13eb0e47-aebb-40b3-be53-6da82995b718 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-97-328/2017(Proceso Nr. 2-06-3-04251-2016-2)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 15 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. K. ieÅ¡kinį atsakovui I. K. (I. K.) dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 28962,00 Eur skolÄ , 8494,89 Eur palÅ«kanas, 5792,40 Eur negrÄ Å¾into avanso, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodo, jog 2006-10-30 ieÅ¡kovas atsakovui paskolino 100000,00 Lt (28962,00 Eur).

Paskolos tikslas – trijų žemės sklypų įsigijimui. Atsakovas paskolos raÅ¡teliu patvirtino, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus sklypų pirkimui gavo. Atsakovas žemės sklypus nusipirko, juose atliko detalųjį planavimÄ , o Å¡iuo metu iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų ieÅ¡kovas nurodo sužinojęs, kad įsigyti sklypai padalinti į 53 mažesnius nekilnojamojo turto vienetus ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Kadangi ieÅ¡kovas paskolino pinigines lėšas sklypams įsigyti, matė realiai atliekamus žemės sklypų detaliojo planavimo darbus, priėmė atsakovo pasiÅ«lymÄ dėl 2 (dviejų) žemės sklypų įsigijimo ieÅ¡kovo nuosavybės teisėmis.

Tarp Å¡alių buvo sudaryta žodinis susitarimas, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo pirks du sklypus, todėl 2008-05-06 atsakovas raÅ¡tu patvirtino, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo 20000,00 Lt (5792,40 Eur) avansinio apmokėjimo už iÅ¡ atsakovo planuojamus pirkti žemės sklypus. Nurodo, jog paskolos raÅ¡telyje nebuvo numatytas paskolos grÄ Å¾inimo terminas, ieÅ¡kovas 2010 metų pradžioje žodžiu pareikalavo atsakovo grÄ Å¾inti paskolÄ , laiko, jog nuo 2010-06-01 atsakovas neįvykdė įsipareigojimo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui skolÄ .

Vėliau ieÅ¡kovas kasmet dar keletÄ kartu žodžiu kreipėsi į atsakovÄ su reikalavimu grÄ Å¾inti skolÄ , tačiau atsakovas įsipareigojimų nevykdė. IeÅ¡kovas apskaičiavo kompensuojamojo pobÅ«džio palÅ«kanas nuo 2010-06-01 iki ieÅ¡kinio suraÅ¡ymo dienos 2016-04-12, kas sudaro 8494,89 Eur sumÄ . IeÅ¡kovas taip pat nurodo, jog atsakovas atsisakė su juo sudaryti žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorį, tačiau sumokėjo 5792,40 Eur avanso negrÄ Å¾ino. Atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus parduoti žemės sklypus ieÅ¡kovui, jis turi pareigÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui tai, kÄ yra gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Pažymėjo, jog atsakovui neigiant bet kokius sutartinius santykius, faktiÅ¡kai susiklosčiusius tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo ryÅ¡ium su minėtų žemės sklypu įsigijimu, atsakovo elgesys ir 2008-05-06 patvirtinimas apie gautÄ avansinį mokėjimÄ gali bÅ«ti vertinami kaip atsakovo nepagrįstas praturtėjimas. Teismo posėdyje ieÅ¡kovas ir jo atstovas nedalyvavimo, byloje gautas ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymas civilinę bylÄ teismo posėdyje nagrinėti ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies.

Nurodo, jog reikalavimÄ dėl 28962,00 Eur sumai bei 5 proc. dydžio palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo pripažįsta. IeÅ¡kovo reikalavimui priteisti 8494,89 Eur palÅ«kanas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, mažinti priteistinas palÅ«kanas, atsakovo skaičiavimais, palÅ«kanų suma už 5 metus sudaro 7248,43 Eur. Su ieÅ¡kinio dalimi dėl avanso grÄ Å¾inimo nesutinka, nurodo, jog Å¡i pinigų suma ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾inta, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, apie posėdžio laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Atsakovas atsiliepime praÅ¡o civilinę bylÄ nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.Esant nurodytoms aplinkybės, civilinė byla nagrinėjama Å¡alims nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnis). IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos duomenimis nustatyta, jog 2006-10-30 atsakovas I. K. pasirašė skolos raÅ¡telį, kuriuo patvirtino, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo 100000,00 Lt (28962,00 Eur) paskolÄ Å¾emės sklypui įsigyti (b.l. 6, 7). Byloje pateikti nekilnojamojo turto Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai patvirtina aplinkybę, jog atsakovas įgijo žemės 3 žemės sklypus (duomenys neskelbtini), kurie po pertvarkymo buvo padalinti į mažesnius nekilnojamojo turto vienetus (b.l. 8- 19).

Byloje ieÅ¡kovas pateikė 2008-05-06 pakvitavimÄ , iÅ¡ kurio turinio matyti, jog atsakovas I. K. patvirtina, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo 5792,40 Eur (20000,00 Lt) kaip dalį avansinio apmokėjimo už žemės sklypus (b.l. 20). Duomenų, jog nekilnojamojo turto sandoris buvo sudarytas, byloje nėra.IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti paskolos sumÄ pagal 2006-10-30 skolos raÅ¡telį, palÅ«kanas bei atsakovui perduoto avanso dalį pagal 2008-05-06 pakvitavimÄ . Dėl paskolos grÄ Å¾inimo Paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 1 dalis, galiojusi sandorio sudarymo (2006-10-30 paskolos raÅ¡telio suraÅ¡ymo) momentu numatė, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų (Å¡iuo metu – 600,00 Eur). RaÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis ar kitoks dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui (Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tiek raÅ¡ytinei paskolos sutarčiai, tiek raÅ¡ytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatÅ«s turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimÄ . Paprastai Å¡iuose dokumentuose turėtų bÅ«ti atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä , užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, "<...> pinigus gavau <...>", "<...> Å¡i sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas"), nes tai sudaro prielaidas sutarties Å¡alims iÅ¡vengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali bÅ«ti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193-6.195 straipsniuose, aiÅ¡kinant raÅ¡ytinės sutarties arba raÅ¡ytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sÄ lygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013.

Teismų praktika. 2013, 41, p. 202-213). Pažymėtina, jog bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti esminių paskolos sutarties sudarymo sÄ lygų (paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto ekvivalentÄ ) egzistavimÄ (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai).Bylos duomenimis nustatyta, jog 2006-10-30 atsakovo pasiraÅ¡yto skolos raÅ¡telio pagrindu tarp Å¡alių susiklostė prievoliniai paskolos teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.1-6.4 straipsniai).

Å iÄ aplinkybę pripažino ir atsakovas. Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovas suteikė atsakovui paskolÄ , atsakovas jÄ gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, gautos paskolos po pareikalavimo atsakovas negrÄ Å¾ino, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsakovas reikalavimo neginčijo, jį pripažino. Tokiu bÅ«du esant byloje nustatytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, ieÅ¡kovo reikalavimas tenkintinas, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 28962,00 Eur skola (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.872 straipsnis). Dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų IeÅ¡kovas taip pat reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti 8494,89 Eur palÅ«kanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2016-04-12.Atsakovas su reikalavimu nesutinka, praÅ¡o priteistinas palÅ«kanas mažinti, taikyti ieÅ¡kinio senatį.Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalis).

Jeigu paskolos gavėjas laiku negrÄ Å¾ina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui Å¡io kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų Å¡io kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (Civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje reikalavimas priteisti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas arba atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Laiku negrÄ Å¾inus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palÅ«kanos, kurias jis bÅ«tų gavęs, jeigu prievolė bÅ«tų buvusi įvykdyta laiku.

Kompensuojamosios palÅ«kanos Å¡iuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrÄ Å¾intos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Ä®statymų leidėjas įtvirtino prezumpcijÄ , kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (Civilinio kodekso 6.261 straipsnis).

Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimÄ (Civilinio kodekso 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių.Nagrinėjamu atveju paskolos raÅ¡telyje Å¡alys neaptarė kitų prievolės nevykdymo padarinių, todėl remiantis teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, ieÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti kompensuojamųjų palÅ«kanų.

IeÅ¡kovas reikalauja priteisti palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2016-04-12, t.y. už laikotarpį, virÅ¡ijantį penkerių metų terminÄ . Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalis numato, jog reikalavimams dėl palÅ«kanų ir kitų periodinių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Civilinio kodekso 1.124 straipsnis).

Pažymėtina, jog teismas ieÅ¡kinio senatį taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo Å¡alis (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį bei mažinti priteistinų palÅ«kanų dydį.Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia esant pagrindÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį bei sumažinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas prievolės grÄ Å¾inti paskolos sumÄ nevykdo nuo 2010-06-01, tokiu bÅ«du atsakovas prievolės grÄ Å¾inti paskolÄ terminÄ praleido daugiau nei penkerius metus, tačiau atsižvelgiant į sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl palÅ«kanų pareikÅ¡ti, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos kompensuojamosios 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už penkerius metus, skaičiuotinos nuo praleistos sumokėti 28962,00 Eur sumos, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti palÅ«kanas mažintinas, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 7240,50 Eur palÅ«kanų suma (28962,00* 5 proc.* 5) (Civilinio kodekso 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis, 1.125 straipsnio 9 dalis).

Dėl avanso grÄ Å¾inimo IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 5792,40 Eur avansinio apmokėjimo. ReikalavimÄ kildina iÅ¡ 2008-05-06 atsakovo pasiraÅ¡yto pakvitavimo, kuriuo atsakovas nurodo iÅ¡ E. K. gavęs 20000,00 Lt (5792,40 Eur) kaip dalį avansinio apmokėjimo už žemės sklypus (b.l. 6, 20). Nurodyto pakvitavimo originalas byloje nėra pateiktas.Atsakovas reikalavimo priteisti avansÄ nepripažįsta, nurodo, jog Å¡i pinigų suma ieÅ¡kovui yra grÄ Å¾inta, tačiau byloje nepateikia jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rÅ«pestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams.

Sprendžiant, koks ginčo Å¡alių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamÄ situacijÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, tokias kaip Å¡alių tarpusavio santykių pobÅ«dis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, Å¡alių procesiniuose dokumentuose pateiktus duomenis, teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovas reikalavimo dėl avanso priteisimo neįrodė, todėl reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). IeÅ¡kovas, reikalaudamas priteisti įsiskolinimÄ pagal 2008-05-06 pakvitavimÄ , kuris turinio ir formos prasme prilygsta skolos raÅ¡teliui (Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti reikalavimo pagrįstumÄ .

Tačiau byloje nėra pateiktas 2008-05-06 pakvitavimo originalas, prieÅ¡ingai nei 2006-10-30 paskolos raÅ¡telis, kurio originalÄ ieÅ¡kovas teismui pateikė parengiamajame teismo posėdyje, nėra pateikti kiti įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes. Duomenų, kodėl kartu su vienu skolos raÅ¡teliu teismui nebuvo pateiktas ir kitas dokumentas, kurio pagrindu ieÅ¡kovas reikalauja iÅ¡ atsakovo priteisti skolÄ , byloje nėra. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ prielaidai, jog Å¡io dokumento (2008-05-06 pakvitavimo) originalo ieÅ¡kovas neturi.

Pažymėtina, jog skolos raÅ¡telio buvimas pas kreditorių sudaro pagrindÄ preziumuoti, jog įsiskolinimas nėra padengtas (Civilinio kodekso 6.65 straipsnis). Tačiau Å¡iuo atveju byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti prievolės neįvykdymo faktui. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį, nurodė, jog prievolę pagal 2008-05-06 pakvitavimÄ Ä¯vykdė, pinigines lėšas ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino. Nors atsakovas Å¡ių argumentų nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, tačiau Å¡io fakto neginčijo ir pats ieÅ¡kovas.

Kita vertus atsakovas neginčijo kitų ieÅ¡kovo reikalavimų, kurie yra pagrįsti byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais ir pastarųjų pakanka pripažinti atsakovÄ neįvykdžius skolinių įsipareigojimų, prisiimtų 2006-10-30 skolos raÅ¡teliu. Tokiu bÅ«du įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, Å¡alių procesinį elgesį, susiklosčiusių teisinių santykių pobÅ«dį, labiau tikėtina, jog prievolė pagal 2008-05-06 pakvitavimÄ atsakovo buvo įvykdyta. Juolab, jog nei ieÅ¡kovas, nei jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo ir paaiÅ¡kinimų dėl ginčo dalyko nepateikė.Esant nurodytoms aplinkybėms ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 5792,40 Eur avansÄ atmestinas, kaip nepagrįstas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Atsižvelgiant į nurodytÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovas byloje pateikė įrodymus, jog už ieškinį sumokėjo 865,00 Eur žyminį mokestį (b.l. 21), patyrė 1000,00 Eur išlaidų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 41, 42). Teismui patenkinus dalį ieškinio reikalavimų, pripažintina, jog patenkina 84 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1566,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 8 punktas, 9 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2016-04-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo I. K. (I. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) 28962,00 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuoni tÅ«kstančiai devyni Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du Eur, 00 ct) skolÄ , 7240,50 Eur (septyni tÅ«kstančiai du Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt Eur 50 ct) palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2016-04-13 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1566,60 Eur (vienas tÅ«kstantis penki Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i Eur 60 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas 2016-04-13 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                              Dalė Žukauskienė