13f58717-dd3e-4ff1-aa75-d4bf4526761a · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1087-601/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00166-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.1.7.11; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.9 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ ieÅ¡kinį atsakovei BirÅ¡tono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos patvirtintų vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba. Teismas n u s t a t ė : I. IeÅ¡kovės procesinių dokumentų esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kautra“ kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ praÅ¡ydama:

1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės BirÅ¡tono savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 26 d. sprendimÄ Nr. (6.17.)-SR-0358 „Dėl atsakymo į pretenzijÄ â€œ, kuriuo buvo atmesta ieÅ¡kovės UAB „Kautra“ pretenzija dėl BirÅ¡tono savivaldybės administracijos VieÅ¡ojo pirkimo komisijos 2021 m. kovo 5 d. protokolu Nr. (23.1)-VŽ-011 patvirtintų atviro konkurso bÅ«du atliekamo tarptautinės vertės pirkimo „Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų marÅ¡rutu BirÅ¡tonas–Garliava–Kauno autobusų stotis paslaugų pirkimas“ Nr. 533293 (toliau – Pirkimas) dokumentų 55 punkto, 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 4 eilutės ir Techninės specifikacijos 2.5 ir 4.4 papunkčių;

2) pripažinti neteisėtais ir panaikinti BirÅ¡tono savivaldybės administracijos VieÅ¡ojo pirkimo komisijos 2021 m. kovo 5 d. protokolu Nr.(23.1)-VŽ-011 patvirtintų Pirkimo dokumentų 55 punktÄ , 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 4 eilutę ir Techninės specifikacijos 2.5 ir 4.4 papunkčius;

3) priteisti ieškovei UAB „Kautra“ iš atsakovės Birštono savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovės vertinimu, Techninės specifikacijos 2.5 papunktyje numatyta sÄ lyga, kad vežėjams nekompensuojami nuostoliai, patirti vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, yra ne tik socialiai neteisinga, bet ir prieÅ¡tarauja asmens ir visuomenės interesų derinimo principui bei yra nesuderinta su teisės aktų nuostatomis, reguliuojančiomis nuostolių kompensavimo tvarkÄ vežėjams. Anot ieÅ¡kovės, keleivių vežimas reguliaraus vietinio (priemiestinio) susisiekimo marÅ¡rutais dėl mažo keleivių skaičiaus paprastai bÅ«na nuostolingas, todėl savivaldybės su vežėju sudaromoje sutartyje turėtų bÅ«ti numatyta galimybė kompensuoti realiai atsiradusius nuostolius, kai jie atsiranda.

IeÅ¡kovės teigimu, perkančioji organizacija yra suinteresuota vieÅ¡osios paslaugos gavėjams užtikrinti pigiausiÄ bilieto kainÄ , tačiau visiÅ¡kai ignoruoja vežėjų (operatorių) interesus ir verčia visas rizikas, kylančias iÅ¡ sutarties, 10 metų laikotarpiui prisiimti paslaugos teikėjui, nors pastarieji įprastomis rinkos sÄ lygomis neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sÄ lygomis negaudami atlygio. Juolab, kad pareiga kompensuoti nuostolius Å¡iuo atveju kyla tiek iÅ¡ Europos parlamento ir Tarybos 2007 m. spalio 23 d.

Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų, kuris panaikino Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (toliau – Reglamentas), tiek iš Kelių transporto kodekso 171 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 3-457 patvirtinto Nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 punkto.

O, jeigu perkančioji organizacija neketina vežėjams kompensuoti nuostolių ir visas verslo rizikas perkelia vežėjams, tai tokiu atveju, turėtų bent jau numatyti ir leisti taikyti pažangias kainodaros ir marketingo priemones.

3. IeÅ¡kovė yra įsitikinusi, kad Pirkimo dokumentų 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 4 eilutėje bei Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 4.4 papunktyje numatyti reikalavimai transporto priemonėms, kuriomis bus teikiamos susisiekimo paslaugos, neskatina konkurencijos ir yra nesuderinami nei su Europos SÄ jungos siekiais nei su bendra Lietuvos valstybės politika transporto srityje. IeÅ¡kovės nuomone, siekiant keisti autotransporto parkÄ Ä¯ netarÅ¡ias ir/ar nulinės tarÅ¡os transporto priemones, dalis transporto priemonių turėtų bÅ«ti naujesnės nei 10 metų nuo pirmos registracijos ir šį tikslÄ galima pasiekti pakeitus pasiÅ«lymų vertinimo sistemÄ , t. y. ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ renkant pagal kainos ir kokybės santykį.

Tokiu bÅ«du galima nustatyti kokybės parametrus, kad už atitinkamo amžiaus autobusus skiriamas konkretus balas, pvz. autobusai, kurių amžius nuo 10 iki 8 metų skiriamas 1 balas ir t. t. ir/ar papildoma balų sistema jei bÅ«tų naudojami hibridiniai ar elektra varomi autobusai. Tai skatintų ne tik konkurencijÄ tarp tiekėjų, bet bÅ«tų pasiekiami kiti tikslai, t. y. paslaugų kokybiÅ¡kumas, teigiamas pokytis aplinkai. Tuo tarpu pagal Å¡iuo metu patvirtintas Pirkimo sÄ lygas nustatyti techninio pajėgumo reikalavimai neskatina Å«kio subjektų iniciatyvos naudoti pažangias technologijas, teikti paslaugas mažiausiomis sÄ naudomis, kas, be kita ko, įtakoja ir 1 km įkainį.

4. Anot ieÅ¡kovės, Pirkimo dokumentų 55 punkte numatyta sÄ lyga ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ iÅ¡rinkti tik pagal mažiausiÄ vieno kilometro keleivio kelionės kainÄ yra neteisėta, nes ne tik nepasieks viešųjų pirkimų tikslo dėl suvaržytos tiekėjų konkurencijos varžytis dėl konkuruojančių kainų, bet ir sukurs nesÄ Å¾iningÄ pasiÅ«lymų vertinimo sistemÄ . Todėl Å¡iuo atveju tinkamiausias bÅ«das nustatyti ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ bÅ«tų dalyvių pasiÅ«lymų vertinimas pagal kainos ir kokybės santykį, t. y. pasiÅ«lymo ekonominį naudingumÄ apskaičiuoti sudedant tiekėjo pasiÅ«lymo kainos ir kitų kriterijų balus, kurie Å¡iuo atveju galėtų bÅ«ti skiriami už tiekėjo siÅ«lomų autobusų (kiekvieno autobuso) amžių pasiÅ«lymo pateikimo dienÄ bei galimybę pasiÅ«lyti hibridinius ir/ar elektra varomus autobusus.

Be to, toks pasiÅ«lymų vertinimo bÅ«das leistų užtikrinti ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 55 straipsnio 2 dalies, reikalaujančios, kad bent 30 procentų visų perkančiosios organizacijos per kalendorinius metus atliekamų supaprastintų (iÅ¡skyrus mažos vertės) ir tarptautinės vertės pirkimų turi bÅ«ti atliekami, ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ iÅ¡renkant ne tik pagal kainos kriterijų, įgyvendinimÄ . II. Atsakovės procesinių dokumentų esmė 5.

Atsakovė BirÅ¡tono savivaldybės administracija praÅ¡o civilinę bylÄ nutraukti arba ieÅ¡kovės UAB „Kautra“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ UAB „Kautra“ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė taip pat praÅ¡o skirti ieÅ¡kovei dviejų tÅ«kstančių eurų baudÄ , 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos skiriant atsakovei.

6. Atsakovė yra įsitikinusi, kad civilinė byla turi bÅ«ti nutraukta, kadangi yra įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Be to, ieÅ¡kovė, aptarnaujanti ginčo marÅ¡rutÄ dar nuo 2014 metų, net ir pasibaigus 2014 metų sutarčiai, siekdama kuo ilgiau aptarnauti šį marÅ¡rutÄ pagal papildomus susitarimus, visais įmanomais bÅ«dais siekia vilkinti Pirkimo procedÅ«ras, tame tarpe ir reikÅ¡dama tapatų ieÅ¡kinį, nors žino, kad visi jos reikalavimai jau buvo atmesti.

Todėl toks jos elgesys turėtų bÅ«ti teismo ex officio įvertintas nagrinėjamos bylos kontekste kaip piktnaudžiavimas procesu. Tačiau, jeigu civilinė byla vis dėlto nebus nutraukta, atsakovės įsitikinimu, ieÅ¡kinys turi bÅ«ti pripažintas nepagrįstu, kadangi ginčijamos Pirkimo sÄ lygos yra teisėtos ir pagrįstos, be to, ieÅ¡kovė nenurodė kaip Pirkimo sÄ lygos pažeidžia jos teises ir interesus.

7. Anot atsakovės, ieÅ¡kovė, teigdama, jog vežėjų galimus nuostolius iÅ¡ keleivių pervežimo organizavimo įprastinėmis komercinės veiklos sÄ lygomis turi prisiimti perkančioji organizacija, o ne Å¡iÄ ekonominę veiklÄ vykdantys verslininkai, nenurodė nė vieno teisės akto, kuriame bÅ«tų nurodoma tokia perkančiosios organizacijos prievolė. Pagal BirÅ¡tono savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. TS-135 patvirtinto Nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 3 punktÄ savivaldybė yra prisiėmusi pareigÄ kompensuoti vežėjų nuostolius tik, kai marÅ¡rutai visuomenei yra bÅ«tini.

Tuo tarpu marÅ¡rutas BirÅ¡tonas–Prienai–Garliava–Kauno autobusų stotis Å¡iuo metu nėra pripažintas bÅ«tinu visuomenei, todėl ir vežėjų nuostoliai Å¡iuo atveju negali bÅ«ti kompensuojami. Juolab, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo marÅ¡rutas apskritai yra nuostolingas ir dėl to ji negali pateikti savo pasiÅ«lymo. Kita vertus, Pirkimo dokumentais atsakovė kaip tik ir siÅ«lo tiekėjams sudaryti sutartis be nuostolių kompensavimo ir Å¡alių susitarimu prisiimti galimų nuostolių atsiradimo rizikÄ , pagal tai koreguojant savo pasiÅ«lymų kainÄ , t. y. tiekėjai savo pasiÅ«lymus teikia laisva valia, natÅ«raliomis rinkos sÄ lygomis.

Tiekėjai, kuriems nuostolių prisiėmimo rizika yra nepriimtina, yra laisvi pasiÅ«lymų neteikti ir vieÅ¡ajame pirkime nedalyvauti, arba patys nusistatyti kiekvienam tiekėjui reikalingÄ rizikos valdymo įkainį, pateikdami Å¡iÄ tiekėjo rizikÄ adekvačiai kompensuojančius pasiÅ«lymus.

8. Atsakovė nesutinka ir su ieÅ¡kovės reikalavimais panaikinti Pirkimo sÄ lygas dėl nustatytų reikalavimų autobusams, kadangi nustatyti minimalÅ«s techniniai reikalavimai, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, labiau prisideda prie konkurencijos skatinimo, nei jÄ mažina. Tuo labiau, kad Pirkimo sÄ lygos nedraudžia tiekėjams siÅ«lyti aukÅ¡tesnius techninius parametrus atitinkančius autobusus susisiekimo paslaugoms teikti. Taigi, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nepagrindė, kodėl Pirkimo dokumentai turi numatyti naujoviÅ¡kų technologijų naudojimÄ ir negali numatyti tradicinių technologijų, jei tokia bÅ«tinybė nėra įtvirtinta jokiuose teisės aktuose.

IeÅ¡kovė taip pat nepagrindė, kodėl reikalavimas dėl naujoviÅ¡kų technologijų naudojimo, neįsigaliojus naujoviÅ¡kų technologijų taikymÄ numatantiems teisės aktams, turi bÅ«ti atsakovės prievolė, o ne teisė. IeÅ¡kovė nepagrindė ir to, kas jai pačiai be Pirkimo dokumentų pakeitimo trukdo naudoti pažangesnes transporto priemones, kurių eksploatavimo sÄ naudos (savikaina) bus mažesnės ir, įvertinant Å¡ias savo galimybes, pateikti konkurencingesnį negu kitų tiekėjų pasiÅ«lymÄ .

IeÅ¡kovė nepagrindė, kodėl esamomis Pirkimo dokumentų formuluotėmis nebus užtikrintas mažiausių sÄ naudų principas ir kodėl nebus užtikrinta tiekėjų konkurencija. IeÅ¡kovei neįrodžius ir net nepagrindus savo ieÅ¡kinio pagrindo, toks ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas. Juolab, kad, atsakovės manymu, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys apskritai turėtų bÅ«ti nenagrinėjamas, nes ji nenurodė ir nepagrindė kaip reikalavimų dėl hibridinių ar elektrinių ar naujesnių negu 10 m. amžiaus transporto priemonių naudojimo netaikymo yra pažeidžiamos pačios ieÅ¡kovės teisės.

9. Atsakovė laiko nepagrįstais ieškovės argumentus dėl pasiūlymų vertinimo būdo pakeitimo. Atsakovės įsitikinimu, Pirkimo dokumentuose esant nustatytam minimaliam tiekėjų siūlomų autobusų amžiui, autobusų tipams, klasėms (t. y. perkamų paslaugų standartams esant įtvirtintiems teisės aktais), ieškovės procesiniuose dokumentuose keliami reikalavimai dėl papildomų kokybės kriterijų taikymo iš esmės yra reikalavimas dėl „užsimaskavusių“ pinigų (paslaugos branginimo), kas neatitinka perkančiosios organizacijos tikslų.

Taigi, ieÅ¡kovei nepaaiÅ¡kinant, kodėl jos siÅ«lomų autobusų kokybė bÅ«tų iÅ¡skirtinė, palyginus su kitais teisės aktų nustatytus standartus atitinkančiais autobusais, ir kodėl atsakovė privalo keisti Pirkimo sÄ lygas, ieÅ¡kovės reikalaujamas kainos ir kokybės santykiu grindžiamas pasiÅ«lymų vertinimas turėtų bÅ«ti pripažintas pernelyg abstrakčiu ir dėl to nepagrįstu. III. Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė 10. Viešųjų pirkimų tarnyba, teikdama teisinę iÅ¡vadÄ , nepasisakė dėl ginčijamo Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 2.5 papunktyje numatytos sÄ lygos (ne)atitikimo teisės aktų, reguliuojančių nuostolių kompensavimo tvarkÄ vežėjams, nuostatoms.

Tarnyba pagal savo kompetencijÄ tik pažymėjo, kad iÅ¡ procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių (ir jei teismas kitokių reikÅ¡mingų aplinkybių nenustatys bylos nagrinėjimo metu) nėra pagrindo spręsti, kad Pirkimo sÄ lygų nuostata, pagal kuriÄ vežėjui nuostoliai nekompensuojami, per se (pati savaime) yra neteisėta. Tuo atveju, jei kitos Pirkimo sÄ lygų nuostatos, tame tarpe ir dėl paslaugos teikimo sÄ lygų, kainodaros, yra aiÅ¡kios, dirbtinai neribojančios konkurencijos, nediskriminuojančios ir leidžiančios tiekėjams, apskaičiuojant ir pasiÅ«lymuose nustatant paslaugų teikimo kainÄ , tinkamai įsivertinti tam tikras, visiems potencialiems tiekėjams vienodai galinčias kilti paslaugos teikimo rizikas, Tarnybos nuomone, ginčijama nuostata neturėtų bÅ«ti vertinama kaip neteisėta.

11. Pasisakydama dėl kitų Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės ginčijamų Pirkimo sÄ lygų Tarnyba nurodė, kad neturi galimybės visapusiÅ¡kai įvertinti ir pateikti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ dėl Å¡ių sÄ lygų (ne)teisėtumo, tačiau atkreipė dėmesį, kad bÅ«tent perkančioji organizacija, geriausiai žinodama pirkimo objektÄ , jo pobÅ«dį, specifikÄ ir (ar) kitus reikÅ¡mingus kriterijus, atsižvelgdama į konkretaus pirkimo objekto ypatybes ir nepažeisdama viešųjų pirkimų principų, pirkimo dokumentuose turi teisę nustatyti tokius reikalavimus, kokie dėl objektyvių priežasčių, jos manymu, yra reikalingi.

Anot Tarnybos, vien ta aplinkybė, jog perkančioji organizacija Pirkimo dokumentuose nėra nustačiusi tam tikro reikalavimo ar tai, jog nustatytas reikalavimas yra ne toks, kuris, tiekėjo įsitikinimu, konkrečiu atveju yra bÅ«tinas (ar bÅ«tų „geresnis“), pati savaime nesuteikia pagrindo ginčijamas Pirkimo sÄ lygas vertinti kaip neteisėtas. Todėl, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ginčijamų reikalavimų (ne)teisėtumo, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į Pirkimu ketinamų įsigyti keleivių vežimo paslaugų teikimo specifikÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės 12. Perkančioji organizacija BirÅ¡tono savivaldybės administracija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2020 m. birželio 6 d. buvo paskelbusi tarptautinės vertės atvirÄ konkursÄ â€žKeleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų marÅ¡rutu BirÅ¡tonas–Prienai–Garliava–Kauno autobusų stotis paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 491011. Tačiau Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2020 m. spalio 29 d., priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/202, buvo nuspręsta pirkimo Nr. 491011 procedÅ«ras nutraukti, pripažinus neteisėtu ir panaikinus pirkimo Techninės specifikacijos 4.4 papunktį.

13. Patikslinusi pirkimo sÄ lygas, BirÅ¡tono savivaldybės administracija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2021 m. kovo 10 d. paskelbė naujÄ atvirÄ tarptautinį konkursÄ â€žKeleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų marÅ¡rutu BirÅ¡tonas–Prienai–Garliava–Kauno autobusų stotis paslaugų pirkimas“ Nr. 533293.

14. IeÅ¡kovė UAB „Kautra“ 2021 m. kovo 19 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenzijÄ , kuria, be kita ko, prašė panaikinti pirkimo dokumentus, kaip pažeidžiančius bendruosius VPÄ® principus (proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo, konkurencijos) bei teisės aktų nuostatas, kurios reglamentuoja nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų (keleivių vežimo) įsipareigojimus, kompensavimÄ arba pakeisti Pirkimo sÄ lygas, t. y.: (i) pakeisti Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 2.5 papunktį bei atitinkamai Pirkimo sutarties projektÄ , nustatant, kad vežėjui nuostoliai vykdant viešųjų paslaugų sutartį kompensuojami teisės aktų nustatyta tvarka; (ii) pakeisti Pirkimo dokumentų 2 lentelės „Techniniai ir profesiniai pajėgumai“ 4 eilutę ir Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 4.4 papunktį dėl reikalavimų transporto priemonėms, t. y., nustatyti, kad dalis (perkančios organizacijos nustatomas skaičius) atitinkamos kategorijos autobusų bÅ«tų kur kas naujesni nei 10 metų po pirmos registracijos, hibridiniai arba bÅ«tų elektra varomi; (iii) pakeisti Pirkimo dokumentus dėl ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo iÅ¡rinkimo kriterijaus, numatant, kad dalyvių neatmesti pasiÅ«lymai vertinami pagal kainos ir kokybės santykį.

15. Atsakovė 2021 m. kovo 26 d. raÅ¡tu Nr. (6.17.)-SR-0358 „Dėl atsakymo į pretenzijÄ â€œ informavo ieÅ¡kovę, kad jos pretenzija yra tenkinama iÅ¡ dalies, tačiau dėl Å¡io sprendimo 14 punkte nurodytų reikalavimų pretenzija buvo atmesta. Perkančioji organizacija, bÅ«dama įsitikinusi, kad Pirkimo dokumentų 2 lentelės „Techniniai ir profesiniai pajėgumai“ 4 eilutėje bei Techninės specifikacijos 2.5 ir 4.4 papunkčiuose nustatyti reikalavimai nedaro jokios įtakos UAB „Kautra“ galimybei dalyvauti Pirkime, nusprendė Å¡ių reikalavimų nekeisti. Be to, perkančioji organizacija, pasinaudodama jai įstatymo suteikta teise pačiai pasirinkti jai labiausiai tinkantį pasiÅ«lymų vertinimo kriterijų atitinkamame pirkime, atsižvelgdama į konkretaus pirkimo pobÅ«dį, sudėtingumÄ ir kt., priėmusi sprendimÄ nekeisti kokybės reikalavimų autobusams, taip pat nusprendė nekeisti ir pasiÅ«lymų vertinimo kriterijų.

16. IeÅ¡kovė nagrinėjamoje civilinėje byloje siekia, kad bÅ«tų pripažinti neteisėtais ir panaikinti Pirkimo dokumentų 55 punktas, 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 4 eilutė ir Techninės specifikacijos 2.5 ir 4.4 papunkčiai. IeÅ¡kovės nuomone, taip pat bÅ«tina pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2021 m. kovo 26 d. sprendimÄ Nr. (6.17.)-SR-0358 „Dėl atsakymo į pretenzijÄ â€œ, kuriuo buvo atmesta ieÅ¡kovės UAB „Kautra“ pretenzija dėl minėtų Pirkimo dokumentų nuostatų.

Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimais, laiko juos nepagrįstais. Be to, atsakovės nuomone, civilinė byla apskritai turėtų bÅ«ti nutraukta dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio tapatumo civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020 iÅ¡nagrinėtam ieÅ¡kiniui, o ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti paskirta bauda už piktnaudžiavimÄ procesu. Taigi, ginčas Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės yra kilęs dėl perkančiosios organizacijos atsisakymo patikslinti (papildyti) Pirkimo sÄ lygų reikalavimus trimis aspektais: (i) dėl atsisakymo kompensuoti vežėjų patirtus nuostolius; (ii) dėl atsisakymo Pirkimo sÄ lygose numatyti, jog dalis atitinkamos kategorijos autobusų bÅ«tų naujesni negu 10 metų po pirmos registracijos, hibridiniai arba varomi elektra ir pan.; (iii) dėl atsisakymo ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ iÅ¡rinkti ne tik pagal mažiausio įkainio kriterijų, bet ir pagal kokybės kriterijus.

Tačiau prieÅ¡ pasisakydamas dėl minėtų aspektų, teismas sprendime pirmiausia vertins ar nėra pagrindo civilinę bylÄ nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punkto pagrindu ir, ar nėra pirkimo procedÅ«rų vilkinimo požymių. V. Teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl ieÅ¡kinių tapatumo 17. Atsakovė yra įsitikinusi, kad civilinė byla turi bÅ«ti nutraukta, kadangi yra įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Tačiau teismas su šiais argumentais negali sutikti.

18. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020 buvo nagrinėjami du ieÅ¡kiniai dėl perkančiosios organizacijos BirÅ¡tono savivaldybės administracijos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2020 m. birželio 6 d. paskelbto tarptautinės vertės atviro konkurso „Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų marÅ¡rutu BirÅ¡tonas–Prienai–Garliava–Kauno autobusų stotis paslaugų pirkimas“, kuriam suteiktas Nr. 491011, sÄ lygų teisėtumo.

IeÅ¡kovė UAB „Kautra“ pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės BirÅ¡tono savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimÄ nenagrinėti ieÅ¡kovės UAB „Kautra“ 2020 m. liepos 31 d. pretenzijos, o taip pat – pripažinti neteisėtomis pirkimo Nr. 491011 sÄ lygų 54 punkte bei Techninės specifikacijos 2.5, 4.4 ir 6.1 papunkčiuose įtvirtintas sÄ lygas ir jas panaikinti. IeÅ¡kovė UAB „Transrevis“ toje pačioje byloje ieÅ¡kiniu prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės 2020 m. birželio 30 d. paaiÅ¡kinimų atsakymus į 3–10, 13 klausimus, o taip pat – pirkimo Nr. 491011 sÄ lygų 12 punktÄ , 54 punktÄ , Techninės specifikacijos 1 punktÄ , 2.3 papunktį, 2.5 papunktį, 4.4 papunktį, kiek Å¡ių sÄ lygų neteisėtumas iÅ¡plaukia iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų paaiÅ¡kinimų neteisėtumo, ir ex officio spręsti dėl pirkimo Nr. 491011 dokumentų teisėtumo ir nutraukimo.

19. IÅ¡ minėtos civilinės bylos matyti, kad ieÅ¡kovė UAB „Kautra“ kvestionavo pirkimo Nr. 491011 sÄ lygas, be kita ko, dėl ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijų, dėl visų galimų nuostolių vežėjams kompensavimo ir dėl reikalavimų autobusams nustatymo tuo aspektu, kad pirkimo sÄ lygose nustatytas tik maksimalus autobuso amžius, tačiau neatsižvelgiama į jų kokybės, techninių privalumų, aplinkosaugos charakteristikos, efektyvumo ir pan. kriterijus.

Tuo tarpu UAB „Transrevis“ siekė, kad pirkimo sÄ lygose bÅ«tų numatytas iÅ¡laidų, susijusių su įvažiavimu į Kauno autobusų stoties teritorijÄ , taip pat nulinės ridos iÅ¡laidų kompensavimas, kad bÅ«tų padidintas maksimalus autobusų amžius nuo 5 iki 10 metų, kad bÅ«tų pateikta papildoma informacija, bÅ«tina apskaičiuoti vieno keleivio vieno kilometro vežimo įkainį, kad bÅ«tų paaiÅ¡kinta kokios konkrečios transporto priemonės pagal pirkimo dokumentuose nurodytÄ skirstymÄ bus laikomos lygiavertėmis numatytoms Techninės specifikacijos 4.4 papunktyje.

20. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu, priimtu minėtoje civilinėje byloje: (i) nutraukė bylos dalį pagal ieÅ¡kovės UAB „Kautra“ ieÅ¡kinį dėl pirkimo sÄ lygų teisėtumo ir pretenzijos nenagrinėjimo, konstatavęs, kad ieÅ¡kovė UAB „Kautra“ nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, t. y. neginčijo paskelbtų pirkimo sÄ lygų, pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu neskundė perkančiosios organizacijos veiksmų dėl atsisakymo pakeisti Pirkimo sÄ lygas, ir Å¡ia tvarka pasinaudoti jau nebegalima; (ii) tenkino iÅ¡ dalies ieÅ¡kovės UAB „Transrevis“ ieÅ¡kinį, t. y. pripažino neteisėtu ir panaikino pirkimo Nr. 491011 Techninės specifikacijos 4.4 papunktį, ta apimti, kuria nustatytas reikalavimas, kad autobusai pasiÅ«lymo pateikimo dienÄ bÅ«tų ne senesni kaip 5 metų, o kitoje dalyje UBA „Transrevis“ ieÅ¡kinį atmetė; (iii) nutraukė pirkimo Nr. 491011 procedÅ«ras.

21. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymÄ ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį. Å i taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinio teismo sprendimo) teisine galia, reiÅ¡kiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali bÅ«ti paneigtas iÅ¡keliant kitÄ tapačiÄ civilinę bylÄ .

Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs CPK 293 straipsnio 3 punkto aiÅ¡kinimo bei taikymo praktikÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013; kt.) ir iÅ¡skyręs tokias pagrindines taisykles: pirma, Å¡iuo pagrindu civilinė byla gali bÅ«ti nutraukta tik konstatavus ieÅ¡kinių tapatumÄ ; antra, ieÅ¡kinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo Å¡alis, ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 17 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Sprendžiant dėl ginčo Å¡alių (ne)tapatumo esminę reikÅ¡mę turi ir dėl to turi bÅ«ti vertinamas ne ginčo Å¡alių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginÄÄ sprendė teismas, (ne)tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tuo tarpu reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal Å¡io reikalavimo dalykÄ ir faktinį pagrindÄ .

Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, kÄ iÅ¡ tikrųjų ginčija ieÅ¡kovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje suformuluotais reikalavimais, t. y. sprendžiant dėl ieÅ¡kinių (ne)tapatumo, turi bÅ«ti vertinama pareikÅ¡to ieÅ¡kinio esmė, turinys bei tikslai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011 ir joje nurodomÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 20 punktas).

23. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ieÅ¡kinių tapatumÄ . Nors civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020 teismas nagrinėjo tos pačios perkančiosios organizacijos analogiÅ¡ko vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad Å¡iuo atveju sutampa ginčo Å¡alys. Kaip minėta Å¡io sprendimo 20 punkte, nagrinėjamu atveju civilinė byla Nr. e2-1730-924/2020 buvo iÅ¡nagrinėta tik pagal ieÅ¡kovės UAB „Transrevis“ ieÅ¡kinį, t. y. pagal UAB „Transrevis“ ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ .

Tuo tarpu bylos dalis pagal ieÅ¡kovės UAB „Kautra“ ieÅ¡kinį dėl pirkimo sÄ lygų teisėtumo ir pretenzijos nenagrinėjimo, buvo nutraukta. Taigi, minėtoje civilinėje byloje teismas sprendimÄ priėmė tik pagal ieÅ¡kovės UAB „Transrevis“ ieÅ¡kinio argumentus bei reikalavimus, kas reiÅ¡kia, kad nesutampa ginčo Å¡alys, t. y. neegzistuoja vienas iÅ¡ trijų bÅ«tinų kriterijų ieÅ¡kinių tapatumo faktui konstatuoti.

24. Kita vertus, ginčo dalykas taip pat nesutampa, t. y. nors UAB „Kautra“ Å¡iuo atveju kvestionuoja, be kita ko, Techninės specifikacijos 2.5 ir 4.4 papunkčius, kaip ir ieÅ¡kovė UAB „Transrevis“ civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020, taip pat ginčija kainodarÄ , kitus reikalavimus autobusams, tačiau Å¡iuo atveju ginčo pagrindas skiriasi. Techninės specifikacijos 2.5 papunktis kvestionuojamas tuo aspektu, kad apskritai nėra numatytas nuostolių kompensavimas tiekėjams (ne tik iÅ¡laidų, susijusių su įvažiavimu į Kauno autobusų stoties teritorijÄ , taip pat nulinės ridos iÅ¡laidų kompensavimas, kaip kad buvo nagrinėjama civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020).

Tuo tarpu Techninės specifikacijos 4.4 papunktis civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020 buvo pripažintas neteisėtu ir dėl to pirkimas buvo nutrauktas, t. y. ginčo Pirkime buvo pakeista Å¡ios sÄ lygos formuluotė atsižvelgiant į teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . Juolab, kad Å¡iuo atveju kvestionuojama sÄ lyga dėl reikalavimų autobusams nustatymo tuo aspektu, kad pirkimo sÄ lygose nustatytas tik maksimalus autobuso amžius (10 metų), tačiau neatsižvelgiama į jų kokybės, techninių privalumų, aplinkosaugos charakteristikos, efektyvumo ir pan. kriterijus, kai civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020 teismas pripažino, jog nustatytas reikalavimas autobuso amžiui (5 metai) yra neproporcingas.

Be to, teismas civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020 pripažino, kad nustatyta kainodara yra aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka, neribojanti konkurencijos bei nesudaranti skirtingų sÄ lygų tiekėjams dalyvauti pirkime, taip pat nenustato per didelės rizikos pirkimo vykdytojui dėl sutarties kainos galimo padidėjimo, užtikrina racionalų lėšų panaudojimÄ ir pirkimų principų laikymÄ si. Tačiau teismas minėtoje byloje nesprendė tikslingumo ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ Pirkime iÅ¡rinkti ne tik pagal mažiausio įkainio kriterijų, bet ir pagal kokybės kriterijus (ko siekia ieÅ¡kovė UAB „Kautra“ Å¡ioje byloje).

Taigi, apibendrinant konstatuotina, kad byloje nėra nustatytas ieÅ¡kinių tapatumo faktas, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimÄ nutraukti civilinę bylÄ CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Dėl ieÅ¡kovės siekio vilkinti pirkimo procedÅ«ras 25. Atsakovė reikalauja skirti baudÄ ieÅ¡kovei CPK 95 straipsnio pagrindu, 50 proc. Å¡ios baudos skiriant atsakovei, kadangi ieÅ¡kovė visais įmanomais bÅ«dais siekia vilkinti pirkimo procedÅ«ras, tame tarpe ir reiÅ¡kiant tapatų ieÅ¡kinį.

26. CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesÄ Å¾iningu nepagrįsto ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sÄ moningu veikimu prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas Å¡alies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali bÅ«ti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimÄ , turi bÅ«ti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, iÅ¡skirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

27. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovės argumentus, nenustatė pagrindų, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiavo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė, naudodamasi jai suteiktomis teisėmis, turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį, o vien tik jos nurodomų aplinkybių įvertinimas nesuponuoja iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovės galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl skirti baudÄ netenkinamas. Dėl Pirkimo sÄ lygų teisėtumo 28. Viešųjų pirkimų teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimÄ (VPÄ® 1 straipsnio 1 dalis).

Efektyvaus viešųjų pirkimų vykdymo tikslas neatsiejamas nuo racionalaus lėšų panaudojimo principo (VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visÄ informacijÄ apie pirkimo sÄ lygas ir procedÅ«ras (VPÄ® 35 straipsnio 1 dalis). Pirkimo dokumentuose, be kita ko, turi bÅ«ti nurodyta prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobÅ«dis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai (VPÄ® 35 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi VPÄ® nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiÅ«lymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPÄ® 35 straipsnio 4 dalis), 29. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas pirkimo objektui keliamų reikalavimų nustatymÄ reglamentuojančias teisės normas, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektÄ apibÅ«dinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra bÅ«tini siekiant užtikrinti sėkmingÄ pirkimo sutarties įvykdymÄ , tačiau Å¡i jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali bÅ«ti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurencijÄ bei VPÄ® nurodytų pirkimo objekto apibÅ«dinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).

Taigi perkančiosios organizacijos, siekdamos nepažeisti iÅ¡ VPÄ® iÅ¡plaukiančių imperatyvų ir laikydamosi VPÄ® ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sÄ lygas taip, jog Å¡iomis bÅ«tų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebÅ«tų suvaržytos tiekėjų, iÅ¡ tiesų galinčių tinkamai įvykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, teisės, Å«kio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

30. IeÅ¡kovė kvestionuoja Techninės specifikacijos 2.5 papunktyje numatytÄ sÄ lygÄ , kad „vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus vežėjui nuostoliai nekompensuojami“. IeÅ¡kovės nuomone, tokia sÄ lyga, yra ne tik socialiai neteisinga, bet ir prieÅ¡tarauja asmens ir visuomenės interesų derinimo principui bei yra nesuderinta su teisės aktų nuostatomis, reguliuojančiomis nuostolių kompensavimo tvarkÄ vežėjams. Tačiau teismas su Å¡iais argumentais neturi pagrindo sutikti.

31. Pirmiausia, nei Reglamentas, nei Kelių transporto kodekso 171 straipsnio 3 dalis ar ApraÅ¡o 6 punktas neįpareigoja perkančiÄ jÄ organizacijÄ kompensuoti vežėjų patirtus nuostolius. IeÅ¡kovės nurodytas Reglamento preambulės 5 punktas kalba apie galimÄ kompetentingų institucijų įsikiÅ¡imÄ tik tais atvejais kai atitinkamos vidaus keleivinio transporto paslaugos „negali bÅ«ti teikiamos kaip komercinės paslaugos“. Reglamento 1 straipsnyje yra nurodoma, jog „Šio reglamento tikslas – nustatyti, kaip kompetentingos institucijos, laikydamosi Bendrijos teisės nuostatų, gali veikti vieÅ¡ojo keleivinio transporto srityje, siekdamos užtikrinti bendrus ekonominius interesus tenkinančių paslaugų teikimÄ , kad tų paslaugų bÅ«tų daugiau, jos bÅ«tų saugesnės, kokybiÅ¡kesnės ir pigesnės nei jas teikiant įprastinėmis rinkos sÄ lygomis“.

Kelių transporto kodekso 171 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Viešųjų paslaugų sutarčių turinį, trukmę, jų sudarymo sÄ lygas ir tvarkÄ , vežėjų nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijai apskaičiuoti taikomas taisykles nustato Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007. Nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkÄ nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija pagal Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 priede iÅ¡dėstytas taisykles“.

Aprašo 6 punkte įtvirtinta, kad „Vežėjų patirti nuostoliai kompensuojami iš savivaldybių biudžetų pagal viešųjų paslaugų teikimo sutartis, sudarytas tarp vežėjų ir kompetentingų įstaigų. Pagal šias sutartis vežėjai, pasibaigus ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui, iki kito mėnesio 20 dienos pateikia kompetentingoms įstaigoms patirtų nuostolių, susidariusių dėl keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų reguliaraus susisiekimo maršrutuose teikimo, ataskaitas pagal 1 ir 2 priedus.

Kartu su Å¡iomis ataskaitomis vežėjai turi pateikti kompetentingoms įstaigoms įmonės vadovo ir vyriausiojo finansininko paraÅ¡ais patvirtintas pažymas apie Å¡ios tvarkos II skyriuje pateiktos formulės sudedamųjų dalių (R, R(n), M, M(0), S, P, A, r) reikÅ¡mes, nurodydami, kaip kiekviena iÅ¡ Å¡ių reikÅ¡mių buvo nustatyta arba apskaičiuota, ir sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ â€œ. Taigi, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, tik iÅ¡naudojus įprastinių rinkos sÄ lygų galimybes kompetentingoms institucijoms yra leidžiama kiÅ¡tis į natÅ«raliÄ Å«kio subjektų konkurencijÄ ir kompensuoti viešųjų paslaugų operatoriams patirtas sÄ naudas ir (arba) suteikti iÅ¡imtines teises.

IÅ¡ esmės, kad jokie teisės aktai neįpareigoja perkančiosios organizacijos pirkimo sÄ lygose įtvirtinti sÄ lygÄ dėl galimų nuostolių kompensavimo, yra konstatavęs ir Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020.

32. Be to, BirÅ¡tono savivaldybės taryba 2019 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. TS-104 patvirtino visuomenei bÅ«tinų vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų marÅ¡rutų sÄ raÅ¡Ä , į kurį 4 punktu buvo įtrauktas 152-asis marÅ¡rutas BirÅ¡tonas–Prienai–Garliava–Kauno AS. BirÅ¡tono savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. TS-86 buvo pripažinti netekusiu galios BirÅ¡tono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. TS-104 „Dėl vietinių (priemiestinių) reguliaraus susisiekimo autobusų marÅ¡rutų pripažinimo visuomenei bÅ«tinais ir nuostolių kompensavimo“ priedo 4 punktas. Taigi, BirÅ¡tono savivaldybės taryba nėra pripažinusi marÅ¡ruto: BirÅ¡tonas–Prienai–Garliava–Kauno autobusų stotis visuomenei bÅ«tinu, ir to, kad nuostoliai vežėjui bÅ«tų kompensuojami.

33. Kita vertus, sutiktina su atsakove, kad iÅ¡ Pirkimo dokumentų turinio akivaizdu, jog tiekėjams yra sudaryta laisvė patiems įsivertinti visas galimas rizikas, tame tarpe ir dėl nuostolių atsiradimo, ir pasiÅ«lyti tokiÄ kainÄ Pirkime, kuri atitiktų visus jų lÅ«kesčių ir kompensuotų visas galimas rizikas. O tiekėjai, kuriems nuostolių prisiėmimo rizika yra nepriimtina, yra laisvi pasiÅ«lymų neteikti ir vieÅ¡ajame pirkime nedalyvauti, arba patys nusistatyti kiekvienam tiekėjui reikalingÄ rizikos valdymo įkainį, pateikdami Å¡iÄ tiekėjo rizikÄ adekvačiai kompensuojančius pasiÅ«lymus.

Teismo vertinimu, ginčijama Pirkimo sÄ lyga yra aiÅ¡ki, vienoda visiems tiekėjams, pagal jÄ tiekėjai gali tinkamai suformuluoti ir pateikti perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančius pasiÅ«lymus, o perkančioji organizacija juos vienodai įvertinti. Taigi, teismas nenustatė, kad dėl paskelbtos sÄ lygos, numatytos Techninės specifikacijos 2.5 papunktyje, tiekėjams sutarties vykdymas bÅ«tų tiek rizikingas, kad jie negalėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančio pasiÅ«lymo.

Atsižvelgiant į tai spręstina, kad ginčijama sÄ lyga yra teisėta ir pagrįsta.

34. IeÅ¡kovė taip pat tvirtina, kad Pirkimo dokumentų 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 4 eilutėje bei Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 4.4 papunktyje numatyti reikalavimai transporto priemonėms, kuriomis bus teikiamos susisiekimo paslaugos, neskatina konkurencijos ir yra nesuderinami nei su Europos SÄ jungos siekiais nei su bendra Lietuvos valstybės politika transporto srityje. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti ir su Å¡iais ieÅ¡kovės argumentais.

35. Pažymėtina, kad Pirkimo dokumentų 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 4 eilutėje numatyta, kad „Tiekėjas turi nuosavybės teise arba nuomojasi (ar kitais pagrindais naudoja) pirkimo sutarčiai vykdyti reikiamÄ kiekį transporto priemonių, t. y. ne mažiau nei 3 vienetus mažos talpos autobusus, kuriuose (kiekviename) sėdimų vietų yra ne mažiau kaip 16, neįskaitant vairuotojo, ne mažiau kaip 22 vietų bendros talpos ir kurie atitinka M2 CU (M2CA*) arba M2 CV (M2 CE*) klases, ne mažiau nei 3 vienetus vidutinės talpos autobusus, kuriuose (kiekviename) sėdimų vietų yra ne mažiau kaip 23, neįskaitant vairuotojo, ne mažiau kaip 30 vietų bendros talpos ir kurie atitinka M3CI (M3CA*) arba M3CM (M3 CE*) klases.

Autobusai turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, kurie visu sutarties įgyvendinimo laikotarpiu bÅ«tų ne senesni kaip 10 metų ir atitikti ne žemesnį, kaip Euro 5 standartÄ .*klasės atitiktys pagal 2011 m. liepos 14 d. Europos Komisijos reglamentÄ (ES) Nr. 678/2011“. Tuo tarpu Techninės specifikacijos 4.4. papunktyje įtvirtinta, kad „Paslaugų teikimo laikotarpiu Vežėjas privalės turėti nuosavybės teise arba nuomotis (ar kitais pagrindais naudoti) pirkimo sutarčiai vykdyti reikiamÄ kiekį transporto priemonių, t. y. ne mažiau nei 3 vienetus mažos talpos autobusus, kuriuose (kiekviename) sėdimų vietų yra ne mažiau kaip 16, neįskaitant vairuotojo, ne mažiau kaip 22 vietų bendros talpos ir kurie atitinka M2 CU (M2CA*) arba M2 CV (M2 CE*) klases, ne mažiau nei 3 vienetus vidutinės talpos autobusus, kuriuose (kiekviename) sėdimų vietų yra ne mažiau kaip 23, neįskaitant vairuotojo, ne mažiau kaip 30 vietų bendros talpos ir kurie atitinka M3CI (M3CA*) arba M3CM (M3CE*) klases.

Autobusai turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, kurie visu sutarties įgyvendinimo laikotarpiu bÅ«tų ne senesni kaip 10 metų ir atitikti ne žemesnį, kaip Euro 5 standartÄ . *klasės atitiktys pagal 2011 m. liepos 14 d. Europos Komisijos reglamentÄ (ES) Nr. 678/2011“. Taigi, nei nurodytose, nei kitose Pirkimo sÄ lygose nėra draudžiama teikti paslaugas bet kokiais Techninėje specifikacijoje nurodytÄ klasę ir talpÄ atitinkančiais autobusais, nėra apribojimų dėl transporto priemonių kuro rÅ«Å¡ies ar naujesnių ar pažangesnių, negu reikalaujama, transporto priemonių naudojimo.

Taip pat nėra jokių ribojimų ieškovei naudoti hibridines ar elektrines transporto priemones, jei jos atitiks talpos, klasės ir amžiaus reikalavimus.

36. PrieÅ¡ingai, kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, jog pernelyg aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo pobÅ«džiui ar neproporcingi jo sÄ lygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedÅ«rose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurencijÄ . Perkančiosios organizacijos nustatyti aukÅ¡ti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; kt.). Teismas Å¡iuo atveju pritaria atsakovės nuomonei, kad prie tiekėjų konkurencijos skatinimo labiau prisideda minimalÅ«s techniniai reikalavimai, negu ieÅ¡kovės reikalaujamas iÅ¡samus naudojamų transporto priemonių apraÅ¡ymas, kuro rÅ«Å¡ies, keliamo triukÅ¡mo lygio ir pan. reikalavimų nustatymas, kitų sudėtingų kriterijų taikymas.

37. Be to, Pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai autobusams neprieÅ¡tarauja ir galiojantiems teisės aktams. Tai, kad Europos SÄ jungos ir Lietuvos valstybės politika yra orientuota į netarÅ¡ias ir/ar nulinės tarÅ¡os transporto priemones, nepaneigia Å¡io siekio atsakovės suformuluotos Pirkimo sÄ lygos. Tiekėjai, kaip minėta turi teisę siÅ«lyti naujesnes ir pažangesnes, negu reikalaujama, transporto priemones, taip prisidėdami prie Europos SÄ jungos ir Lietuvos valstybės politikos įgyvendinimo.

38. IeÅ¡kovės nuomone, Pirkimo dokumentų 55 punkte numatyta sÄ lyga ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ iÅ¡rinkti tik pagal mažiausiÄ vieno kilometro keleivio kelionės kainÄ , taip pat yra neteisėta, nes ne tik nepasieks viešųjų pirkimų tikslo dėl suvaržytos tiekėjų konkurencijos varžytis dėl konkuruojančių kainų, bet ir sukurs nesÄ Å¾iningÄ pasiÅ«lymų vertinimo sistemÄ . Tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su Å¡iais argumentais.

39. Pažymėtina, kad Pirkimo sÄ lygų 55 punkte įtvirtinta, jog „Komisija ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ iÅ¡renka pagal mažiausiÄ vieno kilometro keleivio kelionės kainÄ â€œ. Taigi, perkančioji organizacija nusprendė, jog naudingiausias ir jos poreikius geriausiai atitinkantis pasiÅ«lymas yra toks, kurio kaina yra mažiausia. Todėl vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė galimai galėtų pasiÅ«lyti paslaugų teikimui naujesnius autobusus, tačiau dėl nustatyto kainos kriterijaus ji negalėtų pasiÅ«lyti konkurencingos kainos, nepaneigia perkančiajai organizacijai suteiktos diskrecijos konkrečiu atveju spręsti, kokie objektyvÅ«s, dirbtinai konkurencijos neribojantys pasiÅ«lymų vertinimo kriterijai konkrečiu atveju leistų perkančiajai organizacijai įsigyti jos poreikius geriausiai atitinkantį pirkimo objektÄ .

40. Kiti proceso dalyvių nurodyti argumentai įtakos teisingam bylos iÅ¡sprendimui neturi, todėl teismas plačiau dėl kitų argumentų nepasisako. Dėl sprendimo atmesti ieÅ¡kovės pretenzijÄ 41. IeÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose taip pat praÅ¡o pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2021 m. kovo 26 d. sprendimÄ Nr. (6.17.)-SR-0358 „Dėl atsakymo į pretenzijÄ â€œ, kuriuo buvo atmesta ieÅ¡kovės UAB „Kautra“ pretenzija dėl Pirkimo dokumentų 55 punkto, 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 4 eilutės ir Techninės specifikacijos 2.5 ir 4.4 papunkčių.

Tačiau toks reikalavimas negali bÅ«ti vertinamas kaip savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinio reikalavimas. Tiekėjo pretenzija ir perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pareikÅ¡tos pretenzijos yra ginčo sprendimo proceso dalis (privaloma iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme stadija); sprendimas atmesti tiekėjo pretenzijÄ materialinių teisinių padarinių tiekėjui nesukelia, t. y. užtikrina tik jo teisę perkelti ginÄÄ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir kitų veiksmų teisėtumo į teismÄ .

42. Pagal nuosekliai formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ ieÅ¡kinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiÅ¡kas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalykÄ ; viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieÅ¡kovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumÄ ir tenkinus ieÅ¡kinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikÅ¡mės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017; 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti UAB „Kautra“ pretenzijÄ , nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Dėl bylos baigties, bylinėjimosi iÅ¡laidų ir laikinųjų apsaugos priemonių 43. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei padarytas iÅ¡vadas akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė byloje neįrodė, jog ginčijamos Pirkimo sÄ lygos pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo, proporcingumo ir kitus principus, neužtikrina sÄ Å¾iningos konkurencijos ir neleidžia pasiekti Pirkimo tikslÄ .

Todėl ieÅ¡kovės UAB „Kautra“ ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas atsakovei BirÅ¡tono savivaldybės administracijai dėl vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų teisėtumo yra atmetamas visa apimtimi.

44. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93, 98 straipsniai).

45. Atsakovė BirÅ¡tono savivaldybės administracija praÅ¡o priteisti 3 815,53 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, iÅ¡ kurių 1 890,00 Eur (be PVM) sudaro iÅ¡laidos už atsiliepimo į ieÅ¡kinį rengimÄ , 140,00 Eur (be PVM) už atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties rengimÄ , 1 120,00 Eur (be PVM) už tripliko rengimÄ bei 4,03 Eur (PMV 0 Eur) iÅ¡laidų ieÅ¡kovo finansinės atskaitomybės dokumentams įsigyti. Atsakovė pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus: 2021 m. gegužės 4 d. paslaugų, suteiktų klientui, laiko apskaitos lentelę, 2021 m. gegužės 4 d. sÄ skaitÄ iÅ¡laidų kompensavimui Nr. 1, 2021 m. gegužės 4 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija MA Nr. 22 ir 2021 m. gegužės 11 d. operacijos iÅ¡raÅ¡Ä , patvirtinantį aukščiau nurodytų paslaugų apmokėjimÄ bendrai 3 815,53 Eur sumai.

46. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

47. Teismas nustatė, kad atsakovės atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra iÅ¡nagrinėtas Lietuvos apeliaciniame teisme ir 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi atmestas, todėl nėra pagrindo priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidų už Å¡ias paslaugas. Tuo tarpu atsakovės praÅ¡omos priteisti advokato iÅ¡laidos už kitų praÅ¡yme nurodytų procesinių veiksmų atlikimÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu 8.2 ir 8.3 papunkčiuose nurodytus dydžius (už atsiliepimÄ maksimali priteistina suma – 3 810,50 Eur, už triplikÄ maksimali priteistina suma – 2 286,30 Eur). Atsižvelgiant į tai, įvertinus byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumÄ bei apimtį (byla nėra sudėtinga, ginčo apimtis nėra didelė), faktines advokato darbo ir laiko sÄ naudas bei pateiktų procesinių dokumentų argumentacijÄ (procesiniuose dokumentuose iÅ¡samiai dėstomi nesutikimo su ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais argumentai), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, atsakovei BirÅ¡tono savivaldybės administracijai priteisiama 3 811,50 Eur atstovavimo iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Kautra“ (CPK 98 straipsnis).

Atsakovei taip pat priteistinas 4,03 Eur atlyginimas iÅ¡laidoms, patirtoms valstybės įmonėje Registrų centras už ieÅ¡kovės finansinės atskaitomybės dokumentų įsigyjimÄ , kompensuoti.

48. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.

49. Teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi ieÅ¡kovės UAB „Kautra“ ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – įpareigojimus atsakovei BirÅ¡tono savivaldybės administracijai sustabdyti vieÅ¡ojo pirkimo „Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų marÅ¡rutu BirÅ¡tonas–Prienai–Garliava–Kauno autobusų stotis paslaugų pirkimas“, kuriam suteiktas Nr. 533293, procedÅ«ras ir nesudaryti Pirkimo sutarties iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, o, jeigu Pirkimo sutartis jau sudaryta, – sustabdė jos vykdymÄ .

Atmetus ieÅ¡kinį, iÅ¡nyksta pagrindas ieÅ¡kiniui užtikrinti, todėl, sprendimui įsiteisėjus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4238 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : nutraukti bylos dalį dėl ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ reikalavimo panaikinti perkančiosios organizacijos BirÅ¡tono savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 26 d. sprendimÄ Nr. (6.17.)-SR-0358 „Dėl atsakymo į pretenzijÄ â€œ, kuriuo buvo atmesta ieÅ¡kovės pretenzija dėl Pirkimo dokumentų 55 punkto, 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 4 eilutės ir Techninės specifikacijos 2.5 ir 4.4 papunkčių.

Likusioje dalyje ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ (juridinio asmens kodas 132138957) atsakovei BirÅ¡tono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188750166) 3 815,53 Eur (tris tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiolika Eur 53 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – įpareigojimus atsakovei BirÅ¡tono savivaldybės administracijai sustabdyti vieÅ¡ojo pirkimo „Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų marÅ¡rutu BirÅ¡tonas–Prienai–Garliava–Kauno autobusų stotis paslaugų pirkimas“, kuriam suteiktas Nr. 533293, procedÅ«ras ir nesudaryti Pirkimo sutarties iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, o, jeigu tokia sutartis jau sudaryta – įpareigojimÄ atsakovei sustabdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vykdymÄ .

Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas Evaldas Burzdikas