2016-11-09 Nr. AB-21500-3-64-3-00856-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-619-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00856-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija: 61.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. Š. skundą atsakovui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja N. Š. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (b. l. 2, 4-5), kurį vėliau patikslino (b. l. 47-48; 54-56), prašydama:

1) panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. A-114 „Dėl adresų suteikimo Šiaulių rajono savivaldybėje“ (toliau – ir Administracijos direktoriaus Įsakymas) dalyje dėl adreso (duomenys neskelbtini); Šiaulių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2015 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. T-194 (toliau – ir Tarybos Sprendimas) dalį dėl (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimo suteikimo;

2) priteisti 10 000 Eur žalos dėl Šiaulių rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų.

Taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėja nurodė, jog 2015 m. liepos 9 d. Taryba priėmė sprendimą Nr. T-194 suteikti (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą (dėl galimybės suteikti adresą žemės sklypui, kuriam pakeista paskirtis). 2015 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėja gavo Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus raštą 2015 m. liepos 30 d. Nr. SSA-249(16.5) dėl numatomo adreso keitimo. Pareiškėja tuoj pat kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės merą, nurodydama, kad dėl vieno žemės sklypo nėra pagrindo keisti adresus ir lauko kelią (apžėlusį žole), kuris pažeidžia Lietuvos Respublikos kelių įstatymą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. kovo 13 d. Nr. IV-178 įsakymu patvirtintą Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statybą, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašą, Lietuvos Respublikos saugaus eismo įstatymą. Vyko ilgas susirašinėjimas su Administracija, kad panaikintų (duomenys neskelbtini) gatvę ir nekeistų adreso, nes pagal teisės aktus buvo galima pakeistam žemės sklypui suteikti adresą su didžiąja raide. Tik 2016 m. vasario 26 d. pareiškėja gavo galutinį 2016 m. vasario 23 d. SG-55(3.3) sprendimą, kad įregistruota (duomenys neskelbtini) gatvė ir pakeistas adresas. Gavusi galutinį atsakymą, ir paskaičiusi internete, kad Vyriausioji administracinė ginčų komisija (toliau – ir VAGK) nagrinėja ne teismo keliu skundus, parašė jai, tačiau gavo atsakymą – VAGK sprendimą „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“, kuriame nurodyta, kad ginčas galėtų būti skundžiamas Šiaulių apygardos administraciniame teisme, tačiau praleistas vieno mėnesio terminas, per kurį galima kreiptis į administracinį teismą dėl sprendimo panaikinimo.

Atsakovai Šiaulių rajono savivaldybė ir Administracija atsiliepime (b. l. 76-78) prašė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Nurodė, kad Taryba 2015 m. liepos 9 d. Tarybos Sprendimą, kuriuo gatvėms Šiaulių rajone buvo suteikti pavadinimai, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) g. pavadinimas (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje. Pareiškėja apie priimtą sprendimą pirmą kartą sužinojo gavusi 2015 m. liepos 30 d. Administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus raštą Nr. SSA-249(16.5), kuriame informuojama apie sprendimo priėmimą bei pridedama gatvės schema. Administracijoje 2015 m. rugpjūčio 10 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas „Dėl numatomo adreso pakeitimo“, kuriame patvirtinama apie gautą minėtą Architektūros ir urbanistikos skyriaus raštą, keliami klausimai dėl sprendimo priėmimo teisėtumo, bei prašoma imtis priemonių dėl sprendimo panaikinimo ir atitinkamų institucijų įpareigojimo imtis priemonių dėl kelio įrengimo (ir tik po to suteikiant gatvės pavadinimą). 2015 m. rugsėjo 7 d. mero raštu Nr. SG-373(3.3) buvo pateikti atsakymai į pareiškėjos rašte keliamus klausimus.

Pareiškėja gavusi šį atsakymą, 2015 m. rugsėjo 17 d. raštu vėl kreipėsi į savivaldybės merą. Rašte taip pat keliami klausimai dėl sprendimo atitikimo teisės aktų reikalavimams. Mero 2015 m. spalio 15 d. rašte Nr. SG-433(3.3) pareiškėjai pateikiami paaiškinimai į pareiškėjos keliamus klausimus. Administracijoje gavus Lietuvos kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. spalio 5 d. rašto Nr. (9.13)2-5814 (adresuoto pareiškėjai) kopiją, buvo sudaryta komisija, kuri, nuvykusi į vietą, susitiko su pareiškėja ir gretimų namų gyventojais.

Prie 2015 m. spalio 15 d. komisijos protokolo pridedamas pareiškėjos raštas, kuriame reikalaujama, kad pirmiausia būtų įrengtas kelias, atitinkantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymą ir tik tuomet suteiktas gatvės pavadinimas. 2015 m. spalio 19 d. Administracijoje gavus pareiškėjos raštą „Dėl jau įregistruotos (duomenys neskelbtini)“, 2015 m. spalio 21 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1242 „Dėl administracinės procedūros įvykdymo“ buvo pradėta administracinė procedūra ir sudaryta komisija. 2015 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. SG-528 (3.3) pareiškėja buvo informuota apie priimtą administracinį sprendimą pagal pareiškėjos rašte keliamus klausimus. 2016 m. vasario 2 d. buvo gautas pareiškėjos raštas „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės galutinio sprendimo“. 2016 m. vasario 23 d.

Administracijos direktoriaus raštu Nr. SG-55(3.3) pareiškėja buvo informuota (pridedant ir direktoriaus įsakymą) apie pareiškėjos gyvenamosios vietos adreso pakeitimą. Taigi, pareiškėjai informacija apie skundžiamą sprendimą pirmą kartą buvo pateikta 2015 m. liepos 30 d. raštu Nr. SSA-249 (16.5). Šį faktą patvirtina ir pati pareiškėja, Šiaulių rajono savivaldybės administracijoje 2015 m. rugpjūčio 10 d. gautame pareiškėjos prašyme. Pareiškėja nesikreipė į teismą dėl sprendimo panaikinimo, o pasirinko susirašinėjimo su atsakovais kelią, įrodinėjant, jos nuomone, priimto sprendimo prieštaravimus Lietuvos Respublikos teisės aktams bei atsakovų darbuotojų veiksmų neteisėtumą.

Pareiškėja pati neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pati sau sukūrė neigiamas pasekmes. Tai, kad pareiškėjas neveikė rūpestingai, ir tai lėmė termino praleidimą, yra tik subjektyvios, o ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios termino praleidimo priežastys. Analogiška situacija yra susidariusi ir dėl pareiškėjos prašyme nurodyto Administracijos direktoriaus Įsakymo. Pareiškėjai šis įsakymas buvo pateiktas kartu su 2016 m. vasario 23 d.

Administracijos raštu Nr. SG -55 (3.3). Šis įsakymas yra neatsiejama ginčijamo sprendimo dalis, nes vadovaujantis Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57, (toliau – ir Aprašas) 5 punktu, adresai, suteikus gatvės pavadinimą, suteikiami nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį. Todėl pareiškėja ir dėl šio įsakymo yra praleidusi apskundimo terminą ir nenurodo jokių objektyvių, ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių, kurių pagrindu gali būti atnaujinamas terminas skundui paduoti.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi (b. l. 106-110) atmetė pareiškėjos N. Š. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A-114 „Dėl adresų suteikimo Šiaulių rajono savivaldybėje“ dalyje dėl adreso Tytuvėnų g. 17 pakeitimo į (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir Tarybos 2015 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. T-194 dalies dėl (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimo suteikimo panaikinimo ir atsisakė priimti skundą ir patikslintą skundą. Nurodė nutarčiai įsiteisėjus, skundą, patikslintą skundą ir prie jų esančius dokumentus grąžinti pareiškėjai. Įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos N. Š. grąžinti sumokėtą 28 eurų žyminį mokestį.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsniu ir 34 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje pranešimui apie individualų skundžiamą aktą prilyginama situacija, kai suinteresuotam asmeniui tampa žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, t. y. administracinį aktą priėmęs viešojo valdymo subjektas, akto pavadinimas, priėmimo data bei turinys.

Nurodyta, kad Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2015 m. liepos 30 d. raštu Nr. SSA-249(16.5) „Dėl numatomo adreso suteikimo“ pareiškėja buvo informuota, kad 2015 m. liepos 9 d. Taryba priėmė sprendimą Nr. T-194 suteikti (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą (dėl galimybės suteikti adresą žemės sklypui, kuriam pakeista paskirtis), o įvažiavimas į pareiškėjos sklypą yra iš naujai įregistruotos (duomenys neskelbtini) gatvės; taip pat prie minėto rašto pridedama schema. 2015 m. rugpjūčio 10 d. Administracijoje gautas pareiškėjos prašymas, kuriame nurodoma, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d. gavo iš Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus raštą, kuriame rašoma, kad pareiškėjos esamas adresas (duomenys neskelbtini)keičiamas ir numatomas (duomenys neskelbtini); minėtu pareiškėjos prašymu prašoma imtis priemonių, kad būtų panaikintas 2015 m. liepos 9 d. Tarybos Sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimo lauko keliui. Teismas konstatavo, kad pareiškėja pateikdama prašymą „Dėl numatomo adreso pakeitimo“ (Administracijoje gautą 2015 m. rugpjūčio 10 d.) Šiaulių rajono savivaldybei ne vėliau nei 2015 m. rugpjūčio 1 d. buvo susipažinusi su informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, t. y. buvo žinomas skundžiamą aktą (Tarybos 2015 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. T-194) priėmęs viešojo valdymo subjektas, akto pavadinimas, priėmimo data bei turinys.

Administracija 2016 m. vasario 23 d. raštu Nr.SG-55(3.3) „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės galutinio sprendimo“ nurodė, kad Administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A-114 jos buvęs adresas (duomenys neskelbtini) yra pakeistas į (duomenys neskelbtini), nes pagrindinis įvažiavimas į jos namų valdos žemės sklypą yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės; šis adresas 2016 m. vasario 10 d. patvirtintas VĮ Registrų centro Adresų registro departamente.

Teismas pakartojo, jog pareiškėja savo prašyme teismui nurodo, kad 2016 m. vasario 23 d. gavusi skundžiamą Administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. A-114 kreipėsi į VAGK. Taigi darytina išvada, kad pareiškėja su skundžiamo Administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A-114 turiniu buvo susipažinusi 2016 m. vasario 23 d., o su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2016 m. balandžio 7 d., t. y. praleidusi ABTĮ 33 straipsnyje numatytą vieno mėnesio terminą.

Teismas vertino, kad pareiškėjos pasirinkimas kreiptis į VAGK, susirašinėti su Administracija dėl (duomenys neskelbtini) gatvės panaikinimo ir adreso nekeitimo, yra jos valia pasirinktas teisių gynybos būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis. Konstatuota, jog pareiškėja pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Teismas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas kreipiasi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gina savo teises negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui; jog teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.); kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės.

Teismas priėjo išvadą, jog pareiškėja į Šiaulių apygardos administracinį teismą nesikreipė dėl subjektyvių priežasčių. Jokių objektyvių priežasčių ar veiksnių, sukliudžiusių per ABTĮ 33 straipsnyje numatytą terminą efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise ir pateikti skundą dėl Administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A-114 „Dėl adresų suteikimo Šiaulių rajono savivaldybėje“ dalyje dėl adreso (duomenys neskelbtini) pakeitimo į (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. T-194 dalies dėl (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimo suteikimo panaikinimo pareiškėja nenurodė. Pareiškėja nepateikė neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jai laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus sutrukdė kokios nors objektyvios aplinkybės, kurios teismo galėtų būti pripažintos svarbiomis.

Teismas vertino, kad pareiškėja skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, nes įgyvendindama savo procesines teises buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, todėl terminas skundui paduoti neatnaujintas.

III. Pareiškėja N. Š. pateikė atskirąjį (b. l. 112-113), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui dėl Administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A-114 „Dėl adresų suteikimo Šiaulių rajono savivaldybėje“ dalyje dėl adreso (duomenys neskelbtini) pakeitimo į (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. T-194 dalies dėl (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimo suteikimo ir perduoti skundą nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui.

Atskirajame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) pareiškėja terminą praleido, nes vadovaudamasi ABTĮ 28 straipsniu, jame nustatytu terminu, kreipėsi į VAGK, kuri 2016 m. kovo 23 d. sprendimu (pareiškėja jį gavo tik 2016 m. kovo 29 d.) atsisakė priimti skundą nagrinėti kaip nežinybingą, nes Administracija yra teritorinis, o ne centrinis viešojo administravimo subjektas. Tuomet pareiškėja nedelsdama padavė skundą su prašymu atnaujinti terminą teismui. Teigia, kad rėmėsi ABTĮ 25 straipsniu, nežinojo VAGK pozicijos dėl ABTĮ 28 straipsnio turinio. Kitaip sakant, terminas skundui paduoti praleistas dėl to, jog pareiškėja vadovavosi ABTĮ 28 straipsniu, nesuprasdama turinio, kreipėsi į VAGK. Tai laikytina objektyvia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi.

2) Nesutinka, kad jau 2015 m. liepos 30 d. raštu Nr. SSA-249(16.5) sužinojo ir galėjo kreiptis į teismą, nes tai buvo ne galutinis sprendimas, dėl lauko kelio pavadinimo, o adreso pakeitimas buvo tik numatomas, gatvė neįregistruota. Kad gatvė įregistruota pareiškėja sužinojo tik po 4 mėnesių, tačiau adresas nebuvo pakeistas.

3) Teismas apsiriko dėl Administracijos direktoriaus Įsakymo pateikimo pareiškėjai. Apie jį pareiškėja sužiojo ne 2016 m. vasario 2 d., o 2016 m. vasario 26 d., gavusi Administracijos 2016 m. vasario 23 d. raštą Nr. SG-55(3.3).

Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti pareiškėjos atskirojo skundo ir palikti galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį.

Atsiliepime pateikia šiuos argumentus:

1) nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad ji nesupratusi ABTĮ 28 straipsnio turinio kreipėsi į VAGK, todėl praleido skundo padavimo terminą. Pareiškėja pirmą kartą apie priimtą sprendimą sužinojo gavusi 2015 m. liepos 30 d. Administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus raštą Nr. SSA-249(16.5), kuriame informuojama apie sprendimo priėmimą bei pridedama gatvės schema. Pareiškėjai įsakymas buvo pateiktas kartu su 2016 m. vasario 23 d. Administracijos raštu Nr. SG - 55(3.3). Atsakovai savo atsakymuose pareiškėjai ne kartą pateikė savo nuomonę, kad sprendimas ir įsakymas yra priimti nepažeidžiant teisės aktų, tačiau pareiškėja pati pasirinko susirašinėjimo su atsakovais kelią įrodinėjant, jos nuomone, priimto sprendimo prieštaravimus Lietuvos Respublikos teisės aktams bei atsakovų darbuotojų veiksmų neteisėtumą. Pagal pareiškėjos raštuose atsakovams nurodytus reikalavimus galima teigti, kad pareiškėja pakankamai suvokia teisės aktų normų turinį, todėl jos argumentas, kad ji parašė skundą VAGK nežinodama jos pozicijos ABTĮ 28 straipsnio atžvilgiu, vertintinas kritiškai ir negali būti laikoma objektyvia priežastimi, nulėmusią kreipimosi į teismą termino praleidimą. be to, pareiškėja turėjo teisę kreiptis teisinės pagalbos į specialistus, jeigu pati negalėjo tinkamai įvertinti teisinių santykių reglamentavimo.

2) Pareiškėja nurodo, kad teismas netiksliai nurodė datą, kada ji sužinojo apie priimtą įsakymą, tačiau ir gavus informaciją, kaip nurodo 2016 m. vasario 26 d., pareiškėja į teismą su skundu kreipėsi tik 2016 m. balandžio 7 d. Kaip teisingai pažymėjo teismas, pareiškėja pati pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti priežastis ir ta aplinkybė, kad kreipiasi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gina savo pažeistas teises, negali būti pripažinta svarbia aplinkybe dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad Šiaulių rajono savivaldybė suteikusi adresą ne per mėnesį, neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją. Todėl tampa neaišku, ar pareiškėjos netenkina minėti veiksmai, ar teisės aktas (įsakymas).

3) Dėl argumento, kad 2015 m. liepos 30 d. raštu Nr. SSA-249(16.5) nebuvo gautas galutinis sprendimas, nurodo, kad įsakymas yra neatsiejama ginčijamo sprendimo dalis, nes Aprašo 5 punktu, adresai, suteikus gatvės pavadinimą, suteikiami nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį. Todėl adreso suteikimas negali būti tik numatomas. Jis pagal minėtą teisės aktą, privalo būti suteikiamas ir įregistruojamas adresų registre pagal suteiktą gatvei pavadinimą. O atsakyme pareiškėjai tai įvardijama kaip galutinis sprendimas, nes atsakymas buvo rengiamas pagal pareiškėjos rašte keliamus klausimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl byla išnagrinėta vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą ir patikslintą skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Neatnaujinti praleisto skundo padavimo termino teismas nutarė priėjęs prie išvados, kad pareiškėja skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių, o ne svarbių priežasčių, nes įgyvendindama savo procesines teises nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi žemiau išdėstytais argumentais, su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka tik iš dalies.

Nagrinėjamu atveju kreipdamasi į teismą pareiškėja iš esmės suformulavo tris reikalavimus: (1) panaikinti Administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. A-114 „Dėl adresų suteikimo Šiaulių rajono savivaldybėje“ dalyje dėl adreso (duomenys neskelbtini) pakeitimo į (duomenys neskelbtini); (2) panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. T-194 dalį dėl (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimo suteikimo; 3) priteisti 10 000 Eur žalos dėl Šiaulių rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų.

Pateikdama skundą teismui 2016 m. balandžio 7 d. ir patikslintą skundą 2016 m. balandžio 27 d. pareiškėja kartu teismo prašė ir atnaujinti praleistą skundo dėl ginčijamų administracinių aktų dalių (pradžioje tik dėl Tarybos Sprendimo, vėliau ir dėl Administracijos direktoriaus Įsakymo) padavimo terminą. Taigi, ginčo dėl to, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas dėl šių administracinių aktų dalių panaikinimo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą iš esmės byloje nėra. Vis dėlto, pareiškėja atskirajame skunde pateikia argumentus dėl to, nuo kada skaičiuotinas skundo dėl šių administracinių aktų dalių panaikinimo padavimo terminas, todėl teisėjų kolegija pateikia argumentus ir šiuo aspektu.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo. Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-501-520/2016;2016 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1120-492/2016; 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga leidžia vertinti, jog informaciją apie esminius Tarybos Sprendimo turinį sudarančius elementus pareiškėja gavo 2015 m. rugpjūčio 1 d., gavusi Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2015 m. liepos 30 d. raštą Nr. SSA-249(16.5) „Dėl numatomo adreso suteikimo“, o informaciją apie esminius Administracijos direktoriaus Įsakymo turinį sudarančius elementus – 2016 m. vasario 26 d., gavusi Administracijos 2016 m. vasario 23 d. raštą Nr. SG-55(3.3). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog skundą teismui pateikdama 2016 m. balandžio 7 d. pareiškėja praleido abiejų administracinių aktų apskundimo terminus.

Konstatavus, jog terminas skundui dėl pareiškėjos ginčijamų administracinių aktų dalių panaikinimo padavimo praleistas, toliau turi būti sprendžiamas klausimas dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo galimybės.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažintinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Vertinimas, ar terminas kreiptis teisminės gynybos praleistas dėl svarbių priežasčių, labai priklauso nuo nagrinėjamo atvejo aplinkybių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui (pvz., 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-664-261/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja termino skundui dėl ginčijamų administracinių aktų dalių panaikinimo praleidimą grindžia būtent tuo, jog vadovaudamasi ABTĮ 28 straipsniu, nesuprasdama jo turinio, pirmiausia kreipėsi į VAGK, kuri jos skundą atsisakė priimti nagrinėjimui kaip nežinybingą. Tačiau remiantis aptarta administracinių teismų praktika, tai nelaikytina svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui, sudarančia pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos pasirinktas savo galimai pažeistų teisių gynimo būdas – susirašinėti su Administracija, vėliau kreiptis į VAGK, yra jos pačios pasirinktas elgesio modelis, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, atitinkamai nesudaro pagrindo praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti.

Taigi aptartoje apimtyje, tiek, kiek tai susiję su pareiškėjos reikalavimais panaikinti administracinių aktų dalis, pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip minėta, be reikalavimų panaikinti aptartų administracinių aktų dalis, pareiškėja teismui buvo suformulavusi ir reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje dėl jo visiškai nepasisakė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad vertinimas, siekiant turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, nebūtinai turi būti atliekamas iškeliant reikalavimus dėl valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų aktų panaikinimo ar veiksmų pripažinimo neteisėtais. Veiksmų teisėtumas kiekvienu atveju turi būti vertinamas iš esmės, o administracinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl neteisėtų veiksmų nustatymo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skųstas aktas, iš kurio kildinama žala. Administracinėje byloje Nr. A4-1030/2006 teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimą teismas privalo tirti ir faktinį pagrindą, iš kurio kildinama žala, nežiūrint to, kad tas pagrindas atskira tvarka ir nenuginčytas. Kitoje administracinėje byloje Nr. A10-332/2007 pažymėta, kad teisės į žalos atlyginimą atsiradimui įstatymas nereikalauja, jog neteisėti valstybės valdžios aktai būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz., 2008 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1655/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1419/2010; 2013 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-153/2013 ir kt.).

Dėl nurodytos priežasties, t. y., teismui nepilnai išsprendus pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, panaikinant nutarties dalį, susijusią su reikalavimu dėl žalos atlyginimo, ir šioje dalyje skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, likusioje dalyje nutartį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjos N. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį pakeisti, panaikinant nutarties dalį, susijusią su reikalavimu dėl žalos atlyginimo, ir šioje dalyje skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, likusioje dalyje nutartį paliekant nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė