13f0799b-0b85-4d4e-892a-a31cc7da5ebc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4764-580/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03000-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 28; 59; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokato padėjėjui Aurimui Baniui,atsakovo atstovui Leonardui Urbanovičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „D Energy“ skundÄ atsakovams Energetikos ministerijai bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Energetikos ministerijos, dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas UAB „D Energy“ (toliau – ir Bendrovė) praÅ¡o:

1) panaikinti Energetikos ministerijos 2013-06-27 leidimų gaminti elektros energijÄ Nr. LG-2127 ir LG-2128 (toliau – ir Leidimai gaminti) dalis, kuriose nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

2) įpareigoti Energetikos ministerijÄ Leidimuose gaminti nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Energetikos ministerijos, 18 776,25 Lt turtinei žalai atlyginti;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.PaaiÅ¡kino, kad 2012-11-12 Energetikos ministerija iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui leidimus plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-7428 ir LP-7430 (toliau – ir Leidimai plėsti), pastatant ir įrengiant 2 saulės elektrines Bugenių kaime, Mažeikių rajone, kurių kiekvienos instaliuota galia – 0,03 MW. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2013-05-17 energetikos įrenginių techninės bÅ«klės pažymomis patvirtino, kad elektrinės sumontuotos, iÅ¡bandytos ir atitinka teisės aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojamos pagal paskirtį.

Energetikos ministerija 2013-03-28 pareiÅ¡kėjui iÅ¡davė leidimus gaminti elektros energijÄ Nr. LG-2127 ir LG-2128. Leidimuose gaminti pažymėta, kad jie iÅ¡duoti Leidimų plėsti pagrindu. Leidimų dalyje „Leidimu reglamentuojamos veiklos sÄ lygos“ yra nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 2012-06-21 redakcijos 20 straipsnio 11 dalis nustatė, kad Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis visa elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, naudojančiose atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius privalomai superkama už nustatytÄ fiksuotÄ tarifÄ .

Pagal Ä®statymo 2012-06-21 redakcijos 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, kiekvieniems kalendoriniams metams nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija). Pagal Ä®statymo 2012-06-21 redakcijos 20 straipsnio 12 dalį, atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo elektros energijai gaminti paramos schemÄ sudarančių skatinimo priemonių, nurodytų Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe fiksuoto tarifo, taikymo tvarkÄ ir sÄ lygas nustato Vyriausybė.Atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Vyriausybės 2012-07-04 nutarimu Nr. 827 (toliau – ApraÅ¡as), 6.1 punktas nustato, kad elektros energijos gamintojams, naudojantiems atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, Ä®statymo ir ApraÅ¡o nustatyta tvarka ir sÄ lygomis taikomas fiksuotas tarifas, kurį elektros energijos gamintojui ar gamintojų grupei nustato Komisija.

Pagal ApraÅ¡o 8.2 punkto nuostatas, Å¡is Komisijos nustatytas fiksuotas tarifas taikomas elektros energijos gamintojams, kuriems leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duotas nuo 2011-05-24, kai elektrinių planuojama įrengti galia ne didesnė kaip 30 kW. ApraÅ¡o 9 punkte nustatyta, kad ApraÅ¡o 8.2 punkte nurodytiems elektros energijos gamintojams taikomi leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡davimo dienÄ galiojantys Komisijos nustatyti fiksuoti tarifai. ApraÅ¡o 14.1 punkte taip pat nustatyta, kad elektros energija superkama atitinkamam elektros energijos gamintojui ar jų grupei taikomais Komisijos nustatytais fiksuotais tarifais.Ä®statymo 2012-06-21 redakcijos 20 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad Komisijos teisė ir pareiga kiekvienais metais peržiÅ«rėti fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams.

Å ioje normoje taip pat buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad peržiÅ«rėti fiksuoti tarifai taikomi tik tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos. Ä®statymo 2012-06-21 redakcijoje buvo įtvirtinta, kad fiksuoto tarifo nustatymas siejamas su leidimo plėsti iÅ¡davimo momentu. 2012 m. elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, galiojo 1,44 Lt/kWh fiksuotas tarifas, nustatytas Komisijos 2012-02-06 nutarimu Nr. O3-23.Nuo 2013-02-01 įsigaliojusios Ä®statymo 2013-01-17 redakcijos 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį peržiÅ«ri fiksuoto tarifo didžiausius galimus dydžius, kurie taikomi gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos.

Pagal aktualiÄ Ä®statymo redakcijÄ fiksuoto tarifo nustatymas siejamas nebe su leidimo plėsti iÅ¡davimo momentu, bet su leidimo gaminti iÅ¡davimo momentu. Asmenims, iki 2012-12-31 pateikusiems praÅ¡ymus iÅ¡duoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybÄ ir iki 2012-01-31 negavusiems leidimo gaminti elektros energijÄ , taikoma Ä®statymo 2013-01-17 redakcijos 20 straipsnio dalis, pagal kuriÄ elektros energija 12 metų iÅ¡ gamintojo superkama tarifu, kuris galios leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienÄ . Nuo 2013-04-01 iki 2013-06-30 elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia ne daugiau 30 kW, galiojo Komisijos 2013-02-28 nutarimu Nr. O3-58 nustatytas fiksuotas tarifas – 0,69 Lt/kWh.PareiÅ¡kėjo Leidimuose gaminti nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Nors Leidimus plėsti Bendrovė gavo 2012-11-12, galiojant Ä®statymo 2012-06-21 redakcijai, ir pagrįstai tikėjosi, kad jai 12 metų laikotarpiui nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos bus taikomas 1,44 Lt/kWh tarifas, faktiÅ¡kai bus taikomas 0,69 Lt/kWh tarifas, galiojęs Leidimų gaminti iÅ¡davimo metu. Tiesiogiai taikant Ä®statymo 2013-01-17 redakcijÄ ir pareiÅ¡kėjui nustatant Leidimų gaminti iÅ¡davimo dienÄ galiojantį tarifÄ Ä¯statymas taikomas atgal, pakeičiant Ä®statymo 2012-06-21 redakcijoje nustatytÄ reguliavimÄ .

PareiÅ¡kėjui taikomas tarifas a sumažintas 0,75 Lt/kWh. Bendrovės įsitikinimu, Energetikos ministerija, iÅ¡duodama Leidimus gaminti, privalėjo užtikrinti, jog jame bÅ«tų nustatytas Leidimų plėsti iÅ¡davimo dienÄ galiojęs tarifas. PrieÅ¡ingu atveju yra pažeidžiami teisės aktai ir pareiÅ¡kėjo teisėti lÅ«kesčiai bei interesai.Mano, kad Ä®statymo pakeitimo įstatymo nuostatos galėjo bÅ«ti pradėtos taikyti tik nuo 2013-02-01 ir negalėjo bÅ«ti taikomos jokiems santykiams, susiklosčiusiems iki 2013-02-01.

Energetikos ministerija, iÅ¡duodama Leidimus gaminti, neteisėtai jau susiklosčiusiems administraciniams teisiniams santykiams pritaikė Ä®statymo pakeitimo įstatymo nuostatas ir taip pažeidė konstitucinį lex retro non agit principÄ . Ginčijama Leidimų gaminti dalis taip pat pažeidžia teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo bei sÄ Å¾iningumo principus. PareiÅ¡kėjui gavus Leidimus plėsti, jam buvo sukurtas teisėtas lÅ«kestis, jog, iÅ¡pildžius nustatytas sÄ lygas, visÄ 12 metų laikotarpį bus taikomas tas pats tarifas.

Å is lÅ«kestis didžiÄ ja dalimi suponavo bendrovės apsisprendimÄ Ä¯gyvendinti projektÄ ir atlikti didelės vertės investicijas. Tik žinodamas garantuotÄ elektros energijos supirkimo tarifÄ , asmuo gali vertinti bÅ«simas investicijas, rengti verslo planÄ , kreiptis į finansų institucijas dėl energetikos projekto finansavimo ir kt. Leidimas gaminti, pagal kurį energijos supirkimo tarifas buvo fiksuojamas Leidimo gaminti iÅ¡davimo dienÄ , lėmė tiek teisėtų lÅ«kesčių, tiek teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principų pažeidimÄ .

Energetikos ministerija elgėsi nesÄ Å¾iningai, nesilaikydama valstybės įgaliotos institucijos elgesiui taikytino sÄ Å¾iningumo principo. Nurodė, kad dėl Energetikos ministerijos veiksmų patiria žalÄ negautų pajamų forma, kuriÄ sudaro elektros energijos supirkimo tarifų skirtumas tarp Leidimo plėsti ir Leidimo gaminti iÅ¡davimo momentu galiojusių tarifų, t. y. 0,75 Lt/kWh už kiekvienÄ saulės jėgainėje pagamintÄ ir AB „Lesto“ parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę. 2013-08-26 pareiÅ¡kėjas su AB „Lesto“ sudarė elektros energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių gamintojo sutartį Nr. 80000/231936, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjui taikomas 0,69 Lt/kWh tarifas.

Iki 2014-04-30 pareiÅ¡kėjas saulės elektrinėje, kuriai iÅ¡duotas leidimas Nr. LG-2128, yra pagaminęs ir pardavęs 14 120 kWh energijos, saulės elektrinėje, kuriai iÅ¡duotas leidimas Nr. LG-2127, yra pagaminęs ir pardavęs 10 915 kWh elektros energijos.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti bei kreiptis į Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ant iÅ¡tirti Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsnio nuostatos „peržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos“ ta apimtimi, kuria ji taikoma ir tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duotas iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos, atitikimÄ Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 70 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsakovas Energetikos ministerija prašė skundÄ atmesti. PaaiÅ¡kino, kad iki 2012 m. gruodžio mėnesio yra iÅ¡duota daugiau nei 5 000 leidimų plėtoti ne didesnės kaip 30 kW galios saulės Å¡viesos energijos elektrines, o pagal leidimus galimų pastatyti elektrinių suminė galia virÅ¡ija 200 MW. Ä®statymo projekto rengėjų nuomone, tokia atsinaujinančios energetikos plėtra nėra darni ir ateityje lems ženklų elektros energijos tarifo vartotojams didėjimÄ .Pažymėjo, kad 2012 m. Energetikos ministerijai buvo pateikta apie 16 tÅ«kstančių praÅ¡ymų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, statant ne didesnės kaip 30 kW galios saulės elektrines.

Susidarė situacija, kai galimų įrengti mažųjų saulės Å¡viesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia artėjo prie 500 MW, taip virÅ¡ijant suminę įrengtÄ jÄ galiÄ , nustatytÄ Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2013-02-01 redakcijos 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte, apie 50 kartų. Tai galėjo lemti papildomÄ kasmetinį VieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikį, virÅ¡ijantį 400 mln. Lt, kuris bÅ«tų surinktas iÅ¡ kitų elektros energijos vartotojų.

Ä®statymų leidėjas, Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatyme nustatydamas tikslÄ Ä¯rengtÄ jÄ suminę galiÄ padidinti iki 10 MW, neturėjo galimybės įvertinti bei numatyti, kad per kelis mėnesius gali bÅ«ti pateikta apie 15 tÅ«kstančių praÅ¡ymų statyti saulės elektrines bei kad tai turės tokiÄ Ä¯takÄ Ä¯rengtajai suminei galiai, sukels grėsmę galimybei užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ . Elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius ir jos balansavimas kompensuojamas VieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis, kaip nustatyta Vyriausybės 2012-07-18 nutarime Nr. 916 „Dėl vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

Å ios lėšos, vadovaujantis Vyriausybės 2012-09-19 nutarimu Nr. 1157 „Dėl vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, yra surenkamos iÅ¡ kitų elektros energijos vartotojų. Jei visi saulės elektrinių projektai, kuriems yra iÅ¡duoti leidimai arba pateikti praÅ¡ymai juos iÅ¡duoti, bÅ«tų įgyvendinti, Å¡iose elektrinėse pagamintÄ elektros energijÄ superkant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytų tarifu, ženkliai padidėtų elektros energijos kaina vartotojams.

Tai darytų poveikį ne tik fiziniams asmenims, vartojantiems elektros energijÄ savo Å«kiniams poreikiams, bet ir įmonėms, kurių gaminamos produkcijos bei teikiamų paslaugų kainai ir konkurencingumui, didelę įtakÄ turi elektros energijos kaina. Nustatant elektros energijos vartotojams nepagrįstÄ naÅ¡tÄ mokėti už VieÅ¡uosius interesus atitinkančias paslaugas, bÅ«tų pažeisti teisingumo, protingumo principai. 2013 m. spalio mėn. saulės elektrinių įrengtoji galia įgyvendinant iki 2012-12-31 pradėtus projektus pasiekė 69MW, iÅ¡ jų 51MW elektrinės iki 30 kW galios, tuo Ä®statymo tikslas virÅ¡ytas septynis kartus.

Vertinant pagal Komisijos 2012-02-06 nutarimu Nr. O3-23 nustatytus tarifus kaina vartotojams padidėtų apie 0,7 ct už 1 kWh. Komisija 2013-10-11 nutarimu Nr. O3-442 „Dėl vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainų 2014 metams nustatymo“ nustatė VIAP lėšas – 201,724 mln. Lt. Å ios lėšos Å¡eÅ¡is kartus virÅ¡ija Ä®statymo nustatytÄ sumÄ . Užkertant keliÄ neribotam mažųjų elektrinių galios didėjimui užtikrinama vieÅ¡ojo intereso apsauga, kad VIAP lėšų poreikio didėjimas bÅ«tų apribotas teisinėmis, teisingomis priemonėmis. Įstatymų leidėjas, privalėdamas vykdyti valstybinio rinkos reguliavimo funkcijas, siekiant apsaugoti vartotojus, turėjo imtis teisinių rinkos reguliavimo priemonių, kurios atitiktų Konstitucijos 46 straipsnio 3 bei 5 dalis.

Valstybė, reguliuodama Å«kinę veiklÄ , turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens, ir visuomenės interesus. Seimui priėmus Pakeitimo ir papildymo įstatymÄ , saulės elektrinių veikla nebuvo apribota. Pakeitimo ir papildymo įstatymu proporcingai ir adekvačiai siekta tautos gerovės ir ginti elektros energijos vartotojai, užkirstas kelias nepagrįstam ir neteisingam elektros kainos didinimui. Å iuo įstatymu nėra nustatomos ar keičiamos nuostatos dėl superkamos elektros energijos, pagamintos iÅ¡ atsinaujinančių energijos Å¡altinių, tarifų dydžių, todėl negalima tvirtinti, kad dėl Seimo tiesioginių veiksmų pareiÅ¡kėja galimai patyrė ar patirs nuostolių.

Atsakovas rėmėsi Elektros energetikos įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad valstybė užtikrina vartotojų teisę į elektros energijos prieinamumÄ ir pakankamumÄ ir įstatymų nustatyta tvarka gina vartotojų teises ir teisėtus interesus santykiuose su elektros energijos gamintojais, tinklų operatoriais ir tiekėjais bei užtikrina, kad vartotojai nebÅ«tų diskriminuojami sÄ naudų, pastangų ir laiko požiÅ«riu. Elektros energetikos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis numato, kad atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo skatinimo priemonės turi bÅ«ti taikomos laikantis nediskriminavimo ir skaidrumo principų, atsižvelgiant į ekonominio pagrįstumo, mažiausių sÄ naudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijus.

Atsakovas pažymėjo įstatymo leidėjo tikslÄ skatinti tolesnį naujų technologijų vystymÄ si ir diegimÄ bei pagamintos energijos vartojimÄ iki nustatyto suminės galios dydžio, taip neleidžiant nepagrįstai padidėti elektros energijos kainai. Pažymėjo, kad Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymas įgyvendina 2009-04-23 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2009/28/EB „Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių iÅ¡teklių energijÄ , iÅ¡ dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/3 0/EB“ (toliau – Direktyva), bei kiti Europos SÄ jungos teisės aktai.

Direktyvoje kiekvienai ES valstybei narei nustatyti privalomi nacionaliniai planiniai rodikliai, kuriais apibrėžiama, kokiÄ bendro galutinio energijos suvartojimo dalį 2020 m. turi sudaryti atsinaujinančių iÅ¡teklių energija. Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymu siekiama užtikrinti, kad atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos dalis, palyginti su Å¡alies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 23 procentus ir Å¡i dalis toliau bÅ«tų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumÄ .

Lietuvos statistikos departamentas 2013-10-14 raÅ¡tu Nr. SD-978 informavo, kad 2012 m. energijos iÅ¡ atsinaujinančių iÅ¡teklių dalis sudarė 21,72 procentus. Prognozuotina, kad 2014 metų rudenį pateikiant informacijÄ už 2013 metus, bus konstatuota, kad Direktyvoje nustatyti nacionaliniai planiniai rodikliai buvo pasiekti. Direktyvos preambulės 25 punkte deklaruojama, kad tam, kad nacionalinės paramos schemos tinkamai veiktų, itin svarbu, jog valstybės narės galėtų kontroliuoti nacionalinių paramos schemų poveikį ir sÄ naudas, atsižvelgdamos į savo skirtingÄ potencialÄ .

Tai patvirtina, kad nacionalinių paramos schemų poveikis turi bÅ«ti kontroliuojamas. Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Prašė atmesti praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį teismÄ , rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2834/2013. Skundas atmestinas.Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl to Energetikos ministerijos 2013-06-27 leidimų gaminti elektros energijÄ Nr. LG-2127 ir LG-2128 turinio teisėtumo ir pagrįstumo.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Energetikos ministerija 2012-11-12 iÅ¡davė UAB „D Energy“ leidimus plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-7428 ir Nr. LP-7430.

Å iuose leidimuose nurodyta, kad įrengiamų saulės elektrinių instaliuota galia – po 0,03 MW. Leidimuose plėsti reglamentuojamos veiklos sÄ lygos: vykdyti Taisyklių VII skyriuje nurodytas veiklos sÄ lygas. Elektrinė pradedama eksploatuoti tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ . Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis (b. l. 9-10). PareiÅ¡kėjas 2013-05-30 pateikė Energetikos ministerijai praÅ¡ymus gauti leidimus vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje (b. l. 88, 94).

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2013-05-17 energetikos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo pažymose Nr. 15Ä®P2-42536 ir Nr. 15Ä®P2-41534 (b. l. 11-12) patvirtino, kad elektrinės sumontuotos, iÅ¡bandytos ir atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojamos pagal paskirtį. Atsakovas 2013-06-27 pareiÅ¡kėjui iÅ¡davė leidimus gaminti elektros energijÄ Nr. LG-2127 ir Nr. LG-2128 saulės elektrinėse, kurių įrengtoji galia – po 0,03 MW.

Leidimuose gaminti pažymėta, kad jis yra iÅ¡duotas Leidimų plėsti pagrindu. Leidimų gaminti dalyje „Leidimu reglamentuojamos veiklos sÄ lygos“ yra nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis (b. l. 13,14). PareiÅ¡kėjas nesutinka su Leidimų gaminti dalimi, kurioje nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Mano, kad Ä®statymo pakeitimo įstatymo nuostatos galėjo bÅ«ti pradėtos taikyti tik nuo 2013-02-01, tačiau negalėjo bÅ«ti taikomos santykiams, susiklosčiusiems iki 2013-02-01. Energetikos ministerija, iÅ¡duodama Leidimus gaminti, ginčijamoje jo dalyje neteisėtai jau susiklosčiusiems administraciniams teisiniams santykiams pritaikė Ä®statymo pakeitimo įstatymo nuostatas ir taip pažeidė konstitucinį lex retro non agit principÄ . Tvirtina, kad ginčijama Leidimo gaminti dalis taip pat pažeidžia teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo bei sÄ Å¾iningumo principus.Pažymėtina, kad Leidimų plėsti ir Leidimų gaminti iÅ¡davimo pareiÅ¡kėjui procedÅ«rų laikotarpiu pasikeitė tam tikros Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo nuostatos.

Ä®statymo 2012-06-21 redakcijos 20 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, superkama už nustatytÄ fiksuotÄ tarifÄ vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Pagal tos pačios redakcijos Ä®statymo 20 straipsnio 7 dalį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kiekvienais metais įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ .

Fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra peržiÅ«rimi, atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams. PeržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos.

Pagal Ä®statymo 2012-06-21 redakcijos 20 straipsnio 8 dalį nustatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos.Nuo 2013-02-01 įsigaliojus Ä®statymo pataisoms, buvo pakeistas saulės energetikos plėtros bei skatinimo reglamentavimas, pagal kurį elektrinių, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, pagamintai elektros energijai anksčiau nustatytos skatinimo priemonės nebetaikomos. Pagal Å¡ios redakcijos Ä®statymo 20 straipsnio 6 dalį Komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ .

Atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiÅ«rimi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai. PeržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos.

Aptartos Ä®statymo nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pagal anksčiau galiojusi teisinį reglamentavimÄ tarifai elektros energijos supirkimui buvo taikomi pagal leidimo plėtoti elektros energijÄ iÅ¡davimo datÄ , o nuo 2013-02-01 tarifai taikomi pagal leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo datÄ . Vadinasi, iki 2013-02-01 gamintojai, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas iki Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, galėjo pagrįstai tikėtis ir įgijo teisę reikalauti, kad, jei per protingÄ terminÄ pradės gaminti elektros energijÄ (įgyvendinę gautÄ leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gavę leidimÄ gaminti elektros energijÄ ), peržiÅ«rėti (nauji) tarifai jiems nebus taikomi, o bus taikomi minėto leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus iÅ¡davimo metu galioję tarifai.

Toks reguliavimas leido ir garantavo gamintojams, gavusiems leidimÄ plėtoti pajėgumus, jį įgyvendinti, atliekant atitinkamas investicijas į elektrinės statybÄ , nesibaiminant, kad dėl vėlesnių teisinio reguliavimo pakeitimų (pvz., tarifų pakeitimo), jų pradėtos ir jau atliktos investicijos faktiÅ¡kai neatsipirks ir jie patirs reikÅ¡mingų nuostolių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2834/2013 buvo nustatyta, kad analogiÅ¡ku bÅ«du besielgęs asmuo yra įgijęs teisėtÄ lÅ«kestį, kokio buvimÄ Å¡ioje byloje įrodinėja pareiÅ¡kėjas.

PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ dėl ginčijamo leidimo dalies panaikinimo reiÅ¡kia teigdamas, kad jo teisėti lÅ«kesčiai pažeisti, kadangi atliko didelės vertės investicijas tikėdamasis, jog pastačius elektrinę ir gavus leidimÄ gaminti visÄ 12 metų laikotarpį bus taikomas tas pats tarifas.Jau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2834/2013 buvo nurodyta, kad gamintojo konstitucinė teisė į teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ yra paneigiama iÅ¡ Konstitucijos 46 straipsnio 3 ir 6 dalių, kurios įpareigoja valstybę apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus bei Å«kinę veiklÄ reguliuoti taip, kad ji tarnautų tautos gerovei, kylančiu teisėtu vieÅ¡uoju interesu užkirsti keliÄ Å¾enkliam elektros energijos kainos didėjimui.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas pažymėjo, kad Valstybė reguliuoja Å«kinę veiklÄ taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalis). Ūkinės veiklos reguliavimas priskirtinas įstatymų leidėjo diskrecijai (veikimo laisvei). Bendros tautos gerovės turinys ir atitinkamai jÄ užtikrinantis valstybinis reguliavimas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei dinamiÅ¡kumÄ , negali bÅ«ti visÄ laikÄ vienodas, jis gali kisti. Reguliuojant Å«kinę veiklÄ , taip pat bÅ«tina laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principų.

Å iuo iÅ¡aiÅ¡kinimu teismas remiasi sutinkamai su Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi. IÅ¡duodama Leidimus gaminti, Energetikos ministerija vykdė tiesiogiai įstatymų leidėjo jai priskirtas funkcijas – teikė administracinę paslaugÄ . Vadovaujantis Taisyklių 16.1 punktu, Energetikos ministerija, iÅ¡duodama leidimÄ , nustato leidimu reglamentuojamos veiklos sÄ lygas. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovui yra suteikta teisė nustatyti konkrečias sÄ lygas ir Å¡ios teisės ribos yra tiesiogiai susiję su konkrečia veikla, kuriÄ vykdyti iÅ¡duodamas leidimas ir suteikia teisę.

Teisės doktrinoje numatyta, kad verslininkai veikia savo rizika, todėl nuostoliai dėl normalios Å«kinės gamybinės rizikos tenka pačiam verslininkui, tačiau vartotojas (elektros energijos) turi bÅ«ti ginamas įstatymo papildomai nes pastarasis yra silpnesnioji sandorio Å¡alis. Taigi, įstatymų leidėjas, gindamas silpnesnę sandorio Å¡alį, Å¡iuo atveju elektros energijos vartotojÄ , pakeitė Ä®statymo nuostatas. PareiÅ¡kėjas, pasirinkęs tokį verslo modelį (gaminti elektros energijÄ ), turi elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai bei įvertinti verslo rizikÄ , taip pat ir elektros energijos kainų pasikeitimus.

Ä®statymu siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ . Jis turi bÅ«ti įgyvendintas nevirÅ¡ijant to, kas yra bÅ«tina Å¡iam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Leidimai plėsti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti remiantis teisiniu reglamentavimu, galiojusiu iki 2013-02-01, o Leidimai gaminti iÅ¡duoti 2013-06-27, t. y. galiojant Ä®statymo 2013-01-17 redakcijai, galiojančiai nuo 2013-02-01.

IÅ¡duodama Å¡iuos leidimus, Energetikos ministerija vykdė tiesiogiai įstatymų leidėjo jai priskirtas funkcijas – teikė administracinę paslaugÄ . Vadovaujantis Taisyklių 16.1 punktu, Energetikos ministerija, iÅ¡duodama leidimÄ , nustato leidimu reglamentuojamos veiklos sÄ lygas. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovui yra suteikta teisė nustatyti konkrečias sÄ lygas ir Å¡ios teisės ribos yra tiesiogiai susiję su konkrečia veikla, kuriÄ vykdyti iÅ¡duodamas leidimas ir suteikia teisę. Dėl Leidimų gaminti energijÄ iÅ¡davimo Bendrovė į atsakovÄ kreipėsi su 2013-05-30 praÅ¡ymu, taigi taip pat galiojant Ä®statymo 2013-01-17 redakcijai.

Leidimų gaminti gavimo procesu susiję teisiniai santykiai nebuvo susiformavę, todėl negalima tvirtinti, kad nauju teisiniu reguliavimu įsiterpiama į susiformavusius teisinius santykius. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Energetikos ministerija pagrįstai vadovavosi Leidimų gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo metu galiojusiomis Ä®statymo nuostatomis ir Leidimuose gaminti nustatė, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Pažymėtina, kad skatinimo sistemos priemonių taikymas Bendrovei nebuvo visiÅ¡kai panaikintas. Nustatytas fiksuotas tarifas jam taikomas dvylikos metu laikotarpiu (Ä®statymo 20 straipsnio 6 ir 7 dalys). Byloje nėra duomenų ir pareiÅ¡kėjas neakcentavo, kad jo pastatytos saulės elektrinės tolesnis eksploatavimas iÅ¡ esmės yra praradęs ekonominę prasmę ir negali net minimaliai užtikrinti intereso, kurio jis siekė įgydamas leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybės skatinamos ekonominės veiklos.

Taigi, nėra jokių konkrečių duomenų, kurie leistų daryti akivaizdžiÄ iÅ¡vadÄ , kad buvo paneigta pareiÅ¡kėjo, remiantis iki 2013-02-01 galiojusia Ä®statymo redakcija, įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas. PareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ant iÅ¡tirti Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsnio nuostatos „peržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos“ ta apimtimi, kuria ji taikoma ir tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duotas iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos, atitikimÄ Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 70 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Prašymas grindžiamas tuo, kad pareiškėjo atžvilgiu jo padėtį bloginantis įstatymas buvo pritaikytas atgal. Šiame sprendime, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-23 nutartimi buvo išsamiai įvertinta teisinė situacija konstitucinės teisės kontekste ir pripažinta, kad nuo 2013-02-01 įsigaliojusi Įstatymo redakcija yra teisėta, nes teisėtų lūkesčių apsaugos principo ribojimas tinkamai pagrįstas iš Konstitucijos 46 straipsnio kylančių principų apsauga.

Teismui nekilo abejonių dėl teisės akto konstitucingumo, todėl jis atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus dėl reikalingumo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . AnalogiÅ¡kais motyvais pateikto praÅ¡ymo Konstitucinis Teismas nepriėmė 2014-06-18 sprendimu.Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Energetikos ministerijos 2013-06-27 Leidimų gaminti praÅ¡oma panaikinti dalis yra teisėta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis Leidimų gaminti iÅ¡davimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pagrįsta teisės aktais, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais argumentais, o taip pat įpareigoti Energetikos ministerijÄ Leidimuose gaminti nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

UAB „G Energy“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti Å¡ios veikos neteisėtumÄ . Å ioje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Energetikos ministerijos – neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Å iame teismo sprendime atsakovo veiksmų teisėtumas buvo iÅ¡analizuotas teismui pasisakant dėl pirmųjų dviejų pareiÅ¡kėjo reikalavimų. Leidimai gaminti pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duoti nepažeidžiant nei galiojančių teisės aktų, nei Konstitucijos, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais. Vieno iÅ¡ atsakomybės elementų neįrodymas sÄ lygoja skundo dėl žalos atlyginimo atmetimÄ .Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė :SkundÄ atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                             Jūra Marija Strumskienė Donatas Vansevičius Liudmila Zaborovska