavičienė Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus