Legislator Case Law & Legislation
13bca651-47fc-4dc2-bb28-c3939c3cf388 AI generated

13bca651-47fc-4dc2-bb28-c3939c3cf388 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 13bca651-47fc-4dc2-bb28-c3939c3cf388
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. J. apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-243-237/2010 pagal ieÅ¡kovės J. J. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį kooperatinei bendrovei „Raseinių prekyba“ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, delspinigių už neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikÄ bei neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

13bca651-47fc-4dc2-bb28-c3939c3cf388 · Å iaulių apygardos teismas: J. apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-243-237/2010 pagal ieÅ¡kovės J. J. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį kooperatinei bendrovei „Raseinių prekyba“ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, delspinigių už neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikÄ bei neturtinės žalos atlyginimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja B

Pranešėja B. Simonaitienė                                                            Â

                                         Â

Teisėja D.

Kregždienė                                                                Â

  Civilinė byla Nr. 2A-64-372/2011

                                                                                      Â

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00133-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.;121.21

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 17 d. Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės, kolegijos teisėjų: Danutės Burbulienės ir Rasos Bartašienės, sekretoriaujant Dianai Tarozienei,

dalyvaujant ieškovei J. J., atsakovės atstovei R. V., viešame

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. J. apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo

2010 m. spalio 8 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-243-237/2010 pagal ieÅ¡kovės J. J. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį kooperatinei bendrovei „Raseinių prekyba“ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, delspinigių už neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikÄ bei neturtinės žalos atlyginimo.

   Teisėjų kolegija

nustatė:

                   Â

                                        I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovė J. J. ieÅ¡kiniu kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama   priteisti iÅ¡ atsakovės KB „Raseinių prekyba“: 1) 15123,51 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio; 2) 877,25 Lt delspinigių nuo 15123,51 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-09-12 iki 2010-02-05; 3) vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ nuo 2009-09-12 iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 4) 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 5) 600 litų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (2-5 b. l., 1 t.).

           IeÅ¡kovė nurodė, kad pagal 2008-06-13 sudarytÄ neterminuotÄ darbo sutartį ji buvo priimta dirbti budėtoja atsakovės vieÅ¡butyje „Rasa" nuo 2008-06-16, nustatant 4 val. darbo dienos trukmę, o atsakovė įsipareigojo jai mokėti 0,5 minimalios mėnesinės algos ir priemokÄ iki 50 %. KiekvienÄ mėnesį ji gaudavo skirtingÄ priemokÄ , dėl priemokų pretenzijų neturi. Ji iÅ¡ darbo atleista 2009-09-12, su atleidimu sutiko ir jo neginčijo. Tačiau darbdavys su ja neatsiskaitė pilnai, nesumokėjo jos viso uždarbio, nes ji dirbo ne po 4 valandas, o žymiai daugiau. Atsakovas skaičiavo tik už 4 val., kiek užraÅ¡ydavo tabelyje. Ji pati vedė savo atskirÄ darbo laiko apskaitÄ . 2009-09-23 parašė pareiÅ¡kimÄ , kad iÅ¡mokėtų jai už visÄ dirbtÄ laikÄ , bet per mėnesį laiko atsakymo iÅ¡ atsakovės negavo, tada kreipėsi į Valstybinę darbo inspekcijÄ . Å i patikrino ir rado pažeidimų, bei surašė atsakovei reikalavimÄ paÅ¡alinti pažeidimus. Po to atsakovė 2009-12-21 pervedė jai 3154,04 Lt darbo užmokesčio ir 120,96 Lt delspinigių. Gavus darbo inspekcijos iÅ¡vadas, direktorius pasiÅ«lė iÅ¡mokėti 1500 litų, tačiau ji nesutiko. Tačiau ir darbo inspekcija suskaičiavo ne visÄ jos faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ , jai dėl likusių pretenzijų pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ . Dirbdama dėl to, kad darbdavys sumoka ne visÄ atlyginimÄ , į jį nesikreipė ir pretenzijų nereiÅ¡kė, darbo sutarties keisti neprašė, nes bijojo bÅ«ti atleista iÅ¡ darbo.

                       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 8 d. sprendimu ieškovės J.

J. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė jai iÅ¡ atsakovės kooperatinės bendrovės „Raseinių prekyba“ 1732,40 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ Â ir 300 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų. Kitoje dalyje

ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės kooperatinės bendrovės „Raseinių prekyba“

9,15 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ (58-61 b. l., 2 t.).

 Teismas nustatė, kad atsakovė po atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovei papildomai sumokėjo 3154,04 Lt jai nesumokėto darbo užmokesčio bei 120,96 Lt delspinigių, Valstybinei darbo inspekcijai nustačius pas darbdavį pažeidimus. Teismas sprendė, kad atsakovė 2009-12-21 atsiskaitė su ieÅ¡kove už jai netiksliai skaičiuotÄ ir mokėtÄ darbo užmokestį jos darbo laikotarpiu, jai papildomai sumokėdama už darbÄ Å¡venčių metu, savaitgaliais ir virÅ¡valandinį bei naktinį darbÄ . Nurodė, kad iÅ¡mokėjimas yra atliktas pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pagal kasos žurnalo duomenis. Teismas sprendė, kad nenustatyta ir nepateikta jokių įrodymų, kad liko dar neapmokėta ieÅ¡kovei darbo užmokesčio dalis, paÅ¡alinus Å¡iuos pažeidimus.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės darbo užmokestį už darbÄ , kurį jos aiÅ¡kinimu, ji dirbo ir kuris nebuvo fiksuojamas darbo apskaitos dokumentuose, t.y., ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti darbo užmokestį už darbÄ , kuris nebuvo numatytas darbo sutartyje. Teismas laikė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji dirbo daugiau nei jai priklausė pagal darbo sutartį. Pačios ieÅ¡kovės vestÄ darbo laiko apskaitÄ teismas nelaikė įrodymu, nes darbuotojo darbo laikas apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie yra pildomi ir tvirtinami įstatymu nustatyta tvarka. Teismas vertino tai, kad ieÅ¡kovė iki atleidžiant jÄ iÅ¡ darbo nė karto nesikreipė pas darbdavį nei dėl darbo sutarties pakeitimo, nei dėl darbo laiko apskaitos, nei dėl jai mokamo darbo užmokesčio. Darbo laikotarpiu jÄ tenkino susiklostę darbo santykiai, darbo sÄ lygos, todėl teismas laikė, kad ieÅ¡kovė negali reikalauti daugiau, nei buvo numatyta darbo sutartyje. Kadangi reikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėto 15123,51 Lt darbo užmokesčio teismas laikė nepagrįstu, netenkino reikalavimo priteisti jai 877,25 Lt delspinigių nuo 15123,51 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-09-12 iki 2010-02-05.

Kadangi atsakovė su ieÅ¡kove visiÅ¡kai atsiskaitė tik 2009-12-21, teismas už laikotarpį nuo 2009-09-13 iki 2009-12-21 iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , tai yra 1732,40 Lt (neatskaičius mokesčių).Â

IeÅ¡kovės reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės jos neturtinės žalos atlyginimui 10000 Lt teismas netenkino, nes laikė, kad ieÅ¡kovei priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ yra pakankama kompensacija už jos patirtus nepatogumus. Teismas ieÅ¡kovei priteisė tik dalį jos patirtų advokato iÅ¡laidų ruoÅ¡iant procesinius dokumentus, nes laikė, kad faktiÅ¡kai parengtas tik vienas dokumentas – ieÅ¡kinys teismui. IÅ¡ atsakovės teismas priteisė turėtas paÅ¡to iÅ¡laidas.

               Â

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

Apeliaciniu

skundu ieÅ¡kovė J. J. praÅ¡o pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimÄ ir

patenkinti ieškinį visiškai (65-66 b. l., 2 t.). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantė

nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad dirbo pilnÄ darbo krÅ«vį, todėl

teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dėl 15123,51 Lt neišmokėto darbo užmokesčio. Teismui pateiktos pačios ieškovės vesta darbo laiko apskaita bei Valstybinės darbo inspekcijos išvados patvirtina tai, kad atsakovė nesumokėjo ieškovei priklausančio darbo užmokesčio. Teismas nepagrįstai nesirėmė pateikta pačios ieškovės vesta darbo laiko apskaita, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neturi teisės pati vesti darbo laiko apskaitos.

2. Apeliantė teigia, kad teismas nebuvo aktyvus ir neištyrė bylos esmės, reikiamai nepatikrino aplinkybių, kad ieškovės faktiškai dirbtas laikas neatitiko apskaitomo darbo laiko.

 3. Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad neturtinės žalos atsakovė atlyginti neprivalo, nes priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ jau yra pakankama kompensacija už patirtus nepatogumus.

4. Teismas nepagrįstai priteisė tik dalį ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė KB „Raseinių prekyba“ praÅ¡o Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti (71-72 b. l. 2 t.). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

IeÅ¡kovės pateikto faktiÅ¡kai dirbto laiko skaičiavimo teismas pagrįstai nelaikė raÅ¡ytiniu įrodymu, nes tai nėra joks dokumentas, tai yra pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas, tik pateiktas raÅ¡tu. Teismas teisingai įvertino ieÅ¡kovės pateiktÄ Ä¯rodymÄ ir palyginęs jį su kitais byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais - darbo sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, įsakymais, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, darbo grafikais, LR valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo aktu, nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė savo ieÅ¡kinio reikalavimo

priteisti jai darbo užmokestį, didesnį, negu sutarta darbo sutartyje. Teismas buvo pakankamai aktyvus ir padėjo ieškovei surinkti visus reikalingus įrodymus,

kurių ji negalėjo teismui pateikti, iškvietė liudytojus. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno

naujo įrodymo, kuris nebuvo teismo iÅ¡reikalautas, nei vienos aplinkybės, kuriÄ ji kėlė, bet teismas neįvertino. Teismas teisingai atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, susijusias su pažeminimu, ieÅ¡kovė teismui nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija analizuoja visus apelianto motyvus, kuriuos jis išdėstė savo apeliaciniame skunde. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendžiant, kokiais atvejais darbuotojui turi būti atlyginama neturtinė žala, būtina laikytis bendrųjų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ir kriterijų, suformuluotų CK 6.250 straipsnyje. Teismų praktikoje yra suformuluota, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus,

nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai

iÅ¡gyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmÄ , tiek savarankiÅ¡ki), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Pažymėtina tai, kad neturtinės žalos dydis, iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad jų dydį nustato teismas, o ieÅ¡kovas turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingų kriterijų. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d.. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus. Teismų praktikoje taip pat suformuluota, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimÄ teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalÄ , tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas savaime nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimÄ bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala).

Tai, kad atsakovė pažeidė įstatymÄ ir ieÅ¡kovė buvo priversta dirbti daugiau, nei nustatyta Å¡alių sudarytoje darbo sutartyje bei lokaliniuose atsakovės dokumentuose – Darbo tvarkos taisyklėse (27–38 b.l., 1 t.) bei Darbo apmokėjimo nuostatuose (24–25 b.l., 1 t.), konstatuota Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2009 m. lapkričio 24 d. Reikalavime paÅ¡alinti pažeidimus R1 0451-0818 (46–47 b.l., 1 t.). Kad atsakovė įvykdė Å¡ios institucijos pavedimus, matyti iÅ¡ papildomo atsiskaitymo (10 b.l.,1 t.). Pati ieÅ¡kovė neginčija, kad darbdavys papildomai sumokėjo 3275 Lt, tačiau tai buvo padaryta tik jai aktyviai ginant savo teises – kreipiantis į Valstybinę darbo inspekcijÄ . Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė iÅ¡ tikrųjų pažeidinėjo įstatymų nuostatas, atimdama galimybę ieÅ¡kovei gauti nustatytÄ darbo užmokestį, dirbti pagal darbo sutartyje numatytÄ darbo laikÄ . Negalima nuginčyti to fakto, kad tokie darbdavio veiksmai kėlė ieÅ¡kovei streso bÅ«senÄ . Nėra nuginčyta, kad ieÅ¡kovė buvo žeminama ir tuo, kad buvo priversta reikalauti jai priklausančių iÅ¡mokų už atliktÄ darbÄ . Atsakovės atstovė patvirtino, kad direktorius siÅ«lė ieÅ¡kovei 1000 Lt (54 b.l., 2 t.). Tai reiÅ¡kia, kad darbdavys neskubėjo vykdyti Reikalavimo paÅ¡alinti pažeidimus, su ieÅ¡kove atsiskaitė tik po mėnesio.  Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės pergyvenimai negali bÅ«ti laikomi hiperjautraus žmogaus pojūčiais, atsižvelgiant  ir į tai, kad ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo ir turėjo registruotis darbo biržoje (13 b.l., 1 t.). Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei padaryta neturtinė žala sudaro 1000 Lt.

Dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo.

Darbo kodekso

141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ . Teismų praktikoje nustatyta, kad Å¡ios normos taikyme bÅ«tina nustatyti 2 aplinkybes: neatsiskaitymo laiku faktÄ ir faktÄ , kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, o su darbuotojo kaltės nebuvimu. Jei darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų pasekmių dėl neatsiskaitymo laiku. IeÅ¡kovė reikalauja taikyti Å¡ias pasekmes, todėl teismas privalo tenkinti jo reikalavimÄ dėl uždelsimo atsiskaityti su ja po darbo sutarties nutraukimo. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad jei neatsiskaitoma už sumÄ , mažesnę nei vidutinis darbuotojo darbo užmokesčio dydis, Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatyta iÅ¡moka gali bÅ«ti priteisiama mažesnė, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais pagrįstÄ darbdavio teisės pažeidimo sankcijos darbdaviui taikymÄ . Å ioje byloje gi ieÅ¡kovei nesumokėta ir priteistina suma yra didesnė nei vidutinio jos darbo užmokesčio dydis. Tačiau įvertinama ir tÄ aplinkybė, kad 2009 m. gruodžio 21 d. ieÅ¡kovei darbdavys iÅ¡mokėjo visas jai priklausančias su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskaičiavo ieÅ¡kovei nesumokėto darbo užmokesčio sumÄ nuo 2009-09-13 iki 2009-12-21 ir jį priteisė. Â

Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytus. Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovo padaryti paskaičiavimai, įvykdžius Valstybinės darbo inspekcijos pavedimus, yra neteisingi. Jos pačios pateikti paskaičiavimai (11–12 b.l., 1 t.) prieÅ¡tarauja teisėjų kolegijai pateiktai pamainos priėmimo-perdavimo lentelei (81–82 b.l., t.2). IÅ¡ esmės ieÅ¡kovės reikalavimai grindžiami tik jos pačios paskaičiavimais, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo pripažinti, kad reikalavimas priteisti 15123,51 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio nepagrįstas. Tokiu atveju taip pat nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl delspinigių priteisimo.

Dėl teismo pasyvumo, nagrinėjant bylÄ

Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko visų įrodymų, todėl nebuvo atskleista visa bylos esmė, nepatikrintos keliamos abejonės. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teismas patenkino visus ieÅ¡kovės praÅ¡ymus – iÅ¡reikalavo dokumentus iÅ¡ atsakovo, atliko užklausÄ ir prijungė prie bylos Raseinių rajono policijos komisariato NutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ . Taip pat buvo iÅ¡reikalauta medžiaga iÅ¡ Valstybinės darbo inspekcijos (51–105 b.l., 1 t., 1–8 b.l., 2 t.). ieÅ¡kovės praÅ¡ymu iÅ¡kviesti į posėdį ir apklausti liudytojai (55–56 b.l., 2 t.). Teismas buvo atsisakęs prijungti ieÅ¡kovės pateiktas pamainos perdavimo lenteles, tačiau tai padarė kolegija. Tokiu atveju negalima daryti iÅ¡vados, kad teismas bÅ«tų neįvertinęs surinktų įrodymų ir nepadaręs motyvuotų iÅ¡vadų. Kiekviena Å¡alis turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos (CPK 178 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK

185 straipsnio 1 dalis). Kolegija sutinka, kad darbo bylose teismas turi būti aktyvus, tačiau tai neturi pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo principo (CPK

17 straipsnis). Ieškovė buvo tinkamai atstovaujama, ji naudojosi kvalifikuota teisine pagalba. Įvertintina ir tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu neprašė išreikalauti kokių nors papildomų įrodymų, kurių ji negalėtų gauti.

Kolegija nėra saistoma pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl iš esmės įvertina byloje surinktus įrodymus, teismo padarytas išvadas, analizuoja apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus. Tačiau ir apeliacinėje instancijoje nebuvo prašoma išreikalauti kokių nors įrodymų, nors CPK 314 straipsnio nuostata leidžia tai daryti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje yra pateiktas Pinigų priėmimo kvitas, kuriuo ieÅ¡kovė sumokėjo advokatei už dokumentų suraÅ¡ymÄ (17 b.l., 1 t.). Pripažintina, kad bÅ«tent dėl atsakovo veiksmų ieÅ¡kovė buvo priversta kreiptis į teismÄ dėl savo teisių gynimo. Nors teismui konstatavus jos materialinių reikalavimų pagrįstumÄ iÅ¡ dalies, atsakovas tuo pačiu prisiėmė rizikÄ turėti bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kolegija pripažįsta, kad Å¡iame ginče stipresnioji proceso Å¡alis buvo bÅ«tent atsakovas, turėjęs galimybę tinkamai iÅ¡spręsti kilusiÄ problemÄ iki kreipimosi į teismÄ . Tačiau kolegija taip pat pripažįsta, kad nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, turi bÅ«ti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistinÄ ar ginčijamÄ ), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

Visais atvejais byloje sprendimÄ priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos. Nagrinėjamoje byloje nors užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ pirmosios instancijos teisme dydis nevirÅ¡ija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiÅ¡kai turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, 300 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimas atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus.

IeÅ¡kovei buvo suteikta  nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 procentų ( 48 b.l., 2 t.). Pažymoje dėl patirtų valstybės iÅ¡laidų nurodyta 640 Lt suma (62 b.l., 2 t.). Kadangi Å¡i suma gauta 2010-10-05, t.y. jau baigus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, Å¡is klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas apeliacinėje instancijoje. IeÅ¡kovė buvo pateikusi 4 reikalavimus. Du iÅ¡ jų tenkinami iÅ¡ dalies. Tokiu atveju iÅ¡ atsakovės priteisiama 320 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

           Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimÄ pakeisti dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti ieÅ¡kovei J. J. ( a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovo kooperatinės bendrovės „Raseinių prekyba“ ( įmonės kodas 172280829, buveinė Maironio g. 2, LT-60169 Raseiniai) 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės kooperatinės bendrovės „Raseinių prekyba“ ( įmonės kodas 172280829, buveinė Maironio g. 2, LT-60169 Raseiniai) 320 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

Kolegijos

pirmininkė                                                            Birutė

Simonaitienė

Teisėjai                                                                                 Â

Rasa Bartašienė

                                                                                              Â

Danutė Burbulienė