2022-02-09 Nr. AB-3165-3-65-3-00432-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-225-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00432-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 21R4-61 (AG4-53/18-2020), Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus (toliau – ir NMA) 2020 m. birželio 17 d. sprendimą Nr.KP_06_09 „Dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtos paramos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NMA iš naujo išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjos antrą mokėjimo prašymą Nr. 19JU-KP-16-1-05045 arba pakeisti / pratęsti projekto įgyvendinimo kontrolės terminą vienerių metų ataskaitiniam laikotarpiui.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. NMA Sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neįvykdė įsipareigojimo tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus, nes nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentai. Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2019 metus NMA buvo pateikti elektroniniu paštu. Be to, aplinkybė, kad pareiškėja neteisingai tvarko buhalterinę apskaitą, paaiškėjo tik po NMA atliktos patikros vietoje, kurioje ji negalėjo dalyvauti dėl paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos (Covid-19) visoje šalyje. 2020 m. gegužės 19 d. sudarė sutartį Nr. 20/2577 su viešąja įstaiga (toliau – ir VšĮ) Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo. Po sutarties sudarymo buvo parengi finansinės atskaitomybės dokumentai ir pateikti NMA.

2.2. Pareiškėja iš esmės įgyvendino projektą, t. y. įrengė laukinių gyvūnų aptvarą, įsigijo 33 vnt. danielių, kurie atsivedė jauniklių, sukūrė mišrų ūkį, įgijo būtinąją ūkininkavimo kompetenciją, išklausė Jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programą, toliau nepertraukiamai vykdė ūkininko veiklą. Nežymus nukrypimas nuo formalių reikalavimų, kuriuos galima ištaisyti, neturėtų būti priežastimi teigti, kad nepasiekti projekto tikslai ar kad paramos sutarties nutraukimas yra adekvati ir proporcinga priemonė, pakaktų ir atitinkamo protingo dydžio piniginės sankcijos taikymo;

2.3. 500 Eur avansas už danielių įsigijimą, sumokėtas grynaisiais, turėtų būti pripažintas tinkama suma finansavimui, nes pareiškėja neturėjo galimybės šios pinigų sumos sumokėti bankiniu pavedimu dėl nuo jos nepriklausančių ir netikėtai susiklosčiusių aplinkybių (sutriko ryšys, neveikė elektroninė bankininkystė). Neturi tai patvirtinančių įrodymų, nes nemanė, kad juos reikia išsaugoti. Be to, nuolat pasitaikantys elektroninės bankininkystės sutrikimai turėtų būti laikomi neįrodinėtomis aplinkybėmis.

2.4. Pareiškėja nepasiekė planuoto ūkio ekonominio dydžio, kuris turėtų būti ne mažesnis nei 8 000 Eur ūkio ekonominio dydžio, išreikšto standartine produkcijos verte (SP) dėl nenugalimos jėgos, t. y. sausros. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 668 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje buvo paskelbta iki 2020 m. vasario 26 d. Pati NMA viešai skelbė, kad atsižvelgiant į ekstremalios situacijos paskelbimą visoje šalyje, paramos gavėjai, kurie 2019 m. turi įsipareigojimų pagal KPP investicines priemones, ir kurių vykdoma veikla tiesiogiai susijusi su žemės ūkiu, neturi imtis jokių papildomų veiksmų, o paramos gavėjai, kurie dėl ekstremalios situacijos nepasiekė suplanuotų rodiklių, galutinėse ir metinėse ataskaitose turi pažymėti, kad suplanuoti rodikliai nepasiekti dėl ekstremalios situacijos (sausros). Pareiškėjai formaliai nepažymėjus ataskaitoje, kad suplanuoti rodikliai nepasiekti dėl ekstremaliosios situacijos (sausros), apie ką visiems, įskaitant NMA, buvo puikiai žinoma, pareiškėjos ūkio atveju ekstremaliosios situacijos neigiami padariniai, taikant sankcijas dėl nepasiektų rodiklių, nebuvo pripažįstami.

2.5. 2019 m. nebuvo užaugintas planuotas javų derlius. Dėl sausros padarinių iš žemės ūkio produkcijos pardavimo buvo gautos ženkliai mažesnės pajamos, nei kad buvo suplanuota, kas turėjo esminės įtakos pareiškėjos ūkio ekonominio dydžio rodikliams projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Siekiant užtikrinti gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus, nepakenkti danielių patelių ir patinų reprodukcinėms savybėms, išvengti bet kokių stresinių situacijų dėl transportavimo esant aukštai oro temperatūrai, danielių banda iš pardavėjo į pareiškėjos ūkį negalėjo būti transportuojama iki 2019 m. gruodžio mėn. Danielių banda pareiškėjos ūkyje buvo užregistruota tik 2019 m. gruodžio mėn. Visuotinai žinomos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės konstatuotos ekstremaliosios situacijos dėl sausros padarinių žemės ūkio sekretoriuje visos šalies mastu aplinkybės turėjo esminės reikšmės pareiškėjos įsipareigojimų pagal paramos sutartį vykdymui ir projekto tikslų (ekonominių rodiklių) pasiekimui, tokios aplinkybės turėjo ir turėtų būti pripažintos force majeure aplinkybėmis ir / ar išimtinėmis aplinkybėmis, kaip tai numatyta Sankcijų metodikoje.

2.6. Nepaisant to, jog pareiškėja nepasiekė Paramos sutartyje numatyto ne mažesnio nei 8 000 Eur ūkio ekonominio dydžio, išreikšto standartine produkcijos verte (SP), 2019 m. išlaikė mišriam ūkiui pagal Paramos sutartį reikalaujamas proporcijas (gyvulininkystės pajamos – ne mažiau 40 proc., bet ne daugiau nei 49,99 proc. (2 479 Eur), augalininkystės pajamos – ne daugiau 60 proc. (2 750 Eur)), taip pat ūkio grynąjį pelningumą (3 proc. nuo visų pajamų). Kadangi ir toliau vykdo aktyvią ūkinę veiklą (didina danielių bandą – šiuo metu yra 32 danielių patelės, 6 patinėliai ir 23 jauniklis; didina dirbamos žemės plotus (NMA deklaruota 1,68 ha pievos, 6,85 ha pasėlių)) ir toliau vykdant (nepertraukiamai tęsiant) Projekte numatytą veiklą, nenutraukus Paramos sutarties, priešingai nei 2019 m., 2020 m. bus pasiekti Paramos sutartyje bei verslo plane numatyti Projekto tikslai, uždaviniai bei ekonominiai rodikliai (planuojamos gauti ne mažesnės nei 10 000 Eur pajamos).

2.7. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 185 punkto nuostatomis, NMA gali leisti keisti projektą ir (arba) paramos sutartį šiais atvejais: 185.1 p., kai būtina pakeisti (pratęsti) projekto įgyvendinimo laikotarpį, neviršijant Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatyto termino; 185.11 p., kai būtina pakeisti (pratęsti) projekto įgyvendinimo laikotarpį, nustatytą Priemonės įgyvendinimo taisyklėse, dėl išimtinių aplinkybių, nurodytų Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929, tačiau ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Projektas turi būti įgyvendintas ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 30 d. Formalus griežčiausios sankcijos pareiškėjos atžvilgiu taikymas, esant realiai įgyvendintam Projektui, tik nepasiekus suplanuotų ataskaitinių metų rodiklių dėl akivaizdžiai išimtinėmis ir / ar force majeure pripažintinų aplinkybių, neišnaudojus alternatyvių galimybių, numatytų Administravimo taisyklių 185 punkte, yra neadekvatus, neproporcingas, prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir gero administravimo principams bei pačios NMA administruojamos KPP investicinės priemonės tikslams ir uždaviniams.

2.8. Administravimo taisyklių 192 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste NMA, priimdama sprendimą, net nesvarstė dėl atitinkamų pažeidimų ištaisymo galimybės ir mokėjimo sustabdymo, kas prieštarauja teisingumo, protingumo ir gero administravimo principams.

3. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Teikdama paskutinį mokėjimo prašymą bei galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, paramos gavėjas pateikia finansinės atskaitomybės dokumentus už finansinius metus, kuriais buvo įgyvendintas verslo planas. Kadangi nurodyti dokumentai su mokėjimo prašymu ir galutine projekto įgyvendinimo ataskaita nebuvo pateikti, pareiškėjai 2020 m. balandžio 2 d. buvo išsiųstas paklausimas dėl trūkstamų dokumentų pateikimo. Atsakymas ir dalis prašomų dokumentų gauti 2020 m. balandžio 8 d., tačiau finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti. Kaip finansinės atskaitomybės dokumentai pateikta paraiškos forma priežiūros rodiklių lentelės pagrindu, sudaryta planuotų priežiūros rodiklių 2019 metų suvestinė, todėl 2020 m. balandžio 10 d. buvo išsiųstas antras paklausimas, pakartotinai prašant pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus. Atsakymas gautas, tačiau prašomi dokumentai nebuvo pateikti. Kaip finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikta verslo plano formos pelno nuostolių ataskaita, verslo plano formos rezultatų apibendrinimas ir paraiškos formos priežiūros rodiklių lentelės pagrindu sudaryta planuotų priežiūros rodiklių suvestinė. Visose formose pateikiami 2019 metų duomenys. Tie patys, kaip ir buhalterinės apskaitos vedimą patvirtinantys dokumentai, buvo pateikti ir patikros vietoje metu. Patikros vietoje ataskaitoje nurodoma, jog „pareiškėja paaiškino, kad verslo plano lentelės pagrindu parengtą (nuostolio) ataskaitą ji prilygina ūkio buhalterinės apskaitos dokumentams“. Tačiau Rekomendacijų 13 punkte nurodoma, kad metinį finansinių ataskaitų rinkinį sudaro: balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir aiškinamasis raštas, o 3–6 prieduose pateikiamos šių ataskaitų formos.

3.2. Pareiškėja, pateikdama paraišką ir pasirašydama paramos sutartį, patvirtino, kad yra susipažinusi su paramos skyrimo tvarka, taip pat įsipareigojo tvarkyti buhalterinę apskaitą iki verslo plano kontrolės pabaigos. Pareiškėja pagal Įgyvendinimo taisyklių 18.3 papunktį bei Paramos sutarties 3.1.4 papunktį įsipareigojo iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus. Toks reikalavimas įtvirtintas ir Įgyvendinimo taisyklių 17.8 papunktyje. Pareiškėjai turėjo būti žinomi minėti teisės aktų reikalavimai.

3.3. NMA neatsako už pareiškėjų nepatyrimą, žinių ir patirties trūkumą. Patirties ar žinių stoka negali būti laikoma aplinkybe, leidžiančia nesilaikyti įsipareigojimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje jau yra konstatavęs, kad „<...> pareiškėjo nežinojimas apie Įgyvendinimo taisyklėse aiškiai numatytus reikalavimus <...> neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės už nustatytą pažeidimą <...>“ (2017 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1873-442/2017).

3.4. Pareiškėja buhalterinę apskaitą privalėjo tvarkyti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus, nors to nedarė (vienas pažeidimas), taip pat nepasiekė Paramos sutartyje (3.1.12 papunktis) įtvirtinto įsipareigojimo, jog įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), bus ne mažesnis kaip 8 000 Eur (antras pažeidimas). Pagal Paramos sutarties 3.1.18 papunktį Paramos gavėja įsipareigojo, kad ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), įgyvendinus verslo planą ir visu kontrolės laikotarpiu sudarys ne mažiau kaip 10 000 Eur. NMA pareiškėjos ūkio ekonominį dydį, išreikštą produkcijos standartine verte (SP), nustato ne iš buhalterinės apskaitos dokumentų, kaip teigiama skunde, o remiantis ŽŪIKVC Valdų registro duomenimis. Vadovaujantis ŽŪIKVC Valdų registro duomenimis, Paramos gavėjos ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), įgyvendinus verslo planą (2020 m. sausio 1 d. duomenys), sudarė 2 991,40 Eur. NMA, be kita ko, ŽŪIKVC Valdų registre peržiūrėjo visą pareiškėjos projekto įgyvendinimo laikotarpio ūkio ekonominį dydį nuo valdos įregistravimo, tačiau jis nei vienu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. nebuvo didesnis kaip 6 000 Eur, nors pagal Paramos sutarties 3.1.18 papunktį Paramos gavėja įsipareigojo, kad ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), įgyvendinus verslo planą ir visu kontrolės laikotarpiu sudarys ne mažiau kaip 10 000 Eur. Taigi NMA pagrįstai konstatavo pastarąjį pažeidimą ir dėl jo taikė sankcijas.

3.5. Pareiškėja žinojo ir / ar turėjo žinoti, kad atsiskaitymus privalu atlikti tik per finansines institucijas. Aplinkybė, jog buvo sutrikęs interneto ryšys, negali būti laikoma force majeure aplinkybe, dėl kurios nebuvo tinkamai laikomasi prisiimtų įsipareigojimų. Be to, pareiškėja į bylą nėra pateikusi jokių blogą interneto ryšį ar el. bankininkystės neveikimą pagrindžiančių įrodymų.

3.6. Pareiškėja buvo informuota apie vizitą 2020 m. gegužės 4 d. 10 val. 25 min., taip pat pareiškėjai pasiūlyta trūkstamus dokumentus pateikti per NMA Agro programėlę. Toliau nurodoma, kad reikiami dokumentai per NMA Agro programėlę pateikti. Be to, Reglamento Nr. 809/2014 25 straipsnyje nustatyta, kad apie patikras vietoje gali būti nepranešta, jeigu tai pakenktų jų tikslui ar veiksmingumui.

3.7. Pareiškėja, matydama, jog projekto negali tinkami įgyvendinti, turėjo apie tai pranešti NMA arba kreiptis su prašymu dėl projekto įgyvendinimo pratęsimo (Administravimo taisyklių 185 p). Pareiškėja dėl termino pratęsimo į NMA nesikreipė.

3.8. Pareiškėja 2020 m. vasario 20 d. pateiktoje projekto įgyvendinimo ataskaitoje nepažymėjo, kad rodikliai nepasiekti dėl valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos. Be to, 2018 m. ir 2019 m. nebuvo tokie prasti metai, kad apskritai nebūtų augę žemės ūkio augalai, juo labiau, kad pareiškėjos įgyvendinamas projektas nėra 100 proc. susijęs tik su žemės ūkio augalų auginimu. Tai yra mišrus ūkis, dalį pajamų pareiškėja privalo gauti ir iš gyvulininkystės (Paramos sutarties 3.1.19 p.).

3.9. NMA negali skirti paramos lėšų tiems pareiškėjams ar nesusigrąžinti paramos iš tų pareiškėjų, kurie nesilaiko teisės aktų nuostatose numatytų reikalavimų. NMA visiems pareiškėjams vienodai taiko teisės aktų nuostatas, taip užtikrinant lygiateisiškumo principo laikymąsi. NMA priėmė teisėtą, pagrįstą, argumentuotą Sprendimą, atitikusį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, motyvų ir argumentų išdėstymas yra aiškus ir suprantamas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

4. Pareiškėja ir jos atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje papildomai akcentavo, kad pareiškėja iš dalies pripažįsta NMA nustatytus pažeidimus, tačiau mano, kad pažeidimai yra formalūs ir nesudarė NMA pagrindo nutraukti su pareiškėja sudarytos sutarties. 2021 m. pareiškėja pasiekė reikiamą ūkio ekonominį dydį, išreikštą produkcijos standartine verte (SP). Pripažįsta, kad 2019 m. pareiškėja nepasiekė reikiamo ūkio ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte (SP), tačiau tai įvyko dėl force majeure aplinkybių ir pareiškėjos nepakankamo suvokimo, kaip yra skaičiuojamas ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP).

5. Atsakovo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje pažymėjo, kad pareiškėja nei viename iš Projekto įgyvendinimo etapų nepasiekė reikiamo ūkio ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte (SP), 2020 m. liepos 1 d. jo dydis buvo iki 4 000 Eur. Nurodė, kad NMA visiems paramos gavėjams teisės aktus taiko vienodai, o paramos gavėjos teisės aktų nežinojimas negali atleisti ją nuo atsakomybės už projekto neįgyvendinimą nustatytu laiku ar prisiimtų įsipareigojimų netinkamą vykdymą.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

7. Teismas nustatė ginčui aktualias faktines aplinkybes, be kita ko, kad NMA skundžiamu Sprendimu, atsižvelgdama į tai, kad nustatytas daugiau nei vienas pažeidimas (buhalterinę apskaitą pareiškėja tvarkė nesilaikydama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų; neįvykdė įsipareigojimo, jog įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), bus ne mažesnis kaip 8 000 Eur), tačiau dėl nepasiekto ūkio ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte, taikoma paramos susigrąžinimo sankcija, sankcijos nesumuojamos, nusprendė susigrąžinti visą išmokėtą 14 000 Eur paramos sumą (Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-211 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 56.2.2 p.) ir nutraukė paramos sutartį (Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 (toliau – Sankcijų metodika) 4 p.).

8. Teismas, apžvelgęs Įgyvendinimo taisyklių 17.8., 18.3 papunkčiuose, 48 punkte, Paramos sutarties 3.1.4 papunktyje įtvirtintą reguliavimą, pažymėjo, kad pareiškėja iš esmės neneigia, kad iki 2020 m. gegužės 19 d. nesilaikė įsipareigojimo iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus. Ir tik 2020 m. gegužės 19 d. sudarė sutartį Nr. 20/2577 su VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo. Po sutarties sudarymo buvo parengti finansinės atskaitomybės dokumentai ir pateikti NMA pagal dvejybinę apskaitos sistemą. Todėl atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neįvykdė įsipareigojimo tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus.

9. Teismas nurodė, kad nėra ginčo, jog pareiškėja atsiskaitymus su tiekėjais turėjo atlikti tik per finansines institucijas (Įgyvendinimo taisyklių 49 p., Administravimo taisyklių 118 p.). Kaip ir nėra ginčo, kad 500 Eur avansą už danielių įsigijimą pareiškėja sumokėjo grynaisiais. Pareiškėja neįrodo, kad 500 Eur avansą ji negalėjo apmokėti per finansines institucijas. Pareiškėja danielius įsigijo pagal iš anksto pateiktą spalio mėn. komercinį pasiūlymą, todėl pareiškėjai jau buvo žinoma kokią sumą reikės sumokėti. Pareiškėja nepagrindė būtinumo mokėti 500 Eur avansą grynais pinigais. Dėl elektroninės bankininkystės teismas pažymėjo, kad šio tipo sutrikimą turi įrodyti pati pareiškėja. Be to, byloje nėra nustatyta, kad tokie sutrikimai būtų fiksuoti žiniasklaidoje ar paties banko pranešime. Todėl atsakovas pagrįstai 500 Eur sumą pripažino netinkama finansuoti.

10. Teismas pažymėjo, kad kitas pažeidimas pareiškėjai nustatytas dėl to, kad pareiškėja nepasiekė ūkio ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte. Iš esmės šis pažeidimas laikytas sunkiausiu ir dėl jo nutarta nutraukti paramos sutartį apskritai.

11. Teismas įvertino Įgyvendinimo taisyklių 17.16 papunktyje, Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-382 (toliau ir Aprašas), 3 punkte nustatytą reglamentavimą ir nurodė, kad pareiškėja, pasirašydama Paramos sutartį, patvirtino, kad laikysis jos 3.1.12 papunktyje nurodyto reikalavimo, jog įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), bus ne mažesnis kaip 8 000 Eur. Pagal Paramos sutarties 3.1.18 papunktį pareiškėja įsipareigojo, kad ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), įgyvendinus verslo planą ir visu kontrolės laikotarpiu sudarys ne mažiau kaip 10 000 Eur. (Remiantis atrankos kriterijais, nes buvo suteikti atrankos balai už ūkio ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte, pasiekimą nuo 10 000 Eur iki 20 000 Eur. Prognozuotas ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, įgyvendinus verslo planą nurodyta, jo sudaro netgi 10 756,10 Eur, ką deklaravo pareiškėja ir galutinėje projekto įgyvendinimo ataskaitoje). Paramos sutarties 3.1.19 papunkčiu pareiškėja įsipareigojo užtikrinti, kad bus sukurtas mišrus ūkis, kurio pajamos iš gyvulininkystės veiklos, įgyvendinus verslo planą ir visu kontrolės laikotarpiu, sudarys ne mažiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 49,99 proc. visų veiklos pajamų. Be to, Paramos sutarties 3.1.21 papunktyje įsipareigojo užtikrinti, kad ūkio grynasis pelningumas, įgyvendinus verslo planą, bus didesnis kaip 3 proc.

12. Teismas Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) valdų registro duomenimis nustatė, kad Paramos gavėjos ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, įgyvendinus verslo planą (2020 m. sausio 1 d. duomenys), sudarė 2 991,40 Eur. Pareiškėja šio dydžio nebuvo pasiekusi ir 2020 m. liepos mėn., t. y. praėjus daugiau nei pusei metų po projekto įgyvendinimo termino pabaigos. Būtent dėl šio pažeidimo pareiškėjai taikyta paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos 14 000 Eur paramos susigrąžinimo sankcija.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja šio pažeidimo iš esmės neneigia, t. y. ji pripažįsta, kad negavo pakankamai pajamų iš augalininkystės ir gyvulininkystės. Argumentai, kad pareiškėja ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte, nepasiekė dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių, atsirado atsakovui priėmus Sprendimą, teikiant skundą dėl jo Komisijai.

14. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 45 d. nutarimu Nr. 633 ir 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 668 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje.

15. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, negalintis įvykdyti įsipareigojimų, prisiimtų teikiant paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius NMA, teisės gauti išmokas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure ir išimtinės aplinkybės), iš jų – ir dėl didelės gaivalinės nelaimės, turinčios didelį poveikį valdai (Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies c punktas) nepraranda tik tada, kai toks faktas yra patvirtinamas. Taisyklių 96 punkte nustatyta, kad teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas tai įrodančius dokumentus. Analogiškas reikalavimas įtvirtintas ir 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (Įžanginės dalies 5 p., 4 str. 2 d.).

16. Teismas Administravimo taisyklių 191 punkto, Sankcijų metodikos 8 punkto kontekste analizavo NMA 2019 m. rugsėjo 24 d. viešo pranešimo turinį, kuriame nurodyta, kad „NMA atkreipia dėmesį į įsipareigojimus, kurių vykdymui galėjo turėti įtakos sausros padariniai. Taip pat primena apie tai, kad būtina laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei vykdyti taisyklėse nustatytus reikalavimus, jei jiems sausra įtakos padaryti negalėjo“, paramos gavėjai, kurie dėl ekstremalios situacijos nepasiekė suplanuotų rodiklių, galutinėse ir metinėse ataskaitose turi pažymėti, kad suplanuoti rodikliai nepasiekti dėl esktremalios situacijos (sausros)“, „paramos gavėjas turi pateikti laisvos formos paaiškinimą, kokią įtaką padarė sausra, dėl kurios nebuvo pasiekti numatyti projekto rodikliai, ir pridėti tai pagrindžiančius dokumentus“. Pareiškėja tokių aplinkybių paramą administruojančiai institucijai nebuvo nurodžiusi, paaiškinimų, komentarų nepateikė ir teikdama galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą ir patikros vietoje metu.

17. Teismas sprendė, kad pareiškėjai neįvykdžius minėtos pareigos, atsakovas nebeturėjo (prarado) galimybės patikrinti ir įsitikinti pareiškėjos nurodomų nenugalimos jėgos ar išskirtinių aplinkybių, galimai sąlygojusių netinkamą įsipareigojimų vykdymą, iki projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.

18. Teismas akcentavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytus nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojančius požymius, Sankcijų metodikos 10 ir 11 punktuose įtvirtintas išimtines aplinkybes ir pabrėžė, kad ekstremalios oro sąlygos, net ir aukštesnė nei įprasta oro temperatūra tam tikru laikotarpiu žemės ūkio sektoriuje tam tikroje teritorijoje savaime nepatvirtina didelio poveikio konkrečiai valdai. Tokį poveikį ir jo mastą (neįvykdytų įsipareigojimų dalį), kompetentingai institucijai pranešdama apie jos valdą paveikusias force majeure aplinkybes, turi pagrįsti paramos gavėja. Nėra ginčo, kad nebuvo užaugintas suplanuotas javų derlius, taip dėl to, kad danielių banda pareiškėjos ūkyje buvo registruota tik 2019 m. gruodžio 27 d. Teismas pažymėjo, kad tai, jog šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija žemės ūkio sektoriuje, savaime nereiškia, kad per aukštos temperatūros pareiškėjai nepavyko pasiekti ūkio ekonominio dydžio, išreikšto standartine produkcijos verte. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad danielių dėl aukštos temperatūros ji negalėjo įsigyti anksčiau nei 2019 m. gruodžio 27 d. Abstraktūs pareiškėjos teiginiai, kad danielių nebuvo galima gabenti, nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėjos argumentų pakankamai motyvuotais ir pagrįstais. 2018 m. teiktame NMA prašyme pratęsti projekto įgyvendinimo terminą pareiškėja buvo nurodžiusi, kad įsigis gyvūnus 2019 m. sausio-vasario mėn. Pareiškėja privalėjo informuoti laiku NMA, jog aukšta temperatūra kenkia pareiškėjos derliui, t. y. nedelsiant, kada suvokė šią aplinkybę, nes priešingu atveju nėra įmanoma įvertinti, ar pareiškėjos ūkis ir kokia iš tikrųjų apimtimi buvo paveiktas per aukštos oro temperatūros ir kiek tai turėjo įtakos rodiklių pasiekimui. Be to, pareiškėja, teikdama galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, nurodė, kad rodikliai visgi pasiekti. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja neįrodė nenugalimos jėgos ar neįprastų aplinkybių kaip pagrindo jai netaikyti ekonominio poveikio priemonės už neįvykdytą įsipareigojimą, kad ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), įgyvendinus verslo planą ir visu kontrolės laikotarpiu sudarys ne mažiau kaip 10 000 Eur.

19. Teismas apžvelgė Administravimo taisyklių 189 punkte, Įgyvendinimo taisyklių 56.2.2 papunktyje, Sankcijų metodikos 4 ir 6 punktuose, Sankcijų metodikos 1 priedo 4 stulpelio 2 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir vertino, kad NMA, susigrąžindama visą paramos sumą, galėjo / turėjo nutraukti su pareiškėja pasirašytą sutartį.

20. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja yra paramos gavėja, todėl tik ji gali žinoti pasieks prisiimtus įsipareigojimus pagal paramos sutartį laiku ar ne ir kokiais tempais. Todėl nepagrįsti skundo teiginiai, kad NMA turėjo taikyti Administravimo taisyklių 185 ar 192 punktus (keisti projektą ar paramos sutartį, nustatyti terminą ištaisyti trūkumus), kadangi tokių procedūrų pareiškėja nebuvo inicijavusi. Pareiškėja, žinodama, kad neįvykdys ir neįvykdė įsipareigojimų pagal paramos sutartį laiku, kreipėsi į NMA su galutine projekto įgyvendinimo ataskaita, deklaruodama rodiklių pasiekimą. Pareiškėja 2019 m. gruodžio 31 d. (projekto įgyvendinimo dienai) nepasiekė net minimalios ribos, kurią buvo privaloma pasiekti projekto įgyvendinimo termino pabaigoje, taip pat šio rodiklio nepasiekė ir praėjus pusei metų po projekto įgyvendinimo termino pabaigos. Teismas atkreipė dėmesį, kad parama pagal kaimo plėtros programos investicines priemones yra tikslinė.

21. Teismas konstatavo, kad atsakovas Sprendime faktines aplinkybes teisingai vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

III. 22. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo reikalavimus tenkinti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

23. Pareiškėja, akcentuodama ginčui aktualias faktines aplinkybes, nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Pareiškėja NMA pateikė reikiamos formos ūkio finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019 metus, kurių NMA neįvertino. Kadangi ūkininko veikloje turi mažai patirties, manė, kad tinkamai tvarko buhalterinę apskaitą. Po atliktos NMA patikros bei nustačius, kad dokumentai nėra tinkami, ėmėsi priemonių trūkumams pašalinti, sudarant sutartį su VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, kuri parengė reikiamos formos finansinės atskaitomybės dokumentus ir kurie nedelsiant buvo pateikti NMA. Duomenų netinkama forma pateikimas, nežymus nukrypimas nuo formalių reikalavimų negali būti pagrindu paramos sutarties nutraukimui ir reikalavimui grąžinti visą paramos sumą. Tai nėra proporcinga sankcija, įvertinus ir tai, kad projektas iš esmės buvo įgyvendintas, todėl pakaktų piniginės sankcijos skyrimo.

23.2. Nesutinkama su 500 Eur pripažinta netinkama finansuoti suma, nes ši suma buvo apmokėta grynaisiais pinigai dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių, išimtinių aplinkybių (sutrikęs interneto ryšys ir el. bankininkystė). Šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų neišsaugojo, tačiau šios aplinkybės neįrodinėtinos. Be to, 500 Eur sumos sumokėjimą patvirtina buhalteriniai dokumentai. Šis pažeidimas nėra pagrindas Paramos sutarties nutraukimui, pakaktų piniginės sankcijos skyrimo.

23.3. Pareiškėja patikros vietoje metu nedalyvavo dėl Covid-19 paplitimo grėsmės, todėl negalėjo pateikti paaiškinimus dėl rodiklių pasiekimo, po patikros negavo užklausų iš NMA tikslu gauti paaiškinimus. Tokiu būdu pareiškėjai buvo apribota galimybė pasiaiškinti dėl konkrečių aplinkybių. Telefonu NMA nurodė rodiklių nepasiekimo priežastis, t. y. meteorologines sąlygas (sausra), apie tai NMA taip pat buvo žinoma, nes pati NMA apie šias aplinkybes ir paramos gavėjų veiksmus tokiais atvejais skelbė viešai. NMA sprendimas priimtas formaliais pagrindais, pažeidžiant pareiškėjos teisę būti išklausytai.

23.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal NMA viešai skelbiamą informaciją paramos gavėjas turėjo pateikti laisvos formos paaiškinimą, kokią įtaką padarė sausra, dėl kurios nebuvo pasiekti projekto rodikliai, ir pridėti tai pagrindžiančius įrodymus, nes tokie reikalavimai buvo taikomi tik tiems paramos gavėjams, kurių vykdoma veikla nėra tiesiogiai susijusi su žemės ūkio produktų gamyba, tačiau jie dėl blogų oro sąlygų negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, kai tuo tarpu pareiškėjos vykdoma veikla buvo tiesiogiai susijusi su žemės ūkio produktų gamyba. Teismas netinkamai interpretavo NMA pateiktą informaciją.

23.5. Iki šiol Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija dėl Covid-19 komplikuoja paaiškinimų NMA pateikimą, turi įtakos rinkai. NMA viešai paskelbtos informacijos kontekste paramos gavėjai neprivalo raštu informuoti NMA dėl nenugalimos jėgos arba išimtinių aplinkybių atsiradimo, kai paskelbta ekstremali situacija. Analogija dėl informavimo negalėtų būti taikoma.

23.6. Sausros padariniai žemės ūkio sektoriuje visoje Lietuvoje konstatuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, buvo ir yra visuotinai žinomi ir pripažintini neįrodinėtinais faktais. Du metus iš eilės buvusi ekstremali situacija dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje visoje šalyje yra visuotinai žinoma, pripažintina force majeure ir / ar išimtine aplinkybe, kuri akivaizdžiai turėjo esminės reikšmės įsipareigojimų pagal paramos sutartį vykdymui, t. y. numatytų ūkio ekonominių rodiklių pasiekimui.

23.7. Teismas klaidingai interpretavo ŽŪIKVC Valdų registro duomenis. Nors teismas nurodė, kad produkcijos standartine verte (SP) išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis skaičiuojamas už vienerius metus, tačiau konstatuodamas, kad pareiškėja 2019 m. nepasiekė reikiamo SP rodiklio, vadovavosi tik vieno pusmečio, o ne visų metų, rodikliu (2020 m. sausio 1 d. 2 991,40 Eur), kai tuo tarpu kito pusmečio rodiklis nebuvo susumuotas (pripliusuotas). Teismas, padarydamas atitinkamas išvadas dėl rodiklio nepasiekimo, taip ir neišsiaiškino, kokie konkretūs rodikliai (pavyzdžiui vien tik einamųjų metų sausio 1 d. rodiklis, kaip rodiklis parodantis praėjusių metų SP vertę; ar abu praėjusių metų rodikliai – praėjusių metų sausio 1 d. ir liepos 1 d.; ar praėjusių metų liepos 1 d. ir einamųjų metų sausio 1 d. rodiklis, ir pan.) imami, kaip duomuo, NMA sprendžiant klausimą, ar pareiškėja pasiekė reikiamą rodiklio vertę ar ne. Išsamiai ir objektyviai neišsiaiškinus tokių aplinkybių, atitinkamai produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos apraše kalbant apie vienerių metų ataskaitinį laikotarpį, teismo išvados, padarytos vadovaujantis vieno pusmečio rodikliais, yra nepagrįstos ir neteisėtos. Jau vien tai, kad 2021 m. sausio 1 d. ŽŪIKVC fiksuoti duomenys apie pareiškėjos produkcijos standartine verte (SP) išreikšto žemės ūkio valdos ekonominį dydį (12 445,87 Eur) suponuoja priešingą teismo padarytai išvadą, kad 2020 m. pareiškėja visgi pasiekė reikiamą ekonominį rodiklį ir toliau aktyviai vykdo žemės ūkio veiklą (šiai dienai pagal byloje esančius ŽŪIKVC duomenis danielių banda yra ženkliai padidėjusi, o atsižvelgiant į tai, padidėjo ir dirbamas žemės ūkio plotas).

23.8. Pareiškėja, nepaisant to, kad nepasiekė Paramos sutartyje numatyto ne mažesnio nei 8 000 Eur ūkio ekonominio dydžio, 2019 m. išlaikė mišriam ūkiui pagal paramos sutartį reikalaujamas proporcijas, toliau vykdo aktyvią ūkinę veiklą, 2020 metais faktiškai buvo pasiekti ir vėlesniais metais bus pasiekti Projekto tikslai ir rodikliai, uždaviniai. Be to, NMA gali leisti keisti projektą ir (arba) paramos sutartį Administravimo taisyklėse numatytais atvejais. NMA nesvarstė dėl atitinkamų pažeidimų ištaisymo galimybės ir mokėjimo sustabdymo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia kompromiso, tačiau NMA atsisako vesti derybas dėl taikaus ginčo išsprendimo. Tokiomis aplinkybėmis griežčiausios sankcijos taikymas neatitinka teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo, gero administravimo principų.

23.9. Pareiškėja Komisijai teikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo atitinkamais laikotarpiais, NMA viešai skelbiamą informaciją apie tai, kad paramos gavėjams nebus taikomos sankcijos ekstremaliosios situacijos laikotarpiu, skunde bei Komisijos posėdžio metu nurodė aplinkybes, dėl kurių jai nebuvo suteikta galimybė patikros vietoje metu / po patikros atlikimo pateikti paaiškinimus dėl atitinkamų rodiklių nepasiekimo priežasčių. Šie argumentai ir nurodytos aplinkybės Komisijos liko neįvertintos, kas paneigia pareiškėjos teisę į objektyvų ir nešališką skundo nagrinėjimą.

24. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Pareiškėja apeliaciniame skunde pripažįsta, kad netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, nors pagal Paramos sutartį ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą įsipareigojo iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus. NMA neatsako už pareiškėjų nepatyrimą, žinių ir patirties trūkumą. Nepatirtis ar žinių stoka negali būti laikoma aplinkybe, leidžiančia nesilaikyti įsipareigojimų.

24.2. NMA pareiškėjos ūkio ekonominį dydį, išreikštą produkcijos standartine verte (SP), nustato ne iš buhalterinės apskaitos dokumentų, o remiantis ŽŪIKVC Valdų registro duomenimis. Vadovaujantis ŽŪIKVC Valdų registro duomenimis, paramos gavėjos ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, įgyvendinus verslo planą (2020 m. sausio 1 d. duomenys), sudarė 2 991,40 Eur. Todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad tai nežymus nukrypimas nuo formalių reikalavimų. NMA, be kita ko, ŽŪIKVC Valdų registre peržiūrėjo visą pareiškėjos projekto įgyvendinimo laikotarpio ūkio ekonominį dydį, nuo valdos įregistravimo, tačiau jis nei vienu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. nebuvo didesnis kaip 6 000 Eur, nors pagal paramos sutartį paramos gavėja įsipareigojo, kad ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), įgyvendinus verslo planą ir visu kontrolės laikotarpiu sudarys ne mažiau kaip 10 000 Eur. NMA pagrįstai konstatavo pastarąjį pažeidimą ir dėl jo taikė sankcijas.

24.3. Paramos gavėjų atsiskaitymai su tiekėjais turi vykti tik per finansines institucijas. Pareiškėja pateikdama paraišką ir pasirašydama paramos sutartį, patvirtino, kad yra susipažinusi su paramos skyrimo tvarka, pareiškėjai ši sąlyga turėjo būti žinoma. Aplinkybė, jog buvo sutrikęs interneto ryšys, negali būti laikoma force majeure aplinkybe, dėl kurios nebuvo tinkamai laikomasi prisiimtų įsipareigojimų. Be to, pareiškėja į bylą nėra pateikusi jokių blogą interneto ryšį ar el. bankininkystės neveikimą pagrindžiančių įrodymų.

24.4. Pareiškėja buvo informuota apie vizitą 2020 m. gegužės 4 d. 10 val. 25 min. Pareiškėjai buvo pasiūlyta trūkstamus dokumentus pateikti per NMA Agro programėlę. Pareiškėja turėjo galimybę pateikti paaiškinimą. Be to, apie patikras vietoje gali būti nepranešta, jeigu tai pakenktų jų tikslui ar veiksmingumui.

24.5. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad NMA turėjo jai pasiūlyti pratęsti projekto įgyvendinimą dar vieneriems metams. Pareiškėja, jeigu manė, jog projekto negali tinkamai įgyvendinti, apie tai pranešti turėjo NMA arba kreiptis su prašymu dėl projekto įgyvendinimo pratęsimo. Analogiškas prašymas 2018 m. gruodžio 27 d. jau buvo pateiktas NMA. Taigi pareiškėjai buvo žinoma minėta tvarka, tačiau 2019 m. matydama, kad negali projekto įgyvendinti tinkamai, dėl termino pratęsimo į NMA nesikreipė. Pareiškėja nebuvo rūpestinga, atidi ir nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl privalo prisiimti atsakomybę dėl savo veiksmų teisinio vertinimo. Pareiškėja nei kreipėsi į NMA, nei teikė prašymus ar papildomus dokumentus, įrodančius, kad nepasiekė vienų ar kitų rodiklių, įsipareigojimų. Pareiškėja tikėjosi, kad sankcijos pagal NMA viešai paskelbtą informaciją jai ir taip nebus taikomos, nors pati pripažįsta, kad 2020 m. vasario 20 d. pateiktoje projekto įgyvendinimo ataskaitoje nepažymėjo, kad rodikliai nepasiekti dėl valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos.

24.6. Remtis force majeure aplinkybėmis galima tik išimtinais atvejais. 2018 m. ir 2019 m. nebuvo tokie prasti metai, kad apskritai nebūtų augę žemės ūkio augalai, juo labiau, kad pareiškėjos įgyvendinamas projektas nėra 100 proc. susijęs tik su žemės ūkio augalų auginimu. Tai yra mišrus ūkis, dalį pajamų pareiškėja privalo gauti ir iš gyvulininkystės. Įvertinus tai, pačios pareiškėjos elgesį, teiktus paaiškinimus ir juose nurodytus argumentus, pareiškėjos veikimą / neveikimą, buvo nuspręsta taikyti sankcijas ir susigrąžinti išmokėtą paramą.

24.7. Skaičiuojant ūkio ekonominį dydį, imamas vienerių metų laikotarpis, vienu atveju tai sausio 1 d. – gruodžio 31 d., kitu atveju tai praėjusių metų liepos 1 d. – einamųjų metų birželio 30 d. Taigi ŽŪIKVC skelbiami ūkių ekonominiai dydžiai yra paremti metiniais duomenimis, todėl neteisi pareiškėja, teigdama, kad prie 2020 m. sausio 1 d. jos ūkio ekonominio dydžio turėjo būti pridedamas dar ir kito pusmečio dydžio rodmuo. Be to, NMA ŽŪIKVC Valdų registre patikrino ir 2020 m. liepos 1 d. buvusį pareiškėjos ūkio ekonominį dydį, apskaičiuotą už 2019 m. liepos 1 d. – 2020 d. birželio 30 d. laikotarpį, tačiau šis taip pat nebuvo pasiektas (3 909,30 Eur).

24.8. NMA negali skirti paramos lėšų tiems pareiškėjams ar nesusigrąžinti paramos iš tų pareiškėjų, kurie nesilaiko teisės aktų nuostatose numatytų reikalavimų. NMA visiems pareiškėjams vienodai taiko teisės aktų nuostatas, užtikrinant lygiateisiškumo principo laikymąsi. NMA priėmė teisėtą, pagrįstą, argumentuotą Sprendimą, kuris atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

25. Pareiškėja prašo prie bylos pridėti papildomus įrodymus, pareiškėjos nuomone, turinčius esminės reikšmės bylos nagrinėjimo eigai ir baigčiai, t. y. 2021 m. gegužės 18 d. ŽŪIKVC raštą (pažymą) ir išrašus iš ŽŪIKVC Valdų registro duomenų bazės apie pareiškėjos žemės ūkio valdos ekonominį dydį, išreikštą standartine produkcijos (SP) verte 2020 m. sausio 1 d. ir 2020 m. liepos 1 d.

26. Pareiškėja paaiškina, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir pareiškėjos apeliacinio skundo teismui pateikimo paaiškėjo, jog dėl žmogiškojo apsirikimo klaidos aktualiu laikotarpiu deklaruojant ūkinių gyvūnų bandą (bandos dydis per visą 2020 m. laikotarpį buvo perpus padidėjęs ir vėliau tik neženkliai kito) buvo netinkamai apskaičiuotas ir ŽŪIKVC Valdų registre fiksuotas žemės ūkio valdos ekonominis dydis bei ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcijos verte (SP), 2020 m. sausio 1 d. ir 2020 m. liepos 1 d., t. y. jis buvo perskaičiuotas ir ŽŪIKVC 2021 m. gegužės 18 d. pateikė pažymą apie tai, kad pareiškėjos žemės ūkio valdos ekonominis dydis 2020 m. sausio 1 d. yra 1,22 EDV, o ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcijos verte (SP), 2020 m. sausio 1 d. sudaro 3 591,48 Eur, o 2019 m. liepos 1 d.

– 14 363,38 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas akcentavo, jog pareiškėjos ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, įgyvendinus verslo planą 2020 m. sausio 1 d. duomenimis sudarė 2 991,40 Eur, o pareiškėja atitinkamo reikiamo dydžio nebuvo pasiekusi ir 2020 m. liepos mėn., t. y. praėjus daugiau nei pusei metų po projekto įgyvendinimo termino pabaigos, todėl jai ir buvo taikoma paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos 14 000 Eur paramos susigrąžinimo sankcija, pagrįsta teigti, kad šios bylos nagrinėjimo eigai ir baigčiai yra reikšmingi nauji papildomi įrodymai, kuriuos pareiškėja gavo tik po apeliacinio skundo teismui pateikimo ir iki tol negalėjo jų teismui pateikti, patvirtinantys, jog pagal šiai dienai esančius perskaičiuotus ŽŪIKVC Valdų registre fiksuotus duomenis pareiškėjos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcijos (SP) verte, aktualiu laikotarpiu – 2020 m. sausio 1 d. sudaro 3 591,48 Eur (o ne 2 991,40 Eur), o 2020 m. liepos 1 d. sudaro 14 363,38 Eur (o ne 3 909,30 Eur).

Tai reiškia, kad priešingai nei konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime, 2020 m. liepos 1 d. pareiškėja pasiekė reikiamą rodiklį – žemės ūkio valdos ekonominį dydį, išreikštą standartine produkcijos (SP) verte, kuris viršijo 8 000 Eur ar 10 000 Eur, t. y sudarė net 14 363,38 Eur. Pareiškėjos įsitikinimu, teismas, nagrinėdamas jos apeliacinį skundą, turėtų į tai atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl pritaikytos sankcijos proporcingumo ir adekvatumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 d.). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.).

28. Šio ginčo atveju nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nepaisyti apeliacinio skundo ribų, bei šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas išnagrinėtas neperžengiat jo ribų.

29. Pareiškėja, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimo argumentais dėl įrodymų vertinimo ir ginčo santykius reglamentuojančios teisės aiškinimo bei jos taikymo.

30. Dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, reiškiantį, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-95/2012).

31. Vertinant įrodymų tyrimo apimtį yra reikšminga nustatyti įrodinėjimo ribas. Įrodinėjimo ribas apsprendžia ginčo dalykas ir jis turi vykti tol, kol nustatomos visos ginčui reikšmingos aplinkybės, kurių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą, o ne antraeilės aplinkybės, neturinčios įtakos ginčo dalyko vertinimui.

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. vasario 20 d. pateikė mokėjimo prašymą bei galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą ir privalėjo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus už finansinius metus, kuriais buvo įgyvendintas verslo planas (Įgyvendinimo taisyklių 48 punktas), tačiau teisės aktais nustatytų finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė.

33. Esminė šio ginčo aplinkybė yra, ar pareiškėjos ūkinė veikla ataskaitiniu laikotarpiu atitiko paramos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą įgyvendinus verslo planą pasiekti ūkio ekonominį dydį, išreikštą produkcijos standartine verte.

34. Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo 3.1 ir 3.2 papunkčiais nustatyta, kad produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis apskaičiuojamas: už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d. (rodiklio reikšmė skelbiama einamųjų metų sausio 30 d.) ir už laikotarpį, prasidedantį praėjusių metų liepos 1 d. ir pasibaigiantį einamųjų metų birželio 30 d. (rodiklio reikšmė skelbiama einamųjų metų rugpjūčio 31 d.) (Žemės ūkio ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 3D-382 redakcija, keista 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 3D-532 (nuo 2014 m. rugsėjo 3 d.)).

35. Atsakovas šioje byloje ginčijamą sprendimą grindė ŽŪIKVC 2020 m. sausio 1 d. Valdų registro duomenimis ir nustatė, kad pareiškėjos ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, įgyvendinus verslo planą, buvo 2 991,40 Eur, t. y. mažesnis nei 8 000 Eur pagal prisiimtą įsipareigojimą.

36. Atsakovo pasirinktas žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo laikotarpis atitinka Tvarkos aprašo nustatytą jo skaičiavimo laikotarpį ir kitų laikotarpių ūkinės veiklos rezultatų atsakovas neprivalėjo vertinti.

37. Pareiškėjos su apeliaciniu skundu teikiama ŽŪIKVC 2021 m. gegužės 18 d. pažyma Nr. 13-3191 „Dėl EDV ir VED perskaičiavimo“ nepaneigia atsakovo sprendimu konstatuoto fakto, kad pareiškėjos ūkio produkcijos standartine vertė mažesnė nei 8 000 Eur. Pažymoje nurodytas kitas laikotarpis, t. y. 2020 m. liepos 1 d., negali būti pridedamas prie nustatytos vertės, kadangi nepatenka į tikrinimo laikotarpį, kuris buvo užbaigtas 2020 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. KP_06_09.

38. Dėl išskirtinių aplinkybių įtakos pareiškėjos įsipareigojimų vykdymui pažymėtina, kad Įgyvendinimo taisyklių 54 punktu nustatyta, kad sankcijos netaikomos, jei nustatytų reikalavimų nesilaikoma dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.

39. Pareiškėja apie nepalankias ūkinės veiklos sąlygas 2018-2019 metais iki ginčijamo sprendimo priėmimo nepranešė ir nurodė, kad viešai paskelbtos informacijos kontekste paramos gavėjai neprivalo raštu informuoti NMA dėl nenugalimos jėgos arba išimtinių aplinkybių atsiradimo, kai paskelbta ekstremali situacija.

40. Pagal teismų praktiką paramos gavėjui pareigos neįvykdymas / netinkamas įvykdymas savaime nesuponuoja, kad teisė gauti išmokas prarandama, tačiau tokiu atveju, t. y. neįvykdžius / netinkamai įvykdžius pareigą informuoti apie force majeure ir išimtines aplinkybes Agentūrą, pareiga įrodyti tokių aplinkybių buvimą tenka pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2315-1062/2020 ir joje nurodytą teismų praktiką).

41. Panašioje byloje teismas taip pat yra konstatavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pareiškėjas privalo įrodyti apie force majeure aplinkybes <...> nepriklausančias nuo jo valios ir įrodymais pagrįsti priežastinį ryšį tarp išimtinių aplinkybių ir kilusių pasekmių (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-261/2022).

42. Šio ginčo atveju pareiškėja nenurodė faktų bei nepateikė įrodymų kaip nepalankios ūkinės veiklos sąlygos 2018-2019 metais paveikė jos ūkį ir kokiu būdu bei apimtimi sukliudė įvykdyti priimtą įsipareigojimą. Todėl nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo įsipareigojimų nevykdymo ir netaikyti sankcijos, kaip nustatyta Įgyvendinimo taisyklių 54 punkte.

43. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tikrindamas atsakovo priimto sprendimo teisėtumą atsakė į visus pareiškėjos skundo argumentus, reikšmingus teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, joms pritaria.

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi įrodymų tyrimo apimtį bei jų vertinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinio pažeidimo nepadarė ir vertintų įrodymų pagrindu padarytos išvados yra pakankamos teismo sprendimui priimti. Materialiosios teisės normos pritaikytos teisingai, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

45. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius