Legislator Case Law & Legislation
13e36669-3fbf-4c06-baec-1278a8d260b2 AI generated

13e36669-3fbf-4c06-baec-1278a8d260b2 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Case Number 13e36669-3fbf-4c06-baec-1278a8d260b2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vvvvAdministracinė byla Nr  Administracinė byla Nr. eI-1302-609/2016  Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00129-2016-6  Procesinio sprendimo kategorija 3.21(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 1 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui R.

Legislator headnote

AI generated

13e36669-3fbf-4c06-baec-1278a8d260b2 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas: Teisėtai statomas ar statytas, bet neužbaigtas statyti statinys gali bÅ«ti iÅ¡ardomas statytojo (užsakovo), statinio savininko ar valdytojo noru be statybÄ leidžiančio dokumento statiniui griauti. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, G. A. M. nuosavybės teise priklausanti negyvenamoji patalpa-įstaiga (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruota 9% baigtumu, t. y. neužbaigta statyti. Tokiu bÅ«du aukščiau minėto statinio iÅ¡ardymas be statybÄ leidžiančio dokumento griauti yra teisėtas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

vvvvAdministracinė byla Nr  Administracinė byla Nr. eI-1302-609/2016  Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00129-2016-6  Procesinio sprendimo kategorija 3.21(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 1 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui R.

K., jo atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui,atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovams Linui AliÅ¡auskui, Gediminui Pociui,atsakovo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos atstovui LaisvÅ«nui Kavaliauskui,trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Ingai DrÄ sutavičienei,trečiajam suinteresuotam asmeniui G. A. M., jo atstovui ArÅ«nui Ivanciui              vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

K. skundÄ atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. A. M., UAB De jure, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo.              Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas R. K. praÅ¡o panaikinti 2014 05 02 statybos leidimÄ Nr. LNS-31-140502-00086.

Skunde nurodė, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis- administracinė, nuosavybės teise priklauso trims asmenims. KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento 1996-10-28 įsakymu Nr. 120 nustatyta, jog jis patenka į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijÄ (jų apsaugos zonÄ ), pagal 1997-12-31 įsakymÄ Nr. į-380 jis įraÅ¡ytas į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , KultÅ«ros paveldo departamento 2009-02-27 praneÅ¡imu Nr. 02-54 jam suteiktas kodas 2486.

Pastate yra suformuoti trys atskiri nekilnojamojo turto objektai. Pareiškėjo nuosavybe yra bendro 627,79 kv. m. ploto administracinės patalpos su prekybinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. A. M. ir UAB De jure bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 614,29 kv.m. bendro ploto (G. A. M.- 75/100 dalys, UAB „De jure"- 25/100 dalys) administracinės patalpos su prekybinėmis ir baro patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), be to G. A. M. nuosavybės teise priklauso administracinės paskirties pastato dalis (įstaiga, pamatai baigtumas 9 proc)( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius 2011-09-21 surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-30-110921-00064 dėl savavaliÅ¡kai pertvarkytos statinio dalies- buvusio pastato pamatų praplėtimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-25 sprendimu trečiasis suinteresuotas asmuo G. A. M. buvo įpareigotas per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau- Statybos įstatymas) nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius Å¡io reikalavimo, savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

Teigiama, kad 2016 metų vasario mėnesio pradžioje, pokalbio su G. A. M. metu pastarasis informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog savavaliÅ¡kos statybos padariniai yra paÅ¡alinti, nes yra parengtas projektas ir jam iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad projektas su juo nebuvo derintas, apie jo rengimÄ ir iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ jis nebuvo informuotas, todėl 2016 02 02 jis kreipėsi į VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialÄ ir 2016 02 11 gavo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame pažymėta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014 05 02 yra iÅ¡davusi LeidimÄ statyti naujÄ (-us) statinį (-ius) , rekonstruoti statinį (-ius), atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ (-us) Nr. LNS-31-140502-00086.

Kadangi pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijoje ir jos apsaugos zonoje bei yra įraÅ¡ytas į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , pareiÅ¡kėjas kreipėsi ir į KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Klaipėdos skyrių, kur 2016 02 09 iÅ¡ IS „Infostatyba" jam buvo pateiktas iÅ¡raÅ¡as apie pritarimÄ projektui, iÅ¡ kurio matyti, kad tikrinimui buvo pateiktas projektas Paslaugų paskirties pastato naujos statybos, patalpos -įstaigos ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatų dalies ardymo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. sav. projektas. 2016 02 21 pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu jam iÅ¡duoti 2014 05 02 LeidimÄ statyti naujÄ (-us) statinį (-ius) , rekonstruoti statinį (-ius), atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ (-us) Nr. LNS-31-140502-00086, tačiau miesto Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiÅ«ros skyriaus 2016-02-23 raÅ¡tu Nr. (21.21.)-SL2-15 jis buvo informuotas, jog vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi nurodyto dokumento kopijos pateikti negalima.Teigia, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 dalies 1 punkte nurodyta, jog statybÄ leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas teismo sprendimu, jeigu Å¡io straipsnio 1 - 4 punktuose nurodyti statybÄ leidžiantys dokumentai iÅ¡duoti neteisėtai.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje numatyta, jog kreiptis į teismÄ dėl statybÄ leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, o tokiose bylose dėl neteisėtai iÅ¡duotų statybÄ leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimui. PareiÅ¡kėjas teigia, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, jis skundo reikalavimÄ reiÅ¡kia atsakovams- leidimÄ iÅ¡davusiai institucijai- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir projektui pritarusiam KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos, nes yra įsitikinęs, jog Statybos leidimas iÅ¡duotas pažeidžiant Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.Nurodoma, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 95 punktÄ statinio griovimas yra statybos rūšis, kurios tikslas- iÅ¡ardyti (iÅ¡montuoti) visas statinio konstrukcijas (iÅ¡skyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus).

Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, jog griovimo projektas turi bÅ«ti rengiamas ypatingiems statiniams , o griovimo apraÅ¡ai - neypatingam (20 str. 1 d 11 punktas) ir nesudėtingam (20 str. 1 d. 12 punktas) statiniui griauti Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" 31 punkte numatyta, jog griovimo projektÄ sudaro : aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas ( 31.1. papunktis), ypatingo statinio- griovimo darbų technologijos projektas ( 31.2. papunktis), neypatingo statinio ir Nekilnojamojo turto registre registruoto nesudėtingo statinio- griovimo darbų technologijos apraÅ¡as ( 31.3. papunktis ), pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" 32 punktÄ griovimo apraÅ¡Ä sudaro: griovimo darbų aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas ( 32.1. papunktis) ir griovimo darbų technologijos apraÅ¡as ( 32.2. papunktis).Teigiama, kad atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas, pamatų griovimui turėjo bÅ«ti parengtas griovimo projektas arba griovimo apraÅ¡as.

Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai" 6 priedo 6.1. ir 7.1. punktuose nurodyta, jog raÅ¡ytinis pritarimas projektui arba apraÅ¡ui privalomas, iÅ¡skyrus atvejus, kai nedaroma fizinė įtaka kitiems savininkams priklausančio turto bÅ«klei. PareiÅ¡kėjo teigimu, neigiama fizinė įtaka dėl statybos darbų jam priklausančio turto bÅ«klei akivaizdi, apie kÄ jis yra nurodęs skunduose statinių naudojimo priežiÅ«rÄ atliekančios institucijoms, todėl mano, jog turėjo bÅ«ti gautas jo raÅ¡ytinis pritarimas projektui (apraÅ¡ui).

Pažymi, kad privalomumas derinti projektÄ iÅ¡plaukia iÅ¡ Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai" 6 priedo 8 punkto, kuris nustato, jog raÅ¡ytinis pritarimas pastato ( patalpų , patalpos) paskirties keitimo projektui reikalingas visais atvejais. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas bei jo atstovas praÅ¡o skundÄ patenkinti skunde ir teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu.Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su skundo reikalavimu nesutinka.

Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 4 skyriaus nuostatomis, gavus 2013 metais MB Projekto vizijos parengtÄ (duomenys neskelbtini) paslaugų paskirties pastato projektÄ bei jį tikrinusių subjektų pritarimus, 2014 05 02 G. A. M. buvo iÅ¡duotas Leidimas paslaugų paskirties pastato statybai, patalpos-įstaigos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatų dalies ardymui adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Teigia, kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 56 punkto nuostatomis, statybÄ leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę rekonstruoti, remontuoti statinius, iÅ¡duodami tik nustatyta tvarka užbaigus Å¡ių statinių statybÄ (naujo statinio statybÄ ).

Teisėtai statomas ar statytas, bet neužbaigtas statyti statinys gali bÅ«ti iÅ¡ardomas statytojo (užsakovo), statinio savininko ar valdytojo noru be statybÄ leidžiančio dokumento statiniui griauti. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, G. A. M. nuosavybės teise priklausanti negyvenamoji patalpa-įstaiga (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruota 9% baigtumu, t. y. neužbaigta statyti. Tokiu bÅ«du aukščiau minėto statinio iÅ¡ardymas be statybÄ leidžiančio dokumento griauti yra teisėtas.

Nurodo, kad vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003-02-03 sprendimu Nr. 47 patvirtinto žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano sprendiniais vakarinėje nurodyto žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksais: D ir A3 ir nuomos teise valdomoje G. A. M., ginčo projekte numatyta dviejų aukštų paslaugų paskirties pastato nauja statyba žemės sklype, kurio naudojimo paskirtis – komercinės paskirties objektų teritorijos. Atkreipia dėmesį, kad projektuojamas pastatas nesiriboja su esamu administracinės paskirties pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teigia, kad tarpe tarp projektuojamo statinio ir esamo administracinio pastato ateityje gali bÅ«ti statomas flygelis, tačiau jo statyba ginčo projektu nesprendžiama, todėl administracinio pastato bendraturčių sutikimas nėra privalomas. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika, valstybinės žemės patikėjimo teisė suteikta Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos. 2000-07-26 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr.21/2000-0106 pagrindu jis yra iÅ¡nuomotas G.

A. M., UAB „DE JURE“ ir R. K.. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 34 punkte nurodyta, kad, vykdant statybÄ valstybinėje žemėje visais atvejais bÅ«tina gauti valstybinės žemės patikėtinio raÅ¡ytinį sutikimÄ . Paslaugų paskirties pastato statybai (duomenys neskelbtini), Klaipėda valstybinės žemės patikėtinio raÅ¡ytinis sutikimas yra iÅ¡reikÅ¡tas Valstybinės žemės sklypo nuomos 2000-07-26 sutartyje Nr. N21/2000-0106 ir 2012-11-26 Susitarimo Nr. 13SŽN-(14.13.62.)-216, ketvirtame punkte.Teigiama, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ motyvuoja ir nelegalios statybos faktu, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad pagal kompetencijÄ tik Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius gali patvirtinti, ar nelegalios statybos paÅ¡alinimo reikalavimus G.

A. M. įvykdė tinkamai ir patvirtinti, jog ginčo leidimas suderintas pagrįstai.Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnį nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Duomenys apie ginčo leidimÄ nekilnojamojo turto registre vieÅ¡ai paskelbti nuo 2014 05 23. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vertinimu, tai, kad pareiÅ¡kėjas nesidomėjo vieÅ¡ai skelbiama informacija, nestabdo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTÄ®) 33 straipsnio 1dalyje reglamentuoto senaties termino. Teigiama, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių vieÅ¡ai skelbiama informacija jis bÅ«tų negalėjęs pasidomėti anksčiau.Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovai praÅ¡o skundÄ atmesti atsiliepime į skundÄ ir teismo posėdžio metu jų iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu.Atsakovas KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepime į skundÄ nurodo, kad pamatai (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys žemes sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į KultÅ«ros vertybių registre registruoto valstybės saugomo kultÅ«ros paveldo objekto- Klaipėdos miesto istorines dalies (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre- (duomenys neskelbtini)), o minėtų pamatų dalis- į valstybės saugomo kultÅ«ros paveldo objekto Geležinkelio stoties (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre - (duomenys neskelbtini)) teritorijas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt/. Pažymi, jog priešingai, nei nurodoma skunde, pamatai, (duomenys neskelbtini). Klaipėdoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra Kultūros vertybių registre nekilnojamoji kultūros vertybė. Teigiama, kad Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrius, kuris vykdo Kultūros paveldo departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Klaipėdos apskrityje, 2013-02-20 raštu Nr. (12.14.-K1)2K1-352 „Dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų" pareiškėjui G.

A. M. išdavė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus paslaugų paskirties pastato, (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, statybai. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrius 2014-02-10 raštu Nr. (7.12.-Kl)2Kl-264 „Dėl prašymo pritarti projektiniams pasiūlymams" pritarė Paslaugų paskirties pastato naujos statybos, (duomenys neskelbtini) Klaipėda, projektiniams pasiūlymams. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 4 punktų statybos kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose atvejais raštu statinio projektui pritaria Kultūros paveldo departamento įgaliotas valstybės tarnautojas.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybų leidžiantys dokumentai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-820, 9 priedo „Tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys" 5 punktų Kultūros paveldo departamentas tikrina projektus kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrius pagal kompetencijų patikrino ir informacinėje sistemoje „Infostatyba" (sistemos 2014-03-12 pranešimo ..Gauta nauja paraiška tikrinti projektų Nr. PPP-31-14-0000577". 2014-03-12 reg. Nr. GPK1-98) 2014-03-26 pritarė Paslaugu paskirties pastato naujos statybos, patalpos įstaigos (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatų dalies ardymo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje projektui (kategorija - neypatingas statinys; statybos rūšis - nauja statyba), nes stalinio projektas atitiko Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus išduotus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, tarp kurių užtikrinti Kultūros vertybių registre registruotų valstybės saugomų kultūros paveldo objektų Klaipėdos miesto istorines dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) ir Geležinkelio stoties (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) - apsaugos tikslus, nepažeisti apskaitos dokumentuose nustatytų vertingųjų savybių.

Paslaugų paskirties pastato naujos statybos, patalpos - įstaigos (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatų dalies ardymo (duomenys neskelbtini). Klaipėdoje projekto fasadų brėžinių (PV-2013/K102-TP-AS-10. PV-2013/K102-TP-AS-11, PV-2013/K102-TP-AS-12, PV-2013/K102-TP-AS-13) pastaboje N r. 3 yra nurodyta, jog siekiant, kad naujai projektuojamas pastatas derėtų prie esamo pastatų komplekso pasirinktas: ramus spalvų derinys- tamsiai pilka ir sendinto vario: dviÅ¡laitis pastato stogas ir pamatai lauko riedulių- atkartoja senÄ jÄ Geležinkelio stoties dalį (unikalus kodas kultÅ«ros paveldo registre (duomenys neskelbtini)): pastato stiklų sudalijimas ir ant fasado projektuojamos vertikalios varines plokÅ¡tumos i gatvę pasuktos 45 laipsnių kampu atkartoja 1983 m. statytos geležinkelio stoties pastato architektÅ«rų - vertikalius elementus.

Atsižvelgiant į tai, kad Kultūros vertybių registre registruotoje Klaipėdos miesto istorinėje dalyje, į kurios teritorijų patenka pamatai, esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei neužstatytame sklype buvo planuojami žemės judinimo darbai, 2012 metais buvo atlikti archeologiniai žvalgomieji tyrimai. 2012 11 12 archeologinių žvalgomųjų tyrimu pažymoje konstatuota, jog Klaipėdos miesto istorinės dalies teritorijos. Priestočio g. I. geležinkelio stoties teritorijoje suprojektuoto pastato ir aikštelės vietoje žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu neaptikti moksliškai vertingi archeologiniai sluoksniai pagal PTR 2.13.01:2013 „Archeologinio paveldo tvarkyba".

Tyrinėtame plote, iÅ¡skyrus esamų pamatų vietoje, vykdant bet kokius žemės kasinio darbus paraleliai turi bÅ«ti atliekami archeologiniai tyrimai. Teigiama, kad dėl aukščiau nurodytų priežasčių ginčo statinio projekto sprendiniai atitiko KultÅ«ros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus iÅ¡duotus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, projekto sprendiniais nebuvo pažeistos apskaitos dokumentuose, projekto rengimo metu. nustatytos vertingosios savybės. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. D1-826. 9 priedo „Tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys" 5 punktÄ KultÅ«ros paveldo departamentas tikrina projektus kultÅ«ros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje, kultÅ«ros paveldo vietovėje, jų kultÅ«ros paveldo objekto ar kultÅ«ros paveldo vietoves apsaugos zonose. Pagal minėto statybos techninio reglamento 9 priedo 1 punktÄ savivaldybių administracijos tikrina visus projektus. Tikrinama: ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus (1.3 punktas); ar projektui pritarė visi iki statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo procedÅ«rų pradžios privalėję jį patikrinti subjektai, kurie nedalyvauja statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo procedÅ«rose (1.4 punktas); ar projekto sprendiniai atitinka projekte nurodytÄ statybos rūšį ir statinio kategorijÄ (1.11 punktas); ar projektas parengtas pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" nustatytÄ tvarkÄ (1.13 punktas).

Atsižvelgiant į tai konstatuoja, jog skundo argumentai dėl statinio projekto rūšies, sudėties, kitų subjektų pritarimų projektui ar savininkų (valdytojų) sutikimų nėra susijęs su Kultūros paveldo departamento kompetencija derinant minėto statybos techninio reglamento 9 priedo 5 punkte nurodytus projektus. Pažymi, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2016-03-01 rašte Nr. 2D-284K 16,2) „Dėl (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje", adresuotame pareiškėjui R.

K. ir KultÅ«ros departamento Klaipėdos skyriui, nurodė, jog 2013 metais projektuotojo M B ..Projekto vizijos" parengtame techniniame projekte „Paslaugų paskirties pastato naujos statybos, patalpos - įstaigos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatų dalies ardymo (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje" paslaugų paskirties pastatas suprojektuotas kaip atskiras neypatingas statinys, todėl pareiÅ¡kėjo R. K. sutikimas nagrinėjamu atveju nebuvo privalomas. Teigia, kad, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius aukščiau nurodytu 2016 03 01 raÅ¡tu informavo, jog buvo atliktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 05 02 iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. LNS-31-140502-00086 teisėtumo patikrinimas, 2014 05 30 suraÅ¡ytas statybÄ leidžiančio dokumento teisėtumo, prisijungimo sÄ lygų ir specialiųjų reikalavimų iÅ¡davimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. LDIPA-30-140530-00037, statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas Nr. SPA-1018 (2014-06-02) bei teismo įpareigojimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius patikrinimo aktas Nr. 4D-1458 (2014-05-30).

Minėtame raÅ¡te nurodoma, kad pažeidimų nenustatyta. Teismo posėdžio metu atsakovo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos atstovas praÅ¡o skundÄ atmesti.Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su skundo reikalavimu nesutinka ir praÅ¡o skundo netenkinti.Teigia, kad iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, jog - žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iÅ¡raÅ¡e padaryta kadastro žyma apie iÅ¡duotÄ ginčijamÄ statybos leidimÄ galioja nuo 2014 05 23.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio I dalimi, kurioje inter alia numatyta, jog nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , daiktines teises ir Å¡ių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus Å¡iame registre, ir su Å¡iais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys yra vieÅ¡i. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos vertinimu tai iÅ¡ esmės reiÅ¡kia suinteresuotų asmenų, o nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo R.

K. galimybę tinkamai ir laiku įgyvendinti pažeistų teisių, ir teisėtų interesų gynimÄ . Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuomone, bÅ«damas administracinio pastato bendraturčiu, pareiÅ¡kėjas buvo suinteresuotas ne tik Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 09 25 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8480-512/2015 vykdymu, bet ir galimai dėl G. A. M. veiksmų atsiradusių statinio deformacijos požymių Å¡alinimu, todėl apie ginčo leidimÄ galėjo sužinoti anksčiau nei 2016 02 11.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nuomone, pareiÅ¡kėjas praleido ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ skundo padavimo terminÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, jog vykdydamas 2012 09 25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-8480-512/2016, G. A. M. 2014 05 05 praneÅ¡imu informavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrių, kad savavaliÅ¡kos statybos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, padariniai yra paÅ¡alinti- gautas statybÄ leidžiantis dokumentas.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas" 41.2.2. ir 39.1. punktuose nustatyta tvarka, buvo patikrintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014-05-02 statybos leidimo Nr. LNS-31-140502-00086, iÅ¡duoto techninio projekto „Pastatų paskirties pastato naujos statybos, patalpos - įstaigos (Un. Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatų dalies ardymo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, projektas.

PV/2013/KL/02-TP,2013" įgyvendinimui, teisėtumo patikrinimÄ ir 2014-05-30 suraÅ¡ytas statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo teisėtumo, prisijungimo sÄ lygų ir specialiųjų reikalavimų iÅ¡davimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. LDIPA-30-140530-00037, kuriame konstatuota, jog jis iÅ¡duotas teisėtai. Taip pat patikrinta, ar statinys, kuriame statytojas G. A. M. savavaliÅ¡kai atliko statybos darbus, nepažeidžia esminių statinio projekto, pagal kurį buvo iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas, sprendinių ir 2014-06-02 suraÅ¡ytas statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas Nr. SPA-1018 (16.54), kuriame konstatuota, kad statinys - pamatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka minėto projekto sprendinius. 2014 05 30 teismo įpareigojimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius patikrinimo akte Nr. 4D-1458 (16.24) nustatyta, jog G.

A. M. įvykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-25 sprendimÄ civilinėje byloje Nr.2-8480-512 /2012. Pažymi, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius 2016 03 01 raÅ¡tu Nr. 2D-2841 (16.2) pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad aukščiau minėtu techniniu projektu paslaugų paskirties pastatas suprojektuotas kaip atskiras neypatingas statinys. Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nurodyta, jog naujo statinio statyba - statybos rūšis, kurios tikslas - statinių neužimtame žemės pavirÅ¡iaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiÅ¡kai sugriuvusį, sunaikintÄ , nugriautÄ statinį, todėl naujo statinio statyba jokiu bÅ«du negali bÅ«ti tapatinama su nekilnojamojo daikto atidalijimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.80 straipsnio kontekste.

Daikto atidalijimas reiÅ¡kia esamo daikto dalies iÅ¡ bendrosios dalines nuosavybės atskyrimÄ tikslu sukurti atskirÄ civilinės apyvartos objektÄ , tačiau Å¡ios daiktinės teisės įgyvendinimas negali bÅ«ti tapatinimas su visiÅ¡kai naujo daikto sukÅ«rimu statybos procese.Nurodoma, kad pagal Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä matyti, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius. 2000-07-26 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr.21/2000-0106 pagrindu jis iÅ¡nuomotas G.

A. M., UAB DE JURE ir R. K.. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826, 34 punkte nurodyta, kad, vykdant statybÄ valstybinėje žemėje, visais atvejais bÅ«tina gauti valstybinės žemės patikėtinio raÅ¡ytinį sutikimÄ . Paslaugų paskirties pastato statybai (duomenys neskelbtini), Klaipėda valstybinės žemės patikėtinio raÅ¡ytinis sutikimas gautas. Atsakant į pareiÅ¡kėjo skunde nurodytÄ Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai" 6 priedo 6.1. ir 7.1. punktų teisinį aiÅ¡kinimÄ , pažymi, jog nurodytuose punktuose minimu raÅ¡ytiniu pritarimu, sutinkamai su Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, laikomas statybÄ leidžiančiu dokumentu, kurį, vadovaujantis Å¡io įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡duota įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, todėl raÅ¡ytinio pritarimo projektinei dokumentacijai tapatinimas nekilnojamojo daikto bendrasavininko raÅ¡ytiniam sutikimui yra neteisingas.Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė praÅ¡o skundo netenkinti.

Atsiliepime į skundÄ trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nurodė, kad 0,1982 ha valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tiek su pareiÅ¡kėju R. K., tiek su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis G. A. M., tiek su UAB „De jure" yra sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys. Tenkindamas G. A. M. 2012 m. lapkričio 12 d. praÅ¡ymÄ ir vadovaudamasis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 30.7 punktu, kuriame įtvirtinta nuostata, kad iÅ¡nuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai yra numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2012 11 26 susitarimu Nr. 13SŽN-(14.13.62.)-216 „Dėl 2000 m. liepos 26 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2000-0106 pakeitimo" pakeitė 2000 07 26 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2000-0106 atitinkamus punktus, tame tarpe ir dėl iÅ¡nuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sÄ lygų, naujų statinių ir įrenginių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitų sÄ lygų, taip pat statinių ir įrenginių tolesnės naudojimo paskirties pasibaigus žemės nuomos terminui.

Pagal nurodyto susitarimo 4.1 punktÄ Å¾emės sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėda, G. A. M. leista statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieÅ¡tarauja teritorijų planavimo dokumentu nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui be Nacionalinės žemės tarnybos atskiro sutikimo. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 20 punktÄ specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų nustatymas ir statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiÅ¡koji savivaldybių funkcija.Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos sprendimÄ palieka teismo nuožiÅ«rai.Trečiasis suinteresuotas asmuo G.

A. M. su skundo reikalavimu nesutinka. Atsiliepime į skundÄ nurodė, jog skunde nenurodyta, kokiu bÅ«du 2014-05-02 leidimas Nr. LNS-31-140502-00086 pažeidžia pareiÅ¡kėjo subjektines teises ir interesus ir mano, kad pareiÅ¡kėjas neturi reikalavimo teisės nurodytÄ administracinį aktÄ ginčyti, dėl ko administracinė byla turėtų bÅ«ti nutraukta, kaip nenagrinėtina teisme (ABTÄ® 101 str. 1 p.).Atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, jog įraÅ¡as apie 2014 05 02 LeidimÄ statyti naujÄ (-us) statinį (-ius), rekonstruoti statinį (-ius), atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ (-us) Nr. (duomenys neskelbtini) galioja nuo 2014 05 23.

Teigia, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , daiktines teises ir Å¡ių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus Å¡iame registre, ir su Å¡iais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys yra vieÅ¡i, todėl mano, kad preziumuojama, kad pareiÅ¡kėjas R. K. apie Å¡ioje byloje ginčijamÄ leidimÄ sužinojo 2014-05-23.

Tvirtina, kad tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas R. K. skundÄ teismui dėl 2014 05 02 leidimo Nr. LNS-31-140502-00086 panaikinimo padavė, praleidęs ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , Å¡io termino atnaujinti nepraÅ¡o, todėl administracinė byla turėtų bÅ«ti nutraukta ABTÄ® 101 str. 7 p. numatytu pagrindu.Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo iÅ¡nagrinėta administracinė byla Nr. I-714-243/2006 pagal G. A. M. skundÄ Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 2006 09 08 sprendime Å¡ioje administracinėje byloje nurodyta, kad G.

M. ir R. K. nėra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendraturčiais, todėl pareiÅ¡kėjo R. K. sutikimas siekiant gauti statybos leidimÄ neprivalomas. Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo G. A. M. ir jo atstovas praÅ¡o administracinę bylÄ nutraukti arba skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime į skundÄ ir teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu.Konstatuojama Byloje ginčas kilo dėl statybÄ leidžiančio dokumento- 2014 05 02 leidimo Nr. LNS-31-140502-00086- teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamo administracinio akto neteisėtumas grindžiamas aplinkybe, jog statybos darbai, kuriems atlikti buvo iÅ¡duotas leidimas statyti statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius), atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ (-us) Nr. LNS-31-140502-00086, daro neigiamÄ Ä¯takÄ pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančio turto bÅ«klei. PareiÅ¡kėjo vertinimu, toks leidimas prieÅ¡tarauja AB Klaipėdos vanduo 2013 05 14 iÅ¡duotoms prisijungimo sÄ lygoms ir ginčo teritorijoje galiojančiam teritorijų planavimo dokumentui- Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003 02 03 sprendimu Nr. 47 patvirtintam Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliajam planui.

Pagal ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, remiantis ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimÄ (apie administracinio akto esmę) dienos.

Laikoma, kad asmuo sužino apie aktÄ , kai jam tampa prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktÄ priėmusiÄ institucijÄ (asmenį), priėmimo datÄ , aktu nustatomas teises ar pareigas. Ä® minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundÄ , atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundÄ , atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi bÅ«ti skaičiuojama nuo to momento, kada skundÄ paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamÄ sprendimÄ (LVAT 2013 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-257/2013).

Pažymėtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti nustatytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų bÅ«ti skaičiuojama termino paduoti skundÄ teismui eigos pradžia (data).PareiÅ¡kėjas nurodo, jog apie ginčijamÄ leidimÄ sužinojo 2016 metų vasario mėnesio pradžioje privataus pokalbio su trečiuoju suinteresuotu asmeniu G. A. M. metu, 2016 02 02 kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialÄ , kuris 2016 02 03 jam iÅ¡davė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame yra žyma apie 2014 05 02 leidimÄ statyti naujÄ (-us) statinį (-ius), rekonstruoti statinį (-ius), atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ (-us) Nr. LNS-31-140502-00086.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad be to, 2016 02 09 jis gavo iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ informacinės sistemos ,,Infostatyba“. Nors 2016 02 21 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu pateikti 2014 05 02 G. A. M. iÅ¡duotÄ apie 2014 05 02 leidimÄ statyti naujÄ (-us) statinį (-ius), rekonstruoti statinį (-ius), atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ (-us) Nr. LNS-31-140502-00086, nurodyto dokumento kopija jam iÅ¡duota.   Kadangi tiek Nekilnojamojo turto registre, tiek informacinėje sistemoje ,,Infostatyba“ skelbiama informacija dėl statybos leidimo iÅ¡davimo yra ribota, neatskleidžia individualaus administracinio akto turinio, nes nėra aiÅ¡ku, koks yra Å¡io dokumento turinys, t. y. kas yra statytojas, kÄ leidžiama statyti ir pan., teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro įmonės 2016 02 03 gavęs informacijÄ apie galiojantį įraÅ¡Ä dėl 2014 05 02 leidimo statyti naujÄ (-us) statinį (-ius), rekonstruoti statinį (-ius), atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ (-us) Nr. LNS-31-140502-00086, o 2016 03 01 informacijÄ iÅ¡ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-8480-512/2012 yra įvykdytas, 2016 03 03 kreipdamasis į teismÄ su skundu dėl nurodyto leidimo panaikinimo, pareiÅ¡kėjas ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje reglamentuoto termino skundui paduoti nepraleido.Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Pagal ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalį, skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTÄ® nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismÄ ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimÄ .

Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).

Taigi kiekvienam subjektui turi bÅ«ti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismÄ , privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad Å¡iÄ teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Nepaisant to, kad įstatymas sieja galimybę kreiptis į teismÄ su manymu, jog yra pažeistos subjekto teisės ir interesai, teismas, gavęs skundÄ , privalo nustatyti, ar ginčijamas aktas arba veiksmai sukelia besikreipiančiam subjektui teisines pasekmes.

Tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas arba veiksmas, kuris neturi įtakos besikreipiančio subjekto teisėms ir pareigoms, o toks subjektas nėra įgaliotas ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , teismas turi atsisakyti priimti skundÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-204/2011 ir kt.). Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 punkte nurodyta, kad kreiptis į teismÄ dėl statybÄ leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo be kita ko turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, Å¡ių asmenų skundų ar praneÅ¡imų pagrindu arba savo iniciatyva- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiÅ«ros institucijos pagal kompetencijÄ .

Jeigu yra pažeistas vieÅ¡asis interesas, Å¡ios institucijos dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratÅ«rÄ . Bylose dėl neteisėtai iÅ¡duotų statybÄ leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimui. AiÅ¡kindamas ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies bei Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 punkto nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Å¡ios proceso normos garantuoja asmens teisę kreiptis į administracinį teismÄ ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimÄ .

Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad nagrinėdamas administracines bylas, teismas privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs išvardytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008 ir kt.).

Nenustatęs Å¡ių aplinkybių, teismas skundÄ (praÅ¡ymÄ ) turi atmesti pagal ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktÄ (2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11‑443/2005).Kaip ir bet kuris individualus administracinis aktas, statybos leidimas administracinio teismo gali bÅ«ti panaikintas, pripažinus jį neteisėtu iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡taraujančiu aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėtu dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar (ir) neteisėtu dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ (ABTÄ® 89 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant statybos leidimo panaikinimo (jo galiojimo nutraukimo) klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi iÅ¡aiÅ¡kinti ir įvertinti faktines bylos aplinkybes tuo aspektu, ar praÅ¡yme panaikinti (jau iÅ¡duotÄ ) statybos leidimÄ nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas nutraukti leidimo galiojimÄ ir tolimesnį statybos vykdymÄ . Atliekant tokį įvertinimÄ , nesant įstatymo nustatytų leidimo panaikinimo kriterijų, teismas turi vadovautis bendraisiais Statybos įstatymo pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių teismų praktika Nr. 6, 2004 m., p. 212–224).

Visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiÅ«ros, nugriovimo bei Å¡ios veiklos priežiÅ«ros tvarkÄ , statybos dalyvių, vieÅ¡ojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos Å¡ioje srityje principus reglamentuoja Statybos įstatymas.

Ginčui aktualus Statybos įstatymo 23 straipsnis, kurio nuostatos detalizuotos Statybos techniniame reglamente STR 1.07.1:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1- 826 su vėlesniais pakeitimais (toliau – ir STR Reglamentas). Statybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad leidimÄ statyti naujÄ statinį, leidimÄ rekonstruoti statinį ir leidimÄ atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ iÅ¡duoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje iÅ¡vardinti leidimui statyti naujÄ statinį gauti pateikiami dokumentai. Statybos leidimo iÅ¡davimo bendroji tvarka reglamentuota STR Reglamento IV skyriuje. Pagal STR Reglamento nuostatas, statybos leidimas iÅ¡duodamas statytojui (užsakovui) arba statybos valdytojui, turinčiam statytojo įgaliojimus. Tačiau, kad gautų statybos (iÅ¡skyrus griovimÄ ) leidimÄ , statytojas savivaldybės administracijos subjektui privalo pateikti 7 - 8 punktuose nurodytus dokumentus. Gavęs statytojo praÅ¡ymÄ , savivaldybės administracijos subjektas patikrina, ar pateikti visi reikalingi dokumentai, nurodyti Å¡io reglamento 9-10 punktuose.

Jei tikrinant projektÄ pateiktos informacijos nepakanka, projektÄ tikrinantis asmuo gali kreiptis (raÅ¡tu, el. paÅ¡tu) į statytojÄ (užsakovÄ ) ar projektuotojÄ (projekto vadovÄ ), motyvuotai praÅ¡ydamas pateikti papildomÄ informacijÄ ar dokumentus, reikalingus sprendimui dėl projekto atitikties priimti pagal kompetencijÄ , o Aplinkos ir KultÅ«ros ministerijų nustatytais atvejais- ir popierinę projekto kopijÄ (13 p.). Jei projektÄ pagal kompetencijÄ patikrinęs asmuo nusprendžia, kad projektas neatitinka nustatytų reikalavimų, praÅ¡ymÄ pateikęs asmuo neturi statytojo teisės, trÅ«ksta privalomų pateikti dokumentų, pagal tikrinusio projektÄ asmens praÅ¡ymÄ nustatytu terminu nepateiktas statinio popierinis variantas ar yra kitų priežasčių, dėl kurių pagal tokį projektÄ negali bÅ«ti iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas, jis tai nurodo informacinėje sistemoje „Infostatyba“, atskirai pateikdamas nepritarimo motyvus; turi bÅ«ti nurodyta, kokie konkretÅ«s teisės aktų reikalavimai yra pažeisti ar kokios prisijungimo sÄ lygos ar specialieji reikalavimai neįvykdyti, arba tai, kad trÅ«kstant pateiktos informacijos sprendimui priimti, pagal tikrinančio asmens praÅ¡ymÄ papildoma informacija nebuvo pateikta ir dėl to pritarti projektui nėra galimybės (14 p.).

Jei projektÄ patikrinęs asmuo projektui pritaria, jis tai nurodo informacinėje sistemoje „Infostatyba“; nustatytu terminu pritarimo nenurodžius, laikoma, kad projektui yra pritarta (15 p.). Pasibaigus projekto tikrinimo terminui, įgaliotas iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ savivaldybės valstybės tarnautojas per 3 darbo dienas raÅ¡tu informuoja statytojÄ , kad jam iÅ¡duodamas statybÄ leidžiantis dokumentas,- jei negauta nė vieno nepritarimo projektui; jei buvo nuspręsta leisti statyti statinį laikinai naudoti, statybÄ leidžiančiame dokumente nurodomas statinio laikino naudojimo terminas (16 p.).

Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad nekilnojamojo turto objektai- administracinės patalpos su prekybinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra pareiškėjo R. K. nuosavybė, o administracinės patalpos su prekybinėmis ir baro patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje- trečiųjų suinteresuotų asmenų G. A. M. ir UAB DE JURE bendroji dalinė nuosavybė.

Be to, trečiojo suinteresuoto asmens G. A. M. nuosavybe yra negyvenamoji patalpa- įstaiga (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, valstybinės žemės patikėjimo teise jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, kurios nuomininkais pagal 2000 07 26 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N21/2000-0106, pakeistÄ 2012 11 26 susitarimu Nr. 13SŽN-(14.13.62)-216, yra pareiÅ¡kėjas R.

K. ir tretieji suinteresuoti asmenys G. A. M. ir UAB DE JURE. 2012 11 26 susitarimo Nr. 13SŽN-(14.13.62)-216 „Dėl 2000 m. liepos 26 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2000-0106 pakeitimo“ 4.1 punkte pažymėta, kad nuomotojas suteikia teisę nuomininkui G. A. M. žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentu nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Nustatyta, jog 2012 09 25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš dalies tenkinant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį, atsakovas G.

A. M. buvo įpareigotas per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Statybos įstatyme numatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius Å¡io reikalavimo per nustatytÄ terminÄ savo lėšomis likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, nustatytus 2011 09 21 savavaliÅ¡kos statybos akte Nr. SSA-30-110921-00064. 2014 05 02 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija statytojui trečiajam suinteresuotam asmeniui G. A. M. iÅ¡davė leidimÄ statyti statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius), atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ (-us) Nr. LNS-31-140502-00086, kuriuo pagal paslaugų paskirties pastato naujos statybos, patalpos-įstaigos (un.

Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatų dalies ardymo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Klaipėdos m. sav. projektÄ numatyta paslaugų paskirties neypatingo statinio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Klaipėdos m. sav., nauja statyba. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos tikrino teismo įpareigojimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymÄ ir 2014 05 30 Teismo įpareigojimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos / statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ / statybos, kuri nėra savavaliÅ¡ka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. 4D-1458(26.29) patvirtino, kad įpareigotas įvykdyti teismo sprendimÄ paÅ¡alinti statybos padarinius asmuo teismo įpareigojimÄ Ä¯vykdė, 2014 06 02 buvo suraÅ¡ytas Statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas Nr. SPA-1018 (16.54), o 2014 05 30 – StatybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo teisėtumo, prisijungimo sÄ lygų ir specialiųjų reikalavimų iÅ¡davimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. LDIPA-30-140530-00037, kuriame konstatuota, kad 2014 05 02 leidimas statyti naujÄ (-us) statinį (-ius), rekonstruoti statinį (-ius), atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ (-us) Nr. LNS-31-140502-00086 iÅ¡duotas teisėtai.

Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad ginčo teritorijoje veikia komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų Å¡alinimas. Paslaugų paskirties pastato naujos statybos, patalpos-įstaigos (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatų dalies ardymo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Klaipėdos m. sav. techniniame projekte Nr. PV/2013/KL/02-TP pažymėta, kad projektuojamÄ pastatÄ numatoma jungti prie sklype esančių centralizuotų inžinerinių tinklų. Byloje nėra ginčo, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėda, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys seni tinklai nerekonstruoti, nebuvo iÅ¡kelti, naujas nekilnojamojo turto objekas nesukurtas.

Nors teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė įrodymus, kad buitinių ir lietaus nuotėkų tinklų nuo pastatų (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) esančių nuotekų šulinių Nr. 155, 166a, 162 ir 168 AB Klaipėdos vanduo neeksploatuoja, į nurodytus infrastruktūros objektus nei pareiškėjo, nei kitų asmenų nuosavybės teisė neįregistruota, naudojimosi nurodytais objektais tvarka nenustatyta. Nagrinėjamu atveju nepaneigta, kad jungimasis prie ginčo žemės sklype esančių inžinerinių tinkle bus vykdomas trečiojo suinteresuoto asmens G.

A. M. naudojamoje nuomojamo žemės sklypo dalyje. Negatyvus poveikis pareiÅ¡kėjo nuosavybe esančiam nekilnojamojo turto objektui nepatvirtintas į bylÄ pateiktais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neteisėta (savavaliÅ¡ka) statyba gali bÅ«ti legalizuota tik esant dviejų bÅ«tinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, turi bÅ«ti konstatuota, kad savavaliÅ¡kos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų; antra, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008).

Statybos darbų atitiktį vieÅ¡osios teisės normų reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal savo kompetencijÄ vertina atitinkamos kompetentingos institucijos ir subjektai jau turėdami Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytus leidimui statyti naujÄ statinį gauti dokumentus. Nustačiusios neatitiktis, jos įpareigoja jas paÅ¡alinti, o to nepadarius- neiÅ¡duoda statybÄ leidžiančio dokumento ir neleidžia įteisinti savavaliÅ¡kos statybos (Statybos įstatymo 23 straipsnio 14–16, 23 d.).

Šių institucijų tikrinamos atitikties teisės aktų reikalavimams teismas nevertina. Kaip nustatyta, pareiškėjas nėra nei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendraturtis, nei gretimo žemės sklypo savininkas, taip pat nėra ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančių inžinerinių tinklų savininkas, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas nepagrindė savo įgaliojimų Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 punkte nurodytu pagrindu reikalauti, kad teismas nustatytų ir pašalintų teisės aktų pažeidimus.

Ä®vertinusi byloje esančius įrodymus, pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytus argumentus dėl galimų jo teisių pažeidimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog jam trukdoma naudotis jo nuomojamo žemės sklypo dalimi ar savo statiniu, ar jam daroma kokia nors neigiama įtaka. Kadangi teisė įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ kaip tokia, pareiÅ¡kėjo negali bÅ«ti ginčijama, esant nurodytoms aplinkybėms, skundas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teismasn u s p r e n d ž i a:

           skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .            Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                                 Eglė Kiaurakytė                                                                  Dalia Gumuliauskienė                                                                  Vida Stonkuvienė                                                                 Â