2023-07-19 Nr. BB-5046-1-01-1-22730-2020-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3311/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22730-2020-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Ridiko, spręsdama civilinio ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus Vidmanto Bezaro ir įgalioto atstovo Vygaudo Čekanausko kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Civilinio ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius V. Bezaras ir įgaliotas atstovas V. Čekanauskas kasaciniu skundu prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir pripažinti išteisintąjį kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje bei patenkinti civilinį ieškinį arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 187 straipsnio 2 dalies normą, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus. Pažymima, kad V. U., savo veiksmais nukasdamas žemės sklypo viršutinį kultūrinį sluoksnį, pažeidė teisės aktų nuostatas, padarydamas žalą nekilnojamajai kultūros vertybei, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis prieštarauja teismų praktikai, teisės doktrinai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas.

Kasaciniame skunde ginčijant BK 187 straipsnio 2 dalies taikymą, detaliai aptariamos bylos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas, susijęs su kultūros vertybėmis, cituojamos teisės aktų nuostatos. Pažymėtina, kad kasatorius tik deklaratyviai nurodo baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies normos netinkamą taikymą, apsiribojant minėtu teisės aktų ir teismų praktikos nuostatų išdėstymu, tačiau kasaciniame skunde nenurodant kuo konkrečiai pasireiškė netinkamas BK 187 straipsnio 2 dalies aiškinimas ir taikymas skundžiamame sprendime. Atitinkamai dėl kasacinio skundo teiginių, susijusių su BPK esminiais pažeidimais – kasaciniame skunde iš viso nėra nurodoma kokie baudžiamojo proceso kodekso reikalavimai buvo pažeisti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad formalus BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų išvardinimas, nepateikiant konkrečių teisinių argumentų, kaip pasireiškė netinkamas BK taikymas ar padaryti BPK esminiai pažeidimai, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniame skunde pateiktas prašymas – išteisintąjį pripažinti kaltu – neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų, nes kasacinės instancijos teismo kompetencijai nepriskirtas apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti civilinio ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus Vidmanto Bezaro ir įgalioto atstovo Vygaudo Čekanausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Artūras Ridikas