2021-02-17 Nr. AB-3527-3-61-3-01489-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-92-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01489-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl termino atlikti veiksmus pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. kovo 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-235 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą trejiems metams.

Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2017 metų yra vykdomas valstybinės žemės pirkimas šalia pareiškėjo sklypų, siekiant įteisinti naudojamą žemės plotą, jį teisėtai įsigyjant. Privalomajame nurodyme fiksuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir NŽT) 2017 m. lapkričio 6 d. žemės naudojimo patikrinimo akto NR. 49ŽN-795 duomenys, kuriuose, pareiškėjo nuomone, neįvertinta, kad jo valda sudaryta iš dviejų sklypų – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamente vykdomi pareiškėjo sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto darbai, procesas užsitęsė dėl ilgai trunkančių vykdymo procedūrų. Patikslinto prašymo pateikimo metu projektas pateiktas pagal patvirtintus formavimo ir pertvarkymo reikalavimus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skyriuje. Inspekcija Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. kovo 26 d.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

Inspekcija nurodė, kad gali ne daugiau kaip vieną kartą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ne ilgesniam laikotarpiui, nei buvo nustatytas pradiniame Privalomajame nurodyme. Inspekcijos 2019 m. spalio 8 d. sprendimu „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. RE-275“ (toliau – ir Sprendimas) Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas vieną kartą jau buvo pratęstas. 2019 m. kovo 18 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-672 užfiksuoti pažeidimai nėra savavališka statyba, nagrinėjamoje byloje taikyti nuostatų, numatančių galimybę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui, nėra pagrindo. Pareiškėjas prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pateikė tik 2020 m. balandžio 24 d., t. y. jau pasibaigus Inspekcijos Sprendimu pratęstam terminui. Inspekcijos 2020 m. sausio 9 d. potvarkyje dėl Privalomojo nurodymo buvo nurodyta būtent potvarkio apskundimo tvarka, tačiau neužsimenama apie Privalomojo nurodymo apskundimą. Inspekcijos veiksmai negalėjo turėti įtakos pareiškėjo klaidinimui pasirenkant netinkamą teisminės gynybos kelią. Inspekcija pažymėjo, kad termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, o ne administracinio teismo kompetencijai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Teismas nustatė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjui 2019 m. kovo 26 d. buvo surašytas Privalomasis nurodymas, kuriuo buvo nurodyta iki 2019 m. rugsėjo 26 d. nugriauti tvorą ir stoginę, pastatytą valstybinėje žemėje prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) bei apie įvykdymą informuoti Inspekciją. Inspekcijos Sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. kovo 26 d. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje keliamas tik Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo klausimas.

Teismas aptarė Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6, 8 dalies nuostatas, analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką šių straipsnių taikymo aspektu ir nustatė, kad nagrinėjamu atveju Privalomasis nurodymas yra priimtas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis, todėl pažeidimo pašalinimas turi būti atliekamas Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka, kuriame nenumatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tai nėra savavališka statyba ir negalima taikyti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatų, numatančių galimybę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui.

Teismas nustatęs, kad pareiškėjo prašymo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, administracinę bylą nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas J. G. atskirajame skunde prašo išnagrinėti bylą ir pratęsti Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą trejiems metams.

Pareiškėjas nurodo, kad Inspekcija Sprendimu pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2020 m. kovo 26 d., išaiškino, kad tolimesnis Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas galimas teisme. Inspekcijos Sprendimas gautas tik 2020 m. balandžio 24 d. paprašius, elektronine forma, jau prasidėjus Inspekcijos darbui nuotoliniu būdu karantino sąlygomis.

Pareiškėjas teigia, kad Privalomasis nurodymas tiesiogiai susijęs su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalies, 4.40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai geranoriškai vykdo pažeidimų šalinimą, organizuoja valstybinės žemės išpirkimą.

Pareiškėjas nurodo, jog Privalomajame nurodyme yra fiksuoti NŽT 2017 m. lapkričio 6 d. žemės naudojimo patikrinimo akto duomenys. NŽT turi teisę reikalauti pašalinti neteisėtą statinį, prašyti nugriauti apsauginę stambių betoninių plokščių tvorą. Kadangi neprojektuojamos naujos apsauginės tvoros statybos, toks sprendimas yra neūkiškas, finansiškai ir ekologiškai nenaudingas, liečia CK įtvirtintas piliečių teises ir interesus. NŽT 2020 metų sprendimu suformuoti trys sklypai, (duomenys neskelbtini) ir sklypas, patenkantis į (duomenys neskelbtini) raudonąsias linijas. Trečiasis sklypas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybei, nuo 2020 m. gruodžio 7 d. trys bylos ruošiamos įregistruoti valstybės įmonės Registrų centre.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Inspekcija vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-802-442/2018).

Inspekcija teigia, kad pareiškėjo teisė kreiptis teisinės gynybos dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino jau yra visiškai realizuota Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka (Inspekcijos Sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pareiškėjui buvo pratęstas iki 2020 m. kovo 26 d.), o kitokių ar papildomų pareiškėjo interesų teisinės gynybos mechanizmų teisės aktai nenumato.

Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nutraukti administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, Inspekcijos vertinimu, nėra reikšmingos pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės dėl ginčo tvoros naudos, žemės sklypų formavimo procedūrų ir panašiai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria administracinė byla buvo nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjo prašymo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad Privalomasis nurodymas yra tiesiogiai susijęs su CK nuostatomis, yra organizuojamas valstybinės žemės išpirkimas, o reikalavimas nugriauti tvorą yra neūkiškas, finansiškai ir ekologiškai nenaudingas sprendimas, paliečiantis CK įtvirtintas piliečių teises ir interesus.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.

Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-802-442/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1518-602/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-789-556/2020).

Nagrinėjamu atveju Inspekcijos 2019 m. kovo 26 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-235 priimtas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis, todėl pažeidimo pašalinimas turi būti atliekamas Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka, kuriame nenumatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Šiuo atveju tai nėra savavališka statyba ir negalima taikyti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatų, numatančių galimybę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminio pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-482-602/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-789-556/2020).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 ir 8 dalių bei 14 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo prašymo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Dėl pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su tvoros nauda, žemės sklypų formavimo procedūromis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje administracinėje byloje nėra ginčijamas pats Privalomasis nurodymas, todėl tokie argumentai nėra teisiškai reikšmingi.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinę bylą, priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Milda Vainienė