2022-12-21 Nr. AB-31176-3-62-3-02225-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4120-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02225-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 29.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė miškų tarnyba, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja V. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Alytaus paramos administravimo skyriaus 2020 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. KA_06_04 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2011 m. balandžio 28 d. pateikė paraišką Nr. 2ŽM-KA-11-1-005391-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – ir Paraiška), pagal kurią pareiškėjai skirta parama už 8,81 ha veisiamo miško plotą. Sprendimu NMA įpareigojo pareiškėją gražinti 33 904,58 Eur paramos sumą, kurią sudaro 15 966,73 Eur už 7,70 ha ploto įveisimą, 16 708,01 Eur už įveisto 7,70 ha ploto priežiūrą ir apsaugą ir 1 155 Eur prarastų pajamų kompensavimo išmokas. Sprendimą NMA grindė tuo, kad pagal Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) pateiktas pažymas, dalis želdinių Paraiškoje deklaruotame plote laikytini žuvusiais.

3. Pareiškėja nesutiko, kad medeliai sunyko dėl priežiūros stokos. NMA tenka pareiga surinkti tokius duomenis, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtintų pareiškėjos padarytus pažeidimus, o priešingu atveju šie pažeidimai laikytini menamais. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad mišku nebuvo rūpintasi, jis nebuvo prižiūrimas. Pareiškėja įvykdė visus žemės apželdinimo mišku programos nustatytus tikslus, elgėsi sąžiningai ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė, įveistus miško želdinius prižiūrėjo ir juos saugojo. NMA pritaikyta poveikio priemonė susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas yra neprotinga, nesąžininga ir neteisinga, kadangi tokia poveikio priemonė galėtų būti taikoma tik už akivaizdžiai tyčinius veiksmus. Pareiškėja tyčinių veiksmų neatliko, miškui žalos nepadarė, o kilusios neigiamos pasekmės (sunyko dalis medelių) nepriklausė nuo jos valios. Netgi pripažinus NMA nustatytus pažeidimus, laikytina, kad pažeidimai padaryti dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių.

4. Pareiškėja pažymėjo, jog medžiai sunyko dėl potvynių ir sausrų, kadangi pasodinus mišką prasidėjo sausra, o prieš tai visoje šalyje buvo liūtys. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 4 d. nutarimu dėl liūčių visoje Lietuvoje buvo paskelbta ekstremalioji situacija, o 2018 m. liepos 4 d. nutarimu valstybės lygio ekstremalioji situacija paskelbta dėl sausros padarinių. Pareiškėja nurodė, kad dėl meteorologinių reiškinių ir buvo nuniokoti pasodinti miško želdiniai. Pareiškėja nesutiko, jog ji neišnaudojo galimybės pakoreguoti miško želdinimo projektą – net jeigu toks projektas būtų keičiamas, tai nebūtų apsaugoję pasodintų medžių nuo išnykimo, o pareiškėja negalėjo numatyti šių aplinkybių. Sprendimą priėmusi NMA neatsižvelgė į šias nenumatytas aplinkybes ir nepagrįstai pareikalavo grąžinti išmokėtą paramą, Sprendimas yra neproporcingas.

5. Pareiškėja teigė, jog NMA viešu pareiškimu pati patvirtino, kad dalyvaujant investicinėse priemonėse sankcijos nebus taikomos, nurodydama, jog, atsižvelgiant į ekstremaliosios situacijos paskelbimą visoje šalyje, paramos gavėjai neturi imtis jokių papildomų veiksmų. NMA specialistai, vertindami pareiškėjos miško būklę, neatsižvelgė į paskelbtą ekstremaliąją situaciją, patys nesikreipė dėl pažymos gavimo ir dėl tokios informacijos nepateikimo perkėlė pareiškėjai neigiamas pasekmes, dėl to iš jos dabar nepagrįstai reikalaujama grąžinti išmokėtą paramą. Pareiškėjai kreipėsi į NMA dėl būtinybės atlikti papildomus veiksmus, tačiau buvo informuota, kad sankcijos nebus taikomos dėl šalyje esamos ekstremaliosios padėties (dėl itin sunkių meteorologinių sąlygų (sausros).

6. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. NMA nurodė, kad atliktų patikrinimų metu pareiškėjos deklaruotuose miško želdinių plotuose nustatyti žuvę želdiniai, maži miško želdinių tankio rodikliai. Viena iš želdinių žuvimo priežasčių nurodyta želdinių priežiūros stoka, vadovaujantis tokiais kriterijais: paramos gavėjos nepakankamas rūpestingumas, ugdant ir prižiūrint įveistą mišką, nešalinta aukšta, vešli žolinė augalija, nesikreipta pagalbos ir patarimo pas miškininkus specialistus; nenaudoti repelentai, tai sudarė sąlygas kanopiniams žvėrims bei zuikiams nukąsti viršūninius ūglius ir taip stabdyti normalų želdinių augimą. Paramos gavėja per 15 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, NMA neinformavo apie nenugalimos jėgos (force majeure) atvejį ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Todėl Paraiška pervertinta, nuspręsta susigrąžinti 33 904,58 Eur išmokėtą paramą (už 7,70 ha veisiamą plotą išmokėtą 15 966,73 Eur miško įveisimo ir 16 708,01 Eur įveisto miško priežiūros ir apsaugos bei 1 155,00 Eur prarastųjų pajamų kompensavimo išmokas).

8. Atsakovas teigė, jog želdinių žuvimo faktą patvirtina Tarnybos pažymose užfiksuota informacija. Pareiškėjos teiginys, kad ji įveistus miško želdinius prižiūrėjo ir saugojo, rūpestingai taikė želdinių apsaugos bei priežiūros priemones, nėra patvirtintas jokiais įrodymais (pvz., atliktų darbų aktai ir pan.). Pareiškėjos kaltės formos dėl tokių veiksmų NMA nenustato, nes tarp pareiškėjos ir NMA yra susiklostę administraciniai, o ne civilinio pobūdžio teisiniai santykiai. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su Sprendimą priėmusio atsakovo atliktu jos veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį Sprendimą laikyti neatitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų. Nagrinėjamu atveju žemės sklypai buvo apželdinami mišku dar 2012 m., o ne 2018 m. ir 2019 m. Pareiškėja, siekdama pagrįsti nenumatytas aplinkybes, pati turėjo kreiptis į NMA 2017 m., 2018 m., 2019 m. per įtvirtintą terminą (15 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti), tačiau ji NMA neinformavo apie nenugalimos jėgos (force majeure) atvejį ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Pareiškėja neturi teisės remtis nenumatytomis aplinkybėmis, kadangi ji pati turėjo būti aktyvi, pamačiusi, kad didžioji jos veisiamo miško dalis žuvusi, kreiptis į NMA bei spręsti iškilusias problemas. Ji nesiėmė jokių priemonių, siekdama žemės sklypus apželdinti mišku ir užtikrinti tinkamą sodinukų prigijimą bei augimą.

9. Atsakovas nurodė, kad net ir tuomet, kai parama jau yra skirta, pasirašyta paramos sutartis ir pateiktas mokėjimo prašymas išlaidoms finansuoti, tai savaime pareiškėjai nesukuria teisėtų lūkesčių, kad jos prašymas išmokėti lėšas bus besąlygiškai patenkintas nustačius pažeidimus. Išnykus didžiajai daliai sodinukų apželdinamuose plotuose, buvo padarytas pažeidimas, dėl kurio, įvertinus visas svarbias aplinkybes, taikytos teisės aktuose nustatytos sankcijos, jos yra proporcingos, teisėtos ir pagrįstos.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Tarnyba paaiškino, kad ginčo žemės sklypuose atliko miško želdinių, žėlinių kokybės septintaisiais jų augimo metais vertinimą ir nustatė, kad pareiškėjos deklaruoti želdiniai yra žuvę. Pareiškėja apie želdinių, žėlinių kokybės vertinimus informuota ir su vertinimais susipažinusi, jokių skundų, pretenzijų ar pastabų Tarnybai nereiškė. Miško želdiniai, žėliniai turi būti prižiūrimi ir saugomi, kol susiformuos jaunuolynas ir prasidės ugdymo kirtimai. Viena iš želdinių žuvimo pareiškėjos žemės sklypuose priežasčių buvo želdinių priežiūros stoka. Pareiškėja nepakankamai rūpestingai vykdė veisiamo miško ugdymą ir priežiūrą, nešalino aukštos, vešlios žolinės augalijos, nenuleidinėjo paviršinio vandens, nesikreipė pagalbos ir patarimų į miškininkus specialistus, nenaudojo repelentų, o tai sudarė sąlygas žvėrims pažeisti želdinius ir taip stabdyti normalų želdinių augimą. NMA pareiškėjai taikyta sankcija yra finansinės paramos, skirtos konkrečiam tikslui pasiekti, susigrąžinimas nepasiekus to tikslo, kuriam ir buvo skirta ta finansinė parama.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjos V. D. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino NMA Sprendimo dalį dėl susigrąžinamos 33 904,58 Eur paramos sumos, įpareigojo atsakovą perskaičiuoti susigrąžinamos paramos sumą, vadovaujantis Paraiškos padavimo metu galiojusiais teisės aktais. Teismas priteisė pareiškėjos naudai iš atsakovo 1 828,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Teismas nustatė tokias bylai reikšmingas aplinkybes:

13.1. Pareiškėja 2011 m. balandžio 28 d. pateikė Paraišką, kurioje nurodė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1) bendrame 2,55 ha plote želdinamas 1 ha plotas, o žemės sklypo kadastro (Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2) bendrame 7,40 ha plote želdinamas 4,60 ha plotas, želdiniai – paprastosios pušys ir skroblai.

13.2. Tarnyba su NMA pasirašė duomenų teikimo ir bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią susitarė bendradarbiauti įgyvendinant joms pavestas funkcijas. Tarnyba įsipareigojo įvertinti miško želdinių, žėlinių kokybę, atlikus patikrą vietoje, subjektui išduoti pažymą ir NMA pateikti pažymų kopijas. Tarnyba 2019 m. gruodžio 3 d. pažymoje apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą užfiksavo, kad Žemės sklype Nr. 1 0,56 ha plote želdiniai yra žuvę. Tarnybos 2019 m. gruodžio 3 d. pažymoje apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą užfiksuota, kad Žemės sklype Nr. 2 2,0 ha plote želdiniai yra žuvę. Pareiškėja minėtas pažymas (toliau abi kartu – ir Pažymos) pasirašė patvirtindama, kad jas gavo ir su jose pateiktu vertinimu sutinka. Tarnybos vyriausiasis specialistas 2019 m. gruodžio 3 d. priėmė želdinių žuvimo fakto nustatymo aktą Nr. 2 (toliau – ir Aktas Nr. 2) ir aktą Nr. 3 (toliau – ir Aktas Nr. 3) (toliau abu kartu – ir Aktai), kuriuose užfiksavo aplinkybes, kad atliktas pareiškėjai priklausančiuose žemės sklypuose esančių miško želdinių vertinimas. Vertinimai atlikti siekiant nustatyti faktiškai žuvusių želdinių ploto dalį bendrame 1,20 ha želdinių miško želdinių plote pastebėjus, kad 2012 m. pabaigoje įveistų pušų su skroblais želdinių yra labai blogi gyvybingų medelių tankio rodikliai, taip pat siekiant nustatyti faktiškai žuvusių želdinių ploto dalį bendrame 4,80 ha želdinių miško želdinių plote pastebėjus, kad yra labai blogi 2012 m. pabaigoje įveistų pušų su skroblais želdinių gyvybingų medelių tankio rodikliai.

13.3. Tarnybos specialistų atliktų patikrinimų metu nustatyta, kad Žemės sklype Nr. 1 0,56 ha įveistų pušų su skroblais želdinių plote tankis sudaro tik 16 proc. ir 21,1 proc. nuo minimalių reikalavimų, 0,56 ha plote želdiniai laikomi žuvusiais, o želdinių žuvimo priežastis – pušys su skroblais įveisti laikino užmirkimo požymių turinčioje augavietėje, 2017 m. buvo lietinga vasara, tikėtina, kad dėl to didžioji dalis želdinių žuvo, neigiamos įtakos turėjo kanopiniai žvėrys bei priežiūros stoka. Akte Nr. 3 užfiksuota, kad 2,05 ha plote pušų ir skroblų želdiniai laikomi žuvusiais, pagrindinės želdinių žuvimo priežastys – žemesnėje sklypo dalyje (prie miško) pušys su skroblais įveisti laikino užmirkimo požymių turinčioje augavietėje, tikėtina, kad didesnė želdinių dalis žuvo dėl priežiūros stokos, kai galimai nebuvo laiku apmindžiota ar apšienauta želdinius stelbianti žolinė augmenija, o medeliai sunyko po žoline danga. Pareiškėja Aktus pasirašė, patvirtindama, kad su jais susipažino.

13.4. NMA, gavusi Tarnybos Pažymas, kreipėsi į Tarnybą su prašymu pateikti išsamesnę informaciją, kuo remiantis padaryta išvada dėl žuvusių želdinių nepriežiūros ir kokią įtaką želdinių žuvimui turėjo nepriežiūra, taip pat įtaką darė 2018 m., 2019 m. sausringos vasaros bei 2017 m. lietinga vasara. Tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyrius 2020 m. vasario 25 d. raštu nurodė, kad Žemės sklype Nr. 1 visame pušų ir skroblų želdinių plote tarp vagų ir vagose vyrauja sena, keletą metų nešalinta aukšta, vešli žolinė augalija, pareiškėja nė karto nesikreipė dėl problemų auginant želdinius, pareiškėja dėl nepriežiūros jau po pirmų želdinių augimo metų turėjo atsodinti 2 981 vnt. pušų želdinių ir vykdyti tolesnę priežiūrą, be to, pušys su skroblais įveisti laikino užmirkimo požymių turinčioje augavietėje, o dėl 2017 m. buvusios lietingos vasaros vanduo galėjo užsistovėti. Vertindama miško želdinių kokybę Žemės sklype Nr. 2 Tarnyba nurodė, kad želdiniai nustelbti vešlia žoline augalija, kuri nebuvo tinkamai pašalinama, pastebėta ir neigiama kanopinių žvėrių įtaka, todėl želdiniai turėjo būti tepami repelentais, tačiau jų naudojimo požymių nenustatyta.

13.5. NMA Sprendimu nusprendė susigrąžinti už 7,70 ha veisiamą plotą išmokėtą 15 966,73 Eur miško įveisimo ir 16 708,01 Eur įveisto miško priežiūros bei apsaugos, taip pat 1 155 Eur prarastųjų pajamų kompensavimo išmokas motyvuodama, kad pareiškėja pažeidė prisiimtus įsipareigojimus, nenustatyta nenugalimos jėgos (force majeure) atvejo – pareiškėja nenurodė nenugalimos jėgos aplinkybių, praleido terminą pranešti NMA apie nenugalimos jėgos aplinkybes, sutiko su nustatytais pažeidimais pasirašydama Tarnybos Pažymas bei Aktus.

14. Teismas nustatė, kad paramos, kurią gavo pareiškėja, panaudojimo įgyvendinimo tvarką detalizuoja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 (toliau – ir Taisyklės). Teismas vadovavosi Paraiškos padavimo metu galiojusių Taisyklių (2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 3D-167 redakcija) 64.6.2 punktu, nurodė, jog NMA nustatytų pažeidimų ir Sprendimo priėmimo metu galiojusioje Taisyklių redakcijoje (2019 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 3D-388 redakcija) aptarta teisės norma buvo pakeista ir aptarė Taisyklių 68.6.2 punktą.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėja, įgyvendindama priemonę pagal 2011 m. pateiktą Paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, įveisė mišką 2012 m. pabaigoje. Tarnyba miško kokybės vertinimą atliko 2019 m. lapkričio 18 d., pakartotinį vertinimą atliko 2019 m. lapkričio 27 d., t. y. septintaisiais miško įveisimo metais, taip, kaip nustato Taisyklių 52 punktas. Tarnybos Pažymose nurodyta, kad 0,56 ha plote (iš bendro 1,20 ha ploto) ir 2,05 ha plote (iš bendro 4,80 ha ploto) miško želdinių ir žėlinių būklė bloga, jie laikomi žuvusiais, o tokių aplinkybių pagrindinės atsiradimo priežastys nurodytos: nepakankama priežiūra, neužtikrinta apsauga nuo žvėrių, pušys su skroblais įveisti laikino užmirkimo požymių turinčioje augavietėje.

16. Teismas atmetė pareiškėjos teiginius, kad pažeidimai konstatuoti klaidingai, nes pareiškėja su Pažymose ir Aktuose nustatytomis aplinkybėmis sutiko pasirašydama, nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių Tarnybos nustatytas ir NMA patvirtintas aplinkybes dėl blogos miško želdinių ir žėlinių būklės, taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad pušų ir skroblų medeliai ginčo sklypuose yra geros būklės. Nors pareiškėja pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir prie jo pridėtas nuotraukas, iš kurių matyti, kad ginčo sklypuose yra dalis želdinių, tačiau teismas pažymėjo, jog Tarnybos Pažymose bei Aktuose ir buvo nustatyta, kad 0,56 ha plote (iš bendro 1,20 ha ploto) ir 2,05 ha plote (iš bendro 4,80 ha ploto) įveistų pušų su skroblais želdinių plote tankis yra per mažas.

Pareiškėja teisme papildomai pateikė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (duomenys neskelbtini) vedėjo dr. V. S. 2021 m. gegužės 4 d. Paprastosios pušies ir paprastojo skroblo želdinių ginčo objekte žuvimo priežasčių ekspertinį įvertinimą, kuriame nurodyta, kad, remiantis atlikta analize bei moksliškai pagrįstomis prielaidomis, galima konstatuoti, kad paprastųjų pušų ir paprastųjų skroblų želdinių, esančių Žemės sklype Nr. 1 ir Žemės sklype Nr. 2, labiausiai tikėtina pagrindinė žūties priežastis – nepalankios oro sąlygos – žemesnių reljefo vietų užtvindymas arba užmirkimas 2017 m. lietingo vegetacijos periodo ir rudens metu bei 2018 m. sausringas laikotarpis bei stichinė sausra (duomenys neskelbtini) rajone.

Iš 2021 m. gegužės 1 d. atliktos apžiūros nenustatyta ryškesnių požymių, kad įtakos želdinių žūčiai galėjo turėti kiti veiksniai (žvėrys ar žolinės dangos stelbimas). Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjos papildomai pateikti dokumentai nepaneigia NMA išvadų dėl pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad dr. V. S. atliko apžiūrą 2021 m. gegužės 1 d., o Sprendimas buvo priimtas 2020 m. birželio 25 d., taigi nėra paneigtos Tarnybos Pažymos, kurių bendras vertinimas, kad želdiniai žuvę. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja tinkamai prižiūrėjo želdinius ir pakankamai rūpestingai vykdė veisiamo miško ugdymą ir priežiūrą: nebuvo šalinama aukšta, vešli žolinė augmenija, nenuleidžiamas paviršinis vanduo, pareiškėja nesikreipė pagalbos į miškų specialistus, nenaudojant repelentų buvo sudarytos sąlygos žvėrims pažeisti želdinius, taip stabdant jų augimą.

Teismas sprendė, kad nei pareiškėjos skundo teiginiai, nei byloje esanti rašytinė medžiaga nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog miško želdiniai ir žėliniai sunyko dėl objektyvaus pobūdžio ar nenugalimos jėgos aplinkybių, o ne dėl pareiškėjos elgesio.

17. Teismas vadovavosi Taisyklių 68 punktu ir nustatė, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja nesikreipė į NMA dėl nenugalimos jėgos ir atsakovui nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Teismas nustatė, kad medžių išnykimą lėmė ne vien pareiškėjos nurodomos meteorologinės sąlygos. Pareiškėja Paraiška įsipareigojo veisti mišką, ginčo miškas įveistas 2012 m., pareiškėja nesikreipė nei į Tarnybą, nei į NMA dėl problemų įveisiant mišką, nors jos nurodomos hidrometeorologinės sąlygos nustatytos tik 2017 m. (liūtys) ir 2018 m. (sausra). Pažymose ir Aktuose nustatyta, kad želdinių sunykimo priežastys daugiausia yra nulemtos subjektyvių pareiškėjos veiksmų – želdiniai įveisti augavietėje, kuri yra užmirkusi, želdiniai neapsaugoti nuo kanopinių žvėrių, neprižiūrėti, apaugę žoline augmenija. Net jeigu ir 2017 m. liūtys bei 2018 m. sausra galėjo paveikti želdinių būklę, teismas pažymėjo, jog pareiškėja Paraiškos VI skyriuje pateikta deklaracija įsipareigojo atsodinti žuvusius želdinius, kad būtų įvykdyti su Paraiška pateikto miško želdinimo ir žėlimo projekto sprendiniai. Kadangi pareiškėja nesikreipė dėl žuvusių želdinių, dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo dėl nenugalimos jėgos aplinkybių į NMA, teismas sprendė, kad meteorologinės sąlygos šiuo atveju nelaikomos nenugalimos jėgos aplinkybe, išimtinai sutrukdžiusia pareiškėjai laikytis Paraiška prisiimtų miško įveisimo bei jo priežiūros įsipareigojimų.

18. Teismas vadovavosi Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d.), (toliau – ir Nuostatai) 20 punktu ir priėjo prie išvados, kad pareiškėja nesilaikė pareigos prižiūrėti ir saugoti įveistą mišką. Teismas nurodė, kada miškas laikomas įveistu (Nuostatų 38 p.), pažymėjo, kad Aktais nustatyta, jog 0,56 ha įveistų pušų su skroblais želdinių plote tankis sudaro tik 16 proc. (pušų želdiniams) ir 21,1 proc. skroblų želdiniams nuo Nuostatų 38 punkte nustatytų minimalių reikalavimų, taip pat 2,05 ha įveistų pušų su skroblais želdinių plote tankis sudaro tik 13,3 proc. (pušų želdiniams) ir 20 proc. (skroblų želdiniams) nuo Nuostatų 38 punkte nustatytų minimalių reikalavimų bei sprendė, kad NMA pagrįstai nustatė pažeidimą, jog miško želdiniai neatitiko Nuostatuose nurodytų tankio reikalavimų, nustatyta, kad miško želdiniai, žėliniai yra žuvę.

19. Dėl NMA sprendimo dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo, teismas nustatė, kad sankcija (visos išmokėtos paramos sumos susigrąžinimas) Taisyklėse (2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 3D-167 redakcija) nebuvo nustatyta, todėl atsakovas, priimdamas Sprendimo dalį dėl sankcijos skyrimo pareiškėjai, netinkamai taikė Taisyklių nuostatas, galiojusias ne Paraiškos padavimo metu, o NMA nustatytų pažeidimų ir Sprendimo priėmimo metu. Teismas nusprendė, kad NMA Sprendimo dalis, kuria susigrąžinama 33 904,58 Eur suma, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl ją panaikino, atsakovą įpareigojo perskaičiuoti susigrąžinamą paramos sumą, vadovaujantis Paraiškos padavimo metu galiojusių Taisyklių nuostatomis.

20. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi ir, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, priteisė pareiškėjos naudai 1 828,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 21. Pareiškėja V. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjos skundas atmestas, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme.

22. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-77-442/2022 39–41 punktuose pateiktais išaiškinimais, nes konstatuodamas, kad pareiškėja nesilaikė pareigos prižiūrėti ir saugoti įveistą mišką, teismas deklaratyviai akcentavo tai, jog pareiškėja nepaneigė Tarnybos padarytų išvadų, užfiksuotų Pažymose bei Aktuose, bei NMA išvadų dėl pažeidimo, taip pat, kad pareiškėja iš anksto neinformavo NMA apie nenugalimos jėgos atvejį. Teismas nevertino, ar pareiškėjos nurodytos priežastys (meteorologinės sąlygos) yra nenugalimos jėgos atvejis Taisyklių prasme, nesiaiškino, ar ir kokia apimtimi pareiškėjos nurodytos priežastys (meteorologinės sąlygos) sutrukdė jai laikytis prisiimtų miško įveisimo ir jo priežiūros įsipareigojimų bei, ar NMA pareiškėjai paskirta sankcija atitinka pažeidimo pobūdį bei sunkumo laipsnį. Teismas iš esmės tik atkartojo apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, objektyviai ir išsamiai neišnagrinėjęs bylai reikšmingų aplinkybių bei neišanalizavęs byloje esančių įrodymų.

23. Pareiškėjos vertinimu, teismas pažeidė ir netinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenustatė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl teismo sprendimo skundžiama dalis yra nepagrįsta, neteisėta, neteisinga. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėja neįrodė nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, dėl kurių poveikio priemonių (sankcijų) taikymas negalimas, o želdinių sunykimo priežastis lėmė pačios pareiškėjos veiksmai. Pareiškėja vadovaujasi 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (toliau – ir Reglamentas Nr. 1698/2005) ir nurodo, jog nors Reglamentas Nr. 1698/2005 buvo panaikintas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005, (toliau – ir Reglamentas Nr. 1305/2013), tačiau Reglamento Nr. 1305/2013 88 straipsnyje nurodyta, kad Reglamentas Nr. 1698/2005 ir toliau taikomas veiksmams, įgyvendinamiems pagal programas, kurias Komisija pagal tą reglamentą patvirtino iki 2014 m. sausio 1 d. Reglamentu Nr. 1698/2005 nustatyta bendra teisinė EŽŪFKP paramos kaimo plėtrai bazė papildyta išsamiomis įgyvendinimo taisyklėmis – Reglamentu Nr. 1974/2006. Nors Reglamentas Nr. 1974/2006 taip pat buvo panaikintas Reglamentu Nr. 807/2014, pastarojo 19 straipsnyje nurodyta, kad Reglamentas Nr. 1974/2006 ir toliau taikomas veiksmams, įgyvendinamiems pagal programas, kurias Komisija pagal Reglamentą Nr. 1698/2005 patvirtino iki 2014 m. sausio 1 d. Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kad valstybės narės gali pripažinti toliau nurodytas force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijas, kurioms esant jos nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą. Pagal Taisyklių 68 punktą, paramos gavėjui už prisiimtų įsipareigojimų pažeidimą ar jų nesilaikymą sankcijos netaikomos nenugalimos jėgos (force majeure) atvejais.

24. Pareiškėjos nuomone, šioje byloje nebuvo atsakyta į esminius klausimus, t. y. 1) ar pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl ekstremalios situacijos (liūčių ir sausros) iš esmės galėtų būti laikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis; 2) ar želdinių sunykimą lėmė nenugalimos jėgos aplinkybės, ar pareiškėjos įsipareigojimų nevykdymas (jeigu želdinių sunykimą lėmė abi priežastys, kokia dalimi kiekviena šių priežasčių lėmė įveistų medžių tankio pokytį), kokia buvo pagrindinė želdinių sunykimo priežastis; 3) ar pritaikytos poveikio priemonės proporcingos pareiškėjos įsipareigojimų nevykdymui. Teismas tik abstrakčiai ir paviršutiniškai pasisakė dėl byloje esančių įrodymų, tačiau bylos esmės neatskleidė.

25. Pareiškėja pakartoja savo argumentus dėl nepalankių ir iš esmės stichinių hidrometeorologinių sąlygų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. 781, 2018 m. liepos 4 d. nutarimas dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 11 d. įsakymas dėl ekstremalios situacijos paskelbimo, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos stebėjimų skyriaus Meteorologinių stebėjimų poskyrio 2018 m. gruodžio 18 d. pažyma) ir teigia, jog teismas priėjo prie prieštaringos ir nepagrįstos išvados, jog miško želdiniai žuvo dėl to, kad pareiškėja nesilaikė pareigos prižiūrėti ir saugoti mišką, o „medžių išnykimą lėmė ne vien pareiškėjos nurodomos meteorologinės sąlygos“.

Tarnybos Pažymose ir Aktuose nėra nurodyta tiesioginė priežastis, nulėmusi želdinių išnykimą, todėl nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, kad želdinių sunykimą lėmė jų nepriežiūra. Akte Nr. 2 tiesiogiai nurodoma, kad esminė priežastis – 2017 m. lietinga vasara, tačiau nėra aišku, dėl kokių priežasčių NMA sprendė, kad želdinių sunykimą lėmė šalutinės priežastys, siejamos su tariama želdinių nepriežiūra. Abu ginčo žemės sklypai yra toje pačioje vietovėje, tačiau 2017 m. lietinga vasara, kaip želdinių sunykimo priežastis, Akte Nr. 3, nenustatyta, nors Aktuose nurodyta, kad medelių sunykimą lėmė užmirkymo požymius turinčios augavietės (Aktus priėmė tas pats vyr. specialistas).

Aktuose net neužsiminta apie 2018 m. sausros įtaką želdiniams išsaugoti (nors ši stichija neabejotinai turėjo neigiamos įtakos visam ūkiui), ir vien tai patvirtina nevisapusiškai, neobjektyviai ir neišsamiai atliktą vertinimą. Nei Pažymose, nei Aktuose nėra nustatyta ir nėra ištirta, ar buvus 2017 m. stichinėms liūtims ir 2018 m. stichinei sausrai, želdiniai nebūtų išnykę (ar būtų pasiektas reikalaujamas medelių įveisimo tankis), jeigu nebūtų nustatyta kitų Aktuose minimų veiksnių (pažeidimų), siejamų su tariama želdinių nepriežiūra.

Taip pat nenustatyta ir neištirta, ar, buvus minėtoms meteorologinėms sąlygoms, buvo prasminga koreguoti miško želdinimo projektą pagal Taisyklių 64 punktą (neatsakyta į klausimą, ar pakoreguotas projektas būtų veiksmingas siekiant išvengti dėl 2017 m. ir 2018 m. stichijų sukeltų padarinių). Byloje nenustatyta, kokia buvo esminė želdinių žuvimo priežastis. Nors bylos žodinio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas kėlė su Pažymose ir Aktuose nustatytomis aplinkybėmis susijusių klausimų, tačiau NMA nurodydavo vadovautis byloje esančia rašytine medžiaga, o bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija, nutraukdavo atitinkamo klausimo išklausymą, nurodant, kad į klausimą jau atsakyta.

Pareiškėjos nuomone, teismas ginčą išnagrinėjo formaliai, tinkamai ir objektyviai neišanalizavo NMA Sprendimo dėl poveikio priemonių taikymo paramos gavėjai pagrįstumo ir teisėtumo.

26. Pareiškėja teigia, jog nepagrįsti teismo motyvai, kad ji, pasirašydama Pažymose ir Aktuose neva sutiko su Tarnybos atliktu vertinimu. Pažymose buvo užfiksuotas miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimas, todėl pasirašydama Pažymose pareiškėja sutiko su nustatytais faktais apie želdinių būklės įvertinimą, o ne su jų sunykimo priežastimis, kurios Pažymose net nebuvo nustatinėjamos. Byloje nėra ginčo dėl želdinių būklės. Pareiškėja nesutinka su Aktais, kuriuose Tarnyba nustatė želdinių žuvimo priežastis. Tačiau pasirašydama Aktus, pareiškėja patvirtino ne sutikimą su jų turiniu, o susipažinimą su dokumentu, ką aiškiai nurodė rankraštiniu įrašu „susipažinau“. Aktai nėra individualūs administraciniai aktai ir savarankiškai pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Savo nesutikimą su Aktais pareiškėja išreiškė skųsdama Aktais grindžiamą NMA sprendimą.

27. Pareiškėja nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad ji nepateikė dokumentų, paneigiančių Tarnybos išvadas, užfiksuotas Pažymose ir Aktuose. Aktuose padarytas išvadas, pirmiausiai, turėjo pagrįsti NMA, tačiau šios procesinės pareigos atsakovas neįvykdė. Teismas pareiškėjai nustatė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą ir perkėlė iš esmės visą įrodinėjimo naštą, kuri turėjo tekti sprendimą priėmusiai įstaigai. Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl NMA pareigos surinkti tokius duomenis, kurie aiškiai bei neprieštaringai patvirtintų pareiškėjų padarytus pažeidimus (žr., pvz., 2011 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-134/2011; 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011) ir teigia, kad NMA nesurinko neabejotinų, aiškų ir nedviprasmiškų duomenų Sprendimui pagrįsti. NMA Sprendimas yra abstraktus, kadangi jame nurodyti motyvai dėl poveikio priemonių pareiškėjai skyrimo nėra aiškūs, pakankami, neturi faktinio pagrindimo. NMA Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

28. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada dėl jos pateikto dr. V. S. ekspertinio įvertinimo, laiko ją nemotyvuota, pažeidžiančia ABTĮ įtvirtintus įrodymų vertinimo reikalavimus. Pareiškėja teigia, jog įrodymus teismas vertino selektyviai, vienpusiškai, be jokio teisinio argumentavimo preziumuodamas NMA išvadų teisingumą, o jas pagrindžiantiems įrodymams iš anksto nepagrįstai suteikdamas didesnę įrodomąją galią.

29. Pareiškėja nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, jog pareiškėja nesilaikė pareigos prižiūrėti ir saugoti mišką. Nei NMA sprendime, nei bylos medžiagoje nėra nustatyta, kad želdinių sunykimą lėmė repelentų nenaudojimas, taip pat nėra nustatyta, kad juos vertinamuoju laikotarpiu buvo tikslinga naudoti (kadangi želdiniai jau buvo sunykę). Byloje nenustatyta ir tai, kad repelentų naudojimas būtų apsaugojęs želdinius nuo stichinių liūčių ir sausros. Pareiškėja pažymi, kad repelentų naudojimas / nenaudojimas NMA Sprendime nėra siejamas su želdinių sunykimo priežastimis. Pareiškėja nurodo, kad neneigė pareigos atsodinti mišką, tačiau iš teismo sprendimo motyvų seka nepagrįsta išvada, kad miškas turėjo būti jau atsodintas sekančiais metais, t. y. 2019 m. miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo metu.

30. Pareiškėja teigia, jog byloje nebuvo ginčo, kad ji NMA nepranešė apie nenugalimos jėgos aplinkybes, tačiau vien ši aplinkybė negali savaime paneigti pareiškėjai teisės aktuose suteiktos teisės neprarasti bent dalies NMA administruojamų išmokų. Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiuo aspektu (žr., pvz., 2018 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-970-502/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-683-662/2018; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2658-624/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2315-1062/2020; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-168-756/2021; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-261/2022) ir teigia, kad vien aplinkybė, jog pareiškėja Taisyklėse nustatyta tvarka neinformavo NMA apie nenugalimos jėgos (meteorologines sąlygas) atvejį, savaime nepaneigia NMA nustatytos bendrosios pareigos individualizuoti sankciją, o teismui – patikrinti, ar NMA, skirdama sankciją, ją individualizavo. Nors teismas panaikino NMA Sprendimą dėl paskirtos sankcijos, tačiau tik tuo aspektu, kiek tai susiję su netinkamos Taisyklių redakcijos pritaikymu. Teismas neindividualizavo pareiškėjos atsakomybės dalies.

31. Pareiškėja akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos viceministro 2019 m. birželio 4 d. pavedimu Nr. 9D-40(1.14E) NMA buvo pavesta netaikyti žemės ūkio veiklos subjektams sankcijų, o NMA savo interneto tinklalapyje bei teikdama konsultacijas telefonu teigė, kad „atsižvelgiant į ekstremalios situacijos paskelbimą visoje šalyje, paramos gavėjai neturi imtis jokių papildomų veiksmų“. NMA pozicija, kuria iš esmės yra atliekami veiksmai, prieštaraujantys valstybės politikai ir savo pačios sprendimams, neatitinka atsakingo valdymo ir gero administravimo principų. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje pabrėžia, kad valstybės institucijų klaidos negali būti taisomos individo sąskaita; reikia vertinti, ar pareiškėjas neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų paveikiamas sprendimų priėmimas; reikia vertinti, ar nėra pagrindo abejoti priimtais administraciniais sprendimais. Pareiškėjos vertinimu, vien tik formalios informavimo apie nenugalimos jėgos aplinkybes pareigos neįvykdymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priimtus sprendimus ir jai pavaldžios NMA viešai skelbiamą informaciją, neturėtų paneigti tokių aplinkybių, kaip paramos gavėjo atsakomybę šalinančių sąlygų, egzistavimo.

32. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

33. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes ir teigia, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino priežastis, lėmusias pareiškėjos įsipareigojimų neįvykdymą, todėl priėmė pagrįstą sprendimą.

34. Atsakovas nurodo, kad 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 pateiktas pavyzdinis force majeure aplinkybių sąrašas (paramos gavėjo mirtis, ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas, didelė gaivalinė nelaimė, turinti didelį poveikį valdai, gyvuliams skirtų pastatų valdoje sugriuvimas dėl nelaimingo atsitikimo, epizootinė arba augalų liga, kuria atitinkamai serga dalis paramos gavėjo gyvulių ar pasėlių arba visi jo gyvuliai ar pasėliai, visos valdos arba didelės jos dalies ekspropriacija, jei ta ekspropriacija negalėjo būti numatyta paraiškos pateikimo dieną). Remtis force majeure aplinkybėmis galima tik išimtinais atvejai. Šiuo atveju nelaikytina, jog pareiškėja įsipareigojimų neįvykdė dėl force majeure aplinkybių, tai lėmė pasyvus pareiškėjos elgesys / neveikimas, nes ji nesikreipė nei į Tarnybą, nei į NMA dėl problemų, nurodydama, jog įveistas miškas auga netinkamai, nesiaiškino priežasčių, nesiėmė aktyvių veiksmų. Nors Taisyklėse nustatytos pareigos neįvykdymas savaime nesuponuoja, kad pareiškėja negali remtis force majeure aplinkybėmis, tačiau pareiga įrodyti tokių aplinkybių buvimą ir reikšmingą įtaką tenka pareiškėjai. Šiuo atveju pareiškėja neįvykdė pareigos, į bylą nepateikė įrodymų, kad dėjo pastangas gerinti (apsaugoti) apsodinto sklypo būklę, o ekstremalios oro sąlygos šalyje, net ir kilusi sausra žemės ūkio sektoriuje tam tikroje teritorijoje savaime nepatvirtina didelio poveikio konkrečiam sklypui. Tokį poveikį ir jo mastą (neįvykdytų įsipareigojimų reikšmę) turi pagrįsti pareiškėja, kuri nenurodė kokių priemonių ėmėsi 2017–2019 metais.

35. Atsakovas pažymi, kad asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet ir patį suinteresuotą asmenį įpareigoja veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią pasiekti tikslą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-63-990-10). Taigi, pati pareiškėja turėjo elgtis atsakingai ir rūpestingai bei tinkamai rūpintis sodinukais, pamačiusi, kad įsipareigojimų negali tinkamai vykdyti kreiptis į Tarnybą, NMA. Šiuo atveju pareiškėjos neveikimas negali būti suprantamas ir pateisinamas, todėl atitinkamai atmestini argumentai dėl meteorologinių sąlygų įtakos išimtinai sutrukdžiusios pareiškėjai laikytis Paraiška prisiimtų miško priežiūros įsipareigojimų. Atsakovas akcentuoja, jog paramos skyrimo tikslas yra remti ne visus asmenis, bet tik tuos, kurie veiklą vykdo laikydamiesi nustatytų taisyklių. Siekdamos užtikrinti, kad paramos lėšos nebūtų nepagrįstai skiriamos, paramą skiriančios institucijos pirmiausia privalo patikrinti, ar pareiškėjai tinkamai laikosi įsipareigojimų.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37. Tarnyba vadovaujasi Nuostatų 20–21 punktų reikalavimais ir nurodo, jog viena iš želdinių žuvimo pareiškėjos ginčo žemės sklypuose priežasčių buvo želdinių priežiūros stoka, t. y. pareiškėja nepakankamai rūpestingai vykdė veisiamo miško ugdymą ir priežiūrą, nešalino aukštos, vešlios žolinės augalijos, nenuleidinėjo paviršinio vandens, nesikreipė pagalbos ir patarimų pas miškininkus specialistus, nenaudojo repelentų, kas sudarė sąlygas žvėrims pažeisti želdinius ir taip stabdyti normalų želdinių augimą. Miško želdinių priežiūra ir apsauga vykdoma pagal projektą (Taisyklių 4 p.), laikantis Nuostatų reikalavimų. Jei projekte numatytų priemonių nepakanka, savininkas privalo taikyti papildomas, esant reikalui daryti projekto korekcijas. Miškų įveisimo projektų dalyse „Priežiūros priemonės“ nurodyta ir tai, kad žuvę medeliai turi būti atsodinami.

38. Tarnyba vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nenugalimos jėgos aplinkybių aspektu ir akcentuoja, kad nesant nurodytų kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 39. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Alytaus paramos administravimo skyriaus 2020 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. KA_06_04 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (Sprendimas), kuriuo nuspręsta susigrąžinti pareiškėjai V. D. skirtą paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku”, teisėtumo ir pagrįstumo.

40. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja tinkamai prižiūrėjo želdinius ir pakankamai rūpestingai vykdė veisiamo miško ugdymą ir priežiūrą, todėl sprendė, kad meteorologinės sąlygos šiuo atveju nelaikomos nenugalimos jėgos aplinkybe, išimtinai sutrukdžiusia pareiškėjai laikytis Paraiška prisiimtų miško įveisimo bei jo priežiūros įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas netinkamai taikė Taisyklių nuostatas poveikio priemonės (sankcijos) taikymo aspektu, todėl įpareigojo NMA perskaičiuoti susigrąžinamą paramos sumą.

41. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jos skundas atmestas, nes nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, dėl kurių netenkinti skundo reikalavimai, akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog šioje byloje nebuvo atsakyta į esminius klausimus (žr. nutarties 24 p.), pirmosios instancijos teismas neindividualizavo pareiškėjos atsakomybės dalies.

42. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartyje buvo nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjai paskirtos sankcijos teisėtumo ir pagrįstumo pažeidė materialiosios teisės normas, nes taikė Taisyklių nuostatas, galiojusias ne Paraiškos padavimo metu, o NMA nustatytų pažeidimų ir Sprendimo priėmimo metu, o nagrinėdamas bylą iš naujo, turi įvertinti ar pareiškėjos nurodytos priežastys (meteorologinės sąlygos) yra nenugalimos jėgos atvejis Taisyklių prasme; ar ir kokia apimtimi pareiškėjos nurodytos priežastys (meteorologinės sąlygos) sutrukdė jai laikytis prisiimtų miško įveisimo ir jo priežiūros įsipareigojimų; ar NMA pareiškėjai paskirta sankcija atitinka pažeidimo pobūdį bei sunkumo laipsnį.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, jame nurodytas teisiškai reikšmingas bylos faktines aplinkybes, teisės aktų normas, kuriomis grindžiamos išvados, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymų.

44. Iš pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos faktines aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

45. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.

46. Byloje nustatyta, jog NMA Sprendimu nusprendė susigrąžinti išmokėtą paramos sumą, motyvuodama tuo, kad pareiškėja pažeidė prisiimtus įsipareigojimus, nenustatyta nenugalimos jėgos (force majeure) atvejo – pareiškėja nenurodė nenugalimos jėgos aplinkybių, praleido terminą pranešti NMA apie nenugalimos jėgos aplinkybes, sutiko su nustatytais pažeidimais pasirašydama Valstybinės miškų tarnybos Pažymas bei Aktus.

47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomus argumentus dėl netinkamo ginčo santykius (dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės) reglamentuojančių teisės normų taikymo, pažymi, kad 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (toliau – ir Reglamentas Nr. 1974/2006) 47 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės narės gali pripažinti toliau nurodytas force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijas, kurioms esant jos nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą: a) paramos gavėjo mirtis; b) ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; c) didelės valdos dalies konfiskavimas, jei to nebuvo įmanoma numatyti įsipareigojimo prisiėmimo dieną; d) didelė stichinė nelaimė, rimtai pakenkusi valdos žemei; e) nenumatytas gyvuliams skirtų pastatų sugriuvimas valdoje; f) epizootinė liga, paveikusi visą ar dalį ūkininko gyvulių. Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo raštu praneša apie force majeure ar išimtines aplinkybes kompetentingai institucijai, kartu pateikdamas tai institucijai priimtinus atitinkamus įrodymus, per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo gali tai padaryti. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 88 straipsnyje nustatyta, kad Reglamentas Nr. 1698/2005 ir toliau taikomas veiksmams, įgyvendinamiems pagal programas, kurias Komisija pagal tą reglamentą patvirtino iki 2014 m. sausio 1 d.

48. Teisingumo Teismo praktikoje yra pažymima, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką kitais atvejais, pavyzdžiui, kalbant apie žemės ūkio teisės aktus arba Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnyje įtvirtintas normas, susijusias su ieškinio pateikimo terminais, force majeure sąvoka nereiškia tik absoliutaus negalėjimo, bet turi būti suvokiama atsižvelgiant į su subjektu nesusijusias, neįprastas ir nenumatomas aplinkybes, kurių pasekmių nebuvo įmanoma išvengti, nepaisant visų atsargumo priemonių, kurių buvo imtasi (šia prasme žr. 1994 m. gruodžio 15 d. sprendimo Bayer prieš Komisiją, C-195/91 P, Rink. p. I-5619, 31 punktą ir 2002 m. spalio 17 d. sprendimo Parras Medina, C-208/01, Rink. p. I-8955, 19 punktą bei minėtą teismo praktiką) (žr. 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo C-314/06 Société Pipeline Méditerranée et Rhone (SPMR) prieš Administration des douanes et droits indirects, Direction nationale du renseignement et des enquetes douanieres (DNRED) 23 p.). Iš to matyti, kaip Teisingumo Teismas jau nurodė, kad force majeure sąvoka apima objektyvų elementą, susijusį su neįprastomis ir su subjektu nesusijusiomis aplinkybėmis, ir subjektyvų elementą, susijusį su suinteresuotojo asmens pareiga apsisaugoti nuo neįprasto įvykio padarinių, imantis tinkamų priemonių, nesukeliančių jam pernelyg didelių nuostolių (šiuo atžvilgiu žr. minėto sprendimo Bayer prieš Komisiją 32 punktą ir 2005 m. sausio 18 d. nutarties Zuazaga Meabe prieš VRDT, C-325/03 P, Rink. p. I-403, 25 punktą) (žr. sprendimo C-314/06 24 p.). Tačiau taip pat pagal nusistovėjusią teismų praktiką, kadangi force majeure sąvokos turinys įvairiose Bendrijos teisės taikymo srityse skiriasi, jos reikšmė turi būti nustatyta pagal teisines aplinkybes, kuriomis ji turi būti taikoma (žr. 1993 m. spalio 13 d. sprendimo An Bord Bainne Co-operative ir Compagnie Inter-Agra, C-124/92, Rink. p. I-5061, 10 punktą bei 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimo First City Trading ir kt., C-263/97, Rink. p. I-5537, 41 punktą) (žr. sprendimo C-314/06 25 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-969-602/2021).

49. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog iš Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio matyti, kad force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės yra siejamos su itin išskirtinėmis, ekstraordinariomis situacijomis, apie kurias turi būti pranešama iš karto, kai tik įmanoma tai padaryti (žr., pvz., 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1379-442/2018; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3-492/2019; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-969-602/2021).

50. Taisyklėse nėra nustatytos force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijos, kurioms esant nereikalaujama iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą. Taisyklėse nustatyta paramos gavėjų pareiga apie nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus informuoti NMA per 10 darbo dienų, o nuo 2019 m. birželio 22 d. – per 15 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu reikia pateikti nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinimo dokumentus.

51. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja nepranešė NMA apie nenugalimos jėgos aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pažymėta, kad paramos gavėjas, teisės aktuose nustatyta tvarka neinformavęs NMA apie nenugalimos jėgos, dėl kurios neįvykdyti (netinkamai įvykdyti) prisiimti įsipareigojimai, atvejį, savaime nepraranda teisės gauti išmokas, tačiau tokiu atveju paramos gavėjui kyla pareiga įrodyti nenugalimos jėgos atvejo buvimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2315-1062/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2658-624/2020) bei priežastinį ryšį tarp nenugalimos jėgos atvejo ir įsipareigojimų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-261/2022). Esant paskelbtai ekstremaliai situacijai paramos gavėjas gali pasinaudoti palengvinimu ir teikti tik rašytinį pranešimą NMA apie nenugalimos jėgos atvejį ir jo įtaką konkrečių prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, atskirai įrodymų, pagrindžiančių ekstremalią situaciją, neteikiant (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-168-756/2021).

52. Kaip jau buvo minėta, sąvokos force majeure turinys įvairiose teisės taikymo srityse skiriasi, jos reikšmė turi būti nustatyta pagal teisines aplinkybes, kuriomis ji turi būti taikoma.

53. Pareiškėja Paraiška įsipareigojo, veisdama mišką, jį prižiūrėdama ir saugodama, laikytis miškų priežiūros ir apsaugos reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tvirtinamuose Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose (Paraiškos VI skyriaus 13 p.). Nuostatų 20 punkte (redakcija, galiojusi Paraiškos teikimo metu, t. y. nuo 2010 m. spalio 22 d. iki 2012 m. sausio 5 d.) nustatyta, kad miško želdiniai ir žėliniai iki susiformuos jaunuolynas ir prasidės ugdymo kirtimai (minkštųjų lapuočių – iki šešerių metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių – iki aštuonerių metų) turi būti prižiūrimi ir saugomi. Miško želdinių ir žėlinių priežiūra apima šiuos darbus: medelių pasodinimo vietų, šalčio iškilnotų medelių ir jų apnuogintų šaknų užpylimą žemėmis, užneštų žemėmis medelių atkasimą, stelbiančios žolinės augalijos, stelbiančių medelių ir krūmų pašalinimą, paviršinio vandens nuleidimą, žuvusių tikslinių medžių rūšių medelių atsodinimą. Miško želdinių ir žėlinių apsauga apima šiuos darbus: želdinių ir žėlinių apsaugą nuo vabzdžių kenkėjų ir grybinių ligų, pelinių graužikų, žvėrių, mechaninių pakenkimų, priešgaisrinių mineralizuotų juostų įrengimą. Iš esmės analogiškos nuostatos išliko ir Sprendimo priėmimo metu galiojusioje Nuostatų 20 punkto redakcijoje, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.).

54. Byloje nustatyta, jog pareiškėja įveisė mišką 2012 m. pabaigoje. Tarnybos Pažymose nurodyta, kad 0,56 ha plote (iš bendro 1,20 ha ploto) ir 2,05 ha plote (iš bendro 4,80 ha ploto) miško želdinių ir žėlinių būklė bloga, Aktuose pažymėta, jog atitinkamai labai blogi gyvybingų medelių tankio rodikliai, jie laikomi žuvusiais, o tokių aplinkybių pagrindinės atsiradimo priežastys nurodytos tokios: pušys su skroblais įveisti laikino užmirkimo požymių turinčioje augavietėje, 2017 m. lietinga vasara, kanopiniai žvėrys, priežiūros stoka (Aktas Nr. 2); pušys su skroblais įveisti laikino užmirkimo požymių turinčioje augavietėje, priežiūros stoka (Aktas Nr. 3). Tarnybos 2020 m. vasario 25 d. rašte Nr. S-1K-05-09 (1) „Dėl informacijos pateikimo“ išsamiai paaiškinti kriterijai, kuriais vadovaujantis buvo Aktuose konstatuota priežiūros stoka, be kita ko, ir tai, kad po 2017 m. buvusios lietingos vasaros žemesnėje sklypo dalyje įveisti skroblo želdiniai galimai „prigėrė“, nes <...> sodmenys buvo įveisti juos sodinant į vagos dugną, tai yra žemiausioje vietoje, kurioje ilgiausiai ir užsistovi perteklinis vanduo, todėl reikėjo rūpintis jo nuleidimu į šalia esantį melioracijos griovį ar imtis kitų veiksmų, kaip želdinių persodinimas į vagos viršų (kauburį).

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 54 punkte išdėstytos aplinkybės negali būti pripažintos force majeure aplinkybėmis, nes jos neatitinka force majeure sąvokos. Minėtos aplinkybės nelaikytinos su pareiškėja, kaip su paramos gavėja, nesusijusiomis, neįprastomis ir nenumatomomis aplinkybėmis, kurių pasekmių nebuvo įmanoma išvengti, nepaisant visų atsargumo priemonių, kurių buvo imtasi. Pareiškėja, kaip paramos gavėja, įsipareigojusi imtis tinkamų priemonių miško želdiniams ir žėliniams išsaugoti, nesukeliančių jai pernelyg didelių nuostolių, privalėjo tinkamai vykdyti šią pareigą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių aktyvius pareiškėjos veiksmus. Taigi pagal šiame ginče nustatytas aplinkybes pagrįstai pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad meteorologinės sąlygos šiuo atveju nelaikomos nenugalimos jėgos aplinkybe, išimtinai sutrukdžiusia pareiškėjai laikytis Paraiška prisiimtų miško įveisimo bei jo priežiūros įsipareigojimų.

56. Vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl NMA pareigos individualizuoti sankciją, o teismui – patikrinti, ar NMA, skirdama sankciją, ją individualizavo, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime konstatavo, jog atsakovas, spręsdamas dėl sankcijos skyrimo pareiškėjai, taikė netinkamą Taisyklių redakciją, t. y. galiojusią ne Paraiškos padavimo metu, o NMA nustatytų pažeidimų ir Sprendimo priėmimo metu, todėl panaikino NMA Sprendimo dalį dėl susigrąžinamos 33 904,58 Eur sumos ir įpareigojo atsakovą perskaičiuoti susigrąžinamą paramos sumą, vadovaujantis Paraiškos padavimo metu galiojusių Taisyklių nuostatomis. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog teisė skirti sankcijas už pareiškėjos padarytą pažeidimą teisės aktuose suteikta atsakovui, NMA iš naujo spręs dėl pareiškėjai taikytinos sankcijos ir dėl to priims naują sprendimą, kurio pagrįstumas ir teisėtumas galės būti tikrinamas teismine tvarka.

57. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai arba nepagrįsti (pvz., dėl Aktų, kuriuose Tarnyba nustatė želdinių žuvimo priežastis, dėl dr. V. S. ekspertinio įvertinimo), nes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino pareiškėjos skundo argumentus šiais aspektais, arba neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo (pvz., dėl repelentų naudojimo), todėl, atsižvelgiant į tai, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasako.

58. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius