2024-01-03 Nr. AB-118-3-61-3-02861-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-177-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02861-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Food“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Food“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Amber Food“ (toliau – ir pareiškėjas, Įmonė) skunde prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VDI) 2022 m. birželio 16 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20501 (toliau – ir Nutarimas) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) pažeidimo bylą juridiniam asmeniui UAB „Amber Food“ nutraukti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis yra viešojo maitinimo paslaugas teikianti įmonė, kurioje dirba daugiau nei tūkstantis darbuotojų, dalis jų – užsieniečiai. Pareiškėjas, įdarbindamas darbuotojus užsieniečius, per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinę sistemą, skirtą elektroninių socialinio draudimo pranešimų ir kitų elektroninių prašymų teikimui (toliau – ir EDAS, Elektroninė draudėjų aptarnavimo sistema), teikia ne tik 1-SD pranešimus, bet ir pranešimus apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (toliau – ir LDU pranešimai). Tiek 1-SD pranešimas, tiek LDU pranešimas teikiami ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbuotojo darbo pradžios, ir tiek vienas, tiek kitas pranešimas teikia informaciją apie tai, kad įdarbinamas asmuo yra užsienietis. Pas pareiškėją buvo įdarbinti šie du užsieniečiai: Y. Y., kuris turėjo pradėti dirbti 2021 m. gruodžio 23 d., bei D. K., kurio darbo pradžia turėjo būti 2021 m. birželio 18 d., t. y. dėl šių dviejų darbuotojų per EDAS buvo teikti tiek 1-SD pranešimai, tiek LDU pranešimai.

2.2. Jis nesutinka, jog LDU pranešimus pateikė pavėluotai, kadangi, kaip patvirtino pareiškėjo atsakingas asmuo – K. G., LDU pranešimus dėl Y. Y. ir D. K. teikė laiku. Tas yra pažymėta ir pareiškėjo vidiniuose dokumentuose. Vienintelis paaiškinimas, kodėl LDU pranešimai nepasiekė adresato (nebuvo priimti / įkelti) 1 d. d. prieš jų darbo pradžią – VSDFV sistemos veiklos trūkumai, su kuriais darbdaviams praktinėje veikloje tenka susidurti gana dažnai. Dėl sistemos veiklos trūkumų praktikoje pasitaiko atvejų, kada LDU pranešimas atmetamas / nepriimamas / neįkeliamas. Taip nutikus, draudėjas net nežino, dėl kokio darbuotojo ir dėl kokių priežasčių tai nutiko, kadangi to pranešimo arba apskritai negauna, arba jis būna visiškai neinformatyvus, pavyzdžiui, bandant patikrinti atmestą pranešimą, jis neatidaromas. Todėl pasakyti, kada ir kas buvo atmesta, beveik neįmanoma. Tikslu išvengti tokių situacijų, kad LDU pranešimas taip ir liktų nepasiekęs adresato, pareiškėjas nuolat atlieka patikrinimus, t. y. traukia dvi ataskaitas – vieną apie įdarbintus darbuotojus, kitą apie dirbančius užsieniečius, jų duomenis gretina tarpusavyje. Tokie patikrinimo veiksmai pareiškėjo buvo atlikti ir šiuo atveju, kuomet jis pastebėjo, kad LDU pranešimai dėl Y. Y. ir D. K. nėra pasiekę adresato. Todėl nedelsiant, paties pareiškėjo iniciatyva, buvo teikti dar kartą, t. y. pats pareiškėjas, nieko neragintas, dar kartą pateikė LDU pranešimą – dėl Y. Y. LDU pranešimas dar kartą buvo pateiktas 2022 m. sausio 19 d., dėl D. K. – 2021 m. rugpjūčio 20 d. Ta aplinkybė, kad VSDFV pateiktais duomenimis, EDAS sutrikimai aktualiu laiku nebuvo fiksuoti, LDU pranešimų dėl Y. Y. ir D. K. teikimo pirmą kartą, 1 d. d. prieš jų darbo pradžią, nepaneigia, kadangi sistemos trikdžiai ne visais atvejais fiksuojami, ypač, jeigu jie yra trumpalaikiai ir (ar) įtakoti ne išorinių veiksnių, bet pačios sistemos trūkumų.

2.3. Administracinėje teisėje privalo būti laikomasi in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principo. Būtent institucija, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi paneigti administracinių nusižengimų teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpciją ir būtent jai kyla visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika. Esant tokiai dviprasmiškai situacijai, kai nėra jokių objektyvių, neginčytinų duomenų, kad pareiškėjas LDU pranešimų dėl minėtų darbuotojų nepateikė laiku (1 d. d. prieš darbuotojų darbo pradžią), pareiškėjas negali būti traukiamas atsakomybėn ir baudžiamas.

2.4. Informacija apie įdarbintą Lietuvos Respublikoje užsienietį teikiama per VSDFV informacinę sistemą EDAS dviem būdais, t. y. ne tik LDU pranešimo forma, bet ir 1-SD pranešimo forma. Pareiškėjas pateikė tinkamai ir laiku dėl tų pačių darbuotojų 1-SD pranešimus, kurių pakanka, kad pareiškėjas negalėtų būti traukiamas atsakomybėn pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 62 straipsnio 7 dalis nenumato, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį privalo teikti per VSDFV informacinę sistemą būtinai LDU pranešimo forma. Todėl, jeigu informacija apie įdarbintus užsieniečius per VSDFV informacinę sistemą buvo pateikta 1-SD forma (kas ginčo atveju buvo padaryta ir dėl to nėra ginčo), to pakanka, kad nebūtų Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies pažeidimo.

2.5. Net ir sprendus, kad LDU pranešimo nepateikimas, nepriklausomai nuo to, kad buvo pateiktas 1-SD pranešimas, lemia formalų Įstatymo 62 straipsnio 7 dalies pažeidimą ir dėl to gali užtraukti atsakomybę pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį (su kuo pareiškėjas nesutinka), turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Bausti asmenį už atitinkamos formos nepateikimą, kai tuo tarpu valstybei aktuali informacija yra pateikta kita forma ir valstybė ją turi, būtų neadekvatu, neprotinga ir nesąžininga. Nurodytų aplinkybių VDI netyrė, dėl jų nepasisakė, nors pareiškėjas jas akcentavo tiek duodamas žodinius, tiek rašytinius paaiškinimus.

2.6. Net ir pačioje griežčiausioje, t. y. baudžiamojoje teisėje, egzistuoja toks kriterijus kaip veikos mažareikšmiškumas, sudarantis galimybę atleisti asmenį nuo atsakomybės tuo atveju, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 str.). Administracinio nusižengimo teisenoje mažą veikos pavojingumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 12 straipsnio 1 dalis. Šiuo atveju, net ir sprendus, kad pareiškėjas padarė formalų pažeidimą (su kuo pareiškėjas nesutinka), tai neturėtų pareiškėjui užtraukti atsakomybės. Tai, kad LDU pranešimai laiku nepasiekė adresato, jokios įtakos valstybės interesams neturėjo, nes jais teikiamą informaciją tokiais pat terminais, kaip ir teikiant LDU pranešimus, t. y. 1. d. d. prieš numatytą Y. Y. ir D. K. darbo pradžią, valstybė per VSDFV informacinę sistemą gavo 1-SD forma. LDU pranešimus dėl Y. Y. ir D. K. dar kartą per VSDFV sistemą pareiškėjas pateikė pats, atlikęs patikrinimo veiksmus. VSDF informacinė sistema, per kurią teikiami LDU pranešimai yra su trūkumais, dėl to darbdaviai nuolat patiria nepatogumų. VSDFV sistema sukurta taip, kad darbdaviui apsiginti nuo mėginimo inkriminuoti jam pažeidimą yra beveik neįmanoma, nes pranešimų formos, kurios galėtų objektyviai patvirtinti darbdavio veiksmus, jam mėginant tokius pranešimus pateikti per VSDFV sistemą, saugomos tik 3 mėn. Viso to VDI netyrė ir nevertino, nors pareiškėjas tuo rėmėsi tiek duodamas žodinius, tiek rašytinius paaiškinimus.

2.7. Nutarimo dalis dėl pareiškėjo kaltės yra visiškai nemotyvuota ir neparemta jokiais objektyviais, konkrečiais ir aiškiais duomenimis. Net ir sprendus, jog buvo padarytas pažeidimas, laiku nepateikiant LDU pranešimų (su kuo pareiškėjas nesutinka), jo kaltės tame nėra, tą rodo pareiškėjo atliktų veiksmų seka bei visuma.

2.8. Priimant Nutarimą VDI neveikė nešališkai ir objektyviai, savo sprendimą patraukti pareiškėją atsakomybėn už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies pažeidimą nepagrindė tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato, neišsiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės priimant Nutarimą, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisinį tikrumą, objektyvumą ir nešališkumą. Taip pat buvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 1 straipsnio 4 dalyje, 3 straipsnyje įtvirtintas įstatymo viršenybės principas bei 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas, nustatantis, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės.

3. Atsakovas VDI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. 2022 m. balandžio 25 d. buvo surašytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1109-0002 (toliau – ir Protokolas) dėl to, kad UAB „Amber Food“, atstovaujama personalo vadybininkės K. G., būdama darbdavio atstove (pagal darbines / pareigines funkcijas), įdarbinus trečiosios šalies piliečius (Ukrainos piliečius), įstatymo nustatyta tvarka iki 2021 m. gruodžio 22 d. nepateikė LDU, nors Y. Y. pradėjo dirbti 2021 m. gruodžio 23 d. (pateikė LDU 2022 m. sausio 19 d. 15.36 val.); įstatymo nustatyta tvarka iki 2021 m. birželio 17 d. nepateikė LDU, nors D. K. pradėjo dirbti 2021 m. birželio 18 d. (pateikė LDU 2021 m. rugpjūčio 20 d. 19.23 val.), t. y. neužtikrino privalomų pranešimų apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius (forma LDU) pateikimo. Tokiais veiksmais (veika) UAB „Amber Food“ pažeidė imperatyvius Įstatymo 62 straipsnio 7 dalies, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ (2021 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. V-26/EV-19/V-32 redakcija, galiojanti nuo 2021 m. kovo 1 d.) patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.1 ir 7 punktų reikalavimus ir padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

4.2. Aprašo 7 dalis imperatyviai nustato, kad darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje aprašyta pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. LDU pranešimo apie įdarbintą užsienietį nepateikimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pažeidimas buvo padarytas. Šiuo atveju žala padaroma nustatytai valdymo tvarkai ir valstybės nustatytai tinkamai užsieniečių įdarbinimo kontrolės mechanizmo veiklai. Pareiškėjo priešingų teisei veiksmų pasekmė – netinkamai apskaičiuotas įdarbintų užsieniečių kiekis ir dėl to netinkamai apskaičiuotas kvotų išnaudojimas.

4.3. Bauda, paskirta už Užimtumo įstatymo pažeidimą nėra administracinė nuobauda, tai – finansinė sankcija už įstatymų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad pažeidimas nepažeidė visuomenės interesų vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės ir neatitinka tikrovės. VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2022 m. gegužės 11 d. bylos nagrinėjimo metu pakartotinai raštu kreipėsi į VSDFV dėl pareiškėjo teiginių apie laiku teiktus LDU pranešimus, apie galimus sistemos trukdžius. VSDFV 2022 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (7.2) DV_S-43769 patvirtino, kad 2021 m. birželio 15–18 d. ir 2021 m. gruodžio 20–23 d. EDAS sutrikimų nebuvo ir informavo, kad draudėjas (UAB „Amber Food“) LDU pranešimų šiomis dienomis nebandė teikti. VDI Vilniaus teritorinis skyrius, skirdamas pareiškėjui baudą, įvertino visas bylos faktines aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai skyrė pareiškėjui Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalies numatytą baudą, kurios nėra pagrindo mažinti ar neskirti.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Amber Food“ skundą atmetė.

6. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad:

6.1. VDI Vilniaus skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai, vykdydami VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 4 d. pavedimą Nr. 357, atliko UAB „Amber Food“ padalinio patikrinimą Vilniaus oro uoste (Rodūnios kl. 10A, Vilniuje). VDI tyrimo metu 2022 m. kovo 15 d. UAB „Amber Food“ buvo pateiktas nurodymas Nr. SD-1-5785 su prašymu pateikti dokumentus, susijusius su užsieniečių Y. Y. ir D. K. įdarbinimu ir darbu įmonėje, jų darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, apmokėjimo už darbą patvirtinančius dokumentus ir paaiškinimą dėl užsieniečių įdarbinimo ir darbo įmonėje aplinkybių. Pareiškėjas pateikė visus reikiamus dokumentus, iš kurių atsakovas nustatė, kad terminuota darbo sutartis Nr. 29766 su D. K. buvo pasirašyta 2021 m. gegužės 21 d., jis priimtas į darbą virėjo darbinėms funkcijoms atlikti, aptartas jo darbo laikas (po 12 val. darbo pamaina, pagal suminę darbo laiko apskaitą, pagal sudarytą darbo grafiką), nustatytas atlyginimas už darbą. Terminuota darbo sutartis su Y. Y. buvo pasirašyta 2021 m. lapkričio 18 d., jis priimtas į darbą virėju, aptartas jo darbo laikas (po 12 val. darbo pamaina, pagal suminę darbo laiko apskaitą, pagal sudarytą darbo grafiką), nustatytas atlyginimas už darbą.

6.2. VDI tyrimo metu buvo kreiptasi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu pateikti informaciją, kada pareiškėjas pateikė pranešimus LDU apie minėtus darbuotojus. VSDFV Kauno skyrius pateikė 2022 m. kovo 18 d. raštą Nr. (.2E) DV-S-22819 (GD-2661), iš kurio matyti, kad pareiškėjas LDU pranešimus per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė: apie Y. Y. – 2022 m. sausio 19 d. 15.36 val. (turėjo pateikti 2021 m. gruodžio 22 d. iki pirmos darbo dienos – pamainos pradžios 2021 m. gruodžio 23 d., t. y. pateikė pavėluotai); apie D. K. pateikė 2021 m. rugpjūčio 20 d. 19.23 val. (turėjo pateikti 2021 m. birželio 17 d. iki pirmos darbo dienos pamainos pradžios – 2021 m. birželio 18 d., t. y. pateikė pavėluotai).

6.3. Pareiškėjo atstovai paaiškino, kad nesutinka su VDI nustatytu pažeidimu, nurodė, kad įmonė LDU pranešimus pateikė laiku, bet VSDFV sistema yra su trūkumais ir šie pranešimai nepasiekė adresato, nurodė, kad įmonės atstovai, pastebėję, kad LDU pranešimai nepateikti, juos pateikė pakartotinai savo iniciatyva. Įmonė apie įdarbintus užsieniečius SD-1 formas pateikė laiku ir tinkamai, situacija dėl 2 pranešimų teikimo yra ydinga, pažeidimas, kurio iš esmės nepripažįsta, yra mažareikšmis.

6.4. Atsakovas kreipėsi į VSDFV ir gavo informaciją, jog pareiškėjas VSDFV Kauno skyriui pranešimus apie LDU per EDAS už Y. Y. pateikė 2022 m. sausio 19 d. 15.36 val., už D. K. pateikė 2021 m. rugpjūčio 20 d. 19.23 val. VSDFV valdyba 2022 m. gegužės 17 d. rašte patvirtino, kad 2021 m. birželio 15–18 d. ir 2021 m. gruodžio 20–23 d. EDAS sutrikimų nebuvo ir informavo, kad pareiškėjas LDU pranešimų šiomis dienomis nebandė teikti.

6.5. VDI vyriausiasis darbo inspektorius 2022 m. balandžio 25 d. surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ1109-0002 juridiniam asmeniui UAB „Amber Food“. Protokole nurodyta, kad Įmonė, atstovaujama personalo vadybininkės K. G., būdama darbdavio atstove (pagal darbines / pareigines funkcijas), įdarbinus trečiosios šalies piliečius (ukrainiečius), įstatymo nustatyta tvarka iki 2021 m. gruodžio 22 d. nepateikė (neužtikrino pateikimo) privalomų pranešimų apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius (forma LDU), nors Y. Y. pradėjo dirbti 2021 m. gruodžio 23 d.; įstatymo nustatyta tvarka iki 2021 m. birželio 17 d. nepateikė privalomo pranešimo, nors D. K. pradėjo dirbti 2021 m. birželio 18 d., tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė imperatyvius Įstatymo 62 straipsnio 7 dalies, Aprašo 4.1 papunkčio ir 7 punkto reikalavimus ir padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Todėl, remiantis Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalimi, VDI pareiškėjui Nutarimu skyrė 220 Eur dydžio baudą.

7. Teismas pažymėjo, kad Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje aprašyta pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. pranešimo apie įdarbintą užsienietį nepateikimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pažeidimas buvo padarytas. Pareiškėjo kaltę dėl Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 padaryto pažeidimo (pranešimų apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius Y. Y. ir D. K. pavėluotas pateikimas) įrodo Protokolas, 2022 m. balandžio 25 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 1109-0041, VSDFV išrašai, Juridinių asmenų registro išrašas, kita rašytinė bylos medžiaga.

8. Teismas nurodė, kad Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl teisiškai nėra reikšmingi pareiškėjo argumentai, kad privalomi pranešimai buvo pateikti, tačiau dėl VSDFV sistemos veiklos trūkumų nebuvo priimti. Šias aplinkybes paneigia VSDFV 2022 m. gegužės 17 d. rašte pateikta informacija, jog sistemos veiklos trūkumų ginčo laikotarpiu nebuvo.

9. Teismas vertino, kad netinkamas pareiškėjo vidaus valdymas, administravimas negali būti pagrindas išvengti administracinės atsakomybės ir nesilaikyti teisės aktuose nustatytų pareigų. Pareiškėjas, įdarbindamas trečiosios šalies piliečius ir žinodamas trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, įskaitant ir nuostatą dėl LDU formos pranešimų pateikimo tvarkos, jos nesilaikė, taip padarydamas Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažeidimą.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad privalomų pranešimų (LDU formų) nepateikimas laiku pagal byloje nustatytas aplinkybes buvo sisteminio pobūdžio, t. y. užsieniečiai buvo įdarbinami skirtingais laikotarpiais, tačiau Įmonė tinkamai nekontroliavo, ar visi įstatymo keliami reikalavimai dėl užsieniečių įdarbinimo atlikti tinkamai ir laiku.

11. Teismas pažymėjo, kad ekonominės sankcijos, skiriamos už Užimtumo įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į administracinių nusižengimų kodeksą yra tiesiogiai pateikiama pačiame Užimtumo įstatyme. Kitais atvejais turi būti vadovaujamasi bendra taisykle, jog būtent Užimtumo įstatymas yra specialusis teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu.

12. Teismas konstatavo, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, atitinka Užimtumo įstatymo ir ANK nuostatas. Teismas nurodė, kad, skundą atmetus, nėra teisinio pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui atlyginimo klausimo.

III. 13. Pareiškėjas UAB „Amber Food“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (883,30 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 11,25 Eur žyminį mokestį).

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde išdėstytus argumentus, papildomai pažymi, kad:

14.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje, kurioje teismas konstatavo, kad pareiškėjas pavėluotai pateikė privalomus pranešimus (LDU formas) per EDAS sistemą, kas reiškia, kad Nutarimas šioje dalyje surašytas teisingai, yra nemotyvuotas. Teismas nepasisakė ir nevertino pareiškėjo argumentų, susijusių su LDU pranešimų dėl Y. Y. ir D. K. pateikimu laiku.

14.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad informaciją dėl Y. Y. ir D. K. įdarbinimo per VSDFV sistemą pareiškėjas teikė ne tik LDU, bet ir 1-SD forma ir kad ši informacija (1-SD forma) buvo gauta laiku – ne vėliau kaip 1 d. d. iki numatytos darbo pradžios. To visiškai pakako, kad būtų laikomasi Įstatymo 62 straipsnio 7 dalies nuostatos ir išvengta Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Dėl to laikytina, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies, Įstatymo 62 straipsnio 7 dalies nuostatas, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį dėl įrodymų vertinimo.

14.3. Jis skunde nurodė, kad, net ir sprendus, jog LDU pranešimo nepateikimas, nepriklausomai nuo to, kad buvo pateiktas 1-SD pranešimas, lemia formalų Įstatymo 62 straipsnio 7 dalies pažeidimą ir dėl to gali užtraukti atsakomybę pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį (su kuo pareiškėjas nesutinka), turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Tuo norima pasakyti, kad bausti asmenį už atitinkamos formos nepateikimą, kai tuo metu valstybei aktuali informacija yra pateikta kita forma ir valstybė ją turi, būtų neadekvatu, neprotinga ir nesąžininga. Tačiau nurodytų aplinkybių nei pirmosios instancijos teismas, nei VDI netyrė ir dėl jų nepasisakė.

14.4. Skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas visiškai neįsigilinus į bylos esmę. Teismas sprendime iš esmės apsiribojo tik procesinių dokumentų ir teisės normų perrašymu, nesiejant jų nei su faktinėmis ginčo aplinkybėmis, nei teismui darant savarankiškas išvadas. Pareiškėjas per dieną teikia dešimtis / šimtus LDU, 1-SD ir kitos formos pranešimų, susijusių su užsieniečių įdarbinimu / išdarbinimu ir t. t. Dėl to nėra aišku apie kokį sistemingą pranešimą nepateikimą teismas nurodo, ginčui kilus vos dėl dviejų pranešimų, ir tai tik LDU forma. Jeigu pareiškėjas sistemingai pažeidinėtų teisės normas, jis, visų pirma, nebūtų teikęs LDU pranešimų dėl Y. Y. ir D. K. savo paties iniciatyva dar kartą; antra, jis nebūtų teikęs ir 1-SD pranešimų dėl Y. Y. ir D. K.; trečia, jis neteiktų kasdien dešimtimis / šimtais ir kitų tiek LDU, tiek 1-SD pranešimų (dėl kitų pareiškėjo įdarbintų užsieniečių).

14.5. Net ir pačioje griežčiausioje, t. y. baudžiamojoje teisėje, egzistuoja toks kriterijus, kaip veikos mažareikšmiškumas, sudarantis galimybę atleisti asmenį nuo atsakomybės tuo atveju, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 str.). Administracinio nusižengimo teisenoje mažą veikos pavojingumą reglamentuoja ANK 12 straipsnio 1 dalis. Šiuo atveju, net ir sprendus, kad pareiškėjas padarė formalų pažeidimą (su kuo pareiškėjas nesutinka), tai neturėtų pareiškėjui užtraukti atsakomybės. Viso to nei pirmosios instancijos teismas, nei VDI netyrė ir nevertino.

15. Atsakovas VDI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, papildomų argumentų nenurodo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDI 2022 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 20501, kuriuo pareiškėjui UAB „Amber Food“ už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatytus teisės pažeidimus skirta 220 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pažeidimai buvo nustatyti pagrįstai, todėl skundžiamas Nutarimas yra teisėtas.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į skunde pateiktus argumentus ir jų neįvertino arba įvertino netinkamai, savo sprendimo nemotyvavo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad LDU pranešimai nepasiekė adresato (nebuvo priimti / įkelti) 1 d. d. prieš Y. Y. ir D. K. darbo pradžią dėl VSDFV sistemos veiklos trūkumų; apie minėtų darbuotojų įdarbinimą buvo pranešta kita, t. y. 1-SD forma; net ir sprendus, kad jis padarė formalų pažeidimą (su kuo pareiškėjas nesutinka), tai neturėtų pareiškėjui užtraukti atsakomybės.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Dėl to ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

22. Ginčijamu Nutarimu pareiškėjas pripažintas pažeidęs Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio (2021 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. XIV-379 redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

23. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija) nustatyta, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

24. Aprašo 4.1 punktas nustato, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) per EDAS, užpildydamas LDU pranešimą apie įdarbintą užsienietį. LDU pranešimas privalo būti teikiamas ir tais atvejais, kai užsienietis darbdavio pavedimu dirbs užsienyje. Pagal Aprašo 7 punktą, darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.

25. VSDFV duomenimis nustatyta, kad LDU pranešimus apie įdarbintus užsieniečius (Y. Y. ir D. K.) pareiškėjas pranešė pavėluotai – apie Y. Y. pateikė 2022 m. sausio 19 d. 15.36 val. (turėjo pateikti 2021 m. gruodžio 22 d. iki pirmos darbo dienos-pamainos pradžios 2021 m. gruodžio 23 d.); apie D. K. pateikė 2021 m. rugpjūčio 20 d. 19.23 val. (turėjo pateikti 2021 m. birželio 17 d. iki pirmos darbo dienos-pamainos pradžios 2021 m. birželio 18 d.).

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir byloje esančius rašytinius įrodymus, priėjo pagrįstos išvados, kad LDU pranešimų apie įdarbintus užsieniečius nepateikimas nustatytu terminu yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pažeidimas buvo padarytas.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad LDU pranešimai nepasiekė adresato (nebuvo priimti / įkelti) 1 d. d. prieš Y. Y. ir D. K. darbo pradžią dėl VSDFV sistemos veiklos trūkumų, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad VSDFV Kauno skyrius 2022 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (7.2E) DV_S_43769 VDI informavo, jog 2021 m. birželio 15–18 d. ir 2021 m. gruodžio 20–23 d. EDAS sutrikimų nebuvo bei kad draudėjas (UAB „Amber Food“) LDU pranešimų šiomis dienomis nebandė teikti.

28. Apeliacinio skundo argumentai, kad apie minėtų darbuotojų įdarbinimą buvo pranešta kita, t. y. 1-SD forma, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi aptartas teisinis reguliavimas nenumato galimybės darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, per EDAS informaciją teikti kita nei LDU pranešimo forma.

29. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pažeidimas yra formalus, mažareikšmis ir dėl to tai neturėtų pareiškėjui užtraukti atsakomybės. Pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalį, Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Atsakovas, įvertinęs tai, kad pažeidimo padarymas susijęs su netinkamu bendrovės darbo organizavimu, įmonės atstovas pažeidimo nepripažino, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pareiškėjui paskyrė artimą minimaliai piniginę baudą (finansinę sankciją) – 220 Eur. Užimtumo įstatyme nenumatyta galimybė atleisti nuo atsakomybės už šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą dėl veikos mažareikšmiškumo.

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis ABTĮ nuostatų ir principų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių.

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

32. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Food“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė