13b35904-99fc-4876-a5c3-e17670218fa4 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-682-468/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09823-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 2.4.6.5.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei, išteisintajam K.

R., jo gynėjui adv. Aleksandr Palamarčiuk, vertėjui Rimantui Skuratovič, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Audronės Å ukienės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 nuosprendžio, kuriuo K. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies1 punktas).

Paliktas galioti K. R. atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-27 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-3231-865/2018, kuriuo K. R., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiÄ ja L. B., ir baudžiamoji byla nutraukta. Nukentėjusiosios I. R. civilinis ieÅ¡kinys dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl 2 816,41 Eur I.

R. gydymo iÅ¡laidų atlyginimo palikti nenagrinėti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. K. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2019-03-09, apie 11.30 val., Vilniuje, Loretos AsanavičiÅ«tės g. 35, KaroliniÅ¡kių turgavietėje, už prekybos kioskų, Å¡alia Å¡iukÅ¡lių konteinerių, tyčia pastÅ«mė I. R., dėl ko ji nukrito ir patyrė deÅ¡inio Å¡launikaulio pergubrinį lūžį, taip nesunkiai sutrikdė I.

R. sveikatÄ . Tokie K. R. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

2. Be to, K. R. atžvilgiu buvo atnaujintas įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-3231-865/2018, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-27 nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla buvo nutraukta dėl to, kad jis 2018-03-28, apie 20.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 1.16 promilių girtumo laipsnis), tyčia vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos delnu trenkė L. B. į veidÄ , taip jai sukėlė fizinį skausmÄ .

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 nuosprendžiu K. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

4. Paliktas galioti K. R. atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-27 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-3231-865/2018, kuriuo jis, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį susitaikius su nukentėjusiÄ ja L. B. ir baudžiamoji byla nutraukta. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 5. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 nuosprendį dėl nepagrįsto ir neteisėto K.

R. iÅ¡teisinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: -K. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. -K. R. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. -Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirti galutinę subendrintÄ 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. -Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti K.

R. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. -Priteisti iÅ¡ K. R. 2 500 Eur nukentėjusiajai I. R. neturtinei žalai atlyginti. -Priteisti iÅ¡ K. R. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytÄ 2 816,41 Eur turtinę žalÄ dėl nukentėjusiosios gydymo. 5.1.

Nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė, iÅ¡analizavo ir įvertino byloje esančius duomenis. 5.2. Pažymi, jog K. R. viso proceso metu kaltės, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, nepripažino ir neigė tyčia pastÅ«męs nukentėjusiÄ jÄ I. R., tačiau tokia jo pasirinkta pozicija vertintina kritiÅ¡kai. Prokurorės teigimu, tokius jo parodymus paneigia nukentėjusiosios I.

R. parodymai, paties K. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, vaizdo įraÅ¡o medžiaga, specialisto iÅ¡vada. 5.3. Prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neiÅ¡samiai ir netiksliai nurodyti duomenys užfiksuoti peržiÅ«rėjus UAB „Mano sauga“ pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä . Teigia, jog iÅ¡ 2019-09-10 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas teisiamajame posėdyje vaizdo įraÅ¡o neperžiÅ«rėjo, nors jis buvo pateiktas CD laikmenoje kartu su baudžiamÄ ja byla, ir, apraÅ¡ydamas vaizdo įraÅ¡o duomenis, rėmėsi tik 2019-03-13 vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolu.

Tačiau iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad jame užfiksuoti K. R. smurtiniai veiksmai, patvirtinantys I. R. nuoseklius parodymus viso proceso metu apie tai, kad K. R. ranka pastÅ«mė jÄ Ä¯ nugarÄ ir ji dėl to nukrito, kas akivaizdžiai paneigia iÅ¡teisintojo aiÅ¡kinimÄ , kad jis nukentėjusiosios nestÅ«mė, o ji pati koja užkliuvo už bortelio ir nukrito. Be to, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, K. R. parodymų patikrinimo vietos protokolo matyti, kad Å¡alia Å¡iukÅ¡lių konteinerių esančio Å¡aligatvio plytelių danga yra lygi, jokių bortelių nematyti, įėjimo vartų kryptis yra tiesi su Å¡aligatviu, todėl, prokurorės nuomone, nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusioji I.

R. galėjo už ko nors pati užkliÅ«ti ir nukristi. 5.4. Prokurorės teigimu, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios I. R. parodymų nuoseklumu, nes ji tokias aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo metu: 2019-03-09 protokole-pareiÅ¡kime, 2019-03-09 liudytojo apklauso protokole. Nukentėjusiosios aiÅ¡kinimÄ patvirtina vaizdo įraÅ¡as, specialisto iÅ¡vada Nr. G1532/2019(01), kurioje nurodytas sužalojimo mechanizmas ir pobÅ«dis. Taip pat byloje nebuvo nustatyta, kad nukentėjusioji kaltinamojo atžvilgiu turėjo kažkokį iÅ¡ankstinį nusistatymÄ jį apkalbėti ar buvo vedina kažkokių kerÅ¡to motyvų.

Taip pat iÅ¡ kaltinamojo parodymų matyti, kad iÅ¡ esmės konfliktas kilo dėl maiÅ¡elio, kurį jis buvo palikęs, tikėtina, klaidingai įvertinęs situacijÄ , kad kažkas kėsinasi į jo turtÄ , t. y. polietileninį maiÅ¡elį su vaisiais. 5.5. Nurodo, kad K. R. buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti, todėl atsako pagal faktiÅ¡kai sukeltus padarinius. Pagal atsiradusius padarinius K. R. nusikalstama veika atitinka BK 138 straipsnio 1 dalies požymius. 5.6. Dėl bausmės prokurorė nurodo, kad ji K.

R. skirtina atsižvelgiant į tai, kad jis veikė tyčia, padarė nesunkius nusikaltimus. K. R. anksčiau neteistas, tačiau buvo baustas administracine tvarka. Dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.16 promilių girtumas) ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino įvykdęs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 5.7.

Pažymi, jog, įvertinus tai, kad dėl K. R. veiksmų I. R. patyrė deÅ¡inio Å¡launikaulio pergubrinį lūžį, vertinamÄ nesunkiu sveikatos sutrikdymu, pasekmių gydymas stacionare ir reabilitacinis gydymas užtruko mėnesį laiko, jautė pažeminimÄ ir turėjo dvasinių iÅ¡gyvenimų, jautė skausmÄ ir dėl senyvo amžiaus nepatogumus buityje, daug ko negali daryti, liko apsunkinti judesiai, civilinis ieÅ¡kinys yra teisėtas ir pagrįstas. Nustatant patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį – jis niekur nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, neturi jokio turto, todėl jo galimybės atlyginti neturtinę žalÄ , prokurorės nuomone, net ir ateityje yra labai abejotinos.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiajame Teismo praktikÄ dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 Eur (2 000 Lt) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78/2013) iki 7 240,5 Eur (25 000 Lt) (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-533/2005), tačiau daugumoje bylų nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis svyravo nuo 2 896,20 Eur (10 000 Lt) iki 4 344,30 Eur (15 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, Nr. 2K-497/2011, Nr. 2K-283/2010, Nr. 2K-534/2009, Nr. 2K-115/2007, Nr. 2K-303/2006, Nr. 2K-194/2006).

PanaÅ¡i teismų praktika formuojama ir dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, kur priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 231,70 Eur (800 Lt) iki 2 896,20 Eur (10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, Nr. 2K-730/2007, Nr. 2K-253/2009, Nr. 2K-190/2010, Nr. 2K-249/2010, Nr. 2K-375/2010, Nr. 2K-182/2011). Pažymi, kad teismų praktikoje nukrypimas nuo jau susiformavusios teismų praktikos yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos iÅ¡skirtinių aplinkybių kontekste, o ne beveik dvigubai virÅ¡ijantis neturtinės žalos atlyginimo dydžio maksimumÄ analogiÅ¡kos kategorijos bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015).

Nors teismų praktika nėra vienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas bÅ«tina atsižvelgti vertinant konkrečiÄ situacijÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013). Todėl, atsižvelgiant į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, nukentėjusiosios I. R. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas per pusę. Prokurorės manymu, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys yra įrodytas, pagrįstas, todėl turėtų bÅ«ti tenkinamas.

6. Teismo posėdžio metu iÅ¡teisintasis K. R. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

7. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis) ir prireikus iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Nagrinėjamu atveju prokurorė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį priimtÄ K. R. atžvilgiu ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.

8. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu K. R. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisino nepagrįstai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 nuosprendis dėl K. R. išteisinimo naikinamas ir jo atžvilgiu priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir bylos teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus, todėl padarė neteisingas ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį K. R. atžvilgiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, grįsdamas nukentėjusiosios nenuosekliais parodymais, kurių nepatvirtina kiti objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys. Apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų, kurie nors iÅ¡ dalies patvirtintų nukentėjusiosios parodymus ir leistų paneigti kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusiosios jis nestÅ«mė, o ji nukrito pati. Dėl įrodymų vertinimo 10. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

11. Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tai bÅ«tent dėl K. R. veiksmų, t. y. pastarajam nukentėjusiÄ jÄ pastÅ«mus, ji nukrito ir patyrė deÅ¡inio Å¡launikaulio pergubrinį lūžį, tačiau teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo argumentu, kad apylinkės teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė iÅ¡samiai neiÅ¡tyręs ir neįvertinęs byloje esančių duomenų.

12. IÅ¡teisintasis K. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme aiÅ¡kino, kad jis smurto nukentėjusiosios I. R. atžvilgiu nenaudojo, ji nugriuvo pati galimai atsistojusi į prie bortelio esančiÄ duobę. Å ias aplinkybes K. R. nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 85-86, 87-89), tokios pozicijos jis laikėsi ir apeliacinio proceso metu. Teisėjų kolegija tokį iÅ¡teisintojo aiÅ¡kinimÄ vertina kaip pastarojo gynybinę pozicijÄ , siekiant suÅ¡velninti savo teisinę padėtį, nes jo nepatvirtina objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys.

Kaip pagrįstai skunde pažymi prokurorė, nukentėjusioji I. R. viso proceso metu nuosekliai aiÅ¡kino, kad nugriuvo bÅ«tent dėl to, kad jÄ pastÅ«mė iÅ¡teisintasis, pastarajai esant prie konteinerių KaroliniÅ¡kių mikrorajono turgelyje. K. R. prie jos pribėgo kažkÄ Å¡aukdamas, stipriai pastÅ«mė iÅ¡ nugaros, dėl ko ji, neturėdama už ko įsikibti, pargriuvo. Nors iÅ¡teisintasis, prie jos priėjęs, bandė jai padėti atsistoti, tačiau ji to padaryti dėl jaučiamo skausmo nepajėgė.

K. R., nuėjęs pas vienÄ iÅ¡ turgaus prekiautojų, paprašė, kad ji iÅ¡kviestų greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kuri, atvykusi gana greitai, konstatavo Å¡launikaulio lūžį (b. l. 128-129). BÅ«tent tai, kad nukrito pastumta K. R., nukentėjusioji nurodė ir 2019-03-09 protokole-pareiÅ¡kime (b. l. 1). Tokios aplinkybės nurodytos ir praneÅ¡ime apie įvykį (b. l. 10). Specialisto iÅ¡vados Nr. G1532/2019(01) tiriamojoje dalyje užfiksuoti duomenys iÅ¡ VÅ¡Ä® RVUL ligos istorijos Nr. 2019-32953, kurioje nurodyta, kad pacientė paaiÅ¡kino, jog KaroliniÅ¡kių turgavietėje jÄ pastÅ«mė vyras, dėl ko ji nugriuvo (b. l. 32).

Taigi I. R. nuo to momento, kai ji iÅ¡ karto po įvykio buvo apžiÅ«rėta medikų, aiÅ¡kino, kad ji pargriuvo bÅ«tent dėl to, jog jÄ pastÅ«mė K. R.. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti nukentėjusiosios siekį iÅ¡teisintÄ jį apkalbėti. Nei I. R., nei pats K. R. nenurodė jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie kokius nors tarp jų iki įvykio buvusius konfliktinius santykius ar nesutarimus, dėl kurių nukentėjusioji, norėdama pastarajam pakenkti, bÅ«tų suinteresuota melagingai jį apkaltinti, todėl nesivadovauti nukentėjusiosios parodymais apylinkės teismas neturėjo pagrindo.

13. Sutiktina su prokurorės skundo argumentu, kad nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įraÅ¡as. Šį įraÅ¡Ä peržiÅ«rėjus apeliacinės instancijos teisme matyti, kaip 05:50 min. prie konteinerių prieina moteris, apsirengusi baltos spalvos striukę, mėlynos spalvos kelnes, dėvi rausvos spalvos beretę. Netrukus prie jos greitu žingsniu prieina prie turgavietės kiosko darbavęsis iÅ¡teisintasis, dėvintis pilkÄ megztinį ir tamsios spalvos kelnes, su baltomis pirÅ¡tinėmis, kuris 06:03 min., rankomis atlikęs stÅ«mimo veiksmÄ , grįžo prie kiosko. 07:20 min. matoma pargriuvusi nukentėjusioji, kuri negali atsistoti, bando įsikibti į metalinį vamzdį, prie jos sugrįžęs iÅ¡teisintasis I.

R. bando pakelti (b. l. 99). Tačiau minėtas vaizdo įraÅ¡as bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu iÅ¡tirtas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį K. R. atžvilgiu, vadovavosi byloje esančiu vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolu, kuriame nurodyta, kad vaizdo įraÅ¡e matyti deÅ¡inėje pusėje stovintys 4 juodos spalvos konteineriai, Å¡iukÅ¡lių krÅ«va, viduryje žalios spalvos atramos, kairėje pusėje sukrautos kelios dėžės 1.03 min. pasirodo vyras su pilku megztiniu, tamsios spalvos kelnėmis, kuris tvarko Å¡iukÅ¡les. 7.55 min. vaizdo įraÅ¡e matyti, kaip moteris baltos spalvos striuke, mėlynos spalvos kelnėmis, keliasi nuo žemės, vėl atsigula, veido nesimato 8.59 min. praeina moteris su telefonu rankoje, rožinės spalvos kepure, mėlynos spalvos striuke, tamsiomis kelnėmis. 15.59 min. greitosios pagalbos darbuotojai atvažiavo ir iÅ¡sivežė ant žemės gulinčiÄ moterį (b. l. 49-50, 52-55, 56), tačiau nefiksuota, kaip K.

R. prieina prie nukentėjusiosios, esančios prie konteinerio, ir pastarÄ jÄ abejomis rankomis stumia. Kaip teigė iÅ¡teisintasis, jis prie I. R. priėjo, norėdamas apsaugoti prie konteinerių paties paliktÄ juodÄ polietileninį maiÅ¡elį, manydamas, kad nukentėjusioji, pati kažko ieÅ¡kodama, gali jį paimti. Taigi K. R. teigė, jog tikslas buvo apsaugoti jam priklausantį daiktÄ , tuo jis paaiÅ¡kino savo agresyvų elgesį, žodžiais vejant nuo konteinerių prie jų priėjusiÄ I. R. ir abejomis rankomis pastarÄ jÄ nuo jų pastumiant.

Gi apeliacinės instancijos teisme, peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , K. R. pripažino, jog jis jokio maiÅ¡elio neturėjo ir prie konteinerių nelaikė. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1532/2019(01) nurodyta, kad I. R. nustatytas deÅ¡inio Å¡launikaulio pergubrinis lūžis, kuris galėjo susidaryti griuvimo metu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ (b. l. 32). Kaip jau minėta, iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad I. R. yra pargriuvusi ir negali atsikelti iÅ¡ karto po to, kai K.

R. jÄ abejomis rankomis, su jėga pastÅ«mė. IÅ¡skyrus pačio K. R. iÅ¡sakytÄ versijÄ , byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti apylinkės teismo daromÄ prielaidÄ , kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati, užkliuvusi už grindinyje esančių nelygumų. Tai, kad danga prie pat konteinerių, kur įvyko nukentėjusiosios pastÅ«mimas, yra lygi, joje nestebimos iÅ¡teisintojo nurodytos duobės, matyti ir iÅ¡ 2019-03-09 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo (b. l. 11-16).

14. Nors apylinkės teismas nurodė, kad liudytojos V. K. nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės patvirtina iÅ¡teisintojo K. R. aiÅ¡kinimÄ , o ne nukentėjusiosios parodymus, tačiau teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. K. paaiÅ¡kino, kad ji paties įvykio nematė, greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ iÅ¡kvietė papraÅ¡yta K. R. (b. l. 129-130). Tai, kad greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ iÅ¡kvietė turgavietės darbuotoja, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir I. R. (b. l. 128). Liudytoja V. K. nei patvirtino, nei paneigė nukentėjusiosios aiÅ¡kinimo dėl įvykio mechanizmo, negalėdama prisiminti, kokias kritimo aplinkybes nurodė pastaroji, ar kad pargriuvo užkliuvusi už grindinio, ar pastumta iÅ¡teisintojo (b. l. 130 ).

Nors iÅ¡ tiesų byloje esantis vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad liudytoja buvo priėjusi prie nukentėjusiosios, kÄ pastaroji neigė teisiamojo posėdžio metu, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. R. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklÅ«s ir nesikeitė. Akivaizdu, kad patyrusi sužalojimÄ nukentėjusioji jautė ne tik skausmÄ , bet ir buvo Å¡oke, todėl vien tai, kad ji negalėjo prisiminti, jog liudytoja prie jos buvo priėjusi ir siÅ«lė pagalbÄ , savaime neleidžia laikyti jos aiÅ¡kinimo nepatikimu ir/ar jį atmesti.

15. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad I. R. nustatyti sužalojimai buvo padaryti iÅ¡teisintojo K. R. veiksmais. K. R., abejomis rankomis pastumdamas už save silpnesnę garbaus amžiaus nukentėjusiÄ jÄ , suprato savo veiksmų pavojingumÄ , numatė galinčius kilti padarinius jos sveikatai, tačiau byloje nėra nustatyta, kad jis siekė konkrečių padarinių – bÅ«tent nesunkiai sutrikdyti sveikatÄ , todėl spręstina, kad jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Nustačius priežastinį ryšį tarp K. R. veiksmų ir I. R. padaryto sužalojimo - deÅ¡inio Å¡launikaulio pergubrinio lūžio, atsakomybė kyla pagal atsiradusius padarinius. Taigi K. R. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės 16. K. R. nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, bÅ«damas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiÄ ja L. B., todėl atsakomybė jo atžvilgiu kyla už abiejų nusikaltimų padarymÄ .

17. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtÄ bÅ«tinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotÄ bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikÅ¡mingus bylai kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016).

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-10-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-1073/2018).

18. Dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, K. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.16 promilių girtumas) ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino įvykdęs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19. K. R., bÅ«damas neteistas (b. l. 73-74), padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai. Jis baustas administracine tvarka (b. l. 67-69). K. R. nevedęs, turi 8 klasių iÅ¡silavinimÄ , nedirba (b. l. 71), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 70). Nors aptartos aplinkybės K. R. charakterizuoja, kaip esantį socialiai nemotyvuotÄ asmenį, tačiau nesudaro pagrindo jį laikyti linkusiu piktybiÅ¡kai nekeisti savo elgesio, nesilaikyti visuotinai priimtinų taisyklių ir daryti nusikaltimus. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali bÅ«ti pasiekti K.

R. už abi nusikalstamas veikas paskyrus su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę – laisvės apribojimÄ , paskiriant baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus: nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas), pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies tvarka, t. y. K. R. palankesniu daliniu bausmių sudėjimo bÅ«du.

Dėl civilinių ieškinių 20. Nukentėjusioji I. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 36).

21. Pažymėtina, jog neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

22. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

23. Nukentėjusioji dėl K. R. veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ - deÅ¡inio Å¡launikaulio pergubrinį lūžį, dėl ko ji buvo gydoma stacionare, vėliau jos atžvilgiu buvo taikoma reabilitacija, ilgÄ laikÄ judėjo su ramentais. Tačiau sužalojimo pasekmes nukentėjusioji jaučia ir dabar: negali pasilenkti, daug buitinių dalykų negali pasidaryti pati (b. l. 129). Akivaizdu, kad garbaus amžiaus nukentėjusiajai iki dabar jaučiamos sužalojimo pasekmės sukelia didelių nepatogumo buityje ir trukdo gyventi pilnavertį gyvenimÄ . Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad ji dėl K. R. veiksmų, negalėdama atsikelti nuo grindinio ir laukdama pagalbos, jautė stresÄ , įvykio negali pamirÅ¡ti iki Å¡iol (b. l. 129). Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog K. R. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai neabejotinai buvo padaryta neturtinė žala.

24. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iÅ¡ esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių paÅ¡alinimas natÅ«ra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, atkÅ«rimas, ir kartu visiÅ¡ko žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, Å¡i neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvienÄ neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtÄ dvasinę skriaudÄ ir kitokio pobÅ«džio emocinius iÅ¡gyvenimus ir suteiktų jam adekvačiÄ satisfakcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

25. Kaip pagrįstai skunde nurodė prokurorė, sprendžiant dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, svarbu įvertinti ir K. R. turtinę padėtį, t. y. pastarojo realias galimybes atlyginti nustatytÄ Å¾alos dydį. K. R. niekur nedirba, neturi turto, todėl jo galimybės atlyginti žalÄ iÅ¡ tiesų yra gana abejotinos.

26. Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje, nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, svyruoja nuo 289,62 Eur iki 2 606,58 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019). Nagrinėjamu atveju, įvertinus I. R. padaryto sužalojimo pobÅ«dį, dėl sužalojimo iki dabar jaučiamas pasekmes, K. R. turtinę padėtį bei realias galimybes atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiosios pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies ir atlygintinos žalos dydis mažintinas iki 2 500 Eur.

27. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareikÅ¡tame civiliniame ieÅ¡kinyje praÅ¡o atlyginti PSDF biudžetui padarytÄ 2 816,41 Eur žalÄ dėl nukentėjusiosios gydymo (b. l. 59). Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiosios gydymas bei reabilitacija viso kainavo 2 816,41 Eur (b. l. 60). Todėl iÅ¡ K. R. priteistina 2 816,41 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo K. R. atžvilgiu priimtÄ 2019-09-24 nuosprendį, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: K. R. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 1) nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. - pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 1) nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, K. R. paskirti galutinę subendrintÄ 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

1) nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Nukentėjusiosios I. R. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ K. R. nukentėjusiosios I. R. naudai priteisti 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ K. R. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteisti 2 816,41 Eur turtinei žalai dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginti. K. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - panaikinti. Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė Gintaras Dzedulionis Daiva Kazlauskienė