2020-02-19 Nr. AB-3662-3-62-3-01426-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-466-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01426-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas), 10 000 Eur turtinės bei 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2018 m. liepos 9 d. buvo laikomas Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, nes jam nebuvo išduotos higienos priemonės – dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai. Pareiškėjas pažymėjo, kad ne kartą žodžiu kreipėsi į Alytaus PN administraciją dėl higienos priemonių išdavimo, tačiau pareigūnai jam atsakydavo, jog nuteistiesiems šios higienos priemones nepriklauso. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas negalėjo palaikyti asmeninės higienos, patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, atsirado sveikatos sutrikimų – ėmė gesti dantys, dėl to reikėjo keletą jų išrauti. Pareiškėjas prašė netaikyti senaties termino, kadangi atvykęs į Alytaus PN susirgo nepagydomomis ligomis, buvo sugniuždytas fiziškai bei morališkai, nurodė, kad šiuo metu yra gydomas, jo sveikata pagerėjo, todėl tik dabar kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad Alytaus PN pareigūnai teikė klaidinančią informaciją apie tai, jog higienos priemonės nuteistiesiems nepriklauso, todėl jis nežinojo, jog jo teisės yra pažeidžiamos. Pareiškėjas nurodė, kad turtinė žala turėtų būti priteisiama už sugedusių dantų gydymą.

3. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų, esančių pataisos namų vaikų namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas, galiojusias iki 2017 m. sausio 1 d., bausmę atliekantiems nuteistiesiems kiekvieno mėnesio pradžioje mėnesiui turėjo būti išduodama: 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus. Teisės aktuose nebuvo numatyta, jog nuteistieji turėtų būti aprūpinami dantų pasta, dantų šepetukais ar skutimosi priemonėmis. Alytaus PN nurodė, kad vadovaujantis 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-132, įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d., nuteistiesiems išduodamos šios higienos priemonės: dantų šepetėlis (1 vnt./mėn.), dantų pasta 75 ml (kas du mėnesius), skutimosi peiliukai (4 vnt./mėn.). Alytaus PN paaiškino, kad 2017 m., išskyrus kovo mėnesį, bei 2018 m., iki skundo padavimo teismui dienos, pareiškėjas higienos priemonių (skutimosi peiliukų, dantų pastos, dantų šepetuko) negavo, nes vadovaujantis Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtinto Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 5 ir 7 punktais buvo laikomas mokiu, kadangi sąskaitoje turėjo daugiau nei 0,5 bazinės išmokos dydžio sumas. Alytaus PN teigė, kad daugiau prašymų pareiškėjas ginčo laikotarpiu neteikė. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę bei turtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis. Atsakovo atstovas prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjo H. B. skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas reikalauja turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad atsakovo atstovas Alytaus PN laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2019 m. liepos 9 d. neaprūpino jo higienos priemonėmis: dantų pasta, dantų šepetėliu, skutimosi peiliukais.

7. Teismas analizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, reglamentuojančias viešosios atsakomybės sąlygas bei ieškinio senatį ir nustatė, kad pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimo reikalauja už laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2018 m. liepos 9 d. Teismas pareiškėjo argumentų dėl sveikatos būklės, įstatymų nežinojimo nelaikė svarbiomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sukliudžiusiomis jam laiku kreiptis į teismą, taikė ieškinio senaties terminą ir reikalavimą nagrinėjo nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2018 m. liepos 9 d.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė priteisti 10 000 Eur turtinės žalos atlyginimą už iškritusių dantų sudėjimą bei sugedusių dantų taisymą. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl Alytaus PN veiksmų pareiškėjas neteko turto ar patyrė kitų nuostolių, pareiškėjas taip pat nepateikė paskaičiavimų ir įrodymų, pagrindžiančių turtinės žalos dydžio realumą. Teismas nusprendė, kad pagrindo priteisti pareiškėjui turtinę žalą nėra ir skundą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.

9. Spręsdamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas analizavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) bei minėtu Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) nuostatas ir darė išvadą, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios teisės normos suimtiesiems ir nuteistiesiems numatė skirtingas garantijas – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis – dantų pasta, šepetėliu, skutimosi peiliukais, o nuteistiesiems šios higienos priemonės nebuvo išduodamos. Teismas pažymėjo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 (toliau – ir Aprašas) (5 p.), higienos reikmenų išdavimą sieja su nuteistojo nemokumu bei rašytinio prašymo pateikimu.

10. Teismas dėl higienos priemonių išdavimo laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2017 m. sausio 1 d. nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui dantų pasta, dantų šepetėlis ir skutimosi peiliukai nebuvo išduoti. Atsakovo atstovas teigė, jog šių higienos priemonių išdavimas nuteistiesiems iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo numatytas galiojusiuose teisės aktuose, be to, pareiškėjas dėl šių priemonių išdavimo į administraciją raštu nesikreipė. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad pareiškėjui, turinčiam nuteistojo statusą, minėtais teisės aktais buvo nustatytos mažesnės garantijos nei suimtojo asmens statusą turinčiam asmeniui, atsakovas neįrodė, o teismas nenustatė, kad toks skirtingas asmenų vertinimas būtų objektyviai pateisinamas. Teismas rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose ir darė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2017 m. sausio 1 d. yra pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo neveikimą (neteisėtus veiksmus) CK 6.271 straipsnio prasme.

11. Teismas dėl higienos priemonių išdavimo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 9 d. nustatė, kad pareiškėjas Apraše nustatyta tvarka prašymu į Alytaus PN administraciją dėl higienos priemonių (dantų šepetėlio, dantų pastos, skutimosi peiliukų) išdavimo nesikreipė, pareiškėjas buvo laikomas mokiu. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas atsakovo atstovo Alytaus PN neteisėtų veiksmų, aprūpinant pareiškėją higienos priemonėmis, analizuojamu laikotarpiu nekonstatavo, o pareiškėjo argumentus šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstus.

12. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualią EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darė išvadą, kad atsakovo atstovui Alytaus PN neišdavus asmens higienos priemonių, pareiškėjui galėjo kilti neigiamos pasekmės, kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo atstovo veiksmais (neveikimu). Teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę, sprendė, kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas buvimo Alytaus PN metu įstaigos administracijai būtų teikęs skundus (prašymus) raštu dėl higienos priemonių išdavimo, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 200 Eur suma.

III. 13. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui H. B. priteista 200 Eur suma.

14. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas neobjektyviai įvertino visą su byla susijusią medžiagą. Alytaus PN atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Alytaus PN teigia, jog teismas neįvertino, kad iki 2017 m. sausio 1 d. atsako atstovas neturėjo prievolės nuteistuosius aprūpinti dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais, pareiškėjas nuolat gaudavo pinigines perlaidas į asmeninę sąskaitą, buvo mokamos piniginės išmokos iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų, todėl pareiškėjas turėjo realią galimybę įstaigoje esančioje nuteistųjų parduotuvėje įsigyti būtiniausių higienos priemonių.

15. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Alytaus PN teigia, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas atliko bausmę Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas pažeidžiančiomis sąlygomis, byloje nėra duomenų, kad Alytaus PN išskirtinai pareiškėjui blogino bausmės atlikimo sąlygas ar siekė sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

16. Atsakovo atstovas teigia, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. Alytaus PN nurodo, kad EŽTT neretai konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, o pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui H. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjo patirtą neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo Alytaus PN sąlygų (nebuvo suteiktos higienos priemonės – dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai) laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2017 m. sausio 1 d. įvertino 200 Eur suma. Likusią pareiškėjo reikalavimų dalį (dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 9 d.) atmetė kaip nepagrįstą.

19. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nustatytu pareiškėjo pažeistų teisių gynimo būdu.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Pasisakydama dėl atsakovo atstovo apeliaciniame skunde ginčijamos pareigos aprūpinti nuteistuosius higienos priemonėmis, teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT jurisprudencijoje konstatuota, jog sulaikyto asmens higienos priemonių (tarp jų ir muilo, dantų šepetuko, dantų pastos) trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. Melnitis byloje EŽTT yra nusprendęs, kad tai, jog pareiškėjas negalėjo pasirūpinti savo higiena ilgesnį laikotarpį ir nuolat jautėsi nešvarus ir pažemintas, akivaizdžiai sukėlė jam kančią, kurios sunkumo laipsnis viršija sulaikymui būdingą kentėjimą. Dar daugiau, nacionalinės valdžios institucijų nesugebėjimas aprūpinti sulaikytąjį nurodytomis higienos priemonėmis, pažeidė tarptautinius standartus, tarp jų – ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2016 m. sausio 11 d. priimtų Rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.6 punktą, numatantį, kad tam, jog kaliniai laikytųsi švaros, įstaigos vadovybė turėtų aprūpinti juos tualeto reikmenimis bei valymo priemonėmis ir medžiagomis. Teismas, be kita ko, akcentavo, kad galimybė asmenims higienos priemones nusipirkti kalėjimo parduotuvėje ar kitaip gauti, neatleidžia valstybės nuo jos pareigų, nustatytų Konvencijoje, tarp kurių pareiga užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios būtų suderinamos su asmens orumu. EŽTT pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios atsainus požiūris – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra ypač nepriimtinas. Toks nepagrįstas atsisakymas, taikomas suimtiems asmenims, neišvengiamai lemia visiškos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmą, bejėgiškumą ir galiausiai – pažeminimą (žr., pvz., EŽTT 2012 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Melnitis prieš Latviją (pareiškimo Nr. 30779/05).

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 pažymėjo, jog nors tokia EŽTT pozicija išreikšta dėl suimtojo asmens statusą turinčio asmens kalinimo sąlygų, išaiškinimas reikšmingas ir nuteistų asmenų atžvilgiu. Esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje. Todėl EŽTT padaryta išvada, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį, aktuali ir sprendžiant dėl valstybės pareigos aptartomis higienos priemonėmis aprūpinti nuteistąjį. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendė, jog Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos tiek, kiek jose nenumatyta nuteistiesiems išduoti asmens higienos priemones – dantų pastą, dantų šepetuką bei skutimosi peiliukus, neatitinka Konvencijos nuostatų. Tačiau, atsižvelgusi į įstatymo ir tarptautinės sutarties nuostatų kolizijos sprendimo taisykles (Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. 2 d.), teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjo, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, neaprūpinimas skunde nurodytomis asmens higienos priemonėmis vien dėl to, jog Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis norma nenumato tokių priemonių išdavimo nuteistiesiems, neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų. Taigi aptartoje administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 konstatuotas neteisėtas valstybės neveikimas CK 6.271 straipsnio prasme.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad higienos priemonės pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2017 m. sausio 1 d. turėjo būti suteikiamos, todėl pripažino, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN šiuo laikotarpiu buvo pažeista. Nagrinėjamu atveju nereikšmingais laikytini atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai, jog Alytaus PN išskirtinai pareiškėjui neblogino bausmės atlikimo sąlygų ar nesiekė sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą, jog pareiškėjas nuolat gaudavo pinigines perlaidas į asmeninę sąskaitą, buvo mokamos piniginės išmokos iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų, todėl pareiškėjas turėjo realią galimybę įstaigoje esančioje nuteistųjų parduotuvėje įsigyti būtiniausių higienos priemonių, nes jie nepaneigia Alytaus PN pareigos aprūpinti nuteistuosius higienos priemonėmis bei užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios būtų suderinamos su asmens orumu.

24. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturinę žalą dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2017 m. sausio 1 d., kuomet pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetėlis ir skutimosi peiliukai).

25. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

26. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo, pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

27. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi ir EŽTT praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02); 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

29. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, atsižvelgdama į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, ginamų vertybių pobūdį, pareiškėjo patirtus nepatogumus, bei į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2368-261/2019; 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1651-552/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2677-662/2019 ir kt.), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė