2016-10-04 Nr. AB-18882-3-61-3-05133-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-999-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05133-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant M. I., R. I., A. R., Sodininkų bendrijai „Žara“ ir A. D., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (elektroninės bylos I t., b. l. 1-5), prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2014 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 48 SD-(14.48.104) „Dėl išvados pateikimo“;

2) įpareigoti NŽT parengti išvadą, atitinkančią įstatymo reikalavimams;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Paaiškino, kad matininkas G. K. atliko pareiškėjos žemės sklypo Nr. 302 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir nustatė, kad žemės sklypo plotas padidėjo neleistinumo ribose (privatizuoto žemės sklypo plotas 577 kv. m, pamatuoto žemės sklypo plotas 684 kv. m). Pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 302) ribų (konfigūracijos) neatitikimo atlikus kadastrinius matavimus. Atsakovas 2014 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 48 SD-(14.48.104) pateikė skundžiamą išvadą, kurioje nurodyta, jog žemės sklypo Nr. 302 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylų rengimo darbai gali būti tęsiami atstatant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumentus (žemės sklypo situacijos schemoje M 1:500 pažymėtus ribų posūkio taškais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 6), atsižvelgiant į gretimą žemės sklypą Nr. 301 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, bei išlaikant kelių pločius, nurodytus teritorijų planavimo dokumentuose. Žemės sklypo Nr. 302 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą ties ribų posūkio taškais Nr. 6-7-8 nustatyti bendru žemės sklypų Nr. 302 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 323 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų susitarimu.

Nurodė, kad NŽT šiuo atveju turi (turėjo) nustatyti žemės sklypo skirtumo priežastis. Pareiškėjos nuomone, žemėtvarkos skyrius privalo išanalizuoti matuojamo žemės sklypo ir besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus, kitą kartografinę medžiagą.

Pažymėjo, jog matininkai, atliekantys žemės sklypų kadastrinius matavimus, susiduria su pagrindine problema, kad sodininkų bendrijų suplanavimo projektai (tai yra teritorijų planavimo dokumentai) parengti gana seniai ir pagrindinė problema yra ta, kad suplanavimo projektuose nėra nurodyti sklypų linijų ilgiai, kelių pločiai bei sodo sklypų plotai. Įvertinus Sodininkų bendrijos „Žara“ suplanavimo projektą matyti, kad pareiškėjos žemės sklypas, kurio projektinis Nr. 302, projekte pavaizduotas be linijų ilgių ir nėra nurodyti kelių pločiai. Neaišku, kaip atstatyti žemės sklypo ribas pagal teritorijų planavimo dokumentą, kuriame nėra nurodyta nei sklypo linijų ilgiai, nei sklypo plotas, nei kelių pločiai. Šiuo atveju galima tik nustatyti apytiksliai žemės sklypo konfigūraciją bei žemės sklypo dislokaciją. Taigi įpareigojimas matininkui atstatyti pareiškėjos žemės sklypo ribas pagal teritorijų planavimo dokumentą negali būti įgyvendintas.

Teigė, kad sodo sklypo planai (schemos) buvo rengiami pagal sodo išplanavimo projektus. Sodo sklypo Nr. 302, kuris priklauso pareiškėjai, schemoje kraštinės ilgis sklypo pietinėje dalyje nurodytas 18 m, pagal sodo bendrijos teritorijų planavimo dokumentą pareiškėjos sklypas pietinėje dalyje besiriboja su žemės sklypu Nr. 323. Pagal teritorijų planavimo dokumentą šių sklypų kraštinės ilgis turi būti vienodas. NŽT skyrius išvadoje nurodė, kad sklypas Nr. 323 yra geodeziškai apmatuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre bei atitinka teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, bet šio sklypo kraštinės linijos ilgis yra 20 m. Akivaizdu, kad sklypų linijos ilgis pagal privatizavimo schemas nesutampa. Atstatant ribas pagal NŽT nurodymą linijos ilgis turi būti 18 m, o tai neatitinka teritorijų planavimo dokumento. Taip pat tokiu būdu nebus įmanoma išlaikyti kelio plotį, nurodytą teritorijų planavimo dokumentuose ir sklypų privatizavimo schemose (pagal privatizavimo schemas nurodomas kelio plotis 6 m, o matuojant pagal NŽT išvadą gausis 8 m). Taigi, pagal NŽT išvadą negalima bus išlaikyti atitinkamą kelio plotį bei rengiamas žemės sklypo planas neatitiks teritorijų planavimo dokumento. Matininkas, atliekantis kadastrinius matavimus, parengė žemės sklypo planą, kuriame išlaikyti atitinkami kelių pločiai (6 m) bei atitinka galiojančiam teritorijų planavimo dokumentui, šis žemės sklypo planas nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų teisės, bet šiuo atveju padidėja nežymiai neleistinumo ribose (privatizuotas žemės sklypo plotas 576 kv. m, leistinumo ribos 48 kv. m, bendras žemės sklypo plotas gali sudaryti 624 kv. m, matininko nustatytas žemės sklypo plotas pagal teritorijų planavimo schemą 684 kv. m).

Manė, kad pateikta išvada neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų. NŽT skyrius turėjo nustatyti žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų konfigūracijos skirtumo priežastis ir surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Atliekant pareiškėjai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus privalu vadovautis teritorijų planavimo dokumente – Sodininkų bendrijos „Žara“ generaliniame plane ir žemės sklypo plane, parengtame atlikus preliminarius matavimus, (privatizavimo schemoje) nustatytomis žemės sklypo ribomis.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (elektroninės bylos I t., b. l. 51-54) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

Paaiškino, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, parengtame atlikus preliminarius matavimus, (privatizavimo schemoje) nurodyti šiaurės vakarinės ir pietrytinės ribos linijų ilgiai – 35 m, pietvakarinės ir šiaurės rytinės ribos linijų ilgiai – 18 m, žemės sklypo plotas – 576 kv. m. Matininko G. K. su 2014 m. rugsėjo 19 d. prašymu pateiktoje žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos schemoje nurodytas šiaurės vakarinės ribos linijos ilgis – 32,08 m, pietrytinės ribos linijos ilgis – 32,90 m, pietvakarinės ribos linijos ilgis – 21,25 m, šiaurės rytinės ribos linijos ilgis – 21,54 m, nustatytas žemės sklypo plotas – 684 kv. m. Akivaizdu, kad matininkas G. K., atlikdamas pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nepagrįstai nesilaikė nustatytų žemės sklypų ribų, be pagrindo pakeitė žemės sklypo ribų linijų ilgius, todėl NŽT Vilniaus rajono skyrius pagrįstai matininkui G. K. nurodė atstatyti žemės sklypo ribas vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumentus. Pareiškėja be jokio teisinio pagrindo siekia 108 kv. m padidinti jai priklausančio žemės sklypo plotą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sodininkų bendrija „Žara“ atsiliepime į pareiškėjos skundą (elektroninės bylos I t., b. l. 47-48) su juo nesutiko.

Paaiškino, kad bendrijos turimomis žiniomis pareiškėja sodininkų bendrijoje „Žara“ nusipirko 2014 m. birželio mėn. 5,76 arų dydžio sklypą. Sklypas Nr. 302 savo dislokacijos vietos nėra pakeitęs, yra ten, kur buvo numatytas pagal 1989 m. bendrijos planą, tarp sklypų Nr. 301 ir 311, 323. Sklypai nuo 1992 m. buvo privatizuojami pagal preliminarius matavimus, tą atliko ir sklypo Nr. 302 buvę savininkai. Sklypas, kurio sąskaita pareiškėja V. K. nori pasididinti savo sklypą, yra tarp sklypų Nr. 317, 319, 321, (duomenys neskelbtini) gatvė ir atitinkamai iš kitos pusės Nr. 302, 323, 311, (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas 1993 m. kovo 3 d. Sodininkų bendrijos „Žara“ visuotinio surinkimo sprendimu, atsisakius įrengti kelią, padalintas pusiau ir leista prižiūrėti, naudotis ir privatizuoti sklypams Nr. 319 ir 321. Buvę žemės sklypo, kurio dabartinė savininkė yra V. K., savininkai nereiškė jokių pretenzijų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepime į pareiškėjos skundą (elektroninės bylos I t., b. l. 81-83) su skundu nesutiko, prašė atmesti.

Paaiškino, kad pagal Sodininkų bendrijos „Žara“ 1989 m. planą sodo sklypų dislokacija nėra pakeista. Tarp Sodininkų bendrijos „Žara“ ir sklypo Nr. 319 savininkės A. D. 2006 m. rugpjūčio 7 d. pasirašyta Bendradarbiavimo (Jungtinės veiklos sutartis) greta esančio sklypo (nenaudojamojo kelio teritorijos ir šalia esamos valstybinės žemės priežiūros pratęsimui bei įteisinimui iki privatizavimo). Prižiūrimos teritorijos dydis apytiksliai 3 arai. Tačiau nenaudojamo kelio teritorija, kurio pagal nuostatus privalomas plotis 6 metrai, o jo ilgis – pagal esamų gretimų sklypų, kraštinės ilgis apie 32 metrai, ir tai sudaro ne daugiau kaip 2 arų plotą. Kita teritorijos dalis – tai valstybinės žemės teritorija (intarpas, kurio dydis apytiksliai 1 aras), esantis tarp nenaudojamo kelio teritorijos ir žemės sklypų Nr. 317, Nr. 319. Būtent šios teritorijos dalies sąskaita pareiškėja V. K. ir nori pasididinti savo sklypą Nr. 302.

Pažymėjo, kad bendrijos keliai, bendrijos narių susirinkimo sprendimu bei vadovaujantis Sodininkų įstatymo 6 straipsniu, įregistruoti kaip inžineriniai statiniai valstybiniame registre 2011 m., turi savo unikalius numerius. Kelias, kurį bendrija atsisakė įrengti, valstybiniame registre neįregistruotas ir neturi inžinerinio statinio unikalaus numerio. Tokiu būdu buvusi kelio teritorija, esanti tarp sklypų Nr. 317, 319, 321 ir iš kitos pusės Nr. 302, 323, 311 iš viso nepriskirtina kaip kelias. Tai yra suformuotas žemės sklypas 319-1, kurio dalis yra valstybinė žemė, kuri tiesiogiai ribojasi su žemės sklypu Nr. 317, Nr. 319. V. K. siekimas savo sodo sklypą Nr. 302 pasididinti yra nepagrįstas ir neteisėtas ir pažeidžia sodo sklypų Nr. 317, 319 savininkės A. D. teisėtus interesus

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu (elektroninės bylos I t., b. l. 123-128) pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėja yra žemės sklypo Nr. 302 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 576 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, nuosavybės teise jį valdanti nuo 2014 m. birželio 12 d. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Šis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

UAB „Akrogroup“ 2014 m. rugsėjo 19 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui nustatyti pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo, kad būtų galima tęsti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbus. Remdamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Nuostatai) 21 punktu nurodė, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos).

NŽT 2014 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 48SD-(14.48.104)-12243 „Dėl išvados pateikimo“, paaiškino, kad skyrius nustatė, jog žemės sklypo 323 ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentu suformuotas ribas, gretimo žemės sklypo Nr. 323 ribų patikslinimas galimas tik esant žemės sklypo Nr. 323 savininko bei gretimų žemės sklypų savininkų sutikimui. Atsižvelgdamas į susidariusią situaciją teigė, kad žemės sklypo Nr. 302 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylų rengimo darbai gali būti tęsiami atstatant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumentus (žemės sklypo situacijos schemoje M 1:500 pažymėtus ribų posūkio taškais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 6), atsižvelgiant į gretimą žemės sklypą Nr. 301 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, bei išlaikant kelių pločius nurodytus teritorijų planavimo dokumentuose. Žemės sklypo Nr. 302 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą ties ribų posūkio taškais Nr. 6-7-8 nustatyti bendru žemės sklypų Nr. 302 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 323 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų susitarimu.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, 17 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktais, 17 straipsnio 6 dalimi, Nuostatų 14, 21 punktais, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės), 1, 11, 23, 24 punktais, byloje nustatytais duomenimis, kad žemės sklypo Nr. 302 plane, parengtame atlikus preliminarius matavimus (privatizavimo schemoje) nurodyta, jog šiaurės vakarinės ir pietrytinės ribų linijų ilgiai – 32 m, pietvakarinės ir šiaurės rytų ribų linijų ilgiai – 18 m, žemės sklypo plotas – 576 kv. m, o matininkui G. K. atlikus žemės sklypo Nr. 302 kadastrinius matavimus, žemės sklypo schemoje nurodytos kitokio ilgio sklypo ribos: šiaurės vakarų ribos linijos ilgis – 32,08 m, pietrytinės – 31,90 m, pietvakarinės – 21,25 m, šiaurės rytų – 21,54 m, o žemės sklypo plotas – 684 kv. m, t. y. žemės sklypas po atliktų kadastrinių matavimų padidintas 108 kv. m, o pareiškėjos teigimu pagal privatizavimo schemas sklypų Nr. 302 ir 301 kraštinės yra vienodos (po 32 m), o sklypo Nr. 323 linijos, kuri ribojasi su jos sklypu, ilgis 20 m, todėl atsižvelgiant į tai, sodininkų bendrijos „Žara“ generaliniame plane šių sklypų ribų ilgiai yra vienodi, pažymėjo, kad sodininkų bendrijos „Žara“ generalinis planas nėra tikslus, jame žemės sklypų ribų ilgiai apskritai nėra nurodyti, todėl betarpiškai juo remtis negalima. Atitinkamai privatizavimo schemose sklypų ribų ilgiai yra numatyti. Taigi, ignoruoti privatizavimo schemas ir vadovautis vien tik sodininkų bendrijos „Žara“ generaliniu planu pareiškėja neturėjo jokio teisinio pagrindo. Šiuo atveju atliekant sklypo kadastrinius matavimus buvo privalu vadovautis abiem teritorijų planavimo dokumentais, kaip tai yra numatyta Taisyklių 11 punkte. Nors pareiškėjos pageidaujamu būdu atlikus kadastrinius matavimus sodo kelias išliktų 6 m, kaip tai yra numatyta privatizavimo schemoje, tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad būtent pareiškėjos žemės sklypas ribojasi su keliu, o tarp kitoje jo pusėje esančių sklypų Nr. 317 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 319 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kelio yra laisvos valstybinės žemės sklypas, kuris tokiu atveju nebūtų išlaikytas.

Teismas konstatavo, kad atsakovas, gavęs UAB „Akrogroup“ 2014 m. rugsėjo 19 d. prašymą, laikėsi Nuostatų 21 punkte nustatyto reikalavimo išnagrinėti paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir nustatęs jų neatitikimus, t. y. tai, kad matininkas G. K. nesivadovavo privatizavimo schemoje nustatytais sklypo ribų ilgiais, informavo UAB „Akrogroup“.

Remdamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai ginčo sprendime nurodė, jog žemės sklypų kadastro duomenys administracine tvarka gali būti keičiami tik tada, jeigu žemės sklypų savininkai sutinka su patikslintais kadastro duomenimis, todėl gretimo žemės sklypo Nr. 323 ribų patikslinimas galimas tik esant šio sklypo ir gretimų žemės sklypų savininkų sutikimui.

Teismui padarius išvadą, kad pareiškėja turėjo vadovautis ir preliminaria schema, sutikta su atsakovo pozicija, jog kadastriniai matavimai gali būti tęsiami atstatant žemės sklypo Nr. 302 ribas vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumentus, taip pat vadovaujantis įsigyto nuosavybėn (privatizuoto) žemės sklypo ribomis. Teismo vertinimu, NŽT 2014 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. 48 SD-(14.48.104) priimtas nepažeidžiant Taisyklių 11 punkto, Nuostatų 21 punkto nuostatų, pagrįstas faktais ir teisės aktų normomis, motyvuotas, todėl atitinkantis Viešojo administravimo įstatyme administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo skunde išdėstytais argumentais panaikinti ginčijamą aktą ir įpareigoti NŽT parengti naują išvadą, todėl skundas atmestas.

Netenkinus skundo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44, 45 str.).

III. Pareiškėja V. K. pateikė apeliacinį skundą (elektroninės bylos I t., b. l. 138-142), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjos skundą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ginčas yra kilęs dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto taikymo. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2015 m. kovo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-399-438/2015 pasisakė dėl Nuostatų 21 punkto taikymo: „iš šios teisės normos matyti, kad joje yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1. arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2. arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Apibendrinant darytina išvada, kad šioje teisės normoje yra įtvirtinta taisyklė, nustatanti viešojo administravimo subjektui leistino elgesio ribas, o būtent, viešojo administravimo subjekto teises ir pareigas šių teisinių santykių srityje bei sąlygas, kurioms esant viešojo administravimo subjektui (žemėtvarkos skyriui) atsiranda teisė priimti sprendimus dėl klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo. Minėta, kad pagrindinė sąlyga, kuri sudaro prielaidas žemėtvarkos skyriui atitinkamu būdu veikti yra situacija (faktinė aplinkybė), kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), kurią išspręsti galima: arba tikslinant žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; arba tikslinant teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Kadangi viešojo administravimo subjektui yra leidžiama tiek, kiek yra nustatyta teisės aktais reglamentuojančiais jo veiklą, todėl žemėtvarkos skyriui nėra suteikta teisė veikti kitais atvejais, kurie nepatenka į Nuostatų 21 punkto ribas.”.

2. Žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijose, privatizavimas buvo vykdomas pagal tuo metu galiojusius Sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodinius nurodymus, patvirtintus Žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo 1992 m. kovo 20 d. (toliau – Metodika), kurie buvo parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ nuostatas. Pagal Metodikos nuostatas, sodininkų bendrijos valdyba, rengdama atskirų jų sodo žemės sklypų planus, o sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas, juos tvirtindamas, privalėjo užtikrinti, kad šie planai atitiktų sodo teritorijos suplanavimo projektą (generalinį planą).

Metodikos 6 punkte nurodyta, kad sodininkų bendrijos valdyba, surinkusi prašymus sodų sklypams pirkti, turėjo atlikti sodų sklypų ribų patikslinimą natūroje ir parengti kiekvieno sodo sklypo planą M 1:500 (schemą). Sklypo plane nurodomi: sodo namelis, ūkinis pastatas, sklypo kraštinių ilgiai ir plotas. Patikslintos sklypo ribos natūroje turi būti pažymėtos kuoliukais, o plane – nurodyti sklypo ribų atstumai nuo sodo namelio. Taip pat minėtame punkte nurodyta, kad ginčytinos sklypo ribos atstatomos pagal sodo išplanavimo projektą.

Metodikos 9 punkte nurodyta, kad patikslinus sodo bendrijos žemės paskirstymą, sodininkų bendrijos valdyba turi patikslinti viso sodo išplanavimo projektą ir jo eksplikacijoje turi būti nurodyti visi parduodami ir nuomojami sodo sklypai (nurodant sodo sklypo numerį, plotą, savininko pavardę, vardą ir tėvo vardą) bei parodytas bendro naudojimo žemės plotas (atskirai parodant pravažiavimų, miškų, vandens telkinių bei kitos žemės plotus). Taigi, darytina išvada, kad sodo sklypo planai (schemos) buvo rengiami pagal sodo išplanavimo projektus ir tai reiškia, kad privatizavimo schema turi būti identiška teritorijų planavimo dokumentui.

Taip darytina išvada, kad privatizavimo schema nėra teritorijų planavimo dokumentas. Esant neatitikimui tarp privatizavimo schemos ir teritorijų planavimo dokumento, turi būti taikomi sprendiniai, nurodyti teritorijų planavimo dokumente. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą apie tai, kad privatizavimo schema yra teritorijų planavimo dokumentas. Sodo sklypo Nr. 302, kuris priklauso pareiškėjai, privatizavimo schemoje kraštinės ilgis sklypo pietinėje dalyje nurodytas 18 m, pagal sodo bendrijos generalinį planą pareiškėjos sklypas pietinėje dalyje besiriboja su žemės sklypu Nr. 323 ir pagal generalinį planą šių sklypų kraštinių ilgiai turi būti vienodi.

Bet gretimo besiribojančio su pareiškėjos žemės sklypo Nr. 323 privatizavimo schemoje nurodyta, kad linijų šiaurinėje dalyje yra 20 m. Tai kyla klausimas, jei generaliniame plane linijų ilgiai vienodi, tai koks „teisingas” linijų ilgis turi būti taikomas 18 m ar 20 m. Taip pat yra „atvirkštinė” situacija, besiribojančio gretimo sklypo N. 301 privatizavimo schemoje linijos ilgis rytuose yra nurodytas 32 m, taip pat ir pareiškėjos privatizavimo schemoje linijos ilgis yra nurodytas 32 m, bet generaliniame plane sklypo Nr. 301 linijos ilgis nesutampa su pareiškėjos sklypo ilgiu maždaug apie 10 m.

3. Atsakovas savo išvadoje nurodė, kad žemės sklypo Nr. 302 riba ties ribų posūkio taškais Nr. 6-7-8 turi būti nustatoma žemės sklypų Nr. 302 ir Nr. 323 savininkų susitarimu. Tačiau neįvertino to, kad sklypo Nr. 323 kadastriniai matavimai yra atlikti ir įregistruoti NTR kadastre. Kyla klausimas, kokiu būdu tai turi būti padaryta, asmuo atliko kadastrinius matavimus, juos patvirtino sprendimu NŽT skyriaus viršininkas (šiuo atveju preziumuojama, kad sklypo ribos suformuotos teisingai pagal teritorijų planavimo dokumentą), ir ateina gretimo žemės sklypo savininkas su NŽT išvada ir siūlo pakeisti žemės sklypo ribas bendru susitarimu.

Žemėtvarkos skyrius nenurodė, kokie teisės aktai reglamentuoja tokią tvarką keičiant bendrąją ribą. Šiuo atveju, žemėtvarkos skyrius vadovaudamasis Nuostatų 126 punktu turi nustatyti, kurio žemės sklypo planas parengtas teisingai ir priimti sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus ir apie tai raštu informuoti žemės sklypo savininką, kurio žemės sklypo planai tikslintini. Taigi, NŽT nepatvirtino, kad gretimo žemės sklypo Nr. 323 planas parengtas teisingai, bet tuo pačiu netiesiogiai pripažino, kad sklypo Nr. 323 bendra riba turi būti tikslinama bendru savininkų susitarimu.

Tai reiškia, kad žemės sklypų savininkai gali tarpusavyje keisti žemės sklypo ribas, nepaisant teritorijų planavimo dokumento sprendinių, o tokia praktika yra ydinga. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog „Civilinio kodekso 4.45 str. 1 dalyje nustatyta, jog jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Remiantis šiomis nuostatomis, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai ginčo sprendime nurodė, jog žemės sklypų kadastro duomenys administracine tvarka gali būti keičiami tik tada, jeigu žemės sklypų savininkai sutinka su patikslintais kadastro duomenimis, todėl gretimo žemės sklypo Nr. 323 ribų patikslinimas galimas tik esant šio sklypo ir gretimų žemės sklypų savininkų sutikimui.”, patvirtino, kad žemės sklypų ribos iš esamų dokumentų generalinio plano ir privatizavimo schemos nėra aiškios, ir tai reiškia, kad pareiškėjos sklypo ribos negalima atstatyti pagal Sodininkų bendrijos generalinį planą bei šiuo atveju patvirtina, kad turi būti tikslinami teritorijų planavimo dokumento duomenys pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (elektroninės bylos I t., b. l. 156-160) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėja nepagrįstai, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad byloje kilusio ginčo atveju, remiantis Nuostatų 21 punktu, taikytina klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju tokių klaidų nėra padaryta. Klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė galėtų būti taikoma tuo atveju, jei neįmanoma atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus suformuoti tokių žemės sklypo ribų (konfigūracijos) ir ploto, kokie buvo suprojektuoti teritorijų planavimo dokumente. Nagrinėjamu atveju pareiškėja turi galimybę atlikti jai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir suformuoti tokias jai priklausančio žemės sklypo ribas ir plotą (tokios pačios konfigūracijos), kokie buvo pirminiuose žemės sklypo dokumentuose – žemės sklypo plane, parengtame atlikus preliminarius matavimus, (privatizavimo schemoje) bei sodininkų bendrijos „Žara“ generaliniame plane, tačiau visiškai nepagrįstai matininko G. K. atliktais žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniais matavimais yra keičiamos šio žemės sklypo ribos ir 108 kv. m padidinamas jo plotas.

2. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sodininkų bendrijos „Žara“ generalinis planas nėra tikslus, jame žemės sklypų ribų ilgiai apskritai nėra nurodyti, todėl betarpiškai juo remtis negalima. Atitinkamai privatizavimo schemose sklypų ribų ilgiai yra numatyti. Taigi, ignoruoti privatizavimo schemas ir vadovautis vien tik sodininkų bendrijos „Žara“ generaliniu planu pareiškėja neturėjo jokio teisinio pagrindo. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 punktu, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, privalu vadovautis ne tik teritorijų planavimo dokumentu – sodininkų bendrijos „Žara“ generaliniu planu, bet ir žemės sklypo planu (šiuo atveju – žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planu, parengtu atlikus preliminarius matavimus – privatizavimo schema). Todėl pareiškėjos teiginys, kad esant neatitikimui tarp privatizavimo schemos ir teritorijų planavimo dokumento, turi būti taikomi sprendiniai, nurodyti teritorijų planavimo dokumente, yra visiškai nepagrįstas.

3. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, parengtame atlikus preliminarius matavimus, (privatizavimo schemoje) nurodytas šiaurės vakarinės ir pietrytinės ribos linijų ilgiai – 32 m, pietvakarinės ir šiaurės rytinės ribos linijų ilgiai – 18 m, žemės sklypo plotas – 576 kv. m. Matininkas G. K., atlikdamas pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nepagrįstai nesilaikė nustatytų žemės sklypo ribų, be pagrindo pakeitė žemės sklypo ribų linijų ilgius ir padidino žemės sklypo plotą, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2014 m. spalio 27 d. išvadoje Nr. 48SD-(14.48.104)-12243 pagrįstai matininkui nurodė atstatyti žemės sklypo ribas vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumentus.

4. Žemės sklypų Nr. 302 ir Nr. 323 ribos nesikerta, šie žemės sklypai nepersidengia, todėl jokių kliūčių atlikti V. K. priklausančio žemės sklypo Nr. 302 kadastrinius matavimus nėra. Pabrėžtina, kad tik pareiškėjai nesutinkant su šiuo metu esančiomis gretimo žemės sklypo Nr. 323 ribomis ir bendra žemės sklypų Nr. 302 ir Nr. 323 riba, ji turi teisę ginčyti šią ribą remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsniu arba ši riba gali būti pakeista bendru žemės sklypų Nr. 302 ir Nr. 323 susitarimu. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad žemės sklypų kadastro duomenys administracine tvarka gali būti keičiami tik tada, jeigu žemės sklypų savininkai sutinka su patikslintais kadastro duomenimis, todėl gretimo žemės sklypo Nr. 323 ribų patikslinimas galimas tik esant šio sklypo ir gretimų žemės sklypų savininkų sutikimui. Taip pat pastebėtina, kad šiuo metu gretimo žemės sklypo Nr. 323 ribų patikslinimas, atliekant pareiškėjai priklausančio žemės sklypo Nr. 302 kadastrinius matavimus, nėra būtinas.

5. Pareiškėjos vardu apeliacinį skundą pateikė jos atstovas advokato padėjėjas Valerijus Novikovas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinime, kuriam pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Teisėjų 2012 m. rugsėjo 19 d. pasitarime, nurodyta, kad ABTĮ 130 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo, advokatas arba atstovas pagal įstatymą. Kai apeliacinį skundą paduoda advokatas, atstovas pagal įstatymą, įmonių ar institucijų vadovų įgalioti asmenys, priėjo turi būti pridedamas dokumentas, įrodantis jį paduodančio asmens įgaliojimus. Kalbant apie advokatų padėjėjų teisę būti atstovais pagal pavedimą administraciniame teisme, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytus apribojimus, yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai apeliacinį skundą paduoda advokato padėjėjas, vertintina, kad skundą padavė asmuo, neturintis tokios teisės, kadangi advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teisme. Kitaip tariant, administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytas apribojimas advokato padėjėjui – galimybė atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose – reiškia draudimą advokato padėjėjui atlikti atitinkamus veiksmus apeliacinės instancijos teisme (2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-114/2011). Taigi konstatuotina, kad apeliacinis skundas pateiktas asmens, neturinčio tokios teisės. ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas, 7 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sodininkų bendrija „Žara“ atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (elektroninės bylos I t., b. l. 163-164) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėja V. K. sodininkų bendrijoje „Žara“ nusipirko 2014 m. birželio mėn. 5,76 arų dydžio sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Sklypas Nr. 302 savo dislokacijos vietos nėra pakeitęs yra ten kur buvo numatytas pagal 1989 m. bendrijos planą, tarp 301 ir 311, 323. Sklypai nuo 1992 m. buvo privatizuojami pagal preliminarius matavimus, tą atliko ir sklypo Nr. 302 buvę savininkai, kurie privatizavo 302 sklypą 5,76 aro dydžio, o pareiškėja jį (sklypą) įsigijo / nusipirko faktiškai atitinkantį plotą, dydį ir vietą natūroje.

2. Pagal gautą elektroniniu paštu 2014 m. birželio 25 d. V. K. paklausimą / prašymą bendrija pateikė sodo sklypo Nr. 302 fragmentą su pareiškėjos nuosavybės teise valdomo sklypo vieta, fragmento planas buvo pateiktas elektroniniu paštu 2014 m. birželio 25 d. el. p. info@lekofinance.lt pareiškėjai 2014 m. birželio 29 d. ir pakartotinai persiųstas (pareiškėjos prašymu) 2014 m. rugpjūčio 4 d. matininkui G. K. el. p. (duomenys neskelbtini), pagal matininko 2014 m. rugpjūčio 4 d. paklausimą.

3. Sklypas, kurio sąskaita pareiškėja nori pasididinti savo sklypą, yra tarp sklypų Nr. 317, 319, 321, (duomenys neskelbtini) gatvė (registro įrašas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atitinkamai iš kitos pusės Nr. 302, 323, 311, (duomenys neskelbtini) (registro įrašas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis žemės sklypas 1993 m. kovo 3 d. Sodininkų bendrijos „Žara“ visuotinio surinkimo sprendimu, atsisakius įrengti kelią, padalintas pusiau ir leista prižiūrėti, naudotis ir privatizuoti sklypams Nr. 319 ir 321 kas neprieštarauja Sodininkų įstatymo 6 straipsnio 1 daliai. Buvę žemės sklypo, kurio dabartinė savininkė yra pareiškėja, savininkai nereiškė jokių pretenzijų nei dėl šio sklypo priežiūros ar naudojimo.

4. Atsižvelgtina dar ir į tai, kad šiame sklype yra bendrijos lėšomis pastatyta elektros oro linija ir medžius, augančius po ja, būtina atitinkamai genėti, ką betarpiškai darė ir daro sklypų Nr. 319 ir 321 savininkai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sklypai privatizuojami nuo 1992 m. sklypų vieta ir dydžiai buvo nustatomi pagal preliminarius matavimus. Pagal naują bendrijos Žemės formavimo projektą ir vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 8 dalimi „Patvirtinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai“, todėl sklypų dydis, kurie yra priskirti sklypų Nr. 319 ir 321 privatizavimui kaip papildomi sklypai bei šiuo metu tvarkomi ir prižiūrimi, bet kurių sąskaitą pareiškėja nori pasididinti savo sklypą (Nr. 302), yra tarp sklypų Nr. 317, 319, 321, (duomenys neskelbtini) gatvė ir atitinkamai iš kitos pusės Nr. 302, 323, 311, (duomenys neskelbtini).

Visi bendrijos keliai bendrijos sodininkų susirinkimo sprendimu bei vadovaujantis Sodininkų įstatymo 6 straipsniu įregistruoti kaip inžineriniai statiniai valstybiniame registre 2011 m., turi savo unikalius numerius. Sodininkų bendrijos „Žara“ valdybos sprendimais (2004 m. rugsėjo 15 d.) buvo nutarta sudaryti Sodininkų bendrijos „Žara“ priežiūrai jau anksčiau priskirtų ir prižiūrimų teritorijų bendradarbiavimo (Jungtinės veiklos) sutartis, kurių objektas yra bendrijos bendro naudojimo žemės priežiūra. 2007 m. kovo 6 d.

Sodininkų bendrijos „Žara“ visuotinio susirinkimo metu nuspręsta leisti privatizuoti bendrijos narių prižiūrimas teritorijas, suteikiant jiems pirmumo teisę (šis sprendimas atitinka 1993 m. kovo 3 d. visuotinio surinkimo sprendimo turinį). Pagal bendrijos 2009 m. parengtą žemėtvarkos formavimo-pertvarkymo projektą bendrijos teritorijoje valstybinės žemės plote šis sklypas, nepažeidžiant ankstesnių visuotinių bendrijos valdybos priimtų sprendimų, priskirtas atitinkamai sklypų Nr. 319 ir 321 savininkams. Sklypų formavimo-pertvarkymo projektas patvirtintas bendrijos „Žara“ visuotiniu susirinkimu, suderintas su Vilniaus r. savivaldybe, suderintas ir su Vilniaus apskritimi.

Apie visą tai pareiškėja buvo ir yra informuota. Įvertinus pareiškėjos veiksmus, tikėtina, jog kreipdamasi į teismą, ji siekia neatlygintinai padidinti turimą žemės sklypą kitų šalių atžvilgių. Tokie pareiškėjos veiksmai laikytini nesąžiningais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (elektroninės bylos I t., b. l. 165-168) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Sodininkų bendrijos „Žara“ generaliniame plane nubraižytos žemės sklypų ribos yra netikslios. Nepaisant to, kad vizualiai žiūrint žemės sklypų Nr. 302 ir 323 kraštinės sutampa, tai dar nereiškia, kad tie sklypai yra vienodo ploto. Be to, sodininkų bendrijos „Žara“ generalinis planas atspindi tik geografiškai išsidėsčiusius sklypus. Šiame generaliniame plane nėra nurodytas nei mastelis, nei konkretūs žemės sklypų plotai, jų kraštinių ilgiai. Todėl, nustatant konkrečias žemės sklypo ribas, negalima remtis vien tik šiuo generaliniu planu, kaip siekia įrodyti pareiškėja. Todėl nesutiktina su jos pozicija, išdėstyta apeliaciniame skunde, jog „<...> sodo sklypo planai buvo rengiami pagal sodo išplanavimo projektus ir tai reiškia, kad privatizavimo schema turi būti identiška teritorijų planavimo dokumentui“. Pareiškėjos nuomone, privatizavimo schema nėra teritorijų planavimo dokumentas.

2. Pareiškėjos nurodyti argumentai, jog „<...> žemėtvarkos skyrius neįvertino to, kad sklypo Nr. 323 kadastriniai matavimai yra atlikti ir įregistruoti NTR kadastre. Kyla klausimas, kokiu būdu tai turi būti padaryta, asmuo atliko kadastrinius matavimus, juos patvirtino sprendimu NŽT skyriaus viršininkas <...> ir ateina gretimo žemės sklypo savininkas su NŽT išvada ir siūlo pakeisti žemės sklypo ribas bendru sutarimu? Žemėtvarkos skyrius nenurodė, kokie teisės aktai reglamentuoja tokių tvarką keičiant bendrųjų ribą.“, yra neteisingi ir nepagrįsti.

Kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisių gynyba. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja yra atstovaujama profesionalaus teisininko, t. y. advokato padėjėjo, kurio kvalifikacija leidžia teikti konsultacijas dėl asmens pažeistų teisių gynybos. Taip pat pareiškėjai padidinus žemės sklypą Nr. 302 valstybinės žemės ruožo (intarpo) 108 kv. m sąskaita, būtų pažeisti trečiojo suinteresuoto asmens A. D. interesai. Pagal pareiškėjos pageidavimu atliktus matavimus sodo kelias išliktų 6 m, kaip ir yra numatyta generaliniame plane, tačiau pareiškėjos sklypas ribojasi su keliu, o tarp kitoje jo pusėje esančių sklypų Nr. 317 ir Nr. 319 ir kelio yra laisvos valstybinės žemės sklypas (apytiksliai 1 aras).

Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostatas „Sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant ar papildant mėgėjiško sodo teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo pertvarkymo dokumentą atskiros žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, jis ne aukciono būdu pirmiausiai parduodama sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu savininkams, o jeigu šie atsisako – kitiems sodų sklypų savininkams uždarojo aukciono būdu, arba, jeigu jis neįvyksta, atvirojo aukciono būdu.“.

Valstybinės žemės plotas (108 kv. m), kurio sąskaita pareiškėja nori pasididinti savo žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) iki 684 kv. m, yra tarp generaliniame plane pažymėto sodo kelio ir žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tiesiogiai ribojasi su žemės sklypu Nr. 317, Nr. 319. Todėl pagal Žemės reformos įstatymo nuostatas nepriskirtinas žemės sklypui Nr. 302. Pareiškėja nepateikia jokių argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme ir Civiliniame kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą.

3. Pareiškėjos argumentai, jog jos žemės sklypo Nr. 302 ribos turi būti koreguojamos išimtinai tik pagal sodininkų bendrijos „Žara“ generalinį planą, yra neteisingi ir nepagrįsti ir remiantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktu. Tarp trečiojo suinteresuoto asmens ir sodininkų bendrijos „Žara“ 2006 m. rugpjūčio 7 d. buvo pasirašyta bendradarbiavimo (jungtinės veiklos) sutartis greta esančio sklypo (nenaudojamojo kelio teritorijos priežiūros pratęsimui bei sutarties sąlygų įteisinimui iki privatizavimo).

Prižiūrimos teritorijos dydis apie 3 arai. Tačiau nenaudojamo kelio teritorija, kurio pagal nuostatus privalomas plotis 6 metrai, o ilgis – pagal esamų gretimų sklypų kraštinės ilgius, apie 32 metrai, ir tai sudaro ne daugiau kaip 2 arų plotą. Kita teritorijos dalis – tai valstybinės žemės teritorija (intarpas, kurio dydis apytiksliai 1 aras ir esantis tarp nenaudojamo kelio teritorijos ir žemės sklypų Nr. 317, Nr. 319). Būtent šios teritorijos dalies sąskaita pareiškėja ir nori pasididinti žemės sklypą Nr. 302. Valstybinės žemės intarpo tarp kelio teritorijos ir sklypų Nr. 317, 319 dydis apytiksliai paskaičiuotas remiantis UAB „Geoksis“ 2005 m. atliktais žemės sklypų Nr. 317, 319 kadastriniais matavimais, patvirtintais Vilniaus apskrities viršininko įsakymu 2006 m. balandžio mėn. Sklypų Nr. 317, 319 žemės sklypo plane M 1:500 matyti, kad tarp minėtų sklypų ir kelio teritorijos yra valstybinės žemės ruožas.

Būtent dėl to, kad jau 1993 m. kovo 3 d. sodininkų bendrijos „Žara“ visuotinio susirinkimo sprendimu, atsisakius įrengti kelią, kelio teritorija ir tarp sklypų Nr. 317, 319 ir kelio esanti teritorija leista prižiūrėti, naudotis ir privatizuoti. Taip pat pagal sodininkų bendrijos parengtą žemėtvarkos formavimo-pertvarkymo projektą bendrijos teritorijoje valstybinės žemės plote, sklypas, esantis tarp žemės sklypų Nr. 317, 319, 321 ir iš kitos pusės Nr. 302, 323, 311, nepažeidžiant visuotinių bendrijos narių susirinkimų / valdybos posėdžių priimtų sprendimų, priskirtas atitinkamai žemės sklypų Nr. 319 ir 321 savininkams.

Parengtame projekte suformuoti žemės sklypai Nr. 319-1, 321-1, apjungiant juos į vieną turtinį vienetą. Pažymėtina, kad sodininkų bendrijos keliai, bendrijos narių susirinkimo sprendimu bei vadovaujantis Sodininkų įstatymo 6 straipsniu įregistruoti kaip inžineriniai statiniai valstybiniame registre 2011 m., turi savo unikalius numerius. Kelias, kurį bendrija atsisakė įrengti, valstybiniame registre neįregistruotas ir neturi inžinerinio statinio unikalaus numerio. Tokiu būdu buvusi kelio teritorija, esanti tarp žemės sklypų Nr. 317, 319, 321 ir iš kitos pusės 302, 323, 311 iš viso nepriskirtina kaip kelias, t. y. suformuotas žemės sklypas, kurio dalis yra valstybinė žemė, kuri tiesiogiai ribojasi su žemės sklypais Nr. 317 ir 319.

Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, jog pareiškėja, nuosavybės teise įsigydama žemės sklypą Nr. 302 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), privalėjo susipažinti su visais įsigyjamo žemės sklypo dokumentais, įskaitant ir sodininkų bendrijos „Žara“ generalinį planą, privatizavimo schemą ir su buvusiu savininku išsiaiškinti visus kilusius klausimas. Taigi, aplinkybę, kad sodininkų bendrijos „Žara“ generalinis planas nėra tikslus, pareiškėja turėjo žinoti jau sudarant žemės sklypo Nr. 302 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį.

Įvertinus pareiškėjos veiksmus, tikėtina, jog kreipdamasi į teismą, ji siekia savanaudiškai ir pažeisdama kitų žemės sklypų savininkų interesus padidinti turimą žemės sklypą. Tokie pareiškėjos veiksmai laikytini neteisėtais ir nesąžiningais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija ir 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Pareiškėjos apeliacinis skundas, priimtas teisme 2015 m. birželio 29 d. yra pasirašytas pareiškėjos atstovo advokato padėjėjo Valerijaus Novikovo.

ABTĮ 130 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo, advokatas arba atstovas pagal įstatymą. Šioje teisės normoje advokato padėjėjui tokia teisė nėra numatyta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, laikosi pozicijos, kad nustatyti apribojimai advokato padėjėjui – galimybė atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose – reiškia draudimą advokato padėjėjui atlikti atitinkamus veiksmus apeliacinės instancijos teisme (žr. 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-114/2011).

Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad apeliacinis skundas paduotas asmens, neturinčio tokios teisės, apeliacinis procesas yra nutraukiamas (ABTĮ 134 str. 7 d.).

Remdamasi išdėstytais argumentais bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 7 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

apeliacinį procesą pagal pareiškėjos V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas