2017-12-05 Nr. AB-22526-3-61-3-03687-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1028-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03687-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kiaulių valdovai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kiaulių valdovai“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kiaulių valdovai“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) komisijos 2017 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 12R-40 „Dėl UAB „Kiaulių valdovai“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Nutarimo galiojimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, kreipimasis į teismą nesustabdo nutarimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip. Nutarimo vykdymas šiuo atveju stabdytinas atsižvelgiant į UAB „Kiaulių valdovai” finansinę padėtį, susidariusią dėl nuolatinės įmonės plėtros: „Keulė Rūkė Garai”, „Šiaurės Keulė” atidarymo ir investicijų į šių metų rugsėjo mėnesį atsidariusią kavinę Kaune. Pareiškėjas pabrėžė, kad 2016 metais jis patyrė (duomenys neskelbtini) Eur nuostolį. Šiemet ir toliau tęsiama plėtra, todėl baudos mokėjimas neigiamai paveiktų įmonės turtinę padėtį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „Kiaulių valdovai” skundą, o pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Teismas nustatė, kad atsakovo Nutarimu pareiškėjui už Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 10 punktų pažeidimą skirta 1 500 eurų bauda. UAB „Kiaulių valdovai“ 2017 m. balandžio 21 d. pelno (nuostolių) ataskaitos (ataskaitinis laikotarpis – 2016 metai) duomenimis, 2016 m. įmonės pardavimo pajamos sudarė (duomenys neskelbtini) Eur, bendrasis pelnas – (duomenys neskelbtini) Eur, nuostoliai – (duomenys neskelbtini) Eur; ilgalaikis turtas – (duomenys neskelbtini) Eur, trumpalaikis turtas – (duomenys neskelbtini) (įmonės turtas iš viso – (duomenys neskelbtini) Eur), nuosavas kapitalas – (duomenys neskelbtini) Eur.

Šiame kontekste pareiškėjui paskirtos baudos dydį teismas pripažino nereikšmingu. Teismo vertinimu, baudos sumokėjimas nelaikytinas esminiu, įmonės finansinę padėtį galinčiu įtakoti, veiksniu. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra realios grėsmės, jog byloje priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą (panaikinus Nutarimą), tokio teismo sprendimo įvykdymas, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Pareiškėjo teiginiai dėl neigiamų pasekmių kilimo iš esmės siejami ne su galimybe įvykdyti būsimą teismo sprendimą, o su skundžiamo akto panaikinimo pasekmėmis. Teismas pabrėžė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o ne prevenciškai apsaugoti pareiškėją nuo galimų jo teisių pažeidimų ateityje.

III. Pareiškėjas UAB „Kiaulių valdovai” atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas paaiškina, kad Nutarimo vykdymo stabdymas nepažeis viešojo intereso ar kitų rinkos dalyvių teisių, be to, atidėjus baudos mokėjimą, ateityje būtų išvengta dėl Nutarimo vykdymo patirtos žalos išieškojimo.

Pareiškėjas pateikė teismui finansinius dokumentus, be kita ko, vienos kavinės atidarymo pavyzdinius kaštus, kurie patvirtina, kad pareiškėjui nuolat plečiantis, atidarant naujus prekybos taškus, patiriamos išlaidos plėtrai. 2016 m. pareiškėjas atidarė „Keulė Rūkė Garai”, „Šiaurės Keulė”, o šiais metais investavo į naują kavinę Kaune.

2016 metais įmonė patyrė (duomenys neskelbtini) Eur nuostolį. Šiemet toliau tęsiama plėtra, planuojama atidaryti du naujus prekybos taškus. Vidutiniai vieno tokio taško atidarymo kaštai siekia apie (duomenys neskelbtini) eurų, todėl baudos mokėjimas ypatingai neigiamai paveiktų bendrovės turtinę padėtį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, netenkino pareiškėjo UAB „Kiaulių valdovai“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas, prašydamas taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodo, kad Nutarimo skirti ekonominę sankciją vykdymas turi būti sustabdytas iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje, nes 1 500 eurų baudos sumokėjimas neigiamai paveiktų pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo nurodytus argumentus dėl būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne vieną kartą pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-956-520/2017).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo argumentus, susijusius su galbūt byloje priimto palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymu, atkreiptinas dėmesys, kad iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustatė, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ redakciją nereikalaujama sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėti aplinkybę, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Be to, aiškinamajame rašte „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo projekto bei Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projekto“ nurodyta, kad atsižvelgiant į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo administraciniame procese Nr. (89)8, ABTĮ projekto 70 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijoje Nr. R (89)8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ įtvirtintas principas, kad teismas, spręsdamas dėl laikinosios apsaugos skyrimo (reikalavimo užtikrinimo priemonės), atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes ir interesus, ir laikinosios apsaugos priemonės (reikalavimo užtikrinimo priemonės) gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas padarytų didelę žalą, kurią sunkiai būtų galima atlyginti, ir jei yra pakankamai svarių akto neteisėtumo įrodymų.

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalėjo pateikti įrodymais pagrįstus argumentus, susijusius su žala, kurią jis patirtų, jei nebūtų taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, tačiau pareiškėjas, nei formuluodamas pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nei apeliacinės instancijos teismui paduodamas atskirąjį skundą, nenurodė jokių aplinkybių ir nepridėjo įrodymų, kuriais remiantis šioje byloje turėtų būti konstatuota, kad nesiėmus pareiškėjo prašomų priemonių jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Priešingai, iš UAB „Kiaulių valdovai“ paaiškinimų ir faktinių duomenų apie finansinę būklę bei komercinės veiklos rezultatus teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo veikla yra sėkminga, jis turi pakankamai išteklių ir galimybių augti, t. y. intensyviai plečia savo verslą. Viso to kontekste rizika, jog sumokėjęs 1 500 eurų baudą pareiškėjas gali patirti esminių nuostolių ar kitokių apčiuopiamų ūkinės veiklos suvaržymų, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, yra labai minimali.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus, UAB „Kiaulių valdovai“ argumentai atmetami kaip nesudarantys objektyvaus pagrindo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kiaulių valdovai“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas

Ramutė Ruškytė