13e399e5-a7c8-4864-bcc8-d702efe69da5 · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-122-354/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34650-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.13.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1; 2.4.6.4.4 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 6 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Rasai Jančauskienei, Audronei Kundrotienei, Sonatai Rimdžiutei, dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui, nuteistajam R.

G., jo gynėjui advokatui Mantui Liugui, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Laimonui Judickui, nukentėjusiojo A. S. atstovei advokatei Jutai Kareivei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. G. gynėjo advokato Manto Liugo ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Laimono Judicko apeliacinius skundus dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R.

G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus patikslintas civilinis ieškinys atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas. Civilinio ieškovo A. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiojo A. S. nepilnamečiams vaikams S. S. ir A.

S. priteistas iÅ¡laikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur kiekvienam nuo civilinio ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos, t. y. 2020 m. vasario 13 d., iki vaikų pilnametystės, Å¡iÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , taip pat priteista 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nustatyta, kad nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys D. S.. Nukentėjusiajam A. S. teiktos antrinės teisinės pagalbos 728 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir priteistos iÅ¡ R.

G. valstybės naudai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. G. nuteistas už tai, kad nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos padalinio vadovo pareigas pagal 2014 m. birželio 30 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri papildyta 2014 m. rugsėjo 1 d., ir bÅ«damas darbdavio įgaliotu asmeniu, atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymÄ si ir vykdymÄ , pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2013 m. spalio 15 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintÄ statybos padalinio vadovo pareiginę instrukcijÄ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsakingų asmenų objekte (duomenys neskelbtini), paskyrimo“, taip pat bÅ«damas atestuotas vadovauti aukÅ¡talipio darbams (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. lapkričio 25 d. iÅ¡duotas pažymėjimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat bÅ«damas atestuotas eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas (gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai) (VÄ® Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2014 m. kovo 28 d. iÅ¡duotas kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat bÅ«damas atestuotas darbų saugos srityje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. birželio 11 d. iÅ¡duotas darbų saugos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl neatsargumo nesudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sÄ lygų, nesiėmė reikiamų organizacinių darbų saugos priemonių, tuo pažeidė toliau nurodytus Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant statybos rangos darbus (pastato rekonstrukcijos darbus) pagal Pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo vietoje, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), teritorijoje, 2018 m. liepos 18 d., apie 11.20 val., įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu statybvietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkas – plataus profilio statybininkas A.

S., bÅ«damas nenuÅ¡alintas nuo darbo dėl neblaivumo (A. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,66 promilės etilo alkoholio), dirbdamas ant pastolių 6,1 m aukÅ¡tyje, dėl nenustatytų priežasčių prarado pusiausvyrÄ ir krito į 400 mm tarpÄ tarp pastolių ir sienos, bei krisdamas žemyn galva patyrė kaktos muÅ¡tinę žaizdÄ , kaktikaulio lūžį, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje, galvos smegenų abiejų kaktinių ir deÅ¡inės smilkininės skilčių sumuÅ¡imÄ , galvos smegenų daugines povoratinklines kraujosruvas, pakraujavimÄ Ä¯ smegenų skilvelius, kraujo iÅ¡siliejimÄ kaktikaulio antyje, akytkaulio celėse ir veido kaulų daubose, kraujosruvas galvos skliauto minkÅ¡tuosiuose audiniuose, dėl ko iÅ¡sivystė sunki cerebrinė koma, taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija, vėliau susiformavo subdurinė higroma kairės kaktinės skilties srityje, ir dėl to A.

S. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Nurodytas nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl to, kad darbdavio įgaliotas asmuo R. G. pažeidė Å¡iuos teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus: 2.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2018 m. liepos 1 d. redakcija) 20 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ (darbai įmonėje turi bÅ«ti organizuojami vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais), 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimÄ (darbdaviui atstovaujantis asmuo sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimÄ ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprÅ«pina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus), 2.2.

Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 (suvestinė redakcija nuo 2011 m. liepos 1 d.), 5 priedo 6 punkto reikalavimus (siekiant išvengti darbuotojų kritimo iš aukščio, statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti nurodytos laikinų aptvarų montavimo vietos ir tipai, saugos lynų ir diržų tvirtinimo vietos, technologinė įranga bei pagalbinės priemonės darbams aukštyje atlikti (…)), 2.3.

Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiÅ«ra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 (su pakeitimais ir papildymais), 24 punkto reikalavimÄ (statybos darbų technologijos projekte turi bÅ«ti numatyti konkretÅ«s sprendiniai bei priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ ), 2.4. Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d.

įsakymu Nr. A1-22/D1-34 (su pakeitimais), 4 priedo 37.1 ir 37.2 papunkčiuose numatytus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus statybvietėse (nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones; darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones; jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai), 2.5.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2013 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos padalinio vadovo pareiginės instrukcijos 2.1.15 papunktį (statybos padalinio vadovo pareiga yra kontroliuoti, kad bÅ«tų vykdomi aplinkosaugos, darbų saugos įstatymų reikalavimai), 2.1.24 papunktį (statybos padalinio vadovo pareiga yra vadovauti statybos personalui, kontroliuoti jų darbÄ (…)), 2.2.7 papunktį (statybos padalinio vadovas taip pat privalo laikytis darbo drausmės, darbo saugos taisyklių, tausoti ir saugoti įmonės inventorių), 2.6.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos NuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų tvarkos 3 punkto reikalavimÄ (esant pagrįstam įtarimui, kad darbuotojas yra neblaivus, tiesioginis vadovas arba kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įgaliotas asmuo nedelsiant suraÅ¡o nuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) aktÄ ). II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3.

Apeliaciniu skundu nuteistojo R. G. gynėjas advokatas M. Liugas praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir R. G. iÅ¡teisinti. 3.1. Skunde gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ ir priimdamas skundžiamÄ nuosprendį apelianto atžvilgiu, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ baudžiamajame procese, bylos nagrinėjimo ribas.

Å ie procesiniai pažeidimai yra esminiai, sukliudę teismui priimti teisingas ir įstatymu pagrįstas iÅ¡vadas. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė ir BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ . 3.2. Gynėjas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, siekiant konstatuoti, ar teisės aktuose nustatyti darbuotojų saugos ar sveikatos reikalavimai buvo pažeisti, bÅ«tina aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustatyti, kas buvo atsakingas už jų įgyvendinimÄ , t. y. kada, kam ir kokia apimtimi tokie įgaliojimai buvo suteikti.

TokiÄ praktikÄ nuosekliai formuoja kasacinis teismas, tačiau Å¡ių reikalavimų pirmosios instancijos teismas nesilaikė. 3.2.1. Skunde nurodoma, kad bylos duomenys patvirtina, jog darbdaviui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) atstovaujantis asmuo priėmė sprendimÄ dėl kompleksinio darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijų įgyvendinimo, priimdamas atitinkamus lokalinius aktus, ir funkcijų vykdymÄ pagal jų specifikÄ pavedė (delegavo) atlikti skirtingiems asmenims, t. y. buvo įsteigta Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, samdoma specializuota bendrovė, dalis funkcijų pavesta vykdyti padalinių vadovams ar juos pavaduojantiems asmenims.

Teigiama, kad nelaimingo atsitikimo priežastis nulėmė ne vienam asmeniui pavestų darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijų netinkamas atlikimas, o keletui darbdavio įgaliotų asmenų veiksmai ir (ar) sprendimai, iÅ¡ dalies tai pripažįsta ir teismas. 3.2.2. Advokatas pažymi, jog nelaimingo atsitikimo darbe akte yra nurodoma bylai svarbi aplinkybė, jog nelaimingÄ atsitikimÄ lėmė tai, kad statybvietėje nebuvo įvertinta profesinė rizika ir nebuvo parengta projektinė dokumentacija. Papildomai nustatyta, jog nagrinėjamu atveju prieÅ¡ atliekant darbus nebuvo iÅ¡duota paskyra-leidimas.

Gynėjo įsitikinimu, Å¡ios aplinkybės rodo, jog darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimas vyko per tam tikras grandis, už kurias yra atsakingi skirtingi asmenys, ir vienos esminės funkcijos neatlikimas neabejotinai sÄ lygojo kitų grandžių funkcijų netinkamÄ vykdymÄ . 3.2.3. Pastebima, jog, pavyzdžiui, profesinės rizikos neįvertinimas lemia tai, kad saugos užtikrinimui nebuvo parenkamos tinkamos (adekvačios) priemonės. Akivaizdu, kad ne visos iÅ¡ Å¡ių funkcijų yra pavestos R.

G., tačiau jis atsakomybėn traukiamas kaip vienintelis už kilusias sunkias pasekmes atsakingas asmuo. Tai yra nepagrįsta nei teisiniu reguliavimu, nei byloje surinktomis faktinėmis aplinkybėmis. Teigiama, jog, kaip yra pažymėta byloje, R. G. savo funkcijų negalėjo atlikti ne dėl savo kaltės ar aplaidumo, o dėl to, kad kiti asmenys netinkamai vykdė savo funkcijas, ir jis to negalėjo kontroliuoti, priimant sprendimus dėl darbų atlikimo R. G. buvo pavaduojamas, už funkcijų atlikimÄ , kurios turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti, negali bÅ«ti atsakingas, nes tam neturi kompetencijos (pvz., projektinės dokumentacijos rengimui, paskyrų iÅ¡davimui, profesinės rizikos įvertinimui), nuÅ¡alinimui nuo darbo neturėjo tam tinkamų priemonių, be to, Å¡i funkcija buvo pavesta kitiems asmenims, Å¡iuo atveju – J.

Ž.. Pažymima, kad teismas Å¡itos aplinkybės nevertino, nors byloje yra įrodymai, patvirtinantys R. G. teiginius. 3.2.4. Be kita ko, nurodoma, jog teismas remiasi tik tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsakingų asmenų objekte (duomenys neskelbtini), paskyrimo“ nurodyta, jog statinio statybos vadovas – statybos padalinio vadovas R. G. skiriamas atsakingu už pavaldžių darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ ; gaisrinę saugÄ ; darbų kokybę ir savalaikį užduočių vykdymÄ ; darbuotojų darbo ir poilsio režimÄ ; darbuotojų vykdomų darbų kontrolę, tačiau teismas nevertino tame pačiame dokumente (2 punkte) nurodytos aplinkybės, kad R.

G. nesant objekte už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ yra atsakingas J. Ž.. Gynėjo vertinimu, toks selektyvus byloje esančių dokumentų vertinimas negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymų iÅ¡tyrimu, ir tai yra proceso pažeidimas, sukliudęs teismui tinkamai iÅ¡nagrinėti faktines aplinkybes ir prieiti teisingų iÅ¡vadų dėl R. G. atsakomybės. 3.2.5. Dėl profesinės rizikos vertinimo – teismo posėdžio metu buvo keliamas klausimas dėl bendrovės samdomos darbuotojų saugos ir sveikatos specialistės atsakomybės ir funkcijų, kaip tai yra numatyta Å¡io asmens pareiginiuose nuostatuose, saugos ir sveikatos instrukcijoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-08-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintuose Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatuose.

Pastebima, kad minėti dokumentai teismo apskritai nebuvo vertinami priimant nuosprendį ir sprendžiant klausimÄ , kas yra nagrinėjamu atveju, pagal nustatytas faktines aplinkybes už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ atsakingas asmuo, kurio veiksmai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kilusiomis neigiamomis pasekmėmis. 3.2.6. Apelianto įsitikinimu, nurodyti duomenys ir iÅ¡vardytos aplinkybės akivaizdžiai turi įtakos teismo iÅ¡vadų pagrįstumui ir privalėjo bÅ«ti objektyviai įvertintos. Teismas apsiribojo tik daliniu dokumentų tyrimu, tačiau neatsakė į esminius klausimus bei gynybos iÅ¡reikÅ¡tas abejones, jų nepaÅ¡alino ir visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrė byloje esančių įrodymų. 3.2.7.

Gynėjas teigia, jog byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra paskirti asmenys, atsakingi už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ , ir jų įtaka susidariusiai situacijai, atsakomybė už netinkamÄ funkcijų įgyvendinimÄ turi bÅ«ti vertinama, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. 3.2.8. Nesutinkama su teismo iÅ¡vada, jog nei įmonėje dirbusiam darbų saugos specialistui, nei Statybos padalinio vadovo pavaldume dirbantiems darbų vadovui ir projektų vadovui nebuvo pavestos funkcijos, susijusios su Statybos padalinio veiklos organizavimu bei administravimu, nebuvo atsakingi už darbų saugos norminių teisės aktų vykdymÄ Statybos padalinyje, todėl iÅ¡ esmės negali bÅ«ti laikomi darbdavio įgaliotais asmenimis BK 176 straipsnio kontekste.

Akcentuojama, kad tai prieÅ¡tarauja faktinei bylos medžiagai ir teisiniam reglamentavimui. 3.2.9. Nurodoma, jog nėra objektyvaus ir teisėto pagrindo teigti, kad pavienių funkcijų dėl darbų saugos ir sveikatos darbe pavedimas kaltinamojo pavaldiems asmenims ar darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto organizacinių, kontrolės ar konsultavimo pobÅ«džio funkcijų vykdymas nereiÅ¡kia, kad Statybos padalinio vadovas neturi vykdyti pareiginėje instrukcijoje ir norminiuose teisės aktuose nurodytų pareigų, susijusių su darbų organizavimu, taip, kad bÅ«tų užtikrintos saugios ir sveikos darbo sÄ lygos darbuotojams.

Pirmiausia, pažymima, kad tai prieštarauja teisiniam reglamentavimui. Antra, visiškai neaišku ir neįvardijama, apie kokias konkrečiai pavienes funkcijas kalbama nuosprendyje, ar tokių funkcijų neatlikimas (kaip, pvz., profesinės rizikos neįvertinimas, asmens nenušalinimas nuo darbo, pradėjimas darbo negavus leidimo ir pan.) neužkirto kelio pačiam R. G. įgyvendinti jam pavestas funkcijas, už kurias tik jis yra atsakingas. Trečia, apelianto vertinimu, profesinės rizikos vertinimas nėra pavienė funkcija, tuo labiau, kad pagrindines darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas atliekantis asmuo – specialistė V.

P. nėra pavaldi R. G., ir kaltinamasis neturi jokių įgaliojimų, negali kvestionuoti specialisto iÅ¡vadų, nurodymų ar sprendimų. Todėl R. G. negali bÅ«ti perkeliama atsakomybę už jam nepavestų funkcijų neatlikimÄ ar netinkamÄ atlikimÄ . 3.2.10. Akcentuojama, kad pagal minėtų asmenų pareiginius nuostatus yra nustatyti ne tik įgalinimai (teisės), bet ir pareigos, be kita ko, ir laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ . Pastebima, jog byloje esančiuose dokumentuose aiÅ¡kiai nurodyta, kad darbų saugos specialistas turi teisę reikalauti, kad padalinio ar darbų vadovas sustabdytų darbus, taip pat duoti privalomus nurodymus padalinių vadovams, kad bÅ«tų paÅ¡alinti nustatyti pažeidimai.

Jo funkcijos ir įgaliojimai darbuotojų saugos ir sveikatos aspektu pirmosios instancijos teismo apskirtai nebuvo įvertinti. 3.2.11. Teigiama, kad neiÅ¡tyrus kitų atsakingų asmenų pareigų tuo laikotarpiu, kai R. G. atostogaujant jį pavaduojantys asmenys priėmė esminius sprendimus, teismas padarė faktinių aplinkybių visumos neatitinkančias iÅ¡vadas. Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais. Å ias darbdavio pareigas įgyvendina darbdaviui atstovaujantis asmuo.

Pareigos, kylančios darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos srityje, darbdaviui atstovaujančio asmens gali bÅ«ti perleistos paskirtiems kitiems įgaliotiems asmenims (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11, 32 straipsniai). Tokiais atvejais Å¡ie asmenys laikytini BK 176 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektu. 3.2.12. Pažymima, kad tarp aktų, kuriais privalo vadovautis už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ atsakingi asmenys, yra Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies pagrindu 2011 m. birželio 2 d.

Nr. A1-266/V-575 patvirtinti įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 10 punkte yra numatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas kontroliuoja darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų laikymÄ si įmonėje (10.10 p.) ir kt. Nuostatų 15 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai privalo informuoti darbdaviui atstovaujantį asmenį, darbdavio įgaliotÄ asmenį apie pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai ir prevencines priemones, kurių reikia imtis (15.1 p.), o taip pat privalo reikalauti, kad struktÅ«rinio padalinio vadovas, darbdavio įgaliotas asmuo, darbdaviui atstovaujantis asmuo imtųsi reikiamų priemonių darbams sustabdyti, kai darbuotojas (darbuotojai) neiÅ¡mokytas saugiai dirbti (15.2.1 p.); <...> dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinių apsaugos priemonių (15.2.4 p.); darbuotojai neaprÅ«pinti reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis (15.2.5 p.); darbo aplinka kelia pavojų darbuotojų gyvybei ir kenkia jų sveikatai (15.2.6 p.).

Gynėjo vertinimu, nurodytas reglamentavimas patvirtina, jog saugos ir sveikatos specialistei pavestos funkcijos, nėra tik organizacinio pobÅ«džio, asmuo turi tam tikrus įgalinimus ir yra atsakingas už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ darbe. 3.2.13. Pastebima, kad pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 32 straipsnį darbdaviui atstovaujantis asmuo gali pavesti padalinių vadovams įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines priemones. Å iuo atveju tai ir buvo padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tai patvirtina tiek teisės aktai, tiek lokaliniai vidaus aktai, kuriuos pats rengė darbų saugos ir sveikatos specialistas ir įsipareigojo teisės aktų reikalavimų laikytis, tačiau teismas Å¡ios reikÅ¡mingas aplinkybės nevertino. 3.2.14. Svarbu ir tai, kad asmuo, kuriam yra pavedamos atlikti funkcijos, bÅ«tų kvalifikuotas, atestuotas, ir nuolat keliama jo kvalifikacija, taip yra nustatyta bendrovės vidaus teisės aktuose, tačiau pati bendrovė Å¡ios tvarkos nesilaikė, kas nulėmė, jog R. G. pagal turimÄ kompetencijÄ negalėjo bÅ«ti darbdavio skiriamas atsakingu už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ .

Nurodoma, kad teismas apsiribojo tik iÅ¡vardijimu anksčiau iÅ¡duotų kvalifikacijos pažymėjimų sÄ raÅ¡o, tačiau netyrė jų turinio ir galiojimo, savo iÅ¡vadų nepatvirtinto aktualiu teisiniu reglamentavimu. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant klausimÄ , ar už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ yra atsakingas pats darbdavys, ar jo suteikiamas įgaliojimas bÅ«ti asmeniu, atsakingu už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ , yra laikytinas teisėtu ir ar nustatyti bendrovės pažeidimai Å¡iuo aspektu neÅ¡alina kaltinamojo atsakomybės. Be to, kai pareigos užtikrinti darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ yra paskirstytos keliems asmenims, bÅ«tina nustatyti, kurio (kurių) iÅ¡ atsakingų asmenų savo pareigų neįvykdymas nulėmė nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, avarijÄ ar kitokių sunkių padarinių atsiradimÄ . 3.3.

Skunde gynėjas atkreipia dėmesį, jog R. G. pareikštame kaltinime nėra nurodomos aplinkybės, susijusios su pastolių įrengimu ir R. G. neva duotu nurodymu atlikti darbus nepriimtuose ir eksploatacijai neparengtuose pastoliuose. Teismas, remdamasis iš esmės skirtingomis nei kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis, iš esmės peržengė kaltinimo ribas. Be to, teismo įvardijamos aplinkybės, susijusios su pastolių nepriėmimu, taipogi prieštarauja ir faktinei bylos medžiagai. 3.3.1. Pažymima, kad objekte pastoliai buvo įrengiami keliais etapais.

Pirmu etapu pastolių įrengimas nereikalavo specifinių sprendimų, todėl darbuotojams buvo leista dirbti ir už darbų organizavimÄ buvo atsakingas J. Å .. Antru etapu pastoliai buvo sumontuoti R. G. atostogų metu, apie jų sumontavimo pabaigÄ ir kitas aplinkybes pavaduojantys asmenys R. G. nieko nepranešė ir apie tai, kad asmenys dirba prie kitų nepriimtų pastolių, R. G. nežinojo ir negalėjo žinoti. Pastebima, kad teismas Å¡iÄ aplinkybę, kurios nebuvo kaltinime, traktuoja kaip R. G. funkcijų neatlikimÄ , nors nuosprendyje nėra jokių nuorodų, kokias teisės aktų reikalavimų nuostatas pažeidė. 3.3.2.

Akcentuojama, kad jokių nurodymų dirbti ant naujai pastatytų pastolių pavaldiems asmenims R. G. nedavė, Å¡ie R. G. duoti paaiÅ¡kinimai nėra paneigti. Pastebima, kad nuosprendyje apskritai labai nedaug dėmesio skiriama darbų organizavimo tvarkos analizei, nurodymų davimo aplinkybėms, duomenų, darbų, objektų perdavimui R. G. po jo atostogų laikotarpio. Be to, teismas daro nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad antruosius pastolius R. G. priėmė jo atostogų laikotarpiu, tačiau tai prieÅ¡tarauja bylos medžiagai, kuri patvirtina, jog pastolius R.

G. priėmė jau po nelaimingo atsitikimo. Be to, R. G. nedalyvavo 2018 m. liepos 13 d. susirinkime ir jokių sprendimų dėl statybos darbų nepriėmė, nei priimti sprendimai, nei vykstantys procesai R. G. nebuvo perduoti. Tai patvirtina bylos medžiaga. Šie vidaus tvarkos pažeidimai, už kuriuos R. G. negali būti laikomas atsakingu, turėjo įtakos įvykių sekai, tačiau teismas to objektyviai neįvertino ir laikė, jog tai yra R. G. kaltę patvirtinantys duomenys. Apelianto įsitikinimu, jeigu būtų išlaikyta logiška darbų organizavimo seka, po R.

G. atostogų bÅ«tų perduota visa informacija apie priimtus sprendimus, pastolių sumontavimo pabaigÄ ir kt. duomenys, tokiu atveju tikėtina, jog bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingo atsitikimo kilimo, nebent tai bÅ«tų nulemta iÅ¡imtinai paties nukentėjusiojo veiksmais, už kuriuos R. G. negali bÅ«ti laikomas atsakingu. Nurodoma ir tai, kad susiklosčiusiai situacijai turėjo įtakos ir nepakankami bendrovės skirti žmogiÅ¡kieji resursai, jog bÅ«tų užtikrinama nepertraukiama vykstančių statybos procesų kontrolė ir funkcijų vykdymas. 3.3.3.

Teigiama, jog teismas objektyviuoju aspektu nevertino aplinkybių dėl darbų perdavimo pasibaigus pavadavimo laikotarpiui nei kitiems asmenims pavestų funkcijų įgyvendinimui – profesinės rizikos įvertinimui, apsvaigusio asmens nuÅ¡alinimui nuo darbo (jeigu apskritai toks veiksmas buvo realus ir įmanomas atsižvelgiant į susidariusiÄ situacijÄ , nes nustatyta, kad nukentėjusysis darbÄ pradėjo blaivus), taip pat darbų vadovo J. Å . (kuris buvo atsakingas už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ konkrečiame objekte) asmeniÅ¡kam sprendimui neiÅ¡duoti apsaugos priemonių, projekto neparengimui ir nesuderinimui, paskyros-leidimo neiÅ¡davimui, kas bÅ«tų apsaugoję nuo netipinio ir Å¡iuo atveju nesaugaus darbo atlikimo. 3.3.4.

Advokatas teigia, kad teismas padarė neteisingas iÅ¡vadas. Pirma, ankstesnėje skundo dalyje nurodyti motyvai dėl konkrečiu laikotarpiu ir situacijoje atsakingo specialaus subjekto nustatymo iÅ¡ esmės lėmė ir tai, jog teismas neteisingai traktuoja, jog bÅ«tent R. G. nagrinėjamu atveju, kaip padalinio vadovas, yra vienintelis ir absoliučiai atsakingas už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ . Antra, apeliantui inkriminuojamas neveikimas, kurio kaltinime nebuvo, t. y. tiek apsvaigusio darbuotojo nenuÅ¡alinimas, nors to padaryti negalėjo, ir turėjo pareigÄ tai atlikti kitas asmuo, tiek neva R.

G. duotas leidimas dirbti ant nepriimtų ir nesaugiai įrengtų pastolių. 3.3.5. Gynėjas pažymi ir tai, jog teismas nepakankamai dėmesio skyrė paties nukentėjusiojo elgesiui, konkrečiai – buvusiam neblaivumui. Teismas minėtÄ aplinkybę vertino iÅ¡ esmės organizaciniu požiÅ«riu (cituojant specialisto iÅ¡vadÄ ) ir civilinės atsakomybės aspektu, tačiau nukentėjusiojo asmens apsvaigimas nuo alkoholio, aplinkybės, kuriomis taip atsitiko, įtaka nukentėjusiojo sprendimams jo paties saugumo klausimu liko visiÅ¡kai neįvertinta tiek dėl objektyviuoju R.

G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos požiÅ«riu, tiek dėl priežastinio ryÅ¡io ir kaltės. Teismas veikos ir kaltės laipsnio visiÅ¡kai neindividualizavo. Nurodoma, jog tai, kad nukentėjęs asmuo apsvaigo jau prasidėjus statybos darbams neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis, teismas nevertino objektyvios galimybės užkirsti tam kelio, tai yra R. G. laikoma atsakingu už neblaivaus asmens nenuÅ¡alinimÄ , nors realiai tokios galimybės ir neturėjo, todėl negalima asmens traukti atsakomybėn už neįmanomÄ elgesį. 3.3.6.

Apelianto vertinimu, veiksniai, už kÄ R. G. yra traukiamas atsakomybėn, yra iÅ¡vestiniai, nes tik po to, kai yra nustatoma profesinė rizika, atsižvelgiant į nustatytus rizikos veiksnius parengus projektÄ ir apsaugos individualių priemonių poreikį, gavus paskyrÄ -leidimÄ , R. G. pagal savo funkcijas ir kompetencijÄ galėtų užtikrinti pavaldiems darbuotojams saugias ir sveikas darbo sÄ lygas. Teigiama, jog teismas neindividualizavo R. G. veiksmų, netyrė ir kitų už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ atsakingų asmenų elgesio ir sprendimų, todėl tai laikytina esminiu BPK pažeidimu, sutrukdžiusiu teismui priimti teisingÄ sprendimÄ . 3.4.

Skunde teigiama, kad teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl priežastinio ryÅ¡io. 3.4.1. Pažymima, kad teismas, priežastinio ryÅ¡io kontekste, netinkamai vertino bendrovės veiklos ir darbuotojų saugos bei sveikatos tarnybos veikimo schemÄ , sprendimų priėmimo tvarkÄ , pavadavimo tvarkÄ , atsakingų asmenų paskirstymÄ , profesinės rizikos įvertinimÄ , atsakingų asmenų veiksmus ir tvarkÄ , parenkant reikiamas technologijos, ir pan., nukentėjusiojo veiksmus. Sprendžiant klausimÄ dėl R.

G. atsakomybės klausimo priežastinio ryÅ¡io aspektu svarbu įvertinti ir realias asmens galimybes atlikti veiksmus, užkertančius keliÄ nelaimingo atsitikimo kilimui. Kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio turinio, bendrovės žmogiÅ¡kųjų resursų valdymas, už kurį R. G. nėra atsakingas, vykdomų projektų gausa ir realių galimybių kontroliuoti visus einamuosius objektus nebuvimas, teismo laikomas nesvarbiu faktoriumi. Pažymima, kad visas kilusias abejones dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo aplinkybių, turinčių įtakos R.

G. atsakomybės klausimo išsprendimui, privalėjo pašalinti pirmosios instancijos teismas, tačiau to nepadarė. 3.4.2. Apelianto įsitikinimu, neturi pagrindo pirmosios instancijos teiginys, jog R. G. yra atsakingas už tai, kad nukentėjusiojo A. S. įvykio metu vykdomi paruošiamieji darbai buvo atliekami neįvertinus tinkamai rizikos, neišsprendus apsaugos priemonių poreikio bei šio darbuotojo tinkamai neinstruktavus. Nepagrįsta ir teismo išvada, jog R. G., kaip už saugos ir sveikatos darbe kontrolę atsakingas asmuo, turi užtikrinti, kad neblaiviems darbuotojams nebūtų leista vykdyti darbinių funkcijų, kadangi šiuo atveju R.

G. nebuvo atsakingas už Å¡ių funkcijų vykdymÄ , nes pagal lokalius teisės aktus už tai buvo atsakingas kitas asmuo, J. Å .. Advokatas teigia, kad paties nukentėjusiojo A. S. didelis neatsargumas buvo tiesioginė nelaimingo atsitikimo priežastis, organizacinės priežastys (kiek už tai atsakingas R. G.) galėjo turėti įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti, tačiau nebuvo lemiamos. Pastebima, kad organizacinės darbų saugos priemonės yra skirtos rizikos mažinimui gamybiniame procese, tačiau jos negali paÅ¡alinti rizikos veiksnių tais atvejais, kai nesilaikoma elementarios saugos reikalavimų. 3.5.

Be kita ko, skunde teigiama, jei asmuo (šiuo atveju – padalinio vadovas R. G.) nors ir turėjo, tačiau negalėjo suprasti daromos veikos rizikingo ar pavojingo pobūdžio ir numatyti nelaimingo atsitikimo darbe, avarijos ar kitokių sunkių padarinių kilimo, nusikalstamas nerūpestingumas negali būti inkriminuojamas. Akcentuojama, jog iš asmens negalima reikalauti neįmanomo elgesio, tuo labiau, už tai patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Advokato vertinimu, R. G. nėra kaltas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarymo dėl neatsargumo, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumu, nes pagal veikos aplinkybes R.

G. objektyviai negalėjo numatyti, kad gali kilti pavojingi, baudžiamajame kodekse numatyti, padariniai.

4. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas L. Judickas praÅ¡o pakeisti TelÅ¡ių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡nagrinėtas civilinio ieÅ¡kovo A. S. civilinis ieÅ¡kinys, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ . 4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.282 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi, nustačius miÅ¡riÄ nukentėjusiojo ir darbdavio kaltę, teismui kilo pareiga nustatyti miÅ¡rios kaltės proporcijÄ . 4.2.

Civilinis atsakovas nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog nukentėjusiojo organizme rastos 2,66 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų neblaivumo laipsnį, yra pagrindas tik „šiek tiek mažinti“ nukentėjusiojo reikalaujamÄ priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį. Tokia iÅ¡vada neatitinka CK 6.282 straipsnio 1 dalies reikalavimų, teismų praktikoje suformuotų iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl miÅ¡rios kaltės instituto aiÅ¡kinimo ir taikymo. Civilinis atsakovas neginčijo savo pareigos atlyginti nukentėjusiajam jo reikalaujamÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , tačiau žalos atlyginimas turėtų bÅ«ti sumažintas iÅ¡ esmės, o ne „šiek tiek“, nes nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl didelio nukentėjusiojo neatsargumo: darbo metu nukentėjusysis buvo neblaivus, dirbo ant pastolių be saugos diržo. 4.3.

Akcentuojama, jog pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ nukentėjusiojo neblaivumas darbo metu ir darbo vietoje, ypač tuo atveju, kai dirbama pavojingomis sÄ lygomis (aukÅ¡tyje, su judančiai mechanizmais ir kt.), net ir esant darbdavio kaltei, traktuojamas kaip didelis neatsargumas, neeliminuojantis darbdavio deliktinės atsakomybės, tačiau nustatant kaltės proporcijas lemiantis didelę darbuotojo kaltės dalį (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-P-276/2005, 2A-296/2006, 2A-355/2006, 2A-397/2008).

Be to, kasacinio teismo formuojama praktika nukentėjusio asmens kaltei dėl nelaimingo atsitikimo pripažinti taikomi aukštesni kriterijai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-476/2005, 3K-3-219/2008, 3K-3-566/2008). 4.4. Be to, skunde nurodoma, kad byloje nustatyta, jog A. S. buvo apmokytas atlikti aukštalipio darbus, liudytojai A. B., A. Č., S. Š. parodė, jog darbuotojams buvo išduoti apsauginiai diržai ir jie buvo statybų objekte esančiame vagonėlyje, tačiau dėl nežinomų priežasčių A.

S. diržais nesinaudojo, nors privalėjo tai daryti. Be to, byloje nustatyta, kad nelaimės metu A. S. kraujyje buvo mažiausiai 2,66 promilių etilo alkoholio koncentracija. Byloje apklausti A. S. bendradarbiai nurodė, kad iki nelaimės nebuvo matę A. S. neblaivaus darbo vietoje, o nelaimės dienÄ neįtarė, kad A. S. galėjo bÅ«ti neblaivus. Byloje apklausti civilinio atsakovo darbuotojai nurodė, kad bendrovėje buvo netoleruojamas asmenų buvimas darbe neblaiviems, ir tai nebuvo įprasta praktika. Aplinkybė, jog nelaimingo atsitikimo metu A.

S. kraujyje buvo nustatytas 2,66 promilės etilo alkoholio (sunkus girtumo laipsnis), sudaro pagrindÄ konstatuoti nukentėjusiojo didelį neatsargumÄ , kuris neabejotinai lėmė nelaimingo atsitikimo kilimÄ ir žalos atsiradimÄ . 4.5. Skunde pažymima ir tai, jog asmeniui esant neblaiviam, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, sutrinka asmens judesių koordinacija, be to, bÅ«tina įvertinti, jog nelaimės diena (2018 m. liepos 18 d.) buvo labai karÅ¡ta diena. Apelianto manymu, A. S. neblaivumas buvo viena iÅ¡ pagrindinių nelaimingo atsitikimo kilimo priežasčių, nors ir ne vienintelė, t. y. didelio alkoholio kiekio suvartojimas nulėmė A.

S. neblaivumÄ ir sutrikusiÄ judesių koordinacijÄ , dėl ko A. S. praradus pusiausvyrÄ jis nukrito. 4.6. Apelianto įsitikinimu, nelaimingo atsitikimo negalima iÅ¡vengti dedant pastangas tik iÅ¡ darbdavio pusės, net jei darbdavys vykdys jam priklausančias pareigas, tai neužkirs kelio nelaimei, jei darbuotojas nesilaikys darbo drausmės, laiku ir tiksliai nevykdys teisėtų darbdavio ar administracijos nurodymų, nesilaikys technologinės drausmės bei darbo saugos ir sveikatos reikalavimų. Kiekvienas sveikas asmuo yra atsakingas už savo veiksmus ir negalima Å¡ios pareigos perkelti vien darbdaviui.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo normos nustato darbdavio pareigÄ užtikrinti darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ visais su darbu susijusiais aspektais, tačiau vertinant, kaip darbdavys atliko Å¡iÄ pareigÄ , bei tai, ar atsakomybė dėl nelaimingo atsitikimo tenka vien jam, turi bÅ«ti vertinama ir tai, ar darbuotojas laikėsi teisėtų darbdavio nurodymų, naudojosi suteiktomis priemonėmis. Teigiama, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo kaltė dėl nelaimingo atsitikimo darbe pasireiÅ¡kė saugos darbe norminių aktu reikalavimų pažeidimu, kuris vertinamas kaip darbuotojo didelis neatsargumas.

Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, koks buvo nukentėjusiojo kaltės laipsnis dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ir kokia proporcija pasireiÅ¡kė nukentėjusiojo ir darbdavio miÅ¡ri kaltė. Vadovaujantis teismų praktikos pavyzdžiais, Å¡ioje byloje nustatytas nukentėjusiojo didelis neatsargumas gali bÅ«ti vertinamas ne mažesniu nei 60 procentų kaltės laipsniu, dėl to buvo pagrindas mažinti nukentėjusiojo reikalaujamÄ Å¾alos atlyginimÄ ne mažiau nei 60 procentų, t. y. proporcingai nukentėjusiojo kaltės laipsniui. 4.7.

Skunde teigiama, jog teismas padarė nepagristas iÅ¡vadas dėl nukentėjusiojo nepilnamečiams vaikams priteistino kas mėnesį mokamo iÅ¡laikymo dydžio. Teismas sprendė, kad „nukentėjęs asmuo pagal savo darbo patirtį ir kvalifikacijÄ galėtų rinkoje realiai tikėtis gauti artimÄ vidutiniam darbo užmokesčiui atlyginimÄ â€œ, tačiau, apelianto vertinimu, byloje nebuvo surinkti įrodymai apie faktinį nukentėjusiojo darbo užmokestį, realias galimybes ateityje gauti didesnį darbo užmokestį bei nukentėjusiojo pajamų dalį, kuri bÅ«tų skiriama nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui. 4.8.

Pastebima, jog byloje nėra įrodymų, kad A. S. pagal savo darbo patirtį ir kvalifikacijÄ galėtų rinkoje realiai tikėtis gauti artimÄ vidutiniam darbo užmokesčiui atlyginimÄ . Pažymima, jog Å¡alies regionuose darbo užmokestis yra netolygus, yra skirtumas tarp Å¡alies didžiuosiuose miestuose ir regionuose mokamo darbo užmokesčio. Be to, statybų sektorius pasižymi sezoniÅ¡kumu, t. y. žiemos sezono metu ar esant nepalankioms gamtinėms sÄ lygoms dalis statybos darbų nėra vykdomi, todėl prastovų laikotarpiu gali bÅ«ti mokamas mažesnis darbo užmokestis.

Akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės apie A. S. faktiÅ¡kai gaunamÄ darbo užmokestį įrodinėtos tik nukentėjusiojo sutuoktinės paaiÅ¡kinimais. Civilinis atsakovas su Å¡iuo apeliaciniu skundu pateikia įrodymus apie A. S. iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, iÅ¡ kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 m. birželio mėn. (iki nelaimingo atsitikimo) buvo iÅ¡mokėtas 6594,77 Eur darbo užmokestis, iÅ¡skaičiavus į biudžetÄ privalomai mokėtinus mokesčius.

Taigi, per vienÄ mėnesį A. S. faktinis darbo užmokestis (neto) sudarė 507,29 Eur (6594,77 Eur/13). 4.9. Nurodoma, kad pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi bÅ«ti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi bÅ«ti įrodytas.

Jo įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieškovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Teigiama, kad nagrinėjamu atveju civilinio ieškovo atstovai byloje neįrodinėjo aplinkybių dėl tikėtino gauti darbo užmokesčio dydžio ateityje ir jo pagrįstumo, dėl to nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nukentėjusiojo tikėtinai gauti darbo užmokesčio dydžiu. Apelianto vertinimu, sprendžiant dėl A. S. gautinų pajamų dydžio turi būti vadovaujamasi jo faktiškai gautu darbo užmokesčiu. 4.10.

Skunde nurodoma ir tai, kad nukentėjusiojo asmens pajamų dalis, kuria prisidedama prie nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, apskaičiuotina iÅ¡ nukentėjusiojo faktiÅ¡kai gautų pajamų (neto) atėmus socialinio draudimo iÅ¡mokas ir likusiÄ sumÄ padalijus iÅ¡ Å¡eimos narių skaičiaus. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį; negautų pajamų sÄ voka turi bÅ«ti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė iÅ¡raiÅ¡ka per tam tikrÄ laikotarpį.

Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminÄ , už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis. Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalÄ padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . Didesnių, nei faktiÅ¡kai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikÅ¡tų tokio asmens nepagrįstÄ praturtėjimÄ . 4.11.

Pažymima, kad byloje nustatyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimais nuo 2018 m. spalio 25 d. A. S. paskirta ir mokama netekto darbingumo pensija, kurios dydis nuo 2019 m. sausio 1 d. yra 232,02 Eur per mėnesį. Dėl to ši suma turėtų būti atimta iš nukentėjusiojo pajamų dalies, kuri būtų vertinama kaip negautos pajamos. Kaip teisingai nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, visos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (CK 6.290 str. 1 d.). 4.12.

Be to, byloje nustatyta, jog A. S. gyveno santuokoje su D. S. ir šeimoje susilaukė dviejų nepilnamečių vaikų. Nagrinėjamu atveju, vertinant nukentėjusiojo pajamas ir jų dalį, kuri tektų jo nepilnamečių vaikų išlaikymui, pareiškėjo pajamos (neto) dalintinos iš šeimos narių skaičiaus. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo pajamas reikėtų dalinti į 4 dalis (t. y. dalys tektų jam pačiam, faktinei sutuoktinei ir dviem vaikams. Padalinus nukentėjusiojo nuolatines pajamas į 4 dalis, kiekvienam išlaikytiniui tenkanti dalis sudaro 68,81 Eur ((507,29-232,02):4) per mėnesį. 4.13.

Pažymima, kad, net sutinkant su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog „nukentėjęs asmuo pagal savo darbo patirtį ir kvalifikacijÄ galėtų rinkoje realiai tikėtis gauti artimÄ vidutiniam darbo užmokesčiui atlyginimÄ â€œ, kiekvienam iÅ¡laikytiniui tenkanti dalis sudarytų 164,30 Eur ((889,2-232,02):4) per mėnesį. Å iuo atveju, net neatsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltės laipsnį, kiekvienam iÅ¡laikytiniui tenkanti iÅ¡laikymo dalis atitinka nuosprendyje nustatytÄ iÅ¡laikymo dydį, kuris, teismo vertinimu, „šiek tiek“ buvo sumažintas. 4.14.

Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad teismas netinkamai taikė CK 6.283 straipsnio 2 dalies ir 6.290 straipsnio 1 dalies nuostatas, neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuotus iÅ¡aiÅ¡kinimus, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl nukentėjusiojo nepilnamečiams vaikams priteistino kas mėnesį mokamo iÅ¡laikymo dydžio. 4.15. Be kita ko, skunde nurodoma, jog trečiojo asmens sprendimas (ne)pripažinti 2018 m. liepos 18 d. nelaimingo atsitikimo draudiminiu teismui neturi jokios prejudicinės galios, todėl nepagrįstai atsisakyta spręsti dėl teisinio pagrindo žalos atlyginimÄ priteisti iÅ¡ draudiko – trečiojo asmens ADB „Gjensldlge“. 4.16.

Pažymima, kad civilinis atsakovas byloje pateikė draudimo liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Draudimo liudijimas), pagrindžiantį aplinkybę, jog nelaimingo atsitikimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi darbdavio civilinės atsakomybės draudimÄ vykdomai veiklai – bendriesiems ir specialiesiems statybos darbams. Byloje trečiuoju asmeniu įtrauktas ADB „Gjensidige“ pareiÅ¡kė pozicijÄ , kad 2018 m. liepos 18 d. nelaimingo atsitikimo nepripažino draudiminiu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ su Å¡ia pozicija nesutinka, kadangi ta dalis, kurioje nuosprendžiu tenkinti A. S. reikalavimai, pripažintini draudžiamojo įvykio draudimo iÅ¡moka pagal Draudimo liudijimÄ . Pastebima ir tai, jog byloje nebuvo nagrinėjamos Darbdavio civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 024 (toliau – Taisyklės), Draudimo liudijimo nuostatos bei trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ atsisakymo atlyginti žalÄ pagrįstumas. Pažymėtina, kad trečiojo asmens sprendimas (ne)pripažinti 2018 m. liepos 18 d. nelaimingo atsitikimo draudiminiu neturi jokios prejudicinės galios teismui bei jos nesukuria.

Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra pagrindo nukentėjusiojo A. S. reikalaujamos neturtinės žalos pritiesti iš trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ (t. y. nenagrinėjo šio klausimo).

5. Atsiliepimu į nuteistojo R. G. gynėjo advokato M. Liugo ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato L. Judicko apeliacinius skundus nukentėjusiojo A. S. atstovė advokatė J. Kareivė prašo atmesti apeliacinius skundus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. 5.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje yra neginčytinai nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių pažeidimai, kurie turėjo įtakos žalai kilti, tačiau teismo prerogatyva nustatyti, kurie asmenys/darbuotojai buvo už tai atsakingi. 5.2.

Atsiliepime teigiama, kad byloje buvo pagrįstai nustatyta, jog nelaimingo atsitikimo statybvietėje priežastis ir pagrindinė sÄ lyga yra tai, kad, dirbant aukÅ¡tyje, kai atstumas tarp pastato sienos ir pastolių pakloto virÅ¡ijo 150 mm, nebuvo naudojamos apsaugos priemonės, saugančios darbuotojÄ nuo kritimo iÅ¡ aukščio, ir tai sudarė techninę galimybę, darbuotojui praradus pusiausvyrÄ , kristi nuo pastolių ir susižaloti. Pažymima, kad A. S. veiksmai, pasireiÅ¡kę jo darbu ant pastolių (ir neblaiviam), turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, bet jo nelėmė.

Pastebima ir tai, jog įvykio dienÄ iki nelaimingo atsitikimo statybvietėje nebuvo pasirodęs nei vienas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas darbuotojas, prižiÅ«rintis ir kontroliuojantis statybų eigÄ . 5.3. Atsiliepime sutinkama, kad A. S. neblaivumas turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui ir, atsižvelgiant į tai, civilinis ieÅ¡kinys iÅ¡ karto buvo mažinamas, t. y. 10 000 Eur neturtinė žala buvo ieÅ¡kovo įstatyminės atstovės D. S. paskaičiuota įvertinus kaltės proporcijas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiojo reikalaujamÄ Å¾alos atlyginimÄ reikia mažinti bent 60 procentų (proporcingai nukentėjusiojo kaltės laipsniui), tačiau nukentėjusiojo atstovė su tokiu praÅ¡ymu nesutinka, nes specialisto iÅ¡vadoje pagrindinė priežastis nurodyta – apsaugos priemonių trÅ«kumas, taigi, darbdavio kaltė turėtų bÅ«ti didesnė nei 50 procentų. Darbdavio kaltę didina ir tai, kad neblaivaus darbuotojo darbas ir jo nenuÅ¡alinimas nuo darbo organizaciniu požiÅ«riu turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. 5.4.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad po nelaimingo įvykio dėl patirtų sužalojimų (sunkus sveikatos sutrikdymas) A. S. buvo teismo pripažintas neveiksniu ir jo globėja paskirta sutuoktinė D. S.. A. S. nustatytas netektas 75 procentų darbingumas, sutuoktinė su vaikais neteko pagrindinio šeimos maitintojo, pati privalėjo išeiti iš darbo, nes nukentėjusiajam reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba. A. S. nesamprotauja, nesiorientuoja laike ir aplinkoje, o dėl tokios savo būsenos gali būti pavojingas sau, patirtas sužalojimas yra tęstinio pobūdžio ir yra aišku, kad ateityje nukentėjusiojo būklė nepagerės. Advokatė mano, kad priteista neturtinės žalos suma bei išlaikymas nepilnamečiams vaikams nėra per dideli, todėl papildomai neturėtų būti mažinami.

Be kita ko, teismas pagrįstai įvertino ne tik įvykio metu jo gaunamas pajamas, tačiau darbo rinkos pokyčius, dėl ko A. S. galėtų tikėtis gauti vidutiniam darbo užmokesčiui lygų atlyginimÄ .

6. Atsiliepimu į nuteistojo R. G. gynėjo advokato M. Liugo apeliacinį skundÄ civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. V. praÅ¡o nuteistojo gynėjo skundÄ atmesti. 6.1. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pagal BK 176 straipsnio 1 dalį R. G. pripažintinas darbdavio įgaliotu asmeniu. Nagrinėjamu atveju teismas nuosprendyje įvertino bylos duomenis dėl bendrovės vidinės struktÅ«ros, padalinių ir konkrečiai dėl R.

G. bendrovės suteiktų įgaliojimų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi ir vykdymo, atliekant statybos rangos darbus (pastato rekonstrukcijos darbus) darbo vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), teritorijoje. Nesutinkama su nuteistojo apeliaciniame skunde keliama versija, kad darbdavio įgaliotu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos darbe buvo atsakingi kiti bendrovės darbuotojai. 6.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad teismas pagrįstai nustatė, jog R. G. savo veiksmais (neveikimu) realizavo BK 176 straipsnio 1 dalies objektyviosios pusės požymius.

Byloje surinkti duomenys leidžia pagrįsti esant priežastiniam ryÅ¡iui tarp R. G. veikos (t. y. darbų saugÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų) ir A. S. kilusio sunkaus sveikatos sutrikdymo. Pastebima, kad byloje buvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie pastolių montavimo ir pridavimo aktus dėl sumontuotų pastolių statybos objekte, adresu: (duomenys neskelbtini), kuriuos 2018 m. liepos 11 d. pasiraÅ¡ytinai priėmė R. G., todėl R. G., organizuodamas ir vykdydamas statybos darbus, turėjo užtikrinti saugos ir sveikatos darbe vidinę kontrolę.

Tai, jog nurodytame objekte darbai pradėti R. G. nurodymu ir jam apie tai žinant, patvirtino liudytoju apklaustas J. Å .. Pažymima, kad tiek kaltinamasis, tiek liudytojas J. Å . nurodė, kad pastolių užsakymas ir priėmimas buvo kaltinamojo R. G. pareiga. 6.3. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad, prieÅ¡ingai nei R. G. teigia apeliaciniame skunde, byloje buvo paneigta versija, kad jis negalėjo žinoti apie statybų objekte pastatytus pastolius, jų priėmimÄ , objekte pradėtus statybos darbus. Akcentuoja, kad R.

G. nepakankamai užtikrinus saugos ir sveikatos darbe vidinę kontrolę, tinkamai nekontroliavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų atliekamų darbų, įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. 6.4. Civilinio atsakovo atstovas taip pat teigia, kad teismas padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ dėl R. G. kaltės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju R. G. dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo nepakankamai užtikrino saugos ir sveikatos darbe vidinę kontrolę, tinkamai nekontroliavo bendrovėje darbuotojų atliekamų darbų, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, nors pagal savo asmenines savybes (t. y. bÅ«damas atestuotas vadovauti aukÅ¡talipio darbams, atestuotas eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas, atestuotas darbų saugos srityje ir darbdavio bÅ«damas paskirtu atsakingu asmeniu už saugÄ ir sveikatos darbe kontrolę) galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.).

Nors R. G. byloje neigė jam pareikÅ¡tus kaltinimus, byloje surinktų įrodymų visuma pagrindė, kad R. G., pažeisdamas kaltinamajame akte nurodytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nepakankamai užtikrino saugos ir sveikatos darbe vidinę kontrolę, tinkamai nekontroliavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų atliekamų darbų, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, ko pasėkoje A. S. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

7. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis R. G. ir jo gynėjas prašė gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas L. Judickas prašė civilinio atsakovo atstovo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti, prokuroras ir nukentėjusiojo A. S. atstovė advokatė J. Kareivė prašė nuteistojo R. G. gynėjo ir civilinio atsakovo atstovo apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 8.

Nuteistojo R. G. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl nuteistojo R. G. gynėjo apeliacinio skundo 9. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, atlikusi įrodymų tyrimÄ , konstatuoja, kad R. G. kaltė padarius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta byloje surinktais įrodymais. TelÅ¡ių apylinkės teismas neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį dėl R.

G. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 176 straipsnio 1 dalyje.

10. Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Å ios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieÅ¡ kitus įrodymus – jie turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, visetÄ .

Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamÄ veikÄ , nustatyti jo kaltę bei iÅ¡spręsti kitus kiekvienai bylai reikÅ¡mingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. 10.1.

Å iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetÄ , iÅ¡dėstė kaltinančius R. G. bylos duomenis, paÅ¡alino byloje esamus prieÅ¡taravimus, tinkamai iÅ¡analizavo visas įvykusio nelaimingo atsitikimo aplinkybes, priežastis ir, įvertinęs byloje esamų įrodymų patikimumÄ ir pakankamumÄ , motyvuotai atmetė nuteistojo R. G. ir jo gynėjo keltas versijas, neva įvykio metu ne jis (R.

G.) buvo atsakingas už darbų saugÄ darbo vietoje ((duomenys neskelbtini)), o kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, taipogi tai, jog nelaimingo atsitikimo kilimÄ nulėmė kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, vadovų netinkamas darbo organizavimas, nepakankamas darbo priemonių, žmoniÅ¡kųjų iÅ¡teklių kiekis bei buvęs nukentėjusiojo neblaivumas, ir, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teisingai konstatavo, kad R. G. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . 10.2.

Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016).

Dėl to Å¡iuo atveju nuteistajam R. G. ir jo gynėjui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui ar rodančios, kad teismas priėmė sprendimÄ remdamasis prielaidomis. 10.3. Argumentai, kuriais nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu ginčija R. G. nuteisimÄ pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ esmės yra tie patys, kuriais buvo remiamasi ir apylinkės teisme, – R. G. dėl 2018 m. liepos 18 d.

įvykusio nelaimingo atsitikimo atliekant statybos rangos darbus (pastato rekonstrukcija) objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), nelaikytinas specialiuoju subjektu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį bei, gynėjo vertinimu, nėra priežastinio ryÅ¡io tarp R. G. veiksmų ir kilusių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir jos pagrindu padarė pagrįstas iÅ¡vadas, jog R.

G. veiksmuose yra visi BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

11. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo R. G. gynėjo argumentai, neva nagrinėjamu atveju R. G. negali būti pripažintas specialiuoju nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, subjektu, laikytini prieštaraujantys byloje esantiems objektyviems įrodymams, todėl yra nepagrįsti. 11.1. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

BK 176 straipsnyje įtvirtinto darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo subjektas yra specialusis – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigÅ«nas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktÅ«riniame padalinyje (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibÅ«dinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugÄ darbe, saugos darbe norminių aktų laikymÄ si (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2012, 2K-182-677/2016, 2K-355-788/2016, 2K-104-648/2017 ir kt.).

Kai pareigos, kylančios darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos srityje, darbdaviui atstovaujančio asmens yra perleistos paskirtiems kitiems įgaliotiems asmenims, pastarieji asmenys laikytini BK 176 straipsnyje nurodyto nusikaltimo subjektu. Sprendimas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo subjekto tokiais atvejais turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡vada, kad įgaliotam asmeniui konkrečiai buvo pavesta įgyvendinti teisės aktų reikalavimus bÅ«tent darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Tokiais atvejais paprastai vertinama įmonėje nustatyta prevencinių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarka, įgalioto asmens paskyrimÄ nustatančių dokumentų turinys, specializuoti kvalifikaciniai reikalavimai ir kiti Å¡iam klausimui spręsti reikÅ¡mingi duomenys. 11.2.

Byloje esanti R. G. darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad R. G. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos padalinio vadovu (3 t., b. l. 89–50). IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos padalinio vadovo pareiginės instrukcijos, su kurios nuostatomis R. G. buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai 2014 m. rugsėjo 1 d., matyti, kad statybos padalinio vadovo pareigos yra kontroliuoti, kad bÅ«tų vykdomi <...> darbų saugos įstatymų reikalavimai (2.1.15 papunktis), vadovauti statybos personalui, kontroliuoti jų darbÄ (2.1.24 papunktis), be to, statybos padalinio vadovas taip pat privalo laikytis darbo drausmės, darbo saugos taisyklių, tausoti ir saugoti įmonės inventorių (2.7 papunktis), papildomai pastebėtina, kad pagal 2.1.23 papunktį statybos padalinio vadovas turi kontroliuoti jam pavaldžių darbuotojų darbÄ , o pagal 4.1.7 papunktį – atsako už darbų saugos, įmonės darbo tvarkos taisyklių nesilaikymÄ (3 t., b. l. 92–95).

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. sausio 23 d. R. G. buvo paskirtas statinio statybos vadovu, atnaujinant daugiabutį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atsakingu už pavaldžių darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ , gaisrinę saugÄ , darbų kokybę ir savalaikį užduočių vykdymÄ , darbuotojų darbo ir poilsio režimÄ , darbuotojų vykdomų darbų kontrolę, o R. G. nesant, atsakingu už pavaldžių darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ , elektrosaugÄ ir gaisrinę saugÄ , darbų kokybę ir savalaikį užduočių vykdymÄ , darbuotojų darbo ir poilsio režimÄ , darbuotojų vykdomų darbų kontrolę buvo paskirtas darbų vadovas J.

Å ., su Å¡iuo įsakymu pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas tiek R. G., tiek J. Å . (3 t., b. l. 73). UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos padalinio 2018 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis patvirtina, kad R. G. nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. liepos 13 d. atostogavo, liepos 14–15 d. – poilsio dienos, o nuo liepos 15 d. R. G. grįžo į darbÄ (3 t., b. l. 85–86). Apygardos teismas akcentuoja, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, jog nelaimingo atsitikimo metu, t. y. 2018 m. liepos 18 d., atnaujinant daugiabutį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nei statybos padalinio vadovo R.

G., nei darbų vadovo J. Å . atnaujinamame objekte nebuvo. Pastebėtina, jog apygardos teisme apklausus kaip liudytojÄ J. Å ., pastarasis nurodė, jog tiek jis, tiek R. G. žinojo, kad 2018 m. liepos 18 d. objekte (duomenys neskelbtini) bus atliekami statybos darbai, įvykio dienÄ jo (J. Å .) objekte nebuvo, kadangi R. G. jam buvo nurodęs vykti į kitus objektus (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 30–32), ikiteisminio tyrimo metu J. Å . taip pat nurodė, kad bÅ«tent R. G. nurodymu įvykio dienÄ vyko į kitus objektus, o ne į objektÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 86–87).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad bÅ«tent R. G. įvykio dienÄ buvo atsakingas už darbų saugÄ atnaujinant daugiabutį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kadangi pastarajam buvo žinoma, kad prie minėto objekto nebus darbų vadovo J. Å ., nes jis pats (R. G.) buvo nurodęs darbų vadovui J. Å . 2018 m. liepos 18 d. vykti į kitus objektus. Taigi, Å¡iuo atveju visa atsakomybė ir pareiga užtikrinti darbų saugÄ , atnaujinant daugiabutį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kyla bÅ«tent R.

G., o ne kitiems asmenims, todėl, prieÅ¡ingai nei nurodoma R. G. gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ konstatuodamas, jog R. G. laikytinas specialiuoju BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu.

12. Nuteistojo R. G. gynėjo apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl priežastinio ryÅ¡io nebuvimo laikytinos visiÅ¡kai nepagrįstos. 12.1. Pastebėtina, kad skunde itin akcentuojama pastolių, ant kurių ir dirbo nukentėjusysis A. S. nagrinėjamo įvykio metu, pastatymo kokybė, keliamas klausimas dėl asmens, kuris priėmė pastolius ir leido ant jų dirbti darbininkams (R. G. neigia leidęs dirbti ant minėtų pastolių ir neigia juos priėmęs), taip pat akcentuojamas ir nukentėjusiojo buvęs girtumas įvykio metu, kaip aplinkybė, paneigianti priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp R.

G. veikos ir kilusių pavojingų padarinių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti skundo argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Kaip nustatyta byloje ir jau aptarta anksčiau, bÅ«tent R. G. turėjo užtikrinti darbų saugÄ atnaujinant daugiabutį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), todėl pastarasis privalėjo kontroliuoti kaip, kur, kada bus dirbama, ant kokių pastolių bus dirbama, kokie konkrečiai darbai bus atliekami, tačiau paties R. G. įvykio vietoje nebuvo, jam žinant, kad kitų atsakingų už darbų saugÄ asmenų objekte taip pat nėra, todėl skundo argumentai, susiję su pastoliais, ant kurių dirbo nukentėjusysis, ir paties nukentėjusiojo buvęs girtumas niekaip nepaneigia apylinkės teismo nustatyto priežastinio ryÅ¡io, kurį iÅ¡ esmės ir nulėmė paties R.

G. neveikimas užtikrinant darbų saugÄ . 12.2. Kartu pažymėtina, jog 2019 m. gegužės 3 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 11-657(19) patvirtina, kad pagrindinė nelaimingo įvykio kilimo priežastis buvo apsaugos priemonių, saugančių darbuotojÄ nuo kritimo iÅ¡ aukščio, nenaudojimas (4 t., b. l. 50–57). Apylinkės teisme apklausta specialistė J. R. patvirtino pateiktos iÅ¡vados teisingumÄ ir nurodė, jog nagrinėjamu atveju, kai tarp pastolių ir namo sienos buvo didesnis nei 150 mm tarpas, darbininkai privalėjo naudoti papildomas apsaugas, saugančias nuo kritimo iÅ¡ aukščio, – saugos diržus arba aptvėrimus ne tik iÅ¡ iÅ¡orės, o buvęs nukentėjusiojo girtumas nesÄ lygojo nelaimingo atsitikimo kilimo, kadangi naudojant papildomas saugos priemones, net darbininkui bÅ«nant girtam, pastarasis nenukristų (8 t., b. l. 35–38).

Taigi, Å¡ios aplinkybės rodo, jog buvęs nukentėjusiojo girtumas įvykio metu nebuvo pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis. Atkreipiamas dėmesys, jog R. G. buvus įvykio dienÄ minėtame objekte, pastarasis bÅ«tų iÅ¡ karto galėjęs (privalėjęs) neblaivų darbuotojÄ nuÅ¡alinti nuo darbo, užtikrinti, kad darbuotojai nedirbtų ant naujai sumontuotų pastolių arba dirbtų, bet naudotų visas reikiamas apsaugos priemones, tačiau, kaip nustatyta byloje, R. G. pasirinko nebÅ«ti prie atnaujinamo daugiabučio ir nepaskirti jokio kito atsakingo už darbų saugÄ asmens įvykio dienÄ , todėl bÅ«tent R.

G. pasyvus ir visiÅ¡kai abejingas elgesys užtikrinant darbų saugÄ ir buvo pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis, o ne tos, kurios yra nurodomas apeliaciniame skunde. 12.3. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nepagrįsti ir gynėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad nelaimingÄ atsitikimÄ nulėmė ir kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, vadovų netinkamas pareigų atlikimas, blogas žmogiÅ¡kųjų resursų valdymas, didelė vykdomų projektų gausa ir realių galimybių kontroliuoti visus einamuosius objektus nebuvimas.

Pažymėtina, kad nuteistasis R. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ne eiliniu darbuotoju, jis vadovavo statybos padaliniui, ir, kaip matyti iš statybos padalinio vadovo pareiginės instrukcijos (3 t., b. l. 92–94), jis pats (R. G.) galėjo ir privalėjo spręsti dėl darbo priemonių, reikalingų darbuotojų, vykdomų projektų kiekio, kaip vadovas, matydamas, jog dėl darbų gausos, nepakankamų žmogiškųjų resursų ar netgi dėl nepakankamų žinių nesugeba užtikrinti darbų saugos reikalavimų, privalėjo stabdyti atliekamus darbus, o ne bet kokiomis priemonės, kad ir nesaugiai, tęsti atliekamus darbus.

Nagrinėjamu atveju ne kitų asmenų, o tik paties R. G. elgesys buvo pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis. Taigi, nėra jokio protingo pagrindo analizuoti kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, vadovų elgesį, atliekamų pareigų, funkcijų kokybę, kaip to praÅ¡oma apeliaciniu skundu, kadangi visų pirma pats R. G. visiÅ¡kai neatliko savo tiesioginių pareigų užtikrinant darbų saugÄ , suvokiant, kad atnaujinamame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), darbininkai dirba vieni, neprižiÅ«rimi ir nekontroliuojami asmens (asmenų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu paskirto atsakingu už pavaldžių darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ .

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau Å¡ioje nutartyje bei skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta patikimais, tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ , nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl R. G. padarytos nusikalstamos veikos, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi Å¡iais duomenimis darydamas apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡vadas apie tai, kad R. G. veikoje pasireiÅ¡kė visi nagrinėjamos nusikalstamos veikos požymiai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistojo R. G. kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtinti duomenų pakanka ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Dėl civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinio skundo 14. Civilinės atsakovės atstovo apeliaciniu skundu prašoma sumažinti nukentėjusiajam A. S. priteistos neturtinės žalos dydį iš esmės, motyvuojant tuo, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo itin neblaivus, dirbo ant pastolių be saugos diržo ir būtent dėl didelio nukentėjusiojo neatsargumo (girtumo, darbo aukštyje be saugos diržų) įvyko nelaimingas atsitikimas darbe.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo remiantis Å¡iais argumentais mažinti skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydį. 14.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. 14.2. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti siekiama protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ fizinį, dvasinį skausmÄ ir kitus emocinius iÅ¡gyvenimus, o ne sudaryti sÄ lygas nukentėjusiai Å¡aliai pasipelnyti. 14.3.

Nagrinėjamu atveju civilinis ieÅ¡kovas A. S. pateiktu civiliniu ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 10 000 Eur dydžio sumÄ neturtinei žalai atlyginti, kuriÄ sukėlė nelaimingas atsitikimas darbe (6 t., b. l. 75–78). Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas 7000 Eur dydžio sumÄ neturtinei civilinio ieÅ¡kovo žalai atlyginti, priteistinos sumos mažinimÄ motyvuojant buvusiu nukentėjusiojo dideliu neatsargumu (darbu aukÅ¡tyje bÅ«nant itin neblaiviam).

Taigi, apylinkės teismas civilinio ieÅ¡kovo praÅ¡ytos atlyginti neturtinės žalos dydį sumažino daugiau kaip trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dar labiau mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį nėra jokio protingo pagrindo. 14.4. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl civiliniam ieÅ¡kovui priteistinos neturtinės žalos dydžio, tinkamai vadovavosi CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatytu reikalavimu įvertinti paties nukentėjusiojo kaltės dydį padedant atsirasti (kilti) žalai ir atsižvelgęs į nukentėjusiojo didelį neatsargumÄ dirbant aukÅ¡tyje bÅ«nant itin neblaiviam, pagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį civiliniam ieÅ¡kovui.

Kartu atkreiptinas civilinio atsakovo atstovo dėmesys, jog, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta imperatyvaus reikalavimo kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti tiksliÄ nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens kaltės proporcijÄ procentais, o ir jÄ nustačius, bÅ«tinai sumažinti priteistinos žalos dydį, be to, nei įstatymas, nei teismų praktika nepateikia konkrečių aplinkybių ir jų įverčių dydžių, kiek kiekviena aplinkybė procentine iÅ¡raiÅ¡ka mažintų ar didintų priteistinos žalos proporcijÄ , todėl itin tikslus proporcijų paskaičiavimas yra neįmanomas.

Taigi, teismas tik kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, individualizuotai sprendžia, kiek mažinti ar didinti priteistinos žalos dydį, vadovaujantis minėtu CK 6.282 straipsnyje numatytu reguliavimu. 14.5. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.282 straipsnio 1 dalis reikalauja atsižvelgti ir į žalÄ padariusio asmens kaltės dydį. Minėta, jog darbų saugos specialistės iÅ¡vada ir jos duotais paaiÅ¡kinimais teisme yra nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe nebÅ«tų įvykęs, jei dirbant aukÅ¡tyje nukentėjusiajam bÅ«tų buvusios duotos papildomos apsaugos priemonės – diržai, kurios bÅ«tų apsaugojusios nuo nelaimingo atsitikimo net nukentėjusiajam bÅ«nant itin sunkiai apgirtus.

Be to, byloje nustatyta, kad įvykio metu įvykio vietoje nė vieno už darbų saugÄ atsakingo asmens nebuvo, statybos padalinio vadovas R. G., kuris nelaimingo atsitikimo dienÄ buvo atsakingas už darbų saugÄ , žinojo, kad darbuotojai yra vieni patys statybvietėje, tačiau dėl to nieko nesiėmė (buvo visiÅ¡kai abejingas tam, kas ir kaip vyksta prie renovuojamo objekto), todėl niekas darbuotojų darbo nekontroliavo, nenurodė dirbti naudojantis papildomomis apsaugos priemonėmis – diržais (nors Å¡iÄ priemonę buvo privaloma naudoti), kadangi nė vieno iÅ¡ už darbų saugÄ atsakingų asmenų įvykio vietoje nebuvo, niekas nesukliudė ir nukentėjusiajam bÅ«nant neblaiviam dirbti pavojingÄ darbÄ .

Taigi, esant Å¡ioms aplinkybėms matyti, jog paties žalÄ sukėlusio asmens (darbdavio įgalioto asmens) kaltė dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra akivaizdžiai didesnė, be to, byloje taip ir nebuvo nustatyta, kodėl nukentėjusysis prarado pusiausvyrÄ , nes tik galima daryti prielaidÄ , jog tai įvyko dėl pastarojo buvusio girtumo, todėl pagrindo mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį civiliniam ieÅ¡kovui skunde nurodytais argumentais ir proporcijomis nėra pagrindo. 14.6. Skunde akcentuojama, kad nukentėjusysis ir pats turėjo pakankamai žinių ir galimybių naudoti reikiamas apsaugos priemones dirbant ant pastolių, pats nukentėjusysis sÄ moningai pažeidė darbo drausmę, tačiau, teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės yra daugiau deklaratyvios, nei patvirtinančios neva buvusiÄ ir susiformavusiÄ darbo drausmę įmonėje.

Kaip matyti iÅ¡ pirminio J. Å . paaiÅ¡kinimo Darbo inspekcijos inspektoriui, J. Å . nurodė, jog įvykio vietoje apskritai jokių saugos diržų nebuvo, kadangi jie buvo palikti kitoje darbo vietoje (1 t., b. l. 110), apylinkės teisme J. Å . paaiÅ¡kino, jog darbuotojams, kurie dirbo ant fasado (duomenys neskelbtini), apskritai jokie diržai nėra iÅ¡duodami (7 t., b. l. 106), tai rodo, kad nukentėjusysis įvykio dienÄ , net ir jei bÅ«tų dirbęs blaivus, nebÅ«tų turėjęs galimybės naudoti papildomas apsaugos priemones (diržus).

Be to, kaip apylinkės teisme nurodė tiek R. G., tiek J. Å ., buvo įprasta, kad jie važinėja iÅ¡ vienos statybvietės (objekto) į kitÄ , taigi, iÅ¡ esmės visuose objektuose trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpÄ darbininkai paliekami visiÅ¡kai be jokios priežiÅ«ros, o tai vėlgi paneigia neva įmonėje buvusiÄ griežtÄ darbo drausmę ir kontrolę. 14.7. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, vien remiantis tuo faktu, jog įvykio metu nukentėjusysis A. S. buvo neblaivus, nėra pagrindo sumažinti skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį.

15. Civilinio atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas neteisingai apskaičiavo nukentėjusiojo vaikams priteistino kas mėnesį mokamo (abiem vaikams po 150 Eur) iÅ¡laikymo dydį ir praÅ¡o šį dydį sumažinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is praÅ¡ymas yra pagrįstas. 15.1. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius.

Å i teisės norma nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalÄ , padarytÄ fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiÅ¡kia, kad nukentėjusįjį reikia grÄ Å¾inti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), t. y. į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų jam nesant sužalotam (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003). Nuostolius Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų buvusi sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatai grÄ Å¾inti bÅ«tinos iÅ¡laidos). 15.2.

Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį; negautų pajamų sÄ voka turi bÅ«ti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė iÅ¡raiÅ¡ka per tam tikrÄ laikotarpį. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminÄ , už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-174/2009, 3K-3-93/2014).

Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalÄ padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . Didesnių, nei faktiÅ¡kai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikÅ¡tų tokio asmens nepagrįstÄ praturtėjimÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). 15.3. Nagrinėjamu atveju civilinio ieÅ¡kovo – nukentėjusiojo A. S. civiliniu ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ A.

S. dviejų nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui kasmėnesines periodines iÅ¡mokas po 200 Eur kiekvienam nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės (6 t., b. l. 75–78). Skundžiamu nuosprendžiu teismas nusprendė praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir nukentėjusiojo vaikams priteisė po 150 Eur dydžio iÅ¡mokas, mokamas kas mėnesį, praÅ¡omÄ priteisti dydį teismas sumažino motyvuojant paties nukentėjusiojo buvusiu dideliu neatsargumu įvykio metu. 15.4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiojo vaikams priteistino iÅ¡laikymo periodinių iÅ¡mokų dydį, neįvertino realaus nukentėjusiojo A.

S. buvusio vidutinio darbo užmokesčio iki nelaimingo atsitikimo, kuris apskaičiuojamas pagal vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 5.1 punktÄ , pagal kurį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iÅ¡ skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktÄ darbÄ ar dirbtÄ laikÄ (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rÅ«Å¡is, nurodytas ApraÅ¡o 3.1–3.5 papunkčiuose (2017 m. birželio 21 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 496 dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo). Taipogi nebuvo atsižvelgta į visÄ nukentėjusiojo Å¡eimos narių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235-628/2020). Pastebėtina ir tai, kad asmuo, kuris buvo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, turi teisę į tokį atlygintinos žalos dydį, kurio nepadengia tam asmeniui iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos, nustatytos LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba profesinės ligos iÅ¡moka; netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; netekto darbingumo periodinė kompensacija) ir LR Socialinio draudimo pensijų įstatyme (netekto darbingumo pensija), kurių paskirtis yra kompensuoti prarastas darbo pajamas arba papildomas iÅ¡laidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014, 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2014, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2014, 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019).

Taigi, nukentėjusiajam paskirtos ir mokamos socialinio draudimo kompensacijos (iÅ¡mokos) dėl prarasto darbingumo taip pat privalėjo bÅ«ti atimamos skaičiuojant priteistino periodinių iÅ¡mokų dydžius. Kartu apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog apylinkės teismas, skaičiuodamas priteistinų periodinių iÅ¡mokų dydžius, vertino ir tai, kokio dydžio atlyginimo nukentėjusysis galėtų tikėtis ateityje, jei nebÅ«tų susižalojęs, kas bÅ«tų visiÅ¡kai pagrįsta, jei, visų pirma, šį dydį civilinis ieÅ¡kovas bent bÅ«tų mėginęs pagrįsti ir įrodyti (nustatant ieÅ¡kinio dydį esminę reikÅ¡mę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieÅ¡kovo) pozicija, kuriÄ jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019), o antra – apylinkės teismas nepateikė jokių konkrečių duomenų, kaip skundžiamame nuosprendyje nurodomas dydis (numatomas ateityje gauti atlyginimo dydis) buvo skaičiuojamas (prieÅ¡ingai nei teigiama nuosprendyje, oficialioje Statistikos departamento internetinėje svetainėje nėra nurodoma, koks yra vidutinis plataus profilio statybininko atlyginimas Lietuvoje, o darbo skelbimų portaluose nurodomi atlyginimų dydžiai neparodo tikrojo darbuotojo gaunamo atlyginimo), taip iÅ¡ esmės vadovaudamasis tik prielaidomis ir bylos duomenimis nepagrįstais skaičiavimais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo vaikams iÅ¡laikymui priteistinų periodinių iÅ¡mokų dydis perskaičiuojamas iÅ¡ naujo, pakeičiant skundžiamo nuosprendžio dalį dėl netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio dalies, susijusios su turtinės žalos apskaičiavimu (BPK 328 straipsnio 4 punktas). 15.5. Teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos apie A. S. priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas matyti, kad A.

S. už 2018 m. balandžio mėnesį išmokėta 390,90 Eur, už gegužę – 876,90 Eur, už birželį – 730,72 Eur (8 t., b. l. 154–155), taigi, periodinėms išmokoms apskaičiuoti reikšmingas vidutinis A. S. darbo užmokestis yra 666,17 Eur. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog A. S. yra mokama netekto darbingumo pensija, kurios dydis yra 232,02 Eur (5 t., b. l. 49–52; 6 t., b. l. 31–32), todėl ši netekto darbingumo pensija atimama iš apskaičiuoto vidutinio A.

S. darbo užmokesčio ir gaunamas 434,15 Eur dydis. Kadangi A. S. šeimoje yra 4 asmenys (2 vaikai, pats A. S. ir jo žmona D. S.) (6 t., b. l. 86–87), 434,15 Eur dydis turi būti padalintas iš A. S. šeimos narių skaičiaus ir gaunamas 108,53 Eur dydis. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas sprendė sumažinti priteistinų periodinių išmokų, skirtų nukentėjusiojo nepilnamečių vaikų išlaikymui, dydį dėl A. S. didelio neatsargumo (darbo aukštyje būnant neblaiviam), įvertinus tai, jog būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens (R.

G.) visiÅ¡kas abejingumas darbo saugos taisyklėms nulėmė nelaimingo atsitikimo kilimÄ , kurio metu A. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiojo nepilnamečiams vaikams priteistinas kasmėnesinis iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis mažinamas iki 100 Eur kiekvienam vaikui.

16. Atsakant į skundo argumentus dėl apylinkės teismo sprendimo atsisakyti spręsti dėl teisinio pagrindo žalos atlyginimÄ priteisti iÅ¡ draudiko ADB „Gjensidige“ pažymėtina, jog apylinkės teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimÄ tik iÅ¡ nukentėjusiojo darbdavio, o ne draudiko, yra visiÅ¡kai pagrįstas. Akcentuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku draudikui nepranešė apie įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ (tai galėjo bÅ«ti padaryta net iki 2019 m. balandžio 18 d, kai pats nelaimingas įvykis atsitiko 2018 m. liepos 18 d.), be to, A.

S. įvykio metu buvo neblaivus, todėl draudikas įvykį pripažino nedraudiminiu (6 t., b. l. 74), minėto draudimo bendrovės sprendimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neskundė. Pastebėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir draudikÄ ADB „Gjensidige“ siejo sutartiniai draudimo teisiniai santykiai, todėl kilęs ginčas dėl draudiminio įvykio Å¡iuo atveju galėjo bÅ«ti sprendžiamas draudimo sutartyje numatytomis priemonėmis ir sÄ lygomis, tačiau Å¡ia galimybe UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusprendė nesinaudoti (taip iÅ¡ esmės sutikdama su draudiko sprendimu įvykio nepripažinti draudiminiu).Taigi, apylinkės teismo sprendimas nepriteisti žalos atlyginimo iÅ¡ draudiko ADB „Gjensidige“ yra pakankamai motyvuota ir pagrįsta.

Dėl advokato darbo apmokėjimo 17. Pagal BPK 109 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyrius 2021 m. birželio 11 d. Å iaulių apygardos teismui pateikė pažymÄ Nr. (12.35Mr) PT-4299 dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo valstybės naudai, kurios susidarė advokatei J.

Kareivei teikiant antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajam A. S. Å¡io apeliacinio proceso metu. Pažymoje nurodyta, kad dėl nukentėjusiajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinio proceso metu valstybė patyrė 544,88 Eur dydžio iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog Å¡iuo atveju buvo nagrinėjami nuteistojo gynėjo ir civilinio atsakovo atstovo apeliaciniai skundai, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas iÅ¡laidas, susidariusias dėl nukentėjusiajam suteiktos teisinės pagalbos, galima priteisti tik iÅ¡ kalto asmens (kaltinamojo, nuteistojo), o ne iÅ¡ civilinio atsakovo, įvertinus tai, kad civilinio atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, o nuteistojo gynėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl Å¡iuo atveju iÅ¡ nuteistojo R.

G. priteistina tik pusė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyrius pažymoje nurodytos sumos, susidariusios nukentėjusiajam apeliacinio proceso metu teikiant teisinę pagalbÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti: nukentėjusiojo A. S. nepilnamečiams vaikams S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistÄ iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis sumažinti iki 100 Eur (vieno Å¡imto eurų) kiekvienam. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuteistojo R. G. gynėjo advokato Manto Liugo apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ nuteistojo R. G. valstybės naudai priteisti 272,44 Eur (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du eurus ir 44 centus) už nukentėjusiajam A. S. suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

Teisėjai Nerijus Masiulis Nijolė Matuzevičienė Gražvydas Poškus