2020-01-15 Nr. AB-910-3-62-3-01110-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-846-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01110-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. (B.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. (B.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 56 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 11–15).

2. Pareiškėjas nurodė, kad atlieka bausmę Marijampolės PN, nuo 2010 m. iki 2011 m. buvo apgyvendintas 13-ame būryje, nuo 2011 m. iki 2017 m. spalio 23 d., nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. buvo apgyvendintas 14-ame būryje, nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. buvo apgyvendintas 8-ame būryje ir jam trūko gyvenamojo ploto, plotą mažino baldai. Teigė, kad 14 ir 13 būrio patalpose įrengti 2 sanitariniai mazgai, kuriais naudojosi 40 nuteistųjų, iš kurių vienas iki 2017 m. spalio 23 d. buvo tupimas ir juo sudėtinga naudotis, jei skauda kelius, 8 būryje buvo 80 nuteistųjų ir įrengti tik 3 sanitariniai įrenginiai, todėl trūko sanitarinių įrenginių. Teigė, jog tarp dušų neįrengtos pertvaros, ant grindų nebuvo guminių kilimėlių ar medinių grotelių, silpnas apšvietimas bei ventiliacija, bendro dušo patalpa seniai neremontuota. Pareiškėjas nurodė, kad 13 ir 14 būrio patalpose neįrengtos rūbų ir avalynės džiovyklos, neveikė mechaninė ventiliacija, nuolat tvyrojo drėgmė. Pažymėjo, jog 8, 13, 14 būrio patalpose neįrengta priešgaisrinė gesinimo sistema, dūmų jutikliai, avariniai išėjimai. Pasivaikščiojimo kiemeliai maži, nes jais naudojasi kelių būrių nuteistieji, nesudarytos sąlygos užsiimti boksu, imtynėmis, karatė. Ilgalaikio pasimatymo patalpose buvo 6 kambariai, bendras tualetas, dušas ir virtuvėlė, kambarių durys nesandarios, nebuvo pasivaikščiojimo kiemelio, reikėjo laukti eilėse prie dušo. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, jautė nuolatinę depresiją.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti (b. l. 19–29).

4. Nurodė, jog Marijampolės PN būriuose esančiose patalpose miegamųjų vietų skaičius įrengiamas taip, kad kiekvienam nuteistajam tektų 3,1 kv. m. Pažymėjo, jog 14 būryje yra 2 pisuarai ir 2 sėdimi klozetai, 8 būryje yra 3 tualetai bei 3 pisuarai. Atkreipė dėmesį, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo redakcija, kuri nenumato sanitarinio mazgo įrengimo ir įrenginių skaičiaus. Pažymėjo, jog yra sienelės, skiriančios įrenginius, taip pat yra užtraukiamos užuolaidos, kurios dar labiau užtikrino pareiškėjo privatumą. Marijampolės PN Ūkio skyriaus darbuotojai nuolat stebi ir tikrina Marijampolės PN patalpas, esant poreikiui atlieka einamuosius remonto darbus. Teigė, kad dušo persirengimo patalpoje prie kiekvienos sėdimos vietos yra medinės grotelės, atlikus periodinį patikrinimą, pažeidimų dėl dušo patalpų neatitikimo teisės aktų reikalavimams nenustatyta. 14 būrio nuteistieji turi drabužių džiovyklą, taip pat sudaryta galimybė drabužius džiovinti lauke. Marijampolės PN veikia nuteistųjų skalbykla, kurioje skalbiami nuteistųjų rūbai, patalynė. Marijampolės PN gaisrinis inventorius yra laikomas kontroliniuose postuose ir direktoriaus budinčiojo padėjėjo patalpoje. Marijampolės PN direktoriaus įsakymu yra paskirti asmenys, atsakingi už priešgaisrinę saugą, nuolatos yra atnaujinami patalpų evakavimo planai. Marijampolės PN patalpose, būriuose, koridoriuose, laiptinėse yra iškabinti nurodomieji ženklai, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba įstaigoje atlieka priešgaisrinį techninį patikrinimą. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 74 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Teisės aktai nenumato reikalavimų kiemelių plotui. 14 būrio kiemo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, jog teisės aktai nenumato įrengti pasivaikščiojimo kiemelį būnant su artimaisiais ilgalaikio pasimatymo metu, taip pat nenumato ilgalaikio pasimatymo gyvenamųjų patalpų plotų. Pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu. Dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų pareiškėjas nesikreipė į Psichologinę tarnybą. Manė, kad Marijampolės PN veikė tinkamai. Atsakovo atstovas prašė taikyti trejų metų senaties terminą.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo T. B. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 95–103).

6. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Teismas vertino, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo galimybę sužinoti nuo kalinimo pradžios 2010 m., tačiau į teismą kreipėsi tik 2018 m. gegužės 31 d. Teismas vadovavosi CK 1.131 straipsnio 2 dalimi. Konstatavo, jog pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos. Esant šioms aplinkybėms atsakovo atstovo prašymas tenkintas, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2015 m. gegužės 30 d. taikyta trejų metų ieškinio senatis ir ši pareiškėjo reikalavimo dalis atmesta kaip nepagrįsta.

7. Teismas nurodė, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m (bendrabučių tipo patalpose) ir atitinkamai 3,6 kv. m (kamerų tipo patalpose) viso bendro gyvenamosios patalpos ploto. Pastebėta, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovo pateikti oficialūs dokumentai – Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. liepos 12 d. pažyma, patvirtina atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo apgyvendinimo vietos ir jam tekusio gyvenamojo ploto, todėl teismas neturėjo pagrindo jais netikėti ir vertino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu 14 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje pareiškėjui teko 3,21 kv. m gyvenamojo ploto, 8 būryje pareiškėjui teko 3,2 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą jame nurodytų duomenų neginčijo.

9. Teismas negalėjo nesutikti su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius atitinkamai mažino gyvenamųjų patalpų erdvę, tačiau nurodė, kad galiojantys teisės aktai nenumato, jog į minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą turi būti neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas. Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuota, kad pareiškėjui turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m) ginčui aktualiu laikotarpiu pažeista nebuvo, todėl nebuvo pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymui.

10. Dėl pareiškėjo teiginių, kad gyvenamojoje patalpoje gultai (lovos) buvo dviejų aukštų, sustumtos ir padarytos dvigulės lovos, teismas pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nenustato reikalavimų kamerų lovų konstrukcijoms ir inventoriaus patalpose išdėstymui.

11. Dėl pareiškėjo pretenzijų dėl per mažo sanitarinių įrenginių skaičiaus 8 ir 14 būrio sanitariniame mazge, netinkamai įrengtų sanitarinių įrenginių teismas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (galiojusiose iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Aprūpinimo normos), buvo nurodyta, kad tualete turi būti po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų, pisuarą – dvylikai asmenų. Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusioje Aprūpinimo normų redakcijoje numatyta 1 klozetas arba pisuaras 15 nuteistųjų. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 14 būrio sanitariniame mazge yra 2 sėdimi klozetai ir 2 pisuarai, 8 būrio sanitariniame mazge yra 3 tualetai ir 3 pisuarai. Į bylą pateiktais duomenimis 14 būryje laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. sausio 1 d. buvo nuo 38 iki 45 nuteistųjų, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. buvo nuo 39 iki 42 nuteistųjų, 8 būryje laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. buvo 80 nuteistųjų. Atlikus aritmetinius skaičiavimus matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas sanitariniais įrenginiais ir toks pažeidimas galėjo pareiškėjui sukelti papildomus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei bausmę atliktų teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. 8 ir 14 būrio sanitarinio mazgo įrenginių skaičius atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą.

12. Atsakovo atstovas į bylą pateikė nuotraukas, iš kurių nustatyta, jog sanitariniai mazgai atitverti sienelėmis. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog nebuvo užtikrintas privatumas, jis nereiškė pretenzijų dėl sienelių aukščio ir kad sanitariniai įrenginiai nebuvo atskirti durimis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 8, 14 būrio sanitariniame mazge sanitariniai įrenginiai vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) paprastai konstatuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Teismo nuomone, buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui 8, 14 būryje naudojantis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui pripažinti.

13. Pareiškėjas taip pat teigė, kad iki 2017 m. spalio 23 d. buvo vienas tupimas ir vienas sėdimas tualetas. Teismas nurodė, jog nėra nustatyta, kad tualetas turi būti sukonstruotas naudotis sėdint. Daryta išvada, jog teisės aktuose nėra nustatyti konkretūs reikalavimai pataisos namuose įrengiamų tualetų konstrukcijai.

14. Pareiškėjo teigimu, tarp dušų neįrengtos pertvaros, ant grindų nebuvo guminių kilimėlių ar medinių grotelių, silpnas apšvietimas bei ventiliacija, bendro dušo patalpa seniai neremontuota. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja dušo vietų atskyrimo, tačiau iš EŽTT praktikos matyti, kad nors pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Šiuo atveju neteisėtų veiksmų atsakovo veiksmuose nenustatyta, kadangi teisės aktai numato dušuose kilimėlius tik prie sėdimos vietos. Tačiau Higienos normos 12 punktas įpareigoja atsakovą rūpintis patalpų tinkamu įrengimu. Byloje esančiame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento patikrinimo akte nėra konstatuota, kad dušai neatitiko higienos normų reikalavimų, iš atsakovo atstovo pateiktų fotografijų matyti, jog dušo persirengimo patalpoje prie kiekvienos sėdimo vietos yra medinės grotelės. Duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas, būtent naudodamasis dušu, dėl slidžių grindų būtų patyręs traumų, byloje taip pat nėra, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo atstovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas naudodavosi dušais, kurie neatitiko higienos normų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde tik konstatavo minėtus pažeidimus ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pagal bylos duomenis nebuvo pagrindo konstatuoti, jog dušinių įrengimas pažeidė galiojančius teisės aktus.

15. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžio pažymėta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nereglamentuoti lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai. Pažymėta, jog Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-206 patvirtintas sportinių užsiėmimų, vykstančių sporto aikštyne grafikas, iš kurio matyti, jog nuteistiesiems sudarytos galimybės sportuoti sporto aikštyne. Taip pat yra patvirtintas Socialinės reabilitacijos programų vykdymo grafikas, kuriame numatyta įvairių programų, kurias nuteistieji gali lankyti laisvu metu. Pažymėta, jog teisės aktai tiesiogiai nenustato, kad nuteistiesiems leista įsigyti bokso maišą, todėl atsakovo veiksmuose neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, nėra. Nuteistųjų galimybės užsiimti koviniu sportu, susijusiu su smūgio technikos lavinimu, ribojimas kompensuojamas sąlygų sudarymu užsiimti kitomis sporto šakomis, o nuteistųjų agresijos valdymui siūloma psichologinė pagalba.

16. Pareiškėjas nurodė, jog 14 būrio patalpose neįrengtos rūbų ir avalynės džiovyklos, neveikė mechaninė ventiliacija, nuolat tvyrojo drėgmė. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad 14 būrio nuteistieji turi drabužių džiovyklą, taip pat sudaryta galimybė rūbus džiovinti lauke, veikia nuteistųjų skalbykla, kurioje skalbiami nuteistųjų rūbai, patalynė. Patalynė ir drabužiai priimami ir atiduodami išskalbti nustatytu ir patvirtintu Marijampolės PN direktoriaus grafiku. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento patikrinimo akte nėra konstatuota, kad skalbyklos patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentai dėl nesančių džiovyklų atmesti kaip nepagrįsti.

17. Skunde pareiškėjas nurodė, kad 8, 14 būrio patalpose neįrengta priešgaisrinė gesinimo sistema, dūmų jutikliai, avariniai išėjimai. Marijampolės PN Ūkio skyriaus 2018 m. balandžio 10 d. pažymoje Nr. 14/07-2197 nurodyta, kad pataisos namuose paruoštos ir patvirtintos priešgaisrinės saugos instrukcijos, atliekamas darbuotojų ir nuteistųjų mokymas pagal parengtą neformalią mokymo programą gaisrinės saugos klausimais. Marijampolės PN atnaujinami visų pastatų patalpų evakavimo planai, visuose koridoriuose, laiptinėse iškabinti nurodomieji ženklai. Gaisro gesinimo priemonės (gesintuvai ir kt. gaisrinis inventorius) įkalinimo įstaigoje dėl darbuotojų saugumo laikomas kontroliniuose postuose ir direktoriaus budinčiojo padėjėjo patalpoje. Pastatų pirmuosiuose aukštuose gali ir nebūti pagalbinio evakuacijos išėjimo – žmonių evakuacija gali būti vykdoma per pastato langus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik konstatavo minėtus pažeidimus ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė.

18. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad ilgalaikio pasimatymo patalpose buvo 6 kambariai, bendras tualetas, dušas ir virtuvėlė, kambarių durys nesandarios, nebuvo pasivaikščiojimo kiemelio, reikėjo laukti eilėse prie dušo. Teismas akcentavo, kad Taisyklių reikalavimas įrengti sanitarinį mazgą kiekvienam kambariui, taikomas tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Teismas nusprendė, kad negalima konstatuoti Marijampolės PN neteisėto neveikimo šiuo atžvilgiu, nes minėti patalpų įrengimo reikalavimai yra susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, o nesant tokių galimybių, teisės aktai nedraudžia įrengti bendro naudojimo sanitarinį mazgą ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Teismas pažymėjo, kad minėtame teisės akte nereglamentuotas pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas prie ilgalaikių pasimatymų patalpų. Pažymėta, jog pareiškėjas skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, nedetalizavo nurodytų aplinkybių, kada pažeidimai buvo padaryti, nesiejo aukščiau nurodytų pažeidimų su konkrečiai jam pasireiškusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis. Be to, į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovo atstovui kėlė pretenzijas dėl aukščiau nurodytų pažeidimų, o šis nesiėmė jokių veiksmų minėtų pažeidimų šalinimui, kad dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas ginčui aktualiu metu kreipėsi į Visuomenės sveikatos centro specialistus ar kitas kompetentingas institucijas. Teismas sprendė, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos šiuo aspektu atitiko teisės aktų reikalavimus.

19. Byloje nenustačius, kad dėl kalinimo sąlygų neatitikimo teisės aktų reikalavimams (nebuvo užtikrintas sanitarinių įrenginių skaičius) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, teismas darė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl pripažinta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

III. 20. Pareiškėjas T. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą (b. l. 106).

21. Pareiškėjas nurodo, kad sanitarinių mazgų trūkumas truko gana ilgą laiką (apie 600 dienų), todėl pareiškėjas mano, kad šis pažeidimas turėjo būti kompensuotas pinigais. Taip pat pažymi, kad 8 būryje buvo apgyvendinti 2 būriai (14 ir 15), kas pažeidė Taisyklių 5.7 punktą, kuris numato, kad turi būti atskiras sanitarinis mazgas ir higienos mazgas kiekvienam būriui.

22. Pareiškėjo teigimu, dėl privatumo naudojantis sanitariniais mazgais neužtikrinimo jis nuolat patirdavo diskomfortą, kankinimą, šie išgyvenimai negali būti kompensuojami vien tik pažeidimo pripažinimu, nes jis patyrė ilgą laiką šias kankinančias sąlygas.

23. Pareiškėjas nurodo, kad EŽTT byloje Muršić prieš Kroatiją nustatė, kad sanitariniai mazgai neturi būti įskaičiuojami į bendrą plotą, todėl pirmosios instancijos teismas neišsamiai apskaičiavo pareiškėjui tenkantį gyvenamąjį plotą. Taip pat teismas netinkamai nustatė pareiškėjui tenkantį plotą pagal atsakovo pateiktą informaciją bendrai visose gyvenamosiose patalpose 8 būryje, nes atsakovas nekonkretizavo, kurioje patalpoje gyveno pareiškėjas ir su kokiu skaičiumi nuteistųjų. Pareiškėjo manymu, gyvenamojo ploto pažeidimo aplinkybė turi būti vertinama jo naudai, nes atsakovas ją paneigė tik deklaratyviai nurodydamas bendrą patalpų skaičių.

24. Pareiškėjas nurodo, kad pasimatymui skirtos patalpos nėra rekonstruojamos, nėra sudaromų palankesnių sąlygų artimiesiems, atvystantiems į pasimatymus.

25. Pareiškėjas prašo vertinti pažeidimą jo naudai, nes atsakovas tinkamai nesudarė sąlygų džiovinti drabužius.

26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (b. l. 110).

27. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas T. B. sieja su tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN neužtikrinimu, atlyginimo.

29. Pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio senatį skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2015 m. gegužės 30 d., nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas sanitariniais įrenginiais, o kitus pareiškėjo skunde nurodytus teiginius atmetė kaip nepagrįstus ir pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažindamas, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, atmesdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

30. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame akcentuoja skunde nurodytas aplinkybes dėl ploto pažeidimo, privatumo naudojantis sanitariniais mazgais neužtikrinimo, pasimatymui skirtų patalpų būklės ir nesudarytų sąlygų džiovinti drabužius bei teigia, kad nustatytas pažeidimas turėjo būti kompensuotas pinigais.

31. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.).

32. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pareiškėjui tenkančio gyvenamojo ploto apskaičiavimu, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog Marijampolės PN bendrabučio tipo patalpose vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto dydį reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas, kuriame nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kai 3,1 kv. m.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aukščiau paminėta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostata paprastai aiškinama kaip nereikalaujanti taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017). Skaičiuojant plotą, į sanitarinį mazgą atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017).

34. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausią praktiką (žr., pvz., 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018), vadovaujantis EŽTT sprendimu byloje Muršić prieš Kroatiją, pripažįstama, kad, kitaip, nei vertinant kalinimo sąlygas Konvencijos prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

35. Atsižvelgiant į Marijampolės PN teismui pateiktus duomenis apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose laikomų nuteistųjų skaičių (b. l. 21, 23–24, 36), kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėją laikant 14 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje jam teko 3,21 kv. m, o 8 būryje – 3,2 kv. m gyvenamojo ploto, o tai reiškia, kad pareiškėjui pagal nurodytą teisinį reglamentavimą turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo užtikrinta. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl gyvenamojo ploto normos pareiškėjui neužtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti.

36. Nors atsakovas apeliaciniame skunde pateikė bendro pobūdžio teiginius, jog atsakovas nesudarė tinkamų sąlygų džiovinti drabužius, tačiau įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, nebuvo pagrindo pripažinti pažeidimą šiuo aspektu. Kaip matyti iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akto (b. l. 52–54) Marijampolės PN yra įrengta skalbykla, kurioje yra atskira lyginimo/džiovinimo patalpa. Yra nustatytas Marijampolės PN skalbyklos darbo grafikas (b. l. 47), kuriame numatytas naudojimosi laikas kiekvienam būriui.

37. Taip pat nebuvo pagrindo pripažinti pažeidimą dėl pareiškėjo abstrakčių teiginių, kad pasimatymui skirtos patalpos nėra rekonstruojamos. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių teisės aktuose nustatytų reikalavimų, keliamų pasimatymui skirtų patalpų įrengimui, pažeidimų. Vien tai, kad jos nėra rekonstruojamos, savaime nesudaro pagrindo pažeidimo konstatavimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo teiginius, susijusius su pasimatymų patalpų įrengimu.

38. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl privatumo naudojantis tualetu užtikrinimo pažeidimo, pažymėtina, kad sprendžiant dėl tokio pobūdžio kalinamųjų ir suimtųjų nusiskundimų dėl privatumo turi būti atsižvelgiama, kad Taisyklių 16.5 punktas, numatantis sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimus (tarp jų ir reikalavimą įrengti ne žemesnę kaip 1,5 m aukščio pertvarą), reglamentuoja būtent kamerų tipo patalpų įrengimą, o ne, kaip šiuo atveju, pataisos namų gyvenamųjų patalpų, kuriose nėra įrengiama sanitarinio mazgo zona, įrengimą. Įvertinus tai, jog net ir esant unitazams Marijampolės PN vienas nuo kito atskirtiems dalinėmis pertvaromis, tačiau jais naudojamasi ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018).

39. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo, pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

40. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (nuo 2015 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo užtikrintas pakankamas sanitarinių įrenginių kiekis), konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Tokių pasekmių nenurodo ir pats pareiškėjas, savo procesiniuose dokumentuose įvardindamas tik bendro pobūdžio teiginius, nepagrįstus jokiais įrodymais. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl netinkamų laikymo Marijampolės PN sąlygų pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar būtų kilę kokių nors kitų reikšmingų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. B. (B.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė