2013-11-06 Nr. AB-7537-3-61-3-03374-2012-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A858-2266/2013

Teisminio proceso numeris Nr. 3-61-3-03374-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos pareigūnų valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-2), kurį 2013 m. sausio 10 d. patikslino (b. l. 10), kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti 2012 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Vidaus reikalų ministerija) sprendimą Nr. 1D-8305-(11); 2) priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos pensijos nepriemoką, kuri susidarė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerijos 2006 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 11SP-696 nuo 2006 m. vasario 11 d. jam buvo paskirta 2 800,53 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, tačiau visa paskirto dydžio pensija nebuvo mokama. Nurodė, kad 2012 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas mokėti visą paskirto dydžio pensiją ir išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką. Vidaus reikalų ministerija 2012 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 1D-8305(11) pranešė, kad pensija sumažinta vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatomis.

Teigė, kad jam paskirtos pensijos dydis buvo sumažintas nepagrįstai, nes Lietuvos Respublikos Seimas, neatsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) suformuotą praktiką dėl pensijų mažinimo, priėmė Laikinąjį įstatymą, kuriame nenustatytas sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmas.

Nurodė, kad Laikinojo įstatymo nuostatos pažeidžia teisingumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens teisė į nuosavybę. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 ir 6.249 straipsnių nuostatomis, teigė, kad neatsargūs valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė tai, kad jis patyrė nuostolius, kurių dydis lygus negautoms pajamoms.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerija atsiliepime (b. l. 14-15) į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo taikoma Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalis, t. y. jam paskirta pensija ribojama 1,3 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu, o nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. – 1,5 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Nurodė, kad nors ši norma Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, tačiau Konstitucinio Teismo nutarimai negalioja atgal, jų galia nukreipta į ateitį. Todėl manė, kad atsakovo sprendimai dėl pareiškėjo pensijos atitiko tiek iki Konstitucinio Teismo nutarimo, tiek ir po jo buvusį teisinį reglamentavimą

Pažymėjo, kad pareiškėjui taip pat nuo 2010 m. sausio 1 d. taikoma ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, tačiau Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta, kad nurodyta teisės norma neprieštarauja Konstitucijai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 1D-8305(11) dalį, kuria atsisakyta grąžinti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir įpareigojo atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, išmokėti V. B. 10 113,68 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką. Likusią skundo dalį atmetė.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 ir 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 32, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 4 d. pažyma Nr. 11D(P)-5952 ir patikslinta 2013 m. gegužės 13 d. pažyma Nr. 11PP(P)3234, nustatė, kad pareiškėjui paskirta 2 800,53 Lt pensija kartu su valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu (360 Lt) 2010 m. sausio mėn. – 2012 m. rugsėjo mėn. viršijo Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydį, todėl jam buvo taikytas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas ribojimas ir paskirtoji pensija sumažinta. Taip pat pensija pareiškėjui buvo sumažinta ir pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Nurodė, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d., pareiškėjo pensijai taikant Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydį, kuris taip pat nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, jam turėjo būti išmokėta 80 236 Lt valstybinės pensijos. Pritaikius Konstitucijai prieštaraujančio Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas pareiškėjui realiai laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. buvo išmokėta 70 032,53 Lt valstybinės pareigūnų ir karių pensijos. Įvertinęs visą, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui priklausanti pensijos nepriemoka už 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį yra 10 203,44 Lt (80 236 Lt Lt - 70 032,53 Lt).

Teismas nurodė, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme, atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. Teismas nustatė, kad pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. sausio mėn. Į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi 2012 m. lapkričio 23 d., dar esant nustatytam trejų metų terminui, todėl konstatavo, kad pareiškėjas nėra praleidęs termino ginti pažeistas teises teisme.

Nurodė, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus, todėl atsakovas šioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis (10 203,44 Lt) priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Pažymėjo, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, neteko galios nuo 2012 m. rugsėjo 1d. 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2012 m. gruodžio 31d., pagal kurį Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką iki sprendimo įsiteisėjimo dienos bei įpareigoti mokėti visą paskirtą pensiją.

Pareiškėjo reikalavimą panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą 1D-8305(11), kuriuo atsisakyta tenkinti jo prašymą mokėti jam paskirto dydžio pensiją bei išmokėti pensijos nepriemoką, pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies, dėl to, kad atsakovas ginčo sprendimą priėmė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, o tik vienas jų (iš šiam ginčui aktualių) neteko galios po Konstitucinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos (2012 m. rugsėjo 21 d.). Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas panaikinti tik tą Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 1D-8305(11) dalį, kuria atsisakyta grąžinti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Konstitucijai prieštaraujančia pripažinto Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo.

III. Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą – nustatyti , kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, teismo sprendimą turi įvykdyti iki 2014 m. vasario 1 d.

Apeliaciniame skunde (b. l. 43), nurodoma, kad atsakovai neginčija pareiškėjui priteistos sumos. Tačiau nurodo, kad teisės aktais (teismo sprendimu) negalima reikalauti neįmanomų dalykų. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos 2013 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų atstatymui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas rengiant ir teikiant svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui 2014 m. valstybės biudžeto projektą, todėl pagal dabartinę padėtį Vidaus reikalų ministerija negali įvykdyti teismo sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Tikrinamoje administracinėje byloje iškelto ginčo esmė – pareiškėjui paskirtos valstybinės pareigūnų pensijos dydžio sumažinimo teisėtumas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo V. B. skundą tenkino iš dalies – panaikino Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 1D-8305(11) dalį, kuria atsisakyta grąžinti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išmokėti pareiškėjui V. B. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, t. y. 10 113,68 Lt, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį. Kitą pareiškėjo skundo dalį pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnis, kuris pagal analogiją yra taikomas ir administracinių bylų teisenoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-844/2010) numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos tinkamam ir savalaikiam teismo sprendimo vykdymui, atsakovai apeliacinės instancijos teismui nepateikė argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas sukels ypatingai neigiamas pasekmes, taip pat, kad neatidėjus pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo bus pažeisti teisingumo ir protingumo principai bei iš esmės paneigta pirmosios instancijos teismo sprendimo efektyvaus vykdymo galimybė.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, taip pat įvertinusi pareiškėjui priteistos sumos dydį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra objektyvaus, įrodymais pagrįsto pagrindo išvadai, kad šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas sukeltų neproporcingų sunkumų atsakovams, todėl prašymą pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d., o kartu ir atsakovo apeliacinį skundą, atmeta kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka galioti nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys