13f77df4-a21e-4ea9-aff7-4cd586a442b7 · Regionų administracinis teismas

                                                    Administracinė byla Nr. I-554-362/2018                                                                       Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01714-2017-9                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 09 d.Šiauliai             Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,nedalyvaujant pareiškėjui T.

G.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas T. G. skunde teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.Skunde pareiÅ¡kėjas T.

G. nurodė, kad jis buvo Å iaulių tardymo izoliatoriuje 2017 m. rugsėjo 06 d., 94 kameroje, ir, nors pagal dienotvarkę jiems buvo nepertraukiamas miegas, 01 val. nakties jų kameroje buvo daroma krata, nors to nebuvo galima daryti. PareigÅ«nai žadino juos, Å¡aukė, dėl to jis patyrė Å¡okÄ , iÅ¡sigando, iki Å¡iol vaikÅ¡to iÅ¡sigandęs ir net bijo kitų nuteistųjų. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o priteisti 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nustatyta, jog krata nurodytoje kameroje buvo atliekama 2017-09-07 , 15 val., t. y., dienos metu. Skundų nei iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, nei kitų kameroje buvusių asmenų dėl naktį atliekamos kratos gauta nebuvo. Pažymi, jog Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra vykdoma nuolatinė asmenų priežiÅ«ra, ir tai apima ir kratų darymÄ , tad net ir naktinės kratos darymas teisės aktų nepažeidžia. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis, padarytÄ Å¾alÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo T. G. skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje nakties metu buvo atlikta krata.Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, vienas iÅ¡ pagrindinių suėmimo vykdymo režimo reikalavimų yra nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiÅ«ra.

To paties įstatymo 9 straipsnio 2 dalis numato, jog nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiÅ«rÄ atlieka Å¡ių įstaigų pareigÅ«nai. Å ių asmenų priežiÅ«rai gali bÅ«ti naudojamos techninės priemonės, daroma asmenų krata, tikrinami turimi daiktai, gaunami paÅ¡to bei perduodami siuntiniai ir smulkieji paketai. Pats kratų atlikimas reglamentuotas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“, Å¡ios instrukcijos VII skirsnis numato kratų ir apžiÅ«rų atlikimo laisvės atėmimo vietose tvarkÄ .

Jos 148 punktas numato, jog siekiant surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡us neįtrauktus daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiÅ«ros. Instrukcijos150 punktas numato, jog suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiÅ«ros gali bÅ«ti planinės ir neplaninės. Draudimo atlikti kratas nakties metu nėra.Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktos 2017-12-28 pažymos Nr. 69/06-4775, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas 2017 m. rugsėjo mėn. 06-07 dienomis.Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017-12-28 pažymoje Nr. 61/04-2963 nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas T.

G. nesikreipė su skundais dėl naktį atliktos kratos į Šiaulių TI direktorių. Teismas, vertindamas pateiktus byloje įrodymus, pažymi, jog byloje nėra įrodymų, jog nurodytu laikotarpiu – 2017-09-06 apie 01 val. kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, būtų buvusi atlikta krata. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“, instrukcijos 174 punktas numato, jog kamerų techninių apžiūrų, kontrolinių techninių apžiūrų, planinių kamerų ir asmens kratų rezultatai įrašomi į kamerų kratų ir techninių apžiūrų apskaitos žurnalus (33 ir 34 priedai).

PareigÅ«nai, atlikę kratas ir technines apžiÅ«ras, apie jų rezultatus praneÅ¡a laisvės atėmimo vietos direktoriaus budinčiajam padėjėjui, kuris pasiraÅ¡o specialiame žurnale ir apie rezultatus praneÅ¡a laisvės atėmimo vietos direktoriui arba jo pavaduotojui, atsakingam už apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ . Tokio praneÅ¡imo, jog krata atlikta 2017-09-06 d. 01 val. užfiksuota nėra, tačiau iÅ¡ Kamerų kratos apskaitos žurnalo įrašų matyti, jog krata nurodytoje kameroje buvo atlikta 2017-09-07 apie 15 val.

Nei pareiÅ¡kėjas, nei jo nurodyti kartu kameroje buvę asmenys (M. B.) nesiskundė, jog naktį buvo atlikta krata.Vertinant teisės aktus, reglamentuojančius kratos atlikimÄ kamerose, pažymėtina, jog krata yra vienas iÅ¡ bÅ«dų užtikrinti nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuje, priežiÅ«rÄ , ji gali bÅ«ti ir neplaninė. Neplaninės kratos tikslas yra tas pats, kaip ir bet kokios kitos kratos (surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡us neįtrauktus daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius), tačiau suprantama, jog ji gali ir turi bÅ«ti atliekama nedelsiant, įtarus, jog asmenys turi neleidžiamų turėti daiktų ar esant kitiems pagristiems įtarimams, kuriuos patvirtinti ar paneigti gali tik atlikta krata.

Kaip jau nurodyta, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Byloje nėra nustatyta neteisėtų pareiÅ¡kėjo veiksmų, duomenų, jog krata bÅ«tų atliekama ne pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, ar kad ji bÅ«tų atlikta pareiÅ¡kėjo nurodytu laiku, nėra.Ä®vertinus virÅ¡ iÅ¡dėstytÄ , teismas mano, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė pateikto skundo, skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės paneigtos bylos medžiaga, tad skundas yra atmestinas.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusius teismo rÅ«mus. Teisėjas                                                                                Arvydas Martinavičius