13de9dfe-c0fc-4e7b-bcbd-c6dfdf123cdb · Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr.2-2193-614/12Teisminio proceso Nr. 2-03-3-01091-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 116.1. (S)       VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 21 d., VilniusVilniaus m. trečiojo apylinkės teismo teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Jevgenijai Grigorjevai, dalyvaujant ieškovui J. B., ieškovo J. B. ir trečiojo asmens V. B. atstovei advokatei Kristinai Matvejenkaitei, atsakovių I. P. ir A. Š. atstovui advokatui Ričardui Suslavičiui, atsakovėms I.

P. ir A. Å . nesant, tretiesiems asmenims V. B. ir Vilniaus miesto savivaldybei nesant, institucijai iÅ¡vadai duoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie AM nesant, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. B. ieÅ¡kinį atsakovėms I. P. ir A. Å ., tretiesiems asmenims be savarankiÅ¡kų reikalavimų V. B. ir Vilniaus miesto savivaldybei, institucijai iÅ¡vadai duoti byloje Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti sutartinę prievolę – sumokėti už kelio projektavimo ir statybos darbus.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :IeÅ¡kovas J. B. ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakoves I. P. ir A. Å . įvykdyti iÅ¡ 2008-04-15 susitarimo „Dėl kelio įrengimo“ kylančiÄ prievolę padengti dalį ieÅ¡kovo patirtų kelio projektavimo ir įrengimo iÅ¡laidų, t. y. priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovių po 6.906,00 Lt kelio projektavimo ir įrengimo iÅ¡laidų ir po 493,83 Lt palÅ«kanų, o taip pat priteisti iÅ¡ atsakovių 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2008-04-15 d. M. T. bei I. T. iÅ¡ vienos pusės ir A. S. bei M. V. iÅ¡ kitos pusės pasirašė susitarimÄ dėl kelio įrengimo, kuriuo susitarė, kad visų sklypų dabartinių ar bÅ«simų savininkų susitarimu ar bet kurio iÅ¡ jų valia gali bÅ«ti suprojektuotas ir įrengtas kelias, bendrai besiribojantis su žemės sklypais kad.Nr. (duomenys enskelbtini), kad.Nr. (duomenys enskelbtini), kad.Nr. (duomenys enskelbtini), kad.Nr. (duomenys enskelbtini), kad.Nr. (duomenys enskelbtini), esančiais (duomenys enskelbtini), kurio danga žvyras; kelio įrengimo iÅ¡laidos bus dalinamos atitinkamo žemės sklypo savininkams proporcingai nuosavybės teise turimų žemės sklypų plotams pagal Priede Nr.1 nurodytus proporcijų skaičiavimus;

Jeigu kelias įrengiamas bet kurios Å¡alies ar bet vieno iÅ¡ žemės sklypo/sklypų savininko valia ir kaÅ¡tais, tai kita Å¡alis (o Å¡aliai perleidus teises ir pareigas pagal šį susitarimÄ â€“ žemės sklypo/sklypų savininkai) įsipareigoja per 10 dienų sumokėti keliÄ Ä¯rengusiam asmeniui kelio suprojektavimo ir įrengimo iÅ¡laidas, proporcingai paskaičiuotas pagal sutarties 2 p. Kelio įrengimÄ organizuojanti Å¡alis, prieÅ¡ pradėdama įrengimo darbus, ne mažiau kaip prieÅ¡ 30 d. iki darbų pradžios informuoja kitÄ Å¡alį apie įrengimo darbų kaÅ¡tus bei terminus.

Tuo atveju, jei viena Å¡alis nesutinka su kitos Å¡alies nurodytais kelio įrengimo kaÅ¡tais, ji privalo ne mažiau kaip per 10 darbo dienų nuo praneÅ¡imo gavimo pasiÅ«lyti atlikti kelio įrengimo darbus tais pačiais terminais už iÅ¡ esmės mažesnius kaÅ¡tus. Tuo atveju, jeigu minėtų žemės sklypų ar ant jų stovinčių pastatų nuosavybės teisės, arba teisė valdyti ir vystyti minėtas teritorijas pereis tretiesiems asmenims, tai visos teisės ir pareigos, kylančios iÅ¡ Å¡io susitarimo, taip pat bus perleistos atitinkamÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯sigijusiems tretiesiems asmenims (be atskirų kitų žemės sklypų savininkų raÅ¡ytinių sutikimų.

Minimas susitarimas buvo iÅ¡vieÅ¡intas, t. y. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip kitos prievolės, galiojantis įraÅ¡as yra ir Å¡iuo metu. 2008-07-09 Vilniaus m. savivaldybės administracija iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr.GN/308-0283, kuriuo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys enskelbtini), nurodytame 2008-04-15 susitarime, leido statyti dvibutį gyvenamÄ jį namÄ . 2008-06-10 ieÅ¡kovas pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo 1/2 dalį žemės sklypo Nr. (duomenys enskelbtini)iÅ¡ M. T. ir I.

T., ieÅ¡kovas sutartyje patvirtino, kad jis susipažinęs ir įsipareigoja laikytis 2008-04-15 susitarimo „Dėl kelio įrengimo“, vadovaudamasis minėtu statybos leidimu, ieÅ¡kovas kartu su kitais bendraturčiais pradėjo statyti namÄ . Kad namas bÅ«tų pripažintas tinkamu naudoti, vadovaujantis teisės aktais bÅ«tinai reikėjo įrengti keliÄ . 2010-05-05 ieÅ¡kovas pasinaudojo susitarime numatyta teise ir iÅ¡siuntė atsakovėms ir kitiems sklypų savininkams praneÅ¡imÄ , kuriuo pranešė, kad jo siÅ«lomas rangovas UAB „Statybos titanai“ galėtų atlikti kelio įrengimÄ per 30 d. pagal pridedamÄ kelio įrengimo sÄ matÄ .

Žemės sklypas kad.Nr. (duomenys enskelbtini)Å¡iuo metu priklauso atsakovėms po 1/3 dalį ir 1/3 dalis N. K. ir L. K.. Atsakovės ieÅ¡kovo praneÅ¡imÄ gavo, savo 2010-05-19 praneÅ¡ime nurodė, kad sutinka pagal 2008-04-15 d. Susitarimo sÄ lygas apskaičiuotÄ joms tenkančiÄ kelio įrengimo kainos dalį sumokėti į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ po to kai kelio įrengimo darbai bus atlikti ir kelias bus pripažintas tinkamu naudoti. 2010 m ieÅ¡kovo lėšomis ir iniciatyva buvo suprojektuotas ir įrengtas kelias, tai patvirtina pridėti dokumentai, techninės priežiÅ«ros inžinierius nurodė, kad kelias tinkamas naudoti. 2010-08-23 ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė atsakovėms praneÅ¡imÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo, nurodė sumÄ â€“ kiekvienai atsakovei (proporcingai) po 6906 Lt, tačiau 2010-09-27 praneÅ¡imu atsakovė I.

P. nurodė, kad nepakanka dokumentų įrodyti, kad kelias įrengtas teisėtai ir nurodė, kad ji sumokės, kai bus pateikti kelio įrengimo teisėtumÄ patvirtinantys dokumentai. Atsakovės atsisakymas sumokėti nepagrįstas. IeÅ¡kovės turėjo žinoti, kad kelio įrengimo darbai numatyti dar 2008 m, Vilniaus m, savivaldybės tarybos sprendimu Nr.1-592 patvirtintame sklypo (duomenys enskelbtini) detaliajame plane, kompetentingos institucijos iÅ¡davė leidimÄ atlikti kelio įrengimo darbus, abejonės dėl kelio įrengimo neteisėtumo yra visiÅ¡kai nepagrįstos.

Kiti žemės sklypų savininkai jau sumokėjo proporcingÄ kelio iÅ¡laidų dalį, o tie, kurie atsisakė tai padaryti, įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo įpareigoti sumokėti. CK 6.156 str. 1 d. nustato, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams. Atsakovės žemės sklypÄ paveldėjo iÅ¡ savo tėvo R. Å . ir kartu perėmė iÅ¡ 2008-04-15 susitarimo kylančias Å¡alių teises ir pareigas.

Susitarimas patvirtintas notaro, yra teisėtas, neprieÅ¡tarauja įstatymams, sudarytas sutarties Å¡alių tarpusavyje suderinta valia bendram tikslui pasiekti – įrengti bendrÄ keliÄ , kuriuo galėtų naudotis visi žemės sklypų savininkai, esami ir bÅ«simi, siekiant naudotis sklypais pagal tikslinę jų paskirtį. Toks susitarimas buvo nulemtas ir statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų – Teritorijų planavimo įstatymo 19, 23 straipsniais, Kelių įstatymo 4 straipsniu, patvirtintu Detaliuoju planu, statybos techniniu reglamentu Nr.STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 10, 26, 52, 187 punktais, statybos techniniu reglamentu Nr.STR2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo“ nuostatomis.

Be to, kelio įrengimas padidino sklypų vertę. CK 6.189 str. 1 d. nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ ir ji turi bÅ«ti vykdoma. Vadovaujantis CK 6.38 ir 6.200 straipsniais prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai, nustatytais terminais, pagal įstatymus ar sutarties nurodymus. VienaÅ¡aliÅ¡kai draudžiama atsisakyti vykdyti prievolę, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei nevykdo ar netinkamai vykdo ir turi atlyginti kreditoriui visus jo patirtus nuostolius (CK 6.59, 6.63 straipsniai).

Atsakovės nevykdė prievolės, todėl pagal CK 6.210 str. 1 d. privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip, todėl atsakovės turi sumokėti palÅ«kanas nuo 2010-09-23, ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ palÅ«kanų suma sudarė 987,66 Lt – kiekvienai atsakovei po 493,83 Lt (b.l. 1-8, 1 t.).Atsakovės I. P. ir A. Å . atsiliepimu į ieÅ¡kinį nesutiko su ieÅ¡kovo reikalavimu. Nurodė, kad jis nepagrįstas.

Reikalavimas kildinamas iš 2008-04-15 susitarimo dėl kelio įrengimo, tačiau jis jokių teisių ar pareigų atsakovėms nesukėlė. CK 6.2 str. nustato, kad prievolės atsiranda iš sandorių ar kitų juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius teisinius santykius. CK 1.136 str. 2 d. 1 p. teigia, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš sutarčių ar kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių.

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo jų), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.). Pagal CK 6.189 str. 1 d. sutartis įpareigoja tik jos Å¡alis atlikti tai, kas joje tiesiogiai nurodyta. Nei atsakovės, nei mirusysis R. Å ., iÅ¡ kurio atsakovės paveldėjo žemės sklypÄ , nebuvo ir nėra minimo susitarimo Å¡alimis, todėl susitarimas nei teisių, nei pareigų atsakovėms nesukelia.

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.145 str.), t.y. asmenų suderinta valia, todėl sutartis galima tik tuo atveju, kai sudaroma laisva valia, negalima asmens priversti sudaryti sutartį prieÅ¡ jo valiÄ . Asmens privertimas iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ reikÅ¡tų sutarties sudarymÄ prievarta, o sutartis sudaryta panaudojant prievartÄ , negalioja (CK 6.156 str. 2 d., 1.80 str.). Negalima versi asmens, kuris nėra sutarties Å¡alimi, vykdyti joje numatytas pareigas, sutartis turi galiÄ tik jos Å¡alims.

Net laikantis nuomonės, kad susitarimas turi įstatymo galiÄ atsakovėms (nors su tuo atsakovės kategoriÅ¡kai nesutinka), ieÅ¡kovo reikalavimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes susitarimo 1 d. nustatyta, kad Å¡alys susitaria, kad visi iÅ¡vardintų sklypų ar bÅ«simų sklypų savininkų susitarimu ar bet kurio jų valia gali bÅ«ti suprojektuotas ir įrengtas kelias, bendrai besiribojantis su žemės sklypais nurodytais susitarime, kurio danga – žvyras. Å i sÄ lyga iÅ¡ esmės neįvykdoma, nes kelio įrengimas nėra galimas svetimoje žemėje –valstybinėje žemėje, todėl bet kokie susitarimai dėl svetimo turto panaudojimo negalimi.

Statybos įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., 2 d. 3 p. nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise ar valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais, tačiau ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų apie tai, jog jam bÅ«tų perleistos teisės valdyti ar naudotis svetimu turtu (CPK 178 str.). Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. detalizuoja CK 6.646 straipsnį ir nustato, kad statytojo teisė realizuojama, kai statytojas turi statybÄ leidžiantį dokumentÄ (taip pat 12 str. 1 d. 4 p.), ir Ä®statymo 24 str. nustatyta tvarka organizuoti statybos užbaigimo procedÅ«ras.

Ieškovas su ieškiniu nepateikė statybos leidimo bei duomenų apie tai, kad kelias būtų perduotas įgaliotoms valstybės institucijoms, todėl vadovaujantis bendraisiais teisės principais (iš ne teisės teisė neatsiranda), laikytina, kad ieškovas darbus atliko be teisėto pagrindo. Ieškovo pateiktas 2008-04-07 statybos leidimas Nr.GN/308/08-0283 bei leidimas kasti Nr.AK-895/42/2010 nesuteikė teisės atlikti kelio įrengimo darbų. Susitarimo 3 d. nustato, kad kelio suprojektavimo ir įrengimo kaštais laikomi visi su tuo susiję projektavimo, statybos leidimo gavimo, statybos atlikimo kaštai, pagrįsti finansinės apskaitos dokumentais, tai reiškia, kad prievolė mokėti atsiranda tik po to, kai visi kelio įrengimo darbai atliekami, įskaitant ir kai kelias bus pripažintas tinkamu naudoti, tokie įrodymai nepateikti (b.l. 69-71, 1 t.).Teismas 2012-03-08 d. nutartimi įtraukė byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų dalyvauti V.

B., atsiliepimo ji nepateikė (b.l. 56, 59, 63, 1 t.).Teismas 2012-09-24 d. protokoline nutartimi įtraukė byloje trečiuoju asmeniu be savarankiÅ¡kų reikalavimų dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybę ir institucijÄ iÅ¡vadai duoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos (b.l. 104a, 3 t.). Atsiliepimu į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo Vilniaus m. savivaldybė prašė spręsti bylÄ teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad tuo metu, kai buvo rengiami Sodybinių gyvenamųjų namų kvartalo prie (duomenys neskelbtini) teritorijos planavimo dokumentai, Detaliųjų planų (iÅ¡skyrus miÅ¡ko valdos miÅ¡kotvarkos projektus) rengimo, derinimo, tvirtinimo tvarkÄ nustatė Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintos detaliųjų planų taisyklės Teritorijų planavimo įstatymo 20 str., red. galiojusi 1996-01-01 – 1997-07-09).

Vadovaujantis LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr.159 „Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Detaliųjų planų patvirtinimo taisyklėmis, Vilniaus m. valdybos 1997-03-20 sprendimu D. J. gyvenamojo rajono kvartalo prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano projektavimo tvirtinimo Nr.508V buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono kvartalo prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano projektas, t. y. Sodybinių gyvenamųjų namų kvartalo prie (duomenys neskelbtini) sklypų Nr. 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 detalusis planas.

Detaliojo plano projektuojamų ir aplinkinių gretimų teritorijų plane sutartiniais ženklais ginčo kelias pažymėtas „gretimų teritorijų privažiavimai“, tai akivaizdu, kad ginčo kelias buvo numatomas projektuoti jau 1997 m Vilniaus m. valdybos patvirtintame detaliajame plane. Darytina iÅ¡vada, jog tiek projektuojami sklypai, tiek planuojamos gatvės, įskaitant ginčo keliÄ , buvo numatytos projektuoti 1997 m detaliajame plane. Pagal detalųjį planÄ , planuojamam statyti dvibučiam gyvenamajam namui žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo iÅ¡duotas 2007-05-23 projektavimo sÄ lygų sÄ vadas, kuriame yra 2006-08-23 d.

Susisiekimo komunikacijų projektavimo sÄ lygos Nr.2750, kuriose nurodyta suprojektuoti ir įrengti aklagatvį nuo esamos sankryžos detaliajame plane numatytais parametrais. Atitinkamai 2006-08-25 buvo sudaryta sutartis Nr.A326-92-Ū(7.7.-EUD-2) prie Dvibutis gyvenamasis namas; (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))„ susisiekimo komunikacijų projektavimo sÄ lygų Nr.2750. Å ia sutartimi statytojai įsipareigojo neatlygintinai atlikti susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų pagal technines sÄ lygas projektavimo ir plėtros darbus.

IÅ¡davus tokias projektavimo sÄ lygas, atitinkamai buvo parengtas dvibučio gyvenamojo namo, sklype (duomenys neskelbtini) (kad.Nr. (duomenys neskelbtini)), bei ginčo kelio techninis projektas. Parengtas Techninis projektas Nr.08, 03-06-TP-AS kompleksui, t y. dvibučiam namui (7.2) nauja statyba, sklypo kad.Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (neypatingas statinys) apėmė ne tik planuojamÄ statyti dvibutį gyvenamÄ jį namÄ , bet ir keliÄ , esantį prie sklypų, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Tai patvirtina sutarties 2 str. 1 d., kuri numato, kad susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų pagal technines sÄ lygas plėtros techninis projektas parengiamas kartu su objektu „Dvibutis gyvenamasis namas; (duomenys neskelbtini) (0101/0019:006)“ techniniu projektu. Pagal minimÄ Techninį projektÄ Nr.08, 03-06-TP-AS buvo iÅ¡duotas 2008-04-07 d. statybos leidimas Nr.DN/308/08-0283. IÅ¡davus minėtÄ statybos leidimÄ , ieÅ¡kovui buvo suteikta teisė statyti tiek namÄ , tiek ginčo keliÄ (aklagatvį).

Be to sutartimi numatyta, kad susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų plėtros darbai atliekami iki objekto – gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu eksploatuoti. Savivaldybė neturi duomenų, jog ginčo kelias bÅ«tų perduotas Vilniaus m. savivaldybei priėmimo–perdavimo aktu. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010-06-30 sprendimu „Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ Nr.1-1636 patvirtino minimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detalųjį planÄ .

Å io detaliojo planavimo tikslas buvo nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties (mažaaukščių statinių teritorija), sklypo atidalinimas į du sklypus, tvarkymo, režimo ir užstatymo reglamentų nustatymas Kaip numato Å¡io detaliojo plano 2009-07-03 Planavimo sÄ lygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr.3063, planuojamam žemės sklypui buvo taikomi ir galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendimai, t. y. minėto detaliojo plano - (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono kvartalo prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniai.

Pagal šį detalųjį planÄ taip pat buvo numatytas aklagatvio įrengimas (dabartinė Talino gatvė). Atitinkamai pagal detalaus plano sprendinius buvo parengtas buto pertvarkymo į dvibutį gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), rekonstravimo techninis projektas, pagal kurį buvo iÅ¡duotas Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2011-08-08 statybos leidimas Nr.596/11-0697. Taigi, aklakelio įrengimas pagal minėtus teritorijų planavimo dokumentus ir techninius projektus buvo numatytas įrengti kartu su projektuojamu gyvenamuoju namu ir, vadovaujantis galiojančiais statybÄ reglamentuojančiais teisės aktais, Vilniaus m. savivaldybės administracija iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr.GN/308/08-0283 bei LeidimÄ kasti Nr.AK-895/42/2010 (b.l. 113-116, 3 t.).Teismo posėdžių metu ieÅ¡kovas ir ieÅ¡kovo atstovė prašė tenkinti ieÅ¡kinį.

Atstovė nurodė, kad palaiko ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus ir motyvus. Atsakovėms prievolė mokėti kyla iÅ¡ buvusių žemės sklypų savininkų 2008-04-15 d. susitarimo, kuris buvo pavieÅ¡intas nekilnojamojo turto registre, jame esančias prievoles 2009-01-15 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartimi laisva valia perėmė ir įsipareigojo laikytis R. Å ., kurio turtÄ atsakovės priėmė vienaÅ¡aliu palikimo priėmimo sandoriu, todėl perėmė ir kreditorines pareigas. 2008-04-15 d. susitarimu Å¡alys susitarė, kad bet kuris žemės sklypo savininkas turi teisę įrengti keliÄ ir praÅ¡yti kitų savininkų proporcingai atlyginti kelio projektavimo ir įrengimo iÅ¡laidas.

Imdamasis įrengti keliÄ Å¡io susitarimo pagrindus ieÅ¡kovas informavo kitus sklypų savininkus, taip pat ir atsakoves. Atsakovės tam neprieÅ¡taravo, vėliau 2010-05-19 praneÅ¡imu ieÅ¡kovui atsakovės pripažino, kad jos yra saistomos 2008-04-15 d. susitarimo dėl kelio įrengimo ir sutinka, kad ieÅ¡kovo nurodytais terminais kelio įrengimo darbus atliktų UAB „Statybos titanai“ už pridedamoje sÄ matoje nurodytÄ kainÄ ir sutinka sumokėti. Vėliau atsakovės nesÄ Å¾iningai pakeitė pozicijÄ , nepagrįstai neigia savo prievolę sumokėti.

IeÅ¡kovo sÄ skaita atlikti kelio projektavimo ir statybos darbai atlikti pagal patvirtintÄ detalųjį planÄ , turint visus reikiamus statybÄ leidžiančius dokumentus, atlikti kelio darbai pripažinti tinkamais ir kokybiÅ¡kais. Atsakovių atstovo atsikirtimai nepagrįsti, kaip ir argumentas, kad 2008-04-15 d. susitarta tik dėl žvyro kelio įrengimo ar kad atsiskaitoma tik perdavus pripažinus keliÄ tinkamu naudoti ir perdavus jį savivaldybei, tokios nuostatos 2008 m. susitarime nėra. Sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nagrinėjant tikruosius Å¡alių ketinimus.

Nėra pagrindo remtis atsakovių atstovo nurodytais kelių įrengimo norminiais dokumentais, kadangi kelio įrengimas vykdomas etapais, įrengus žvyro dangÄ už jÄ ieÅ¡kovas ir praÅ¡o sumokėti, o savininkams nutarus, kad reikalinga asfalto danga – bet kuris iÅ¡ savininkų galės šį darbÄ padaryti. IeÅ¡kovas negalėjo savivaliauti ir įrengti asfalto kelio dangÄ , nes tokio Å¡alių įsipareigojimo 2008 m. susitarime nėra. Toks aiÅ¡kinimas yra priimtiniausias ir iÅ¡plaukia iÅ¡ sutartinių ir ikisutartinių santykių.

Nurodytos administracinio teismo bylos dėl kelių perdavimo savivaldybei šiuo atveju netaikytinos, kadangi minėtose bylose visiškai kitas bylos nagrinėjimo dalykas, teismas pasisakė dėl įsakymo, kuris priimtas vėliau nei šalių susitarimas šioje byloje, projektai ir leidimai statybai išduoti minimo 2009 m. įsakymo, todėl šiam ginčui spręsti neturi reikšmės. Nei 2008-04-15 susitarimas, nei 2006-08-25 sutartis su savivaldybe dėl kelio perdavimo jai nėra nuginčyti, yra galiojantys, sudaryti laisva valia, todėl turi būti vykdomi.

PalÅ«kanos skaičiuojamos nuo to momento, kai atsakovėms atsirado pareiga mokėti, o jos pažeidė prievolę (b.l. 159-160, 183, 184, 3 t.).Teismo posėdžių metu atsakovių atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais. Nurodė, kad CK 6.189 str. įpareigoja Å¡alis atlikti tik tai, kas sutartyje nurodyta. 2008-04-15 d. susitarimas atsakovių nesaisto, jokių teisių ir pareigų joms nesukuria, kadangi nei jos, nei jų tėvas R. Å ., kurio turtÄ atsakovės paveldėjo, nebuvo sutarties Å¡alimis.

Bet kokia sutartis ar susitarimas turi bÅ«ti sudaromas laisva suderinta valia, o prievarta sudaryta sutartis negalioja (CK 6.225 str., 1.80 str.). CK 6.2 str. numato, kad prievolės atsiranda iÅ¡Â sandorių, kurie sukuria prievolinius santykius, atsakovės, kaip jau minėta sandorio Å¡alimi nėra. Net ir laikantis nuomonės, kad 2008 m. susitarimas turi įstatymo galiÄ atsakovėms, ieÅ¡kovo reikalavimas vis tiek nepagrįstas ir atmestinas, kadangi susitarime nurodyta įrengti žvyro keliÄ . Susitarime nėra numatyta, kad kelias įrengiamas ir atsiskaitoma etapais.

Finansuoti dalinį darbÄ atsakovės atsisako. IÅ¡ bylos dokumentų, detalaus plano, statybos techninio projekto ir kitų matyti, kad numatyta danga – asfaltas. Pagal Kelių įstatymo 2 str. 3 d., 2008-01-21 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie SM generalinio direktoriaus įsakymÄ Nr.V-7 „Dėl automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 07 patvirtinimo“ ir kitų statybÄ reglamentuojančių teisės aktų matyti, kad žvyro kelias ir asfalto kelias visiÅ¡kai skirtingi statiniai, jiems taikomai skirtingi reikalavimai, kas gali paneigti, kad žvyro Å¡iuo atveju yra pakankamai.

Be to, pagal Statybos įstatymÄ statytojas nustatyta tvarka privalo organizuoti statybos užbaigimo procedÅ«ras, iÅ¡ bylos matyti, kad statinys – kelias atitinkamos institucijos nėra pripažintas tinkamu naudoti. IÅ¡ 2008 m. susitarimo matyti, kad prievolės mokėti atsakovėms galėtų atsirasti tik užbaigus statybÄ â€“ t. y. pripažinus statinį tinkamu naudoti. Kelias taip pat nėra perduotas savivaldybei, kaip numatyta savivaldybės 1997-03-30 sprendime Nr.508V ir pagal jÄ pasiraÅ¡ytoje sutartyje, kuria įsipareigojama perduoti keliÄ Ä¯ savivaldybės balansÄ neatlygintinai.

Teismas ex offitio gali kreiptis į administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas įvertinti akto teisėtumÄ . Svarbu ir tai, kad Å¡i sutartis taip pat nesaisto atsakovių, jos nėra sutarties Å¡alimi. Sutartis taip pat negali bÅ«ti laikoma teisėta, kadangi vertinant jÄ teisine prasme matyti, kad jÄ pasiraÅ¡iusi sutarties Å¡alis – T.neturėjo galimybės rinktis, jie buvo įpareigoti savivaldybės, o savo sÄ skaita įrengto kelio perdavimas neatlygintinai savivaldybei prieÅ¡tarauja Labdaros ir paramos įstatymui, tokia teismų praktika (administracinio teismo 2011-04-07 nutartis byloje Nr.A442-1043/2011, 2012-01-19 nutartis byloje Nr.A63-1286/2012), o taip pat atsakovių valiai, atsakovės nesutinka teikti paramÄ ir finansuoti savivaldybės kelių įrengimo.

Visas kelių įrengimo iÅ¡laidas turi prisiimti savivaldybė. IÅ¡ ne teisės teisė neatsiranda. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK, palÅ«kanos atsakovėms galėtų bÅ«ti skaičiuojamos tik nuo teismo sprendimo, o ne už praeitÄ laikotarpį (b.l. 160-152, 183-184, 3 t.).Trečiojo asmens Vilniaus m. savivaldybės ir institucijos iÅ¡vadai duoti byloje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM atstovai neatvyko, jų nedalyvavimas nekliudo nagrinėti bylÄ (CPK 247, 252 straipsniai).IeÅ¡kinys tenkintinas dalyje (CPK 178 str.).

Teismo posėdyje iÅ¡tyrus bylos įrodymus, iÅ¡analizavus bylos dalyvių argumentus ir žodinius bei raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, nustatyta, kad 2008 m. balandžio 15 d. M. T. ir I. T. iÅ¡ vienos pusės ir A. S. ir M. V. iÅ¡ kitos pusės, bÅ«dami žemės sklypų, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini), kurių paskirtis: kita (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti) savininkais, sudarė notaro patvirtintÄ susitarimÄ dėl kelio įrengimo (notarinio registro Nr.8-5421 b.l. 11-14, 1 t.).

Šiuo susitarimu šalys susitarė: visų išvardintų sklypų dabartinių ar būsimų savininkų susitarimu ar bet kurio iš jų valia gali būti suprojektuotas ir įrengtas kelias, bendrai besiribojantis su žemės sklypais kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio danga – žvyras (1 punktas). Šalys susitarė, kad kelio įrengimo išlaidos bus dalinamos atitinkamo žemės sklypo savininkams proporcingai nuosavybės teise turimų žemės sklypų plotams pagal Priede Nr.1 nurodytus proporcijų paskaičiavimus (priedas Nr.1, b.l. 14, 1 t.) (2 punktas).

Å alys susitarė, kad jeigu kelias įrengiamas bet kurios Å¡alies ar bent vieno žemės sklypo/sklypų savininko valia ir kaÅ¡tais, tai kita Å¡alis (o Å¡iai Å¡aliai perleidus teises ir pareigas pagal šį susitarimÄ â€“ žemės sklypo/sklypų savininkai) įsipareigoja per 10 dienų sumokėti keliÄ Ä¯rengusiam asmeniui kelio suprojektavimo ir įrengimo iÅ¡laidas, proporcingai paskaičiuotas pagal 2 punktÄ . Kelio suprojektavimo ir įrengimo kaÅ¡tais yra laikomi visi su tuo susiję projektavimo, statybos leidimo gavimo, statybos atlikimo kaÅ¡tai, pagrįsti finansinės apskaitos dokumentais.

Kelio įrengimÄ organizuojanti Å¡alis, prieÅ¡ pradėdama įrengimo darbus, ne mažiau kaip prieÅ¡ 30 dienų iki darbų pradžios, raÅ¡tu informuoja kitÄ Å¡alį apie įrengimo darbų kaÅ¡tus bei terminus. Tuo atveju, jei viena Å¡alis nesutinka su planuojamais kitos Å¡alies nurodytais kelio įrengimo kaÅ¡tais, ji privalo ne mažiau kaip prieÅ¡ 10 darbo dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos pasiÅ«lyti atlikti kelio įrengimo darbus tais pačiais terminais už iÅ¡ esmės mažesnius kaÅ¡tus (3 punktas).

Å alys susitarė, kad tuo atveju, jeigu minėtų žemės sklypų, ar ant jų stovinčių pastatų nuosavybės teisės, arba teisė valdyti ir vystyti minėtas teritorijas pereis tretiesiems asmenims, tai visos teisės ir pareigos, kylančios iÅ¡ Å¡io susitarimo, taip pat bus perleistos atitinkamÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯sigijusiems asmenims. Å alys susitarė, kad tuo atveju, jeigu žemės sklypų teisės, ar ant jų stovinčių pastatų nuosavybės teisės, arba teisės valdyti ir vystyti minėtas teritorijas bus perleidžiamos tretiesiems asmenims, tai perleidimas yra leidžiamas be atskirų kitų žemės sklypų savininkų raÅ¡ytinių susitarimų (5 punktas).

Tuo atveju, jeigu bet kuris žemės sklypo savininkas, perleisdamas jam priklausantį žemės sklypÄ trečiajam asmeniui, neperleistų teisių ir pareigų, kylančių iÅ¡ Å¡io susitarimo naujam įgijėjui, toks (buvęs) žemės sklypo savininkas turi pareigÄ pats asmeniÅ¡kai kompensuoti visus kitos Å¡alies dėl to kilusius nuostolius. Å io susitarimo Å¡alys, neperleidusios teisių ir pareigų, kylančių iÅ¡ Å¡io susitarimo tretiesiems asmenims, lieka už juos solidariai atsakingos prieÅ¡ kitÄ susitarimo Å¡alį (6 punktas). Šalys susitarė, kad Å¡is susitarimas įsigalioja nuo jo pasiraÅ¡ymo ir gali bÅ«ti pakeistas tik abiejų Å¡alių bei kitų asmenų, perėmusių teises ir pareigas pagal šį susitarimÄ raÅ¡tiÅ¡ku susitarimu (8 punktas).

Kaip matyti iš byloje pateiktos 2008 m. birželio 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties (b.l. 19-27, 1 t), ieškovas J. B. iš pardavėjos I. T. bendrojon jungtinėn savo ir savo sutuoktinės V. B. nuosavybėn nupirko 1/2 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (kad.Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėjas (ieškovas) susipažino su 2008-04-15 susitarimu dėl kelio įrengimo ir įsipareigoja jo laikytis (pirkimo – pardavimo sutarties 4.3.4. punktas). 2009 m. sausio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (b.l. 165-173, 3 t), R.

Š. iš pardavėjos I. T. bendrojon jungtinėn savo ir savo sutuoktinės K. I. Š. nuosavybėn nupirko 2/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (kad.Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), šalys šia pirkimo – pardavimo sutartimi taip pat susitarė, kad pardavėjas perduoda, o pirkėjas, kaip nurodytos žemės sklypo įgijėjas, perima visas teises ir pareigas, numatytas susitarime dėl kelio įrengimo, 2008-04-15 Nr.8-5421 patvirtintame notarės R. V.. Šioje pirkimo – pardavimo sutartyje taip pat nurodyta, kad pirkėjas (atsakovių tėvas) yra išsamiai susipažinęs su 2008-04-15 susitarimu dėl kelio įrengimo Nr.8-5421 ir įsipareigoja jo laikytis (pirkimo – pardavimo sutarties 4.3.4. punktas).

IÅ¡ 2012-02-10 suformuoto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (b.l. 15-16, 1 t.) ir iÅ¡ atsakovių atsiliepimo (b.l. 70, 1 t.) matyti, kad R. Å . mirus, 2011-05-02 Paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimu Nr.1-2788 atsakovės I. P. ir A. Å . paveldėjo po 1/3 dalį minėto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kad.Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Å¡io Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o taip pat matyti, kad minėtas 2008-04-15 susitarimas Nr.8-5421 registre buvo iÅ¡vieÅ¡intas (įraÅ¡as galioja nuo 2008-06-06).2010-05-05 notariniu praneÅ¡imu ieÅ¡kovas J.

B. pranešė R. Å . įpėdiniams į Vilniaus m. 1 â€“Ä jį notarų biurÄ , kad vadovaudamasis 2008-04-15 susitarimu dėl kelio įrengimo Nr.8-5421, jo siÅ«lomas rangovas UAB „Statybos titanai“, galėtų įrengti minėto kelio įrengimÄ per 30 darbo dienų pagal pridedamÄ kelio įrengimo sÄ matÄ , prie praneÅ¡imo pridėtos 2008-04-15 susitarimo Nr.8-5421 kopija, kelio įrengimo sÄ mata Nr.09 11 viso 121.833,56 Lt sumai (b.l. 28-29, 1 t.). 2010-05-19 d. praneÅ¡imu atsakovės I. P. ir A.

Å . patvirtino, kad 2010-05-08 gavo ieÅ¡kovo praneÅ¡imÄ ir atsakydamos į jį pranešė, kad pripažįsta, jog yra saistomos 2008-04-15 susitarimo dėl kelio įrengimo ir sutinka, kad nurodytais terminais Å¡iuos darbus atliktų UAB „Statybos titanai“ už pridėtoje sÄ matoje nurodytÄ kainÄ (b.l. 30, 1 t.). Atsakovių praneÅ¡ime taip pat nurodyta, kad atsakovės sutinka pagal 2008-04-15 susitarimo sÄ lygas apskaičiuotÄ joms tenkančiÄ kelio įrengimo kainos dalį sumokėti į ieÅ¡kovo nurodytÄ sÄ skaitÄ po to, kai visi kelio įrengimo darbai bus atlikti ir kelias bus pripažintas tinkamu naudoti.

Vėliau atsakovės pradėjo neigti savo prievolę.Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. B. į bylÄ pateiktų statybÄ leidžiančių dokumentų, savivaldybės aktų, statinio statybos techninės priežiÅ«ros sutarties, PVM sÄ skaitų, statybos darbų žurnalų, atitikties deklaracijų, kontrolinių aktų matavimų, bandymų protokolų ir susijusių raÅ¡ytinių įrodymų (b.l. 31-35, 103-203, 1 t.; 1-92, 2 t.; 1-91, 117-135, 3t.), ieÅ¡kovas organizavo ginčo kelio projektavimÄ ir statybÄ bei jÄ finansavo.

Rangovas UAB „Statybos titanai“ 2011-03-08 raÅ¡tu patvirtino, kad ieÅ¡kovas pagal sÄ skaitas yra visiÅ¡kai atsiskaitęs (b.l. 45-53, 1 t.).Atsakovų atstovui parengiamajame teismo posėdyje iÅ¡sakius abejonę dėl statybos neteisėtumo, teismas įtraukė byloje institucijÄ iÅ¡vadai duoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos pagal Statybos įstatymÄ pagal savo kompetencijÄ nustato savavaliÅ¡kos statybos atvejus administracine tvarka, laikantis nustatytų procedÅ«rų ir atlikus statybos vietos patikrinimÄ .

Teismui pateiktoje iÅ¡vadoje nurodyta, kad Inspekcija yra atlikusi ginčo kelio statybos patikrinimÄ , kurio metu nustatyta, kad UAB „Geri projektai“ parengtame dvibučio gyvenamojo namo statybos projekte yra numatytas kelio, einančio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini). (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengimas. PareigÅ«nai patikrino statybos darbus ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktÄ , akte pažymėta, kad kelio statybos darbai atlikti be esminių statybos nukrypimo nuo projekto, iÅ¡duoto statybos leidimo, statytojai pateikė privalomuosius statybos darbų dokumentus (statybos darbų žurnalÄ , statybos produktų atitikties dokumentus, bandymų protokolus) (b.l. 149-150, 3 t.).

Atsakovių abejonės dėl to, kad statyba atlikta neteisėtai ar kad ieÅ¡kovas neturėjo teisės statyti, nes pagal įstatymÄ statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise ar valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais, o kelias pastatytas ant valstybinės žemės, paneigtos aptartais bylos raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie patvirtina, jog ieÅ¡kovas turėjo reikiamus statybÄ leidžiančius dokumentus, o taip pat ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimu (b.l. 114, 1 t.).

Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo kelio statybos užbaigimo aktas nėra išduotas (b.l. 94, 2 t.; 151, 3 t.).Teismo vertinimu, pagrįstu visų bylos rašytinių dokumentų ir šalių atstovų paaiškinimų išnagrinėjimu, atsakovių atsikirtimas į ieškinį, jog 2008-04-15 d. susitarimas dėl kelio įrengimo jų nesaisto ir jokių teisių ir pareigų joms nesukelia, nes nei jos, ne jų tėvas nebuvo susitarimo šalimi, nepagrįstas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (trumpinama – CK) 6.2 str. nustato, kad prievolės atsiranda iš sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius teisinius santykius.

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnis). Kaip kad nurodo atsakovės, Å¡alis turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams; draudžiama versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį, tačiau CK 6.156 straipsnyje numatyta tokio draudimo iÅ¡imtis - iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÄ sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriÅ¡kas įsipareigojimas sudaryti sutartį.

CK 6.189 straipsnis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Tai reiÅ¡kia, kad sutartis yra Å¡alių tarpusavio teisių ir pareigų atsiradimo Å¡altinis, kuris nustato Å¡alių valia suderintas joms privalomas elgesio taisykles, todėl Å¡alys sutartyje negali nustatyti trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytas iÅ¡imtis (CK 6.190-6.191 straipsniai). Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. B. ir palikėjo R. Å . sudarytų žemės sklypų pirkimo sutarčių, įgydami žemės sklypus pirkėjai nurodė, jog jie yra iÅ¡samiai susipažinę su 2008-04-15 susitarimu dėl kelio įrengimo Nr.8-5421 ir įsipareigoja jo laikytis.

Laisva valia sudarydami žemės pirkimo sutartis, abu pirkėjai notarinės formos sutartimis patvirtino savo apsisprendimÄ dalyvauti 2008-04-15 susitarime dėl kelio įrengimo, vadinasi ir prisiimti iÅ¡ jo kylančias prievoles. R. Å . sudarytoje sutartyje nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad jis perima visas teises ir pareigas, numatytas susitarime dėl kelio įrengimo (b.l. 165, 3 t.). Å i sutartis nėra nuginčyta, galioja. CK 6.190 straipsnis nustato, kai viena Å¡alis mirÅ¡ta, Å¡ios Å¡alies iÅ¡ sutarties atsiradusios teisės ir pareigos pereina jos įpėdiniams (teisių perėmėjams), jeigu tai įmanoma pagal sutarties prigimtį, įstatymÄ ar sutartį.

Kaip jau minėta, atsakovės į žemės sklypÄ Ä¯gijo paveldėdamos pagal įstatymÄ , tai yra laisva valia sudarydamos vienaÅ¡alį palikimo priėmimo sandorį. Prievolės paveldėjimo savybė yra tiesioginis jos ekonominio turinio padarinys. Pagal minimÄ CK 6. 190 straipsnį preziumuojama, kad visos turtinės prievolės yra paveldimos. Prezumpcija yra nuginčijama, suinteresuotas asmuo gali įrodinėti, kad yra įstatymas ar Å¡alių susitarimas, numatantis, jog prievolė yra grynai asmeninė ir ji negali bÅ«ti paveldėta, ar kad šalių teisės ir pareigos neperleidžiamos dėl pačios prievolės prigimties.

Tačiau atsakovės byloje įstatymo nustatytos prezumpcijos nepaneigė. Teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju prievolė nėra iÅ¡imtinai susijusi su palikėjo R. Å . asmeniu, pagal prievolės esmę ji gali bÅ«ti ir buvo atsakovių paveldėta.Kaip kad nurodo atsakovės, 2008-04-15 d. susitarimu dėl kelio įrengimo buvo susitarta dėl žvyro kelio įrengimo. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų statybÄ leidžiančių dokumentų ir iÅ¡ Dvibučio gyvenamojo namo, nauja statyba, (duomenys neskelbtini), techninio projekto (b.l. 103-203, 1 t.), kuriame yra Susisiekimo komunikacijų projektavimo sÄ lygos Nr.2751, įvažiavimÄ Ä¯ sklypÄ projektuoti ir įrengti nuo projektuojamo aklagatvio, važiuojamosios dalies konstrukcijos virÅ¡utinį sluoksnį projektuoti nurodyta vadovaujantis Miesto Å«kio skyriaus priimtais pagrindiniais reikalavimais asfaltbetonio miÅ¡iniais, važiuojamosios dalies dangos konstrukcijÄ ir Å¡aligatvio konstrukcijÄ projektuoti pagal STR1.07.02:1999 „Žemės darbai“ ir Žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos Vilniaus mieste taisyklėmis (b.l. 184, 1 t.) UAB „Geri projektai“ parengtame plane projektuojamas namas ir (duomenys neskelbtini) kelias, skl.kad.Nr.0101/0019:6, pateiktas aklagatvio konstruktyvinis pjÅ«vis, aklagatvio iÅ¡ilginis profilis, danga - virÅ¡utinis A/B sluoksnis (b.l. 193, 1 t.).

Pateiktas Statybos darbų žurnalas, kur nurodyta, kad statoma kvartalinė gatvė (statinys nepriklauso ypatingų statinių kategorijai) iÅ¡ įrašų (b.l. 1-13, 2 t.) ir iÅ¡ pateiktų ginčo kelio nuotraukų (b.l. 98-101, 3 t.) matyti, kad virÅ¡utiniame sluoksnyje kelio dalyje buvo klojama asfaltbetonio danga. Visas akligatvis asfaltbetonio miÅ¡iniu nėra padengtas. IeÅ¡kovas nurodo, kad jo praÅ¡oma priteisti suma neapima asfalto įrengimo kaÅ¡tų. IeÅ¡kovo argumentus patvirtina rangovo sÄ matÄ Nr.09-11, kurioje asfalto dangos įrengimo darbai nėra nurodyti (b.l. 29, 1 t.), jie nėra nurodyti ir užsakovo – ieÅ¡kovo ir rangovo UAB „Statybos titanai“ 2010-08-10 pasiraÅ¡ytame atliktų darbų akte Nr.10-08-10 (b.l. 35, 1 t.).

Kaip matyti iÅ¡ bylos dokumentų, dar 1997-03-20 Vilniaus m. valdybos sprendimu Nr.508V buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono kvartalo prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano projektas, pateikta ir (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono Vilniuje schema, kuriuose tarp sklypų numatytas aklagatvis (b.l. 161-165, 169, 1 t.). Remdamasis Å¡iais įrodymais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo dalies kelio padengimas asfaltu nepažeidžia atsakovių teisių, ir kadangi už Å¡iuos darbus iÅ¡ jų priteisti 2008-04-15 d. susitarimo pagrindu nepraÅ¡oma, todėl ir minimas atsakovių atsikirtimas sprendžiant ginÄÄ neturi teisinės reikÅ¡mės, o taip pat ir nepaÅ¡alina jų prievolės. CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 1.5 straipsnis).

CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kad tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai.Atsakovių atstovas taip pat nurodė, kad kelius tiesti yra savivaldybės pareiga, todėl atsakovės nesutinka finansuoti kelio, kuris pagal 1997-03-20 savivaldybės sprendimÄ Nr.508V ir pagal 2006-08-25 sutartį neatlygintinai turi bÅ«ti perduotas savivaldybei, statybos. Vertindamas šį atsakovių atsikirtimÄ , teismas konstatuoja, jog atsakovių nurodytas Vilniaus m. valdybos 1997-03-20 sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono kvartalo prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano projekto (b.l. 161, 1 t.) nenumato paramos ir nenustato asmenims kokių nors kitų neatlygintinų paslaugų ar turto perdavimo savivaldybei.

Atsakovių nurodytoje 2006-08-25 sutartyje Nr.A326-93-(7.7-EUD-2) (prie „Dvibutis gyvenamasis namas; (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))“ susisiekimo komunikacijų projektavimo sÄ lygų Nr.2751, b.l. 185-186, 1 t.) nurodyta, kad Vilniaus m. savivaldybės administracijos Energetikos ir Å«kio departamentas (naudotojas) ir buvę žemės sklypų savininkai I. Ir M. T. (statytojai) susitarė, jog statytojai neatlygintinai atliks susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų pagal technines sÄ lygas projektavimo ir plėtros darbus pagal projektÄ savo lėšomis, jėgomis medžiagomis ir darbo priemonėmis ir darbų rezultatÄ neatlygintinai perduos naudotojui.

Kaip matyti iš bylos dokumentų, sutartis buvo įvykdyta iš dalies, susisiekimo komunikacijų techninį projektas buvo rengiamas kartu su Dvibučio gyvenamojo namo techniniu projektu, tačiau darbų rezultatas naudotojui sutartyje nurodytu terminu nebuvo perduotas. Teismas pabrėžia, kad 2008-04-15 d. žemės sklypų savininkų susitarimas, kuriame numatytas teises ir pareigas, kaip jau konstatuota, perėmė ginčo šalys, nenumato ginčo kelio perdavimo savivaldybei ir nėra siejamas su vienos iš susitarimo šalių iki tol sudarytomis sutartimis, todėl, teismo vertinimu, susitarimo šalių ar jų teisių perėmėjų prievolių vykdymui įtakos neturi ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Tarp Å¡alių kilus ginčui dėl atsiskaitymo prievolės momento ir dėl to, kad ginčo keliui statybos užbaigimo aktas nėra iÅ¡duotas, teismas turi pareigÄ aiÅ¡kinti susitarimÄ . Pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, kai kyla Å¡alių ginčas dėl konkrečios sutarties sÄ lygų turinio, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ne vien pažodiniu tekstu, bet nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.

Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A.

B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje VÄ® Valstybės turto fondas v. UAB „Celarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; ir kt.). Taigi sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl sutarties vykdymo yra svarbus Å¡alių sudarytos sutarties nuostatų, sutarčių aiÅ¡kinimo instituto nuostatų (CK 6.193, 6.195 straipsniai), taip pat sudarytÄ susitarimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas. Å alims skirtingai aiÅ¡kinant susitarimÄ , teismas turi įvertinti tikruosius Å¡alių ir susitarimo dalyvių ketinimus pagal sutarties esmę ir tikslÄ . 2008-04-15 d. susitarimo 3 punkte nurodyta: jeigu kelias įrengiamas bet kurios Å¡alies ar bent vieno žemės sklypo/sklypų savininko valia ir kaÅ¡tais, tai kita Å¡alis (o Å¡iai Å¡aliai perleidus teises ir pareigas pagal šį susitarimÄ â€“ žemės sklypo/sklypų savininkai) įsipareigoja per 10 dienų sumokėti keliÄ Ä¯rengusiam asmeniui kelio suprojektavimo ir įrengimo iÅ¡laidas (proporcingai); kelio suprojektavimo ir įrengimo kaÅ¡tais yra laikomi visi su tuo susiję projektavimo, statybos leidimo gavimo, statybos atlikimo kaÅ¡tai, pagrįsti finansinės apskaitos dokumentais.

Taigi, aiÅ¡kinant susitarimÄ lingvistiÅ¡kai, susitarime prievolės atsiskaityti terminas siejamas su kelio įrengimo aplinkybe (faktu), esant pateiktiems finansinės apskaitos dokumentams. CK 6.33 straipsnis nustato, kad prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Tarp Å¡alių kilo ginčas – ar prievolė turi bÅ«ti vykdoma atlikus kelio įrengimo darbus – ar pripažinus statinį tinkamu naudoti pagal statybÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Kaip matyti iÅ¡ 2008-04-15 d. susitarimo, Å¡io klausimo Å¡alys detaliai neaptarė ir atsiskaitymo konkrečiai nesusiejo su ginčo kelio statybos užbaigimo iÅ¡davimo aktu, tačiau akivaizdžiai susiejo su kelio įrengimo darbų užbaigimu ir jo kaÅ¡tus patvirtinančių finansinių dokumentų pateikimu. AiÅ¡kinant susitarimo Å¡alių valiÄ ir susitarimu keliamus tikslus – įrengti keliÄ , kad žemės sklypų ar namų savininkams bÅ«tų sudaryta galimybė naudotis žemės sklypais pagal jų paskirtį – statomiems ar pastatytiems individualiems namams statyti ir eksploatuoti (susitarime identifikuojamas bÅ«tent toks jo sudarymo tikslas).

Kaip matyti iÅ¡ bylos įrodymų, toks tikslas yra pasiektas – žvyro kelias faktiÅ¡kai įrengtas, kelio įrengimo kaÅ¡tus patvirtinantys finansiniai dokumentai iÅ¡raÅ¡yti, pateikti ir užsakovo (ieÅ¡kovo) priimti bei apmokėti (2010-08-10 atliktų darbų aktas Nr.10-08-10, rangovo 2010-08-10 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros STT Nr.10027 ir STT Nr.10028 mokėjimo dokumentai, b.l. 35-40, 45-52 1 t.). 2010-08-23 pareiÅ¡kimu dėl iÅ¡laidų atlyginimo ieÅ¡kovas Å¡ias aplinkybes atsakovėms nurodė, pridėjo jas patvirtinančius finansinius dokumentus (sÄ skaitas, atliktų darbų aktÄ ), pareiÅ¡kimas registruotu laiÅ¡ku atsakovės I.

P. Å¡eimos nariui įteiktas 2010-09-13 d. (b.l. 40, 1 t.). CK 6.35 straipsnis nustato, kad prievolės terminÄ gali nustatyti įstatymai, Å¡alių susitarimas ar teismo sprendimas. Teismas gali nustatyti terminÄ , jeigu to reikalauja prievolės prigimtis, o Å¡alys nebuvo jo nustačiusios. Vertindamas aptartus bylos įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad 2008-04-15 d. susitarime jos Å¡alys buvo nustačiusios prievolės atsiskaityti už žvyro keliÄ momentÄ â€“ aplinkybę: finansinių dokumentų už kelio projektavimÄ ir įrengimÄ pateikimÄ skolininkams.

Teismo vertinimu, toks susitarimo aiÅ¡kinimas atitinka susitarimo Å¡alių tikruosius ketinimus ir susitarimo tikslus bei prievolės esmę ir pobÅ«dį, o taip pat civilinių teisinių santykių subjektams įstatymo keliamus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Teismas aiÅ¡kindamas susitarimÄ taip pat remiasi CK 6.59 straipsniu, kuris draudžia vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas (iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus).

Kaip matyti iÅ¡ susitarimo 8 punkto, jis galėjo bÅ«ti pakeistas ar papildytas tik Å¡alių bei kitų asmenų, perėmusių teises ir pareigas pagal susitarimÄ , raÅ¡tiÅ¡ku susitarimu, todėl vienaÅ¡alis atsakovių pareiÅ¡kimas, jog apmokėjimo prievolė jų bus vykdoma tik keliÄ pripažinus tinkamu naudoti (b.l. 30, 1 t.), negali bÅ«ti laikoma tinkamu ir sÄ Å¾iningu susitarimo vykdymo sÄ lygų pakeitimu. Tiek įstatymu, tiek Å¡iuo atveju susitarimu, terminas prievolei vykdyti nustatytas skolininkių naudai, darbus atlikus, ieÅ¡kovui juos apmokėjus ir juos dokumentaliai patvirtinus, todėl toks susitarimo aiÅ¡kinimas atsakovių teisių pažeisti negali.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog atsakovių prievolė turėjo būti vykdoma 2010-09-23 d., t. y. praėjus dešimčiai dienų nuo ieškovo pranešimo su finansiniais dokumentais įteikimo dienos (susitarimo 3 punktas). Atsakovės prievolės šiuo terminu neįvykdė.Atsakovės prievolės dydžio ar jo apskaičiavimo byloje neginčijo. CK 6.5 straipsnis nustato, jei skolininkai yra du ar daugiau asmenų, tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus.

Susitarimu nustatyta, kad atsakovių sklypo (5 sklypas) savininkų prievolė yra 16,6 proc., kadangi atsakovės nuosavybės teise valdo po 1/3 dalį sklypo, jų mokėtina dalis sudaro 5,5333 proc. kiekvienai. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje ir praneÅ¡ime atsakovėms padaryta aritmetinė klaida sumuojant sÄ skaitose nurodytas sumas: 122.691,93 + 1.615,35 = 124.307,28 Lt, o ne 124.807,28 Lt, todėl iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovo naudai priteisiama iÅ¡ kiekvienos atsakovės po 6.878,29 Lt skolos (CPK 178 str.).Pagal CK 6.63 straipsnį skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ .

Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius (iÅ¡skyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo). PalÅ«kanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). CK 6.210 str. numatytos palÅ«kanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimÄ yra palÅ«kanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimÄ .

Prie kompensavimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų priskiriamos ir CK 6.37 str. 2 d. numatytos palÅ«kanos, jeigu skola iÅ¡ieÅ¡koma teismine tvarka. IeÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovių CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo atsakovių prievolės vykdymo termino pažeidimo dienos iki ieÅ¡kinio padavimo tenkintinos iÅ¡ dalies jas perskaičiuojant nuo perskaičiuotos prievolės sumos (6.878,29 Lt) ir ne nuo 2010-09-23 d. iki 2012-02-29, o nuo 2010-09-24 d. iki 2012-02-29 (kaip ieÅ¡kovas praÅ¡o) sudaro po 491,84 Lt iÅ¡ kiekvienos atsakovės. IÅ¡ kiekvienos atsakovės nurodytu pagrindu taip pat priteisiamos 5 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2012-03-08) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovo naudai.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas:IeÅ¡kovas byloje sumokėjo 444,00 Lt žyminį mokestį (b.l. 9, 1 t.), pateikė sÄ skaitas dėl 1.996,50 Lt apmokėjimo už teisines paslaugas (b.l. 10, 1 t.; b.l. 136-138, 180-181, 3 t.). Trečiojo asmens V. B. atstovavimo sutartis (b.l. 83, 1 t.), tačiau trečiasis asmuo duomenų apie atstovavimo iÅ¡laidas nepateikė. Byloje susidarė 101,03 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos. Pagal CPK 88 str., 91 str., 93 str., 96 str., proporcingai pareikÅ¡tų ir atmestų reikalavimų daliai (patenkinta 99,60 proc. ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio, atmesta 0,40 proc.), bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos taip: iÅ¡ kiekvienos atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistina lygiomis dalimis po 994,26 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidoms apmokėti bei po 221,10 Lt žyminio mokesčio (viso – po 1.215,36 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų).

Valstybei iš atsakovių išieškoma lygiomis dalimis po 50,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų iš kiekvienos atsakovės. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 42 str., 178 str., 185 str., 268 str., 270 str., 371 str., n u s p r e n d ė :Tenkinti ieškinį dalyje.Priteisti iš atsakovės I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6.878,29 Lt (šeši tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt aštuoni litai 29 ct) skolos, 491,84 Lt (keturi šimtai devyniasdešimt vienas litas 84 ct) palūkanų bei 1.215,36 Lt (vienas tūkstantis du šimtai penkiolika litų 36 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo J.

B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iš atsakovės I. P. 5 (penkių) proc. metines palūkanas nuo priteistos 7.370,13 Lt (septynių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimties litų 13 ct) sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012 m. kovo 8 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo J. B. naudai. Priteisti iš atsakovės A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6.878,29 Lt (šeši tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt aštuoni litai 29 ct) skolos, 491,84 Lt (keturi šimtai devyniasdešimt vienas litas 84 ct) palūkanų bei 1.215,36 Lt (vienas tūkstantis du šimtai penkiolika litų 36 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo J.

B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ atsakovės A. Å . 5 (penkių) proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos 7.370,13 Lt (septynių tÅ«kstančių trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imties litų 13 ct) sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012 m. kovo 8 dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovo J. B. naudai. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės I. P. 50,00 Lt (penkiasdeÅ¡imt litų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės A.

Å . 50,00 Lt (penkiasdeÅ¡imt litų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .Ä® valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡komos sumos turi bÅ«ti sumokėtos į sÄ skaitÄ Nr. LT (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke Swedbanke, AB, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                   Eglė Surgailienė