Legislator Case Law & Legislation
13de4ddd-8cb7-42fd-b071-ce5a3d00dae4 AI generated

13de4ddd-8cb7-42fd-b071-ce5a3d00dae4 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 13de4ddd-8cb7-42fd-b071-ce5a3d00dae4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovės N. U. priteisti 5 228,78 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

13de4ddd-8cb7-42fd-b071-ce5a3d00dae4 · Klaipėdos apygardos teismas: U. priteisti 5 228,78 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-135-777/2017 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00487-2016-0 Civilinė byla Nr. e2A-6-513/2023 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00090-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.9; 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės N. U. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovei N. U., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. V., dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovės N. U. priteisti 5 228,78 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas ir ieÅ¡kovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai iÅ¡ atsakovės N. U. priteista 5 228,78 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 5 228,78 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2022 m. sausio 11 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 118 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.

3. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir atsakovė N. U. buvo sudariusios Ä®prastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 1271693, kuria buvo apdrausta automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. 2021 m. birželio 24 d. kelyje (duomenys neskelbtini) atsakovė, vairuodama automobilį ir bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, nustatytas 1,86 prom. neblaivumas, atsitrenkė į ta pačia kryptimi trečiojo asmens A. V. vairuojamÄ automobilį. Dėl Å¡io įvykio sugadinta transporto priemonė Opel Vivaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 5 401 Eur draudimo iÅ¡mokÄ deklaruotu eismo įvykiu padarytai žalai atlyginti pagal transporto priemonės rinkos vertę, kadangi transporto priemonės remontas buvo netikslingas. Atsakovė ieÅ¡kovei 2021 m. lapkričio 21 d. sumokėjo 172,22 Eur žalos atlyginimo, todėl ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti 5 228,78 Eur iÅ¡ eismo įvykio kaltininkės atsakovės, kuri vairavo automobilį neblaivi. Atsakovė nesutiko, kad yra atsakinga už eismo įvykį ir jo metu kilusiÄ Å¾alÄ .

4. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiÄ sias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo (1 punktas).

5. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-883-729/2021 atsakovė, t. y. transporto priemonės Audi A4 vairuotoja, buvo pripažinta kalta pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nes vairavo neblaivi. Teismas pažymėjo, jog baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, kas kaltas dėl eismo įvykio, nes Å¡is klausimas nepatenka į nusikaltimo sudėtį, o Klaipėdos rajono policijos komisariatas 2022 m. gegužės 9 d. raÅ¡tu pranešė, kad prieÅ¡ atsakovę yra pradėta administracinė teisena dėl sukelto eismo įvykio, tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas, tačiau Å¡i aplinkybė savaime nereiÅ¡kia, jog atsakovė laikytina neatsakinga už kilusiÄ Å¾alÄ civilinės atsakomybės požiÅ«riu. Teismas nurodė, jog civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, ir kaltės – buvimÄ (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

6. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovės teiginius, kad ne ji, o trečiasis asmuo, persirikiuodamas į antrÄ jÄ eismo juostÄ , nesilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimų, dėl to ir įvyko eismo įvykis. Teismas pažymėjo, jog Å¡ie atsakovės teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Tiek atsakovės atstovas, tiek trečiasis asmuo teigė, kad abi transporto priemonės važiavo ta pačia, t. y. antrÄ ja, eismo juosta, tokie duomenys fiksuoti ir policijos pateiktoje informacijoje, niekur nebuvo užfiksuota, kad trečiojo asmens vairuojamas automobilis eismo įvykio metu persirikiavo, ar iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio. Teismas nurodė, jog atsakovės teiginius paneigia ir fotonuotraukose užfiksuoti bei policijos nustatyti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių pažeidimai. Eismo įvykio metu atsakovės vairuotas lengvasis automobilis AUDI A4 patyrė priekinį smÅ«gį, sugadintas priekinis bamperis, priekinis stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, abu priekiniai žibintai ir abu priekiniai posÅ«kio žibintai, bei radiatoriaus grotelės, valstybinio numerio ženklas. Lengvasis automobilis Opel Vivaro patyrė galinį smÅ«gį, sugadintas užpakalinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis, bagažinės dangtis. Teismas vertino, jog pasitvirtinus atsakovės teiginiams, kad eismo įvykis įvyko trečiajam asmeniui persirikiuojant į antrÄ jÄ eismo juostÄ , labiau tikėtina, kad bÅ«tų apgadintas Opel Vivaro užpakalinis deÅ¡inės, bet ne kairės pusės sparnas. Teismas pažymėjo, jog įrodinėjimo naÅ¡ta tenka ne vien ieÅ¡kovui (draudikui), siekiančiam susigrÄ Å¾inti nukentėjusiam nuo eismo įvykio iÅ¡mokėtÄ sumÄ ir turinčiam pareigÄ Ä¯rodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo, tačiau atsakovė jokių įrodymų į bylÄ neteikė, nepateikė savo sugadinto automobilio fotonuotraukų, prieÅ¡ingai, nurodė, kad jį jau pardavė, ekspertizės skirti neprašė.

7. Teismas vertino, kad ginčo atveju atsakovė, vairuodama transporto priemonę bÅ«dama neblaivi, kai jai nustatytas 1,86 prom. neblaivumas, nebuvo pakankamai atsargi, kad galėtų suvaldyti transporto priemonę ir iÅ¡vengti eismo įvykio, todėl susidÅ«rė su priekyje važiuojančiu automobiliu. Ginčo atveju pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo atsakovės Kelių eismo taisyklių nesilaikymas, maksimalių atsargumo priemonių vairuojant automobilį nesiėmimas siekiant suvaldyti transporto priemonę ir iÅ¡vengti eismo įvykio. Toks atsakovės elgesys atitinka didelio neatsargumo sÄ vokÄ CK 6.270 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtintos griežtosios transporto priemonės, kuri laikytina didesnio pavojaus Å¡altiniu, valdytojo atsakomybės sÄ lygos, požiÅ«riu.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė su ieÅ¡kove pasirašė taikos sutartį, kuri buvo teikiama teismui tvirtinti civilinėje byloje Nr. e2SP-12002-971/2021, kuria atsakovė pripažino atsakomybę už ginčo įvykį ir pagal kuriÄ sumokėjo 172,22 Eur. Be to, atsakovė, manydama, kad dėl eismo įvykio yra atsakingas trečiasis asmuo, į jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudikÄ dėl žalos atlyginimo nesikreipė, nors eismo įvykio metu buvo sugadintas ir atsakovės automobilis. Dėl to teismas atsakovės argumentus vertino kaip gynybinę pozicijÄ siekiant iÅ¡vengti atsakomybės ir konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos dėl padarytos žalos.

9. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė pateikė aiÅ¡kiÄ ir detaliÄ informacijÄ dėl žalos dydžio apskaičiavimo, atsakovė prieÅ¡ingų įrodymų nepateikė, įrodymų, kad skaičiavimai atlikti neteisingai, byloje nėra, todėl teismas vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog įvykio metu buvo padarytas mažesnis / kitokio dydžio nuostolis, nei prašė priteisti ieÅ¡kovė.

10. Teismas nurodė, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis) bei ieÅ¡kovės sumokėtÄ 118 Eur žyminį mokestį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

11. Atsakovė N. U. (apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

12. Argumentuoja, kad byloje nebuvo nustatyta, jog ieÅ¡kovė pagrįstai sumokėjo draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam asmeniui, nes administracinio nusižengimo tyrimas dėl eismo įvykio nėra baigtas. Dėl to nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad taikytina TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalis, pagal kuriÄ draudikas, sumokėjęs iÅ¡moką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo.

13. Pažymi, kad BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybėtam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Mano, kad jei būtų nustatyta jos kaltė sukėlus eismo įvykį, ji neabejotinai būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Tuo pačiu pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas policijos komisariato pateiktÄ informacijÄ , neatkreipė dėmesio į tai, kad joje nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas byloje dar buvo tęsiamas ir jei bÅ«tų nustatyta jos kaltė sukėlus įvykį, neabejotinai jai turėtų bÅ«ti pareikÅ¡ti kaltinimai pagal nurodytÄ BK straipsnį. Dėl to teigti, kad tyrėjos pažyma turi įrodomÄ jÄ galiÄ Å¡ioje byloje negalima, nes, kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio, tyrimas dėl eismo įvykio Å¡ioje baudžiamojoje byloje nebuvo atliktas. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu eismo įvykio aplinkybės tirtos nebuvo, o administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas tik 2022 m. gegužės 9 d. ir nagrinėjant patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą sprendimas nebuvo priimtas, nes buvo nutarta atlikti papildomą tyrimą kilus abejonėms dėl įvykio kaltininko, teismas, nagrinėdamas kaltininko nustatymo klausimą, rėmėsi nepagrįsta policijos pareigūno pažyma bei galbÅ«t paties Å¡io įvykio kaltininko parodymais. Byloje nėra jokiais neginčijamais įrodymais paneigta atsakovės nurodyta eismo įvykio kilimo priežastis.

14. Byloje pateiktos įvykio nuotraukos, kuriuose nėra užfiksuoti automobilio OPEL Vivaro kairiojo šono apgadinimai, patvirtina atsakovės teiginį apie įvykio priežastį, nors apžiūrint automobilį prieš remontą tokie apgadinimai buvo užfiksuoti. Nėra pagrindo teigti, jog šioje civilinėje byloje nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Be to, atsakovė neturėjo galimybės pateikti teismui savo nekaltumo įrodymų, nors jai tokios pareigos, priešingai nei ieškovei, ir nenumato įstatymas, kadangi šis klausimas iki šiol sprendžiamas administracinio nusižengimo byloje.

15. Argumentuoja, kad jokiais įrodymais nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog vairuodama transporto priemonę neblaivi atsakovė nebuvo pakankamai atsargi ginčo situacijoje, kad galėtų suvaldyti transporto priemonę ir iÅ¡vengti eismo įvykio, todėl susidÅ«rė su priekyje važiuojančiu automobiliu, o toks elgesys atitinka didelio neatsargumo sÄ vokÄ CK 6.270 straipsnio 1 dalies požiÅ«riu, kadangi eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens padarytų Kelių eismo taisyklių 101 ir 104 punktų pažeidimų, nes jis persirikiuodamas nedavė kelio atsakovei ir susidÅ«rė su jos vairuojamu automobiliu.

16. Teigia, kad pasirašė taikos sutartį suklaidinta, nes buvo įtikinta, kad vairuodama transporto priemonę apsvaigusi yra bet kuriuo atveju kalta dėl įvykio ir buvo paveikta fakto, kad bus teisiama už tai. Dėl to ji ir nesikreipė į draudimo bendrovę dėl jai padarytos žalos atlyginimo, nes buvo įtikinta, kad pati yra atsakinga už žalÄ . Tik pasikonsultavusi su advokatu suprato, kad nebÅ«dama kalta dėl eismo įvykio ji negali būti atsakinga ir už jo metu patirtą žalą.

17. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepimu su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

18. Pažymi, kad žalos, administruotos dėl 2021 m.birželio 24 d. eismo įvykio, reguliavimo metu apeliantė kaip sutarties Å¡alis (draudėja) nei žodžiu, nei raÅ¡tu neinformavo, jog nesutinka su savo kalte dėl eismo įvykio, neginčijo nei sprendimo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nei žalos dydžio, nei kitų veiksmų ar aplinkybių, susijusių su sprendimo dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo pagal Sutartį priėmimu. Savo nesutikimÄ dėl atsakomybės atsakovė pareiÅ¡kė tik telefoninio pokalbio metu, kai draudimo iÅ¡moka jau buvo iÅ¡mokėta ir apeliantei regreso tvarka buvo pateiktas reikalavimas atlyginti žalÄ . Mano, kad apeliantės nuomonė dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo iÅ¡mokos pagrįstumo yra tik jos gynybinė pozicija siekiant iÅ¡vengti pareigos atlyginti žalÄ regreso tvarka.

19. Teigia, jog nors apeliantė skunde nurodo, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu ji nebuvo bausta administracine tvarka dėl eismo įvykio, tačiau ši aplinkybė neleidžia spręsti, kad draudimo išmoka pagal transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo sutartį buvo išmokėta nepagrįstai. Pažymi, jog ieškovė Sutartimi apdraudė apeliantei priklausiusios transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, todėl tiek sprendžiant dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tiek dėl ieškovės turimos regreso teisės į apeliantę, vertintina, ar apeliantei kyla civilinė, kyla yra žymiai platesnė, o ne administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo ir galėjo spręsti dėl apeliantės civilinės atsakomybės dėl 2021 m. birželio 24 d. eismo įvykio net ir nesant galutinio sprendimo administracinio nusižengimo byloje.

20. Pažymi, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu turėjo teisę pateikti paaiÅ¡kinimus, įrodymus ir kitus duomenis, kurie leistų įsitikinti, kad ji nėra atsakinga už ginčo eismo įvykio sukėlimÄ , tačiau to nepadarė. Teismui buvo pateiktos transporto priemonių fotonuotraukos, policijos pažyma apie įvykį ir informacija apie tai, kad administracinė teisena dėl ginčo įvykio yra pradėta bÅ«tent prieÅ¡ apeliantę, o ne trečiÄ jį asmenį. Teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie leido spręsti dėl asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei ieÅ¡kovės iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos pagal Sutartį pagrįstumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

23. Apeliantė su apeliaciniu skundu teikia, kaip ji nurodo, naujus įrodymus – automobilio Opel Vivaro kairiojo Å¡ono foto nuotraukas, kurios, apeliantės teigimu, įrodo, jog nagrinėjant civilinę bylą nebuvo visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kintos eismo įvykio aplinkybės ir nebuvo imtasi priemonių joms nustatyti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 8 d. nutartimi nustatė apeliantei terminÄ paÅ¡alinti apeliacinio skundo trÅ«kumus, o bÅ«tent pateikti apeliantės nurodytas foto nuotraukas tinkama forma, kadangi jos su apeliaciniu skundu nepateiktos – pateiktų priedų lapai tuÅ¡ti. Pirmosios instancijos teismo teisėjos 2022 m. liepos 19 d. rezoliucija apeliacinis skundas buvo priimtas net apeliantei ir neiÅ¡taisius jo trÅ«kumų, t. y. nepateikus praÅ¡omų priimti foto nuotraukų, kadangi kitų apeliacinio skundo trÅ«kumų nebuvo nustatyta. Apeliantė nustatytų trÅ«kumų neiÅ¡taisė ir minimų foto nuotraukų tinkama forma nepateikė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti naujų įrodymų priėmimo klausimo.

24. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinys ir jos naudai iÅ¡ atsakovės priteista 5 228,78 Eur žalos atlyginimo, t. y. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, teisėtumo ir pagrįstumo. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį reikalaudama iÅ¡ atsakovės, kaip 2021 m. birželio 24 d. eismo įvykio kaltininkės, kuri vairavo automobilį bÅ«dama neblaivi, regreso tvarka grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tuo, kad apeliantė neigia savo kaltę dėl kilusio eismo įvykio ir jo metu padarytos žalos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka.

25. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

26. Nustatyta, kad 2021 m. birželio 24 d. kelyje (duomenys neskelbtini) atsakovė, apsvaigusi nuo alkoholio, jai nustatytas 1,86 prom. neblaivumas, vairuodama ieÅ¡kovės apdraustÄ automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę, atsitrenkė į ta pačia kryptimi trečiojo asmens A. V. vairuojamÄ automobilį Opel Vivaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas. IeÅ¡kovė trečiajam asmeniui iÅ¡mokėjo 5 401 Eur draudimo iÅ¡mokÄ deklaruotu eismo įvykiu padarytai žalai atlyginti pagal transporto priemonės rinkos vertę, kadangi jos remontas buvo netikslingas.

27. TPVCAPDÄ® (ginčo teisinių santykių metu galiojusi redakcija nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. birželio 23 d.) 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiÄ sias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo (1 punktas). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovei nepakanka tik pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo priteisimo remiantis tuo pagrindu, kad ji iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė privalo įrodyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai), nes nenustačius nors vienos iÅ¡ jų civilinė atsakomybė kilti negali. Tik nustačius visas atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. kad bÅ«tent ji yra atsakinga už eismo įvykiu trečiajam asmeniui padarytÄ ir ieÅ¡kovės atlygintÄ Å¾alÄ , galima spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kovės teisės susigrÄ Å¾inti Å¡iÄ iÅ¡mokÄ TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pažymėtina ir tai, jog CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas reiÅ¡kia, jog bylose, kuriose draudimo kompanija reiÅ¡kia atgręžtinį reikalavimÄ , o atsakovas jį ginčija, atsakovas, siekdamas paneigti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , taip pat turi įrodinėti savo pozicijos pagrįstumÄ . Taigi, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje turi įrodyti jos teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdama į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovė.

28. Civilinėje teisėje veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalÄ â€“ atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. CK 6.263 straipsnyje – specialiojoje deliktinės atsakomybės normoje – įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalÄ , padarytÄ asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

29. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kaltė gali pasireikÅ¡ti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Civilinės atsakomybės požiÅ«riu asmuo yra laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes asmuo nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

30. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryÅ¡io sÄ lyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.

31. Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti transporto priemonių sÄ veikos atveju turi bÅ«ti nustatytas kaltas asmuo, atlikęs konkrečius neteisėtus veiksmus, dėl kurių techniniu požiÅ«riu įvyko susidÅ«rimas ir atsirado žala kaip Å¡ių veiksmų pasekmė, t. y. kurie laikytini pagrindine įvykio priežastimi, lėmusia praÅ¡omÄ atlyginti žalÄ . Tokiu atveju bÅ«tina vertinti transporto priemonių faktinių valdytojų veiksmų įvykio metu atitiktį specialiuosiuose teisės aktuose įtvirtintoms taisyklėms, nustatytų pažeidimų (konkrečių neteisėtų veiksmų, nustatytų pareigų nevykdymo) reikÅ¡mę įvykio, iÅ¡ kurio tiesiogiai atsirado žala, sukėlimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 44 punktas). Nagrinėjamu atveju bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygas reglamentuojančios teisės normos turi bÅ«ti taikomos kartu su specialiosiomis eismo keliais tvarkÄ reglamentuojančiomis teisės normomis, Å¡iuo atveju, Kelių eismo taisyklėmis.Â

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog 2022 m. sausio 20 d. įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-883-729/2021 atsakovė, t. y. transporto priemonės Audi A4 vairuotoja, buvo pripažinta kalta pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nes vairavo automobilį neblaivi.

33. Apeliantei ginčijant savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio, argumentuojant, kad dėl įvykio galbÅ«t kaltas trečiasis asmuo, Å¡iuo argumentus paneigia įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytos aplinkybės. Pažymėtina, jog Å¡i apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9382-2022 (toliau – ir nutarimas), kuriuo N. U. pripažinta kalta padariusi ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , nes nesilaikė saugaus atstumo nuo ta pačia kryptimi priekyje važiavusios transporto priemonės Opel Vivaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į jos galÄ . N. U. buvo kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 punktų reikalavimus. KET 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti. KET 126 punktas numato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės bÅ«tų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais.

34. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-249-417/2022 buvo panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2022 m. spalio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-478-586/2022, kuria minėtas nutarimas buvo paliktas nepakeistas, ir byla grÄ Å¾inta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. IÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ naujo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2023 m. birželio 9 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-33-729/2022 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9382-2022 paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apygardos teismui netenkinus N. U. apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-170-360/2023. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡taisė proceso trÅ«kumus, visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kino eismo įvykio aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių visuma remdamasis padarė iÅ¡vadÄ , jog N. U. kaltė dėl inkriminuoto nusižengimo yra įrodyta, t. y. ji 2021 m. birželio 24 d., 22.10 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, nesilaikė saugaus atstumo nuo ta pačia kryptimi priekyje važiuojančios transporto priemonės ir atsitrenkė į priekyje važiuojančio automobilio galÄ .

35. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiÅ¡kia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi bÅ«ti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali bÅ«ti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena iÅ¡ esminių teisinio stabilumo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021; 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022; kt.). Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata (iÅ¡spręstos bylos, galutinio teismo sprendimo) galiÄ . Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alių ginčas yra iÅ¡spręstas negrįžtamai ir bylos Å¡alys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismÄ ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Ä®siteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiÅ¡kia, jog Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ .  Taip pat tai reiÅ¡kia ir draudimÄ teismui pakartotinai nagrinėti jau iÅ¡spręstÄ bylÄ arba iÅ¡ naujo nustatyti iÅ¡spręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).

36. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Pažymėtina, jog CPK 182 straipsnio 2 punkto norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2015; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).

37. Nors apeliantės kaltė konstatuota administracinio nusižengimo ir baudžiamojoje bylose, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti eismo įvykio kilimo priežastis ir atsakovės kaltę dėl įvykio civilinės atsakomybės požiūriu, ypač, kai civilinė atsakomybė savo pobūdžiu yra platesnė nei administracinė ar baudžiamoji. Įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais konstatuota, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – Kelių eismo taisyklių nesilaikymas / pažeidimas ir transporto priemonės vairavimas neblaiviai – lėmė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadinta trečiojo asmens vairuota transporto priemonė, o civilinės atsakomybės požiūriu nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, jog įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais neteisėti atsakovės veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu buvo susiję su kilusiomis neigiamomis pasekmėmis (žala).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu administracinio nusižengimo teisena dar nebuvo baigta ir nebuvo priimtas galutinis procesinis sprendimas, kuriuo būtų konstatuota atsakovės kaltė dėl įvykusio eismo įvykio, tačiau, kaip minėta, siekiant pašalinti bet kokias abejones, ši apeliacine tvarka nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki įsiteisės nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Taigi, įsiteisėjusia teismo nutartimi yra konstatuota, kad būtent atsakovė yra kalta dėl 2021 m. birželio 24 d.

įvykusio eismo įvykio kilimo, įsiteisėjusiu nuosprendžiu atsakovė pripažinta kalta vairavusi automobilį neblaivi, o tai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu padarytas iÅ¡vadas dėl civilinės atsakomybės taikymo apeliantei ir atitinka TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas, kurioms esant draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.

Dėl to pripažintini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalį, nes nebuvo nustatytas eismo įvykio kaltininkas ir nebuvo nustatyta, jog ieÅ¡kovė pagrįstai sumokėjo draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam asmeniui, kuris, jos teigimu, galbÅ«t pats buvo kaltas dėl įvykio. Å ie apeliantės argumentai yra paneigti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ir iÅ¡ naujo apeliantės argumentai nevertintini.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiÅ¡kia ne naujÄ arba pakartotinį bylos nagrinėjimÄ kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimÄ neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) ar kad jie iÅ¡ viso nevertinti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas bÅ«tų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimÄ , visumos. Apeliantė apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jos manymu, prieÅ¡tarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė teisinių argumentų, sudarančių pagrindÄ naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iÅ¡ esmės siekia, kad byloje bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl faktinių aplinkybių vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga, ir prejudiciniais teismo sprendimais.Â

39. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Atsakovės apeliacinį skundÄ atmetus, jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). IeÅ¡kovė įrodymų apie patirtas iÅ¡laidas nepateikė, todėl Å¡is klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Irma Čuchraj

Erika Misiūnienė

Almantas Padvelskis