13e2fdb3-7d71-48a7-b4e1-487ed123be45 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2222-324/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01225-2014-7Procesinių sprendimų kategorijos: (S) 2.6.5.2.1.; 3.3.1.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

L., atsakovės E. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-405-918/2015 pagal ieÅ¡kovo A. L. ieÅ¡kinį atsakovei E. L. dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo), atsakovės E. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. L. dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nustatė:

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriame prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu nustatytÄ 300 Lt iÅ¡laikymo dydį kiekvienam vaikui ir priteisti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ vaikams E. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir A. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 130 Lt kas mėnesį. Nurodė, kad materialinė padėtis nuo 2011 m. ženkliai pablogėjo, negali mokėti iÅ¡laikymo po 300 Lt kiekvienam vaikui. 2011 m. dirbo, pajamos per mėnesį buvo apie 2000 Lt darbo užmokestis ir 335,92 Lt netekto darbingumo pensija.

Stipriai pablogėjus ieÅ¡kovo sveikatai, nuolat serga, nebegali dirbti, darbo užmokesčio negauna, gyvena tik iÅ¡ ligos paÅ¡alpos ir 354,74 Lt dydžio netekto darbingumo pensijos. IeÅ¡kovui numatomas ilgas gydymo ir reabilitacijos procesas, pasveikimo galimybės abejotinos, todėl dirbti negalės ilgÄ laikotarpį. Nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki 2047 m. balandžio 8 d. ieÅ¡kovui nustatytas 50 procentų darbingumas, todėl dabar negali dirbti ir ateityje galimybes įsidarbinti taip pat labai ribos sveikatos bÅ«klė.

Tai, kad atsakovė moka kompensacijÄ ieÅ¡kovui už jai atitekusiÄ didesnę santuokoje įgyto turto dalį, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo materialinė padėtis ženkliai pagerėjusi, atsakovė galėjo praÅ¡yti kompensacijos ir iÅ¡laikymo įskaitymo. IeÅ¡kovas atsakovės mokamos kompensacijos realiai negauna, kadangi antstolis iÅ¡ atsakovės pajamų nuraÅ¡ytÄ kompensacijos sumÄ Ä¯skaito kaip ieÅ¡kovo mokamÄ iÅ¡laikymÄ . Ä®monės, kuriose ieÅ¡kovas yra direktoriumi, veiklos nevykdo, pelno iÅ¡ jų nėra, dividendų iÅ¡ paprastųjų vardinių akcijų negauna.

Atsakovės materialinė padėtis Å¡iuo metu daug geresnė nei ieÅ¡kovo. Atsakovė pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu nustatytÄ 300 Lt iÅ¡laikymo dydį kiekvienam vaikui ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ po 600 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodė, kad vaikų poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia po 1500 Lt. Abiems vaikams nustatytas vidutinis neįgalumo lygis dėl epilepsijos, reikalingas gydymas, vaistai, reabilitacija, abu vaikai neÅ¡ioja akinius.

Atsakovei nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, vaikais rÅ«pintis ji pajėgi, tačiau jai reikalinga pagalbos. Atsakovės gaunamas pajamas sudaro netekto 1312,89 Lt darbingumo pensija, 1080 Lt Å¡alpos pensija neįgaliems vaikams, t.y. po 540 Lt kiekvienam vaikui, ir 360 Lt tikslinė priežiÅ«ros kompensacija atsakovei. Atsakovė moka paskolÄ bankui po 100 Eur kas mėnesį už įsigytÄ butÄ , kuriame gyvena su vaikais, ir kompensacijÄ ieÅ¡kovui už jai atitekusiÄ didesnę santuokoje įgyto turto dalį nutraukiant santuokÄ .

Atsakovė negali dirbti, nes vaikams reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra. Galėtų dirbti po kelias valandas per dienÄ , bandė ieÅ¡koti administratorės darbo, tačiau jos niekas nepriėmė. Vaikų poreikiai nepadidinti, nes vaikai gyvena su atsakove ir jai gerai žinomi jų poreikiai. Kiekvienam vaikui kas mėnesį reikia po 50 Lt vaistams, kas mėnesį turi bÅ«ti atliekami tyrimai dėl vaistų koncentracijos kraujyje. Vaikams paskirti 5 mokami užsiėmimai pas psichologÄ dėl tvirkinimo bylos.

Akinius vaikams reikia keisti kas pusę metų arba kas metus, A. reikalingi akinių lęšiai brangÅ«s, ne visi rėmeliai jiems tinka. E. akiniai paprastai kainuoja pigiau. Pradėjus lankyti mokyklÄ , vaikų poreikiai padidėjo, nes reikėjo lėšų uniformoms, pietums mokykloje, kanceliarinėms prekėms, bÅ«reliams. Abu vaikai lanko Å¡okius – reikia mokėti 160 Lt už abu mėnesiui, ir Å¡achmatų bÅ«relį – už abu 40 Lt mėnesiui. Drabužius vaikams dažniausiai perka padėvėtus arba naudoja atiduotus giminaičių.

Atsakovė turi apie 800 Lt įsiskolinimo už komunalinius mokesčius. Atsakovės sugyventinis nedirba, studijuoja, tačiau jo tėvai padeda šeimai maisto produktais ir pinigais. Pati atsakovė kiekvienam vaikui kas mėnesį skiria po 500 Lt. Bendras šeimos biudžetas yra apie 3000 Lt. Atsakovei savo poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 1200 Lt. Atsakovės tėvai taip pat padeda maistu, nuperka vaistų ir vitaminų. Vaikai gyvena su atsakove, jai tenka didesnė rūpesčių našta, todėl ieškovas prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi pinigais po 600 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį.

IeÅ¡kovas darbo santykius nutraukė savo noru, kito darbo nesiekia susirasti, taip sÄ moningai blogina savo materialinę padėtį, siekdamas mokėti vaikams mažesnį iÅ¡laikymÄ . IeÅ¡kovo darbingumo lygis didesnis nei atsakovės. IeÅ¡kovas yra įmonės akcininkas, naudojasi įmonės turtu – telefonu, automobiliu. Jokių duomenų, kad ieÅ¡kovo įmonės veikia nepelningai, teismui nepateikta. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Sprendė, kad ieÅ¡kovas nepateikė duomenų apie objektyvias priežastis, dėl kurių jo materialinę padėtį bÅ«tų galima vertinti kaip ženkliai pablogėjusiÄ , neįrodė, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių susirasti darbÄ ir gauti stabilias pajamas, o nustatytas 50 procentų darbingumas nelemia visiÅ¡ko neįgalumo, absoliučiai ribojančio galimybes dirbti. IeÅ¡kovas, teisindamasis savo sveikatos bÅ«kle, siekė perkelti savo vaikų iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ atsakovei ir valstybei.

IeÅ¡kovo siÅ«lomo iÅ¡laikymo po 130 Lt kiekvienam vaikui nepakaktų net minimaliausiems jų poreikiams tenkinti. Vaikams nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, ieÅ¡kovo ir atsakovės darbingumo lygiai buvo nustatyti 2011 m. Å¡alims susitariant dėl vaikams teiktino iÅ¡laikymo po 300 Lt, todėl Å¡alys savo ir vaikų sveikatos bÅ«klę, reikalingÄ iÅ¡laikymo dydį, įvertino nutraukiant santuokÄ . Pagrįstais laikė vaikų poreikių pagrindime nurodytos komunalinių mokesčių dalies ir bÅ«sto draudimo iÅ¡laidas.

Vaikų auginimas be kultÅ«rinių renginių, užklasinės veiklos, atostogų, gimtadienių Å¡ventimo, telekomunikacijų prieÅ¡tarautų vaikų interesams, pažeistų jų teises, ribotų ugdymÄ , socialinius santykius, pasaulio suvokimÄ , sudarytų netinkamas buities sÄ lygas ir galėtų bÅ«ti pagrindas tėvo valdžios ribojimui. IeÅ¡kovas, siÅ«lydamas riboti vaikų poreikius, savo pasiÅ«lymų dėl vaikų ugdymo, laisvalaikio, buities sÄ lygų neteikė, todėl vien deklaratyvÅ«s pasisakymai apie vaikų iÅ¡laikymo kaÅ¡tus neturėjo esminės reikÅ¡mės nustatant vaikų poreikius.

Įvertinus atsakovės materialinę padėtį abejotina, ar ji finansiškai pajėgi kas mėnesį skirti tiek lėšų ne būtiniesiems vaikų poreikiams tenkinti, todėl dalį nurodytų išlaidų laisvalaikiui, aprangai, avalynei laikė neįrodytomis. Kitas išlaidas maistui, vaistams, sveikatos priežiūrai, komunaliniams mokesčiams laikė pagrįstomis. Vaikams augant, jų poreikiai didėja, o vaikų specialiesiems poreikiams reikia skirti papildomų lėšų, tačiau atsakovė neįrodė, kad nuo 2011 m. vaikų poreikiai ženkliai pasikeitė.

Atsakovė iÅ¡ valstybės gauna paÅ¡alpÄ , skirtÄ vaikų neįgalumo reikmėms, o kitais vaikų poreikius privalo pasirÅ«pinti patys tėvai. Pagal byloje esančius duomenis vaikų poreikiai iÅ¡augo Å¡iek tiek dėl to, kad abu vaikai lanko mokyklÄ ir atsirado papildomų iÅ¡laidų mokykliniams reikmenims bei popamokinei veiklai. Ä®vertinus Å¡alių nepilnamečių vaikų amžių, specialiuosius poreikius dėl sveikatos bÅ«klės, vaikų poreikių pagrindimÄ , tėvų materialines galimybes, teismas konstatavo, kad vaikų poreikiams kas mėnesį reikalinga po 1330 Lt.

Atsakovei valstybė moka po 720 Lt už kiekvienÄ vaikÄ , todėl, iÅ¡ nustatytos poreikių sumos atėmus valstybės mokamÄ sumÄ , tėvams lieka skirti po 600 Lt kiekvienam vaikui, t.y. po 300 Lt ieÅ¡kovui ir atsakovei kiekvienam vaikui. Tai toks iÅ¡laikymo dydis, koks yra priteistas. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmestas ieÅ¡kinys.Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ .

Ženkliai pasikeitus vieno iÅ¡ tėvų turtinei padėčiai, vaikui priteisto iÅ¡laikymo dydis gali bÅ«ti sumažintas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas nekvestionuoja savo pareigos teikti vaikams iÅ¡laikymÄ , tačiau vaikų teisės negali bÅ«ti laikomos prioritetinėmis neatsižvelgiant į tėvų galimybės iÅ¡laikymÄ teikti ligos laikotarpiu. IeÅ¡kovas nuo 2014 m. kovo 16 d. neturi galimybių teikti 300 Lt iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui, kadangi tapo nedarbingas dėl ligos. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė naujos neįgalumo ir darbingumo nustatymo iÅ¡vados.

Ligonio siuntimÄ Ä¯ Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijÄ sprendžia ne ligonis, o jį gydantis gydytojas tuomet, kai baigiamas gydymas ir matyti, kad asmens sveikatos bÅ«klė nepagerėjo ir yra pagrindas keisti nustatytÄ nedarbingumo lygį. IeÅ¡kovas yra gydomas, jo nedarbingumas susijęs su psichikos liga, todėl jis dėl sveikatos bÅ«klės negali dirbti. Asmuo, sergantis psichine liga, negali kontroliuoti savęs, todėl iÅ¡ esmės jo bÅ«klė nepriklauso nuo jo valios. IeÅ¡kovui gydymo laikotarpiu nerekomenduojama dirbti, tai nurodyta medicininiuose dokumentuose, Å¡iais duomenimis teismas neabejojo, tačiau jų nevertino.

Teismas pateiktus įrodymus turi įvertinti ir dėl jų motyvuotai pasisakyti. Teismas nurodė tik 2014 m. kovo 27 d. medicininį pažymėjimÄ , nepasisakė dėl 2015 m. kovo 2 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o, 2014 m. liepos 4 d., 2014 m. rugsėjo 26 d. medicininių pažymėjimų.Gaunamos pajamos neleidžia ieÅ¡kovui teikti priteisto iÅ¡laikymo, dėl ko kaupiasi skola. 2011 m. ieÅ¡kovo pajamos, neįskaitant neįgalumo paÅ¡alpos, vidutiniÅ¡kai sudarė 580 Eur per mėnesį. Nuo 2014 m. birželio 16 d. ieÅ¡kovo pajamas sudaro 102 Eur neįgalumo paÅ¡alpa, kurios 50 procentų iÅ¡skaito iÅ¡laikymui vaikams, todėl ieÅ¡kovo pajamos tėra 51 Eur per mėnesį.

Likusi pajamų dalis yra nepakankama ieÅ¡kovui pragyventi, dėl ko jis yra priklausomas nuo savo artimųjų. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovo pajamos ženkliai sumažėjo, kas leidžia daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo materialinės padėties ženklaus pablogėjimo dėl diagnozuotos psichinės ligos, priežasčių, nepriklausančių nuo ieÅ¡kovo. IÅ¡laikymo dydžio sumažinimo praÅ¡o ligos laikotarpiu.Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas nesiėmė priemonių susirasti darbÄ .

Pateikiant ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas dirbo UAB „Eurivita“, VÅ¡Ä® Euritos asmens sveikatos priežiÅ«ros centre bei VÅ¡Ä® „Eurivita“, Å¡iuo metu dirbta tik VÅ¡Ä® „Eurivita“ buhalteriu, kadangi iÅ¡ kitų dviejų darboviečių 2015 m. birželio 19 d. ieÅ¡kovas buvo atleistas pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , t.y. dėl ligos negalint dirbti. Teismas nurodė, kad vien deklaratyvÅ«s ieÅ¡kovo pasisakymai apie vaikų iÅ¡laikymo kaÅ¡tus neturi esminės reikÅ¡mės nustatant vaikų poreikius, tačiau teismas nevertino, kad ieÅ¡kovui yra uždrausta bendrauti su vaikais dėl pradėto ikiteisminio tyrimo.

Ieškovas negali vairuoti transporto priemonės, todėl negali pavežti vaikų. Neturi transporto priemonės ir neturi teisės vairuoti. Atsakovės pateikti vaiko poreikių paskaičiavimai yra akivaizdžiai užaukštinti, prieštarauja atsakovės ir liudytojų paaiškinimams. Iki šalims išsiskiriant, ieškovas rūpinosi vaikais, faktiškai valdė visus šeimos finansus, todėl jo pateikti skaičiavimai yra padaryti remiantis faktiniais vaikų poreikiais ir jų realiomis išlaidomis. Ieškovas neneigia vaiko poreikių, tačiau išlaidos buvo planuojamos, atsižvelgiant į ribotas finansines galimybes.

Atsakovė realiai nurodomų iÅ¡laidų vaikams neturi, o iÅ¡laidų padidinimas sietinas su jos noru gauti didesnį, nei realiai reikalinga vaikams, iÅ¡laikymÄ . Atsakovė disponuoja ženkliai didesnėmis pajamomis, kadangi kai kurios jos iÅ¡laidos kitu atveju bÅ«tų nepateisinamos. Vaikams reikalingi akiniai, tačiau jeigu juos reikia keisti kas metus, neekonomiÅ¡ka už akinius mokėti 122,80 Eur (424 Lt). Parduotuvėje „Vision Expr?s“ akinių kainos siekia 85–100 Lt (iki 30 Eur). Nepateisinamos neprotingos iÅ¡laidos, ypač kai tėvų galimybės ribotos.

Tai, kad atsakovė, patikslinusi iÅ¡laidas akiniams, jas sumažino per pusę ir daugiau, leidžia abejoti ir kitų jos pateiktų iÅ¡laidų pagrįstumu.Mano, kad vaiko poreikiams patenkinti pakanka apie 300 Eur per mėnesį kiekvienam, o atsižvelgiant į tai, kad vaikai gauna neįgalumo paÅ¡alpÄ , kuri vienam vaikui per mėnesį sudaro 208,53 Eur/720 Lt, atsakovei skiriant 83,89 Eur, ieÅ¡kovo priteisto iÅ¡laikymo dydžio sumažinimas nuo 83,89 Eur iki 37,65 Eur vaikų interesų nepažeistų, kadangi vaikų poreikiams skirtina suma sudarytų 333 Eur/1150 Lt.PraÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies, priteistÄ iÅ¡laikymo dydį sumažinant.

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad nepagrįsta sprendimo dalis, kuria atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinis. Teismas neatsižvelgė į vaikų poreikių iÅ¡augimÄ , pažeidė materialines teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotÄ praktikÄ , protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡laikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į bÅ«tinų sÄ lygų vaikui sudarymÄ , kitaip teikiamas mažesnio dydžio iÅ¡laikymas neatitiktų iÅ¡laikymo paskirties. Teismas konstatavęs, jog vaikų poreikiai padidėjo, visÄ padidėjusių iÅ¡laidų naÅ¡tÄ perkėlė atsakovei. Teismas neįvertino fakto, jog tėvai privalo dalytis vaiko auklėjimo, lavinimo, užimtumo, sveikatos apsaugos ir kitomis pareigomis, tačiau visas pareigas vaikams yra prisiėmusi atsakovė, kurios sveikatos bÅ«klė blogesnė nei ieÅ¡kovo.

Atsakovė vaikams skiria visÄ savo laisvalaikį, lydi juos į mokyklÄ , padeda paruoÅ¡ti pamokas, vežioja juos į bÅ«relius, mankÅ¡tas ir masažus pas gydytojus, perka ir ruoÅ¡ia maistÄ , perka drabužius, patalynę, juos prižiÅ«ri, rÅ«pinasi jų laisvalaikiu, kultÅ«rinėmis priemonėmis, užtikrina jų buitines sÄ lygas. Visa tai atima ne tik laikÄ , bet ir papildomas materialines iÅ¡laidas, kurių teismas nepagrįstai neįvertino. IeÅ¡kovas nusiÅ¡alinęs nuo vaikų auklėjimo, jo dalis iÅ¡laikant vaikus neabejotinai turėtų bÅ«ti didesnė.Teismas neturėjo pagrindo suabejoti liudytojų, kurie patvirtino materialiai padedantys atsakovei, sÄ Å¾iningumu.

Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai, teismas nepagrįstai sprendė, kad vaikų iÅ¡laikymui reikalingas iÅ¡laikymo dydis yra pakankamas. Vaikai turi didelių sveikatos sutrikimų, todėl teismas nepagrįstai iÅ¡laidas fiziniam lavinimui nelaikė bÅ«tinomis. Jos gerina ne tik jų fizinę, bet ir psichologinę vaikų bÅ«klę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nors Å¡is kriterijus nėra imperatyvus, neabejotina, kad bylos Å¡alių nepilnamečiai vaikai, turintys didelių sveikatos sutrikimų, turi ir papildomų iÅ¡laidų, kurių neužtikrina ir nepadengia valstybės mokamos iÅ¡mokos.Teismas įvertino ieÅ¡kovo galimybes dirbti ir gauti pajamas. Padaręs pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas turi realias galimybes dirbti ir užtikrinti nepilnamečių vaikų visavertį aprÅ«pinimÄ , nepagrįstai atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiams vaikams padidinimo.PraÅ¡o sprendimo dalį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad atsakovė neįrodė, kad vaikų poreikiai ženkliai padidėjo, kad tėvų, ar vieno jų turtinė padėtis ženkliai pagerėjo. IeÅ¡kovo padėtis ženkliai pablogėjo dėl jo ligos. Vaikų sveikatos sutrikimai netrukdo jiems visaverčiai gyventi, nereikalauja didelių papildomų iÅ¡laidų, kadangi nuo epilepsijos vaikams skiriami vaistai yra didžiÄ ja dalimi ir visiÅ¡kai kompensuojami.

Valstybės skiriamų lėšų per mėnesį pakanka patenkinti vaikų poreikius. Fizinis lavinimas nebÅ«tinai turi bÅ«ti mokamas, atsakovė nedirba, ji vaikų fiziniu lavinimu gali užsiimti sportuodama su jais lauke, bÅ«dama daugiau gamtoje, žaisdama su jais judrius žaidimus. Taip stiprintų vaikų ir motinos ryšį, gerintų finansinę padėtį. Å eima, kurios finansinės galimybės yra ribotos, turi ieÅ¡koti galimybių, kaip norimÄ rezultatÄ pasiekti minimaliomis iÅ¡laidomis. Atsakovė turi aukÅ¡tojo mokslo diplomÄ , buhalterės specialybę, gali dirbti namuose, turi vadovaujamo darbo patirties įmonėje.

Atsakovė privalo imtis priemonių didesnėms pajamoms gauti. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovas vaikais rÅ«pinosi prieÅ¡ keturis metus, Å¡iuo metu vaikų poreikiai iÅ¡augo, todėl ieÅ¡kovui negali bÅ«ti žinomi. IeÅ¡kovo argumentas, jog atsakovės pajamos yra didesnės nei nurodo, yra niekuo nepagrįstas prasimanymas, kuris skaudina atsakovę ir artimuosius, atsisakiusius daugelio patogumų, teikiant materialinę paramÄ atsakovės vaikams.

IÅ¡ gaunamų pajamų atsakovė su vaikais negalėtų pragyventi, nes ieÅ¡kovas jau ilgÄ laikÄ teikia tik dalinį iÅ¡laikymÄ . Atsakovė moka kreditÄ už butÄ , nepakanka lėšų iÅ¡mokėti 16 000 Lt kompensacijos ieÅ¡kovui už jai tekusius namų apyvokos daiktus, tai patvirtina, kad atsakovė neturi pajamų visų poreikių patenkinimui. Nevertinti medicininiai dokumentai yra ligos istorijos iÅ¡raÅ¡ai, konstatuojantys ieÅ¡kovo bÅ«klę laikinojo nedarbingumo metu, kai jam buvo iÅ¡duoti nedarbingumo pažymėjimai.

Laikinojo nedarbingumo laikotarpis nėra pagrindas įrodinėti darbingumo sumažėjimÄ , sumažinti iÅ¡laikymo dydį. 2011 m. Å¡alys susitarė dėl iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiams vaikams įvertinus jų poreikius, todėl šį iÅ¡laikymo suma atspindi realius vaikų poreikius, be to, vaikų poreikiai jiems augant žymiai padidėjo. Atsakovei ir taip tenka didesnė iÅ¡laikymo naÅ¡ta. IeÅ¡kovas neprisideda ne tik prie padidėjusių vaikų poreikių, bet nevykdo ir kitų tėvo pareigų.

IeÅ¡kovas yra VÅ¡Ä® „Eurivita“ vienintelis savininkas, bendrovė valdo turtÄ , automobilį. Mano, kad ieÅ¡kovas nenutraukė darbinės veiklos, pajamas slepia, nes įmonė negali veikti kurdama darbÄ tretiesiems asmenims. IeÅ¡kovui nevykdant pareigos iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus, vaikų poreikiai dėl to nesumažėjo. Atsakovei nemokant kompensacijos už namų apyvokos daiktus, ieÅ¡kovas kreipėsi dėl priverstinio sprendimo vykdymo, kad rodo, jog vaikų interesai jam nėra prioritetas.

Nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas dėl ligos negali savęs kontroliuoti, iÅ¡ kreipimosi į teismÄ matyti, jog jis sÄ moningai siekia sau naudingo sprendimo, jam pakanka lėšų apmokėti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovo nurodoma suma neatitinka vaikų, kurie turi sveikatos sutrikimų, poreikių. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai netenkintini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nepakeistÄ nepilnamečiams vaikams priteisto iÅ¡laikymo dydį.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-15936-748/2011 Å¡alys susitarė dėl vaikams teiktino iÅ¡laikymo dydžio, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo, prievolės kreditoriui vykdymo. 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   teismas nutraukė abiejų Å¡alių bendru sutikimu Å¡alių santuokÄ , įregistruotÄ 2003 m. liepos 18 d.

Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje; po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes; abiejų Å¡alių bendru sutikimu vaikų E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su atsakove; ieÅ¡kovas su vaikais bendraus be apribojimų, iÅ¡ anksto susitaręs su atsakove; ieÅ¡kovas vaikų iÅ¡laikymui nuo teismo sprendimo nutraukti santuokÄ Ä¯siteisėjimo dienos mokės po 300 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamas periodines iÅ¡mokas iki jų pilnametystės, arba kol vaikai mokysis mokymo įstaigos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau iki vaikams sueis 24 metai.

Pinigai turi bÅ«ti pervedami į atsakovės banko sÄ skaitÄ AB „Swedbank“, sÄ skaitos Nr. LT13 7300 0100 7453 5786 iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos; Å¡alys iÅ¡laikymo viena iÅ¡ kitos sau nereikalavo; po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise atiteko nekilnojamasis turtas – butas/patalpa su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), garažas (boksas) su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2007 m. birželio 5 d. dovanojimo sutartį; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise atiteko UAB „Eurita“, į.k. 136050287, registruota (duomenys neskelbtini), 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų; santuokoje įgyti namų apstatymo ir apyvokos daiktai liko atsakovei, kuri įsipareigojo iki 2012 m. liepos 1 d. imtinai padengti ieÅ¡kovui turėtas Å¡iam turtui įsigyti iÅ¡laidas 16 000 Lt, pervedant Å¡iÄ sumÄ dalimis ar visÄ iÅ¡ karto į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ , esančiÄ AB „Swedbank“, Nr. LT66 7300 0100 7453 5414;

Å¡alys susitarė, kad po santuokos nutraukimo prievolė pagal 2009 m. spalio 13 d. kredito sutartį Nr. 0350918010541-16 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kreditoriui AB SEB bankui liko solidari ir Å¡alių atsakomybė už prievolės vykdymÄ yra solidari. Tarpusavyje Å¡alys susitarė, kad visus įsipareigojimus pagal 2009 m. spalio 13 d. kredito sutartį Nr. 0350918010541-16 AB SEB bankui vykdys atsakovė. AB SEB bankui iÅ¡ieÅ¡kojus dalį kredito iÅ¡ neatsakingos už grÄ Å¾inimÄ Å¡alies, pastaroji turi regreso teisę į atsakingÄ už grÄ Å¾inimÄ Å¡alį.Nesutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimÄ (sumažinimÄ , padidinimÄ ) įtvirtinančias teisės normas.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ pagrindas reikalauti keisti nustatytÄ iÅ¡laikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimÄ ar pagerėjimÄ arba vaiko poreikių pasikeitimÄ , kurie turi bÅ«ti esminiai. Aplinkybės, lemiančios Å¡alių turtinės padėties pasikeitimÄ iÅ¡ esmės, yra labai įvairios: tai ir Å¡alių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų iÅ¡laikymo prievolių atsiradimas ar iÅ¡laikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) bÅ«tinos iÅ¡laidos ir kt.

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti iÅ¡laikymo dydį. IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ .

Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sÄ lygų sumažinti/ padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį buvimo, iÅ¡ esmės teisingai įvertino atsakovės nurodomus vaikų poreikius ir ieÅ¡kovo turtinę padėtį. Dėl nepilnamečiams vaikams skiriamo iÅ¡laikymo sumažinimo IÅ¡ Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – NDNT) 2009 m. gegužės 25 d. darbingumo lygio pažymos matyti, kad ieÅ¡kovui nedarbingumo lygis 50 procentų nustatytas nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki 2047 m. balandžio 8 d., ieÅ¡kovas yra iÅ¡ dalies darbingas.

IÅ¡ ligų apraÅ¡ymo (TLK-10 klasifikatorių) nustatyta, kad ieÅ¡kovui diagnozuota hipertenzinė Å¡irdies liga su Å¡irdies nepakankamumu (staziniu), atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso (His) pluoÅ¡to kojytės blokada, kitos Å¡irdies aritmijos, Å¡irdies nepakankamumas, kitos krÅ«tinės anginos formos. NDNT 2009 m. gegužės 25 d. iÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų nurodyta, kad ieÅ¡kovui ribojamas darbas su jonizuojančia spinduliuote, normas virÅ¡ijančioje Å¡iluminėje aplinkoje, keliant 15 kg krovinius rankomis, dirbti aukÅ¡tyje, naktinį ar virÅ¡valandinį darbÄ , rekomenduojama dirbti ne visÄ darbo dienÄ arba darbo savaitės laikÄ (t. 2 , b. l. 103-104).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie dokumentai patvirtina, kad ieškovas serga širdies ligomis, dėl kurių ieškovo darbingumo lygis nuo 2009 m. siekia 50 procentų. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad neturi galimybių teikti priteisto išlaikymo, kadangi nuo 2014 m. kovo 16 d. tapo nedarbingas dėl ligos. Ieškovo nurodoma liga nėra susijusi su 2009 m. nustatytu nedarbingumo lygiu, todėl nesudaro pagrindo pakeisti priteisto išlaikymo dydį, motyvuojant ieškovo pablogėjusia sveikata ir turtine padėtimi (CPK 178 straipsnis).

Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato NDNT. Pagal Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V479 (toliau tekste – tvarkos apraÅ¡as), 4 punktÄ darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraÅ¡u, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Pagal tvarkos apraÅ¡o 6 punktÄ bazinis darbingumas – asmens darbingumo lygis, nustatytas vadovaujantis medicininiais kriterijais (6.1 punktas), nedarbingas – asmuo, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ir kuris negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobÅ«dį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sÄ lygomis (6.2 punktas). Pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d.

įsakymu Nr. A1-78/V-179, (toliau tekste – kriterijų apraÅ¡as) 3 punktÄ sprendimÄ dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumÄ ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Pagal kriterijų apraÅ¡o 4 punktÄ bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos bÅ«klę: į visas jo darbingumui įtakÄ darančias ligas, traumas, patologines bÅ«kles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100 (6 punktas).

Pagal tvarkos apraÅ¡o 17 punktÄ , NDNT teritorinis skyrius, priėmęs sprendimÄ dėl asmens darbingumo lygio, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas iÅ¡raÅ¡o ir iÅ¡duoda (iÅ¡siunčia): nedarbingiems asmenims – socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos Darbingumo lygio pažymÄ ar (ir) Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymÄ , Neįgaliojo pažymėjimÄ ir asmeniui praÅ¡ant NDNT direktoriaus, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintos formos iÅ¡vadÄ dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų (17.1. punktas); iÅ¡ dalies darbingiems asmenims – pažymÄ , Neįgaliojo pažymėjimÄ ir iÅ¡vadÄ (17.2. punktas); darbingiems asmenims, t. y. tiems asmenims, kurių darbingumo lygis 60 procentų ir daugiau ir kurių darbingumo lygio priežastys nurodytos Å¡io Tvarkos apraÅ¡o 27.3–27.14 punktuose, pažymÄ (17.4.punktas); asmeniui pageidaujant – Darbingumo lygio vertinimo akto kopijÄ , reikalui esant, kitÄ informacijÄ apie jo darbingumo lygio vertinimÄ raÅ¡tu (17.5. punktas).IeÅ¡kovas savo nedarbingumÄ nuo 2014 m. kovo 16 d. grindžia medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ais, kurie nepatvirtina jo nedarbingumo lygio Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡o prasme.

Iš (duomenys neskelbtini) šeimos sveikatos centro 2014 m. kovo 27 d. medicininio pažymėjimo Nr. 7 matyti, kad ieškovui nustatyta medikų išvada yra adaptacijos sutrikimai (F43.2), pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F33.1), esant lėtiniams susirgimams, ieškovui reikalinga absoliuti ramybė, ilgas ambulatorinis gydymas, nerekomenduojama dirbti esamose pareigose (t. 1, b. l. 49). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė (toliau tekste – LSMUL) 2015 m. sausio 27 d. medicinos dokumento išraše nurodo, kad, išliekant stresogeninei situacijai, pacientas nedarbingas. (duomenys neskelbtini) šeimos sveikatos centro 2015 m. kovo 2 d. medicinos dokumento išraše nurodoma, kad ligonis nuolat sekamas specialisto, intensyviai ambulatoriškai gydomas, nedarbingas nuo 2014 m. kovo 16 d., išlieka nedarbingas (t. 2, b. l. 143-144).

IÅ¡ 2014 m. spalio 3 d. (duomenys neskelbtini) Å¡eimos sveikatos centro raÅ¡to Nr. 39-14 dėl duomenų pateikimo matyti, kad 2014 m. kovo 16–21 d. ieÅ¡kovÄ gydė krizių intensyvios terapijos centre po psichotraumuojančio įvykio, 2014 m. kovo 31 d. – balandžio 3 d. gydytas LSMUL reanimacijos skyriuje, po to perkeltas į psichiatrijos skyrių, esant bÅ«klei dėl adaptacinio sutrikimo, 2014 m. balandžio 23 d. – gegužės 14 d. gydytas krizių intervencijos dienos stacionare. IeÅ¡kovas nuolat lankosi pas psichiatrÄ , sekamas Å¡eimos gydytojo, gydymas tęsiamas.

Tuo remiantis darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nedirbti yra ieÅ¡kovo subjektyvus pasirinkimas, tačiau toks apsisprendimas neatleidžia jo nuo pareigos teikti iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams. Medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai nepagrindžia ieÅ¡kovo galimų darbo sÄ lygų, jie yra rekomendacinio pobÅ«džio. Tai, kad ieÅ¡kovas daugiau nei metus laiko serga psichikos liga, nuolat stebimas gydytojo, tačiau nė karto nebuvo siunčiamas į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, suponuoja dvi alternatyvias iÅ¡vadas – gydančio gydytojo nurodyta nedarbingumo diagnozė apima konkrečias pareigybes (2014 m. kovo 27 d. medicininis pažymėjimas), kas iÅ¡ esmės ieÅ¡kovo galimybių įsidarbinti neriboja (todėl nėra bÅ«tinybės kreiptis į NDNT); ieÅ¡kovas vengia rasti jo dabartinius gebėjimus atitinkantį darbÄ , vengia teikti priteistÄ iÅ¡laikymÄ vaikams.

IeÅ¡kovas neteisingai nurodo, kad dėl ligonio siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijÄ sprendžia gydantis gydytojas. Pagal tvarkos apraÅ¡o 7 punktÄ asmuo arba jo atstovas kreipiasi į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos jį gydantį gydytojÄ ir pateikia laisvos formos praÅ¡ymÄ dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad teikė tokios formos praÅ¡ymÄ darbingumui nustatyti. Tai patvirtino ir ieÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu (2015 m. gegužės 18 d. garso įraÅ¡o 55:15 min.).Apskųstajame sprendime iÅ¡vardinti ir įvertinti duomenys apie ieÅ¡kovo gaunamas pajamas (UAB „Eurita“,VÅ¡Ä® Euritos asmens sveikatos priežiÅ«ros centras, netekto darbingumo pensija), darbingumo lygį, tai, kad ieÅ¡kovas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, ieÅ¡kovo Å¡eiminę padėtį (kitų iÅ¡laikytinių neturi), nebuvo duomenų apie kreditorinius įsipareigojimus, socialines paÅ¡alpas (CPK 185 straipsnis). 2015 m. sausio 6 d. buities ir gyvenimo sÄ lygų patikrinimo aktu Nr. 1 nustatyta, kad ieÅ¡kovas gyvena prabangiau, nei Å¡iuo metu leidžia jo pajamos, važinėja kažkam priklausančiu automobiliu (t. 2, b. l. 84-85).

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad jo turtinė padėtis po 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo iÅ¡ esmės pablogėjo, kad jis iÅ¡naudojo visas įmanomas galimybes susirasti darbÄ ir gauti stabilias pajamas. Atmestinas ieÅ¡kovo motyvas, kad gaunamos pajamos neleidžia jam teikti viso iÅ¡laikymo dydžio. IÅ¡ Sodros duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas 2011 m. lapkričio mėn. Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies pagrindu savo noru išėjo iÅ¡ darbo AB „Lietuvos paÅ¡tas“ (t.

1. b. l. 21), 2012 m. rugsėjo mėn. Darbo kodekso 125 straipsnio 1 dalies pagrindu šalių sutarimu išėjo iš darbo UAB „Ilsna“ (t.

1. b. l. 23), 2014 m. balandžio mėn. Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies pagrindu savo noru išėjo iÅ¡ darbo UAB „Dignara“ (tai paneigia ieÅ¡kovo teiginį, kad iÅ¡ UAB „Dignara“ ieÅ¡kovÄ atleido) (t.

1. b. l. 25). Taigi ieÅ¡kovas, savo noru nutraukęs darbo santykius, žinojęs apie pareigÄ mokėti priteistÄ iÅ¡laikymÄ vaikams, gaunamų pajamų laikinÄ sumažėjimÄ prisiėmė savo rizika. Be to, iÅ¡ UAB „Eurita“, kurios vienintelis akcininkas yra ieÅ¡kovas, 2013 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonės turtas buvo vertas 84454 Lt (24459,57 Eur), per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų dydį sudarė 14987 Lt (4340,54 Eur), iÅ¡ 2014 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonės balanse įraÅ¡ytas turtas vertas 76843 Lt (22255,27 Eur), per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų dydis yra 1518 Lt (439,64 Eur), taigi prieÅ¡inga,i nei teigė ieÅ¡kovo atstovė, įmonė nėra nemoki.

Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra VÅ¡Ä® Euritos asmens sveikatos priežiÅ«ros centro direktorius. IÅ¡ Juridinių asmenų registrų centro duomenų matyti, kad nuo 2014 m. gruodžio 19 d. įmonės veikla buvo sustabdyta, tačiau 2015 m. balandžio 16 d. galiojimas pratęstas (praneÅ¡imas apie licencijos (leidimo) galiojimo sustabdymo panaikinimÄ registrų centre įregistruotas 2015 m. balandžio 21 d.). IÅ¡ to seka, kad įmonė veiklÄ tęsia ir yra reali galimybė iÅ¡ jos gauti pajamų. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovas neturi pajamų Å¡altinių, iÅ¡ kurių galėtų teikti vaikams reikalingÄ iÅ¡laikymÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovui nustatytas 50 procentų darbingumas riboja galimybes dirbti, tačiau galima rasti darbÄ , atitinkantį sveikatos apribojimus ir užtikrinti tiek savo, tiek nepilnamečių vaikų aprÅ«pinimÄ . Juo labiau, kad iÅ¡ 2014 m. gegužės 14 d. pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ Nr. 16.A-3280 matyti, kad bÅ«damas iÅ¡ dalies darbingas 2011–2012 m. vienu metu ieÅ¡kovas dirbo keturiose darbovietėse (tik vienoje darbovietėje 2011 m. dirbo du mėnesius), 2013 m. vienu metu dirbo trijose darbovietėse, 2014 m. sausį–kovÄ dirbo keturiose darbovietėse.

IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad pablogėjus sveikatai dėjo pastangas susirasti kitÄ , sveikatÄ atitinkantį darbÄ , ar kad rado darbÄ , tačiau dėl ligos negalėjo jo atlikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad 50 procentų nedarbingumas ieÅ¡kovui jau buvo nustatytas 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo priėmimo dienÄ , nėra pagrindo spręsti, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu ieÅ¡kovo nedarbingumo lygis bÅ«tų iÅ¡ esmės pasikeitęs, kas bÅ«tų pagrindas sumažinti priteisto iÅ¡laikymo dydį nepilnamečiams vienuolikos ir devynių metų vaikams.Nesutiktina su ieÅ¡kovu, kad Å¡alių vaikų poreikiams pakanka 300 Eur per mėnesį.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas neįrodinėjo vaikų poreikių sumažėjimo, savo reikalavimÄ grindė iÅ¡imtinai savo turtinės padėties pablogėjimu, o vaikų nurodomus poreikius vertino kaip per didelius vadovaudamasis atsakovės pateikta poreikių lentele. IeÅ¡kovas teisingai nurodo, kad atsakovė akivaizdžiai padidino vaiko poreikius, pirmosios instancijos teismas tai įvertino. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiu, kad jo paskaičiavimai padaryti pagal faktinius vaikų poreikius ir realias iÅ¡laidas, nes iki Å¡alių santuokos nutraukimo jis rÅ«pinosi vaikais, valdė Å¡eimos finansus.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas nebendrauja su vaikais (jam tai uždrausta daryti dėl pradėto ikiteisminio tyrimo), patvirtina, jog ieÅ¡kovas negali žinoti vaikų iÅ¡laikymo kaÅ¡tų, jų pakitusių poreikių po 4 metų. Santuokos nutraukimo metu abiems vaikams buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. IÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 9 d. pažymos Nr. 02-29-1618 matyti, kad Å¡alių vaikams 2011 m. lapkričio mėnesį valstybė jau teikė Å¡alpos pensijÄ ir priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinę kompensacijÄ , kuri sudarė 401,41 Eur (1386 Lt) (t. 1, b. l. 98).

Taigi, nutraukiant santuokÄ Å¡alys įvertino savo vaikų sveikatos bÅ«klę, gaunamas valstybės iÅ¡mokas ir tuo sÄ lygotÄ iÅ¡laikymo dydį. IÅ¡ to seka, kad 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu Å¡alims susitarus dėl vaikams teiktino iÅ¡laikymo po 86,89 Eur kiekvienam dydžio, ieÅ¡kovas pripažino, kad vaikų poreikiams iÅ¡ tikrųjų patenkinti reikalinga ne 300 Eur, o 575,19 Eur kiekvienam (86,89x2+401,41). Dėl nepilnamečiams vaikams skiriamo iÅ¡laikymo padidinimo Atsakovė nepagrįstai vaikams priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimÄ iÅ¡imtinai sieja tik su nepilnamečių vaikų poreikiais.

Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo pakeitimo, svarbu yra nustatyti, ar iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis po to, kai sprendimu buvo priteistas iÅ¡laikymas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Atsakovė neįrodinėjo ieÅ¡kovo turtinės padėties pasikeitimo (pagerėjimo), kuris bÅ«tų pagrindas priteisti vaikams didesnį iÅ¡laikymÄ . Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis nepagerėjo. Atmestinas atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vaikų poreikių augimÄ , pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei bÅ«tinų vaikui vystytis sÄ lygų sudarymui iÅ¡laikymÄ priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui iÅ¡laikymas ir turi bÅ«ti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v.

D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Atsakovė neįrodė aplinkybės, kad vaikų poreikiai po 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo ženkliai pasikeitė. Pažymėtina, kad vaikų poreikiams pasikeitus dėl jų sveikatos, atsakovė nuo 2014 m. vasario mėnesio iÅ¡ valstybės gauna didesnę iÅ¡mokÄ už vaikus (t. 1, b. l. 100). Taigi, su vaikų neįgalumu susijusias iÅ¡laidas, įskaitant fizinį lavinimÄ (baseinÄ ), kompensuoja valstybė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡alių vaikų poreikiai iÅ¡augo ne tiek, kad reikėtų padidinti iÅ¡laikymo dydį, teikiamÄ ieÅ¡kovo.

Aplinkybę, kad A. poreikiai nereikalauja 423,66 Eur mėnesio išlaidų, o E. – 416,35 Eur (t. 3, b. l. 38-41), įrodo apeliacine tvarka vertinamoje byloje esančios vaikų poreikių lentelės. Per devynis mėnesius atsakovė net tris kartus tikslino vaikų poreikių lenteles (nurodydama kaskart mažesnes išlaidas), kas leidžia abejoti, kiek realiai išleidžiama ir kokie yra vaikų tikrieji poreikiai. Atsakovė teigia, kad jos šeima sunkiai išgyvena, tačiau atsakovė nežinojo, kiek išleidžia vaikams per mėnesį, kiek pati skiria iš savo biudžeto lėšų vaikų poreikiams patenkinti.

Tai rodo, jog atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai gera, nereikalaujanti tikslaus iÅ¡laidų apskaičiavimo (2015 m. sausio 16 d. teismo posėdžio I garso įraÅ¡o 01:50:00 min., 01:21:05 min.). IÅ¡ vaikų poreikių lentelių matyti, kad nurodomos iÅ¡laidos virÅ¡ija bÅ«tinus vaikų poreikius ir neatitinka tėvų turtinės padėties (pvz., nėra perkamos kiekvienÄ mėnesį sezoninės prekės – žieminė striukė, demisezoninė striukė, megztiniai, žieminės kelnės, pėdkelnės ir golfai, žieminės kepurės, pirÅ¡tinės, Å¡alikai, uniforma; 11 ir 9 metų vaikams nereikia specialios sportinės aprangos; nepagrįstos iÅ¡laidos kiekvienÄ mėnesį patalynei, rankÅ¡luoščiams).

Atsakovė nurodė, kad drabužius perka turguje, padėvėtų drabužių parduotuvėse, liudytoja A. V. parodė, kad atiduoda drabužius mergaitei (2015 m. kovo 4 d. posėdžio garso II įraÅ¡o 01:56:00 min.), todėl kritiÅ¡kai vertintinos kiekvienÄ mėnesį patiriamos iÅ¡laidos aprangai. Neįtikima, kad abiems vaikams iÅ¡leidžiama 314,5 Lt laisvalaikiui ir papildomai įtraukiant užklasinę veiklÄ (210 Lt), kultÅ«rines dienas mokykloje (10 Lt), lavinančius žaidimus (12 Lt), avalynę Å¡okiams (5 Lt), t. y. dar 552 Lt kiekvienÄ mėnesį.

LogiÅ¡ka, kad atostogoms pas senelius atsakovė iÅ¡laidų nepatiria, todėl jos įtrauktos nepagrįstai. Be to, atsakovės mama nurodė, kad kiekvienÄ dienÄ teikia iÅ¡laikymÄ anÅ«kams (2015 m. kovo 4 d. II garso įraÅ¡o 01:27:20 min.). IÅ¡ atsakovės 2014 m. sausio mėn. – 2015 m. kovo mėn. vienos sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad komunaliniams mokesčiams iÅ¡ viso sumokama vidutiniÅ¡kai 760,48 Eur per mėnesį, vienam vaikui tenkanti mokesčių dalį atsakovė nurodė 190,12 Eur (1/4 dalis), tačiau pagrindinė bÅ«sto iÅ¡laidų naÅ¡ta turi tekti bÅ«sto savininkams (atsakovei), o ne vaikams.

Nesutiktina su atsakove, kad vaikų poreikiai didintini dėl mokyklos. E. į mokyklÄ pradėjo eiti po pusės metų nuo Å¡alių skyrybų (2015 m. sausio 16 d. I garso įraÅ¡as 01:16:20 min.), todėl atsakovė turėjo įvertinti Å¡ias iÅ¡laidas 2011 m. nustatant iÅ¡laikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tėvai, turintys tokiÄ galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui iÅ¡laidų sumÄ , kuri virÅ¡ija jo poreikius, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kitas iÅ¡ tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių iÅ¡laidų padengimo.

Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, bÅ«tinomis tenkinant vaiko poreikius iÅ¡laidos, siekiančios 1 MMA (prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ 300 Eur, nuo 2015 m. liepos 1 d. 325 Eur), tačiau Å¡i suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi bÅ«ti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. E. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis iki 2022 m. gruodžio 13 d., A. – iki 2015 m. liepos 28 d.

IÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 9 d. pažymos Nr. 02-29-1620 matyti, kad Å¡alių vaikams 2014 m. vasario mėnesį valstybė padidino priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinę kompensacijÄ ir iÅ¡ viso kas mėnesį moka 417 Eur (1440 Lt) (t. 1, b. l. 100). Be to, apeliacine tvarka vertinant sprendimÄ , A. neįgalumas pasibaigęs, byloje nėra duomenų, kad neįgalumas pratęstas. Pažymėtina, kad atsakovės turtinė padėtis, lyginant su ieÅ¡kovu, yra geresnė.

Å alims nutraukus santuokÄ , atsakovei asmeninės nuosavybės teise liko 4 kambarių butas Kaune. Nors atsakovė kitos santuokos nesudarė, tačiau gyvena su draugu 3-4 metus, su juo dalinasi komunalinių mokesčių naÅ¡ta, buities darbais, vaikų priežiÅ«ra ir pan. Atsakovė gauna didesnę netekto nedarbingumo paÅ¡alpÄ nei ieÅ¡kovas. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovui uždrausta bendrauti su vaikais dėl pritaikytos kardomosios priemonės pradėtame ikiteisminiame tyrime, neatleidžia atsakovės nuo pareigos lygiomis dalimis iÅ¡laikyti vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). 2015 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu atsakovė, teikdama paaiÅ¡kinimus apie gaunamÄ artimųjų paramÄ , buvo nenuosekli: nurodė, kad tėvai jai padėjo tik advokato iÅ¡laidas sumokėti, bet daugiau nepadeda (I garso įraÅ¡o 01:54:30 min.); nurodė, kai tėvai padeda, pastaruoju metu kiekvienÄ mėnesį praÅ¡o padėti, nes yra labai blogai (II garso įraÅ¡o 04:55 min.); pripažino, kad jos sugyventinio tėvai maistu remia 4 kartus per mėnesį.

Liudytoja E. B. (atsakovės motina) parodė, kad anÅ«kams teikia iÅ¡laikymÄ kiekvienÄ dienÄ , vidutiniÅ¡kai per mėnesį duoda 500 Lt (2015 m. kovo 3 d. II garso įraÅ¡o 01:27:20 min.). Taigi atsakovė nepagrįstai teigia, kad jos turtinė padėtis yra labai bloga, kadangi, be valstybės paÅ¡alpos vaikams, gaunamos nedarbingumo paÅ¡alpos, ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo, valstybės teikiamo iÅ¡laikymo, sugyventinio indėlio (nurodė, kad jis į Å¡eimos biudžetÄ Ä¯neÅ¡a apie 400-500 Lt), dar gauna paramÄ iÅ¡ artimųjų.

KritiÅ¡kai vertintini atsakovės motyvai, kad ji negali įsidarbinti, nes neturi kur palikti vaikų. Atsakovės sugyventinis mokosi, nedirba ir apie pietus grįžta namo (2015 m. kovo 3 d. II garso įraÅ¡o 02:01:00 min.). Pažymėtina, kad vaikai yra mokyklinio amžiaus (berniukas eina į 4 klasę, mergaitė – į 2 klasę), eina į mokyklÄ , taigi jie visÄ dienÄ namuose nebÅ«na. Jeigu atsakovės materialinė padėtis bÅ«tų labai bloga, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sÄ Å¾iningas asmuo, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , negalėtų sau leisti nedirbti, kad gautų pajamų Å¡eimos poreikiams patenkinti (CPK 3 straipsnio 8 dalis).

Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji negali susirasti darbo (CPK 178 straipsnis). Toks atsakovės elgesys rodo, kad ji siekia geresnio negu leidžia turtinė padėtis gyvenimo. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o neÅ¡aliÅ¡ka iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi bÅ«ti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismo konstatuoja, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista 86,89 Eur iÅ¡laikymo suma, gaunama valstybės paÅ¡alpa yra visiÅ¡kai pakankama Å¡alių vaikų iÅ¡laikymui įvertinus tai, kad analogiÅ¡kÄ pareigÄ turi ir atsakovė. Vadovaujantis iÅ¡dėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinius skundus, apeliantų naudai bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, nutaria: palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimÄ .

Teisėjai                          Raimondas Buzelis                                       Virginija Gudynienė             Algimantas Kukalis                                                                    Â