Legislator Case Law & Legislation
13ca6280-9232-4246-911a-17fdfbbf5d09 AI generated

13ca6280-9232-4246-911a-17fdfbbf5d09 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 13ca6280-9232-4246-911a-17fdfbbf5d09
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Y. Z. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo Y. Z. pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir nuteistas trejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, atliekant jÄ pataisos namuose.

Legislator headnote

AI generated

13ca6280-9232-4246-911a-17fdfbbf5d09 · Klaipėdos apygardos teismas: Z. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo Y. Z. pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir nuteistas trejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, atliekant jÄ pataisos namuose.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas E. MaÅ¡kevičius                                                  Â

Baudžiamoji byla Nr. 1A-88-417/2010

Teisėja K. BaÅ¡kienė                                                      Â

      Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1.

 (S)

                                                      Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Rasos Valentinienės, teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus,

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,

dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,

nuteistajam Y. Z. (Y. Z. ),

nuteistojo gynėjui advokatui Juozui Ančiukaičiui,

vertėjai Anželai Tyščukienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Y. Z. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo Y. Z. pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir nuteistas trejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, atliekant jÄ pataisos namuose.

Iš Y. Z. Valstybinei ligonių kasai prie SAM priteista 2560, 09 Lt turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

Y. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 5 d., nuo 16 val. iki 21.30 val., bute, esančiame duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė A. M. ne mažiau kaip 58 traumuojančius smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas padarydamas muÅ¡tines žaizdas galvoje, deÅ¡inėje kojoje, odos nubrozdinimus veide, krÅ«tinėje, pilve, abiejose kojose, galvos ir galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , poodines kraujosruvas krÅ«tinėje, abiejose rankose ir kojose. Å ie sužalojimai A. M. 2007 m. lapkričio 17 d. sukėlė potrauminės epilepsijos priepuolį, dėl kurio jis prarado didelę dalį – virÅ¡ 30 procentų – bendro darbingumo.

N. Y. Z. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendį ir jam priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Apeliantas nurodo, kad teismas jo kaltę grindė nukentėjusiojo A. M. , liudytojų S. Z. , J. O. , A. M. parodymais bei teismo ekspertizės aktu.

Anot Y.

Z. , nukentėjusiojo sužalojimų atsiradimo pagrindinė sÄ lyga buvo jo santykių aiÅ¡kinimasis bei sÄ skaitų suvedinėjimas su nenustatytais asmenimis.

Tai, apelianto įsitikinimu, matėsi iÅ¡ jo elgesio: kalbėdamas telefonu A. M. nervinosi, trankė durimis, taip iÅ¡mušė durų stiklÄ . Nuteistasis

pažymi, kad apie nukentėjusiojo keistÄ elgesį paaiÅ¡kino ir liudytojos J. T. bei S. Z. . Jos taip pat parodė ir

tai, kad jokio konflikto su nukentėjusiuoju nebuvo. Nuteistojo Y.

Z. įsitikinimu, Å¡ios aplinkybės įrodo, kad teismas nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, nes iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuosprendis iÅ¡ esmės pagrįstas prielaidomis bei nepagrįstais liudytojų parodymais.

Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu neneigė vartojęs alkoholį, tačiau nesijautė apgirtęs ir visas įvykio aplinkybes nurodė išsamiai.

Y. Z. manymu, nukentėjusiojo teiginiai, kada tariamai jis buvo sumuÅ¡tas, jog per gerai gyvena, yra absurdiÅ¡ki ir nepagrįsti. Apeliantas pažymi, kad pats nukentėjusysis parodė, jog jam yra amnezija ir atskirų įvykio epizodų neprisimena, neprisimena ir to, kada jis jam sudavė smÅ«gį į galvÄ . Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, jog pats

A. M. parodė, kad tarp jų jokio konflikto nebuvo. Nuteistojo įsitikinimu, tokie nenuoseklÅ«s, nekonkretÅ«s nukentėjusiojo parodymai, įvykio aplinkybių aiÅ¡kinimas leidžia daryti prielaidÄ , kad jis buvo sužalotas kitų asmenų. O kadangi Å¡io įvykio metu bute jo (Y. Z. ) nebuvo, apie A. M. sužalojimo aplinkybes nieko nežino, su nukentėjusiuoju įvykio dienÄ nekonfliktavo.

Be to, nuteistasis Y. Z. pažymi, kad teismas taip pat vadovavosi jo dukros S. Z. parodymais, kad tariamai tėvas (Y. Z. )

jai pasakęs, jog su nukentėjusiuoju jie susipyko ir susimušė. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, jog akistatos metu dukra S. Z. parodė, jog neprisimenanti įvykio aplinkybių. Todėl, anot nuteistojo, teismas negalėjo remtis šiais abejotinais liudytojos parodymais ir jie negalėjo būti pripažinti tikrais ir neginčijamais.

Y. Z. nurodo, jog teismas vadovavosi ir liudytojo A. M. parodymais, kad jis nerimavęs dėl galimo konflikto tarp Y. Z. ir nukentėjusiojo, nors, kaip parodė

A. M. , jo nematė, o kai paklausė Y. Z. , kas atsitiko, pastarasis nieko nepasakė, tėvas kalbėjo neaiškiai, nesuprato jo kalbos. Šie liudytojo parodymai, anot Y. Z. , neduoda pagrindo teigti, jog nukentėjusįjį sumušė būtent jis.

           Nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.

           Prokuroras praÅ¡o skundÄ atmesti.

Skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo. Nors apeliantas Y. Z. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta surinktų, ištirtų ir teismo įvertintų įrodymų visuma.

Asmens veika gali būti pripažinta nusikalstama tik tuo atveju, jei joje yra tam tikros baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nusikalstamos veikos sudėtis yra tam tikrų požymių visuma. Nusikalstamos veikos sudėčiai pirmiausia priklauso objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, kurie būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikaltimo sudėties, t. y. veika negali būti pripažinta nusikalstama.

Nors, Y.

Z. teigimu, ne jis sumušė nukentėjusįjį A. M. , o nenustatyti kiti asmenys, t. y. ne jo veika buvo sunkiai sutrikdyta pastarojo asmens sveikata, tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, ši nuteistojo pateikta 2007-08-05 įvykio versija prieštarauja faktiniams bylos duomenims.

Nukentėjusysis A. M. 2007-08-22 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu neabejodamas parodė, kad bÅ«tent Y. Z. jam sudavė smÅ«gį į galvÄ , po jo greičiausiai jis prarado sÄ monę. O tuo metu, kai į kambarį įėjo dukra S. Z. , Y. Z. nuo nukentėjusiojo atÅ¡oko, vaizduodamas, kad nieko nevyksta. Be to, nukentėjusysis Å¡ios apklausos metu parodė ir tai, kad Y.

Z. žinodamas, jog anksčiau A. M. turėjo sunkiÄ galvos traumÄ , operacijÄ , pastarajam stengėsi pataikyti bÅ«tent į ankstesnio sužalojimo vietÄ (t. 1, b. l. 87). Å iuos parodymus A. M. taip pat patvirtino ir akistatos su nuteistuoju Y. Z. metu (t. 1, 91–92).

Ikiteisminio tyrimo metu

kaip liudytoja apklausta nukentėjusiojo A. M. dukra J. M. parodė, kad įvykio dienÄ tėvui niekas į mobiliojo ryÅ¡io

telefonÄ neskambino. Tačiau po to, kai iÅ¡girdo dūžtančio stiklo garsÄ ir išėjo

pažiūrėt, kas atsitiko, matė, jog tėvas yra suirzęs ir minėjo, kad su Y. Z. virtuvėje susistumdė, o kažkuriam iš jų atsitrenkus į

duris, išdužo jų stiklas. J. M. prieštaravo tėvui, kad šis vartoja alkoholį. Taip pat liudytoja parodė, kad tėvas nieko iš namų nevarė išeiti. Po kiek laiko ji išėjo iš buto ir įvykio dienos naktį iš brolio sužinojo, kad tėvas yra sumuštas (t. 1, b. l. 105).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis

iš esmės davė analogiškus parodymus, papildomai parodydamas, jog Y. Z. šį sumušė, kadangi, anot nuteistojo, A.

M. per gerai gyvena. Taip pat nukentėjusysis parodė, kad prieÅ¡ sumuÅ¡imÄ bei sÄ monės praradimÄ kitų žmonių, iÅ¡skyrus jį ir nuteistÄ jį, bute nebuvo (t. 2, b. l. 17–20).

Ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja buvo apklausta ir nuteistojo Y. Z. dukra J. T. , kuri parodė, kad įvykio dienÄ A. M. bei Y. Z. virtuvėje gėrė alkoholį, tačiau jokio tarpusavio konflikto nematė. 2007-08-05 vakare iÅ¡ sesers sužinojo, kad Å¡i kambaryje rado sumuÅ¡tÄ A. M. , o tėvas Y. Z. negalėjo paaiÅ¡kinti, kas atsitiko. Taip pat liudytoja parodė, kad kitų žmonių įvykio dienÄ bute nebuvo (t. 1, b. l. 106).

Teisiamojo posėdžio metu J. T. parodė, kad tėvas Y. Z. būna agresyvus tik išgėręs. Taip pat liudytoja parodė, kad laiptinėje kraujo nebuvo, nes būtų tikrai atkreipusi dėmesį (t. 2, b. l. 43).

Å ioje byloje kaip liudytoja taip pat buvo apklausta ir nuteistojo Y. Z. dukra

S. Z. , kuri tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad kai įėjusi į kambarį pamatė gulinti ant grindų be sÄ monės A. M. , tėvo Y. Z. pasiteiravo, kas atsitiko, į tai Å¡is atsakęs, jog susimušė su A. M. (t. 1, b. l. 114, t. 2, b. l. 44). Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė ir tai, jog bute duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, kitų asmenų, iÅ¡skyrus nukentėjusįjį ir nuteistÄ jį, nebuvo (t. 1, b. l. 114).

Taigi iš paminėtų faktinių bylos duomenų akivaizdu, kad nuteistojo Y. Z. pateikta 2007-08-05 įvykio versija prieštarauja nukentėjusiojo A. M. , liudytojų J. M. , J. T. bei S. Z. parodymams.

Vertinant Å¡ių proceso dalyvių parodymų patikimumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad abejot jų teisingumu ir objektyvumu apygardos teismas neturi pagrindo. Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad nukentėjusysis ir liudytojos dėl savanaudiÅ¡kų tikslų apkalba nuteistÄ jį ir siekia Å¡iam pakenkti. PrieÅ¡ingai, visos liudytojos, apklaustos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, nurodė, kad jų santykiai su nuteistuoju yra geri. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog liudytojos J. T. ir S. Z. yra nuteistojo Y. Z. dukterys.

Vertindama įrodymų visumÄ , kuriais grindžiama iÅ¡vada, kad bÅ«tent Y. Z. sunkiai sutrikdė A. M. sveikatÄ , teisėjų kolegija akcentuoja nuteistojo Y. Z. dukros S. Z. nurodytas

2007-08-05 įvykio aplinkybes. O būtent, jog ši neabejodama nurodė, kad tėvas Y. Z. iškart po įvykio paminėjo, kad susimušė su A. M. . Šias aplinkybes S. M. nurodė akistatos

tarp jos ir Y. Z. metu bei darkart jas patvirtino apklausiama teisme.

Taip pat manyti, kad vis dėlto nuteistasis pavartojo smurtÄ prieÅ¡ A. M. , leidžia ir liudytojos J. T. nurodyta aplinkybė, kad tėvas, t. y. apeliantas Y. Z. , iÅ¡gėręs bÅ«na agresyvus. O iÅ¡vadÄ , kad

įvykio dienÄ vis dėlto Y. Z. atrado pretekstÄ sumuÅ¡ti A. M. , leidžia daryti liudytojos J. M. parodymai

apie tai, jog įvykio dienÄ vyrai konfliktavo, nesutarė, nes susipykę susistumdė ir todėl buvo iÅ¡daužtas virtuvės durų stiklas. Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡iÄ aplinkybę, anot J. M. , nurodė pats A. M. . Ir tai, kolegijos nuomone, parodo, kad įvykio dienÄ nukentėjusiojo ir apelianto bendravime vyravo įtampa ir net agresija, kuri, kaip matyti iÅ¡ tolimesnių įvykių, ir sukėlė smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį A. M. proveržį.

Galiausiai Y.

Z. iÅ¡keltÄ versijÄ , kad A. M. galėjo bÅ«ti sužalotas kitų asmenų, apygardos teismo įsitikinimu, neginčytinai paneigia visų anksčiau minėtų

liudytojų tvirtinimas, kad įvykio dienÄ A. M. ir Y. Z. gėrė alkoholį tik dviese, niekas niekur nebuvo išėję, kad

į namus nebuvo atėję kiti pašaliniai asmenys, taip pat ir įvykio vietos

apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog bute, esančiame duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, ant koridoriaus

grindų, kambaryje ant kilimo, sienų, sofos ir virtuvėje rastos kraujo, priklausančio A. M. (2008-11-24 specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(11859)-ISI- 8959, t. 1, b. l. 36–38) dėmės. Atkreiptinas dėmesys, jog kraujo dėmių lokalizacija, bÅ«tent sienų iÅ¡tepimas – aptaÅ¡kymas – krauju, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jos atsirado ne nukentėjusiojo kÅ«nui prisilietus prie sienos, o nuo smÅ«gio į kÅ«nÄ â€“ veidÄ , iÅ¡tiÅ¡kus kraujui. Ir tai darkart įrodo, kad A. M. buvo sumuÅ¡tas duomenys neskelbtini bute. O kaip matyti iÅ¡ faktinių bylos duomenų, įvykio dienÄ bute be nukentėjusiojo buvo tik Y. Z. .

Taigi atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje nurodė motyvus, dėl kurių tiki nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, todėl apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia teismo padarytų iÅ¡vadų. Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, tinkamai kvalifikuota nuteistojo Y. Z. veika, todėl tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

n u t a r i a :

nuteistojo Y.

Z. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                          Rasa Valentinienė

Teisėjai                                                                                                  Dalius

Jocys

Eduardas Maškevičius

                                              Â