2022-10-04 Nr. AB-23845-4-13-3-00120-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3887-602/2022

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00120-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui H. F. K. K., jo atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjai Ilmai Zarembienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio H. F. K. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Medininkų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui H. F. K. K. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. vasario 3 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras nurodė, kad:

2.1. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai 2021 m. liepos 4 d. sulaikė iš Baltarusijos Respublikos pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai kirtusių asmenų grupę. Tarp jų buvo ir Užsienietis. Užsienietis su savimi neturėjo ir pareigūnams nepateikė jokių asmens tapatybę patvirtinančių ir dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje, į Lietuvos Respubliką jis atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai, neleistinoje vietoje kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

2.2. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 21S36227 nuspręsta nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Užsienietis su šiuo Departamento sprendimu nesutiko ir šį sprendimą apskundė Departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, kuri jo skundą atmetė. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 14 d. sprendimu Užsieniečio skundą tenkino iš dalies. Užsienietis sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė.

2.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. gruodžio 16 d. priėmė sprendimą, taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. kovo 29 d., bet ne ilgiau kol bus priimti galutiniai sprendimai dėl jo teisinės padėties.

2.4. VSAT 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu Užsienietis buvo apgyvendintas, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Centre iki 2022 m. rugpjūčio 3 d., bet neilgiau iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2.5. Užsienietis nėra linkęs bendradarbiauti, atsisako teikti bet kokią informaciją apie save, kuri padėtų jį identifikuoti ir gauti asmens grįžimo į kilmės šalį pažymėjimą. Užsienietis vengdamas išsiuntimo gali pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

II. 3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – pritaikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. vasario 3 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

4. Teismas nustatė, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai 2021 m. liepos 4 d. sulaikė iš Baltarusijos Respublikos pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai kirtusį Užsienietį, kuris su savimi neturėjo ir pareigūnams nepateikė jokių asmens tapatybę patvirtinančių ir (ar) kitų suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje dokumentų, į Lietuvos Respubliką jis atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai, neleistinoje vietoje kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas asmens tapatybę ir teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Sprendimas nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje yra įsiteisėjęs.

5. Teismas sprendė, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų; dėl jo prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir priimtas sprendimas jį grąžinti į užsienio valstybę; Užsienietis nebendradarbiauja, atsisako suteikti bet kokią informaciją, kuri padėtų jį identifikuoti ir gauti asmens grįžimo į kilmės šalį pažymėjimą; neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; prieglobsčio Lietuvos Respublikoje paprašė tik po sulaikymo. Teismo vertinimu, byloje surinkti faktiniai duomenys vienareikšmiai rodo, jog Užsienietis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, todėl yra pagrindas manyti, jog nepaskiriant prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės, Užsienietis gali pasislėpti, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, tuo sutrukdydamas įvykdyti galutinį sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir kartu sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybėse narėse.

6. Kadangi byloje nėra duomenų, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jis nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismo įsitikinimu, Įstatyme numatytų tikslų – įvykdyti Departamento 2021 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 21S36227 išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos – negalima pasiekti kitomis priemonėmis, todėl teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo tenkintinas.

III. 7. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo dalį – palikti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje apgyvendinimo vietoje, tačiau netaikyti judėjimo laisvės apribojimų.

8. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis leidžia pasirinktinai taikyti būtent šią priemonę. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

8.2. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, (toliau – ir Priėmimo direktyva) 8 straipsnio 3 dalį sulaikymas gali būti taikomas vykdant grąžinimo procedūrą. Priėmimo direktyvos 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog gali būti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės. Užsieniečio įsitikinimu, jai gali būti taikomos tarptautiniuose teisės aktuose numatytos priemonės.

8.3. Pagrindų riboti Užsieniečio judėjimo laisvę nėra: nors jis ir atvyko į Lietuvos Respubliką galimai neteisingu būdu, netikslinga jam taikyti pačią griežčiausią alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje. 2022 m. liepos 5 d. suėjo 12 mėnesių terminas, kada buvo apribota Užsieniečio judėjimo laisvė. Europos Sąjungos pabėgėlių agentūra nerekomenduoja tęsti judėjimo laisvės apribojimų ilgiau kaip 12 mėnesių.

9. Centras atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka iš dalies, prašo jį tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pritaikant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. vasario 3 d.

10. Centras nurodo, kad Užsienietis šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, tačiau nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs VSAT vidaus tvarkos taisyklių, pagal galimybes bendradarbiavo su kompetentingų įstaigų tarnautojais ir darbuotojais, jo judėjimo laisvė yra apribota gana ilgą laikotarpį, t. y. nuo 2021 m. liepos 4 d., todėl alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo netaikant judėjimo laisvės apribojimų – taikymas Užsieniečio atveju būtų proporcingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Apeliacijos dalykas ‒ Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas – Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. vasario 3 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

12. Pirmosios instancijos teismas Centro teikimą tenkino, konstatavęs, kad Įstatyme numatytų tikslų, t. y. įvykdyti Departamento 2021 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 21S36227 išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos, negalima pasiekti kitomis (švelnesnėmis) priemonėmis.

13. Užsienietis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nurodydamas, kad jam taikomas judėjimo laisvės apribojimas nėra nei proporcingas, nei tinkamai pagrįstas, be to, neatitinka naujausios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

14. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytoju laikomas užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju Departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 21S36227 nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Užsienietis su šiuo Departamento sprendimu nesutiko ir šį sprendimą apskundė Departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, kuri jo skundą atmetė. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 14 d. sprendimu Užsieniečio skundą tenkino iš dalies. Užsienietis sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė. Taigi, galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje yra priimtas, Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme, šiuo metu yra vykdoma jo išsiuntimo į kilmės valstybę procedūra.

15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl galimybės taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, pirmiausia pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A‑3707‑575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022). Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

16. Pažymėtina, jog Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą).

18. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, jog Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį svarstymo procedūra yra baigta, t. y. jis nebeturi prieglobsčio prašytojo statuso, šiuo metu vykdoma jo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) procedūra (išsamiau žr. šios nutarties 14 p.); byloje nėra duomenų, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai; Užsienietis nėra pažeidęs apgyvendinimo vietos vidaus tvarkos taisyklių; Užsienietis pagal galimybes bendradarbiavo su institucijų, kompetentingų spręsti jo teisinio statuso klausimą, tarnautojais ir darbuotojais; Užsieniečio judėjimo laisvė yra apribota nuo 2021 m. liepos 4 d., t. y. jau pakankamai ilgą laiką; Centras švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui neprieštarauja. Atsižvelgus į išvardintas faktines aplinkybes, taip pat į nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo Užsieniečiui skirtas laisvės apribojimas negali būti laikomas proporcingu, o pirmosios instancijos teismo sprendimas – teisėtu ir pagrįstu. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju Užsieniečiui gali būti taikoma Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

19. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad Užsieniečiui skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų 6 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. vasario 3 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio H. F. K. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Teikimą tenkinti iš dalies.

Taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui H. F. K. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ILTU kodas (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. vasario 3 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė