2022-10-26 Nr. AB-25651-3-61-3-02740-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-645-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02740-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės – Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. Ž. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja K. Ž. (toliau – ir pareiškėja), kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:

1. Pradėti tyrimą, ar Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr.I-103 (toliau – ir Aprašas), 62 punkte įtvirtinta nuostata, kad Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) sprendimas inicijuoti arba neinicijuoti tarnybinį patikrinimą yra neskundžiamas, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.

Valdžios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, Konstitucijos 7 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus.

Draudžiama persekioti už kritiką, Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio l dalyje įtvirtintai nuostatai pareiškėjo teise pasinaudoti veiksmingomis priemonėmis, siekiant apginti savo reikalavimą veiksminga teismine patikra Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme, Konvencijos 13 straipsnyje įtvirtintai nuostatai pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone, Konvencijos 14 straipsnyje nustatytą garantuojamą naudojimąsi Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis be jokios diskriminacijos, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems viešojo administravimo principams, Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administracinio subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus administraciniam teismui, analogiškai nuostatai įtvirtintai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, kad bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, tai yra pareigų nevykdymo, ar vilkinimo atlikti veiksmus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti tą viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.

2. Panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės N. G. 2022 m. gegužės 25 d. administracinį sprendimą Nr. l7.2.-1731, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjos 2022 m. sausio 25 d. skundą dėl ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-50317-20, Nr.01-1-45439-21 klastojančių prokurorų neteisėtų veiksmų jos ir jos atstovaujamojo Z. V. atžvilgiu.

3. Įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokurorę N. G. iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. sausio 25 d. skundą generalinei prokurorei dėl neteisėtų prokurorų ir kitų pareigūnų veiksmų, tarnybinių pažeidimų piktnaudžiaujant tarnyba, Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK klastojant ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-45439-21, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK klastojant ikiteisminį tyrimą Nr.01-1 -50317-20 ir dėl nušalinimo Vilniaus apygardos prokuratūrai ir visiems jos skyriams bei nušalinimo Panevėžio apygardos prokuratūrai ir viešiems jos skyriams nagrinėjant pareiškėjos bei jos atstovaujamojo Z. V. skundus ir įpareigoti generalinę prokurorę per teismo nustatytą terminą pašalinti padarytus pažeidimus nagrinėjant skundą, tai yra esant akivaizdiems ikiteisminių tyrimų Nr.01-1-45439-21, Nr.01-1-50317-20, kurie pažeidžia pareiškėjos teises ir laisves, dėl ko ji yra prokurorų terorizuojama ir šmeižiama, kenkiama jos profesinei reputacijai, klastojimo įrodymams, pradėti ikiteisminius tyrimus klastojančių prokurorų, apie pareiškėją ir mirusį advokatą A. V., klastojamuose ikiteisminiuose tyrimuose paskleidusių tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią ir niekinančią, pakertančią pasitikėjimą, tarnybinius patikrinimus, dėl tarnybinių pažeidimų, turinčių nusikalstamų veikų požymių.

4. Įpareigoti generalinę prokurorę atlikti savo pareigas ir per teismo nustatytą terminą išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. gegužės 27 d. skundą, adresuotą generalinei prokurorei, kuris neteisėtai, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytą imperatyvą, buvo persiųstas nagrinėti prokurorui G. Č.. Pareiškėja 2022 m. gegužės 27 d. skundu prašė generalinę prokurorę nedelsiant nutraukti visus neteisėtus veiksmus, atliekamus klastojamuose ikiteisminiuose tyrimuose Nr.01-1-45439-21, Nr.01-1-50317-20 pagal A. V. ir R. V. pranešimus ikiteisminio tyrimo institucijoms apie nebūtus nusikaltimus, ir kaltus asmenis patraukti atsakomybėn.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos K. Ž. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Teismas konstatavo, kad 2022 m. sausio 25 d. pareiškėja su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokurorę, prašydama nušalinti visus Vilniaus apygardos ir Panevėžio apygardos prokurorus nuo pareiškėjos 2021 m. gruodžio 30 d. skundo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jos atstovaujamojo Z. V. 2022 m. sausio 17 d. skundo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nagrinėjimo. Minėtu skundu pareiškėja prašė nutraukti neteisėtai pradėtus ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-50317-20 ir Nr. 01-1-45439-21, pradėti ikiteisminius turimus atliekančių prokurorų D. D., R. I., M. R., A. M. ir G. Č. tarnybinius patikrinimus dėl pažeidimų, turinčių nusikalstamų veikų požymius. Kadangi prokurorė, pareiškėjos nuomone, neteisėtai netenkino pareiškėjos skundo, o prokurorų ir jų nurodymus vykdančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai yra tęsiami, pareiškėja 2022 m. gegužės 27 d. skundu pakartotinai kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokurorę prašydama nedelsiant nutraukti visus prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-1-50317-20 ir Nr. 01-1-45439-21 atliekamus neteisėtus veiksmus ir pareiškė nušalinamus.

Teismas iš pareiškėjos skundo, su skundu pateiktų 2022 m. sausio 25 d. ir 2022 m. gegužės 27 d. skundų kopijų nustatė, kad iš esmės pareiškėja nesutinka su atliekamais ikiteisminiais tyrimais Nr. 01-1-50317-20 ir Nr. 01-1-45439-21, nes, pareiškėjos nuomone, ikiteisminiai tyrimai pradėti neteisėtai, prokurorai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlieka neteisėtus veiksmus vykdydami savo pareigas, pareiškėja reikalauja nutraukti ne tik neteisėtus pareigūnų veiksmus, bet ir pradėtus ikiteisminius tyrimus.

Teismas vertino, kad pareiškėja kelia argumentus, susijusius ne su Prokuratūros viešojo administravimo veikla, o su veiksmais baudžiamojo proceso srityje, ir pažymėjo, kad tokių klausimų administracinis teismas neturi kompetencijos spręsti.

Teismas, vadovaudamasis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad nors pareiškėja, nesutikdama su atliekamais ikiteisminiais tyrimais, ir prašė atlikti pareigūnų tarnybinius patikrinimus, siekiant nustatyti nusikalstamas, jos nuomone, veikas, šiuo atveju toks pareiškėjos skundo reikalavimų nagrinėjimas administraciniame teisme neduotų tokio rezultato, kurio siekia pareiškėja, reikšdama pretenzijas dėl būtent ikiteisminių tyrimo klausimų.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundo 2 ir 3 reikalavimai nenagrinėtini administraciniame teisme, todėl pareiškėjos skundą šioje dalyje atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo ištirti Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 62 punkto nuostatos teisėtumą, pažymėjo, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalį prašymą teikti gali teikti tik ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Atsisakius priimti pareiškėjos skundo 2–3 reikalavimus, reikalavimas ištirti Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 62 punkto nuostatos teisėtumą nenagrinėtinas administraciniame teisme.

III. Pareiškėja K. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir priimti nagrinėti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad pareiškėjos skunde keliami argumentai, susiję ne su prokuratūros viešojo administravimo veikla, o su veiksmais baudžiamojo proceso srityje, atsisako vykdyti teisingumą ir būti nepriklausomas, tačiau pareiškėja patvirtina, jog prokuratūros viešojo administravimo veikla yra susijusi su prokurorų neteisėtais veiksmais baudžiamojo proceso srityje, kadangi toks yra prokurorų veiklos pobūdis.

Pareiškėja nurodo, kad Viešojo administravimo įstatymas garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Pareiškėja pažymi, jog ji nekelia klausimo dėl Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro G. Č. 2022 m birželio 7 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Utenos AVPK Molėtų rajono PK pareigūnų atžvilgiu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-2-06-00101-22, t. y. jos skundas nėra siejamas su procesiniais pareigūnų veiksmais, tačiau ji siekia, kad generalinė prokurorė pati susipažintų su pareiškėjos 2022 m. sausio 25 d. ir 2022 m, gegužės 27 d. skundais ir pateikiamais įrodymais, bei pakartotinai išnagrinėtų pareiškėjos skundus, kurie patvirtina neginčytiną ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-45439-21, kurį organizuoja ir kuriam vadovauja prokuroras G. Č., klastojimo faktą ir pradėtų ikiteisminį tyrimą A. V. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (duomenys neskelbtini) straipsniuose numatytus nusikalstamų veikų požymius.

Pareiškėja teigia, kad generalinė prokurorė savavališkai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2022 m. gegužės 27 d. skundą, tai yra vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, šis skundas neteisėtai buvo persiųstas nagrinėti prokurorui G. Č., kurio veiksmai ir buvo skundžiami, taip pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje imperatyviai numatytą draudimą viešojo administravimo subjektui persiųsti (perduoti) nagrinėti skundą pareigūnui, ar jo administracijos padaliniui, kurio veiksmai yra skundžiami.

Pareiškėja teigia, kad ta aplinkybė, jog skunde buvo nurodyti ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėti veiksmai, neatleidžia generalinės prokurorės nuo pareigos išnagrinėti skundą ir priimti dėl jo administracinį sprendimą, nes Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 17 straipsnio nuostatos suteikia įgaliojimus generalinei prokurorei duoti ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovams privalomus nurodymus dėl ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmų koordinavimo tiriant nusikalstamas veikas.

Pareiškėja pažymi, jog skundo priėmimo stadijoje negali būti sprendžiami klausimai dėl skundo esmės.

Pareiškėja išdėsto savo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl jos Generalinei prokuratūrai teiktų 2022 m. sausio 25 d. ir 2022 m. gegužės 27 d. skundų turinio ir esmės, taip pat analizuoja prokuroro G. Č. galimai neteisėtus veiksmus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartis, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti dėl to, kad jis nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Visgi Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Atitinkamai ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje ir nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Vadinasi, administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai ginčas yra kilęs viešojo administravimo srityje.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, nes sprendė, jog pareiškėjos siekiamas inicijuoti ginčas, susijęs su, jos teigimu, neteisėtai pradėtais ikiteisminiais tyrimais ir juos vykdančių pareigūnų veiksmais ir sprendimais, priimtais / atliktais vykdant ikiteisminius tyrimus, taip pat su nepradėtais ikiteisminiais tyrimais pagal pareiškėjos prašymą ir ikiteisminių institucijų veiksmais negali būti sprendžiamas administraciniame teisme. Pareiškėja su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir tvirtina, kad jos keliamas ginčas susijęs būtent su viešuoju administravimu, kartu paaiškindama, jog šiuo atveju esminis jos siekis yra, kad generalinė prokurorė pati susipažintų su pareiškėjos 2022 m. sausio 25 d. ir 2022 m, gegužės 27 d. skundais ir pateikiamais įrodymais, bei pakartotinai išnagrinėtų pareiškėjos skundus, kurie patvirtina neginčytiną ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-45439-21, kurį organizuoja ir kuriam vadovauja prokuroras G. Č., klastojimo faktą ir pradėtų ikiteisminį tyrimą A. V. atžvilgiu.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas. Teisėjų kolegija nustačius, kad šiuo atveju pareiškėja skundžia prokurorų priimtus raštus ir jų neveikimą, pažymi, kad tokiu atveju aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi į bylą pateiktą medžiagą, nustatė šias aplinkybes.

Pareiškėja Generalinei prokuratūrai padavė 2022 m. sausio 25 d. skundą dėl neteisėtų prokurorų ir kitų pareigūnų veiksmų, tarnybinių pažeidimų piktnaudžiaujant tarnyba, nesant teisinio ir faktinio pagrindo, kai baudžiamasis procesas negalimas, Utenos VPK Molėtų rajono PK pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-45439-21 ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ajam PK pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-50317-20, ir dėl nušalinimo Vilniaus apygardos prokuratūrai ir visiems jos skyriams nagrinėjant pareiškėjos ir jos atstovaujamojo Z. V. skundus. Pareiškėja šiame skunde prašė nušalinti visus Vilniaus apygardos prokuratūros ir Vilniaus apylinkės prokuratūros ir jos skyrių bei Panevėžio apygardos prokuratūros ir jai pavaldžių apylinkės prokuratūrų ir jų skyrių pareigūnus nuo pareiškėjos 2021 m. gruodžio 30 d. skundo ir nuo Z. V. 2022 m. sausio 17 d. skundų nagrinėjimo; nutraukti neteisėtai pradėtus ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-45439-21 ir Nr. 01-1-50317-20; pradėti tarnybinius patikrinimus D. D.. R. I., M. R. ir G. Č. neteisėtų veiksmų atliekant ikiteisminius tyrimus, bei dėl veiksmų ikiteisminio tyrimo medžiagoje.

Pareiškėjai buvo atsakyta 2022 m. vasario 21 d. Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokurorės raštu Nr. 17.2-702. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu atsakymu, 2022 m. balandžio 25 d. pateikė Generalinei prokuratūrai pakartotinį skundą, teigdama, jog jos 2022 m. sausio 25 d. skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas ir buvo priimtas neteisėtas sprendimas atsisakyti inicijuoti tarnybinius patikrinimus prokurorams, organizavusiems ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-45439-21 ir Nr. 01-1-50317-20, bei nepagrįstai netenkinti kiti prašymo reikalavimai.

Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė, išnagrinėjusi pareiškėjos 2022 m. balandžio 25 d. skundą, skundžiamame 2022 m. gegužės 25 d. rašte Nr. 17.2-1731 konstatavo, kad pareiškėja 2022 m. balandžio 25 d. skunde kartoja tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos pareiškėjos 2022 m. sausio 25 d. skunde, ir į kurias labai išsamiai ir argumentuotai buvo atsakyta. Generalinė prokurorė pažymėjo, kad pareiškėjos skunduose išdėstytos aplinkybės ir pateikti prašymai iš esmės grindžiami pareigūnų priimtais proceso sprendimais ir atliktais veiksmais ar pateiktais atsakymais, priimtais pradėjus ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-45439-21 ir Nr. 01-1-50317-20 ir šių tyrimų metu, taip pat priimant procesinius sprendimus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-2-01334-20; Nr. M-2-00050-21, Nr. M-1-01-65281-20 ir kt. Generalinė prokurorė nurodė, jog pareiškėjos prašymais siekiama priimtų procesinių sprendimų panaikinimo juos apskundžiant, o prokurorų priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas juos skundžiant teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, kuriame pati pareiškėja suformulavo reikalavimus ir nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių turi būti patenkinti reikalavimai, bei kartu su juo pateiktų dokumentų turinį, taip pat pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja, reikšdama reikalavimą panaikinti Generalinės prokuratūros 2022 m. gegužės 25 d. raštą, bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą (skundo teismui antras ir trečias reikalavimai), siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijų ir jų pareigūnų veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiais tyrimais (jų pradėjimu / nepradėjimu, vykdymu, pareigūnų procesiniais veiksmais, priimtais sprendimais, ir kt.), t. y. pareiškėjos siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su prokurorų veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminiu tyrimu. Net ir prašymas dėl tarnybinio patikrinimo pareigūnų atžvilgiu pradėjimo yra siejamas su pareigūnų procesiniais veiksmais ir sprendimais, priimtais vykdant ikiteisminius tyrimus ar atsisakant juos pradėti, t. y. kvestionuojant pareigūnų veiksmus jiems vykdant ikiteisminę veiklą, bei siekiant panaikinti jų priimtus sprendimus.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad valstybės tarnautojo (ar pareigūno) nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti valstybės tarnautoją nubausti. Asmenys, nurodydami valstybės tarnautojų galimai padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-241/2013; 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-480-415/2020, 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-112-525/2021, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2202-415/2021 ir kt.). Raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016, 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr eAS-70-415/2020).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos siekiamos teisinės pasekmės dėl skundo administraciniam teismui antro ir trečio reikalavimų nėra siejamos su viešuoju administravimu, o iš esmės susijusios šiuo atveju su prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atliekamais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, ar su sprendimais, kurie nenagrinėtini administracine tvarka (kaip raštai, kuriais informuojama apie sprendimą nepradėti tarnybinio patikrinimo).

Pareiškėja skundo teismui ketvirtu reikalavimu prašė įpareigoti generalinę prokurorę atlikti savo pareigas ir per teismo nustatytą terminą išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. gegužės 27 d. skundą, adresuotą generalinei prokurorei, kuris neteisėtai, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytą imperatyvą, buvo persiųstas nagrinėti prokurorui G. Č., t. y. šiuo reikalavimu pareiškėja skundžia atsakovo neveikimą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014, 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-387/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja patvirtino, kad pareiškėjos 2022 m. gegužės 27 d. skundas buvo išnagrinėtas ir pareiškėjai pateiktas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2022 m. birželio 7 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. IBPS-V-1469629-22, taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjos 2022 m. gegužės 27 d. skundas yra išnagrinėtas, todėl reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kaip savarankiškas reikalavimas, negali būti reiškiamas.

Pažymėtina, jog pagal Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo VII skyriaus nuostatas, prašymus ar skundus dėl prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo gali nagrinėti prokuroro, kurio veiksmai skundžiami, aukštesnieji prokurorai (Aprašo 59 p.), o jų pateiktas atsakymas, kad nėra pagrindo inicijuoti tarnybinį patikrinimą, gali būti skundžiamas generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui) (Aprašo 62 p.). Taigi, atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, pareiškėja, nesutikdama su sprendimu, priimtu išnagrinėjus jos 2022 m. gegužės 27 d. skundą, taip pat su šio skundo nagrinėjimo procedūromis (persiuntimu G. Č. ir kt.), gali jį skųsti generalinei prokurorei Aprašo nustatyta tvarka, nes, kaip minėta, raštai, kuriuose pateikiama informacija apie sprendimą nepradėti tarnybinio patikrinimo yra vertinami kaip informacinio pobūdžio, ir ABTĮ nustatyta tvarka neskundžiami.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, tinkamai nustatė pareiškėjos keliamo ginčo pobūdį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atsisakė pareiškėjos skundą priimti kaip nepriskirtą administraciniam teismui. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos K. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė – Markovienė

Ernestas Spruogis