13e4e96c-2707-4ebb-9675-7b60d7265c56 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI-20-279/2019 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00263-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2.; 18.6.1.5; 18.7; 18.12; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 16 d. Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei, dalyvaujant pareiškėjams A.

T., L. K., A. K., jų atstovui advokatui Konradui Pabijanskui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamos Panevėžio skyriaus, atstovui K. Ch., trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei A. R., trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio aeroklubas atstovui B. Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. T., G. S., L. K., A. K., K. K. skundus dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims:

Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei „Turto bankas“ ir Panevėžio aeroklubui. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjai L. K. ir A. K. kreipėsi su skundu į teismÄ praÅ¡ydami:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2016-04-27 sprendimÄ Nr. 23S-184-( 14.23.3)“ Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo miesto gyvenamojoje vietoje pilietei B. K., 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrių iÅ¡ naujo spręsti L. K. ir A. K. nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimÄ - nuosavybės teises atkurti , grÄ Å¾inant natÅ«ra žemę turėtoje vietoje. PareiÅ¡kėja G. S. kreipėsi su skundu į teismÄ praÅ¡ydama:1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2016-04-27 sprendimÄ Nr. 23S-185-( 14.23.3)“ Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo miesto gyvenamojoje vietoje pilietei G. S.“, 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrių iÅ¡ naujo spręsti G. S. nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimÄ - nuosavybės teises atkurti, grÄ Å¾inant natÅ«ra žemę turėtoje vietoje. PareiÅ¡kėja K. K. kreipėsi su skundu į teismÄ praÅ¡ydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2016-04-27 sprendimÄ Nr. 23S-186-( 14.23.3)“ Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo miesto gyvenamojoje vietoje pilietei K. K.“, 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrių iÅ¡ naujo spręsti K. K. nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimÄ - nuosavybės teises atkurti, grÄ Å¾inant natÅ«ra žemę turėtoje vietoje. PareiÅ¡kėjas A. T. kreipėsi su skundu į teismÄ praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2016-04-27 sprendimÄ Nr. 23S-182-( 14.23.3)“ Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo miesto gyvenamojoje vietoje piliečiui A. T.“,2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrių iÅ¡ naujo spręsti A. T. nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimÄ - nuosavybės teises atkurti, grÄ Å¾inant natÅ«ra žemę turėtoje vietoje. PareiÅ¡kėjai savo skunduose, o pareiÅ¡kėjai A. T., L. K., A. K., jų atstovas advokatas Konradas Pabijanskas ir teismo posėdyje, nurodė, kad pareiÅ¡kėjai yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emę Panevėžio mieste.

Jie buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kę valiÄ , praÅ¡ydami nuosavybės teises jiems atkurti natÅ«ra, grÄ Å¾inant buvusio savininko P. T. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę, Panevėžio mieste. PareiÅ¡kėjai niekada nepageidavo nuosavybės teises atkurti pinigais. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos priėmė sprendimus, kuriais nusprendė atkurti jiems tenkančiÄ likusiÄ neatkurtos žemės dalį, atlyginant pinigais. Nacionalinės žemės tarnybos ( toliau- ir NŽT) nuomone, praÅ¡oma grÄ Å¾inti natÅ«ra žemė, yra neva užimta Panevėžio aerodromo, kuris yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-06-05 nutarimu Nr. 685 patvirtintÄ civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sÄ raÅ¡Ä , todėl žemė yra valstybės iÅ¡perkama ir už jÄ atlyginama pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo ( toliau- ir AtkÅ«rimo įstatymas, Ä®statymas ) 16 straipsnį.

PareiÅ¡kėjai teigia, kad žemės sklypas, į kurį jie pageidauja atkurti nuosavybės teises , nėra naudojamas aerodromo veiklai ir jame neveikia joks aeroklubas, Panevėžio aeroklubui nėra iÅ¡duotas tinkamumo naudoti pažymėjimas, todėl mano, kad žemė gali bÅ«ti grÄ Å¾inama natÅ«ra. Pažymėjo, kad buvusio Panevėžio aerodromo vietoje neteisėtai organizuojami skrydžiai yra nesaugÅ«s, kelia didžiulį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, todėl Panevėžio aerodromas iÅ¡ Panevėžio miesto turėtų bÅ«ti iÅ¡keltas.

Be to pagal Panevėžio miesto bendrÄ jį planÄ praÅ¡omoje grÄ Å¾inti natÅ«ra teritorijoje numatoma mažaaukščių statinių gyvenamoji teritorija. Tai patvirtina, kad ateityje Å¡i teritorija nebus naudojama aerodromo veiklai, nebus priskiriama valstybės iÅ¡perkamai ir egzistuoja visos sÄ lygos gražinti pareiÅ¡kėjams žemę natÅ«ra. Tuo pagrindu skundžiamus sprendimus prašė panaikinti, kaip neteisėtus ir nepagrįstus. . PareiÅ¡kėjų atstovas advokatas Konradas Pabijanskas prašė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės1998-06-05 nutarimu Nr. 685 „ Dėl civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sÄ raÅ¡o su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ patvirtinto sÄ raÅ¡o 16 punktas, kuriuo Panevėžio aerodromas įtrauktas į Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sÄ raÅ¡Ä su jų užimtos žemės plotais neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai bei iÅ¡ Konstitucijos iÅ¡plaukiantiems teisinės valstybės principui, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principui.

PareiÅ¡kėjos G. S. ir K. K. teismo posėdyje nedalyvauja, joms apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime ir jos atstovas K. Ch. teismo posėdyje prašė pareiÅ¡kėjų skundus atmesti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjams nuosavybės teisės jau yra atkurtos, nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas baigtas. B. K., kurios turto paveldėtojais yra L. K. ir A. K., atkurtos nuosavybės teisės , atlyginant natÅ«ra ir pagal iÅ¡vadÄ miÅ¡ku į jai tenkančiÄ 10,0575 ha žemės sklypo dalį, ginčijamu sprendimu atkurta į 1,8059 ha, G.

S. atkurtos nuosavybės teisės, atlyginant natÅ«ra ir pagal iÅ¡vadÄ miÅ¡ku į jai tenkančiÄ 3,35422 ha žemės sklypo dalį, ginčijamu sprendimu atkurta į 0,6947 ha, K. K. atkurtos nuosavybės teisės , atlyginant natÅ«ra, ir pagal iÅ¡vadÄ miÅ¡ku į jai tenkančiÄ 3,3522 ha žemės sklypo dalį, ginčijamu sprendimu atkurta į 0,6500 ha, P. T. atkurtos nuosavybės teisės, atlyginant natÅ«ra, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ Å¾emės sklypÄ , pagal iÅ¡vadÄ miÅ¡ku į jam tenkančiÄ 3,3521 ha žemės sklypo dalį, ginčijamu sprendimu atkurta į 0,6500 ha.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-06-05 nutarimu Nr. 685 „ Dėl civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sÄ raÅ¡o su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ patvirtintas Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sÄ raÅ¡as su jų užimtos žemės plotais. Å iame sÄ raÅ¡e 16 eilės numeriu įraÅ¡ytas Panevėžio aerodromas, kurio plotas 51,9 ha. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iai dienai Panevėžio aerodromo iÅ¡kėlimo klausimas nėra iÅ¡spręstas , žemės sklypas ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) , esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, pagal Ä®statymo 12 straipsnio 1 dalį priskiriamas valstybės iÅ¡perkamai žemei ir Å¡i žemė negali bÅ«ti grÄ Å¾inta pareiÅ¡kėjams natÅ«ra , kaip laisva ( neužstatyta) žemė.

PareiÅ¡kėjai buvo informuoti, kad nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Ä®statyme įtvirtintas papildomas atlyginimas už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę – atlyginimas lygiaverčiu miÅ¡ko plotu kaimo vietovėje. PareiÅ¡kėjai įstatymo nustatytais terminais nepareiÅ¡kė valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, kai nurodytu bÅ«du, t.y. natÅ«ra nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktorius 2015-09-25 pavedimu Nr.10PAV- 296- ( 1.8) „ Dėl atlyginimo pinigais atkuriant nuosavybės teises į žemę miestuose“ pavedė teritorinių skyrių vedėjams užtikrinti, kad piliečiams sprendimai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo , atlyginat pinigais už mieste turėtÄ Å¾emę bÅ«tų priimti iki 2016–05-01.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Panevėžio skyrius 2016-04-12 raÅ¡tu Nr. 23SD-2972-( 14.23.104) informavo pareiÅ¡kėjus, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) , esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, yra priskiriamas valstybės iÅ¡perkamai žemei, todėl Å¡i žemė negali bÅ«ti gražinama natÅ«ra, kaip laisva (neužstatyta) žemė, ir kad už likusiÄ Å¾emę pareiÅ¡kėjams bus atlyginta pinigais. Kadangi pareiÅ¡kėjai nepareiÅ¡kė valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, vadovaujantis Ä®statymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis buvo priimti ginčijami sprendimai.

Valstybės iÅ¡perkamos žemės vertė apskaičiuota vadovaujantis Valstybės iÅ¡perkamos žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiÅ¡kumo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „ Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Mano, kad priimti sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, jų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija savo atsiliepime į skundÄ ir jos atstovė A.

R. teismo posėdžio metu nesutiko su pareiÅ¡kėjų skundais ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr.685“ Dėl Civilinių ir civilinių orlaivių naudojamų karinių aerodromų sÄ raÅ¡o su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ yra patvirtintas Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sÄ raÅ¡as su jų užimtos žemės plotais. Å iame sÄ raÅ¡e 16 eilės numeriu įraÅ¡ytas Panevėžio aerodromas, kurio plotas 51,9 ha.

Panevėžio miesto savivaldybei yra žinomos Panevėžio aerodromo keliamos miestui problemos, tačiau ne Panevėžio miesto savivaldybės kompetencijai priskirta spręsti dėl Panevėžio aerodromo iÅ¡kėlimo. Panevėžio miesto savivaldybės meras dar 2013 m. sausio 15 d. raÅ¡tu Nr. 19-4.8-114 „Dėl Panevėžio aeroklubo iÅ¡kėlimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos MinistrÄ pirmininkÄ , Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrÄ , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrÄ , praÅ¡ydamas pavesti atsakingoms institucijoms spręsti aeroklubo iÅ¡kėlimo klausimÄ .

Panevėžio aeroklubo iškėlimo klausimas buvo papildomai svarstomas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje, Kūno kultūros ir sporto departamente. Nurodė, kad tas faktas, kad Civilinės aviacijos administracija 2015-10-01 nutarė neišduoti Panevėžio aeroklubui aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimo, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ateityje Panevėžio aerodromas negalės būti naudojamas aviacijai ir aerodromo užimta žemė, esant nurodytai aplinkybei, turi būti gražinama pareiškėjams natūra.

Be to pažymėjo, kad Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1-248 „ Dėl Panevėžio miesto gyvenamųjų teritorijų specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino Panevėžio miesto gyvenamųjų teritorijų specialųjį planÄ , kuris detalizavo Panevėžio miesto bendrojo plano, patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1-25-1, sprendinius, kuriuose numatyta Panevėžio aerodromo teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, formuoti sklypus vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų su daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių bei komercinės paskirties pastatų statybomis, taip pat numatyta visuomenės paskirties teritorija, kurioje įsikurs mokymo, gydymo įstaigos.

Tačiau Specialiojo plano aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad numatomus formuoti žemės sklypus, vykdyti statybas bei tiesti komunikacijas, inžinierinius tinklus bus galima tik Panevėžio aerodromÄ iÅ¡kėlus į kitÄ vietÄ . Kadangi Å¡iai dienai Panevėžio aerodromo iÅ¡kėlimo klausimas nėra iÅ¡spręstas, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį priskiriamas valstybės iÅ¡perkamai žemei ir Å¡i žemė negali bÅ«ti pareiÅ¡kėjams grÄ Å¾inama natÅ«ra, kaip laisva ( neužstatyta) žemė.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės įmonė Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvauja , jam apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas ( toliau- ir VÄ® Turto bankas ir Ä®monė) atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Ä®monė patikėjimo teise valdo nekilnojamÄ jį turtÄ : administracinį pastatÄ ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 666,94 kv.m.), garaÅ¾Ä ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 1163,13 kv.m. ), garaÅ¾Ä ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 200,27 kv.m. ), poilsio namelį ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 65,26 kv.m. ), naftos bazę ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 16,67 kv.m. ), Å«kinį pastatÄ ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 192 kv.m. ), kitus statinius ( inžinierinius) – kiemo statinius ( aikÅ¡telė, lauko tualetas, kuro rezervuarai 8 vnt.) ,esančius (duomenys neskelbtini), Panevėžyje.

Å is nekilnojamas turtas yra 51,9 ha ploto žemės sklype- Panevėžio aerodrome ir naudojamas Panevėžio aeroklubas veikloje. Panevėžio aeroklubas 2016 m. vasario 11 d. raÅ¡tu kreipėsi į VÄ® Turto bankas praÅ¡ydamas perduoti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pagal panaudos sutartį Panevėžio aeroklubo veiklai užtikrinti. VÄ® Turto bankas 2016 m. kovo 23 d. raÅ¡tu Nr. SK4-2706 kreipėsi į Finansų ministerijÄ , praÅ¡ydamas sutikimo perduoti statinius pagal panaudos sutartį Panevėžio aeroklubui.

Kadangi VÄ® Turto bankas nereiÅ¡kiami jokie reikalavimai, Ä®monė nesusijusi su skundžiamų sprendimų priėmimu, ji į bylÄ Ä¯traukta tiktai kaip patikėjimo teise valdanti valstybei nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, todėl pareiÅ¡kėjų skundų reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra, nepasisako dėl skunduose keliamų reikalavimų pagrįstumo. Trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio aeroklubas atstovas B.

Z. nurodė, kad kai Panevėžio aeroklubas pradėjo savo veiklÄ , jis buvo už Panevėžio miesto, Å¡iuo metu miestas „priartėjo“ prie Panevėžio aeroklubo veiklos teritorijos. Panevėžio aeroklubas yra už tai, kad pareiÅ¡kėjams bÅ«tų grÄ Å¾inta žemė, tačiau prieÅ¡ tai turi bÅ«ti iÅ¡spręstas Panevėžio aerodromo iÅ¡kėlimo klausimas. Skundai atmestini. Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2016-04-27 sprendimų Nr. 23S-184-( 14.23.3), Nr. 23S-185- ( 14.23.3), Nr. 23S-186-( 14.23.3), Nr. 23S-182-( 14.23.3 ), kuriais nuspręsta pretendentams nuosavybės teises į buvusio savininko P. T. nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emę Panevėžio mieste atkurti pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjai yra tinkami subjektai nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese. B. K., kurios turto paveldėtojais yra pareiÅ¡kėjai L. K. ir A. K., A. T., G. S., K. K. yra teisėti pretendentai į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ buvusio savininko P. T. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emę Panevėžio mieste. IÅ¡ Nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylose sukauptų dokumentų nustatyta, kad B. K. iki ginčijamo sprendimo priėmimo atkurtos nuosavybės teisės į žemę , atlyginant natÅ«ra, ir miÅ¡ku į jai tenkančiÄ 10,0575 ha žemės sklypo dalį.

Ginčijamu 2016-04-27 sprendimu Nr. 23S-184-( 14.23.3) atkurtos nuosavybės teisės į tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį- 1,8059 ha žemės, atlyginant pinigais (neindeksuota vertė 3624,00 Eur, indeksuota vertė 5798,00 Eur). PareiÅ¡kėjai G. S. iki ginčijamo sprendimo priėmimo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, atlyginant natÅ«ra, ir miÅ¡ku į jai tenkančiÄ 3,3522 ha žemės sklypo dalį. Ginčijamu 2016-04-27 sprendimu Nr. 23S-185-(14.23.3) atkurtos nuosavybės teisės į tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį- 0,6947 ha žemės , atlyginant pinigais (neindeksuota vertė 1394,00 Eur, indeksuota vertė 2230,00 Eur).

PareiÅ¡kėjai K. K. iki ginčijamo sprendimo priėmimo atkurtos nuosavybės teisės į žemę , atlyginant natÅ«ra, ir miÅ¡ku į jai tenkančiÄ 3,3522 ha žemės sklypo dalį. Ginčijamu 2016-04-27 sprendimu Nr. 23S-186-(14.23.3) atkurtos nuosavybės teisės į tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį- 0,6500 ha žemės , atlyginant pinigais (neindeksuota vertė 1305,00 Eur, indeksuota vertė 2088,00 Eur). PareiÅ¡kėjui A. T. iki ginčijamo sprendimo priėmimo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, atlyginant natÅ«ra, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ Å¾emės sklypÄ , ir miÅ¡ku į jam tenkančiÄ 3,352 ha žemės sklypo dalį.

Ginčijamu 2016-04-27 sprendimu Nr. 23S-182-( 14.23.3) atkurtos nuosavybės teisės į tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį- 0,6500 ha žemės, atlyginant pinigais ( neindeksuota vertė 1305,00 Eur, indeksuota vertė 2 088,00 Eur). Visiems pareiÅ¡kėjams nuosavybės teisės į buvusio savininko P. T. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę yra atkurtos, nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas baigtas. IÅ¡ Nuosavybės teisių byloje esančių praÅ¡ymų ir iki baigiant bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės, pareiÅ¡kėjai siekė, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko P. T.

žemę, patenkančiÄ Ä¯ Panevėžio aerodromui skirtÄ Å¾emės sklypÄ , bÅ«tų atkurtos tik natÅ«ra, o ne pinigais. PareiÅ¡kėjai neiÅ¡reiÅ¡kė valios už negrÄ Å¾intÄ Å¾emės plotÄ gauti valstybinio miÅ¡ko plotÄ kaimo vietovėje, kai apie tokiÄ galimybę atsakovas juos tinkamai informavo 2014-11-06 raÅ¡tu Nr. 23SD-( 14.23.104)-7335; 2014-11-11 raÅ¡tu Nr. 23 SD- 14.23.104)-1522; 2014-11-13 raÅ¡tu Nr. 23SD-( 14.23.104 )-7639; 2014-11-18 raÅ¡tu Nr. 23SD-(14.23.104 )-7801. Atsakovas 2016-04-12 raÅ¡tu Nr. 23SD-2972-( 14.23.104) informavo pareiÅ¡kėjus, kad žemės sklypas ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste , pagal Ä®statymo 12 straipsnio 1 dalį priskiriamas valstybės iÅ¡perkamai žemei, todėl negali bÅ«ti grÄ Å¾inama natÅ«ra, kaip laisva (neužstatyta ) žemė ir vadovaujantis Ä®statymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis nuosavybės teisės į žemės plotÄ gali bÅ«ti atkuriamos, atlyginant pinigais.

Atsakovas 2016-04-27 priėmė ginčijamus sprendimus Nr. 23S-184-( 14.23.3), Nr. 23S-185- (14.23.3), Nr. 23S-186-( 14.23.3), Nr. 23S-182-( 14.23.3 ), kuriais pareiÅ¡kėjams už negrÄ Å¾inamÄ Å¾emės plotÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, parinko nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dÄ â€“ atlyginimÄ pinigais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998-06-05 nutarimu Nr. 685 (2015 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1048 redakcija) patvirtino Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sÄ raÅ¡Ä su jų užimtos žemės plotais (2015 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1048 redakcija) į kurį patenka ir 51,90 ha ploto Panevėžio aerodromas (eil.

Nr. 16). Pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio (2014 m. spalio 21 d. įstatymo Nr. XII-1272 redakcija) 2 dalies 6 punktÄ , aerodromai priskirti strateginę reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių valstybei nuosavybės teise priklausančių įrenginių ir jų priklausinių kategorijai. Pagal Aviacijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį aerodromas – nustatytas žemės arba vandens pavirÅ¡iaus visas plotas (įskaitant visus statinius, įrenginius ir įrangÄ ) arba jo dalis, skirti orlaiviams atskristi, iÅ¡skristi ir judėti žemės arba vandens pavirÅ¡iumi.

AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas kompetencijÄ nustatyti, kokie konkretÅ«s aerodromai ir kokie jų užimami plotai yra reikalingi visuomenės poreikiams bei nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese iÅ¡ piliečių iÅ¡perkami, suteikė vieninteliam subjektui – Vyriausybei. Pastaroji, įvertinusi Panevėžio aerodromo poreikį visuomenės interesams, priėmė aptariamÄ 1998 m. birželio 5 d. nutarimÄ Nr. 685, kuriuo Panevėžio aerodromÄ bei jo užimamÄ plotÄ priskyrė valstybės iÅ¡perkamai žemei.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 51,9000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ir jame stovintys statiniai nuosavybės teisėmis priklauso Lietuvos Respublikai; žemės sklypÄ valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba; statinius patikėjimo teise valdo VÄ® Turto bankas. Pasibaigus anksčiau galiojusiai panaudos sutarčiai, Panevėžio aeroklubas 2016-02-11 raÅ¡tu kreipėsi į VÄ® Turto bankas praÅ¡ydamas perduoti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., pagal panaudos sutartį Panevėžio aeroklubo veiklos užtikrinimui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-07-07 priėmė nutarimÄ Nr. 701 “Dėl nekilnojamojo turto perdavimo asociacijai Panevėžio aeroklubui pagal panaudos sutartį“, o Å¡io Vyriausybės nutarimo pagrindu 2016-07-26 buvo sudaryta Valstybės turto panaudos sutartis Nr. ( 2.42-21) S2-436, pagal kuriÄ panaudos davėjas VÄ® Turto bankas panaudos gavėjui Panevėžio aeroklubui jo veiklai vykdyti penkiems metams neatlygintinai valdyti ir naudotis perdavė anksčiau nurodytus statinius, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), Panevėžyje.

Panevėžio aeroklubo pateiktais duomenimis, Å¡iam trečiajam suinteresuotam asmeniui 2016 m. kovo 18 d. Civilinės aviacijos administracija iki 2016 m. gruodžio 1 d. suteikė leidimÄ Nr. A-121 Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype įrengti ir naudoti skrydžiams lauko aikÅ¡telę. Panevėžio aerodrome esanti lauko aikÅ¡telė skirta naudoti lėktuvų ir sklandytuvų skraidymui. PareiÅ¡kėjai, nesutikimÄ su priimtais sprendimais grindžia tuo, kad žemės sklypas, į kurį jie pageidauja atkurti nuosavybės teises, nėra naudojamas aerodromo veiklai, Panevėžio aeroklubui nėra iÅ¡duotas tinkamumo naudoti aerodromÄ pažymėjimas, buvusio Panevėžio aerodromo vietoje neteisėtai organizuojami skrydžiai yra nesaugÅ«s, kelia didžiulį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, be to pagal Panevėžio miesto bendrÄ jį planÄ praÅ¡omoje grÄ Å¾inti natÅ«ra teritorijoje numatoma mažaaukščių statinių gyvenamoji teritorija, todėl mano, kad Panevėžio aerodromas turėtų bÅ«ti iÅ¡keltas iÅ¡ Panevėžio miesto , o jiems žemė grÄ Å¾intina natÅ«ra.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio aerodromo iškėlimo iš Panevėžio miesto klausimas buvo svarstomas tuometinėje Panevėžio apskrities viršininko administracijoje, Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ir jos sudarytoje specialioje grupėje, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje, Kultūros ir sporto departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitose institucijose, tačiau Panevėžio aerodromas iš Panevėžio miesto iki šiol nėra iškeltas.

Teismo vertinimu , tas faktas, kad Civilinės aviacijos administracija Å¡iai dienai nėra neiÅ¡davusi Panevėžio aeroklubui aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimo, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ateityje toks pažymėjimas nebus iÅ¡duotas ir Panevėžio aerodromas negalės bÅ«ti naudojamas aviacijai ir aerodromo užimta žemė, esant nurodytai aplinkybei, turi bÅ«ti gražinama pareiÅ¡kėjams natÅ«ra. Ginčo Å¡ioje administracinėje byloje teisinius santykius pagrinde reglamentuoja AtkÅ«rimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau - AtkÅ«rimo Tvarka) AtkÅ«rimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 - 3 p. numatyti bÅ«dai, kuriais yra atkuriamos nuosavybės į žemę, iki 1995-06-01 buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose.

Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamÄ teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypÄ , iÅ¡skyrus žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 str. priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei, ir žemę, kurios susigrÄ Å¾inti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 6 punkte (2011 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XI-1650 redakcija) nustatyta, kad už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, miÅ¡kus ir vandens telkinius valstybė piliečiams gali atlyginti pinigais – iÅ¡pirkdama žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d. Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį (2014 m. rugsėjo 25 d.

įstatymo Nr. XII-1150 redakcija) tuo atveju, kai Å¡io įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiÅ¡kė valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ar atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , arba nepareiÅ¡kė valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, kai praÅ¡yme nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das nenumatytas Å¡iame įstatyme, ar nurodytuoju bÅ«du nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamÄ jį turtÄ , nuosavybės teisės Å¡iems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

AnalogiÅ¡kas reguliavimas nustatytas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ 31 punkte (2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1275 redakcija) bei Å¡iuo nutarimu patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 82 ir 102 punktuose (2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1275 redakcija).

Konstitucinis Teismas 2012 m. birželio 19 d. nutarime yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , turi diskrecijÄ nustatyti inter alia (lot. be kita ko) praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminus. Konstituciniai darnios, teisingos, atviros pilietinės visuomenės imperatyvai, konstituciniai teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos reikalavimai suponuoja tai, kad pradėtas restitucijos procesas negali tęstis nepagrįstai ilgai.

Taigi atitinkamų santykių teisinio reguliavimo pakeitimai taip pat negali bÅ«ti tokie, kad sudarytų prielaidas nepagrįstai ilgai tęsti šį procesÄ . Dėl nepagrįstai ilgo laiko, per kurį atkuriamos nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , gali bÅ«ti iÅ¡kreipta ar net paneigta pati restitucijos instituto esmė, pažeistos asmens konstitucinės nuosavybės teisės, taip pat kitos teisės, pakirstas žmonių pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimai).

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad nepagrįstai per ilgas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas pažeidžia asmens teisę į nuosavybę, t. y. nesiderina su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 (iÅ¡ dalies pakeistas protokolu Nr. 11) 1 straipsniu, kuriame nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimÄ byloje K. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 51752/10); 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ byloje N. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 1471/05).

Kaip matyti iÅ¡ byloje surinktos medžiagos, nuo pat nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso pradžios pareiÅ¡kėjai žinojo, kad ginčo žemė yra priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, dėl ko nėra galimybės nuosavybės teises į žemę atkurti natÅ«ra. Taip pat matyti, kad pareiÅ¡kėjai buvo ne kartÄ atsakovo informuoti apie galimybę pakeisti savo valiÄ dėl nuosavybės teisių į ginčo žemę atkÅ«rimo bÅ«do, tačiau jie nepasirinko leistino nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos neprivalėjo laukti, kol Panevėžio aerodromas ateityje galbÅ«t bus iÅ¡keltas iÅ¡ Panevėžio miesto, ginčo žemė praras valstybės iÅ¡perkamos žemės statusÄ , ir tik po to galės priimti pareiÅ¡kėjams sprendimus dėl nuosavybės teisių į ginčo žemę atkÅ«rimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant ar pareiÅ¡kėjams galėjo susiformuoti teisėtas lÅ«kestis, kurį teismas turi ginti, bÅ«tina įvertinti tris pagrindinius aspektus, galinčius nulemti tokių lÅ«kesčių susiformavimÄ ir jų apsaugÄ :

1) tai teisės nuostatos, kurių pagrindu susiformuoja teisėti lÅ«kesčiai, 2) subjektų elgesys, kuris patvirtina siekius įgyti tam tikras materialiÄ sias teises, bei 3) atitinkami kompetentingų subjektų sprendimai ir (ar) veiksmai (administraciniai aktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje A492-1711/2014; 2016 m. rugsėjo 27 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-353-858/2016; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-801-858/2017).

Atsižvelgusi į pirmiau nurodytus kriterijus, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje vertinamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjų teisėtų lÅ«kesčių principo pažeidimÄ . Nėra nustatyta kokių nors institucijų veiksmų ar sprendimų, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjams galėjo susiformuoti lÅ«kestis, kad jie turės teisę atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natÅ«ra. PrieÅ¡ingai, kaip minėta, nuo pat nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso pradžios pareiÅ¡kėjams buvo žinoma, kad ginčo žemė turi valstybės iÅ¡perkamos žemės statusÄ , o tai pagal įstatymÄ neleidžia atkurti nuosavybės teisių natÅ«ra.

Todėl vien aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjai siekia atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natÅ«ra, negali bÅ«ti traktuojama kaip sukurianti pareiÅ¡kėjams teisėtÄ lÅ«kestį atkurti nuosavybės teises natÅ«ra. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjų, jų atstovo, kitų proceso dalyvių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Teisėjų kolegija atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, sprendžia, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, vadovaudamasi AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 6 punktu ir 21 straipsnio 5 dalimi, turėjo teisėtÄ pagrindÄ pareiÅ¡kėjams atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę atlyginant pinigais.

Priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra pagrindo, o pareiÅ¡kėjų skundai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjai ir jų atstovas Konradas Pabijanskas praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės1998-06-05 nutarimu Nr. 685 „ Dėl civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sÄ raÅ¡o su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ patvirtinto sÄ raÅ¡o 16 punktas, kuriuo Panevėžio aerodromas įtrauktas į Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sÄ raÅ¡Ä su jų užimtos žemės plotais neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai bei iÅ¡ Konstitucijos iÅ¡plaukiantiems teisinės valstybės principui, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl bylos proceso dalyvių praÅ¡ymų kreiptis į Konstitucinį TeismÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokie praÅ¡ymai individualiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui yra tik vada vertinti, ar yra pagrindo manyti jog konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai. Pagrindas konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai.

Kreipimasis į Konstitucinį TeismÄ jo kompetencijai priskirtais klausimais priklauso bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecijai, kuriÄ lemia tai, ar bylÄ nagrinėjančiam teismui kyla teisiÅ¡kai pagrįstų abejonių dėl sprendžiant bylÄ taikytino norminio teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (2012-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2528/2012).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiÅ«riu bylos proceso dalyvio praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam praÅ¡ymui iÅ¡spręsti netaikytinos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalies nuostatos apie bÅ«tinumÄ teismo sprendime atsakyti į visus pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tus pagrindinius reikalavimus (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-997/2009, Nr. A756-152/2009, Nr. A63-3204/2011). Atsižvelgiant į nurodytÄ Ä¯statyminį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ ir į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, teismui nekyla abejonių dėl pareiÅ¡kėjų nurodytų įstatymų dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjų A.

T., G. S., L. K., A. K., K. K. skundus dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei „Turto bankas“ ir Panevėžio aeroklubui atmesti kaip nepagrįstus. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos: Nijolė Čekanauskienė Dalia Pranckienė Irena Varžinskienė