Legislator Case Law & Legislation
13e8b47f-930c-4ed2-bb64-325aabe1e069 AI generated

13e8b47f-930c-4ed2-bb64-325aabe1e069 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 13e8b47f-930c-4ed2-bb64-325aabe1e069
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-3300-281/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01342-2014-0                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 19; 74.(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjams A.

Legislator headnote

AI generated

13e8b47f-930c-4ed2-bb64-325aabe1e069 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pažymėta, kad pranešėjas, pateikęs Komisijai skundÄ dėl galimo Ä®statymo nuostatų pažeidimo, nelaikytinas suinteresuotu asmeniu, turinčiu reikalavimo teisę į Komisijos sprendimo panaikinimÄ ; teisė apskųsti valstybės institucijų sprendimus yra laiduojama tik suinteresuotiems asmenims, o pranešėjams Komisijos sprendimai tiesiogiai jokių teisių ar pareigų nesukuria (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-580/2006).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-3300-281/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01342-2014-0                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 19; 74.(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjams A.

A. ir N. M. (N. M.), atsakovės atstovui Tomui Čaplinskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. A. ir N. M. (N. M.) skundÄ atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiasis suinteresuotas asmuo D. K., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas                                                      n u s t a t ė :

           pareiÅ¡kėjas N. M. teismui 2014-03-04 pateikė skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija, VTEK) 2014-01-28 sprendimÄ â€œDėl D. K.” Nr. KS-7 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti KomisijÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo, atsakant į klausimÄ , ar D. K. situacijoje, kuriÄ jis iÅ¡dėstė 2013-10-30 praÅ¡yme, nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) reikalavimų (I t., b. l. 1-3).

Skunde paaiÅ¡kino nesutinkantis su Sprendimu, kuriuo Elektrėnų savivaldybės kontrolierei ir politinės partijos Elektrėnų skyriaus pirmininko, Å¡ios savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai D. K. rekomenduota atsisakyti vienų iÅ¡ minėtų pareigų kylant nuolatinei interesų konflikto grėsmei. Pažymi, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, juo neatsakyta į jo 2013-10-30 praÅ¡yme suformuluotÄ klausimÄ , ar D. K. situacijoje, kuriÄ jis iÅ¡dėstė, nepažeidė Ä®statymo reikalavimų.

Sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka motyvuojamojoje Sprendimo dalyje iÅ¡dėstytos Komisijos nuostatos, jog D. K. pažeidė Ä®statymo reikalavimus. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jo 2013-10-30 praÅ¡yme nurodyta situacija atitinka Ä®statyme įtvirtintÄ interesų konflikto sÄ vokÄ , o aplinkybė, kad Sprendime nėra tiesiogiai pasisakyta dėl D. K. padaryto Ä®statymo reikalavimų pažeidimo, turi ir turės įtakos jo karjeros galimybėms. Nurodo, kad jis, dalyvaudamas 2013 m. vasario 1 d. vykusiame konkurse užimti Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas, siekė užimti Å¡iuo metu D.

K. einamas pareigas. Å iuo metu teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-543-629/2014 (Nr. 1-2288-121/2013) dėl 2013-02-01 vykusio konkurso Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigoms užimti rezultatų, kurioje jis yra pareiÅ¡kėjas. Minėtoje byloje pripažinus, kad D. K. pažeidė Ä®statymo reikalavimus, Å¡io asmens atžvilgiu kiltų Ä®statyme numatytos teisinės pasekmės ir ji galimai bÅ«tų atleista iÅ¡ pareigųTeismo posėdyje pareiÅ¡kėjas N. M. skundÄ palaikė ir prašė jį patenkinti.

PareiÅ¡kėjas A. A. teismui 2014-03-07 pateikė skundÄ , o - 2014-03-31 patikslintÄ skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2014-01-28 sprendimÄ â€œDėl D. K.” Nr. KS-7 ir įpareigoti  KomisijÄ iÅ¡nagrinėti jo praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo ir atsakyti į pareiÅ¡kėjo suformuluotÄ klausimÄ , ar D. K. situacijoje, kuriÄ jis iÅ¡dėstė 2013-10-29 praÅ¡yme, nepažeidė Ä®statymo reikalavimų (II t., b. l. 97-98, 109-110). Skunde paaiÅ¡kino neginčijantis Sprendimo rekomendacijos D.

K. atsisakyti vienų iÅ¡ jos einamų pareigų kylant nuolatinei interesų konflikto grėsmei, tačiau nesutinka su Sprendimu dėl to, kad juo iÅ¡ esmės neatsakyta į jo 2013-10-29 praÅ¡yme suformuluotÄ klausimÄ , ar, atsižvelgiant į jo nurodytus faktus, Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Arvydas VyÅ¡niauskas ir Elektrėnų savivaldybės kontrolierė D. K. nepažeidė Ä®statymo reikalavimų. PareiÅ¡kėjo teigimu, Sprendimas ginčijamoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jo praÅ¡yme nurodyta situacija atitinka Ä®statyme įtvirtintÄ interesų konflikto apibrėžimÄ .

Be to, Sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka motyvuojamojoje Sprendimo dalyje iÅ¡dėstytos Komisijos nuostatos, jog D. K. pažeidė Ä®statymo reikalavimus. Komisijai aiÅ¡kiai neatsakius į pareiÅ¡kėjo suformuluotÄ klausimÄ , kyla abejonės dėl tinkamo Ä®statymo nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjo nurodytoje situacijoje. Pažymi, kad Komisijos sprendimas, kuriuo bÅ«tų aiÅ¡kiai atsakyta į jo suformuluotÄ klausimÄ , svarbus dėl Ä®statyme numatytų asmenų, kurie pripažinti pažeidę Ä®statymo reikalavimus, atžvilgiu kylančių teisinių pasekmių.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas A. A. skundÄ palaikė ir prašė jį patenkinti. Teismo 2014-04-29 nutartimi administracinė byla Nr. I-6844-208/204 pagal A. A. skundÄ prijungta prie administracinės bylos Nr. I-6815-281/2014 pagal N. M. skundÄ (II t., b. l. 120). Atsakovė atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjų N. M. ir A. A. skundus praÅ¡o juos atmesti kaip nepagrįstus (I t., b. l. 23-25, II t., b. l. 116-118). PaaiÅ¡kino, kad Komisija, iÅ¡tyrusi A. A. ir N. M. praneÅ¡imus, priėmė vienÄ iÅ¡ Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014-03-19) 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų ir savo kompetencijos nevirÅ¡ijo, todėl vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjai yra subjektyviai juo nepatenkinti, nesudaro pagrindo jį panaikinti.

Pabrėžia, kad toks sprendimas nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių ir neužkerta galimybės pareiškėjui N. M. ginti savo interesus teisme, o pareiškėjui A. A. nėra suteiktos Komisijos veiklos kontrolės funkcijos. Nenustačius, jog Sprendimas tiesiogiai sukelia pareiškėjams teisines pasekmes, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šioje administracinėje byloje pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl iškelto ginčo išsprendimo, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjų nurodytų teisės pažeidimų ir jų interesus ginti vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pažymėta, kad pranešėjas, pateikęs Komisijai skundÄ dėl galimo Ä®statymo nuostatų pažeidimo, nelaikytinas suinteresuotu asmeniu, turinčiu reikalavimo teisę į Komisijos sprendimo panaikinimÄ ; teisė apskųsti valstybės institucijų sprendimus yra laiduojama tik suinteresuotiems asmenims, o pranešėjams Komisijos sprendimai tiesiogiai jokių teisių ar pareigų nesukuria (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-580/2006).

Atsakovė pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjai nenurodo jokių Sprendimo neteisėtumo motyvų, kurie sudarytų pagrindÄ jį panaikinti. Per teismo posėdį atsakovės atstovas prašė skundų netenkinti atsiliepimuose nurodytais motyvais. Skundas atmestinas.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A. A. 2013-10-28 Komisijai pateikė PraÅ¡ymÄ iÅ¡tirti galimÄ Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimÄ (toliau ir – A. A. 2013-10-28 praÅ¡ymas).

Å iame praÅ¡yme A. A. prašė Komisijos iÅ¡tirti dviejų valstybės tarnyboje dirbančių asmenų, t. y. Arvydo VyÅ¡niausko, Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus ir Socialdemokratų partijos Elektrėnų skyriaus pirmininko, ir D. K., Elektrėnų savivaldybės kontrolierės ir Socialdemokratų partijos Elektrėnų skyriaus pirmininko pavaduotojos, kurie, jo nuomone, pažeidė Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, veiklÄ (II t., b. l. 99).

PareiÅ¡kėjas N. M. 2013-10-30 Komisijai pateikė PraÅ¡ymÄ iÅ¡tirti galimÄ Ä®statymo reikalavimų pažeidimÄ (toliau ir – N. M. 2013-10-30 praÅ¡ymas). Å iame praÅ¡yme N. M. prašė Komisijos iÅ¡tirti dviejų valstybės tarnyboje dirbančių asmenų, t. y. Arvydo VyÅ¡niausko, Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus ir Socialdemokratų partijos Elektrėnų skyriaus pirmininko, ir D. K., Elektrėnų savivaldybės kontrolierės ir Socialdemokratų partijos Elektrėnų skyriaus pirmininko pavaduotojos, kurie, jo nuomone, pažeidė Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktų, 4 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 7 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalių reikalavimus, veiklÄ (I t., b. l. 4-6).Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, įvertinusi A.

A. 2013-10-28 praÅ¡ymÄ , N. M. 2013-10-30 praÅ¡ymÄ ir tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ , vadovaudamasi Ä®statymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2014-01-28 priėmė sprendimÄ â€žDėl D. K.“ Nr. KS-7, kuriuo nusprendė rekomenduoti Elektrėnų savivaldybės kontrolierei ir politinės partijos Elektrėnų skyriaus pirmininko, Å¡ios savivaldybės administracijos direktoriaus, pavaduotojai D. K. atsisakyti vienų iÅ¡ minėtų pareigų, nes kyla nuolatinė interesų konflikto grėsmė (I t., b. l. 9-13).

Minėtame sprendime Komisija, atsižvelgusi į Ä®statymo 2 straipsnio 2, 4 dalių, 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, konstatavo, kad narystė politinėje partijoje besÄ lygiÅ¡kai nelaikytina privačiu interesu, todėl Ä®statymo prasme valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens buvimas politinės partijos nariu ir dalyvavimas priimant sprendimus, susijusius su atitinkama politine partija ar jos nariais, pats savaime, nesant jokių kitų duomenų apie asmens privačius interesus, nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos socialdemokratų partijoje A. VyÅ¡niauskÄ ir D. K. sieja pavaldumo ryÅ¡iai, t. y. ji pavaldi A. VyÅ¡niauskui, o eidama Elektrėnų savivaldybės kontrolierės pareigas D. K. tiesiogiai kontroliuoja Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus, t. y. A. VyÅ¡niausko, veiklÄ . Atsižvelgdama į tai, kad tarp A. VyÅ¡niausko ir D. K. yra susiklostę abipusiai valdžios ir pavaldumo santykiai, Komisija padarė iÅ¡vadÄ , kad D. K. buvo ir yra suinteresuota bei negali iÅ¡likti objektyvi priimdama sprendimus, susijusius su A.

VyÅ¡niausko, kaip Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus, tarnybine veikla ir toks asmeninis suinteresuotumas gali daryti įtakÄ D. K. sprendimams valstybinėje tarnyboje bei sukelti pagrįstų visuomenės abejonių dėl sprendimų, priimamų viešųjų pirkimų srityje, neÅ¡aliÅ¡kumo ir objektyvumo. Komisijos vertinimu, tokie teisiniai santykiai neužtikrina objektyvumo bei neÅ¡aliÅ¡kumo principų Å¡iems asmenims atliekant pareigas valstybinėje tarnyboje ir kelia abejones, ar asmenys, spręsdami klausimus dėl asmenų, kurie jų atžvilgiu turi valdingus įgalinimus, gali užtikrinti, jog priimant sprendimus pirmenybė bÅ«tų teikiama vieÅ¡iesiems interesams ir užtikrinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ , kaip to reikalauja Ä®statymo nuostatos.

Komisija pažymėjo, kad tyrimo metu nustatyta, jog D. K. nesiėmė Ä®statyme nustatytų priemonių interesų konfliktui iÅ¡vengti. Vadovaudamasi Ä®statymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgdama į D. K. ir A. VyÅ¡niausko abipusius valdžios bei pavaldumo santykius, taip pat įvertinusi nusiÅ¡alinimo instituto neveiksmingumÄ konkrečioje situacijoje, t. y. tai, kad D. K. nusiÅ¡alinus nuo Elektrėnų savivaldybės administracijos Å«kinės ir finansinės veiklos kontrolės vykdymo vis tiek nebus užtikrintas tinkamas Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigų vykdymas Å¡iuo metu D.

K. kontroliuojant Elektrėnų savivaldybės administracijÄ , Komisija padarė iÅ¡vadÄ , kad kylantį nuolatinį interesų konfliktÄ bÅ«tina spręsti paÅ¡alinant interesų konflikto kilimo priežastis. Å ioje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Sprendimo, kuriuo, iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjų A. A. ir N. M. 2013-10-28, 2013-10-30 praÅ¡ymus dėl galimo Ä®statymo reikalavimų pažeidimo, D. K. rekomenduota kylant nuolatinei interesų konflikto grėsmei atsisakyti vienų iÅ¡ jos užimamų pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

PareiÅ¡kėjai A. A. ir N. M. iÅ¡ esmės nesutinka su Sprendimu ir teigia, kad jį priimant jų praÅ¡ymai nebuvo iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai nenurodė, kuo ginčijamas Sprendimas pats savaime tiesiogiai pažeidė jų teises ar teisėtus interesus ir kaip jų teisės bei įstatymo saugomi interesai bÅ«tų apginti ginčijamÄ aktÄ panaikinus, Å¡ioje byloje bÅ«tina nustatyti, ar pareiÅ¡kėjai laikytini suinteresuotais asmenimis, turinčiais teisę kreiptis į teismÄ dėl Sprendimo panaikinimo.Teisę kreiptis į administracinį teismÄ nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnis.

Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalį, skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. IÅ¡vardytos ABTÄ® nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismÄ ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad ABTÄ® 5 straipsnis 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiÅ¡kia pareiÅ¡kėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar Å¡ios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu bÅ«du.

Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiÅ¡kėjo teises vienu iÅ¡ ABTÄ® 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų bÅ«dų. Nenustatęs Å¡ių aplinkybių, teismas turi atmesti skundÄ (praÅ¡ymÄ ) ABTÄ® 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004 pažymėta, kad kiekvienam subjektui turi bÅ«ti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismÄ , privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad Å¡iÄ teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas.

Be to, Å¡ių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismÄ asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų vieÅ¡ojo administravimo srityje. Teisme gali bÅ«ti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).Vadovaujantis 1997 m. liepos 2 d.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 (nauja įstatymo redakcija nuo 2000-02-29) 1 straipsnio nuostatomis, Å¡iuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės vieÅ¡uosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė bÅ«tų teikiama vieÅ¡iesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir užkirsti keliÄ atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.

Ä®statymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad, kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo Å¡io įstatymo nuostatas, kontroliuoja VTEK. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos statusÄ , veiklos teisinius pagrindus, sudarymo tvarkÄ , kompetencijÄ ir organizacinę struktÅ«rÄ reglamentuoja 2008 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas Nr. X-1666 (toliau – ir VTEKÄ®) , kurio 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje (…) priežiÅ«ros institucija.

Minėto įstatymo 17 straipsnyje (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2012-11-15 iki 2014-03-19) apibrėžiami Komisijos įgaliojimai, numatant, kad minėta institucija, be kita ko, prižiÅ«ri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, kiti VTEK kompetencijai priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantys teisės aktai, teikia rekomendacijas dėl Å¡ių teisės aktų nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo ir priima sprendimus bei rezoliucijas Å¡iais klausimais; tiria fizinių ir juridinių asmenų praneÅ¡imus, skundus ir praÅ¡ymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priima vienÄ iÅ¡ Å¡io įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų (VTEKÄ® 17 straipsnio 1, 2 dalys), t. y. pripažinti, kad asmuo pažeidė (nepažeidė) Ä®statymo (…) nuostatas, sustabdyti (nutraukti) tyrimÄ , pateikti rekomendacijÄ ir kt.

Sisteminė aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Komisija yra asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, priežiÅ«ros institucija, kontroliuojanti, kaip minėti asmenys laikosi Ä®statymo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju Komisija pagal pareiÅ¡kėjų A. A. ir N. M. 2013-10-28 ir 2013-10-30 praÅ¡ymus atliko tyrimÄ ir priėmė SprendimÄ trečiojo asmens – D. K. - atžvilgiu, todėl bÅ«tent Å¡iam asmeniui Å¡is Sprendimas ir sukelia konkrečias teisines pasekmes.

Nagrinėjamu atveju pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjų A. A. ir N. M. nurodytas, jų manymu esantis D. K. viešųjų ir privačių interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje tiesiogiai pažeidžia jų teises ar įstatymo saugomus interesus, nėra. Aukščiau paminėtų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas VTEK sprendimas pareiÅ¡kėjams tiesiogiai nesukuria jokių teisių ar pareigų, kas ABTÄ® nuostatų taikymo požiÅ«riu reiÅ¡kia, jog Å¡ioje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjai A.

A. ir N. M. neturi reikalavimo teisės. Tuo pačiu tai reiÅ¡kia, kad ABTÄ® 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies taikymo prasme Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjų nurodyto teisės pažeidimo ir apginti pareiÅ¡kėjų teises vienu iÅ¡ ABTÄ® 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų bÅ«dų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS15-580/2006 konstatavo, kad asmuo, pateikęs Komisijai skundÄ dėl galimo Ä®statymo nuostatų pažeidimo, nelaikytinas suinteresuotu asmeniu, turinčiu reikalavimo teisę į Komisijos sprendimo panaikinimÄ .

Teisė apskųsti valstybės institucijų sprendimus yra laiduojama tik suinteresuotiems asmenims, o pranešėjui Komisijos sprendimai tiesiogiai jokių teisių ar pareigų nesukuria.Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai A. A. ir N. M. šiuo atveju neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčo baigtimi, todėl jų skundai atmestini kaip nepagrįsti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d., 127 str.,                                                          n u s p r e n d ė: pareiškėjų A.

A. ir N. M. (N. M.) skundus atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .                               Teisėjai                                                                                                 Rytis Krasauskas                                                                                                                         Mefodija Povilaitienė                                                                                                                      JÅ«ra Marija Strumskienė