2021-09-03 Nr. AB-17629-4-39-3-00180-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3901-629/2021

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00180-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,

užsieniečiui S. C., jo atstovui advokatei L. L. K.,

vertėjai J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio S. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą 2021 m. liepos 20 d. teikimu Nr. 21(26)-7K-1008 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu S. C. prisistačiusio užsieniečio sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre“ (toliau – ir Teikimas), kuriuo prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu S. C., gimusiu (duomenys neskelbtini), prisistatantį užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Teikime Centras nurodė, kad 2021 m. liepos 19 d. apie 14.20 val. Tarnybos Užsieniečių registracijos centro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Tyrimų skyriaus pareigūnas, vadovaudamasis 2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, 5 dalimi bei 114 straipsnio 1 dalimi, sulaikė (duomenys neskelbtini) piliečiu S. C. prisistačiusį užsienietį ne ilgiau kaip 48 val. S. C. į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 26 d., bei veikdamas didelėje asmenų grupėje, (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas, kadangi neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis prisistatė S. C. vardu, pateikė prieglobsčio prašymą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Centre. Migracijos departamentas nagrinėja prieglobsčio prašymą skubos tvarka. Migracijos departamentas 2021 m. liepos 9 d. rašte pažymėjo, kad S. C. piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, pasinaudodamas nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, Lietuvoje nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, naktį kirto Lietuvos valstybės sieną, sulaikytas paaiškino, kad išvyko iš savo šalies į Europą, teikė miglotus paaiškinimus dėl savo kelionės tikslo bei dokumento praradimo aplinkybių. Šios aplinkybės Migracijos departamento vertinimu pagrindė prielaidą, kad vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos jis gali pasislėpti arba net nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties, todėl šiuo atveju egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai.

3. (duomenys neskelbtini) piliečiu S. C. prisistatantis užsienietis (toliau – ir užsienietis) paaiškino, kad jo tėvai yra mirę. Raganos grasina jam mirtimi ir dėl to jis bėgo iš savo šalies. Sutinka būti sulaikytas Centre.

4. Užsieniečio atstovas advokatas P. V. paaiškino, kad nepaisant to, kad užsienietis neturi asmens tapatybės dokumento, jis nieko blogo nėra padaręs, todėl jam būtų galima skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. liepos 21 d. sprendimu sulaikė užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

6. Teismas, atsižvelgęs į Centro teikime išdėstytas aplinkybes, nustatė, kad užsienietis yra prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytojas, jo paaiškinimai apie atvykimo į Lietuvą aplinkybes yra migloti. Užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai, jo atvykimo tikslas nėra aiškus, užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leido spręsti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl yra pagrindas sulaikyti užsienietį Centre.

III. 7. Užsienietis padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad:

8.1. užsieniečio tapatybės nenustatymas, neaiškus atvykimo tikslas, neturėjimas gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturėjimas šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturėjimas lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, yra tik formalios priežastys, kurios jokiu būdu neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad jis gali pasislėpti. Pareiškėjas būdamas Lietuvos Respublikoje laikėsi nustatytų tvarkų ir reikalavimų, bendradarbiavo nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą, patį prašymą pateikė iš karto, kai pamatė pareigūnus, t. y. kai tik atsirado tokia galimybė. Savo elgesiu užsienietis nesudarė jokių priežasčių manyti, kad jog tikslas nėra prieglobsčio Lietuvoje gavimas. Atsižvelgiant į tai, nebuvo pagrindo užsieniečiui taikyti pačią griežčiausią laisvės ribojimo priemonę;

8.2. Teikimą nagrinėjęs teismas nesvarstė ir nemotyvavo alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo galimybės, nors to posėdžio metu prašė užsieniečio atstovas. Teismas nemotyvavo, kodėl yra būtinumas užsieniečiui taikyti išskirtinai tik sulaikymą, kodėl negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, kuri šiuo konkrečiu atveju būtų proporcinga užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje užtikrinimo priemonė;

8.3. šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jam būtų suteikta gyvenamoji vieta, jis būtų aprūpintas maistu ir kitomis būtinomis reikmėmis, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam pasivaikštinėti, judėti. Bent tokiu būdu, tenkinus užsieniečio prašymą, jo judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, interesus. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų tiek Tarnybos, Migracijos departamento, tiek užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.

9. Centras atsiliepime į užsieniečio apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.

10. Centras atsiliepime nurodo, kad:

10.1. užsieniečio argumentai, susiję su alternatyvios sulaikymui priemonės taikymu, kaip būdu, kai jo judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis jo interesus, tėra abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio, todėl turėtų būti atmesti;

10.2. alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, nes alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tokių asmenų atžvilgiu, kurių asmens tapatybė yra patvirtinta, jie negresia valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais. Šiuo atveju užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdamas jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos ir iki šiol nepateikė;

10.3. užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respubliką ir paprašius prieglobsčio, jam buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus, taip pat pateiktas inspektoriaus darbinis el. paštas, kuriuo jie galėtų atsiųsti patvirtintas dokumentų kopijas. Bendradarbiavimas – tai daugiau nei dviejų subjektų veikla, atliekama siekiant bendrų tikslų, pagrįsta tarpusavio pasitikėjimu. Todėl nesuprantama, kodėl užsienietis, prašydamas taikyti jo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę, taip pat teigia, kad Tarnyba turi pareigą užtikrinti jo apgyvendinimą ir saugojimą. Remiantis gausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu;

10.4. suteikus užsieniečiui laisvo judėjimo galimybę prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu (kol nebus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje), iškils rizika, kad jis nesulauks galutinio sprendimo ir išvyks iš Lietuvos Respublikos, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį. Kadangi užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, užsienietis nebendradarbiauja su valdžios institucijomis, todėl nėra teisinio pagrindo jam paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pažymėtina ir tai, kad užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Šioje byloje skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 21 d. sprendimas, kuriuo užsienietis sulaikytas Centre iki 2021 m. spalio 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

12. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – užsienietį apgyvendinti Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.).

13. Taigi, užsienietis iš esmės neginčija, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindai, kuriais vadovaujantis jis gali būti sulaikytas, tačiau prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento, siekiančio išnagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tiek jo interesus.

14. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

15. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: ar užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (113 str. 5 d. 7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (113 str. 5 d. 8 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (113 str. 5 d. 10 p.); ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu užsienietis neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (113 str. 5 d. 11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (113 str. 5 d. 12 p.).

16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021).

17. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų (užsienietis Lietuvos valstybės sieną kirto su grupe asmenų naktį, neleistinoje vietoje, jis pasinaudojo nelegalią migraciją į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis, o prašymą suteikti prieglobstį pateikė jau būdamas sulaikytas, o ne savanoriškai atvykęs į pasienio kontrolės punktą; užsieniečio paaiškinimai apie atvykimą į Lietuvos Respubliką buvo neišsamūs – jis nenurodė, kurioje valstybėje išlipo iš krovininės transporto priemonės, kuria tariamai keliavo, kokiu būdu kirto Lietuvos Respublikos sieną, tikslių atvykimą į Lietuvos Respubliką organizavusių asmenų kontaktų, t. y. nuslėpė reikšmingus jo prašymui dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti duomenis; į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko neturėdamas jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kurių nepateikė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei anksčiau valstybės institucijoms) išvadai, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra šio užsieniečio atvykimo į Lietuvą tikslas, užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų pareigūnais (tarnautojais) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis gali bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti (pagal bylos duomenis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra nebaigta).

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis, privalančiomis nustatyti ir patikrinti jo tapatybę bei išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, taip pat yra didelė rizika, kad užsienietis gali siekti pabėgti iš Lietuvos, taip sutrukdymas nustačius jo tapatybę tinkamai išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismas skundžiamu sprendimu, nustatęs Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytas aplinkybes, užsienietį pagrįstai sulaikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant pagrįstų abejonių dėl užsieniečio tapatybės, jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę nėra pagrindo. Pažymėtina, kad aplinkybėms pasikeitus, t. y. pareiškėjui pateikus jo tapatybę patvirtinančius duomenis, taip pat paaiškinimus dėl motyvų, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal prieglobsčio prašytojo buvimo vietą su prašymu spręsti dėl sulaikymo (Įstatymo 118 str. 1 d. 1 p.).

19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir taikęs ginčo santykius reglamentuojančiais teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečiu S. C. prisistatančio užsieniečio apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramutė Ruškytė

Milda Vainienė