13e3f907-fb09-4da1-bba1-679ea6ceea42 · Vilniaus apygardos teismas

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m

             Civilinė byla Nr. 2S-1358-302/2010

                  Procesinio sprendimo kategorija 124.2.7; 128.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė, kolegijos teisėjai Algirdas AuruÅ¡kevičius ir Rasa GudžiÅ«nienė, kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų J.

S. ir E. S. atskirÄ jį skundÄ dėl skundÄ dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo atmestas, civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų J. Z. , M. Z. , J.

K. , J. H. pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

Pareiškėjai

J. S. ir E. S. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydami civilinėje byloje atnaujinti procesÄ Civilinio proceso kodekso

366 str. 1 d. 2 p. pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių ir Civilinio proceso kodekso

366 str. 1 d. 7 p. pagrindu dėl į bylÄ neįtrauktų asmenų teisių pažeidimo. PareiÅ¡kime nurodė, kad teismas priimdamas 2007-12-22 sprendimÄ rėmėsi 1938 m.

gegužės 27/birželio 8 d. sprendimu ir padarė iÅ¡vadÄ , kad nuosavybės teisės į žemę H. perėjo

nuo minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tačiau teismui pateiktini įrodymai, kad teismo sprendimas neįsiteisėjo nustatyta tvarka, o byla buvo nagrinėjama iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. Taip pat A.

H. nesumokėjo ir net neturėjo galimybės sumokėti teismo nustatytÄ sklypo iÅ¡pirkimo kainÄ 4800 zl. Manytina, kad A. H. žemės neįgijo nuosavybės teisės į 11,3755 ha žemės sklypÄ .

Taip pat nurodė, kad jie nebuvo įtraukti į bylÄ suinteresuotais asmenimis, nors jiems byloje 2007-12-22 priimtas sprendimas turi įtakos, nes remdamiesi Å¡iuo sprendimu jie siekia atkurti nuosavybės teises iÅ¡ dalies toje pačioje vietoje, todėl Å¡ių asmenų neįtraukimas į bylÄ yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimÄ .

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija prašė pareiÅ¡kimÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad procesas atnaujintinas dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, tačiau ar procesas atnaujintinas dėl suinteresuotų asmenų neįtraukimo į bylÄ , prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra.Â

Suinteresuotas asmuo J. H. su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko ir prašė jį atmesti.

Suinteresuoti asmenys J. K. ir J. H. su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ nesutiko. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 str. nėra pretendentai į buvusio savininko A. H. iki nacionalizacijos valdytÄ turtÄ , todėl jokiu bÅ«du negali pretenduoti į šį turtÄ , o teismo sprendimas jokios įtakos jų teisėms ir pareigoms neturi. PareiÅ¡kėjų teisinė padėtis niekaip nepasikeistų nepriklausomai nuo to, ar yra nustatytas ginčijamas juridinis faktas ar ne, nes Å¡i žemė bet kokiu atveju negalėtų jiems atitekti. Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjai negali kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, kadangi jie Å¡ioje byloje nebuvo Å¡alimis ar trečiaisiais asmenimis. Be to, pareiÅ¡kėjai apie priimtÄ sprendimÄ sužinojo vėliausiai 2009-06-02, kai Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius kartu su suinteresuotais asmenimis ir pareiÅ¡kėjais pakartotinai vyko kartografuoti buvusių savininkų A. H. ir

V. S. iki nacionalizacijos turėtas žemėvaldos ribas, taigi jie padavė praÅ¡ymÄ praleidę 3 mėnesių terminÄ .

Vilniaus miesto

3-iasis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjų J. S. ir E. S. praÅ¡ymÄ dėl proceso

atnaujinimo.

Teismas sprendė, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo pripažintos nuosavybės teisės į žemę, įsiteisėjimo, A. H. ir jo brolio paveldėtojai tapo Å¡ios žemės savininkais, o tai, kad į bylÄ nepateikta įrodymų apie iÅ¡simokėjimÄ už žemę negali paneigti teismo sprendimu nustatyto nuosavybės fakto.

Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjų J. S. ir E. S. į bylÄ pateiktas Antano – Valdo, Edvardo, Leokadijos, Stasio, Prano ir M. H. bei V. H. 1940-05-31 praÅ¡ymas Vilniaus apylinkės teismui (b.l. 105,106) nepaneigia anksčiau į bylÄ pateiktų įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių bei nepatvirtina jokių naujai paaiÅ¡kėjusių ir esminių bylos aplinkybių, nes nuosavybės teisė H. į ginčo sklypÄ atsirado nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 1940-05-31, raÅ¡te iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas pripažinti 1938-06-27 sprendimÄ Ä¯siteisėjusiu, grindžiamas tuo, kad pareiÅ¡kėjai atsisako kasacinio skundo, todėl, teismas laikė, kad 1940-05-31 raÅ¡tas ne tik nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad 1938-06-27 sprendimas iki nacionalizacijos buvo įsiteisėjęs, bet prieÅ¡ingai, Å¡iÄ teismo nustatytÄ aplinkybę tik dar kartÄ patvirtina. Tokiu bÅ«du teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Teismas pareiškėjų

J. S. ir E. S. argumentus, kad 2007-12-22 teismo sprendimu buvo pažeisti jų interesai, nes jie nebuvo įtraukti į bylÄ laikė visiÅ¡kai nepagrįstais ir neįrodytais. Vilniaus miesto 3 apylinkės

teismas, priimdamas 2007-12-22 sprendimÄ rėmėsi 1938-04-25 matininko J. M. sudarytu 11,3755 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys

neskelbtini), Vilniuje, planu, pagal kurį 1938 gegužės 27/birželio 8 d. teismo sprendimu H. buvo pripažinta nuosavybės teisė. Aplinkybė, kad kartografuojant sklypų ribas pagal liudininkų parodymus buvo nustatyta, kad A.

H. žemėvalda persidengia su buvusio savininko V. S. turėta žemėvalda, nesudaro pagrindo teigti, kad priimant 2007-12-22 sprendimÄ buvo pažeistos J. S. ir E. S. teisės. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismas bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, susijusių su nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimu, sprendžia nuosavybės fakto klausimÄ , t.y. nustato, kam, kokiu pagrindu, kokio dydžio ir kokioje vietoje, priklausė žemės sklypas ar kitas nekilnojamasis turtas, tačiau nenustatinėja žemės sklypo ribų su kaimyniniais sklypais. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypo ribų kartografavimo dokumentai nėra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Žemės sklypo ribų kartografavimo rezultatai, tai pat negali paneigti teismo sprendimų dėl nuosavybės fakto nustatymo. PareiÅ¡kėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į

H. nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypÄ , todėl nėra jokio pagrindo traukti juos į bylÄ . Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad 2010-01-29 pareiÅ¡kimas dėl proceso atnaujinimo buvo paduotas nepraleidus 3 mėnesių termino nustatęs, kad suinteresuoto asmens J. K. atstovas su byla ir joje priimtu sprendimu susipažino 2009-10-29.

PareiÅ¡kėjai J. S. ir E. S. atskiruoju skundu praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A.V. H. ir kiti suinteresuoti asmenys bendrosios nuosavybės teises į 11,3755 ha bendro ploto žemės sklypÄ Ä¯gijo nuo Vilniaus apylinkės teismo 1938-05-27 / 06-08 sprendimo įsiteisėjimo. Teismas nenustatė, kad nurodytas teismo sprendimas įsiteisėjo, t.y. be pagrindo pareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės nelaikė byloje naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti jokie netiesioginiai raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie leistų nustatyti faktÄ , kad nuo 1940-05-31 (praÅ¡ymo Vilniaus miesto teismui suraÅ¡ymo) iki 1940-07-22 įvykdytos nacionalizacijos 1938-05-27 / 06-08 sprendimas įsiteisėjo, t.y. kad 1940-05-31 praÅ¡ymas buvo paduotas Vilniaus miesto teismui, kad Vilniaus miesto teismas šį A.V. H. ir kitų asmenų praÅ¡ymÄ tenkino, pripažino šį sprendimÄ Ä¯siteisėjusiu, zlotines prievoles pakeitė litinėmis ir iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ arba A. V. H. ar kiti asmenys iki 1940-07-22 įvykdytos nacionalizacijos ėmėsi vykdyti šį sprendimÄ ir Vilniaus miesto savivaldybei sumokėjo bent dalį teismo nustatytos sumos.

PareiÅ¡kėjai save laiko į bylÄ neįtrauktais asmenimis, kurių teises ir pareigas įtakoja teismo priimtas sprendimas.

Suinteresuoti asmenys J. K. ir J. H. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjai neįrodė, kad dokumentÄ , kurį pateikė praÅ¡ydami atnaujinti procesÄ , negalėjo gauti Å¡alys iÅ¡ archyvo nagrinėjant bylÄ , dėl to teismas pagrįstai pareiÅ¡kėjų su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ pateikto įrodymo netraktavo kaip naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, kadangi ji nepaneigė anksčiau į bylÄ pateiktų įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių ir nepatvirtino jokių naujai paaiÅ¡kėjusių ir esminių bylos aplinkybių.

Taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai netenkino praÅ¡ymo ir Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 p. pagrindu, kadangi pareiÅ¡kėjai nėra pretendentai atkurti nuosavybės teises į A. H. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , todėl teismo sprendimas jų teisių ir pareigų niekaip neįtakos.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus, byloje esančiÄ medžiagÄ , patikrinusi skundžiamos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , konstatuoja, kad teismo nutartis priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimÄ , todėl tokia teismo nutartis naikintina. Â

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikÅ¡mė asmens teisių apsaugai pažymint, kad Å¡is institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti

pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės

sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „ Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Šio civilinio

proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, – užtikrinti teisingumo

vykdymÄ ir tinkamÄ teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ , siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų.

Civilinio proceso kodekso 366 straipsnis numato atvejus, kada gali bÅ«ti atnaujinamas procesas. PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami atnaujinti procesÄ remdamiesi Å¡iais pagrindais: – nebuvo žinoma esminė faktinė aplinkybė, kuri buvo bylos nagrinėjimo metu, bet nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma, todėl į jÄ negalėjo atsižvelgti teismas, nagrinėdamas bylÄ (Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 p.) ir sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų teisių ir pareigų (Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio

1 dalies 7 p.).

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atnaujinti proceso civilinėje byloje pareiÅ¡kėjų nurodomu Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nėra pagrindo, tačiau kitais motyvais nei nurodė savo nutartyje apylinkės teismas, t.y. tuo dėl to, jog pareiÅ¡kėjai nedalyvavo byloje, o Å¡iuo pagrindu praÅ¡yti atnaujinti procesÄ gali tik asmenys, dalyvavę nagrinėjant bylÄ teisme.

Tačiau kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuo konkrečiu atveju nepagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Civilinio proceso kodekso 366 str.

1 d. 7 p. pagrindu. Kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų J. Z. , M. Z. , J. K. , J. H. pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto

nustatymo, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė pareiÅ¡kėjų J. K. ir J. H. pareiÅ¡kimÄ tenkinti,

nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjų senelis A. H. bendrosios nuosavybės teise su V. H.

, L. H. , E. H. , S. H. , P. H. ir M.

H. valdė 1938-04-25 matininko J. M. sudarytame plane pažymėtÄ 11,3755 ha žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame

A. H. priklausė ½ sklypo nuosavybės dalis. PareiÅ¡kėjai J. S. ir E. S. į bylÄ pateikė Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-10-08 raÅ¡tÄ â€žDėl nuosavybės teisių į Žirnių g. 10 (buvusi Grochova g. 10), Vilniuje, turėtÄ Å¾emę atkÅ«rimo“, kuriame nurodyta, kad nėra galimybės vykdyti nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo buvusio savininko A. H. turto paveldėtojams bei tęsti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ buvusio savininko V. S. įpėdiniams,

kadangi Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, remdamasis matininko J. M. 1938 m. sudarytu planu 2009-06-02 pakartotinai

kartografavo buvusio savininko A. H. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtÄ Å¾emėvaldÄ buvusioje (duomenys neskelbtini) gatvėje ir 2009-07-02 suraÅ¡ytame aiÅ¡kinamajame akte nurodė, kad atlikta kartografija nebaigta, nes, palyginus jos duomenis su V. S. turėto žemės sklypo ribų kartografija, paaiÅ¡kėjo, kad A. H. turėta žemėvalda „dengia“ dalį buvusio savininko V. S. kartografuotos žemėvaldos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo procese konkrečios žemės buvimo vietÄ ir jos ribas nustatinėja nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdanti kompetentinga valstybės institucija (atitinkamos teritorijos žemėtvarkos skyrius), teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir nustatydamas aukščiau nurodytÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , netinkamai suformulavo sprendimo rezoliucinę

dalį ir nusprendė, kad pareiškėjų J. K. ir J. H. seneliui priklausė ½ dalis sklypo nuosavybės dalis,

kuri yra 11,3755 ha žemės sklype adresu Grochova g. 10 (dabartinė Žirnių g.), Vilniuje, pažymėtame 1938-04-25 matininko J. M. sudarytame plane, tokiu bÅ«du peržengė Å¡ios ypatingÄ ja teisena nagrinėjamos bylos ribas, nes konstatavo ne tik nuosavybės teisės faktÄ , tačiau iÅ¡sprendė ir žemės sklypo, kuriame A. H. priklauso ½ dalis nuosavybės teisė, ribas. Taigi darytina iÅ¡vada, kad tokio sprendimo priėmimas pareiÅ¡kėjams Å¡ioje byloje – J. S. ir E. S. – sukėlė teisines pasekmes, nes jiems buvo užkirstas kelias tęsti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ buvusio savininko V. S. įpėdiniams.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, dėl nurodytų procesinės teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , pažeidimo yra pagrindas skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti ir atnaujinti procesÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų J. Z. , M. Z. ,

J. K. , J. H. pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo remiantis Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 7 p. bei perduoti atnaujintÄ bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Tuo pačiu kolegija pažymi, kad nors pareiÅ¡kėjai kaip nedalyvavę byloje asmenys neturi teisės remtis Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 d. 2 p. įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, tačiau kolegija pažymi, kad atnaujinus procesÄ civilinėje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir nagrinėjant atnaujintÄ bylÄ teismas taip pat turėtų atkreipti dėmesį į pareiÅ¡kėjų praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodytÄ aplinkybę dėl 1938-05-27 / 06-08 sprendimo įsiteisėjimo momento, ir turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus ypatingÄ ja teisena nagrinėjamoje byloje (Civilinio proceso kodekso 443 str. 8 p.), visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos aplinkybes, susijusias su nurodyto sprendimo įsiteisėjimu bei nuosavybės teisės atsiradimo A. H. momentu.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso

337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 12,75 Lt iÅ¡laidų, susijusių bylos nagrinėjimu, o bÅ«tent - su procesinių dokumentų siuntimu byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl atmetus atskirÄ jį skundÄ Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ apelianto (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija n u t a r ė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-2172-590/2010 pagal pareiÅ¡kėjų J.

Z. , M. Z. , J. K. , J. H. pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir perduoti atnaujintÄ bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos

pirmininkė                                                           Romualda

Janovičienė

Kolegijos

teisėjai                                                                 Algirdas

AuruÅ¡kevičius Â

Rasa Gudžiūnienė