13bc4bef-c244-4900-8bc6-2ea0de04728b · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Kęstutis Dargužis              Baudžiamoji byla Nr. 1A-457-245/2015Teisėjas Virginijus Kalkauskas             Teisminio proceso Nr. 1-63-1-00264-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.6.3.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorams Mindaugui Sabaičiui, Mariui Venskūnui, nuteistajam J.

P., jo gynėjoms advokatėms Angelei Fominienei, Reginai Agrbai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. P. ir nukentėjusiojo G. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo: J. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 10 p., ir jam skirta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę, subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2014-05-16 nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-09 nuosprendžiu paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta 6 (Å¡eÅ¡i) metai laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013-08-30 iki 2013-12-19.Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė, iÅ¡ dalies atlikta pagal Panevėžio apygardos teismo 2014-05-16 nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-09 nuosprendį.IÅ¡ nuteistojo J.

P. Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 3548,89 Lt (1027,83 Eur) G. D. gydymo iÅ¡laidų.IÅ¡ nuteistojo J. P. priteistos proceso iÅ¡laidos – 5053 Lt (1463,45 Eur) ekstradicijos iÅ¡laidoms padengti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : J. P. nuteistas už tai, kad jis, 2011-05-23, apie 7.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kerÅ¡taudamas nukentėjusiajam G. D. už pastarojo pilietinės pareigos vykdymÄ , t. y. duotus parodymus kitame ikiteisminiame tyrime, bendrais veiksmais parvertė nukentėjusįjį ant žemės ir tyčia spardė suduodamas nenustatytÄ smÅ«gių skaičių bei tyčia užšoko ant nukentėjusiojo veido kairės pusės, ir taip padarė poodines kraujosruvas veido kairėje pusėje, kairio virÅ¡utinio žandikaulio sinuso lūžimÄ , kairio skruostikaulio lanko lūžimÄ , kairės akiduobės dugno bei iÅ¡orinės sienelės lūžimus ir tokiu bÅ«du bendrais veiksmais su nenustatytu asmeniu padarė nukentėjusiajam G.

D. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniame skunde J. P. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-01-23 nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ . Skunde nurodo, jog buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Nuosprendis pagrįstas nepaÅ¡alintomis prielaidomis, netinkamai subendrintos bausmės. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies seka, kad nukentėjusysis Panevėžio policijos komisariate ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie pablogino apelianto procesinę padėtį, tačiau J.

P. vertinimu, taip nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo vertinta aplinkybė, kad pats nukentėjusysis parodė, jog jis ėjo į J. P. namus, prisijungė prie Jono ir jo draugo. IÅ¡ 2011-05-25 nukentėjusiojo parodymų matyti, kad apklausos metu jis atsisakė pasiraÅ¡yti, motyvuodamas esÄ neprisimena savo sužalojimo aplinkybių. Nukentėjusysis teigė, kad vartoja nuskausminamuosius vaistus, dėl kurių jam sunku susikaupti, tačiau byloje nėra duomenų apie jo tuo metu vartotus vaistus bei jų įtakÄ duotiems parodymams.

Apsiribota nukentėjusiojo tvirtinimu, kad jis jaučiasi gerai, jo sveikata stabili. Nukentėjusysis taip pat iÅ¡vardino sÄ raÅ¡Ä daiktų, kurie sumuÅ¡imo metu iÅ¡ jo buvo pasisavinti, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtas sprendimas nutraukti tyrimÄ apelianto atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, kad jis šį turtÄ galimai pagrobė. Faktas, kad nukentėjusysis G. D. vienos paros laikotarpiu buvo sužalotas du kartus nustatyta objektyviais duomenimis – specialisto iÅ¡vada Nr. G 1623/11 (02) ir specialisto iÅ¡vada Nr. PG 2208/11 (02), tačiau teismas rėmėsi pirminiais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos laikė nuosekliais, nors tai paneigia bylos medžiaga.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, rėmėsi liudytojos J. D. parodymais, kuri yra nukentėjusiojo sutuoktinė, todėl buvo suinteresuota bylos baigtimi. Byloje esančių prieÅ¡taravimų traktavimas jo nenaudai, apelianto teigimu, yra BPK 300 str. 1 d. ir EŽTK 6 str. 1 d. pažeidimas.Skunde pažymima ir tai, kad į jam paskirtÄ bausmę nebuvo įskaitytas suėmimo laikas nuo jo sulaikymo užsienio valstybėje momento iki perdavimo pagal ekstradicijÄ Lietuvos Respublikai. Å ie faktai yra nustatyti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ir turi prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje.

Taigi, jam turėjo bÅ«ti į bausmės laikÄ Ä¯skaičiuotas laikotarpis nuo 2013-06-23 sulaikymo Å vedijoje iki 2013-08-30 patalpinimo į areÅ¡tinę Lietuvoje.Apeliaciniame skunde nukentėjusysis G. D. praÅ¡o iÅ¡teisinti J. P., nes pastarasis nėra susijęs su Å¡iuo nusikaltimu. Pažymi, kad teismas turi vadovautis jo parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, jo pirminiais parodymais praÅ¡o nesivadovauti, nes buvo gydomas stipriais antidepresiniais vaistais, nuo kurių stringa atmintis, gali nesuvokti aplinkos, be to, tuo metu turėjo stipriÄ traumÄ .

Dar kartÄ paaiÅ¡kina visas aplinkybes, t. y. įvykio metu su pažįstamu buvo restorane „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo sužalotas Å¡aunamu ginklu į kojÄ . IÅ¡ ten buvo nuvežtas į Kauno klinikinę ligoninę, jam suteikta pirminė medicinos pagalba ir jo žmonos draugė jį parvežė iki namų (duomenys neskelbtini). Grįžus žmonos draugė nuėjo pas jį į namus, kur buvo jo žmona, o jis susirinko daiktus iÅ¡ automobilio ir ėjo namų link, kai tuo momentu, nematė iÅ¡ kur, buvo užpultas ir sumuÅ¡tas.

Buvo praradęs sÄ monę, jÄ atgavęs, nuėjo iki J. P., kuris gyvena kaimynystėje. J. P., pamatęs, kad jis yra kruvinas, sumuÅ¡tas, pasiÅ«lė eiti į namus. Jam sÄ monė tai dingdavo, tai vėl trumpam atsirasdavo, buvo tik kÄ grįžęs iÅ¡ ligoninės, kur jam buvo suleista raminamųjų, nuskausminamųjų. Ar J. P. lydėjo jį iki namų, ar ne, nepamena, sÄ monę atgavo tik ligoninėje. Taigi, pas J. P. jis buvo nuėjęs jau po sumuÅ¡imo, todėl Å¡is negalėjo padaryti nusikaltimo, už kurio padarymÄ yra nuteistas.Atsikirtime į nukentėjusiojo G.

D. apeliacinį skundÄ nuteistojo J. P. gynėja advokatė Regina Agrba su skundo motyvais sutinka ir praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-01-23 nuosprendį, J. P. dėl BK 138 str. 2 d. 10 p. numatyto nusikaltimo iÅ¡teisinti. Taip pat praÅ¡oma į teismo posėdį kviesti nukentėjusįjį, kaltinamÄ jį, liudytojus J. D.-R. ir R. Å .. Teismo posėdyje nukentėjusysis G. D. prašė J. P. iÅ¡teisinti, nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo J.

P. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, nukentėjusiojo G. D. apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistasis skunde nurodo, kad yra nuteistas nepagrįstai, netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, remiantis prielaidomis, taip pat netinkamai subendrintos bausmės. Taigi apeliantas, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iÅ¡ esmės teigia, kad nagrinėjant jo baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatos.Teisėjų kolegija sutinka, jog buvo padaryti pažeidimai teisingai kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ bei jos padarymo aplinkybes, tačiau J.

P. kaltės įrodytumo klausimas yra nustatytas tinkamai, iÅ¡teisinti apeliantÄ , neįrodžius, jog jis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ , nėra pagrindo.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Kauno apylinkės teismo teisėjas pakankamai iÅ¡samiai motyvavo bei argumentavo, kodėl remiasi nukentėjusiojo G. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisminio nagrinėjimo metu. Taip pat buvo remtasi liudytojų G. G., J. D., D. P. parodymais, specialisto iÅ¡vadomis Nr. G 1623/11(02) ir Nr. pG 2208/11(02), parodymo atpažinti protokolu, kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. IÅ¡analizuotų įrodymų visetas leido teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad G. D. 2011-05-23, (duomenys neskelbtini) esančiame bute buvo sužalotas bÅ«tent J.

P.. Kadangi nuteistasis ginčija atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , todėl siekiant paÅ¡alinti abejones bei tinkamai patikrinti skundžiamÄ nuosprendį, buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu apie joms žinomas aplinkybes liudytojomis buvo apklaustos J. R. (buvusi D.) bei R. Å ., taip pat nukentėjusysis G. D.. Liudytoja J. R. iÅ¡ esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t. y. kad apie savo vyro G. D. sužalojimÄ sužinojo iÅ¡ paties G. D.. Å is jai pasakė, kad buvo sumuÅ¡tas J.

P. ir pastarojo bute kartu buvusio nežinomo asmens. Taip pat patvirtinti parodymai, jog G. D. iÅ¡ ligoninės buvo parvežtas jos draugės R. Å ., tačiau G. D. į butÄ negrįžo. Ji matė, kaip jos buvęs vyras iÅ¡ su savimi turėtos vyriÅ¡kos rankinės iÅ¡sitraukė automatiÅ¡kai iÅ¡Å¡okantį peilį ir jį atlenkęs bei laikydamas rankoje išėjo iÅ¡ jų namų kiemo link netoliese esančio J. P. namo laiptinės. Vis dėlto, J. R. savo ankstesnių parodymų pilna apimti netvirtino, t. y. nepripažino, jog girdėjo, kaip G.

D., eidamas link J. P. namo, Å¡aukė: „J., pasirodyk“ ir vadino J. necenzÅ«riniais žodžiais. Å ių savo teiginių J. R. iÅ¡sižadėjo, teigė negirdėjusi tokių frazių, o apklausos protokolÄ pasiraÅ¡iusi neva skubėdama. Tačiau liudytoja nepažymėjo, jog iÅ¡ jÄ apklausiusios tyrėjos bÅ«tų patyrusi psichologinį ar kitokio pobÅ«džio neleistinÄ spaudimÄ . IÅ¡ liudytojo apklausos protokolo (t. 2, b. l.

58) matyti, kad J. R. (tuo metu D.) buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jos turimos teisės, pareigos bei atsakomybė. Ji suraÅ¡ytÄ protokolÄ perskaitė ir savo paraÅ¡u patvirtino, jog viskas yra suraÅ¡yta teisingai. Todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismas nenustatė pagrindo, dėl kurio bÅ«tų galima nesivadovauti Å¡ios liudytojos parodymais. Nors J. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo G. D. sutuoktinė, tačiau Å¡is faktas jos parodymų nedaro niekiniais. Å ie parodymai yra vertinami visų įrodymų kontekste ir jiems neprieÅ¡tarauja.

Liudytoja R. Å . patvirtino, kad parvežė G. D. iÅ¡ ligoninės, paleido jį prie namų, tačiau į juos nukentėjusysis nėjo, nuėjo su peiliu rankoje yra prieÅ¡ingÄ pusę, atrodė įsitempęs, tylus, kiek piktokas. Pačio nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra itin iÅ¡samÅ«s bei nuoseklÅ«s (t. 1, b. l. 80-82). G. D. 2011-09-27 vykusios apklausos metu pažymėjo, kad jaučiasi gerai, jo sveikata stabili. Nukentėjusysis detaliai nurodė visÄ Ä¯vykių grandinę nuo 2011-05-22 vakaro iki 2011-05-23 ryto, t. y. tiksliai įvardijo su kokiais asmenimis ir kÄ veikė, taip pat apibÅ«dino jį sužalojusius asmenis – pirmÄ jį kartÄ jį paÅ¡ovė V.

Ž., o antrÄ jį kartÄ buvo sumuÅ¡tas J. P. kartu su jam nepažįstamu asmeniu. Nors vėliau G. D. savo parodymus pakeitė, jokių pretenzijų J. P. teigė neturintis, kas jį sužalojo nebežinantis, tačiau Å¡ie teiginiai vertinami kritiÅ¡kai, todėl jie atmetami. Apelianto teigimu, nukentėjusysis vartojo nuskausminamuosius vaistus, dėl kurių poveikio sunku susikaupti, todėl G. D. pirminiais parodymais nereikėtų vadovautis. Su Å¡iuo motyvu teisėjų kolegija nesutinka, kadangi, jau minėta, parodymų iÅ¡samumas, detalumas paneigia aplinkybę, jog G.

D. nesuvokė kÄ kalba, fantazavo, kÅ«rė nebÅ«tus dalykus. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas net keturis kartus. PirmÄ jį kartÄ 2011-05-25 nukentėjusysis nurodė, jog dėl patirto sužalojimo visų aplinkybių neatsimena, todėl nieko negali paaiÅ¡kinti (t. 1, b. l. 73), antrÄ jį kartÄ 2011-06-08 atsisakė duoti parodymus, nes nebuvo pasitaręs su savo advokatu (t. 1, b. l. 77), trečiÄ jį kartÄ 2011-06-11 vėl skundėsi sveikata, kadangi jam neseniai buvo atlikta operacija, todėl prastai jautėsi (t. 1, b. l. 78-79), ketvirtÄ jį kartÄ 2011-09-27 nukentėjusysis prisipažino, jog jaučiasi gerai ir detaliai atskleidė jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo detales.

Taigi bylos medžiaga liudija, jog G. D. nebuvo verčiamas duoti parodymų prieÅ¡ savo valiÄ , buvo atsižvelgta į jo sveikatos bÅ«klę, savijautÄ po atliktų operacijų, leista konsultuotis su advokatais. IÅ¡sami jo apklausa atlikta tik praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo nusikaltimo padarymo, taigi G. D. jau buvo pilnai atsigavęs nuo patirto Å¡oko, iÅ¡gÄ sčio, galėjo ramiai ir netrukdomai atpasakoti įvykių eigÄ , kÄ jis ir padarė. Kodėl vėliau parodymai buvo pakeisti, aukÅ¡tesnės instancijos teismui reikÅ¡mės neturi, o ir pats G.

D. savo prašyme Kauno apylinkės teismo teisėjui nesugebėjo paaiškinti parodymų keitimo priežasčių, kodėl ikiteisminio tyrimo metu paminėjo J. P., nežino (t. 4, b. l. 131). Priešingai nei pirminiai parodymai, pakeistieji nukentėjusiojo parodymai yra neišsamūs ir prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Pirmosios instancijos teisme pagarsintame nukentėjusiojo prašyme (t. 4, b. l. 131) nurodoma, kad jis jau sužalotas užėjo pas J. P., šis tik atidarė duris ir į vidų jo neįsileido.

J. P. pasiÅ«lė jam eiti namo ir jis išėjo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis taip pat tvirtino, jog į J. P. butÄ užėjęs nebuvo, tačiau nepažymėjo, jog pas J. P. atėjo jau bÅ«damas sumuÅ¡tas. Teigė, jog buvo iÅ¡gėręs ir apsvaigęs nuo vaistų. Tokie teiginiai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. KitÄ dienÄ po įvykusio sužalojimo J. P. žmona D. P. paprašė G. D. žmonos J. D. ateiti pas juos į butÄ pasiimti vyro paliktų daiktų.

Tai patvirtino tiek J. D., tiek D. P., taigi darytina iÅ¡vada, jog G. D. 2011-05-23 iÅ¡ tiesų buvo J. P. bute. Tačiau tai, ar bute be J. P. buvo dar kokie nors asmenys ir ar jie taip pat naudojo smurtÄ G. D. atžvilgiu, byloje surinktais įrodymais nėra nustatyta, todėl kaltinimo formuluotė - „veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu“, Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo.Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų, pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pabrėžęs, kad, pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę dėl bendrininkavimo, darant konkrečios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.Teismų praktikoje gali bÅ«ti daromi skirtingi sprendimai dėl bendrininkavimo požymių, veikiant su teismo nenustatytu asmeniu.

Teismo iÅ¡vada priklauso nuo to, kokia informacija surinkta byloje apie nenustatytus asmenis. Jei bylos nagrinėjimo metu nepavyksta nustatyti kitų asmenų, dalyvavusių darant nusikaltimÄ , asmenybės, be to, byloje nėra jokių duomenų, apie tų asmenų iÅ¡vaizdÄ , galimÄ amžių, veikimo bÅ«dus ir kitus požymius, leidžiančius identifikuoti tuos asmenis, teismas paprastai vengia daryti iÅ¡vadÄ dėl bendrininkavimo ir bendrininkų grupės buvimo. Tačiau jei byloje yra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ apie kitų asmenų, dalyvavusių, darant nusikaltimÄ , iÅ¡orinius bruožus, apytikrį amžių, sÄ moningumo laipsnį nusikalstamai veikiant, tokiais atvejais teismas gali padaryti iÅ¡vadÄ , kad tarp nuteistojo ir teismo nenustatyto asmens yra ryÅ¡ys, atitinkantis bendrininkavimo padarant nusikaltimÄ reikalavimus, ir pritaikyti BK nuostatas dėl bendrininkavimo, atitinkamai motyvuodamas savo sprendimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170/2011).Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl laiko, jog nusikalstamÄ veikÄ J.

P. padarė su kitu, tyrimo nenustatytu asmeniu. NeaiÅ¡ku ir tai, iÅ¡ kokių duomenų apylinkės teismas sprendė apie Å¡io asmens pakankamÄ atsakomybei amžių, gebėjimÄ suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimÄ su kaltinamuoju bei tyčios turinį. Tik pats nukentėjusysis nurodė, jog tai galėjo bÅ«ti apie 30-35 metų amžiaus, vidutinio Å«gio ir vidutinio kÅ«no sudėjimo asmuo. Daugiau jokių duomenų apie šį asmenį nėra. Minėtas asmuo galimai jį spardė kartu su J.

P., tačiau ant veido jam užšoko bÅ«tent J. P.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadomis Nr. G 1623/11(02), Nr. pG 2208/11(02) G. D. konstatuota poodinės kraujosruvos veido kairėje pusėje, kairio virÅ¡utinio žandikaulio sinuso lūžimai, kairio skruostikaulio lanko lūžimas, kairės akiduobės dugno bei iÅ¡orinės sienelės lūžimai, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 141-143). Taigi sužalojimai konstatuoti tik veido srityje, kitos kÅ«no dalys nebuvo pažeistos.

Be to, keisdamas savo parodymus, G. D. kaltinimų atsisakė tik J. P. atžvilgiu, o kitÄ neva kartu J. P. bute buvusį asmenį visai pamirÅ¡o. Todėl, jau minėta, Å¡i aplinkybė, jos neįrodžius, Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo, o teismo iÅ¡vados dėl to neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BPK 228 str. 3 p.). PaÅ¡alinus veikimÄ kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, naikinama ir pirmosios instancijos teismo nustatyta J. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. veikimas bendrininkų grupėje.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas laiko, jog Å¡ioje byloje nėra J. P. atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių.Teisėjų kolegija nesutinka ir su J. P. inkriminuotos veikos kvalifikacija, t. y. kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė kerÅ¡taudamas nukentėjusiajam G. D. už Å¡io pilietinės pareigos atlikimÄ â€“ duotus parodymus kitame ikiteisminiame tyrime. Sutiktina, jog Å¡i nusikalstamos veikos priežastis yra labiausiai tikėtina, tačiau ji nepatenka į piliečio pareigų vykdymo sÄ vokÄ .Teismų praktikoje piliečio pareigų vykdymu laikytini asmens veiksmai tiek vykdant specialias jam pavestas pareigas visuomenės labui, tiek atliekant kitus visuomenei naudingus veiksmus.

Tai gali bÅ«ti nusikaltėlio sulaikymas, praneÅ¡imas apie nusikaltimÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ , liudijimas teisme ir pan. Taip pat vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ trikdančių, svetimÄ turtÄ gadinančių asmenų perspėjimas, bandymas užkirsti keliÄ tolesniam nusikalstamų veikų darymui, ėmimasis priemonių, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys bÅ«tų nustatyti ir perduoti teisėsaugos pareigÅ«nams, neabejotinai vertintini kaip piliečio pareigų vykdymas BK nuostatų prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279/2012).

Atkreiptinas dėmesys, jog ne bet koks parodymų davimas teisme ar ikiteisminio tyrimo įstaigoje yra pripažįstamas pilietinės pareigos vykdymu. Pažymėtina, jog Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas G. D., J. P. ir V. Ž. atžvilgiu dėl galimai jų veikiant bendrininkų grupėje padarytos nusikalstamos veikos dėl asmens pagrobimo. G. D. Å¡iame tyrime nebuvo liudytojas, duodantis įtariamiesiems nepalankius parodymus, prieÅ¡ingai, jis pats buvo įtariamuoju ir davė parodymus apie savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Pareigos duoti parodymų jis neturėjo, galėjo atsisakyti tai daryti, todėl prisipažinimas kartu su bendrininkais padarius nusikaltimÄ negali bÅ«ti laikoma pilietinės pareigos vykdymu. Nenustačius J. P. veikÄ kvalifikuojančio požymio, jo padaryta nusikalstama veika perkvalifikuojama iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį, atitinkamai mažinamas nuteistajam paskirtas laisvės atėmimo bausmės dydis.Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, jog apeliantui į paskirtÄ bausmės laikÄ nebuvo įskaitytas suėmimo laikas nuo jo sulaikymo užsienio valstybėje momento iki perdavimo pagal ekstradicijÄ Lietuvos Respublikai, t. y. nuo 2013-06-23 iki 2013-08-30.

Šį teiginį apeliacinės instancijos teismas atmeta. Skiriant J. P. galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtoji bausmė buvo subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-09 nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu. O minėtu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ir buvo įskaitytas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2013 m. birželio 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d. Todėl pakartotinai įskaityti šio laikotarpio nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais, n u s p r e n d ž i a: nuteistojo J.

P. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, o nukentėjusiojo G. D. apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendį pakeisti:J. P. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę, subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2014-05-16 nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-09 nuosprendžiu paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę J.

P. paskirti laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaityti kardomajame kalinime – suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2013-08-30 iki 2013-12-19.Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmę, iÅ¡ dalies atliktÄ pagal Panevėžio apygardos teismo 2014-05-16 nuosprendį ir Lietuvos Apeliacinio teismo 2014-10-09 nuosprendį.PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies kaltinimo formuluotę „veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu“.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                                            Kęstutis Dargužis Teisėjai                                                                                                                         Giedrius Endriukaitis                                                                                                                                       Algerdas Urbšys