13b2dde4-e4ab-4d1b-9e9d-57ca5cd20f8b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-208-527/2015;procesinio sprendimo kategorijos: 128.11; 129.19.2; 122.2.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17200-587/2014 pagal pareiÅ¡kėjų D.

G. ir I. F. skundÄ dėl antstolio veiksmų (suinteresuoti asmenys: antstolis R. B. ir AB DNB bankas) ir n u s t a t ė:Ginčo esmė PareiÅ¡kėjos pateikė skundÄ dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais antstolio R. B. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00552 organizuojant ir skelbiant pirmÄ sias D. G. priklausančio 3-ų kambarių buto/patalpos - buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, varžytynes. PareiÅ¡kėjos nurodė, kad 2014-03-19 antstolis R.

B. patvarkymu Nr. S-3179 vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00552 priėmė vykdyti iÅ¡ieÅ¡kotojo AB DNB banko pateiktÄ vykdomÄ jį dokumentÄ , iÅ¡duotÄ 2010-10-07 Kauno miesto apylinkės teismo dėl 31 699,82 Eur (ekvivalentas litais: 109 453,13 Lt, nurodant, kad 1 EUR sudaro 3,4528 Lt), 132 Lt žyminio mokesčio ir 6,27 proc. metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos, skaičiuojant nuo 2010-10-01 iki hipotekos teisėjo nutarties iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ įkeisto turto įvykdymo, priverstinai parduodant iÅ¡ varžytynių įkeistÄ D.

G. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ su rÅ«siu, bendras plotas 60,06 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, iÅ¡ieÅ¡kotojo AB DNB banko naudai. 2014-04-03 turto areÅ¡to aktu areÅ¡tuotas D. G. priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. AreÅ¡tuoto turto saugotoja I. F.. 2014-04-22 skolininkės civilinėje byloje Nr. H2-18315-285/2010 pateikė praÅ¡ymÄ Kauno apylinkės teismui dėl skolos mokėjimo iÅ¡dėstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė iÅ¡dėstyti vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00552 esančios 109 585,13 Lt dydžio skolos iÅ¡ieÅ¡kotojui AB DNB bankas sumokėjimÄ periodinėmis iÅ¡mokomis 36 mėnesių laikotarpiu, mokant po 3 044 Lt per mėnesį ir taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų sustabdymÄ antstolio R.

B. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00552. Antstolio R. B. kontoroje dar 2014-04-23 buvo pateiktas praÅ¡ymas sustabdyti vykdymo veiksmus, taip pat buvo pateiktas priedas prie Å¡io praÅ¡ymo – Kauno apylinkės teismui iÅ¡siųsto praÅ¡ymo dėl skolos mokėjimo iÅ¡dėstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo egzempliorius. Antstoliui tapo žinoma D. G. ir I. F. Å¡eimos situacija, į kuriÄ , vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo kriterijais bei vieÅ¡uoju interesu, turėjo bÅ«ti atsižvelgta, tačiau tai padaryta nebuvo.

Antstolis 2014-05-22 paskelbė pirmÄ sias varžytynes. Antstolis buvo informuotas apie tai, kad D. G. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, iÅ¡ kurio ketinama iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ priverstinai parduodant iÅ¡ varžytynių, yra vienintelis pareiÅ¡kėjai D. G. priklausantis turtas ir vienintelė jos Å¡eimos narių – nepilnamečio sÅ«naus A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir motinos I. F. gyvenamoji vieta. Pardavus iÅ¡ varžytynių vienintelį D. G. turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nepilnametis vaikas praras vienintelį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , bus pažeistos jo teisės į gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, taip pat teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

Turėdamas informacijÄ , kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra vienintelė D. G. vaiko gyvenamoji vieta, antstolis privalėjo informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ apie savo priimtÄ sprendimÄ skelbti varžytynes, tačiau to nepadarė. Be to, antstolis netinkamai įvykdė savo pareigÄ objektyviai įvertinti buto vertę, dėl ko buvo nustatyta neteisinga pradinė buto pardavimo varžytynėse kaina. Antstolis R. B. atsisakė tenkinti skundÄ ir 2014-07-14 patvarkymu skundÄ perdavė Kauno apylinkės teismui.

Antstolis nurodė, kad vykdo įsiteisėjusiÄ Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartį, kuria yra imperatyviai nurodyta priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistÄ D. G. nuosavybės teise priklausantį butÄ su rÅ«siu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, t. y. teismas jau nusprendė parduoti priverstinai butÄ , o antstolis tik vykdo teismo sprendimÄ , todėl, esant tokio pobÅ«džio nutarčiai, nėra svarbios tokios aplinkybės kaip skunde nurodomas vienintelis skolininkės butas, kuriame ji gyvena su Å¡eima, įskaitant ir nepilnametį vaikÄ .

Tik vadovaudamasis CPK 663 straipsnio 4 dalimi teismas skolininko ar jo Å¡eimos narių praÅ¡ymu gali nustatyti, kad nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ paskutiniojo gyvenamojo buto, tačiau tik kai iÅ¡ieÅ¡koma dėl skolų, nesumokėtų už sunaudotus energijos iÅ¡teklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Antstolis nėra gavęs iÅ¡ iÅ¡ieÅ¡kotojo jokio sutikimo, jog skolininkė gali mokėti skolÄ dalimis, o be iÅ¡ieÅ¡kotojo sutikimo skolos mokėjimas dalimis, kai yra vykdoma nutartis priverstinai parduoti įkeistÄ butÄ , neįmanomas.

Antstolis neprivalėjo informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybos apie savo sprendimÄ skelbti pirmÄ sias varžytynes butui, nes to nėra numatyta įstatymuose. Skolininkės dėl 2014-04-03 turto areÅ¡to akte nurodytos buto vertės neprieÅ¡taravo ir tik paskelbus varžytynes, praėjus 1,5 mėnesio, skunde nurodė, jog įvertinta per maža verte. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų D. G. ir I. F. skundÄ dėl antstolio R.

B. veiksmų atmetė (b. 1. 64–68). Teismas laikė nepagrįstais skundo argumentus, kad antstolis prieÅ¡ paskelbdamas pirmÄ sias varžytynes privalėjo atsižvelgti į tÄ aplinkybę, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra vienintelė skolininkės nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, neįvertino socialiai reikÅ¡mingų skolininkės Å¡eimos aplinkybių. Antstolis vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal įsiteisėjusiÄ 2010-10-07 Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos nutartį Nr. 02201008832-L, kuria nutarta priverstinai iÅ¡ varžytynių parduoti įkeistÄ skolininkei D.

G. nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. CPK 18 straipsnis nustato, kad įsiteisėjusi nutartis yra privaloma visiems fiziniams bei juridiniams asmenims, todėl nutartis antstoliui, kaip ir kitiems asmenims, yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma. Apribojimai nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ paskutinį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ numatyti CPK 663 straipsnyje, ir Å¡is sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Nei vienas atvejis, numatantis apribojimÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į skolininkės paskutinį gyvenamÄ jį plotÄ , nenustatytas.

CPK 663 straipsnyje nurodyti apribojimai, kad dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, bÅ«tino nepilnamečiams vaikams gyventi, taikomas iÅ¡ieÅ¡kant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos iÅ¡teklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Antstolis vykdo ne skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ už komunalines paslaugas, o iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal teismo hipotekos skyriaus nutartį, todėl CPK 663 straipsnyje numatyti apribojimai netaikomi iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ įkeisto turto. Nepagrįstais teismas laikė pareiÅ¡kėjų argumentus, kad antstolis prieÅ¡ skelbdamas varžytynes privalėjo atsižvelgti į tÄ aplinkybę, jog pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ dėl skolos iÅ¡dėstymo ir dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų sustabdymo.

Vykdomojoje byloje nebuvo pateiktas iÅ¡ieÅ¡kotojo sutikimas, kad skolininkė gali mokėti skolÄ dalimis, o be iÅ¡ieÅ¡kotojo sutikimo skolos mokėjimas dalimis tuo atveju, kai vykdoma nutartis priverstinai parduoti įkeistÄ butÄ , nėra galimas. Vien praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti skolÄ dalimis pateikimo teismui faktas negalėjo bÅ«ti pakankamu pagrindu antstoliui stabdyti vykdymo veiksmus byloje. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad 2014-09-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. H2-18315-285/2010 pareiÅ¡kėjos D.

G. praÅ¡ymas iÅ¡dėstyti skolos mokėjimÄ atmestas; dėl nutarties pateiktas atskirasis skundas. Teismas atmetė pareiÅ¡kėjų argumentus, kad antstolis privalėjo informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ apie savo priimtÄ sprendimÄ skelbti pirmÄ sias varžytynes. Teisės aktuose nenumatyta imperatyvi pareiga antstoliui praneÅ¡ti Vaiko teisių apsaugos skyriui apie savo sprendimÄ paskelbti pirmÄ sias varžytynes butui. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus, tėvai kiek įmanoma turi vykdyti Å¡iÄ pareigÄ patys ir neperkelti jos kitiems asmenims.

Teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įkeisto turto. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vaiko teisė į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ negali bÅ«ti suprantama kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininkų, turinčių vaikų, gyvenamÄ sias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012, Vilniaus apygardos teismo 2013-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-231-258/2013).

Teismas atmetė kaip nepagrįstus skundo argumentus dėl netinkamo nekilnojamojo turto įkainojimo. IÅ¡ vykdomosios bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja I. F. dalyvavo sudarant turto areÅ¡to aktÄ , kuriame buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė pateikti prieÅ¡taravimus dėl turto įkainojimo per 3 darbo dienas, skaičiuojant nuo turto areÅ¡to dienos, tačiau skolininkės dėl 2014-04-03 turto areÅ¡to akte nurodytos buto vertės neprieÅ¡taravo ir tik paskelbus varžytynes skunde formaliai pasisakė, jog turto kaina turi bÅ«ti didesnė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentaiPareiÅ¡kėja D. G., atstovaujama advokato Gintaro Černiausko, atskirajame skunde (b. l. 74–77) praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjų D. G. ir I. F. skundÄ dėl antstolio R. B. veiksmų tenkinti. Kauno apylinkės teismas atmetė pareiÅ¡kėjų skundÄ dėl antstolio veiksmų iÅ¡ esmės grindžiant tuo, kad antstolis prieÅ¡ paskelbdamas pirmÄ sias varžytynes neprivalėjo atsižvelgti į tÄ aplinkybę, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra vienintelė skolininkės nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kad nėra bÅ«tina vertinti socialiai reikÅ¡mingų skolininkės Å¡eimos aplinkybių.

Teismas laikė, kad antstolis neprivalėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ dėl skolos iÅ¡dėstymo. Teismas besÄ lygiÅ¡kai vadovavosi vien iÅ¡ieÅ¡kotojo, t. y. AB DNB banko interesais, visiÅ¡kai neįvertindamas pareiÅ¡kėjų atveju svarbių socialinių aplinkybių ir vieÅ¡ojo intereso. PareiÅ¡kėjos skundė antstolio veiksmus, kadangi antstolis, organizuodamas pirmÄ sias varžytynes, visiÅ¡kai nepaisė jam žinomų skolininkių atveju egzistuojančių socialiai jautrių aplinkybių.

D. G. nuosavybės teise priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kurį norima parduoti varžytynėse, yra vienintelis pareiÅ¡kėjai D. G. priklausantis turtas, kuriame gyvena visa pareiÅ¡kėjos Å¡eima: pati pareiÅ¡kėja, jos nepilnametis sÅ«nus A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D. G. pensininkė motina I. F.. Tai patvirtina byloje esantys Gyventojų registro duomenys. PareiÅ¡kėja yra iÅ¡siskyrusi ir vaikÄ augina viena, padedama mamos I. F.. D. G. sÅ«nui yra Å¡eÅ¡iolika metų, jis mokosi Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje.

Pareiškėjos mama, skolininkė I. F., jokio nekilnojamojo turto neturi. Sudarant kreditavimo sutartį AB DNB bankas žinojo aplinkybę, kad butas, kuris buvo įkeistas įsipareigojimo užtikrinimui, yra vienintelė D. G., nepilnamečio vaiko A. G. ir pareiškėjos motinos I. F. gyvenamoji vieta, kad jokio kito nekilnojamojo turto skolininkės neturi. Minėta situacija yra socialiai reikšminga, kadangi buto pardavimo varžytynėse klausimas tiesiogiai liečia vaiko interesus, tai taip pat yra susiję su visos šeimos gyvenamosios vietos netekimo klausimu.

Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai yra aukščiau vaiko interesų. Tokia pozicija akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui, kurio 4 straipsnyje nurodyta, jog visur ir visada pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nė vienas vaikas negali bÅ«ti paliktas be gyvenamojo bÅ«sto. Tokia teismo pozicija taip pat prieÅ¡tarauja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsniui, kuriame nurodyta, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

Å iuo atveju Lietuvos Respublikos įstatymų atžvilgiu aukÅ¡tesnę galiÄ turinti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija aiÅ¡kiai pirmenybę teikia vaiko interesams sprendžiant klausimus, tiesiogiai liečiančius vaikÄ . Teismas, nagrinėjęs Å¡iÄ bylÄ , negynė vaiko prioritetinių teisių, kuriems tokį statusÄ suteikia tarptautinė Lietuvos ratifikuota sutartis. Vienintelės vaiko gyvenamosios vietos pardavimo varžytynėse klausimas tiesiogiai liečia vaikÄ . Buto pardavimo iÅ¡ varžytynių atveju pareiÅ¡kėja D.

G. neteks vienintelio jai priklausančio nekilnojamojo turto, kartu gyvenamosios vietos neteks tiek pareiÅ¡kėja, tiek jos motina, tiek nepilnametis vaikas, D. G. sÅ«nus A. G.. Tokiu bÅ«du bus pažeistos vaiko teisės į gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, taip pat teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Jei netektų buto, D. G. neturi kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi kartu su Å¡eima.Pagal KonstitucijÄ negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad vieÅ¡ojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylÄ , bÅ«tų priverstas priimti tokį sprendimÄ , kuriuo pačiu bÅ«tų pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė (inter alia asmens teisė ar laisvė).

Jeigu teismas priimtų tokį sprendimÄ , tas sprendimas nebÅ«tų teisingas (Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas). Teismas visiÅ¡kai neanalizavo klausimo dėl vieÅ¡ojo intereso egzistavimo Å¡ioje situacijoje. Kauno apylinkės teismo priimtas sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisingu, nes juo nebuvo apgintas vieÅ¡asis interesas, kuris Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad sprendžiamas klausimas dėl vaiko ir visos Å¡eimos palikimo be gyvenamojo bÅ«sto. Å iuo atveju egzistuoja vieÅ¡asis interesas – apsaugoti vaikÄ , kad jis nebÅ«tų paliktas be gyvenamojo bÅ«sto.

Vykdymo procese antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių iÅ¡ieÅ¡kotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Å ioje proceso stadijoje turi bÅ«ti ginamas vieÅ¡asis interesas, laikomasi interesų derinimo principo. Iki dabar nėra priimtas teismo galutinis sprendimas dėl galimybės skolininkėms D. G. ir I. F. skolÄ iÅ¡simokėti dalimis, todėl laikytina, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nepagrįstai rėmėsi neįsiteisėjusia 2014-09-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. H2-18315-285/2010.

PareiÅ¡kėjos neneigia to, kad turi pareigÄ Ä¯vykdyti savo prievolę, t. y. grÄ Å¾inti bankui pasiskolintÄ sumÄ . Å iai dienai pareiÅ¡kėjos neturi galimybės grÄ Å¾inti iÅ¡ karto visÄ skolÄ iÅ¡ieÅ¡kotojui AB DNB bankui, tačiau jos sugebėtų pasiskolintÄ sumÄ bankui grÄ Å¾inti dalimis, todėl ir buvo kreiptasi į teismÄ dėl skolos mokėjimo iÅ¡dėstymo dalimis. PareiÅ¡kėja D. G. intensyviai ieÅ¡kojosi darbo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. D. G. susirado darbÄ Olandijoje ir įsidarbino pagal darbo sutartį, sudarytÄ su (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)).

Teismui teikiama D. G. sudarytos sutarties kopija olandų kalba ir jos vertimas į lietuvių kalbÄ . Olandijoje pareiÅ¡kėja dirba gėlių Å«kyje. IÅ¡ nutarties matosi, kad pareiÅ¡kėjos D. G. mėnesinis darbo užmokestis siekia apytiksliai 1 440 eurų per mėnesį (per valandÄ pareiÅ¡kėja uždirba 8,98 EUR, dirba 40 val. per savaitę), t. y. 4 972 Lt per mėnesį. Kita skolininkė, D. G. motina, I. F. gauna senatvės ir naÅ¡lės pensijÄ bei nuo 2014 m. gegužės mėn. pradžios verčiasi individualia veikla – dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini).

I. F. kiekvienÄ mėnesį gauna iÅ¡ viso apie 479 Lt pensijos ir iÅ¡ savo individualios veiklos vidutiniÅ¡kai gauna 1 000–1 500 Lt pajamų. Abi skolininkės didžiÄ jÄ dalį savo pajamų galėtų skirti skolos bankui grÄ Å¾inimui. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjos geranoriÅ¡kai atsiskaitytų su banku, o tuo pačiu bÅ«tų iÅ¡saugotas Å¡eimos bÅ«stas. Antstoliui buvo žinoma, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra vienintelis skolininkių nekilnojamasis turtas, kuriame be skolininkių dar gyvena ir nepilnametis vaikas.

Tai dar labiau įpareigoja antstolį elgtis ypač rÅ«pestingai ir apdairiai vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ minėto nekilnojamo turto. Antstolis, žinodamas pareiÅ¡kėjos nurodytas socialiai reikÅ¡mingas aplinkybes ir faktÄ , kad pareiÅ¡kėja D. G. kreipėsi į teismÄ dėl mokėjimo skolos iÅ¡dėstymo, kad vis dar nėra priimtas galutinis sprendimas, skubotai, nesulaukęs galutinio sprendimo, kuriuo esama situacija gali iÅ¡ esmės pakisti, paskelbė pirmÄ sias varžytynes. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, visiÅ¡kai neįvertino, ar varžytynių paskelbimas dar galutinai neiÅ¡sprendus klausimo dėl galimybės skolininkėms grÄ Å¾inti pasiskolintÄ iÅ¡ banko sumÄ dalimis, nėra skubotas, nesÄ Å¾iningas ir prieÅ¡taraujantis vieÅ¡ajam interesui.Vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo kriterijais bei vieÅ¡uoju interesu, į aukščiau minėtas aplinkybes turėjo bÅ«ti atsižvelgta prieÅ¡ antstoliui paskelbiant pirmÄ sias varžytynes, tačiau tai padaryta nebuvo.

Nors išieškotojo interesai vykdymo procese yra svarbūs, tačiau tai nereiškia, kad jie yra nekvestionuojami. Net įstatymiškai yra įtvirtinta, kad vykdymo procese turi būti atsižvelgta ir į skolininko interesus. Lietuvos Respublikos antstolio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. <...> Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad nepaisant to, kad Å¡io proceso paskirtis yra patenkinti iÅ¡ieÅ¡kotojo reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek į skolininko interesus, Å¡ių interesų pusiausvyros iÅ¡laikymas įpareigoja antstolį elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011).

Teismas visiÅ¡kai neįvertino, kad antstolis visiÅ¡kai nepaisė skolininkių interesų, nesiekė iÅ¡laikyti skolininkių ir iÅ¡ieÅ¡kotojo interesų pusiausvyros. Varžytynės turi bÅ«ti laikomos kraÅ¡tutine priemone iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ . Tai nėra naudinga nei bankui, nei skolininkui. Svarbu atsižvelgti ir į Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ . IÅ¡ieÅ¡kotojas Å¡ioje situacijoje yra bankas, t. y. finansiÅ¡kai stipresnė pusė. Å iuo atveju skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ vienintelio Å¡eimos gyvenamojo bÅ«sto yra drastiÅ¡kas veiksmas, nesuderinamas su teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

Pardavus varžytynėse pareiÅ¡kėjos butÄ , Å¡eima patirs ypatingai skaudžius padarinius, nes neteks vienintelio savo bÅ«sto, o tai yra nežmoniÅ¡ka, nesuderinama su sÄ Å¾iningumo principais.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo AB DNB bankas praÅ¡o pareiÅ¡kėjos D. G. atskirÄ jį skundÄ atmesti (b. l. 92–93). Banko nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotÄ , teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo turiniui inter alia taikomi CPK 306 straipsnio reikalavimai ir pareiÅ¡kėjas privalo nurodyti bylos aplinkybes, įrodymus ir teisinius argumentus, kuriais grindžiamas nutarties ar jos dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (atskirojo skundo pagrindas).

PareiÅ¡kėjos pateikiami argumentai neįrodo skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. PareiÅ¡kėja nepagrįstai nurodo, kad buvo padaryti vykdymo procesÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimai. PareiÅ¡kėja atskirajame skunde dėsto iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus, kuriuos kaip nepagrįstus atmetė pirmosios instancijos teismas. Bankas visiÅ¡kai palaiko skundžiamos teismo nutarties motyvus bei atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus, jog antstolis nėra padaręs jokių pažeidimų.

Antstolis vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Kauno miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 02201008832-L/2010 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjų. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimai ir nutartys yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi, tačiau antstolis, vykdydamas teismo sprendimÄ , negali jo keisti savo iniciatyva. CPK 663 straipsnis nustato apribojimus, taikomus iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ fizinio asmens turto, tačiau jie netaikomi vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal hipotekos teisėjo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ dėl įkeisto turto realizavimo, kadangi CPK 663 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog Å¡iame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ įkeisto turto.

CPK 664 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmÄ ja eile iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ hipoteka įkeisto turto, jeigu iÅ¡ieÅ¡koma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Å iuo atveju iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas iÅ¡ įkeisto turto. Ä®keitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė, kuriai bÅ«dingi absoliutumo, pirmumo prieÅ¡ kitus kreditorius, sekimo paskui daiktÄ ir kiti požymiai. Ä®kaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamÄ daiktÄ , jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymÄ .

Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakÅ¡tÄ ), įkaito gavėjas įgyja teisę į reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto turto. Todėl akivaizdu, kad antstolio priimtas skundžiamas patvarkymas priimtas nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto taisykles.Aplinkybė, kad iÅ¡ varžytynių parduodamame bute gyvena nepilnametis vaikas, nesudaro pagrindo nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, juo labiau teigti, kad vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto yra pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas.

CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieÅ¡ įgyvendinant savo teises įvertinti iÅ¡ to kylančių pareigų mastÄ ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas bÅ«ti apdairiam ir rÅ«pestingam, Å¡ios bylos kontekste pasverti savo galimybes grÄ Å¾inti paskolÄ , turint galvoje ir vaikų interesus.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtintÄ tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims.                                                                                                   Vaikų galimybės augti normaliomis sÄ lygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso.

Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui bÅ«tų užtikrinta teisė naudotis bÅ«stu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikÅ¡mės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad pareiga rÅ«pintis vaikais pirmiausia yra tėvų pareiga ir ji negali bÅ«ti be pagrindo perkeliama kitiems asmenims. BÅ«tent tėvai, remiantis CK 3.155 straipsniu, turi pareigÄ pasirÅ«pinti savo nepilnamečiais vaikais, tame tarpe ir aprÅ«pinant vaikÄ bÅ«stu.

Tai numato ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas, kuris nustato, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali bÅ«ti suabsoliutinamas. Pagal kasacinio teismo praktikÄ Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikÅ¡mės, bÅ«sto užtikrinimo vaikui negali bÅ«ti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamÄ sias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos argumentai, jog varžytynių paskelbimas yra skubotas, nesÄ Å¾iningas ir prieÅ¡taraujantis vieÅ¡ajam interesui, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas atmestinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-03-19 antstolis R. B. patvarkymu priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti Nr. S-3179 vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00552 priėmė vykdyti iÅ¡ieÅ¡kotojo AB DNB banko 2014-03-18 pateiktÄ vykdyti nutartį Nr. 02201008832-L, iÅ¡duotÄ 2010-10-07 Kauno miesto apylinkės teismo dėl 31 699,82 Eur (ekvivalentas litais: 109 453,13 Lt, nurodant, kad 1 EUR sudaro 3,4528 Lt), 132 Lt žyminio mokesčio sumos ir 6,27 proc. metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos (nuo 28 152,76 Eur), skaičiuojant nuo 2010-10-01 iki hipotekos teisėjo nutarties iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ įkeisto turto įvykdymo, priverstinai parduodant iÅ¡ varžytynių įkeistÄ D.

G. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ su rÅ«siu, bendras plotas 60,06 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – įkeistas butas), iÅ¡ieÅ¡kotojo AB DNB banko naudai. 2014-04-03 turto areÅ¡to aktu buvo areÅ¡tuotas D. G. priklausantis įkeistas butas, areÅ¡tuoto turto saugotoja paskirta I. F.. 2014-04-22 skolininkės pateikė praÅ¡ymÄ Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. H2-18315-285/2010 dėl skolos mokėjimo iÅ¡dėstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė iÅ¡dėstyti vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00552 esančios 109 585,13 Lt dydžio skolos iÅ¡ieÅ¡kotojui AB DNB bankui sumokėjimÄ periodinėmis iÅ¡mokomis 36 mėnesių laikotarpiu, mokant po 3 044 Lt per mėnesį ir taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų sustabdymÄ vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00552.

Antstolio R. B. kontoroje 2014-04-23 buvo pateiktas praÅ¡ymas sustabdyti vykdymo veiksmus, taip pat buvo pateiktas Kauno apylinkės teismui iÅ¡siųsto praÅ¡ymo dėl skolos mokėjimo iÅ¡dėstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo egzempliorius. Vykdant vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 02201008832-L, 2014-05-22 buvo paskelbtos pirmosios varžytynės D. G. priklausančio įkeisto buto už pradinę pardavimo kainÄ â€“ 110 000 Lt.PareiÅ¡kėjos D. G. ir I. F. pateikė skundÄ dėl antstolio veiksmų, praÅ¡ydamos pripažinti neteisėtais antstolio R.

B. veiksmus organizuojant ir skelbiant pirmÄ sias D. G. priklausančio įkeisto buto varžytynes, kadangi antstolis buvo informuotas apie tai, kad D. G. priklausantis įkeistas butas, iÅ¡ kurio ketinama iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ priverstinai parduodant iÅ¡ varžytynių, yra vienintelis pareiÅ¡kėjai D. G. priklausantis turtas ir vienintelė jos Å¡eimos narių – nepilnamečio sÅ«naus A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir motinos I. F. – gyvenamoji vieta, todėl, pardavus iÅ¡ varžytynių įkeistÄ butÄ , nepilnametis vaikas praras vienintelį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , bus pažeistos jo teisės į gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, taip pat teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ; turėdamas informacijÄ , kad įkeistas butas yra vienintelė D.

G. nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, antstolis privalėjo informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ apie savo priimtÄ sprendimÄ skelbti varžytynes, tačiau to nepadarė; antstolis netinkamai įvykdė savo pareigÄ objektyviai įvertinti įkeistÄ butÄ .Antstolis R. B. atsisakė tenkinti skundÄ ir 2014-07-14 patvarkymu skundÄ perdavė Kauno apylinkės teismui (b. l. 46–47), kuris 2014-10-13 nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjų D. G. ir I. F. skundÄ dėl antstolio veiksmų, nenustatęs antstolio pažeidimų vykdymo proceso metu (b. l. 64–67).

Teismas nurodė, kad antstolis vykdo ne skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ už komunalines paslaugas, o iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal teismo hipotekos skyriaus nutartį, todėl CPK 663 straipsnyje numatyti apribojimai (kad nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, bÅ«tino nepilnamečiams vaikams gyventi, taikomas iÅ¡ieÅ¡kant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos iÅ¡teklius, komunalines ir kitokias paslaugas) netaikomi iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ įkeisto turto. Teismas nuomone, antstolis neprivalėjo informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ apie savo priimtÄ sprendimÄ skelbti pirmÄ sias varžytynes, kadangi teisės aktuose nenumatyta imperatyvi pareiga antstoliui praneÅ¡ti Vaiko teisių apsaugos skyriui apie savo sprendimÄ paskelbti pirmÄ sias varžytynes butui.

Teismas sprendė, kad antstolis prieÅ¡ skelbdamas varžytynes neprivalėjo atsižvelgti į tÄ aplinkybę, jog pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ dėl skolos iÅ¡dėstymo ir dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų sustabdymo, kadangi vykdomojoje byloje nebuvo pateiktas iÅ¡ieÅ¡kotojo sutikimas, kad skolininkė gali mokėti skolÄ dalimis, o be iÅ¡ieÅ¡kotojo sutikimo skolos mokėjimas dalimis tuo atveju, kai vykdoma nutartis priverstinai parduoti įkeistÄ butÄ , nėra galimas. Vien praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti skolÄ dalimis pateikimo teismui faktas negalėjo bÅ«ti pakankamu pagrindu antstoliui stabdyti vykdymo veiksmus byloje.

Be to, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad 2014-09-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. H2-18315-285/2010 pareiÅ¡kėjos D. G. praÅ¡ymas iÅ¡dėstyti skolos mokėjimÄ buvo atmestas. Atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2014-10-13 nutarties iÅ¡ esmės grindžiamas dviem argumentais – teismas negynė vaiko prioritetinių teisių, todėl buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas; teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, visiÅ¡kai neįvertino, ar varžytynių paskelbimas dar galutinai neiÅ¡sprendus klausimo dėl galimybės skolininkėms grÄ Å¾inti pasiskolintÄ iÅ¡ banko sumÄ dalimis nėra skubotas, nesÄ Å¾iningas ir prieÅ¡taraujantis vieÅ¡ajam interesui.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių.

Jei bÅ«tų traktuojama prieÅ¡ingai, tai sukeltų nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių, nes asmenims, turintiems nepilnamečių vaikų, bÅ«tų sunku gauti kreditÄ ar kitas finansines paslaugas, nes finansų įstaigų, norinčių kredituoti tokius asmenis, rinkoje sumažėtų. Be to, taip bÅ«tų pažeidžiami kreditoriaus turtiniai interesai (Konstitucijos 23 str.). CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieÅ¡ įgyvendinant savo teises įvertinti iÅ¡ to kylančių pareigų mastÄ ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas bÅ«ti apdairiam ir rÅ«pestingam. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintÄ tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Vaikų galimybės augti normaliomis sÄ lygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui bÅ«tų užtikrinta teisė naudotis bÅ«stu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikÅ¡mės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikÅ¡mės, bÅ«sto užtikrinimo vaikui negali bÅ«ti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamÄ sias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

Kasaciniam teismui iÅ¡aiÅ¡kinus, kad pareiÅ¡kėjos nurodyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, numatanti, kad nė vienas vaikas negali bÅ«ti paliktas be gyvenamojo bÅ«sto, negali bÅ«ti suprantama kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamÄ sias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka, su tuo susiję pareiÅ¡kėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja turi nepilnametį vaikÄ , Å¡iuo atveju nėra pagrindas stabdyti varžytynes.

Draudimas nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ taikomas tik konkrečiais įstatyme įtvirtintais atvejais (CPK 663 str. 4 d.), į kuriuos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto gyvenamojo bÅ«sto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimÄ nepatenka (CPK 663 str. 5 d.). Teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įkeisto turto. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktu, vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai.

Kaip minėta, įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ nebÅ«tinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamÄ jÄ patalpÄ turėjimu, todėl pareiÅ¡kėja, užtikrindama savo nepilnamečio sÅ«naus teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , gali iÅ¡sinuomoti bÅ«stÄ . Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamuoju atveju nebuvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, todėl atskirojo skundo argumentai, jog teismas negynė vaiko prioritetinių teisių, atmestini kaip nepagrįsti.Apeliantė teigia, kad, priimdamas skundžiamÄ nutartį, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino, ar varžytynių paskelbimas dar galutinai neiÅ¡sprendus klausimo dėl galimybės skolininkėms grÄ Å¾inti pasiskolintÄ iÅ¡ banko sumÄ dalimis nėra skubotas, nesÄ Å¾iningas ir prieÅ¡taraujantis vieÅ¡ajam interesui.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-04-22 skolininkės pateikė praÅ¡ymÄ Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. H2-18315-285/2010 dėl skolos mokėjimo iÅ¡dėstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė iÅ¡dėstyti vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00552 esančios 109 585,13 Lt dydžio skolos iÅ¡ieÅ¡kotojui AB DNB bankui sumokėjimÄ periodinėmis iÅ¡mokomis 36 mėnesių laikotarpiu, mokant po 3 044 Lt per mėnesį ir taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų sustabdymÄ antstolio R.

B. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00552. Antstolio R. B. kontoroje 2014-04-28 gautas pareiškėjos D. G. atstovo advokato Gintaro Černiausko prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00552 su priedu prie šio prašymo – 2014-04-16 Kauno apylinkės teismui išsiųsto prašymo dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vykdomosios bylos Nr. 0085/14/00552 lapai 47–54). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2014-09-08 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. H2-18315-285/2010 pareiškėjos D.

G. praÅ¡ymas iÅ¡dėstyti skolos mokėjimÄ dalimis buvo atmestas. Kauno apygardos teismas 2014-11-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2441-413/2014, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014-09-08 nutarties, atskirÄ jį skundÄ atmetė. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog situacija nepakito – pareiÅ¡kėjos D. G. praÅ¡ymas iÅ¡dėstyti skolos mokėjimÄ dalimis teismo nebuvo patenkintas, todėl atskirojo skundo argumentai Å¡iuo atveju dėl skuboto, nesÄ Å¾iningo ir prieÅ¡taraujančio vieÅ¡ajam interesui antstolio elgesio laikytini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais.

Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad vien praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti skolÄ dalimis pateikimo teismui faktas negalėjo bÅ«ti pakankamu pagrindu antstoliui stabdyti vykdymo veiksmus byloje. Vykdomojoje byloje nebuvo pateiktas iÅ¡ieÅ¡kotojo sutikimas, kad skolininkė gali mokėti skolÄ dalimis, o be iÅ¡ieÅ¡kotojo sutikimo skolos mokėjimas dalimis tuo atveju, kai vykdoma nutartis priverstinai parduoti įkeistÄ butÄ , nėra galimas.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl keisti jos atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

 Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                               Jolita Cirulienė