2013-05-23 Nr. AB-1971-3-61-3-00297-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS146-421/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00297-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. S., T. S., V. V. L., A. P. dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. G. (toliau – ir pareiškėja) 2012 m. kovo 6 d. paduotu Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintu skundu (I t., b. l. 46–50) prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2012 m. sausio 9 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-45 „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir įpareigoti Tarnybą nedelsiant atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į likusią neatkurtą 1,72 ha dydžio žemės sklypo dalį Vilniaus rajone, perduodant neatlygintinai žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Riešės sen., Vilniaus r., kadastro bloke Nr. (duomenys neskelbtini), Didžiosios Riešės kadastro vietovėje (pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 7 d. nutartimi (I t., b. l. 86–87) pareiškėjos skundą priėmė.

Pareiškėja 2012 m. gegužės 4 d. pateikė teismui 2012 m. gegužės 2 d. patikslintą skundą (II t., b. l. 19–23), kuriame iškėlė šiuos papildomus reikalavimus: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko (toliau – ir VAV) 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 2.5-41-29162, kuriuo A. O. (po mirties) buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusio savininko A. O. turėtą turtą (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., suteikiant neatlygintinai nuosavybėn, be kita ko, 1,13 ha žemės sklypą kitai paskirčiai (gyvenamosios teritorijos – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai) (duomenys neskelbtini) k., Riešės sen., Vilniaus r. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. A. A. O. namų valdos žemės sklypą Nr. 158-3, suprojektuotą Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame VAV 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 2.3-16185-(41), ir taikyti restituciją natūra; 2) panaikinti Tarnybos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. S48-57 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. P.“ dalyje, kuria nuosavybės teisės atkurtos į sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, t. y. Nr. 810-4 – 2,66 ha ((duomenys neskelbtini) k.) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir Tarnybos 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. S48-15 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje V.i V. L.“ dalyje, kuria nuosavybės teisės atkurtos į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, t. y. žemės sklypą Nr. 853-1 – 0,23 ha ((duomenys neskelbtini) k.) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir taikyti restituciją natūra; 3) pripažinti A. P. svetima neteisėta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Riešės sen., Vilniaus rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja, išreikalauti šį sklypą iš svetimo neteisėto A. P. valdymo ir priteisti valstybei.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi (II t., b. l. 32–34) atsisakė priimti D. G. 2012 m. gegužės 2 d. patikslintą skundą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą ir neprašant jo atnaujinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 20 d. nutartimi (II t., b. l. 78–83) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėja 2013 m. kovo 12 d. pateikė teismui 2013 m. kovo 8 d. patikslintą skundą (II t., b. l. 175–186), kuriame prašė: 1) panaikinti Tarnybos 2012 m. sausio 9 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-45 ir įpareigoti Tarnybą nedelsiant atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą žemės sklypo dalį kadastro bloke Nr. (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Riešės sen., Vilniaus r. (pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ nerealizuotoje dalyje, 2002 m. kovo 21 d. išvadą Nr. 3955 nerealizuotoje dalyje, 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. 01-2.12-169 nerealizuotoje dalyje); 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 2.5-41-29162, kuriuo A. O. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusio savininko A. O. turėtą turtą (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 1,13 ha žemės sklypą kitai paskirčiai (gyvenamosios teritorijos – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai) (duomenys neskelbtini) k., Riešės sen., Vilniaus r., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 158-3; 3) panaikinti Tarnybos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. S48-57 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. P.“ dalyje, kuria nuosavybės teisės atkurtos į 2,66 ha ploto žemės sklypą Nr. 810-4, esantį (duomenys neskelbtini) k., Riešės sen., Vilniaus r., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 4) panaikinti Tarnybos 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. S48-15 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje V.i V. L.“ dalyje, kuria nuosavybės teisės atkurtos į 0,23 ha ploto žemės sklypą Nr. 853-1, esantį (duomenys neskelbtini) k., Riešės sen., Vilniaus r., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja 2013 m. kovo 8 d. patikslintame skunde taip pat prašė atnaujinti terminą VAV 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimui Nr. 2.5-41-29162, kuriuo nuosavybės teisės atkurtos A. O., Tarnybos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimui Nr. S48-57, kuriuo nuosavybės teisės atkurtos A. P., ir Tarnybos 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimui Nr. S48-15, kuriuo nuosavybės teisės atkurtos V. V. L., apskųsti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 19 d. nutartimi (II t., b. l. 188–189) atsisakė priimti D. G. 2013 m. kovo 8 d. patikslintą skundą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Patikslintame skunde pareiškėja nurodo, kad apie 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą ji sužinojo 2012 m. sausio 9 d. (3 lapas), o apie Tarnybos 2010 m. lapkričio 17 d. ir 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimus sužinojo 2011 m. lapkričio 18 d. (4 lapas). Pareiškėja neneigia, kad praleido terminus skųsti šiuos aktus, tačiau teigia, jog dėl to kalti teismai, neišaiškinę teisės skųsti minėtus aktus.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja visose anksčiau nagrinėtose bylose turėjo kvalifikuotą atstovę, kuri teikė jai teisines paslaugas. Todėl pareiškėja turėjo išspręsti visus klausimus, susijusius su skundo pateikimu teismui ir reikalavimų formulavimu. Pareiškėjos nurodomoje byloje Nr. I-3299-281/2011 jos reikalavimai buvo atmesti būtent dėl to, kad, atkūrus nuosavybės teises Patalavičiams, žemė, į kurią pretenduoja pareiškėja, tapo valstybės išperkama. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad jau tuomet pareiškėjai buvo žinomos aplinkybės, jog nuosavybės teisės atkurtos kitiems asmenims. Šias aplinkybes patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakęs tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad terminas praleistas dėl subjektyvių priežasčių, ir nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, todėl pareiškėjos reikalavimai negali būti priimti, kaip reiškiami praleidus apskundimo terminą.

Taip pat pažymėjo, kad teisme buvo priimtas nagrinėjimui pareiškėjos skundas su reikalavimu panaikinti Tarnybos 2012 m. sausio 9 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-45 ir įpareigoti Tarnybą nedelsiant atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą 1,72 ha dydžio žemės sklypo dalį, perduodant pareiškėjai neatlygintinai žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Riešės sen., Vilniaus r., kadastro bloke Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą. Tokiu būdu, buvo nurodomas skundo pagrindas – nerealizuota 2000 m. birželio 8 d. išvada Nr. 10 ir dalykas – atkurti nuosavybės teises pagal šią nerealizuotą išvadą. Patikslintame skunde be nurodyto skundo pagrindo ir dalyko nurodomas naujas papildomas pagrindas ir naujas dalykas, t. y.: nerealizuota 2002 m. kovo 21 d. išvada Nr. 3955 ir nerealizuota 2006 m. gegužės 19 d. išvada Nr. 01-2.12-169 bei reikalavimas atkurti nuosavybės teises pagal šias nerealizuotas išvadas.

ABTĮ 52 straipsnis suteikia pareiškėjui teisę tikslinti ir keisti skundo pagrindą ar dalyką. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju pareiškėja patikslintame skunde nurodo naują pagrindą ir naują dalyką, kurie nesusiję su ankstesniu skundo reikalavimu, atsisakė jį priimti.

III. Pareiškėja D. G. atskiruoju skundu (III t., b. l. 1–6) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti įstatymo nustatytą terminą VAV 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimui Nr. 2.5-41-29162, Tarnybos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimui Nr. S48-57 ir 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimui Nr. S48-15 apskųsti bei priimti pareiškėjos patikslintą skundą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. 2013 m. vasario 26 d. vykusiame teismo posėdyje paaiškėjo, kad pareiškėjos pirmos instancijos teismui 2012 m. gegužės 24 d. pateiktas prašymas dėl termino atnaujinimo skundui paduoti nebuvo išnagrinėtas. Teismas pasiūlė pareiškėjai dar kartą pateikti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo kartu su patikslintu skundu, ką ji ir padarė pateikdama patikslintą skundą.

2. Tiek Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnis, tiek ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis skundo padavimo terminą sieja su skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai diena, o ne su sužinojimo apie pareiškėjo pažeistas teises diena (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-518/2008, 2009 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-16/2009). Patikslintame skunde pareiškėja nurodė, kad ginčijami VAV 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. 2.5-41-29162, Tarnybos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimas Nr. S48-57 ir 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas Nr. S48-15 jai nebuvo įteikti. Byloje yra duomenų, kada pareiškėjos atstovė gavo skundžiamus administracinius aktus, nes pateikė juos teismui kartu su 2012 m. gegužės 4 d. patikslintu skundu. Pareiškėjos nuomone, spręsdamas jos patikslinto skundo priėmimo klausimą teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad terminas nėra praleistas.

3. Atsižvelgdama į ABTĮ 10 straipsnio nuostatas, pareiškėja pažymi, jog teismas, nagrinėdamas jos skundo priėmimo klausimą ir nustatęs, kad skundžiamame Tarnybos sprendime yra minimas administracinis aktas – VAV 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. 2.5-41-29162, sukėlęs pareiškėjai teisines pasekmes, nepasiūlė jai šio sprendimo apskųsti. Be to, kai pareiškėja kreipėsi į teismą su 2012 m. sausio 30 d. skundu, ji dar nesinaudojo advokato pagalba. Tik 2012 m. kovo 30 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas raštu Nr. I-2101-121/12 išaiškino pareiškėjai teisę ginčyti sprendimą, kuriuo nuosavybės teisės į pareiškėjos pretenduojamą žemės sklypą yra atkurtos kitam asmeniui, taip pat nurodė, kad pareiškėja turi pateikti teismui aktą, kuriuo nuosavybės teisės į ginčo žemę atkurtos V.i V. L. ir A. P. Be to, administracinėje byloje Nr. I-3299-281/2011, pažeidžiant ABTĮ 10 straipsnio reikalavimus, pareiškėjai taip pat nebuvo išaiškinta, jog reikalavimas įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises, neginčijant sprendimų, kuriais nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą jau yra atkurtos kitiems asmenims, neužtikrins realaus pareiškėjos teisių gynimo, ir teismas nepasiūlė pareiškėjai papildyti skundą reikalavimu panaikinti Tarnybos sprendimus 2010 m. lapkričio 17 d. Nr. S48-57 ir 2010 m. rugpjūčio 16 d. Nr. S48-15.

Pareiškėja teigia, kad neturi teisinio išsilavinimo, todėl negalėjo įvertinti apskundimo terminų svarbą ir jų praleidimo teisines pasekmes. Mano, kad aplinkybė, jog teismas nesilaikė ABTĮ 10 straipsnyje jam nustatytos pareigos, nepriklausomai nuo to, naudojasi pareiškėja atstovo pagalba ar ne, turėtų būti vertinama kaip objektyvi, nuo pareiškėjos valios nepriklausanti aplinkybė, sutrukdžiusi jai pasirinkti tinkamą pažeistų teisių gynimo būdą.

4. Pareiškėjos sveikata dėl nervinės įtampos, patirtos dėl institucijų, vykdžiusių nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, veiksmų, yra labai silpna. Tai patvirtina teismui pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų.

5. Pareiškėja pirmiausiai bandė išspręsti ginčą taikiai, kreipdamasi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierę.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį nepakeistą, o pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėja nėra suinteresuotas asmuo, kuriam pagal Atkūrimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, turi būti įteiktas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl šiuo atveju reikėtų vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad tais atvejais, kai administracinis aktas suinteresuotam subjektui neturėjo būti įteiktas, tokio subjekto skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (administracinio akto esmę) dienos. Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Mano, kad Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog terminas skundui dėl VAV 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 2.5-41-29162 ir Tarnybos sprendimų 2010 m. lapkričio 17 d. Nr. S48-57, 2010 m. rugpjūčio 16 d. Nr. S48-15 paduoti praleistas dėl subjektyvių priežasčių.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. P. ir V. V. L. prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėja pati dar 2011 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama ginti savo tariamai pažeistas teises dėl skundžiamais administraciniais aktais atkurtų nuosavybės teisių tretiesiems asmenims. Taigi pareiškėja neabejotinai žinojo ir tinkamai suvokė atsakovo priimtų aktų reikšmę dar iki 2011 m. gruodžio 19 d. Mano, kad tai, jog pareiškėja neprotingai ilgą laiko tarpą be jokio teisinio pagrindo praleido įstatymų numatytus terminus, visiškai nedera su protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens etalonu. Visi pareiškėjos skunde nurodomi deklaratyvūs ir teisinės reikšmės neturintys argumentai turi būti vertinami kritiškai ir teismo atmesti. Pareiškėja siekia pakeisti trečiųjų asmenų nuosavybės teisinius santykius, susiklosčiusius beveik prieš 5 metus, tokiu atveju būtų pažeisti nuosavybės teisinės apsaugos, teisinio stabilumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Šioje byloje skundžiama 2013 m. kovo 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjos 2013 m. kovo 8 d. patikslintą skundą.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atsisakymu atnaujinti jai įstatymo nustatytą terminą VAV 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimui Nr. 2.5-41-29162, Tarnybos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimui Nr. S48-57 ir 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimui Nr. S48-15 apskųsti bei atskiruoju skundu prašydama išspręsti klausimą iš esmės – t. y. atnaujinti nurodytą terminą ir priimti patikslinto skundo reikalavimus dėl nurodytų administracinių aktų panaikinimo, tokiu būdu apibrėžė ir šios bylos nagrinėjimo dalyką. Taigi šiuo atveju bus nagrinėjamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai neatnaujino pareiškėjai termino VAV 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimui Nr. 2.5-41-29162, Tarnybos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimui Nr. S48-57 ir 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimui Nr. S48-15 apskųsti bei šiuo pagrindu, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti šiuos administracinius teisės aktus.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja atskirajame skunde neprašė apeliacinės instancijos teismo patikrinti skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pirmąjį pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimą (dėl Tarnybos 2012 m. sausio 9 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-45 panaikinimo ir įpareigojimo Tarnybą nedelsiant atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą žemės sklypo dalį kadastro bloke Nr. (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Riešės sen., Vilniaus r. (pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ nerealizuotoje dalyje, 2002 m. kovo 21 d. išvadą Nr. 3955 nerealizuotoje dalyje, 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. 01-2.12-169 nerealizuotoje dalyje)), bei atskirajame skunde nepateikė jokių savo nesutikimo su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų, teisėjų kolegija laiko, jog pareiškėja nurodytos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo neginčija, todėl kolegija minėto klausimo plačiau nenagrinės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2012 m. liepos 20 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS146-437/2012) tikrindama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos 2012 m. gegužės 2 d. patikslintą skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.), kuriame pareiškėja kėlė reikalavimus dėl tų pačių administracinių aktų (t. y. VAV 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 2.5-41-29162, Tarnybos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. S48-57 ir 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. S48-15) panaikinimo, konstatavo, kad pareiškėjos 2012 m. gegužės 2 d. patikslintas skundas dėl minėtų aktų buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą. Toje pačios nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija išaiškino teisinio reguliavimo ir administracinių teismų praktikos ypatumus, susijusius su sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskundimo terminų skaičiavimu. Kolegija pažymėjo, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriuos nori apskųsti pareiškėja, buvo priimti ne jos pačios, bet kitų asmenų atžvilgiu ir pareiškėjai neturėjo būti įteikti. Todėl pareiškėja dėl šių sprendimų apskundimo termino turėjo vadovautis ABTĮ 33 straipsnio nuostatomis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, tais atvejais, kai administracinis aktas asmeniui neturėjo būti įteiktas, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą bei koks yra jo turinys.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 20 d. nutartyje pateiktus terminų sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskųsti skaičiavimo išaiškinimus, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad skundžiami aktai pareiškėjai nebuvo įteikti ir todėl terminas šiems aktams apskųsti nėra praleistas.

Pažymėtina, kad vien tais pačiais argumentais (t. y. kad skundžiami atsakovo sprendimai nebuvo įteikti pareiškėjai, todėl jų turinys jai buvo nežinomas) pareiškėja rėmėsi ir savo 2012 m. gegužės 24 d. prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti, kuris, anot pareiškėjos, nebuvo išnagrinėtas pirmosios instancijos teismo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad 2012 m. gegužės 24 d. prašyme pareiškėja jokių papildomų aplinkybių, dėl kurių ji praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, nenurodo, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo padarytas procesinis pažeidimas, susijęs su tuo, kad ABTĮ nustatyta tvarka nebuvo išnagrinėtas 2012 m. gegužės 24 d. pareiškėjos prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, yra neesminis ir neturi įtakos skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties teisėtumui.

Aukščiau paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS146-437/2012, yra įsiteisėjusi, todėl, vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šioje teismo nutartyje nustatytos aplinkybės, tarp jų ir teismo konstatuota aplinkybė, kad pareiškėja dėl VAV 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 2.5-41-29162, Tarnybos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. S48-57 ir 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. S48-15 kreipėsi su skundu į teismą praleidusi įstatymo nustatytą terminą, iš naujo neįrodinėtinos. Pažymėtina, kad pareiškėjos 2013 m. kovo 8 d. patikslintas skundas su analogiškais reikalavimais (dėl VAV 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 2.5-41-29162, Tarnybos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. S48-57 ir 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. S48-15 panaikinimo), dėl kurio yra priimta šioje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, buvo paduotas teismui vėliau nei pareiškėjos 2012 m. gegužės 2 d. patikslintas skundas, dėl kurio yra priimta ir įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartis. Atsižvelgiant į tai, darytina vienareikšmė išvada, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su 2013 m. kovo 8 d. patikslinto skundo reikalavimais panaikinti VAV 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 2.5-41-29162, Tarnybos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. S48-57 ir 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. S48-15 praleidusi įstatymo nustatytą terminą šiems sprendimams apskųsti.

Iš 2013 m. kovo 8 d. patikslinto skundo matyti, kad pareiškėja prašymą atnaujinti VAV 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 2.5-41-29162, Tarnybos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. S48-57 ir 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. S48-15 apskundimo terminus motyvavo tuo, jog teismas ABTĮ 10 straipsnio nustatyta tvarka nevykdė savo pareigos išaiškinti pareiškėjai teisę skųsti nurodytus sprendimus. Iš dalies tais pačiais argumentais pareiškėja grindžia ir savo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties panaikinimo.

Dėl paminėtų pareiškėjos argumentų pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 30 d. raštu Nr. I-2101-121/12 (II t., b. l. 7) pareiškėjai buvo išaiškinta teisė papildyti savo skundą reikalavimu panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 2.5-41-29162. Taip pat tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartyje, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartyje pareiškėjai buvo išaiškinta teisė paduoti teismui prašymą dėl VAV 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 2.5-41-29162, Tarnybos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. S48-57 ir 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. S48-15 apskundimo terminų atnaujinimo bei išaiškinta, kad pareiškėjai nėra užkirstas kelias nagrinėjamoje byloje paduoti pirmos instancijos teismui naują, Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkantį patikslintą skundą kartu su motyvuotu ir įrodymais pagrįstu prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėja turėjo kvalifikuotą atstovę – advokatę, kuri turėjo padėti pareiškėjai išspręsti visus klausimus, susijusius su skundo pateikimu teismui ir reikalavimų formulavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-145-12 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, pareiškėjai buvo paskirta advokatė atstovauti šioje administracinėje byloje ir šis sprendimas buvo priimtas iki pareiškėjos kreipimosi į į teismą su 2012 m. sausio 30 d. skundu (I t., b. l. 3–4). Todėl pareiškėja nepagrįstai grindžia apskundimo termino praleidimą savo teisiniu neišprusimu. Be to, teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime administracinių teismų praktikoje paprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Pareiškėja nagrinėjamu atveju šia galimybe pasinaudojo.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai nelaikoma svarbia termino praleido priežastimi aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, arba pirmiausia bandė ne teismo tvarka išspręsti ginčą kreipdamasis į kitas institucijas, nors įstatymas nustato skundo padavimo tvarką būtent per teismą. Nagrinėjamu atveju iš Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatų darytina išvada, kad skundas dėl institucijų sprendimų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo paduodamas teismui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirojo skundo argumentas, kad ji praleido skundo padavimo terminą, be kita ko, dėl to, jog pirmiausiai kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą, nelaikytinas svarbia termino kreiptis į teismą praleidimo priežastimi.

Asmens liga administracinių teismų praktikoje yra pagrindas terminui skundui paduoti atnaujinti tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apribojo pareiškėjo galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-661/2011). Iš pareiškėjos pateikto į bylą 2013 m. kovo 7 d. išrašo iš medicininių dokumentų (II t., b. l. 187) negalima daryti išvados, kad pareiškėjos sveikatos sutrikimai (lėtinė diskogeninė radikulopatija, dešinio peties periartrozė, lėtinis gastritas, senatvinė katarakta, kt.) buvo neįveikiama kliūtis pareiškėjai pačiai ar per įgaliotą atstovą anksčiau kreiptis į teismą su skundu dėl ginčijamų atsakovo sprendimų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims, panaikinimo.

Įvertinusi visumą nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino aplinkybes. Teismas pagrįstai pripažino, kad terminas VAV 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimui Nr. 2.5-41-29162, Tarnybos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimui Nr. S48-57 ir 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimui Nr. S48-15 apskųsti yra praleistas dėl subjektyvių priežasčių ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl šio termino atnaujinimo.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pareiškėjos atskirasis skundas negali būti tenkinamas jame nurodytais motyvais, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis