2025-10-08 Nr. AB-16012-3-64-3-01362-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-854-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01362-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Teisingumo ministerija) 2025 m. kovo 4 d. raštą Nr. (1.23 Mr)-7R-818 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Teisingumo ministeriją tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį (22,50 Eur), kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir pripažinti tam tikras aplinkybes.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė skundžiamo Rašto, tačiau pats skunde nurodė 2025 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-10928-780/2025, kurioje tapatus skundas buvo atsisakytas priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nes jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl Rašto turinys teismui yra žinomas.

Iš Rašto turinio teismas nustatė, kad Raštas pats savaime jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukuria, juo pareiškėjas tik informuotas, kad Teisingumo ministerija susipažino su jo kreipimusi ir pateikė bendro pobūdžio informaciją apie teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Atsakyme nėra priimtas joks individualus administracinis sprendimas, kuris nustatytų, pakeistų ar panaikintų pareiškėjo teises ar pareigas, todėl šį dokumentą teismas laikė informacinio pobūdžio raštu.

Atsižvelgęs į tai, kad Raštu nenustatyti jokie privalomi nurodymai pareiškėjui, juo taip pat nebuvo pakeistos arba panaikintos pareiškėjo teisės ar pareigos, teismas konstatavo, kad Raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad Rašte pateikta apskundimo tvarka, nesudaro pagrindo laikyti jį administraciniu aktu, kuris galėtų būti administracinės bylos objektu. Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Raštą, taip pat atsisakė priimti ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-557-662/2025 atmetė pareiškėjo skundą ir paliko galioti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-10928-780/2025 bei konstatavo, kad Teisingumo ministerijos 2025 m. kovo 4 d. atsakymas Nr. (1.23 Mr)-7R-818 negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo tapatų skundą yra pagrindas atsisakyti priimti ir dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.).

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimus neatitinkančiais faktinės tikrovės nenagrinėtinas administracinių teismų, kadangi negali būti laikomas savarankišku ginčo administracinėje byloje dalyku.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 18 d. nutartį (atskirajame skunde nurodyta nutarties data – 2025 m. birželio 16 d., laikytina rašymo apsirikimu) ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne)tam pačiam (teisėjui) teismui.

Pareiškėjas taip pat prašo: 1) „Idant teismui / teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.).“; 2) „Pripažinti, kad teiginiai, pateikti – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės čia (žr. Teisėjo etikos kodeksas), tikrovės.“; 3) „LVAT kolegijų: 2025-03-19 nutarties (eAS-251-520/2025), 2025-04-09 nutarties (eAS-397-968/2025), 2025-05-07 nutarties (eAS-538-492/2025), 2025-05-21 nutarties (eAS-517-662/2025) 2025-05-28 nutarties (eAS-584-629/2025) ir 2025-05-28 nutarties (eAS-573-821/2025), 2025-06-04 nutarties (eAS-583-1047/2025), 2025-06-04 nutarties (eAS-604-1047/2025) ir 2025-06-11 nutarties (eAS-599-1188/2025) pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą (pagaliau gi, laikas SUAUGTI), absurdiškai tuščią maratoną (06-25 yra paskirti septyni, 07-02 – devyni, 07-09 – trys kolegijų posėdžiai ir, deja, pabaigos [kai – ABTĮ 5 str. 3 d. – „Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą.“] tam, dar nesimato ...), priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10-11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui“.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, faktus ir įstatymo normas bei neteisingai išsprendė pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 18 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-582-415/2025).

Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 16 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą, pažymi, kad analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo Teisingumo ministeriją atlikti veiksmus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-557-662/2025; 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-815/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-990-492/2025; 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-978-415/2025).

Šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir todėl nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą taip pat ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nustatęs, kad yra įsiteisėjusi Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-10928-780/2025 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-557-662/2025).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sistemiškai aiškinant ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą sąvoką „įsiteisėjęs teismo sprendimas“, juo turėtų būti suprantamas sprendimas, kuris priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusia Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Dėl pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-557-662/2025; 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-815/2025; 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-978-415/2025; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė. Todėl minėti prašymai netenkinami.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti tam tikras aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia kompetencijos nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos pareiškėjas nurodo minėtame prašyme.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė