2015-11-11 Nr. AB-21771-3-61-3-03705-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1234-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03705-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. T. skundą atsakovui Teisėjų tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja A. K. T. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriuo ji skundžia Teisėjų tarybos „atsirašinėjimą dėl teisėjo E. M. drausminės bylos iškėlimo“.

Kadangi pareiškėjos skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus reikalavimus, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y.: patikslinti skundą, nurodant konkretų atsakovą (-us) bei konkrečius skundžiamus sprendimus (jų datą bei numerį) ir suformuluoti su šiais sprendimais susijusį (-ius) savarankišką (-us) reikalavimą (-us), pateikti teismui 28 Eur žyminio mokesčio kvitą arba įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjos sunkią finansinę padėtį.

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 4, 6 ir 8 punktus pareiškėjo skunde (prašyme), be kita ko, turi būti nurodyta tarnautojo, kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas), pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data bei pareiškėjo reikalavimas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 8 punktą, skundo reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus, toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir kad jis atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis, numatytas ABTĮ 88 straipsnyje.

Administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, inter alia gali priimti vieną iš nurodytų sprendimų: panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį), įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. Iš pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių bei kartu su skundu teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja su 2015 m. birželio 15 d. skundu dėl galimo teisėjo E. M. piktnaudžiavimo tarnyba kreipėsi į Teisėjų tarybą, kuri jai atsakė 2015 m. liepos 2 d. raštu Nr. 36P-170-(7.1.9).

Tačiau skunde pareiškėja nenurodo jokio atsakovo bei konkrečių veiksmų ar sprendimų (jų datų bei numerių), kuriuos skundžia. Prie skundo teismui prideda minėtą Teisėjų tarybos 2015 m. liepos 2 d. raštą Nr. 36P-170-(7.1.9), taip pat Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. gegužės 29 d. raštą Nr. (8.6-74)SD-3444, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. birželio 1 d. raštą Nr. (1.23)7R-3673, tačiau jokių savarankiškų reikalavimų, susijusių su šiais ar kokiais nors kitais raštais, pareiškėja skunde neformuluoja.

Pareiškėja teismui taip pat pridėjo 2015 m. liepos 10 d. prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atleidimo nuo žyminio mokesčio institutas išimtinai siejamas tik su sunkia fizinio asmens finansine padėtimi. ABTĮ 41 straipsnyje nustatyta, jog administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiga įrodyti sunkią finansinę padėtį tenka pareiškėjui (2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-873/2011).

Pagal ABTĮ 41 straipsnį, prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais. Sunki finansinė padėtis gali būti įrodinėjama įvairiais duomenimis. Asmens sunkią turtinę padėtį gali įrodyti duomenys iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, pajamų ir turto deklaracijos už atitinkamą laikotarpį (2008 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-393/2008), duomenys apie draudžiamąsias pajamas, gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-148/2010) ir kita.

Kartu su skundu teismui pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Todėl pareiškėja įpareigota pateikti teismui 28 Eur žyminio mokesčio kvitą arba įrodymus, pagrindžiančius jos sunkią finansinę padėtį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjai nustatytas terminas trūkumams pašalinti, t. y.: patikslinti skundą, nurodant konkretų atsakovą (-us) bei konkrečius skundžiamus sprendimus (jų datą bei numerį) ir suformuluoti su šiais sprendimais susijusį (-ius) savarankišką (-us) reikalavimą (-us), pateikti teismui 28 Eur žyminio mokesčio kvitą arba įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjos sunkią finansinę padėtį.

Teisme 2015 m. rugpjūčio 13 d. gautas pareiškėjos skundo patikslinimas, kuriuo prašoma „priimti garbingą sprendimą, Europos Sąjungos teisinės valstybės, pagal teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus.“.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjos skundą nutarė laikyti nepaduotu (ABTĮ 37 str. 1 d.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjai. Teismas išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

Teismas konstatavo, kad teisme 2015 m. rugpjūčio 13 d. gautas pareiškėjos skundo patikslinimas, kuriuo 2015 m. liepos 20 d. nutartyje nustatyti trūkumai nepašalinti, t. y. patikslintame skunde nenurodytas konkretus atsakovas, nenurodyti konkretūs skundžiami veiksmai (raštai, jų datos, numeriai), nesuformuluoti konkretūs ir aiškūs reikalavimai, atitinkantys ABTĮ 88 straipsnyje nustatytas teismo galimas priimti sprendimų rūšis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį; „panaikinti Teisėjų tarybos atsirašinėjimą“; „įpareigoti teismą atlikti veiksmus, kuriuos turėjo atlikti, bet neatliko“; „nustatyti pažeidimus ir teisėtumą“.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia iš esmės tuo, jog teismo nutartis yra nepagrįsta, o teismo nutartį pasirašęs teisėjas Rytis Krasauskas „globoja sukčiavimą stambiu mastu“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėja ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundą nutarta laikyti nepaduotu (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ numato, jog teismui pateikiamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24, 39 straipsniuose numatytus reikalavimus.

Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas neatitiko ABTĮ keliamų reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y.: patikslinti skundą, nurodant konkretų atsakovą (-us) bei konkrečius skundžiamus sprendimus (jų datą bei numerį) ir suformuluoti su šiais sprendimais susijusį (-ius) savarankišką (-us) reikalavimą (-us), pateikti teismui 28 Eur žyminio mokesčio kvitą arba įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjos sunkią finansinę padėtį.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje teisingai nustatė, kad pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 13 d. pateiktu procesiniu dokumentu nepašalino teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartyje nustatytų trūkumų, t. y. patikslintame skunde nenurodė konkretaus atsakovo, nenurodė konkrečių skundžiamų veiksmų (raštų, jų datų, numerių), nesuformulavo konkrečių ir aiškių reikalavimų, kurie atitiktų teismo kompetencijos ribas, numatytas ABTĮ 88 straipsnyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundo reikalavimas: „Priimti garbingą sprendimą, Europos Sąjungos teisinės valstybės, pagal teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus“ (atkartotas pažodžiui 2015 m. rugpjūčio 13 d. patikslinto skundo reikalavimas), nėra tinkamas reikalavimas, kuris galėtų būti priimtas administraciniame teisme.

Pareiškėjos pateiktame patikslintame skunde skundo trūkumai išliko, todėl skundas, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai laikytas nepaduotu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ABTĮ 148 straipsnis numato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus dvidešimt antrame skirsnyje numatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog vadovaujantis ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punktu pareiškėja pateiktame atskirajame skunde privalėjo nurodyti įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas (atskirojo skundo juridinį pagrindą). Pareiškėja teiginių dėl skundo reikalavimų priimtinumo nagrinėjimui teisme atskirajame skunde nepagrindė jokiomis konkrečiomis byloje užfiksuotomis aplinkybėmis bei objektyviais įrodymais, t. y. neįrodė, jog pareiškėjai nepagrįstai buvo taikytas skundo trūkumų šalinimo institutas, numatytas ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje, ar (ir) kad pareiškėja pašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartyje įvardytus skundo trūkumus. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas yra nepagrįstas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą. Dėl įvardytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais argumentais. Atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius