2021-11-24 Nr. AB-25320-3-64-3-01361-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2190-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01361-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) viršininko 2020 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 40-TE-176 „Dėl komisaro A. B. perkėlimo“; 2) panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 40-TE-179 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 40-TE-176 „Dėl komisaro A. B. perkėlimo“ pakeitimo“; 3) įpareigoti atsakovą skirti teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pakartotinį pareiškėjo A. B. tarnybinės veiklos už 2019 metus vertinimą Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog 2020 m. balandžio 1 d. Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų skyriuje buvo atliktas pareiškėjo kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas, kurio metu pareiškėjo 2019 m. tarnybinę veiklą, tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją, tiesioginė vadovė – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkė – A. B. įvertino „patenkinamai“ ir teikė siūlymą tobulinti kvalifikaciją. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. 5-TVV-15710 buvo pateikta Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijai (toliau – ir Vertinimo komisija, Komisija), kuri 2020 m. balandžio 22 d. vykusio posėdžio metu išnagrinėjo pareiškėjo tiesioginės vadovės pateiktą vertinimo išvadą. Vertinimo komisija, susipažinusi su pateikta vertinimo išvada, išklausiusi pareiškėjo bei tiesioginės vadovės argumentus, susijusius su pareiškėjo 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo rezultatais, nesutiko su tiesioginės vadovės vertinimu, pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatus už 2019 m. įvertino „patenkinamai“ ir nusprendė pareiškėją pažeminti pareigose ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, atsižvelgdamas į Vertinimo komisijos išvadą ir pateiktus siūlymus, 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu NR. 400-TE-176 „Dėl komisaro A. B. perkėlimo“ pritarė komisijos vertinimui ir pažemino pareiškėją pareigose. 2020 m. gegužės 5 d. buvo priimtas naujas įsakymas Nr. 40-TE-179 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 40-TE-176 „Dėl komisaro A. B. perkėlimo“ pakeitimo“, kuriuo pakeista 2020 m. balandžio 28 d. įsakymo preambulė, nurodant tinkamus Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto straipsnius, kurių pagrindu pareiškėjas buvo pažemintas pareigose. Pareiškėjas nesutikdamas su vertinimo komisijos išvada bei aukščiau nurodytais įsakymais, 2020 m. gegužės 22 d. prašymu kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tarnybinių ginčų komisiją, kuri, išnagrinėjusi kilusį tarnybinį ginčą, priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.

3. Pareiškėjo teigimu, Vertinimo komisija, nesutikdama su pareiškėjo tiesioginės vadovės vertinimu „patenkinamai“ padarė procedūrinių pažeidimų bei nesiėmė visų priemonių tinkamai išnagrinėti pateiktą vertinimo išvadą. Vertinimo komisija neatsižvelgė į tai, kad tiesioginė vadovė, pildydama vertinimo išvadą, nesivadovavo Vertinimo tvarkos aprašo 3 priede nurodytais pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijais, todėl Vertinimo komisija netinkamai įvykdė Tvarkos aprašo 24.1 ir 25 punktų reikalavimus ir pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumo funkciją atliko netinkamai. Pareiškėjas nurodė, jog Vertinimo komisija turi pareigą patikrinti pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, įvertinti ir apsvarstyti tarnybinės veiklos rezultatus bei įsitikinti, kad vertinant pareigūno kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti jam nustatytas funkcijas buvo laikytasi nustatytos tvarkos.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad vertinimo tvarkoje numatyta, jog tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su pareigūnu metu aptaria pareigūno užpildytą vertinimo anketą ir pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, tačiau pokalbio metu jo užpildyta vertinimo anketa nebuvo aptariama. Faktą, jog tiesioginė vadovė buvo priešiškai nusistačiusi pareiškėjo atžvilgiu įrodo ir vertinimo anketoje pateikti įvertinimai, prieštaraujantys ne tik aiškiai nustatytiems vertinimo kriterijams, bet ir paneigiantys visą per ne vienerius metus tarnyboje sukauptą patirtį. Pažymėjo, kad vertinimo išvadoje nėra nurodyta, kad bent viena iš nurodytų užduočių yra neatlikta ar atlikta netinkamai, todėl neaišku, kodėl pareiškėjo 2019 m. pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai įvertinti tik 2 balais. Pažymėjo, jog pareigūno gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti 1 balu vertinamas tais atvejais, kuomet pareigūnas apskritai nesugeba pritaikyti turimų žinių ir įgūdžių kasdienėje veikloje. Pareiškėjas teigė, kad tai, jog pareigūnas ne visada sugeba tinkamai perduoti turimas žinias nereiškia, jog pareigūnas visiškai negeba pritaikyti turimų žinių, todėl tiesioginės vadovės pateikti vertinimą grindžiantys argumentai laikytini nepagrįstais bei prieštaraujančiais jos pačios pateikto 1 balo įvertinimui.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad visi kvalifikaciją apibūdinantys argumentai yra bendro pobūdžio, nenurodant konkrečių atvejų ar pavyzdžių, nesivadovaujant nustatytais vertinimo kriterijais. Kasmetinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas yra atskiras institutas, skirtas įvertinti ne atskirus pareiškėjo veiksmus ar nuopelnus, o visų tarnybos metų užduočių atlikimą ir darbo rezultatus. Kaip matyti iš posėdžio metu Vertinimo komisijoje daryto garso įrašo, nei vienas iš Vertinimo komisijos narių nenurodė, kaip aplinkybė, jog pareiškėjui buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris buvo nutrauktas konstatavus, kad turimų duomenų nepakanka teigti, jog pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis ir neskyrus pareiškėjui tarnybinės nuobaudos, yra susiję su vertinimais pagal Vertinimo tvarkos apraše nustatytus kriterijus. Pažymėjo, kad tarp tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų nėra numatytas kriterijus dėl tarnybinio nusižengimo. Vertinimo komisijos posėdžio metu buvo akcentuojama, kad pareiškėjas yra atsakingas už netinkamą mikroklimatą darbinėje aplinkoje. Pareiškėjas sutinka, jog vertinant jo, kaip skyriaus viršininko, veiklą gali būti atsižvelgiama į šią aplinkybę, tačiau tai yra tik sudėtinė pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo dalis.

6. Pareiškėjas, nesutikdamas su vertinimu kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri pažymėjo, kad kaip specialistas pareiškėjas savo pareigas atlieka gerai, turi sukaupęs didelę patirtį, tačiau akcentavo, kad esant skyriaus vadovu, pagrindinė aplinkybė, kuri lemia neigiamą tarnybinės veiklos vertinimą yra konfliktas su kolektyvo nariais. Pareiškėjui abejonių dėl Ginčų komisijos priimto sprendimo objektyvumo kyla ir dėl to, jog Ginčų komisija buvo sudaryta įtraukiant ne vieną asmenį, kuris prieš tai buvo įtrauktas ir į Vertinimo komisijos sudėtį.

7. Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

8. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjo tiesioginė vadovė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkė A. B. 2020 m. balandžio 1 d. užpildė ir pasirašė A. B., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininko, tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vertinimu „patenkinamai“ ir siūlymu tobulinti kvalifikaciją.

9. Pareiškėjo argumentą, jog pokalbio su tiesiogine vadove metu nebuvo aptariama jo vertinimo anketa, vertinimas atliktas formaliai, šališkai, nenurodant faktinių duomenų, paneigia vertinimo išvadoje įrašyti komentarai bei vertinimo komisijos posėdžio metu padarytas vaizdo ir garso įrašas, kurio metu pasisakė pareiškėjo tiesioginė vadovė. Atsakovas paaiškino, jog tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Vaizdo ir garso įraše matyti, kad pareiškėjas buvo išklausytas vertinimo komisijos narių, užduoti pastarajam klausimai dėl tinkamumo einamoms pareigoms, kvalifikacijos, tobulėjimo, tarnybinės veiklos rezultatų. Atsižvelgiant į pareigūnų tarnybinės veiklos teisinį reglamentavimą, įvertinus duomenis, gautus peržiūrėjus vertinimo komisijos posėdžio vaizdo ir garso įrašą, priėjo išvados, jog vertinimo komisijos nariai atliko ne formalų, bet objektyvų, nešališką ir visapusišką pareiškėjo tarnybinės veiklos, jo sugebėjimų bei tinkamumo einamoms pareigoms tyrimą. Jeigu nebūtų vieno iš tinkamumo einamoms pareigoms vertinimo kriterijaus „Fizinis pasirengimas“, kur įvertinimas gali būti tik 1 arba 5 balai, tiesioginės vadovės įvertinimas taip pat būtų „nepatenkinamai“. Pažymėjo, kad teisės aktuose nenumatytas draudimas vertinimo komisijai keisti pareigūno tiesioginio vadovo įvertinimo. Šios komisijos pareiga yra patikrinti, ar tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta. Atsakovas pažymėjo, jog tarnybinės veiklos vertinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą vertinimo komisija aiškinasi pagal pateiktus dokumentus, paaiškinimus ir kitus įrodymus. 2020 m. balandžio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytos aplinkybės yra susijusios su vertintinais pareiškėjo tarnybinės veiklos aspektais; pagrindiniai priekaištai, reiškiami pareiškėjui, susiję su jo einamomis kaip skyriaus viršininko pareigomis, nesugebėjimu sudaryti skyriuje tinkamas psichologinio klimato sąlygas.

10. Atsakovas dėl pareiškėjui kilusių abejonių Tarnybinių ginčų komisijos narių šališkumu, nurodė, ginčų komisijos pirmininkas ir nariai privalo nusišalinti nuo prašymo nagrinėjimo, esant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnyje numatytiems atvejams. Nagrinėjamu atveju, ginčų komisijai pagrindo nusišalinti nebuvo, be to ir pats pareiškėjas ginčų komisijos pirmininkui ar nariams nušalinimo nereiškė, nors tokią teisę turėjo.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino: 1) panaikino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 40-TE-176 „Dėl komisaro A. B. perkėlimo“; 2) panaikino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 40-TE-179 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 40-TE-176 „Dėl komisaro A. B. perkėlimo“ pakeitimo“; 3) įpareigojo Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2019 metus vertinimą Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininko A. B. 2020 m. balandžio 1 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 5-TVV-15710 bendras pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas - „patenkinamai“, siūlant pareiškėjui tobulinti kvalifikaciją. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo 2020 m. balandžio 22 d. komisija išvadoje Nr. 40-IL-4642 pareigūno A. B. tarnybinę veiklą įvertino „nepatenkinamai“ ir pateikė siūlymą perkelti pareigūną į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją. 2020 m. balandžio 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 40-TE-176 „Dėl komisaro A. B. perkėlimo“ nuo 2020 m. gegužės 5 d. komisaras A. B. perkeltas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininko pareigų. 2020 m. gegužės 5 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas įsakymu Nr. 40-TE-179 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 40-TE-176 „Dėl komisaro A. B. perkėlimo“ pakeitimo“ pakeitė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 40-TE-176 „Dėl komisaro A. B. perkėlimo“ preambulę. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tarnybinių ginčų komisija 2020 m. birželio 10 d. „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. B. prašymo nagrinėjimo“ priėmė sprendimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. B. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

13. Teismas išaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas) 34 straipsnio 1 dalį, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Pagal Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 23 dalį pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministru. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas, Aprašas) II skyrius nustato pareigūnų kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Aprašo 5 punkte numatyta, kad pasibaigus kalendoriniams metams, tiesioginis vadovas pateikia vertinamam pareigūnui Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo anketą, pareigūnas ją užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos.

14. Teismas taip pat išaiškino, jog tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su pareigūnu metu: 1) aptaria pareigūno užpildytą vertinimo anketą ir pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms; 2) kai vertinama pareigūno, einančio Statuto priede 1-12 pareigybių grupėms priskirtas pareigas, išskyrus vyriausiojo kovotojo pareigas, tarnybinė veikla, aptaria pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant pareigūnui nustatytas užduotis, kai vertinama pareigūno, einančio Statuto priede 13-15 pareigybių grupėms priskirtas pareigas ir vyriausiojo kovotojo pareigas, tarnybinė veikla, aptaria pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o kai vertinama statutinės įstaigos vadovo ar statutinės įstaigos struktūrinio padalinio vadovo tarnybinė veikla, aptaria jo pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant jam ir atitinkamai jo vadovaujamai statutinei įstaigai arba vadovaujamam statutinės įstaigos struktūriniam padaliniui nustatytas užduotis; 3) kai vertinama pareigūno, einančio Statuto priede 1-12 pareigybių grupėms priskirtas pareigas, išskyrus vyriausiojo kovotojo pareigas, nustato pareigūno einamųjų metų užduotis, o kai vertinama statutinės įstaigos vadovo ar statutinės įstaigos struktūrinio padalinio vadovo tarnybinė veikla, nustato jo ir atitinkamai jo vadovaujamos statutinės įstaigos ar vadovaujamo statutinės įstaigos struktūrinio padaliniui nustatytas užduotis.

15. Vadovaujantis Aprašo 8 punktu, po Aprašo 7 punkte nurodyto pokalbio tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo joje atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su pareigūno vertinimo anketoje nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą), surašo Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir, kai vertinama pareigūno, einančio Statuto priede 1-12 pareigybių grupėms priskirtas pareigas, išskyrus vyriausiojo kovotojo pareigas, pareigūno tarnybinės veiklos einamųjų metų užduotis. Aprašo 9 punkte numatyta, kad pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai, vykdant nustatytas užduotis, o kai užduotys nenustatomos – pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o kai vertinama statutinės įstaigos vadovo ar statutinės įstaigos struktūrinio padalinio vadovo tarnybinė veikla, pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant jam ir atitinkamai jo vadovaujamai statutinei įstaigai arba vadovaujamam statutinės įstaigos struktūriniam padaliniui nustatytas užduotis, vertinami pagal vertinimo išvados II skyriuje nustatytus vertinimo kriterijus. Iš byloje pateikto Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio garso ir vaizdo įrašo teismas nustatė, kad pareiškėjo tiesioginė vadovė komisijos posėdžio metu nurodė, jog ne visiškai vadovavosi tarnybinės veiklos vertinimo kriterijais ir nuo jų nukrypo, nes vertino pareiškėją kaip įstaigos struktūrinio padalinio vadovą, o ne pareigūną. Teismas atsižvelgęs į tai, konstatavo, kad Aprašo normos nenumato galimybės pareigūno, skyriaus vadovo, tarnybinę veiklą vertinti kitaip, nei tai numatyta Apraše. Be to, pats Aprašas nustato vidaus tarnybos sistemos pareigūnų kasmetinio ir neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, kuriuose nėra numatyti kitokie struktūrinio padalinio vadovo vertinimo kriterijai. Todėl teismas sutiko su pareiškėjo skunde nurodytu argumentu, kad tiesioginė vadovė, nukrypdama nuo vertinimo kriterijų, numatytų Apraše, pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą.

16. Teismas taip pat nustatė, jog 2020 m. balandžio 22 d. vyko Vertinimo komisijos posėdis. Pareiškėjas komisijos posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu. Jo metu pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasisakyti. Pareiškėjas pasisakydamas atkreipė komisijos narių dėmesį į kiekvieną iš vertinimo kriterijų, nurodydamas gautą tiesioginio vadovo balą, įvardindamas Apraše numatyto balo vertės aprašymą ir pateikdamas argumentus, kodėl jo manymu tokie vertinimo balai, kokie buvo skirti, nebuvo galimi skirti. Teismas sutiko su pareiškėjo skunde nurodytu argumentu, kad Vertinimo komisija pažeidė teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo 2020 m. balandžio 1 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 5-TVV-15710 išnagrinėjo paviršutiniškai ir formaliai. Teismas nustatė, jog Vertinimo komisijos posėdžio metu buvo sprendžiamas mikroklimato skyriuje klausimas, tačiau nebuvo vertinama bendra pareiškėjo, kaip skyriaus vadovo tarnybinė veikla ir gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas. Teismas nustatė, jog Vertinimo komisijoje detaliau analizuoti tik trys tarnybinės veiklos vertinimo išvados kriterijai: gebėjimas tobulėti, kūrybingumas bei gebėjimas administruoti įstaigos struktūrinio padalinio veiklą, tačiau ir šie analizuoti kriterijai nebuvo pagrįsti dokumentais, nors vienas iš komisijos narių nurodė, kad sistemoje mato, jog pareiškėjas susipažinęs su artimiausiu metu organizuojamais mokymais, tačiau į juos neužsirašęs, o likę tarnybinės veiklos vertinimo išvados kriterijai Vertinimo komisijos posėdžio narių neaptarti iš viso. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vertinimo komisijos posėdžio metu nebuvo ištirtos šiai bylai visos reikšmingos aplinkybės. Atsakovas, kaip savo poziciją pagrindžiančius įrodymus teismui, pateikė 2020 m. balandžio 20 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pirmojo skyriaus viršininko A. B. veiksmų“, tačiau teismas sprendė, jog tai tik dalis pareiškėjo tarnybinę veiklą charakterizuojančios medžiagos, kuri niekaip nepagrindžia viso pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo. Teismas sutiko su pareiškėjo skunde nurodytu motyvu, kad tarnybinio patikrinimo išvada gali būti aplinkybe, į kurią atsižvelgia vertinimo komisija, tačiau tai yra tik sudėtinė tarnybinės veiklos vertinimo dalis.

17. Vertinimo komisija dokumentinių įrodymų, kurie vertinant asmens tarnybinę veiklą nepatenkinamai yra itin svarbūs, nerinko, rėmėsi išimtinai tik vadovo paaiškinimais, pareiškėjo paaiškinimus atmetė, tačiau jų visų neįvertino. Tokiu būdu nebuvo pašalinti prieštaravimai, nebuvo nustatyta tikroji tiesa ir pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas nebuvo atliktas tinkamai bei motyvuotai. Todėl teismas aukščiau nurodytus motyvus laikė esminiais, sutrukdžiusiais Vertinimo komisijai iš esmės, teisingai ir motyvuotai įvertinti pareiškėjo 2020 m. balandžio 1 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 5-TVV-15710. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog tarnybinės veiklos vertinimas nebuvo atliktas tinkamai ir motyvuotai, todėl skundžiamus įsakymus pripažino nepagrįstais, neteisėtais ir panaikino juos, įpareigodamas atsakovą pakartotinai atlikti pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2019 metus vertinimą Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje.

III. 18. Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino bylai reikšmingas nustatytas faktines aplinkybes, kas turėjo įtakos nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimui. Atsakovo teigimu, teismas pažeidė ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę bei 80 straipsnio 1 dalyje numatytą teisėjų pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylai svarbias aplinkybes.

20. Atsakovo tvirtinimu, teismas, patenkindamas pareiškėjo skundą, nepagrįstai konstatavo, kad tiesioginė vadovė, nukrypdama nuo vertinimo kriterijų, pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą. Paaiškina, jog pareiškėjas yra vadovaujamas pareigas einantis statutinis valstybės tarnautojas, todėl jo kvalifikacija turi būti vertinama ir atsižvelgiant į jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas kaip vadovo. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje tiesioginė vadovė apibūdino kiekvieną vertinimo kriterijų ir įvertino kaip tai reglamentuoja teisės aktai.

21. Atsakovas nurodo, jog iš Vertinimo komisijos posėdžio vaizdo ir garso įrašo matyti, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasisakyti, jam užduodami klausimai dėl tinkamumo einamoms pareigoms, kvalifikacijos, tobulėjimo, tarnybinės veiklos rezultatų, po to išklausyta pareiškėjo tiesioginė vadovė, vyko tarnybinės veiklos vertinimo išvados nagrinėjimas ir Vertinimo komisijos narių balsavimas. Atsakovo teigimu, teismas taip pat nevertino tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytų aplinkybių, kai tarnybinės veiklos vertinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą Vertinimo komisija aiškinosi pagal pateiktus dokumentus, paaiškinimus ir kitus įrodymus. Apraše nėra numatyta Vertinimo komisijos pareiga posėdžio metu apklausti liudytojus, todėl jos nariai gali remtis tarnybinio patikrinimo išvadoje užfiksuotais apklaustų pareiškėjo vadovaujamo skyriaus esamų ir buvusių darbuotojų parodymais, kurie leido Vertinimo komisijai įvertinti pareiškėjo gebėjimus ir tinkamumą einamoms pareigoms. Be to, pareiškėjas nepaneigė tarnybinės veiklos trūkumų, nepateikė įrodymų, paneigiančių vertinimo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

22. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo tarnybinė veikla, jo gebėjimai bei tinkamumas einamoms pareigoms buvo visapusiškai įvertinti, išanalizuojant visus duomenis, todėl Vertinimo komisija atliko ne formalų, o objektyvų, nešališką ir visapusišką pareiškėjo tarnybinės veiklos, jo gebėjimų bei tinkamumo einamoms pareigoms tyrimą. Tiek pareiškėjo tiesioginė vadovė, tiek Vertinimo komisija laikėsi teisės aktų reikalavimų ir nepažeidė vertinimo bei sprendimų priėmimo procedūros sąlygų, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

23. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

24. Pareiškėjo teigimu, atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o jame nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi buvo nuosekliai ir išsamiai išanalizuotos ginčo aplinkybės, įvertinti pateikti rašytiniai įrodymai bei priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas.

25. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl tiesioginės vadovės atlikto vertinimo, pažymi, jog teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad Aprašo normos nenumato galimybės pareigūno, skyriaus vadovo, tarnybinę veiklą vertinti kitaip, nei tai numatyta Apraše. Toks pareiškėjo tiesioginės vadovės Aprašo normų interpretavimas neatitinka teisės akto tikslų bei išeina už tiesioginės vadovės kompetencijos ribų.

26. Dėl Vertinimo komisijos posėdžio pareiškėjas nurodo, kad posėdžio Vertinimo komisijoje metu jis pateikė argumentus, pagrindžiančius faktą, jog tiesioginė vadovė vertindama jo tarnybinę veiklą nesivadovavo nustatytais vertinimo kriterijais ir rekomendacijomis, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, nors ir pati tiesioginė vadovė posėdžio metu pripažino, kad vertindama pareiškėjo tarnybinę veiklą nesivadovavo nustatytais vertinimo kriterijais. Pareiškėjo įsitikinimu, kasmetinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas yra atskiras institutas skirtas įvertinti ne tik atskirus pareiškėjo veiksmus ar nuopelnus, o visų tarnybos metų užduočių atlikimą ir darbo rezultatus. Iš posėdžio metu Vertinimo komisijoje daryto garso ir vaizdo įrašo matyti, kad nei vienas iš komisijos narių nenurodė, kaip aplinkybė, jog pareiškėjui buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris buvo vėliau nutrauktas, yra susijęs su Apraše nustatytais kriterijais tarnybinės veiklos aspektais ar kaip ši aplinkybė pagrindžia kitokį kurios nors vertinamojo elemento įvertinimą, nes tarp tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų nėra numatytas kriterijus dėl tarnybinio nusižengimo.

27. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl tarnybinės veiklos vertinimo išsamumo ir objektyvumo, teigia, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą nebuvo atsižvelgta nei į tarnybinės veiklos rezultatus, nei į kvalifikacinius gebėjimus, nei į tai, kad atliekant kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą tiesioginė vadovė nesivadovavo Aprašo nuostatomis. Pareiškėjo įsitikinimu, Vertinimo komisija sprendimą priėmė remdamasi ne išsamiu tarnybinės veiklos vertinimo išvados išnagrinėjimu, bet tarnybinio patikrinimo išvada, kuri remiantis teisės aktų nuostatomis nėra laikoma Vertinimo komisijos nagrinėjimu dalyku. Taigi akivaizdu, jog pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas, pažeidus Apraše įtvirtintą procedūrą, negali būti laikomas objektyviu.

28. Vertinimo komisija nesivadovavo balų skaičiavimo principais. Paaiškina, jog pareigūno gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti vienu balu vertinamas tais atvejais, kai pareigūnas apskritai nesugeba pritaikyti turimų žinių ir įgūdžių kasdienėje veikloje. Pareiškėjas akcentuoja, jog jo tarnybinė veikla už 2018 metus buvo įvertinta „gerai“, todėl jam nesuprantamas staigus rezultatų pokytis. Visi kvalifikaciją apibūdinantys vertinimo kriterijai tendencingai įvertinti 1 balu, o tokį vertinimą pagrindžiantys argumentai yra bendro pobūdžio, nenurodant konkrečių atvejų ar pavyzdžių, nesivadovaujant nustatytais vertinimo kriterijais. Vertinimo komisija negali nesivadovauti balų skaičiavimo principu, nes pagal pareiškėjo surinktus balus, jis galėjo būti vertinamas tik „patenkinamai”, bet ne „nepatenkinamai”.

29. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūras ir pagrįstai nustatė procedūrinius pažeidimus. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas ištyrė byloje surinktus rašytinius įrodymus, juos išsamiai įvertino, taip pat įvertino ir Vertinimo komisijos posėdžio garso ir vaizdo įrašą. Todėl apibendrinęs tai, kas išdėstyta, pareiškėjas laikosi pozicijos, patenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 40-TE-176 „Dėl komisaro A. B. perkėlimo“ ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 40-TE-179 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 40-TE-176 „Dėl komisaro A. B. perkėlimo“ pakeitimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, panaikino jo ginčijamus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymus ir įpareigojo atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2019 metus vertinimą Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje.

32. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kurį argumentuoja tuo, kad teismas pažeidė ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę bei 80 straipsnio 1 dalyje numatytą teisėjų pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas ginčui reikšmingas bylos aplinkybes.

33. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintas Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas.

34. Vidaus tarnybos statuto (byloje taikoma 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija) 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Pareigūnų tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas (34 str. 6 d.). Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (34 str. 7 d.). Pagal to paties straipsnio 10 dalį tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 17 dalyje nurodytų pasiūlymų, be kita ko, ir įpareigoti pareigūną tobulinti kvalifikaciją. Pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant (34 str. 12 d.). Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (34 str. 14 d.). Įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo komisija pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: 1) perkelti pareigūną į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją; 2) atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, jei jo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai antrą kartą iš eilės (34 str. 18 d.). Pagal Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 22 dalį galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo.

35. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą, sprendime pažymėjo sutinkantis su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, kad Vertinimo komisija pažeidė teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo tiesioginės vadovės 2020 m. balandžio 1 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 5-TVV-15710 išnagrinėjo paviršutiniškai ir formaliai. Taip pat konstatavo, kad Vertinimo komisijos posėdžio metu nebuvo ištirtos šiai bylai visos reikšmingos aplinkybės, Vertinimo komisija nerinko dokumentinių įrodymų, kurie yra itin svarbūs asmens tarnybinę veiklą įvertinant nepatenkinamai, rėmėsi vadovo paaiškinimais, o pareiškėjo paaiškinimus atmetė jų neįvertinusi. Pareiškėjo tiesioginė vadovė, kaip matyti iš Vertinimo komisijos posėdžio garso ir vaizdo įrašo, nurodė, kad ne visiškai vadovavosi tarnybinės veiklos vertinimo kriterijais ir nuo jų nukrypo, nes vertino pareiškėją kaip įstaigos struktūrinio padalinio vadovą, o ne kaip pareigūną.

36. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas. Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą pareigūno tiesioginis vadovas pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją vertina pagal pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus (1 priedas). Pasibaigus kalendoriniams metams, tiesioginis vadovas pateikia vertinamam pareigūnui Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo anketą (2 priedas).

Pareigūnas vertinimo anketą užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos (5 p.). Atlikus Aprašo 5 punkte nurodytus veiksmus, pareigūnas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos. Tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su pareigūno užpildyta vertinimo anketa (6 p.). Pagal Tvarkos aprašo 7 punktą tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su pareigūnu metu aptaria pareigūno užpildytą vertinimo anketą ir pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms (7.1.); kai vertinama <…> statutinės įstaigos struktūrinio padalinio vadovo tarnybinė veikla, aptaria jo pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant jam ir atitinkamai jo <…> vadovaujamam statutinės įstaigos struktūriniam padaliniui nustatytas užduotis (7.2.); <…> nustato jo vadovaujamo statutinės įstaigos struktūrinio padalinio einamųjų metų užduotis (7.3.); aptaria pareigūno karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą (7.4.).

Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad po Aprašo 7 punkte nurodyto pokalbio tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo joje atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su pareigūno vertinimo anketoje nurodytu balu), ir nurodo kitokį balą, surašo Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (3 priedas) ir, kai vertinama pareigūno, einančio Statuto priede 1-12 pareigybių grupėms priskirtas pareigas <…> pareigūno tarnybinės veiklos einamųjų metų užduotis (4 priedas). Vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją.

Kai vertinama statutinės įstaigos struktūrinio padalinio vadovo tarnybinė veikla, pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant jam ir atitinkamai jo vadovaujamam statutinės įstaigos struktūriniam padaliniui nustatytas užduotis vertinami pagal vertinimo išvados II skyriuje nustatytus vertinimo kriterijus. Mažiausias įvertinimas pagal šiuos kriterijus yra 1 balas (nepatenkinamai), didžiausias vertinimas – 4 balai (labai gerai) (9 p.).

37. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo tiesioginė vadovė, nesutikdama su pareiškėjo vertinimo anketoje jo paties nurodytais tarnybinės veiklos pagal atskirus vertinimo kriterijus balais (daugiausia penketais), Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje įrašė kitus A. B. vertinimo dėl jo tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijai balus, tinkamumą einamoms pareigoms įvertindama 2 balais, o kvalifikaciją – 1 balu, prie kiekvieno iš pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvados skirsniuose nustatytų vertinimo kriterijų įrašydama atitinkamus komentarus. Bendrai pareiškėjo tarnybinę veiklą tiesioginė vadovė įvertino patenkinamai ir pasiūlė tobulinti kvalifikaciją.

38. Pareiškėjo tarnybinė veikla 2019 metais buvo vertinama Komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas, taip pat jo tiesioginė vadovė, kuri buvo viena iš Komisijos narių.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išklausiusi ir peržiūrėjusi Komisijos posėdžio garso ir vaizdo įrašą, nustatė, kad Komisijos posėdyje pareiškėjas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje esančio vertinimo kriterijaus ir išdėstė savo nuomonę, kodėl nesutinka su tiesioginės vadovės vertinimu, atsakė į Komisijos pirmininko bei narių klausimus. Tiesioginė vadovė paaiškino savo poziciją ir nurodė, kad vertindama pareiškėjo (atitinkamo struktūrinio padalinio vadovo) tarnybinę veiklą vadovavosi kriterijais, bet ne jų konkrečiais vertinimais pagal Aprašo formuluotes.

40. Komisija, įvertinusi su pareiškėjo tarnybinės veiklos 2019 metais vertinimu susijusią jai pateiktą medžiagą, pareiškėjo Komisijai posėdyje duotus paaiškinimus, pareiškėjo tiesioginės vadovės paaiškinimus surašė Išvadą, kurioje pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai, pateikė pasiūlymą perkelti pareigūną į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją.

41. Atsižvelgdamas į Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio 2020 m. balandžio 22 d. protokolą Nr. 40-P1-75, įgyvendindamas šios komisijos siūlymą ir vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 8 dalimi, 33 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 34 straipsnio 18 dalies 2 ir 3 punktais Šiaulių AVPK viršininkas 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 40-TE-176 perkėlė komisarą A. B. į Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas. Šio įsakymo preambulę AVPK viršininkas 2020 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 40-TE-179 pakeitė, nurodydamas, kad vadovaujasi Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 8 dalimi, 33 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 33 straipsnio 3 dalimi, taip visiškai pagrįstai pašalindamas iš įsakymo teisės normas, reglamentuojančias Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos vertinimą (Statuto 34 str. 18 d.), ir pareigūnų perkėlimą į žemesnes pareigas paskyrus tarnybinę nuobaudą (Statuto 33 str. 1 d. 3 p.).

42. Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad perkelti pareigūną į žemesnes pareigas galima įgyvendinant tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą – perkelti į žemesnes pareigas.

43. Apibendrinant aukščiau aptartas (sprendimo 34, 36 punktai) Statuto ir Aprašo nuostatas, konstatuotina, kad pareigūno (valstybės tarnautojo) tarnybinės veiklos vertinimas yra šio pareigūno tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, būtent vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar pareigūno tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas pareigūno (valstybės tarnautojo) gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Apraše pateiktų rekomendacijų. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-166/2013; 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017 ir kt.).

44. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu ar nepatenkinamu valstybės tarnautojo (pareigūno) tarnybinės veiklos vertinimu, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo (pareigūno) tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo (pareigūno) tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų/siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015 ir kt.).

45. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad Vertinimo komisija pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes pareiškėjo tiesioginės vadovės 2020 m. balandžio 1 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 5-TVV-15710 išnagrinėjo paviršutiniškai ir formaliai, posėdžio metu nebuvo ištirtos šiai bylai visos reikšmingos aplinkybės, Vertinimo komisija nerinko dokumentinių įrodymų, kurie yra itin svarbūs asmens tarnybinę veiklą įvertinant nepatenkinamai, pareiškėjo paaiškinimus atmetė jų neįvertinusi.

46. Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėta pirmosios instancijos teismo išvada ne tik nepagrįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis, bet ir joms prieštarauja. Iš Vertinimo komisijos posėdžio įrašo aiškiai girdėti ir matyti ir tai, kad pareiškėjas Komisijos pirmininko pasiūlymu išsakė visus savo argumentus tiek dėl kiekvieno vertinimo išvados punkto, tiek dėl vadovavimo skyriui aspektų, atsakė į jam užduotus klausimus dėl tinkamumo einamoms pareigoms, kvalifikacijos tobulinimo, tarnybinės veiklos rezultatų. Vertinimo komisijos nariai išsamiai svarstė tiek pareiškėjo vadovaujamo struktūrinio padalinio veiklos rezultatus, tiek paties pareiškėjo atitinkamą indėlį į skyriaus veiklą, taip pat ir jo, kaip skyriaus vadovo tinkamumo einamoms pareigoms kriterijus, aptarė tarnybinio patikrinimo metu užfiksuotus skyriaus darbuotojų paaiškinimus. Kokių būtent bylai reikšmingų aplinkybių Vertinimo komisija posėdyje neištyrė ir kokius dokumentus privalėjo surinkti, pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė.

47. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiškėjo tiesioginė vadovė ne visiškai vadovavosi tarnybinės veiklos vertinimo kriterijais ir nuo jų nukrypo, nes vertino pareiškėją kaip įstaigos struktūrinio padalinio vadovą, o ne kaip pareigūną, tai pat neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Visų pirma, kaip jau buvo minėta, Komisijos posėdžio metu tiesioginė pareiškėjo vadovė nurodė, kad vertinimo išvadoje ji vadovavosi vertinimo kriterijais, tik ne jų kvalifikavimo aprašymu (kuris nurodytas Tvarkos aprašo 1 priede). Antra, kadangi pareiškėjas vertinimo metu buvo statutinės įstaigos struktūrinio padalinio vadovas, teisėjų kolegijos nuomone, ir turėjo būti vertinama struktūrinio padalinio vadovo tarnybinė veikla, jo pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai, vykdant jam ir jo vadovaujamam struktūriniam padaliniui nustatytas užduotis (Tvarkos aprašo 9 p.). Pareiškėjo Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje tiesioginės vadovės surašytuose komentaruose nėra aptarti paties struktūrinio padalinio, kuriam pareiškėjas vadovauja, veiklos rezultatai, tačiau jie buvo aptarti Vertinimo komisijos posėdyje. Priešingai, nei konstatuota sprendime, Vertinimo komisijos posėdžio metu buvo sprendžiamas ne tik mikroklimato skyriuje, kurį nagrinėjamoje situacijoje ir sukūrė skyriaus vadovas, klausimas, bet buvo vertinama ir bendra pareiškėjo, kaip skyriaus vadovo tarnybinė veikla, taip pat ir jo vadovaujamo struktūrinio padalinio veikla, pareiškėjo gebėjimas atlikti struktūrinio padalinio vadovo funkcijas.

48. Apeliantas pagrįstai nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013, kurioje apeliacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė kompetencija. Tai reiškia, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo tarnybinė veikla, jo gebėjimai bei tinkamumas einamoms (struktūrinio padalinio vadovo) pareigoms Vertinimo komisijos posėdyje buvo įvertinta pakankamai išsamiai ir objektyviai, ne tik atsižvelgiant į paties pareiškėjo paaiškinimus bei jo atsikirtimus į tiesioginės vadovės surašytą vertinimo išvadą, kuri pagrįsta pareiškėjo tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis.

49. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad Vertinimo komisija nesilaikė Statute ar Tvarkos apraše nustatytų pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo ir sprendimo priėmimo procedūrų arba jas esminiai pažeidė, dėl ko turėtų būti naikinami pareiškėjo ginčijami Šiaulių AVPK viršininko įsakymai.

50. Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjo 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimas Komisijoje buvo atliktas visapusiškai ir objektyviai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, padarė bylos faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas, neteisingai taikė ginčui aktualias teisės normas, ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimant naują sprendimą pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė