13defe76-2c6c-4c2a-a7d7-e6fc06fa84c4 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

                  Civilinė byla Nr. 2-265-647/2013                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02370-2012-9                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                   20.2, 34.1, 34.7, 93.1, 93.2.21, 95.1, 103.1,                                                                                   104.1, 111.1, 111.4, 112, 113.1, 113.8,                                                                                   114.1, 114.11, 116.1, 116.4, 128.2 VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S                                         Lietuvos Respublikos Vardu2013 m. sausio 8 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius,sekretoriaujant A.Višumirskajai, dalyvaujant pareiškėjos atstovui adv.

D.SauliÅ«nui,suinteresuoto asmens atstovams adv. padėjėjai G.LiutkevičiÅ«tei, I. R.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos C. L. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. I., n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja C. L. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , kuriame praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. I. priėmė R.L.G. I. palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti R.L.G. I. vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ , esančius adresu (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad priėmusi palikimÄ V.

I. perėmė R.L.G. I. teises ir pareigas, už kurias ji yra atsakinga visu savo turtu (b.l. 2-6). PareiÅ¡kime nurodė, kad Lietuvoje gyvenęs ir Lietuvoje nekilnojamojo turto turėjęs suinteresuoto asmens V. I. sutuoktinis Jungtinės Karalystės pilietis R. L. G. I. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini) Mirdamas jis paliko ne tik turtÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), bet ir turimas skolas. Anglijos Horsham grafystės teismas 2001 m. gruodžio 17 d. d. sprendimu, 2002 m. vasario 22 d. sprendimu, 2002 m. liepos 11 d. sprendimu bei 2003 m. vasario 28 d. sprendimu iÅ¡ viso iÅ¡ R.

L. G. l. priteisė C. L. naudai 140589,02 Didžiosios į Britanijos svarų sterlingų. 2007 m. spalio 8 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-l22/2007 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtus sprendimus. Remiantis šiomis nutartimis, R. L. G. I. liko skolingas pareiškėjai 140589,02 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (718297,42 Lt). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, velioniui R.L.G. I. bei V. I. priklauso nekilnojamasis turtas – 1/2 d. gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 d.

Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis 2009 m. birželio 19 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjos R. P. rezoliucija patvirtintu Turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktu, pagal 2012 m. rugpjūčio 22 d. VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä - registro Nr. (duomenys neskelbtini)C. L. yra 1/2 d. gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 d. Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), teisėta savininkė.Nors R.L.G.

I. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. prieš daugiau nei dvejus metus, jokie paveldėtojai, tame tarpe ir jo sutuoktinė V. I. (kuri testamente yra įvardinta kaip viena iš mirusiojo palikimo tvarkytojų ir paveldėtojų) iki šiol nesiėmė jokių paveldėjimo priėmimo teisinių veiksmų. Nors V. I., esanti testamentinė ir įstatyminė R.L.G. I. įpėdinė, praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo R.L.G. I. mirties, nesiėmė aktyvių veiksmų dėl formalaus R.L.G. I. palikimo priėmimo, tačiau V.

I. faktiÅ¡kai valdo vienintelį žinomÄ mirusiojo R.L.G. I. vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, todėl įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį, ar net kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymas, jog V. I. faktiÅ¡kai perėmė R.L.G. I. palikimo dalį, yra V. I. mokamos sÄ skaitos už viso namo suvartotÄ elektros energijÄ . 2012 m. gegužės 22 d, (duomenys neskelbtini)informavo, kad paskutinis mokėjimas už namo, adresu (duomenys neskelbtini), suvartotÄ elektros energijÄ buvo atliktas 2011 m. spalio 13 d., praėjus daugiau nei 1,5 metų po R.L.G.

I. mirties. Ä®vertinus tai, bei faktÄ , kad pareiÅ¡kėja niekada nėra mokėjusi už namo, adresu (duomenys neskelbtini), suvartotÄ elektros energijÄ , darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent V. I. atliko mokėjimus už teikiamas paslaugas, bei faktiÅ¡kai rÅ«pinasi po R.L.G. I. mirties paliktu turtu. Žemės sklypas, ant kurio pastatytas pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausantis namas (1/2 dalis), V. I. yra nuolat prižiÅ«rimas - yra nuolat pjaunama žolė, prižiÅ«rimi augalai. Nors minėtas žemės sklypas ir priklauso V.

I., tačiau toks preciziÅ¡kas rÅ«pinimasis minėtu sklypu tiktai preziumuoja faktÄ , kad ji faktiÅ¡kai naudojasi visu gyvenamuoju namu ir Å«kiniu pastatu, bei tokiais veiksmais faktiÅ¡kai perėmė R.L.G. I. palikimo dalį. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, ar į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo.

Veiksmų pobÅ«dis - tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. V. I. valdymas, bei naudojimasis nekilnojamuoju turtu, mokesčiu mokėjimas už namo suvartota energijÄ , rÅ«pinimasis namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), aplinka, reiÅ¡kia kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – V. I. perėmė mirusiojo R.L.G. I. turtÄ ir pradėjo jį valdyti. Fakto, kad V. I. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti, pripažinimas yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas dėl to, kad pagal LR CK 5.52 str. 1 d., įpėdinis, kuris priėmė palikimÄ turto valdymo perėmimu, arba padavęs pareiÅ¡kimÄ notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 17 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-285/201 pagal pareiÅ¡kėjos R.F. pareiÅ¡kimÄ , kai paveldimas nekilnojamasis, ar kitas registruotinas turtas, įpėdinis, priėmęs palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, negali visa apimtimi įgyvendinti paveldėto turto savininko teisių, kartu ir teisės disponuoti nuosavybės objektu. Paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas tokiu atveju yra galimas tik tada, kai teismas nustato palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 str. 2 d. 8 p., CK 5.50 str. 3 d., 5.66 str. 1 d.).Suinteresuotas asmuo V.

I. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka, tokiam reikalavimui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, pareiÅ¡kimas paduotas neįgalioto asmens, nesilaikant įstatyme numatytos tvarkos, jis neatitinka CPK reikalavimų. Advokatas D.SauliÅ«nas neturi procesinės teisės reikÅ¡ti tokio pobÅ«džio reikalavimų, jis nėra įgaliotas asmens, kurio atstovu jis dedasi, yra pagrindo manyti, kad atstovavimo sutartis galimai yra suklastota. CPK 444 str. l d. nustato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmeninių, ar turtinių teisiu atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

PareiÅ¡kėja nenurodo konkrečiai kokio pobÅ«džio faktÄ , pagal kokiÄ iÅ¡ nurodytų bylų rÅ«Å¡ių nagrinėjimo ji pageidauja. Kaip matyti ir nurodomų argumentų, praÅ¡o nustatyti aplinkybes, susijusias su palikimo priėmimu. Tačiau aiÅ¡kinant CPK 5 str. l d., 444 str. l d. ir 2 d. 8 p., bei 445 str. normas sistemiÅ¡kai, teigtina, kad subjekto teisę reikÅ¡ti tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kimus turi tik asmuo, kuris siekia nustatyti savo paveldėjimo teisėms turinčius įtakÄ faktus dėl to, kad „negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančius dokumentus arba tų dokumentų negalima atkurti".

Pareiškėjos advokatas nei sau, nei jo atstovaujamam asmeniui nesiekia nustatyti kokias nors teises susijusias su jų asmeninėmis teisėmis, neteigia, kad negali gauti kokių nors dokumentų, kurie būtini paveldėjimo teisėms įgyvendinti ar, kad juos prarado. Priešingai, pareiškime nurodoma, kad pageidauja nustatyti su kitu asmeniu susijusias teises, ne paveldėjimo, o išieškojimo teisėms realizuoti. Faktas dėl kurio kreipiasi pareiškėja nėra juridinis, t.y. jo nustatymo pasekmė nepreziumuoja kokių nors teisių iš fakto atsiradimo.

PareiÅ¡kėjos advokatas, bÅ«damas teisininku supranta, kad neturi procesinės teisės kelti tokio pobÅ«džio bylas, tačiau sÄ moningai reiÅ¡kia nepagrįstÄ pareiÅ¡kimÄ , tikėdamasis suklaidinti teismÄ . Suinteresuoto asmens nuomone pareiÅ¡kėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, dėl ko jam taikytina atsakomybė, numatyta CPK 95 str. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad nurodomas namas ir Å«kinis pastatas R.L.G. I. mirties metu jam nepriklausė. Dar 2009-05-12 pastatų 1/2 dalis buvo perduota pareiÅ¡kėjai ir įregistruota jos vardu.

Kita dalis pastatų buvo iki ir liko po R.L.G. I. mirties suinteresuoto asmens vardu. R.L.G. I. mirties metu jokio dalies gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) neturėjo, dėl to jam tokio turto po mirties nepaliko, o jam nepriklausančio turto faktiÅ¡kai, ar kitaip valdyti V. I. negalėjo ir jokio minėto asmens turto valdyti nepradėjo. 1/2 minėto turto turėjo iki velionio mirties, kaip asmeninę nuosavybę, kuris pastarajam nepriklausė. Argumentai, kad tariamai pastatų valdymÄ patvirtina žolės pjovimas yra absurdiÅ¡ki.

Žemės sklypas visas priklausė ir priklauso V. I.. RÅ«pinimasis juo nepreziumuoja naudojimosi kitu turtu (namu), tuo labiau tuo, kuris nepriklausė mirusiajam. Nuosavo turto (žemės sklypo) valdymas nereiÅ¡kia ir negali reikÅ¡ti, kad priimtas kito asmens turtas, t.y. palikimas. V. I. yra minėtų pastatų bendrasavininkė. Dėl to natÅ«ralu, suprantama, kad bendroje nuosavybėje esantis turtas prižiÅ«rimas, juo rÅ«pinamasi ir siekiama, kad jo bÅ«klė nepablogėtu, ar vertė nesumažėtu. Bendrasavininkai pagal įstatymÄ privalo valdyti bendrÄ turtÄ .

Kadangi komunikacinės, elektros ir vandens tiekimo sistemos yra bendros, suprantama, kad apmokėjimas už suvartotÄ elektros energijÄ privalomas. Tačiau tai nepatvirtina nei valdymo fakto, nei kad „palikimo priėmimo veiksmai atlikti faktiÅ¡kai". Nėra, nebuvo ir negalėjo bÅ«ti faktų, kad įpėdinis mokėjo mokesčius už paveldėtÄ turtÄ , nes 1/2 pastatų nepriklausančių V. I. nepriklausė velioniui jo mirties momentu, nes Å¡i dalis turto priklausė ir priklauso pareiÅ¡kėjai. Ä®pėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai negali bÅ«ti teisiÅ¡kai įforminti dėl paminėto ir dėl to, kad pareiÅ¡kėjos ir V.

I. paveldėjimo santykiams neatsirado teisinio pagrindo. Jokie „įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai" nesukėlė ir negalėjo sukelti nurodomo turto valdymo kaip savo, ar laikymÄ minėto turto savu, dėl minėto V. I. nesikreipė, ir negalėjo kreiptis įforminti 1/2 minėtų pastatų priėmimo, kaip palikimo, nes toji dalis priklausė ne velioniui, o pareiÅ¡kėjai, kita dalis priklausė ir priklauso V. I., todėl kreiptis į notarÄ dėl nuosavo turto nereikia. V. I. dėl juridinio fakto nustatymo nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡duoti neprašė ir nepraÅ¡o, o kitas asmuo už jÄ to daryti negali.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas pareiÅ¡kimÄ palaikė, prašė tenkinti, nurodė, kad (duomenys neskelbtini)mirė skolininkas R.L.G.

I., jis buvo santuokoje su V. I., Registrų centre buvo įraÅ¡as, kad V. I. su R. L.G. I. bendrÄ ja nuosavybes teise valdė po ½ pastato. Tuo metu vyko kelios bylos: C. L., kuri prašė skolininko dovanotÄ butÄ pripažinti kaip V. I. pareigÄ atlyginti skolÄ . Å ita byla Å¡iuo metu yra sustabdyta. Taip pat vyko kita byla, kuriÄ inicijavo pati V. I., praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu ½ turto perleidimÄ . Tos bylos buvo sustabdytos, dėl to, kad mirė skolininkas. V. I., stabdydama tas bylas, pareiÅ¡kė, kad reikia sulaukti kol atsiras paveldėtojas.

PareiÅ¡kėja laukė metus laiko, niekas nenorėjo paveldėti skolininko turto. Buvo kreiptasi į Anglijos institucijas, kurios atsako už palikimo priėmimo klausimÄ , ten nurodė, kad niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Vilniaus rajono notarė taip pat atsakė, kad nebuvo kreiptasi. IÅ¡ to daroma tokia iÅ¡vada, kad V. I. yra skolininko sutuoktinė ir testamento įpėdinė ir vykdytoja. Pagal Anglijos teisę testamento įpėdinis ir vykdytojas nelabai skiriasi. Bet kuriuo atveju V. I. turėjo galimybę priimti palikimÄ , arba neriimti.

Ji jokių veiksmų nedarė. Jos interesas suprantamas - skolininko mirties dienÄ jai buvo puikiai žinoma, kad jis turi daugiau kaip 100000 svarų sterlingų skolų savo buvusiai sutuoktinei C. L.. NatÅ«ralu, kad ji neatliko tų veiksmų, nes Å¡iai dienai turėtų sumokėti visÄ reikalaujamÄ skolÄ . Viena vertus ji vengė priimti palikimÄ , tačiau tuo pat metu ji atliko veiksmus, kurie reiÅ¡kia faktinį turto užvaldymÄ po palikėjo mirties. Jeigu vienas iÅ¡ sutuoktinių mirÅ¡ta, o kitas lieka gyventi tame bÅ«ste, tai faktiÅ¡kai jis užvaldo tÄ turtÄ , apmoka komunalinius mokesčius ir kt.

Å itoje situacijoje vyko tas pats, aiÅ¡ku, V. I. turbÅ«t didesnę laiko dalį praleidžiÄ Anglijoje, bet taip pat neapleidžia turto ir Lietuvoje. Jis naudojamas, apmokamos elektros paslaugos, duomenų apie komunalines paslaugas nėra. Å itas veiksmas rodo, kad ji iÅ¡laiko sutuoktinio paliktÄ Â½ dalį turto. Mano, kad pareiÅ¡kimas pilnai pagrįstas, jeigu asmuo nori kažkokio tai turto, jis tuo pačiu turi prisiimti visa tai, su kuo tas turtas yra susijęs, Å¡iuo atveju, tai bÅ«tų skola. PraÅ¡o teismo pripažinti, kad V.

I. palikimÄ priėmė ir pripažinti C. L. teises. Iki pareiÅ¡kimo pateikimo teismui dienos patikslinimo Registrų centro duomenų bazėje nebuvo. PareiÅ¡kimas remiasi abiem iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ Registrų centro. PareiÅ¡kėja remiasi tais duomenimis, kurie buvo anksčiau, kai buvo raÅ¡ytas pareiÅ¡kimas. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas su pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė netenkinti, nurodė, kad tik dėl tų teisių, kurios susijusios su asmens, besikreipiančio į teismÄ paveldėjimu, tokio pobÅ«džio byla gali bÅ«ti nagrinėjama.

IÅ¡ pareiÅ¡kimo ir paaiÅ¡kinimo matyti, kad pareiÅ¡kėja jokių paveldėjimo teisių negina, jų neturi ir nesiekia net jų realizuoti. V. I. nebuvo skolinga ir neturi jokios pareigos vykdyti prievoles už R.L.G. I.. Tai yra asmeninė kiekvieno žmogaus teisė priimti, ar ne palikimÄ . Kita vertus, R.L.G. I. neturėjo jokio palikimo mirties metu, nėra jokio turto, kuris liktų po jo mirties. PareiÅ¡kėjos atstovas klaidina teismÄ , kad jam neva nežinoma, kokios dalys priklauso R.L.G. I. mirties metu suinteresuotiems asmenims.

Jis dalyvauja Å¡iame procese jau keletÄ metų, todėl jis puikiai žino, kad jokių įsiskolinimų V. I. neturi ir neturėjo. Taip pat jis žino, kad teismo sprendimu turtas buvo padalintas. Savaime suprantama, kad toks sutuoktinių turto padalinimas yra pripažinimas ir nustatymas, kad jo turtas buvo atskirtas ir kiekvienam priklauso asmeniÅ¡kai. Teismas vienareikÅ¡miÅ¡kai, aiÅ¡kiai savo sprendimu nurodė, kad V. I. priklauso ½ nekilnojamojo turto pastatų, o kita ½ priklauso R.L.G. I.. PareiÅ¡kėja tokio teismo sprendimo neginčijo.

Po Å¡ito padalinimo buvo tęsiamas vykdymo procesas ir 2009 m. R.L.G. I. dalis, priklausanti jam nuosavybes teise, buvo parduota. PareiÅ¡kėja L. įgijo nuosavybę į ½ dalį. Å ita nuosavybė yra įregistruota ir nenuginčyta. Akivaizdu ir tai vienareikÅ¡miÅ¡kai aiÅ¡ku, kad R.L.G. I. mirties metu, jis neturėjo nekilnojamojo turto. Nelabai suprantama, kokį paveldėjimo objektÄ pareiÅ¡kėja laiko priimtu. PareiÅ¡kėjos advokatas yra teisininkas, bet imasi klaidinti teismÄ , bandydamas, Registrų centro tam tikrų duomenų netikslumo pagrindu pateikti vaizdÄ , neva V.

I. ir R.L.G. I. bendra jungtine nuosavybe turėjo tÄ pačiÄ Â½ dalį, kuri pagal teismo sprendimÄ buvo pripažinta tik V. I. nuosavybe. Toks piktnaudžiavimas procesu yra akivaizdus ir Registro centro duomenų interpretavimas yra nieko dėtas. Adv. D.SauliÅ«nas pats iniciavo turto padalinimo ir atskyrimo, tuo pačiu turto padalijimo vykdymo procese ir tuo pačiu turto priėmimÄ jo atstovaujamo asmens. Jis puikiai žinojo, kreipdamasis į teismÄ , kad jokio turto R.L.G. I. nepaliko. Dėl to mano, kad advokatui skirtina maksimali – 20000 Lt bauda už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, o pusė Å¡ios baudos - 10000 Lt priteistina V.

I. naudai, o kita pusė valstybės naudai. Suinteresuoto asmens atstovė adv. padėjėja nurodė, kad pareiÅ¡kėja siekia, kad V. I. priimtų palikimÄ . Priėmus tokį sprendimÄ , pati V. I. turėtų iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ , nuvykti į notarų biurÄ ir priimti palikimÄ . Pats pareiÅ¡kėjos atstovas nurodė, kad V. I. nusprendė nepriimti palikimo, taigi vargiai, ar priimtas teismo sprendimas sukels teisinę juridinę galiÄ . Tokia ypatingÄ ja teisena nagrinėjamos bylos tik tam tikru atveju gali sukelti pasekmes, jeigu Å¡alys priimtus teismo sprendimus vykdo, t.y. kreipiasi į notarÄ ir priima palikimÄ .

Å iuo atveju mano, kad teismo sprendimas neturėtų jokios juridinės galios. Å is sprendimas įgalina gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, ir V. I. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ nepriimti palikimo.PareiÅ¡kimas atmestinas.Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2007-10-08 nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Anglijos Horsham grafystės teismo 2001 m. gruodžio 17 d., 2002 m. vasario 22 d., 2002 m. liepos 11 d. ir 2003 m. vasario 28 d. sprendimus dėl piniginių sumų (viso 140 589,02 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų) priteisimo C.

L. naudai iš R. L. G. I. (b.l. 13-15).Suinteresuoto asmens V. I. sutuoktinis R. L. G. I. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-12). Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro 2012-08-24 išduotas liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla po R.L.G. I. mirties nėra užvesta (b.l. 16); Anglijos Testamentų registro 2011-01-26 išduota pažyma patvirtina, kad dėl mirusio R.L.G. I. palikimo priėmimo kreiptasi nebuvo (b.l. 21-24).Teismas pažymi, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2008-07-02 nutartimi Nr. 2-544-110/2008, kuri yra įsiteisėjusi ir galiojanti, ir kurios pareiškėja neskundė, nustatė R.

L. G. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. I., a.k(duomenys neskelbtini) turto dalis bendroje jungtinėje nuosavybėje taip: R. L. G. I. ir V. I. priklauso po 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 0,1110 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso V. I. (b.l. 43-48). Po šito padalinimo buvo tęsiamas vykdymo procesas.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (2012-09-24) matyti, kad V. I. nuosavybės teise priklauso 1/2 d. gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 d. ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (nuosavybės įregistravimo pagrindas: 2006-01-18 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-07-02 apylinkės teismo nutartis Nr. 2-544-110/2008); C..L. nuosavybės teise priklauso 1/2 d. gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 d.

Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (nuosavybės įgijimo pagrindas – 2009-05-12 Turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktai Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 51-53). Taigi, yra akivaizdu, kad mirusiajam R. L. G. I. aukščiau nurodytas turtas nepriklauso, todėl kreiptis dėl jo paveldėjimo nėra teisinio pagrindo.CPK 444 str. l d. nustato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmeninių, ar turtinių teisiu atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti aplinkybes, susijusias su palikimo priėmimu, tačiau subjekto teisę reikÅ¡ti tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kimus turi tik asmuo, kuris siekia nustatyti savo paveldėjimo teisėms turinčius įtakÄ faktus dėl to, kad „negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančius dokumentus arba tų dokumentų negalima atkurti", o pareiÅ¡kėja nesiekia nustatyti kokias nors teises susijusias su jos asmeninėmis teisėmis, neteigia, kad negali gauti kokių nors dokumentų, kurie bÅ«tini paveldėjimo teisėms įgyvendinti ar, kad juos prarado, tačiau nurodo, kad pageidauja nustatyti su kitu asmeniu susijusias teises, ne paveldėjimo, o iÅ¡ieÅ¡kojimo teisėms realizuoti, o tai prieÅ¡tarauja aukščiau minėtoms CPK normoms.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstytu, konstatuoja, kad pareiÅ¡kimas yra nepagrįstas ir todėl yra atmestinas. Teismas, įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytÄ , bei byloje nustatytas aplinkybes, turi pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad yra CPK 95 str. 1 d. numatyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai (pareiÅ¡kėja, turėdama kvalifikuotÄ atstovÄ advokatÄ , privalėjo įvertinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-07-02 nutartį, kuria buvo nustatyta turto dalis bendroje jungtinėje nuosavybėje, 2012-09-24 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame nėra nurodytas koks nors mirusiajam R.

L. G. I. priklausantis nekilnojamasis turtas, suinteresuoto asmens atstovų atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ dėl pareiÅ¡kimo nepagrįstumo, bet kreipėsi į teismÄ aiÅ¡kiai nepagrįstu pareiÅ¡kimu ir, nežiÅ«rint į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, reikalavo jį tenkinti), todėl vadovaujantis CPK 95 str. 2 d. jai yra skirtina 10000 Lt bauda.Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263, 268, 270 str. str.                                                         n u s p r e n d ė :                        PareiÅ¡kėjos C.

L. pareiÅ¡kimÄ atmesti.           Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos C. L. valstybei 5000 Lt (penkių tÅ«kstančių litų) baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu.           Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos C. L. suinteresuotam asmeniui V. I. 5000 Lt (penkių tÅ«kstančių litų) baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu.           Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                 Alfredas Juknevičius