2020-01-15 Nr. AB-950-3-61-3-03971-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-17-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03971-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. G., atstovaujamai įstatyminės atstovės J. G., S. A. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (1.34)7R-8407 (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas), kuriuo iš dalies patenkintas J. G. įstatyminės atstovės J. G. prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir išmokėta 3 040 Eur kompensacija.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Teisingumo ministerija nepagrįstai J. G. įstatyminei atstovei išmokėjo 3 040 Eur kompensaciją. Teisingumo ministerija turėjo apskritai panaikinti žalos atlyginimą, nes pareiškėjas yra kalinamas pagal sufabrikuotą bei suklastotą bylą, kurioje buvo kaltinamas dėl savo dukters tvirkinimo. Pareiškėjo buvusi žmona J. G. susirado kitą vyrą, su pareiškėju negyvena nuo 2014 m. vasario mėn. Nuo to laiko nei ji, nei dukra pas pareiškėją nebuvo. Ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, kadangi jame nurodyta, jog smurtinis nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje, neįeina į smurtinių nusikaltimų, už kuriuos mokamos kompensacijos, sąrašą.

3. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimu nustatyta, jog J. G. turi teisę į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendžiu R. G. ir S. A. pripažinti kaltais, padarius nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje. Nusikaltimas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, įeina į smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą, tačiau skundžiamame Teisingumo ministerijos sprendime buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, kuri negali būti laikoma pagrindu panaikinti minėtą sprendimą. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimu iš R. G. ir S. A. solidariai J. G. priteista 10 000 Eur neturtinės žalos. J. G. įstatyminė atstovė J. G. Teisingumo ministerijos prašė kompensuoti 10 000 Eur neturtinės žalos, tačiau pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kompensuojamos neturtinės žalos dydis negali viršyti 100 MGL (3 040 Eur), jeigu smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba kitu, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, smurtiniu nusikaltimu padaryta žala nepilnamečiui. Todėl ginčijamu sprendimu J. G. buvo kompensuota 3 040 Eur neturtinės žalos.

4. Trečiojo suinteresuoto asmens J. G. įstatyminė atstovė J. G. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas skundžia visus su ja ir pareiškėju susijusius sprendimus. Iš socialinio būsto, kuriame gyveno su pareiškėju, ji su mergaite išėjo 2014 m. liepos 19 d.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas konstatavo, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl Teisingumo ministerijos sprendimo išmokėti J. G. smurtiniu nusikaltimu padarytos neturtinės žalos kompensaciją teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendžiu R. G. ir S. A. buvo pripažinti kaltais, padarius nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, t. y. už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje seksualiai prievartavo mažametę R. G. dukrą J. G. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 11 d. Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus R. G. atstovės apeliacinį skundą. J. G., atstovaujama įstatyminės atstovės J. G., kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl 10 000 Eur neturtinės žalos, padarytos minėtu nusikaltimu, priteisimo solidariai iš R. G. ir S. A. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1105-748/2017 ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti J. G., atstovaujamai įstatyminės atstovės J. G., 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kauno apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gegužės 3 d. ir J. G., atstovaujamai įstatyminės atstovės J. G., 2017 m. birželio 29 d. buvo išduoti vykdomieji raštai. Antstolei G. A. nustačius, kad dėl objektyvių priežasčių (neturi registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, ginklų, nedirba, atlieka bausmę) nėra galimybės iš R. G. ir S. A. išieškoti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimu priteistą neturtinę žalą, antstolė 2017 m. rugsėjo 18 d. J. G. išdavė tai patvirtinančias pažymas Nr. S-000-81284 ir Nr. S-000-81290. J. G. 2017 m. spalio 14 d. pateikė patvirtintos formos prašymą Teisingumo ministerijai (užregistruotas 2017 m. spalio 16 d. registracijos Nr. 3R-3940) kompensuoti smurtiniu nusikaltimu (BK 150 str. 4 d.) padarytą žalą. Teisingumo ministerija, išnagrinėjusi minėtą prašymą, 2017 m. lapkričio 10 d. priėmė Sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino prašymą ir išmokėjo J. G. 3 040 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos neturtinės žalos kompensaciją.

8. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. gruodžio 23 d.). Teismas vadovavosi Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 1, 2 dalimis, 6 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą priėjo prie išvados, kad Teisingumo ministerija pagrįstai Sprendime konstatavo, jog šiuo atveju yra visos Įstatymo nustatytos smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo sąlygos, kadangi: įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendžiu konstatuota, kad BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.); įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimu priteista neturtinė žala nebuvo atlyginta (tai patvirtina antstolės G. A. pažymos, kuriose pažymėta, kad raginime nurodytu terminu skola sumokėta nebuvo ir nėra objektyvių galimybių išieškoti žalą) (Įstatymo 4 str. 1 d. 2 p., 2 d.); J. G. atstovės prašymas kompensuoti žalą pateiktas 2017 m. spalio 16 d., t. y. nepraėjus 10 metų nuo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimo įsiteisėjimo (2017 m. gegužės 3 d.) (Įstatymo 4 str. 1 d. 3 p.). Iš nustatytų faktinių aplinkybių taip pat matyti, kad Teisingumo ministerijos apskaičiuota kompensacijos suma atitinka Įstatyme nustatytus dydžius.

9. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad BK 150 straipsnyje numatytas nusikaltimas neįeina į smurtinių nusikaltimų, už kuriuos mokamos kompensacijos, sąrašą, kadangi Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad smurtinis nusikaltimas – BK numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika. Smurtiniu nusikaltimu nelaikoma BK numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria žmogui buvo sukeltas fizinis skausmas, kuria žmogus buvo nežymiai sužalotas ar trumpam susargdintas. Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybė 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 113 įgaliojo Teisingumo ministeriją parengti ir patvirtinti Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1R-88 patvirtinto Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 28 punktu nusikaltimas, numatytas BK 150 straipsnyje, yra priskirtas smurtiniams nusikaltimams, dėl kurių padaryta žala kompensuojama vadovaujantis Įstatymo nuostatomis. Aplinkybė, kad ginčijamame sprendime buvo suklysta nurodant, kad smurtinis nusikaltimas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, neįeina į smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama sąrašą, nesudaro pagrindo Sprendimo naikinti, kadangi Sprendimo turinio, jo rezoliucinės dalies matyti, kad Teisingumo ministerija laikė nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, atitinkančiu Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą smurtinio nusikaltimo sąvoką, ir tuo pagrindu konstatavo, jog yra visos žalos kompensavimo sąlygos bei priėmė sprendimą išmokėti kompensaciją.

10. Teismas pareiškėjo skundo ir teismo posėdyje išsakytus argumentus, susijusius su baudžiamosios bylos suklastojimu, jo nekaltumu, atmetė kaip nesusijusius su šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

11. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais. Teisingumo ministerija nepažeidė teisės aktų, neviršijo kompetencijos, ginčijamas sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Teisingumo ministerija yra gavusi atitinkamus įgaliojimus pagal Įstatymą. Ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Taip pat nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

III. 12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Jis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįsigilino į aplinkybes ir neištyrė pareiškėjo paduoto skundo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kiekvieno asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visus jo pateiktus faktus, susijusius su pareiškėjo skundu, ir reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui buvo pateikta. Pareiškėjo buvusi žmona apšmeižė jį savo dukros tvirkinimu. Pareiškėjo žmona, gyvendama su pareiškėju, gulėjo psichiatrinėje ligoninėje.

13. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliacinio skundo argumentai, kuriais pareiškėjas skundžia teismo sprendimą, yra emocinio pobūdžio. Pareiškėjas nenurodo konkrečių įstatymų ir bylos aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, nenurodo konkrečių teisės aktų ar viešojo administravimo principų pažeidimo faktų. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nelaikytini teisiniais argumentais, turinčiais reikšmės nagrinėjant apeliacinį skundą, todėl Teisingumo ministerijai sunku atsikirsti į apeliacinio skundo argumentus. Teisingumo ministerija sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendime nurodytais motyvais, kad Teisingumo ministerijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo jo naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 10 d. Sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas J. G. įstatyminės atstovės J. G. prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir nuspręsta išmokėti 3 040 Eur dydžio kompensaciją.

15. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų Teisingumo ministerijos Sprendimui panaikinti, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeista jo teisė į teisingą ir nešališką teismą, teismas neįvykdė pareigos išsamiai ir nešališkai ištirti visas reikšmingas aplinkybes.

16. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad: Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendžiu R. G. ir S. A. pripažinti kaltais, padarius nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje; J. G., atstovaujama įstatyminės atstovės J. G., kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl 10 000 Eur neturtinės žalos, padarytos minėtu nusikaltimu, priteisimo solidariai iš R. G. ir S. A.; Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. sprendimu J. G., atstovaujamos įstatyminės atstovės J. G., ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos, padarytos minėtu nusikaltimu, priteisimo solidariai iš R. G. ir S. A., tenkino visiškai ir priteisė J. G., atstovaujamai įstatyminės atstovės J. G., 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; Kauno apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gegužės 3 d.; J. G., atstovaujamai įstatyminės atstovės J. G., 2017 m. birželio 29 d. buvo išduoti vykdomieji raštai; antstolė G. A., patikrinusi vykdomųjų dokumentų įvykdymo galimybes, 2017 m. rugsėjo 14 d. pažymomis Nr. S-000-81289 ir Nr. S-000-81290 patvirtino nustačiusi, kad dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės išieškoti išieškotojo naudai priteistos žalos, neviršijančios Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kompensuojamos žalos dydžių; J. G. 2017 m. spalio 14 d. pateikė patvirtintos formos prašymą Teisingumo ministerijai (užregistruotas 2017 m. spalio 16 d. registracijos Nr. 3R-3940) kompensuoti smurtiniu nusikaltimu (BK 150 str. 4 d.) padarytą žalą ir pateikė Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus priedus; Teisingumo ministerija, išnagrinėjusi minėtą prašymą, 2017 m. lapkričio 10 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino prašymą ir išmokėjo J. G. 3 040 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos neturtinės žalos kompensaciją.

18. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas (2008 m. lapkričio 14 d. įstatymo Nr. X-1843 redakcija su pakeitimais galiojusi iki 2019 m. liepos 1 d.). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą nustato Vyriausybės įgaliota institucija (2 str. 1 d.). Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, smurtiniais nusikaltimais padaryta žala šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 2) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta; 3) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala laikoma neatlyginta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) žalos savanoriškai neatlygino už žalą atsakingas asmuo; 2) antstolis neturėjo objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą; 3) žala neatlyginta ir nekompensuota iš valstybės ar savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų, užsienio valstybių kompetentingos institucijos; 4) atlygintos, kompensuotos ir išieškotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio. Pagal Įstatymą kompensuojama tik dėl po 2005 m. liepos 1 d. padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala (20 str.).

19. Lietuvos Respublikos teisingumas ministras, vadovaudamasis Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir Vyriausybės 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 113 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį“, 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1R-88 (redakcija galiojusi iki 2019 m. spalio 29 d.) patvirtinto Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą ir į jį įtraukė nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnyje (Sąrašo 28 p.).

20. Nutarties 17 punkte nustatytas aplinkybes įvertinusi Nutarties 18–19 punktuose paminėto teisinio reguliavimo kontekste, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamu sprendimu Teisingumo ministerija pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra visos Įstatymo nustatytos smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo sąlygos, t. y.: BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.); įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimu priteista neturtinė žala nebuvo atlyginta (tai patvirtina antstolės G. A. 2017 m. rugsėjo 14 d. pažymos) (Įstatymo 4 str. 1 d. 2 p., 2 d.); J. G. įstatyminės atstovės J. G. prašymas kompensuoti žalą pateiktas nepraėjus 10 metų nuo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimo įsiteisėjimo (t. y. 2017 m. spalio 16 d.) (Įstatymo 4 str. 1 d. 3 p.); nusikaltimas, dėl kurio atsirado priteista žala, padarytas po 2005 m. liepos 1 d. (Įstatymo 20 str.).

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundo ir teismo posėdyje išsakyti argumentai, susiję su baudžiamosios bylos suklastojimu, jo nekaltumu, nėra susiję su šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl nevertina iš esmės analogiškų pareiškėjo argumentų, išdėstytų apeliaciniame skunde. Šiuo aspektu teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad Teisingumo ministerija, spręsdama, ar yra pagrindas nukentėjusiems asmenims Įstatymo nustatyta tvarka kompensuoti teismo priteistą smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, neturi kompetencijos vertinti įsiteisėjusių (taigi įgijusių res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią) teismų procesinių sprendimų. Todėl Teisingumo ministerija Sprendime, kurio teisėtumą ir pagrįstumą vertino pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nevertino įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, kuriais konstatuota, kad pareiškėjas padarė BK 150 straipsnio 4 dalyje nurodytą smurtinį nusikaltimą, ir nuspręsta iš jo priteisti šiuo smurtiniu nusikaltimu padarytą neturtinę žalą.

22. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su asmens teise į teisingą ir nešališką teismą, teisėjų kolegija pabrėžia, jog aplinkybė, kad teismas ginčą išsprendžia ne taip, kaip norėtų ginčo šalis, negali būti traktuojama kaip teismo šališkumas. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, savaime negali būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisės į nešališką teismą pažeidimą, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė