13b4b177-4ab5-41e0-aab4-bf4eb486a2cd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1936-281/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07194-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. A., R. B. ir H. K. skundus atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratÅ«ros, ir Generalinei prokuratÅ«rai dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo bei sprendimų panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas R. A. 2013-11-25 teismui padavė skundÄ , praÅ¡ydamas:

1) priteisti iÅ¡ atsakovo 4 839,5 Lt neiÅ¡mokėtÄ prokuroro darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2012-05-03;

2) panaikinti Generalinės prokuratÅ«ros 2013-10-22 sprendimÄ Nr. 17.2-19156 „Dėl darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo“, kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ (b. l. 1–3).PareiÅ¡kėja R. B. 2013-12-02 teismui padavė skundÄ , praÅ¡ydama priteisti pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, t. y. 26 117,83 Lt sumÄ (b. l. 18–22).PareiÅ¡kėjas H. K. 2013-12-12 teismui padavė skundÄ , praÅ¡ydamas:

1) priteisti iÅ¡ atsakovų neiÅ¡mokėtÄ prokuroro darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ už laikotarpius nuo 2009-08-01 iki 2012-08-31, iÅ¡ viso 5 418,02 Lt;

2) panaikinti Generalinės prokuratÅ«ros 2013-09-19 sprendimÄ Nr. 17.2-17308 „Dėl pareiginės algos dalies grÄ Å¾inimo“ (b. l. 41–43).PareiÅ¡kėjai savo skundus grindžia analogiÅ¡kais argumentais, nurodo, kad ginčijamu laikotarpiu ėjo prokurorų pareigas. Lietuvos Respublikos Seimui 2009-04-23 priėmus VTÄ® pakeitimus nuo 2009-05-01 sumažinti pareiginės algos koeficientai 15 ir aukÅ¡tesnės kategorijos valstybės tarnautojams, o 2009-07-17 pakeitimais, kurie įsigaliojo nuo 2009-08-01, dar kartÄ sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojams bei priedai už kvalifikacinę klasę.

Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę) sumažinimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiškėjams nepagrįstai buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neišmokėta valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis. Teismo posėdyje pareiškėjai nedalyvavo.

Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ pareiÅ¡kėjams praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratÅ«ros, ir Generalinė prokuratÅ«ra atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjų skundus nurodė, kad su skundais nesutinka, praÅ¡o juos atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 9–11, 32–34, 52–54).Generalinė prokuratÅ«ra paaiÅ¡kino, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, apskaičiuodama ir mokėdama pareiÅ¡kėjams darbo užmokestį veikė pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Teismui nusprendus tenkinti pareiÅ¡kėjų skundus, prašė mokėjimÄ iÅ¡dėstyti proporcingomis dalimis, priteistÄ sumÄ iÅ¡mokant per vienerius metus.Teismo posėdyje atsakovų atstovai nedalyvavo. Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kai pareiÅ¡kėjams kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai ginčijamu laikotarpiu ėjo prokurorų pareigas.

Pareiškėjas R. A. ginčijamu laikotarpiu ėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas. Pareiškėja R. B. iki 2011-01-31 ėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės pareigas, nuo 2011-02-01 perkelta eiti Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės pareigas, o 2011-08-23 atleista iš pareigų atsistatydinus savo prašymu. Pareiškėjas H. K. ginčijamu laikotarpiu ėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas.

Ginčo dėl faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjų tarnybiniais santykiais, nėra. Nustatyta, kad pareiškėjui R. A. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-12-31 nebuvo išmokėta 4 844,06 Lt darbo užmokesčio dalis, pareiškėjai R. B. laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2011-01-31 nebuvo išmokėta 26 117,83 Lt darbo užmokesčio dalis, pareiškėjui H. K. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-12-31 nebuvo išmokėta 5 418,02 Lt darbo užmokesčio dalis (b. l. 5, 23-29, 44–48). Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 49 str. nurodyta, kad prokurorų darbo užmokestį nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas (toliau – ir Apmokėjimo įstatymas) Apmokėjimo įstatymo 3 str. 3 d. nurodyta, kad prokurorų darbo užmokestis susideda iš:

1) pareiginės algos;

2) priedų už ištarnautus valstybei metus;

3) priedo už kvalifikacinį rangÄ . Pagal Apmokėjimo įstatymo 4 str. 2 d., pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamÄ pareiginės algos koeficientÄ , nustatytÄ Apmokėjimo įstatymo priedėlyje, padauginus iÅ¡ bazinio dydžio. Prokurorų pareiginės algos koeficientai buvo sumažinti pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymÄ (2009-04-23 Nr. XI-224 redakcija) nuo 2009-05-01 ir pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009-07-17 Nr. XI-361 redakcija) nuo 2009-08-01.

Todėl pareiÅ¡kėjams atitinkamais laikotarpiais susidarė toliau nurodytos darbo užmokesčio nepriemokos: pareiÅ¡kėjui R. A. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-12-31 susidarė 4 844,06 Lt darbo užmokesčio nepriemoka, pareiÅ¡kėjai R. B. laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2011-01-31 susidarė 26 117,83 Lt darbo užmokesčio nepriemoka, pareiÅ¡kėjui H. K. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-12-31 susidarė5 418,02 Lt darbo užmokesčio nepriemoka.Nagrinėjamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjams neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacines klases sumažinimas buvo nepagrįstas, kadangi tokiu teisiniu reglamentavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01. Å iame nutarime Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad įstatymų leidėjui iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Ä®statymÄ (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ asmenims, kuriems už darbÄ buvo apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės lėšų.

MinėtÄ patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ pateikti iÅ¡ pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau Å¡is terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Ä®gyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatas, laiko, kad pareiÅ¡kėjų dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ . PareiÅ¡kėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį mokėjusiai institucijai – Generalinei prokuratÅ«rai, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjų patirtus praradimus.

Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmo taikymas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamÄ praktikÄ nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016, A602-669/2016, kuriose LVAT nurodė, kad „patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu“. Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra pagrindo.Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju, jau galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmui, pareiÅ¡kėjų reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu negali bÅ«ti tenkinamas.

Nenustačius atsakovo veiksmų neatitikties tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatoms, pareiÅ¡kėjų R. A. bei H. K. reikalavimo dėl Generalinės prokuratÅ«ros 2013-10-22 sprendimo Nr. 17.2-19156 ir 2013-09-19 sprendimo Nr. 17.2-17308 panaikinimo nėra pagrindo tenkinti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjų R. A., R. B. ir H. K. skundus atmesti kaip nepagrįstus.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                             Mefodija Povilaitienė