Legislator Case Law & Legislation
13de96f8-e98f-4109-b911-120ebf9e9ff9 AI generated

13de96f8-e98f-4109-b911-120ebf9e9ff9 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 13de96f8-e98f-4109-b911-120ebf9e9ff9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Skundas Nr. 1S-230-898/2020 Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00045-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.1.3.2; 2.14.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla grÄ Å¾inta prokurorui kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti, panaikinimo. Teismas, n u s t a t ė: I. Nagrinėjamo klausimo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. gegužės 26 d. buvo gauta baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kuriame kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. redakcija Nr. XI-1472) pareikÅ¡tas V. J.

Legislator headnote

AI generated

13de96f8-e98f-4109-b911-120ebf9e9ff9 · Vilniaus apygardos teismas: Prokuroro manymu, kiekvienos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės nedetalizavimas pačiame kaltinime (past. – Å¡iuo atveju, nurodant tik bendrÄ inkriminuojamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų pajamų dydį ir į PVM deklaracijas įraÅ¡ytÄ bendrÄ Å¾inomai neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų dydį ir bendrÄ nedeklaruotų gautų pajamų ir į valstybės biudžetÄ nesumokėto PVM dydį) nelaikytinas netinkamu kaltinamojo akto suraÅ¡ymu, kuris trukdytų pirmos instancijos teismui nagrinėti bylÄ ar suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybÄ . 6.5.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Skundas Nr. 1S-230-898/2020 Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00045-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.1.3.2; 2.14.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla grÄ Å¾inta prokurorui kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti, panaikinimo. Teismas, n u s t a t ė: I. Nagrinėjamo klausimo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. gegužės 26 d. buvo gauta baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kuriame kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. redakcija Nr. XI-1472) pareikÅ¡tas V. J.

2. V. J. kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. iki 2017 m. balandžio 14 d., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, vadovaudamas įmonės veiklai, turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ ir priimti sprendimus Å¡io juridinio asmens vardu, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751: ? 3 straipsnio nuostatas „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ , t. y. veikdamas kaip toks.“ ? 14 straipsnio 2 punktÄ , kuriame nustatyta, kad „jeigu už tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ PVM sÄ skaita-faktÅ«ra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas neiÅ¡raÅ¡ytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iÅ¡ nurodytų įvykiui, kuris įvyksta anksčiau, kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba gaunamas atlygis už patiektÄ prekę ar suteiktÄ paslaugÄ .“, ? 89 straipsnio 1 dalies nuostatÄ â€žApskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM sumÄ , iÅ¡ per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už pateiktas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas <...> atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo suma“, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama lengvųjų automobilių prekybÄ , laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. gavo 1 145 726 Eur pajamų, minėtu laikotarpiu į Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijas (Forma FR0600 Versija 02) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. gavo 275 125 Eur pajamų, ir tokiu bÅ«du nedeklaravo 870 601 Eur gautų pajamų ir į valstybės biudžetÄ nesumokėjo 182 826 PVM, po ko Å¡ias žinomai neteisingas deklaracijas 2016 m. kovo 10 d. (deklaracija patikslinta – 2017 m. kovo 28 d. ir 2017 m. kovo 22 d.), 2016 m. balandžio 19 d. (deklaracija patikslinta – 2017 m. vasario 28 d., 2016 m. gegužės 24 d., 2016 m. birželio 15 d. (deklaracija patikslinta – 2016 m. birželio 15 d.), 2016 m. liepos 19 d., 2016 m. rugpjūčio 22 d. (deklaracija patikslinta – 2016 m. rugpjūčio 26 d. ir 2017 m. vasario 28 d.), 2016 m. rugsėjo 20 d., 2016 m. spalio 25 d., 2016 m. lapkričio 25 d. (deklaracija patikslinta – 2016 m. lapkričio 28 d. ir 2016 m. gruodžio 9 d.), 2016 m. gruodžio 21 d. (deklaracija patikslinta – 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. sausio 23 d. (deklaracija patikslinta – 2017 m. vasario 28 d.) elektroniniu bÅ«du pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, Vasario 16-sios g. 15, Vilnius.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavė nagrinėti vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo gautas kaltinamojo V. J. praÅ¡ymas perduoti bylÄ prokurorui dėl to, kad kaltinamasis aktas iÅ¡ esmės neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ .

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi iÅ¡ dalies tenkino kaltinamojo V. J. praÅ¡ymÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavė prokurorui kaltinamojo akto trÅ«kumams iÅ¡taisyti, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminÄ , jį skaičiuojant nuo baudžiamosios bylos gavimo prokuratÅ«roje dienos. Teismas konstatavo, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kadangi kaltinamajam pareikÅ¡tas kaltinimas negali bÅ«ti laikomas aiÅ¡kiu, Å¡iuo kaltinimu pažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), taip pat teisė turėti pakankamai laiko pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis), kas trukdo nagrinėti bylÄ teisiamajame posėdyje.

Teismas nurodė, kad kaltinamajame akte nurodytas nusikaltimo padarymo laikas, bÅ«das ir padariniai yra neiÅ¡samÅ«s. Kaltinimas grindžiamas deÅ¡imčia PVM deklaracijų, tačiau nenurodyta, kokia konkrečiai pagal kiekvienÄ PVM deklaracijÄ deklaruota (neteisinga) suma ir kokia turėjo bÅ«ti deklaruota (teisinga) suma, taip pat nenurodyta, kokiais duomenimis grindžiamas nedeklaruotos sumos dydis pagal kiekvienÄ iÅ¡ minėtų PVM deklaracijų. Be to, neaiÅ¡ku, kuo pasireiÅ¡kė kaltinamojo veikos neteisėtumas, t. y. kaltinamajame akte nurodoma, jog VMI patikrinimo metu nustatė, kad sandoriai yra faktiÅ¡kai įvykę bei kad bendrovė nėra iÅ¡raÅ¡iusi PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, tačiau byloje neminimas apgaulingas apskaitos tvarkymas, taigi neaiÅ¡ku, ar kaltinimas grindžiamas neteisingais apskaitos dokumentais, ar tuo, kad jų iÅ¡ viso nėra, tuomet neaiÅ¡ku, kurie iÅ¡ kaltinamajame akte nurodytų duomenų pagrindžia, kad PVM deklaracijos yra žinomai neteisingos.

Å iuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVMÄ® 14 straipsnio 2 dalį prievolė deklaruoti PVM atsiranda tik tada, kai prekė realizuojama, o nesant kaltinime detalizacijos, kada ir kokia transporto priemonė buvo realizuota, neaiÅ¡ku, kurių duomenų pagrindu kaltinama, kad sandoriai faktiÅ¡kai yra įvykę ir kada kilo prievolė deklaruoti PVM. Teismas pažymėjo, kad aptartos apimties kaltinamojo akto trÅ«kumų paÅ¡alinimas teisme ne tik neužtikrintų operatyvaus įrodymų tyrimo, bet ir teismas iÅ¡ esmės perimtų kaltinimo funkcijas, o tai galėtų sudaryti sÄ lygas abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.

Teismas pabrėžė, kad parengiamojoje teisiamojo posėdžio dalyje teismas nevertinta nei kaltinamojo, nei liudytojų parodymų, ar kitų bylos aplinkybių teisingumo, todėl kaltinamojo praÅ¡ymÄ dalyje dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų perduoti bylÄ prokurorui netenkino. II. Skundo teismui argumentai 6. Teikiamu 2020 m. rugsėjo 1 d. skundu prokuroras praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ : perduoti bylÄ nagrinėti pirmos instancijos teismui. 6.1.

Pasak prokuroro, pareikÅ¡tas kaltinimas yra pakankamai konkretus, jame atskleistos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, iÅ¡ kaltinamojo akto turinio yra aiÅ¡kÅ«s kaltinamajam V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos bÅ«tinieji požymiai, kaltinimo konstrukcija atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas atitinka Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472) dispozicijÄ . 6.2. Skunde pabrėžiama, kad pareikÅ¡tame kaltinime nurodyti konkretÅ«s kaltinamojo V.

J. padaryti baudžiamojo įstatymo draudžiami veiksmai (žinomai neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas įrašymas į deklaracijas ir jų pateikimas VMI, pažeisti norminiai aktai), nusikalstamos veikos padarymo vieta, nusikalstamos veikos padarymo laikas (nurodytas laikotarpis, kuomet V. J. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, ir nurodytos minimu laikotarpiu (konkrečiai 2016 ir 2017 metais) pateiktų deklaracijų datos), nusikalstamos veikos dalykas ir padariniai (nurodyti konkretūs žinomai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir konkretus nesumokėtų mokesčių dydis), nusikalstamos veikos padarymo būdas (įrašant žinomai neteisingus duomenis į konkrečias deklaracijas ir pateikiant jas VMI elektroniniu būdu), nusikalstamos veikos padarymo tikslas (siekis išvengti mokesčių). 6.3.

Prokuroras pabrėžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinio patikrinimo iÅ¡vadose ir šį mokestinį patikrinimÄ atlikusios Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyriausios specialistės D. M. apklausos protokole aiÅ¡kiai nurodyta, koks buvo bendras nedeklaruotų pajamų ir pardavimo PVM dydis ir kodėl kaltinamojo V. J. pateiktose deklaracijose nurodyti duomenys laikytini žinomai neteisingais. Prokuroro teigimu, bÅ«tent Å¡ios aplinkybės ir turi bÅ«ti patikrintos ir iÅ¡tirtos bylos nagrinėjimo teisme metu, nes baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikacija yra teisinio ginčo dalykas, viso baudžiamojo proceso esmė ir yra ta, kad siekiama nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas jÄ padarė ir kokiais bÅ«dais. 6.4.

Prokuroro manymu, kiekvienos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės nedetalizavimas pačiame kaltinime (past. – Å¡iuo atveju, nurodant tik bendrÄ inkriminuojamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų pajamų dydį ir į PVM deklaracijas įraÅ¡ytÄ bendrÄ Å¾inomai neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų dydį ir bendrÄ nedeklaruotų gautų pajamų ir į valstybės biudžetÄ nesumokėto PVM dydį) nelaikytinas netinkamu kaltinamojo akto suraÅ¡ymu, kuris trukdytų pirmos instancijos teismui nagrinėti bylÄ ar suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybÄ . 6.5.

Skunde remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodoma, jog sprendžiant, ar kaltinimas yra pakankamai detalus, pakanka, kad pagal baudžiamojoje byloje surinktus duomenis teismai galėtų konstatuoti atitinkamas aplinkybes. Pabrėžiama, jog iÅ¡ kaltinamojo akto turinio yra aiÅ¡kÅ«s kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, kaltinamajame akte iÅ¡dėstyti duomenys, patvirtinantys nusikaltimo padarymÄ , taigi nurodytos visos nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kurios svarbios teismui sprendžiant V.

J. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ pagal nurodytÄ BK straipsnį. Pasak prokuroro, iÅ¡ kaltinamojo akto turinio akivaizdu, kuo V. J. yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), toks kaltinimas niekaip nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybÄ , jo teisė turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai nebuvo suvaržyta. 6.6. Skunde pabrėžiama, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. J. nepareiÅ¡kė, kad praneÅ¡imas apie įtarimÄ jam nėra aiÅ¡kus ir jis nesupranta, kuo yra įtariamas, o pabaigus ikiteisminį tyrimÄ ir proceso dalyviams susipažinus su bylos medžiaga nei įtariamasis V.

J., nei jo gynėjas neiÅ¡sakė jokių abejonių dėl to, kad kaltinimas bÅ«tų neaiÅ¡kus ar nesuprantamas. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja 2020 m. birželio 26 d. nutartimi perduodama bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje taip pat konstatavo, kad kliūčių nagrinėti bylÄ teisme nėra, aplinkybių, dėl kurių byla turi bÅ«ti nutraukiama arba bylos nagrinėjimas turi bÅ«ti atidedamas, nenustatyta. 6.7. Pasak prokuroro, teisme kilus abejonėms dėl kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, neiÅ¡samiai atlikto tyrimo baudžiamoji byla negali bÅ«ti iÅ¡kart grÄ Å¾inama prokurorui.

Pagal BPK 242 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai pats iÅ¡tirti bylos įrodymus ir tik iÅ¡ esmės atlikęs įrodymų tyrimÄ , turi pareigÄ nustatyti, ar pateikti duomenys pasitvirtino ar ne. Prokuroro manymu, nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos perdavimas dėl teismo nurodytų kaltinamojo akto trÅ«kumų pažeidžia baudžiamosios bylos nagrinėjimo greitumo principo nuostatas ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimÄ . Skunde taip pat pabrėžiama, jog BPK 256 straipsnio nuostatos įtvirtina galimybę bylÄ nagrinėjant teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes bei jos kvalifikavimÄ . 6.8.

Pažymima, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog Valstybinė mokesčių inspekcija atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimÄ , kurio metu nustatyta, kad tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktualiu laikotarpiu transporto priemones realizavo, buvo nustatyta bendrovei PVM deklaracijose nedeklaravus visų pajamų bei pardavimo PVM, neiÅ¡raÅ¡ius PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir nepateikus PVM sÄ skaitų faktÅ«rų duomenų į VMI I.SAF iÅ¡raÅ¡omų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registrÄ , nepateikus informacijos, pagrindžiančios reikÅ¡mingÄ atotrÅ«kį tarp pirkimų ir pardavimų, bei atlikus VÄ® „Regitra“ ir VMI duomenų bazėse turimos informacijos analizę, buvo nustatyta, jog importuotos transporto priemonės jau yra registruotos Lietuvoje fizinio ar juridinio asmens vardu dėl to konstatuota, kad transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandoriai yra faktiÅ¡kai įvykę. 6.9.

Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad jeigu už tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ PVM sÄ skaita-faktÅ«ra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas neiÅ¡raÅ¡ytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iÅ¡ nurodytų įvykiui, kuris įvyksta anksčiau, kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba gaunamas atlygis už pateiktÄ prekę ar suteiktÄ paslaugÄ , todėl prokuroro teigimu, nėra pagrindo teigti, jog neaiÅ¡ku, kurių duomenų pagrindu kaltinama, kad sandoriai faktiÅ¡kai yra įvykę ir kada kilo prievolė deklaruoti PVM.

Skunde pažymima, kad atlikto mokestinio tyrimo iÅ¡vados kaip tik ir buvo priimtos remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais tokiÄ situacijÄ , kai bendrovei PVM deklaracijose nedeklaravus visų pajamų bei pardavimo PVM, nepateikus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, neįmanoma nustatyti už kiek bendrovė pardavė importuotus automobilius, todėl importuotų automobilių statistinė vertė prilyginama bendrovės pardavimo pajamoms.

7. Atsiliepimu į prokuroro skundÄ kaltinamojo V. J. gynėjas advokatas Audrius Juozapavičius praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį. 7.1. Atsiliepime nurodoma, kad inkriminuojant BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ kaltinamajame akte turi bÅ«ti konkrečiai nurodoma, kokie duomenys (skaičiai) įraÅ¡yti į kuriÄ konkrečiÄ deklaracijÄ yra neteisingi, o kokie duomenys (skaičiai) į konkrečiÄ deklaracijÄ yra teisingi (turėjo bÅ«ti įraÅ¡yti).

Å iuo atveju kaltinamajame akte nenurodoma, kokie duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas yra nurodyti konkrečioje PVM deklaracijoje, kokie duomenys į konkrečiÄ PVM deklaracijÄ turėjo bÅ«ti įraÅ¡yti, t. y. kokie duomenys (skaičiai) yra teisingi. Å ių duomenų prokuroras nenurodė ir skunde. 7.2. Pažymima, kad kaltinamojo akto trÅ«kumo nekeičia kaltinime nurodytas veikas traktuojant kaip vienÄ tęstinį nusikaltimÄ , kadangi tęstinė nusikalstama veika sudaro savarankiÅ¡kas nusikalstamų veikų sudėtis.

Kaltinime tęstinė nusikalstama veika negali bÅ«ti formuluojama taip, kad iÅ¡ jos nebÅ«tų įmanoma suprasti, kaip pasireiÅ¡kia jos sudėtinių dalių objektyvieji požymiai, įskaitant dalykÄ . Todėl, gynėjo teigimu, inkriminuojant BK 220 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtį, jeigu neteisingai užpildyta ir pateikta ne viena deklaracija, kaltinamajame akte negali bÅ«ti nurodoma suminė visų deklaracijų iÅ¡raiÅ¡ka, nenurodant konkrečių duomenų, kurie, kaltinimo vertinimu, neteisingai nurodyti konkrečioje deklaracijoje. 7.3.

Pasak kaltinamojo gynėjo, skundas yra prieÅ¡taringas, kadangi prokuroras nurodo, kad teismas privalo aiÅ¡kintis tiesÄ , turi teisę (pareigÄ ) keisti kaltinimÄ , kita vertus, teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi reikiami galimi proceso veiksmai ir iÅ¡naudotos visos galimybės nustatyti kaltinamajam V. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, todėl kvestionuojama teismo galimybė detaliau nustatyti inkriminuojamos veikos aplinkybes, kai to nepavyko padaryti ikiteisminiame tyrime. Pažymima, kad teisminis nagrinėjimas nėra vieta, kurioje teismas aiÅ¡kintųsi, kokie duomenys turėtų bÅ«ti įraÅ¡yti į kaltinimÄ .

Kaltinamajam (ir jo gynėjui) turi bÅ«ti ab initio (nuo pat pradžių) aiÅ¡ku, kuo yra kaltinamas, kad galėtų tinkamai gintis, o teismo veikla, kurioje jis rinktų duomenis ir aiÅ¡kintųsi inkriminuojamo nusikaltimo dalykÄ , reikÅ¡tų kaltinimo funkcijų perėmimÄ ir sudarytų sÄ lygas abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. 7.4. Vertinant skundo teiginį, jog „neįmanoma nustatyti, už kiek bendrovė pardavė importuotus automobilius, todėl importuotų automobilių statistinė vertė prilyginama bendrovės pardavimo pajamoms“ atsiliepime pažymima, jog prokuroras skunde nenurodė, kad neįmanoma nustatyti ne tik už kiek bendrovė pardavė importuotus automobilius, bet ir kada juos pardavė, o tai esminė sÄ lyga deklaruojant PVM.

Pabrėžiama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklÄ ir 2017 metais, todėl kvestionuojama, kodėl kaltinime nurodyti importuoti automobiliai nebuvo realizuoti 2017 m., kas reikÅ¡tų prievolę deklaruoti PVM ne 2016 m., o 2017 m. Taip pat kvestionuojamas ir daikto įsigijimo vertės prilyginimas pardavimo pajamoms. 7.5. Atsiliepime nurodoma, kad praÅ¡ymas perduoti bylÄ prokurorui pateiktas neprasidėjus teisminiam nagrinėjimui, todėl nelaikytinas nesavalaikiu ar rodančiu kaltinamojo pozicijos prieÅ¡taringumÄ .

Akcentuojama, kad teismas negrÄ Å¾ino bylos prokurorui antru alternatyviuoju pagrindu ? dėl kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nepaisant to pažymima, jog kaltinamasis V. J. nebuvo tikrasis (faktinis) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, juo buvo kitas asmuo – T. M., o ikiteisminis tyrimas buvo dirbtinai susiaurintas iki 2016 m. laikotarpio, nors 2017 m. įmonė vykdė veiklÄ ir importavo dar daugiau automobilių, be to, nebuvo apklausti kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai ir kiti asmenys, dalyvaujantys įmonės valdyme.

III. Teismo iÅ¡vados ir argumentai Skundas atmetamas 8. AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs prokuroro skundo argumentus bei atsiliepimo motyvus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jÄ naikinti prokuroro skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

9. Å iame kontekste bÅ«tina pažymėti Konstitucinio Teismo doktrinÄ , kurioje pabrėžiama bendrosios kompetencijos teismų praktikoje iÅ¡reikÅ¡ta kaltinimo pareiÅ¡kimo reikÅ¡mė ir svarba: kaltinimo pareiÅ¡kimas asmeniui nėra vien formalus prokuroro veiksmas, nustatantis teisminio nagrinėjimo ribas, nurodant, kokie duomenys yra pagrindas kaltinti asmenį padarius nusikalstamÄ veikÄ â€“ asmeniui pareiÅ¡kus kaltinimus, yra iÅ¡reiÅ¡kiama prokurorų, kaip valstybės pareigÅ«nų, veikiančių valstybės vardu, oficiali pozicija, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos padarymÄ (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas byloje Byla Nr. 3/2015-13/2015-15/2015).

10. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, gavęs bylÄ su kaltinamuoju aktu, spręsdamas, ar nėra kliūčių perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje, turi vertinti kaltinamojo akto atitikimÄ BPK 219 straipsnio reikalavimams, o ne ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakankamumÄ , jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Teismas, vertindamas kaltinamÄ jį aktÄ , nesprendžia, ar pakanka duomenų bylai nagrinėti teisme, nes įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, tikrumas yra bylos nagrinėjimo teisme dalykas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Å¡ioje stadijoje teismas negali vertinti nei kaltinamojo, nei liudytojų parodymų teisingumo, kokius asmenis ir kokiu statusu bÅ«tina apklausti, ar pagrįstai susiaurintas įmonės veiklos tyrimo laikotarpis, ar V. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ ir kt., todėl aukÅ¡tesnysis teismas atsiliepime nurodytų aplinkybių, susijusių su bylos duomenų vertinimu – kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, neanalizuoja.

11. Pažymėtina, kad kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriuo prokuroras suformuluoja kaltinimÄ , pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme – t. y. tokiu bÅ«du yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis), todėl bÅ«tina, kad prokuroro suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas atitiktų BPK 219 straipsnyje keliamus jam reikalavimus, prieÅ¡ingu atveju, byla perduotina prokurorui (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis).

12. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , byla prokurorui gali bÅ«ti perduodama esant trijų sÄ lygų visumai: kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų Å¡io procesinio dokumento turinio reikalavimų; kaltinamojo akto trÅ«kumai yra tokie, kurių negalima iÅ¡taisyti nagrinėjant bylÄ teisme, ir kaltinamojo akto trÅ«kumai trukdo teismui nagrinėti bylÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-222/2013, 2K-8-699/2019). Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinė nutartis Nr. 2K-319/2014).

IÅ¡ nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo turi bÅ«ti aiÅ¡kios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iÅ¡ kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ .

13. Tiek iÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 10 d. kaltinamojo V. J. praÅ¡ymo perduoti bylÄ prokurorui, tiek iÅ¡ skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad esminis kaltinamojo akto trÅ«kumas, kuris pirmosios instancijos teismo pripažintas kaip trukdantis nagrinėti bylÄ teisme ir kliudantis kaltinamajam gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, yra tai, jog kaltinamajame akte nėra nurodyta, kokia konkrečiai pagal kiekvienÄ PVM deklaracijÄ deklaruota (neteisinga) suma, ir kokia turėjo bÅ«ti deklaruota (teisinga) suma, taip pat nenurodyta, kokiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis grindžiamas nedeklaruotos sumos dydis pagal kiekvienÄ iÅ¡ minėtų PVM deklaracijų, t. y. kada ir kokios konkrečiai transporto priemonės buvo perleistos kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.

Be kita ko, teismas konstatavo, jog neaiškus ir inkriminuotos nusikalstamos veikos mechanizmas, t. y. neaišku, ar kaltinimas grindžiamas neteisingais apskaitos dokumentais (tuomet tokie nenurodyti), ar tuo, kad jų (apskaitos dokumentų) iš viso nėra, tuomet neaišku, kurie iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų pagrindžia, kad PVM deklaracijos yra žinomai neteisingos.

14. Kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) buvo numatyta atsakomybė tam, kas siekdamas iÅ¡vengti mokesčių įrašė į deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Å io straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo.

15. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, prokuroro skundo ir kaltinamojo gynėjo advokato atsiliepimo, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas su baudžiamÄ ja byla apylinkės teismui buvo perduotas aiÅ¡kiai nenurodant konkrečių neteisingų duomenų, pateiktų PVM deklaracijose, nurodytose kaltinamajame akte, t. y. nurodant tik bendrÄ inkriminuojamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų pajamų dydį ir į PVM deklaracijas įraÅ¡ant bendrÄ Å¾inomai neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų dydį ir bendrÄ nedeklaruotų gautų pajamų ir į valstybės biudžetÄ nesumokėto PVM dydį.

16. Skunde pagrįstai nurodoma, kad Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad jeigu už tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ PVM sÄ skaita-faktÅ«ra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas neiÅ¡raÅ¡ytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iÅ¡ nurodytų įvykiui, kuris įvyksta anksčiau, kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba gaunamas atlygis už pateiktÄ prekę ar suteiktÄ paslaugÄ , tačiau minėtos nuostatos nesuteikia pagrindo teigti, jog nenustačius, už kiek bendrovė pardavė importuotus automobilius, importuotų automobilių statistinė vertė prilyginama bendrovės pardavimo pajamoms.

17. Ä®vertinus byloje esančių duomenų visumÄ sutiktina tiek su skundžiamoje nutartyje, tiek su apsiliepime nurodyta aplinkybe, kad toks kaltinimo formulavimas neatitinka imperatyvaus reikalavimo aiÅ¡kiai atskleisti inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Å iuo atveju tikslus ir konkretus nusikalstamos veikos dalyko turtinės vertės nustatymas turi esminę reikÅ¡mę nustatant baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (past.

– sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog kaltintajame akte nenurodyta, kokia konkrečiai pagal kiekvienÄ PVM deklaracijÄ deklaruota neteisinga suma, taigi neaiÅ¡ku, kuo pasireiÅ¡kė kaltinamojo veikos neteisėtumas, ar kaltinimas grindžiamas neteisingais apskaitos dokumentais, ar tuo, kad apskaitos dokumentų iÅ¡ viso nėra – tuomet neaiÅ¡ku, kurie iÅ¡ kaltinamajame akte nurodytų duomenų pagrindžia, kad PVM deklaracijos yra žinomai neteisingos). Aptarti kaltinamojo akto trÅ«kumai ne tik neapibrėžia baudžiamosios bylos nagrinėjimo bei įrodinėtinų nusikalstamos veikos aplinkybių ribų, bet ir suvaržo kaltinamojo teisę į gynybÄ .

18. Aptartas aplinkybes iliustruoja ir atsiliepime nurodytas motyvas (past. – detaliau aptartas 2020 m. rugpjūčio 7 d. V. J. praÅ¡yme perduoti bylÄ prokurorui), jog 2016 m. lapkričio 1 d. importuotas automobilis galėjo bÅ«ti parduotas 2017 m. vasario 20 d., o pareiga užpildyti PVM deklaracijÄ , atsirastų 2017 m. vasario 20 d. Taigi kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas pareikÅ¡tas kaltinimas yra pernelyg abstraktus, jame nenurodytos esminės reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, kas akivaizdžiai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybÄ .

19. Teismų praktikoje pažymima, kad kaltinamojo akto trÅ«kumus ir baudžiamojo proceso teisės pažeidimų teisinius padarinius galima paÅ¡alinti bylÄ nagrinėjant teisme, tačiau visais atvejais turi bÅ«ti įvertinama, koks bÅ«das taisant padarytus pažeidimus yra greičiausias ir labiausiai atitinka proceso dalyvių bei teisingumo interesus. Tais atvejais, kai tokie pažeidimai įžvelgiami rengiantis nagrinėti bylÄ ar tik pirminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, o prokuroras neįžvelgia padarytų pažeidimų, galimybės perduodant bylÄ prokurorui iÅ¡taisyti padarytus pažeidimus yra kur kas platesnės ir gali paspartinti bendrÄ proceso trukmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-156-1020/2020).

20. Prokuroro skunde nurodomi teiginiai, kad nustatyti trÅ«kumai gali bÅ«ti taisytini teisme, nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl neaiÅ¡kių bylos nagrinėjimo teisme ribų. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog teismai gali iÅ¡taisyti tam tikras kaltinimo technines klaidas (neteisingai apskaičiuotÄ Å¾alos dydį), sukonkretinti faktines aplinkybes (laikÄ ar vietÄ , veiksmų apimtį), netgi nustatyti jas skirtingas, tačiau teismas negali pats suraÅ¡yti kaltinimo. Tokiu atveju teismas tampa tiek kaltinančiuoju, tiek teisingumÄ vykdančiuoju subjektu, kas prieÅ¡tarauja teismo vykdomai teisingumo funkcijai, teismo, kaip tam tikro neÅ¡aliÅ¡ko arbitro, vaidmeniui.

Teismo aktyvumo modelis nereiÅ¡kia, kad teismas turi bÅ«ti beribiai aktyvus ir perimti kaltinimo funkcijas. SuraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ yra svarbus įstatymo nustatytas pareigų paskirstymas tarp teismo ir prokuratÅ«ros. Ä®statymas nustato, kad kaltinamÄ jį aktÄ turi suraÅ¡yti prokuratÅ«ra ir jis turi bÅ«ti suraÅ¡ytas tinkamai. Tokia yra prokurorų pareiga, kuriÄ jie turi atlikti profesionaliai (Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-318-654/2019).

21. Tiksliai ir pilnai suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas užtikrina, kad operatyviai bus priimtas teisingas sprendimas, teismui nereikės spėlioti, kokie kaltinamojo veiksmai galėtų reikÅ¡ti vienÄ ar kitÄ požymį, kokiomis priemonėmis nustatyti, ar buvo padaryti kokie nors veiksmai, teismui nereikės praÅ¡yti proceso dalyvių pildyti ar tikslinti kaltinimo, tikėtis, kad tokie praÅ¡ymai bus įvykdyti ir laukti, kada tai bus padaryta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptartų aplinkybių tikslinimas ir taisymas teisme akivaizdžiai užvilkins bylos nagrinėjimÄ .

22. Pažymėtina ir tai, kad Å¡iuo atveju bylos nagrinėjimas teisme nebuvo pradėtas ir sprendimas perduoti bylÄ prokurorui buvo priimtas iÅ¡kart po pirmojo teismo posėdžio, todėl teismo sprendimas perduoti bylÄ prokurorui, net ir turint omenyje faktÄ , jog teismas prieÅ¡ tai jau buvo priėmęs sprendimÄ dėl jos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, yra suprantamas ir pateisina teismo siekį paÅ¡alinti kliÅ«tis, kurios aiÅ¡kiai trukdo ir apsunkina bylos nagrinėjimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a : atmesti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėja Jurgita Kolyčienė