Legislator Case Law & Legislation
13b04b87-0d32-440f-b2cc-a69050700bb5 AI generated

13b04b87-0d32-440f-b2cc-a69050700bb5 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 13b04b87-0d32-440f-b2cc-a69050700bb5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1-86-354/2013Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00393-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos:  (S) 1.1.4.7; 1.1.8.7.9; 1.2.3.2.8; 1.2.26.2.1; 2.1.15.3.3; 2.3.6.4.5.                                                                                   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 8 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,teisėjų Irenos Ivanovienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorams Ričardui Bendikui, Egidijui Timoniui, Laimai Mažeikienei,gynėjui advokatui Anatolijui Šichovcovui,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams L.

Legislator headnote

AI generated

13b04b87-0d32-440f-b2cc-a69050700bb5 · Å iaulių apygardos teismas: IÅ¡bėgo į gatvę basas, net nespėjo apsiauti, o iÅ¡girdęs S. klyksmÄ , nežinojo, kÄ daryti. Nesuprato, kodėl jį užpuolė, manė, kad ir jo seserį muÅ¡a. Tada pasiėmė akmenį, sviedė į langÄ , iÅ¡daužė stiklÄ . Akmenį į langÄ sÄ moningai metė ne tiesiai, o skersai, kad nieko nesužeistų. Jis nematė, ar iÅ¡bėgusį iÅ¡ buto jį kas nors vijosi, tačiau, iÅ¡daužęs langÄ , nubėgo namo, į (duomenys neskelbtini). Parbėgęs į kiemÄ prisidegė cigaretę ir galvojo, kÄ daryti toliau.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1-86-354/2013Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00393-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos:  (S) 1.1.4.7; 1.1.8.7.9; 1.2.3.2.8; 1.2.26.2.1; 2.1.15.3.3; 2.3.6.4.5.                                                                                   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 8 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,teisėjų Irenos Ivanovienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorams Ričardui Bendikui, Egidijui Timoniui, Laimai Mažeikienei,gynėjui advokatui Anatolijui Šichovcovui,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams L.

B., I. B., A. M.,nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų L. B. ir I. B. atstovui advokatui Rolandui TamaÅ¡auskui,ekspertui Jurgiui Sakalui,Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui Aurimui Bagavičiui,kaltinamajam R. Z.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių iÅ¡silavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis Pakruojyje, (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1999-08-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 str. 2 d. ir 278 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m., pritaikius 1961 m. BK 471 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2) 2000-12-22 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d., 43 str. laisvės atėmimu 1 m., pritaikius LR 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 3 p., nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas; 3) 2001-06-12 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m.

BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn., 2001-09-07 KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, remiantis BK 542 str., paleistas lygtinai prieÅ¡ terminÄ 3 mėn. 5 d.; 4) 2002-02-05 Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 104 str., 43 str. laisvės atėmimu 8 m. 3 mėn., 2010-02-17 paleistas iÅ¡ pataisos namų atlikus bausmę; 5) 2011-05-02 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) bauda, 2011-12-09 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista 5 parų areÅ¡tu; 6) 2012-06-01 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d., 64 str. 87 parų areÅ¡tu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012-02-28 iki 2012-05-22 ir nustatyta neatlikta bausmė – 2 paros areÅ¡to, bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: kaltinamasis R.

Z. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nužudė žmogų, t. y.:2012 m. rugpjūčio 3 d., apie 2 val. 40 min., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , Pakruojo m. paleido akmenį į (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto langÄ ir jį iÅ¡daužė;2012 m. rugpjūčio 3 d., apie 2 val. 50 min., tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , Pakruojo m., (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamojoje dalyje, netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), vienoje rankoje laikydamas kirvį, o kitoje peilį, pribėgo prie pargriuvusio ant gatvės važiuojamosios dalies nukentėjusiojo A.

M. ir užsimojo ant jo kirviu;po to, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, A. M. ginti pribėgusiam E. B., iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tyčia vienÄ kartÄ dÅ«rė peiliu į krÅ«tinę, padarė jam durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdÄ krÅ«tinės kairėje pusėje su Å¡irdies sužalojimu, sukėlusiÄ Å«mų nukraujavimÄ iÅ¡ žaizdos, ir taip jį nužudė, nes dėl patirtų sužalojimų E. B. mirė.                                        Įrodymai Apklaustas kaip kaltinamasis R.

Z. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d., apie 21 val., jis parvažiavo į namus ir kieme kartu su I. N., savo mama R. Z., E. N., J. K., pravarde Å ., ir seserimi S. Z. Å¡ventė pastarosios gimtadienį. Prie stalo buvo naudojami vienkartiniai indai, jokių virtuvinių peilių lauke nebuvo. Iki tol jis buvo iÅ¡gėręs butelį alaus. Å venčiant tarp jo ir I. N. buvo kilęs konfliktas, tačiau po konflikto I. N. gimtadienyje dar pasiliko. Vienu momentu jis nuėjo namo ir iÅ¡ virtuvės pasiėmė virtuvinį peilį, nes norėjo supjaustyti mėsÄ .

Tuo metu I. N. ėjo namo. Jis sekė pastarajai iÅ¡ paskos, jo rankoje buvo peilis. Jis prašė I. N. dar pabÅ«ti, bet Å¡i nesutiko. Paskui į gatvę atbėgo S. Z. su E. N.. S. Z., pamačiusi jo rankose peilį, pradėjo ant jo Å¡aukti, ko su peiliu rankoje jis vaikÅ¡to po gatvę. Tada jis perlaužė peilį, numetė ant važiuojamosios gatvės dalies prie gėlių parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje ir grįžo į kiemÄ . Peilis buvo tamsiai rudomis medinėmis kriaunomis, geležtės ilgis galėjo bÅ«ti apie 10–12 cm.

Ant to nulaužto peilio ir negalėjo likti kraujo, o nulaužtÄ geležtę, kaip vėliau iÅ¡siaiÅ¡kino, sesuo seniai numetė už tualetų. Byloje esančioje nuotraukoje yra dalis to paties peilio, kurį jis iÅ¡sinešė į kiemÄ ir perlaužė lydėdamas I. N.. Ar I. N. ir E. N. tai matė, nežino, S. Z. tikrai matė. Žino, kad sesuo tos aplinkybės nepatvirtino. Išėjus I. N., jie toliau iÅ¡gėrinėjo. Apie vidurnaktį J. K. kažkas pradėjo skambinėti telefonu. VienÄ kartÄ telefonu atsiliepė jis (kaltinamasis) ir iÅ¡girdo pažįstamo žmogaus balsÄ â€“ skambino E. B., pastarasis irgi atpažino jį iÅ¡ balso.

E. B. pasakė, kad geria, pritrÅ«ko gėrimų, ir prašė pavežti iki naktinės parduotuvės. Kadangi jis pats vairuotojo teisių neturi, susitarė, kad jis paklausinės, ar galės kas nors pavežti, ir perskambins. Vėliau, nepamena, ar jis paskambino, ar E. B. vėl paskambino, ir jis pasakė, kad visi yra iÅ¡gėrę ir nėra kam vairuoti automobilį. KÄ daugiau kalbėjo su E. B., tiksliai nepamena, prisimena tik, kad E. B. pakvietė juos ateiti į butÄ , esantį virÅ¡ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, ir jie nuėjo.

Tame bute buvo E. B., A. M., T. K., A. Å ., mergina, vardu R., dar kelios jam nepažįstamos panelės. Ten jis nuėjo iÅ¡gėręs, bet prisimena viskÄ , dar nusinešė du 0,5 l butelius degtinės. Susėdo, girtavo, jis daugiau bendravo su J. K., nes kitų žmonių nepažinojo. Jokio konflikto tarp S. Z. ir R. jis nematė. Vėliau T. K. pradėjo pulti ant jo. Prie jo ant sofos iÅ¡ vienos pusės sėdėjo T. K., iÅ¡ kitos pusės A. Å ., ir pradėjo kalbėti kažkokias nesÄ mones. Kiek jis suprato, T.

K. bandė užmegzti su juo pokalbį apie kažkokį „kietumÄ â€œ, jam tai pasidarė juokinga ir jis nusijuokė. Tada pasipylė smÅ«giai iÅ¡ abiejų pusių – T. K. ir A. Å . paÅ¡okę smÅ«giavo į jį, galėjo bÅ«ti suduota 15–20 smÅ«gių. Jis gynėsi, rankomis dengėsi veidÄ , galvÄ . Nežino, kuo bÅ«tų viskas pasibaigę, jei nebÅ«tų jis paÅ¡okęs ir pabėgęs. Jį dar bandė kažkas sulaikyti – perplėšė bluzono Å¡onÄ . IÅ¡bėgdamas iÅ¡ buto jis trenkėsi į kambario duris, nematė, ar iÅ¡dužo durų stiklas, ir iÅ¡girdo S. Z. klyksmÄ .

IÅ¡bėgo į gatvę basas, net nespėjo apsiauti, o iÅ¡girdęs S. klyksmÄ , nežinojo, kÄ daryti. Nesuprato, kodėl jį užpuolė, manė, kad ir jo seserį muÅ¡a. Tada pasiėmė akmenį, sviedė į langÄ , iÅ¡daužė stiklÄ . Akmenį į langÄ sÄ moningai metė ne tiesiai, o skersai, kad nieko nesužeistų. Jis nematė, ar iÅ¡bėgusį iÅ¡ buto jį kas nors vijosi, tačiau, iÅ¡daužęs langÄ , nubėgo namo, į (duomenys neskelbtini). Parbėgęs į kiemÄ prisidegė cigaretę ir galvojo, kÄ daryti toliau.

Buvo visokių minčių – už kÄ jį sumušė, kas su S. Z. ten vyksta. Po to jis įėjo į savo butÄ . Buto durys nebuvo užrakintos. Nežino, kodėl jo mama sakė, kad durys buvo užrakintos. Å viesos nedegė, nes nenorėjo prižadinti mamos, nuėjo į virtuvę, nusivilko suplėšytÄ bluzonÄ , ieÅ¡kojo kedų. Tuo metu prabudo mama, liepė jam eiti miegoti. Apsiavęs kedus, nuo stalo pasiėmė virtuvinį peilį. Jis buvo Å¡oke, nežinojo, kÄ daryti, mama vis nerimavo, varė miegoti, todėl, kad neerzintų mamos, tyliai išėjo į kiemÄ su peiliu rankoje.

Peilis buvo virtuvinis su danteliais, jo geležtė buvo siauresnė ir ilgesnė nei to, kurį perlaužė. Kodėl pasiėmė peilį, nežino. Jis negalėjo eiti miegoti, nes nežinojo, kas darosi su jo seserimi, todėl išėjo į kiemÄ ir galvojo, kÄ reikia toliau daryti. IÅ¡ namų išėjo avėdamas kedus ir su bridžais, iki pusės buvo nuogas. Buvo apie 3 val. nakties. Taip stovėdamas iÅ¡girdo juokÄ , ir į kiemÄ Ä¯Ä—jo trise. Pirmas ėjo A. M., tada iÅ¡lindo dar du, mano, kad ten buvo A.

Å . ir T. K.. Visi trys bėgo link jo. Pribėgęs A. M. smogė jam ranka, jis, ne tiek nuo smÅ«gio, kiek atÅ¡okdamas ir bandydamas iÅ¡sisukti nuo smÅ«gio, trenkėsi į malkinės sienÄ , o ten buvo padėtas kirvis. Jis pačiupo tÄ kirvį, ir, kai A. M. vėl Å¡uoliu Å¡oko ant jo, gindamasis kirviu pataikė A. M. į korpusÄ . A. M., pamatęs, kad jis turi kirvį, atÅ¡oko ir pradėjo bėgti. Peilis, kurį jis iÅ¡sinešė iÅ¡ namų, visÄ laikÄ buvo jo rankoje. E. B. tada jis nematė, matė tris žmones:

A. M. tikrai buvo, jis vilkėjo baltais marÅ¡kinėliais, o A. Å . ir T. K. jis iÅ¡ arti nematė, tik mano, kad ten galėjo bÅ«ti jie. Ar ten buvo E. B., negali pasakyti. A. M. ir kiti du pradėjo bėgti, o jis pastaruosius vijosi. Jam niekas nieko nesakė, ir jis nieko nesakė. Tikriausiai vaikinai pamatė peilį ir kirvį, todėl pradėjo bėgti. Nežino, kodėl jis vijosi, gal tokia buvo jo reakcija į įvykius – jį sudaužė, spardė, jo sesuo klykė, jis nežinojo, kas vyksta, ir dar atėjo į jo namų kiemÄ , kur mama miega, gal jis norėjo iÅ¡vyti iÅ¡ kiemo, negali paaiÅ¡kinti.

Nebuvo taip, kaip pasakojo A. M., kad pastarasis pargriuvo ant priekio, paskui atsivertė ant nugaros ir jis (kaltinamasis) užsimojo kirviu. Jis matė, kad A. M. pargriuvo, nes bėgo 2–3 m atstumu iš paskos. Nugriuvęs A. M. iš karto automatiškai apsivertė ant nugaros, o jis, užkliuvęs už A. M. kojų, nespėjo sustoti ir užgriuvo ant nukentėjusiojo, kirvis atsidūrė pastarojo pažastyje. A. M. neatėmė iš jo kirvio – griūdamas jis (kaltinamasis) to kirvio lyg ir nebelaikė rankoje, kirvį A.

M. tik prispaudė rankomis gulėdamas, taip kirvis ten ir liko, o peilį jis laikė kairėje rankoje. Nugriuvusį jį A. M., gulėdamas ant nugaros, apkabino rankomis ir pradėjo smaugti, spausdamas prie savęs, peilis vis dar buvo jo kairėje rankoje. A. M. sudavė jam per nugarÄ , o jis irgi smogė A. M. kelis kartus į petį. Tada A. M. pradėjo kelti jį kojomis, pradėjo spardytis, taip jis pradėjo kilti. Visa tai truko 20–30 sekundžių. VisiÅ¡kai atsistojęs jis nebuvo, buvo pusiau pritÅ«pęs, A.

M. kojos buvo įremtos jam į krÅ«tinę, kai jis pajuto smÅ«gį iÅ¡ priekio į krÅ«tinę. Jis nugriuvo, griÅ«damas dar vertėsi kelis kartus, ant pilvo gulėdamas pajuto stiprų smÅ«gį į nugarÄ , tikrai ne ranka ar koja, o kirviu, nuo to kirvio smÅ«gio jis iÅ¡sirietė, vėl prasidėjo smÅ«giai, tada ropodamas pro spyrius jis pabėgo. Jis nematė, kuris vaikinas nustÅ«mė jį suduodamas į krÅ«tinę. Peilis tuo metu buvo jo kairėje rankoje, tačiau neprisimena, kaip laikė peilį.

Jeigu jį nustūmė E. B., pastarasis galėjo būti sužalotas tuo momentu, nes daugiau kontaktų su niekuo nebuvo. Jis nedūrė nė vienam iš ten buvusių. Negali paaiškinti, kaip peilis galėjo įsmigti E. B. į krūtinę. E. B. už jį buvo aukštesnis, jis nežino, kokioje padėtyje E. B. kūno atžvilgiu buvo peilis. Jis pats stovėjo pasilenkęs, o kaip E. B. jį nustūmė, nežino. Kai po E. B. nustūmimo jis nugriuvo, peilį tebelaikė rankoje, pabėgdamas nusinešė ir peilį.

Jis nubėgo iki banko, girdėjo žingsnius, jį dar vijosi apie 10 m nuo gatvės iki pat jo kiemo. Tada manė, kad, jeigu nepabėgs, jį patį užmuÅ¡. Jis Å¡oko į krÅ«mus, įsitikino, kad jo niekas nebesiveja, tada paskambino į policijÄ , pasakė, kad buvo užpultas. Jam buvo atsakyta, kad į įvykio vietÄ jau yra nuvažiavusi policija. Kažkas jau buvo iÅ¡kvietęs policijÄ anksčiau už jį. Peilis liko krÅ«muose prie banko, vėliau niekam nepasakė, kad paimtų tÄ peilį, nes niekas jo apie peilį ir neklausė.

Kai jis nuėjo į įvykio vietÄ , policija ten jau buvo atvažiavusi, buvo du ekipažai – viename ekipaže sėdėjo E. N. su S. Z., o pareigÅ«nas iÅ¡ kito ekipažo vaikščiojo su fotoaparatu ir kažkÄ fotografavo. Matė toje vietoje kraujo klanelį. Tada jis grįžo atgal į savo kiemÄ , norėjo apsirengti ir eiti į policijÄ pažiÅ«rėti, kur iÅ¡vežė S. Z., žinojo pastarosios charakterį, kad ji mėgsta pareiÅ¡kimus raÅ¡yti, o jis yra prieÅ¡ visokių pareiÅ¡kimų raÅ¡ymÄ .

Parėjo į kiemÄ , įėjo į malkinę, iÅ¡gėrė gerÄ stiklinę degtinės, nes ten buvo įneÅ¡tas stalas po gimtadienio, dar iÅ¡ savo telefono parašė žinutes S. Z. ir E. N., kad Å¡ie nieko nematė ir nieko negirdėjo, kad S. Z. dėl to užpuolimo neraÅ¡ytų pareiÅ¡kimo, nes nieko tokio nenutiko – susimušė ir viskas. Po to jis nuėjo į policijÄ , budėtojų dalyje pareigÅ«no paklausė, kur jo sesuo su E. N., jam pasakė, kad tuoj atveÅ¡. Policijoje belaukiant kol atveÅ¡ S. Z. su E. N., įėjo A.

M., A. Å . ir T. K., pradėjo jį pulti ir grasinti, kad jam kažkas bus, kad jis kažkÄ padarė. Jis irgi netylėjo, pradėjo rėkti – jie apsižodžiavo. IÅ¡ pradžių jam niekas nepasakė, kuo jį kaltina, paskui kažkuris pasakė, kad jis perdÅ«rė E. B., pareigÅ«nas nuvedė jį į kamerÄ . Jis mano, kad girtumas neturėjo įtakos jo elgesiui, jis viskÄ prisimena, normaliai jautėsi, visiÅ¡kai save kontroliavo. Nežino, kaip tokioje situacijoje bÅ«tų pasielgęs bÅ«damas blaivus.

IÅ¡gėręs jis netampa agresyvus.Pripažįsta savo kaltę dėl chuliganizmo, kad akmeniu iÅ¡mušė lango stiklÄ , tačiau nežino, kÄ atsakyti į klausimÄ , ar pripažįsta savo kaltę dėl nužudymo iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų – jis nedÅ«rė, nepuolė, nenorėjo nužudyti. E. B. nežudė, bet neneigia, kad tuo momentu, kai pribėgo, pastarasis galėjo bÅ«ti perdurtas. Tyčia peiliu E. B. jis nedÅ«rė, net nematė, ar E. B. jį nustÅ«mė, nematė, ar E. B. bėgo link jo, nes tuo metu buvo užgriuvęs ant A.

M. kojų ir pastarasis į jį kojomis „atsispardinėjo“. Su E. B. jis nesimušė, nežino, iÅ¡ kur ant jo bridžų galėjo atsirasti E. B. kraujas, susimaišęs su jo krauju. Dėl A. M. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo savo kaltę pripažįsta, galėjo pastarÄ jį sužaloti suduodamas kirviu kelis kartus į petį prie malkinės. Ikiteisminio tyrimo metu neigė, kad turėjo peilį, nes jam atėjus duoti pačių pirmų parodymų, jį iÅ¡vadino melagiu. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl liudytojai S. Z., I.

N. ir E. N. paneigė, kad jis perlaužė peilį, kad lydėjo iÅ¡einančiÄ I. N.. Nežino, kodėl liudytojai parodė, kad bute, į kurį vėliau nuėjo, trumpas konfliktas buvo tik tarp jo ir T. K., o kiti jo nemušė ir į konfliktÄ nesikiÅ¡o. Jis taip pat negali paaiÅ¡kinti, kodėl A. M. sako, kad jis nebuvo ant pastarojo užgriuvęs. TÄ vakarÄ jam buvo suduota iÅ¡ viso apie 25 smÅ«gius, bėgo kraujas iÅ¡ daugelio kÅ«no vietų, nes buvo daugybiniai sužalojimai galvoje, veide, nosyje, rankose, kojose, nubrozdinimai.

Kai jis nuvažiavo į ligoninę pasirodyti, kad nustatytų, kiek jam buvo suduota smÅ«gių, jam pradėjo pasakoti anekdotus, atėjęs gydytojas paklausė, ar jis čia kažkÄ nudÅ«rė, vedžiojo jį po kabinetÄ grandine pririÅ¡tÄ , liepė atsitÅ«pti, atsistoti, atsisėsti, paskui pasakė, kad jam „pahmielÄ â€œ reikia padaryti, o ne skųstis sveikata. Jis nesutinka civiliniams ieÅ¡kovams atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Gailisi, kad taip įvyko, kad iÅ¡ viso ėjo į tÄ butÄ . Jis nenorėjo padaryti to, kas įvyko.

Didžiausia jo klaida buvo ta, kad vijosi vaikinus su peiliu ir kirviu rankose, ir po to taip atsitiko. Ikiteisminio tyrimo metu R. Z., be kita ko, parodė, kad iÅ¡ savo namų kiemo jis pasiėmė kirvį ir vijo iÅ¡ kiemo atėjusius vaikinus. Pasivijęs vienam vaikinui jis sudavė kirviu kažkur į nugarÄ , ir jie abu nugriuvo. Tada visi trys vaikinai jį pradėjo spardyti, atėmė kirvį, sudavė jam kirviu. Jis neturėjo peilio ir neprisipažįsta, kad perdÅ«rė E. B.. Kirviu sudavė gindamasis (2 t., 117–118 b. l.).

Å venčiant S. Z. gimtadienį ant stalo lauke buvo padėta plastikinių Å¡akučių ir vienintelis tikras peilis. Susipykęs su I. N., tÄ peilį jis perlaužė prie I. N., S. Z. bei E. N. akių ir numetė ant žemės (2 t., 119–121 b. l.). Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. M. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d. 20–21 val., E. B. pažįstamos merginos kvietimu, jis, A. Å ., E. B. ir T. K. nuėjo į butÄ Pakruojo mieste, (duomenys neskelbtini), virÅ¡ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, ten buvo 4 merginos, E. B. pažįstamos.

VienÄ â€“ R. M. – jis pažinojo, kitas žinojo iÅ¡ matymo: vienos vardas L., kitų dviejų vardų nežino. Pas merginas jie visi nuėjo blaivÅ«s, pasigamino valgyti, vėliau sugalvojo iÅ¡gerti, tačiau jau buvo po 22 val., parduotuvės nebedirbo. Dabar neprisimena, ar A. Å ., ar E. B. žinojo, kad S. Z. Å¡venčia savo gimtadienį, todėl nutarė pastarajai paskambinti ir pasikviesti. Kuris pakvietė, kas skambino S. Z. ar kažkam iÅ¡ tos kompanijos, nežino. Praėjus maždaug pusvalandžiui pro langÄ jis pamatė ateinančius R.

Z., S. Z., pastarosios draugÄ E. ir J., pravarde Å .. Visi atėjusieji buvo iÅ¡gėrę, atsinešė porÄ butelių degtinės. S. Z. tik atėjusi pradėjo kabinėtis prie bute buvusių merginų, bet supratusi, kad gali bÅ«ti iÅ¡praÅ¡yta, tuo momentu apsiramino. Vėliau R. M. išėjus iÅ¡ kito kambario, S. Z. be jokios priežasties pastarÄ jÄ užsipuolė ir spyrė koja į krÅ«tinės sritį. Jie pradėjo S. Z. sakyti, kÄ Å¡i daro, o R. Z., atsisėdęs ant sofos, juokdamasis liepė spirti dar kartÄ .

Tada jie atsistojo ir pradėjo atėjusiuosius varyti lauk. Jis su T. K. paėmę už rankų pradėjo tempti lauk ant sofos sėdėjusį R. Z.. Pastarasis pasimuistęs trenkėsi į kambario duris ir iÅ¡ karto iÅ¡bėgo lauk. S. Z., jos draugas E. ir J., pravarde „Š.“, tuo metu dar buvo bute. IÅ¡bėgusio iÅ¡ buto R. Z. jie nesivijo, jis tik buvo išėjęs į koridorių įsitikinti, ar tikrai R. Z. išėjo. R. Z. koridoriuje nebebuvo, ir, jam (A. M.) dar nespėjus grįžti į vidų, iÅ¡girdo merginų riksmÄ .

Įėjęs į kambarį pamatė, kad iÅ¡daužtas kambario langas. Langas buvo iÅ¡daužtas nemažu akmeniu, nes net iki virtuvės nuriedėjo. Tuo metu, kai jis grįžo, bute dar buvo S. Z. ir jos draugas, bet varomi jau irgi ėjo lauk. Kadangi merginos pradėjo isterikuoti, jie trise: jis, A. Å . ir E. B. išėjo į laukÄ pažiÅ«rėti, kas iÅ¡daužė langÄ . Išėję nieko nepamatė, bet jiems iÅ¡ karto kilo įtarimas, kad tai padarė R. Z.. Kur tiksliai gyvena R. Z., niekas tiksliai nežinojo, E. B. pasakė, kad kažkur prie turgelio.

Tai buvo netoli nuo tos vietos, kur jie tuo metu buvo, apie 400–500 m, todėl jie nuėjo link R. Z. namų ieÅ¡koti pastarojo, nes reikėjo kažkÄ daryti – merginos buvo nepilnametės, iÅ¡sigandusios, jie norėjo su R. Z. susitarti dėl iÅ¡daužto lango. Ėjo Vytauto Didžiojo gatve, priėję sankryÅ¾Ä su Å¡viesoforu pasuko link turgelio į S. Dariaus ir S. Girėno gatvę, sustojo, tikėdamiesi pamatyti R. Z.. Ten jie pastovėjo kelias minutes, kai A. Å . prie gėlių parduotuvės pamatė Å¡ešėlį ir pasiÅ«lė eiti aplinkui pažiÅ«rėti, kas ten stovi, įtarė, kad ten gali bÅ«ti R.

Z.. Tik priėjus prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, R. Z. iÅ¡lindo su kirviu ir peiliu rankose Å¡aukdamas: „Ateikit čia, pydarai!“. Jis (A. M.) aiÅ¡kiai viskÄ matė, nes toje vietoje yra pakankamai Å¡viesu, nuo restorano degė Å¡viesa, tas kampas gerai matėsi. Kurioje rankoje kÄ laikė, neprisimena, įrankius R. Z. laikė ties juosmeniu, rankas atkišęs į priekį. Peilis buvo virtuvinis, kirvis – normalus, didelis kirvis, skirtas malkoms kapoti. Peilį arčiausiai jis matė tuo metu, kai R.

Z. išlindo iš krūmų – 3–4 m atstumu. A. Š. sušuko, kad reikia bėgti, jie apsisuko ir pradėjo bėgti atgal link šviesoforo, nes prieš kirvį ir peilį, net ir esant trise, buvo pavojinga. Tuo metu jie jautėsi normaliai, nebuvo labai apsvaigę nuo alkoholio, galėjo normaliai galvoti, eiti, bėgti. Bėgdamas jis užkliuvo už bortelio, nes koja buvo nevisiškai atsistačiusi po traumos, ir už 20–30 m pargriuvo. Griuvo ant priekio ir iš karto apsivertė ant nugaros, o R. Z. pribėgęs smogė kirviu.

Kirvį, nukreiptÄ aÅ¡menimis į jį, sugavo ties krÅ«tine, gal net daugiau ties galva, ir, jeigu nebÅ«tų pagavęs, kažin ar čia stovėtų. Kirvį jis sučiupo už koto ir koja atsispyrė į R. Z.. Kirvis pasiliko jo rankose. Kai atsispyrė į R. Z., nuo to pastarasis nenugriuvo, gal Å¡iek tiek suklupo. Tai pamatę, E. B. su A. Å . atskubėjo jo gelbėti. R. Z. buvo nuo jo jau atsitraukęs, kai įsibėgėjęs E. B. rankomis nustÅ«mė R. Z., nuo to R. Z. pargriuvo. Kiek jis matė, dar pribėgęs A.

Å . spyrė R. Z.. Kadangi E. B. po to stÅ«mio iÅ¡ karto suriko, kad jį padÅ«rė ir kad reikia kviesti greitÄ jÄ , jis nuskubėjo prie E. B., o R. Z. po A. Å . spyrio atsikėlęs nubėgo. Ar E. B. pastÅ«mus R. Z. ir Å¡iam nukritus, R. Z. rankose turėjo peilį, jis nepastebėjo. Kai jis atsivertė ant nugaros ir R. Z. užsimojo kirviu, ar kitoje rankoje pastarasis turėjo peilį, to irgi nematė, matė tik kirvį prieÅ¡ save. Ten viskas labai greitai įvyko, todėl neprisimena, ar, kai užsimojo, R.

Z. viena ranka ar abiem laikė kirvį. E. B. pasakius, kad padÅ«rė, pastarÄ jį jis čiupo į glėbį, A. Å . paskambino greitajai. Jie dar Å¡iek tiek paėjo, tačiau prie parduotuvės ties sankryža su Å¡viesoforu E. B. suklupo. Jis matė kraujÄ , buvo pakėlęs E. B. marÅ¡kinėlius, kairėje pusėje Å¡irdies plote matė durtinę žaizdÄ , kuri aiÅ¡kiai matėsi. IÅ¡ pradžių atvažiavo policija, jie pasakė, kad padÅ«rė žmogų, paskui atvažiavo greitoji ir E. B. iÅ¡vežė, o jis nuskubėjo pasiimti daiktų ir nuėjo į policijÄ .

Kiek laiko sugaiÅ¡o, nežino, bet, jam nuėjus į policijÄ , R. Z. jau sėdėjo už langelio, rėkavo, kad jiems bus vos ne tas pats, grasino net policijoje bÅ«damas. AtimtÄ iÅ¡ R. Z. kirvį jis numetė į Å¡onÄ , vėliau policijai tÄ vietÄ parodė. Kai su policija buvo įvykio vietoje, už 10–20 m nuo įvykio vietos kažkokį peilį rado, bet jis buvo nulaužta geležte. Negali pasakyti, ar tai buvo tas pats peilis, kurį turėjo R. Z..Jam buvo padarytos dvi iÅ¡kabintos žaizdos Å¡one ir nubrozdinimai.

DeÅ¡inį delnÄ ir deÅ¡inio kelio pavirÅ¡ių galėjo susižaloti griÅ«damas, o kaip buvo padarytos iÅ¡kabintos žaizdos Å¡one, nežino. Iki atimant kirvį iÅ¡ R. Z., pastarasis kirviu jam smogė tik vienÄ kartÄ . PrieÅ¡ tai jo Å¡onai nebuvo sužaloti. Nežino, kaip galėjo susižaloti abi alkÅ«nes, nugaros deÅ¡inį Å¡onÄ ir krÅ«tinės deÅ¡inį Å¡onÄ , gal kai pargriuvo ant žemės. R. Z. ant jo nebuvo užgriuvęs. Nepamena, kaip kaltinamasis buvo apsirengęs, kai atėjo į butÄ , ir kaip buvo apsirengęs, kai bėgo link jų su kirviu ir peiliu, viskas įvyko labai greitai.

Bute muÅ¡tynių su R. Z. nebuvo, tik ant sofos pastarasis su T. K. Å¡iek tiek apsistumdė. E. B. bute susižaloti negalėjo, nes kaltinamojo netempė, tempė jis (A. M.) su T. K.. Jie nieko tokio R. Z. nepadarė, kad Å¡iam bÅ«tų reikėję pulti juos su kirviu. Pamatę R. Z. su kirviu, jie nepuolė, iÅ¡ karto pradėjo bėgti. R. Z. juos vijosi ir užpuolė. Kad kaltinamasis kraujuoja, jis pamatė tik tada, kai nuėjo į policijÄ , matė sužalojimÄ veide, gal nuo A. Å . spyrio. Kai E. B. įsibėgėjęs pastÅ«mė kaltinamÄ jį R.

Z. ir po to stÅ«mimo suÅ¡uko, kad jį (E. B.) padÅ«rė, pastarieji buvo veidas į veidÄ , o į jį (A. M.) E. B. buvo atsukęs nugarÄ . Po to suÅ¡ukimo daugiau R. Z. ir E. B. vienas prie kito priartėję nebebuvo. Jie nebuvo įėję į kaltinamojo R. Z. namų kiemÄ , jis net nežino, kur R. Z. gyvena, kur yra pastarojo kiemas. Prie malkinės jokių grumtynių su R. Z. nebuvo, kirviu R. Z. jam nesudavė, ant žemės nebuvo R. Z. nei apsikabinęs, nei smaugė.T. K. pasiliko bute su merginomis, nes pastarosios buvo labai iÅ¡sigandusios ir prašė, kad kas nors su jomis pasiliktų.

Nepamena, kaip merginų bute buvo apsirengęs R. Z., ar buvo iki pusės nusirengęs. Taip pat nepamena, kaip kaltinamasis buvo apsirengęs, kai puolė ant jų gatvėje. Buvo vasara, todėl R. Z. galėjo bÅ«ti apsirengęs tiek Å¡ortus, tiek ilgas kelnes. Kiek prisimena, policijoje kaltinamasis buvo be marÅ¡kinėlių, iki pusės nuogas.Palaiko pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalÄ sudaro vaistų kaina ir kelionė į Å iaulius pas ekspertus.

Nėra pateikęs jokių dokumentų, nes receptÄ atidavė vaistinėje, jo kopijos nepasidarė. Ä® Å iaulius pas ekspertus vyko savo automobiliu, pylė kurÄ , kvitų taip pat neiÅ¡saugojo. Neturtinę žalÄ sudaro patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai – prarado gerÄ draugÄ , dėl patirto streso sutriko miegas, mama sakė, kad pirmas naktis po įvykio jis Å¡aukė per miegus, gėrė raminamuosius vaistus. Nuo patirtų sužalojimų keletÄ dienų skaudėjo. Už iÅ¡daužtÄ langÄ jie patys atlygino žalÄ â€“ nupirko stiklo paketÄ , A.

Å . sakė, kad sumokėjo 120 Lt.Parodymų patikrinimo vietoje metu A. M. parodė pastatÄ , esantį Pakruojo m., (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko konfliktas tarp R. M. ir S. Z., tarp jo, T. K. ir R. Z., to buto langÄ , kuris įvykio metu buvo iÅ¡daužtas, parodė vietas S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, kur pamatė ateinantį R. Z. su kirviu bei peiliu rankose, vietÄ ant gatvės, kur jis pargriuvo ir įvyko grumtynės su R. Z., vietas, kur jis numetė iÅ¡ R. Z. atimtÄ kirvį ir kur stovėjo E. B., sakydamas, jog yra perdurtas (2 t., 10–18 b. l.).  Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė I.

B. parodė, kad E. B. buvo jos sÅ«nus, gyveno kartu su ja. Su L. B. yra iÅ¡situokusi.2012 m. rugpjūčio 2 d. sÅ«nus į namus grįžo po varžybų, buvo blaivus. Po to iÅ¡ namų sÅ«nus išėjo apie 21 val., sakė, kad eina pas draugus. 4 val. naktį jai paskambino iÅ¡ ligoninės bendradarbė ir pranešė, kad atvežė jos (I. B.) sÅ«nų perdurta kaire puse ir kad pastarÄ jį iÅ¡vežė į Å iaulius. Ji su draugu nuvyko į priėmimo skyrių, paėmė sÅ«naus rÅ«bus ir nuvažiavo į Å iaulių Respublikinę ligoninę.

Už pusvalandžio į Å iaulius atvažiavo sÅ«naus draugai R. D. ir V. Å .. Tame maiÅ¡elyje, kuriame jai atidavė sÅ«naus rÅ«bus, ieÅ¡kojo sÅ«naus mobiliojo telefono, bet ten jo nebuvo. MaiÅ¡elyje buvo sÅ«naus laikrodis, perdavė jį tyrimui. SÅ«naus mobilųjį telefonÄ parnešė kitas jos sÅ«nus T. B., sakė, kad draugai atidavė, o kas atidavė, nežino. Po to apie Å¡itÄ Ä¯vykį kalbėjo su sÅ«naus draugais A. M. ir T. K.. Pastarieji pasakojo tas pačias aplinkybes, kÄ nurodė ir teisme.

Su merginomis, pas kurias tada svečiavosi sÅ«nus, nebendravo, su S. Z. nekalbėjo, iÅ¡ jų pusės niekas nebuvo atėję, žalos jai neatlygino.Yra pareiÅ¡kusi civilinius ieÅ¡kinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir papildomai pateikė dokumentus dėl turtinės žalos dydžio. Savo ieÅ¡kinį palaiko. Su sÅ«numi buvo artimi santykiai, E. buvo jos pirmas vaikas, ji patyrė didžiulius iÅ¡gyvenimus. Sutriko sveikata, jai labai sunku dirbti, nes nuolat vartoja vaistus. Ji kreipėsi į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ prie Teisingumo ministerijos, gavo žalos atlyginimÄ .

Nenurodė to ieÅ¡kinyje, nes nemanė, kad reikia. Jeigu R. Z. bÅ«tų pripažintas kaltu, praÅ¡o skirti jam pačiÄ griežčiausiÄ bausmę – laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos.Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas L. B. parodė, kad E. B. buvo jo sÅ«nus. Iki 2009 m. sÅ«nus gyveno su juo, paskui jis iÅ¡vyko gyventi į AnglijÄ . Su sÅ«numi santykius palaikė, jis (L. B.) dažnai grįždavo, sÅ«nus laukdavo jo grįžtančio, jie susitikdavo, bendravo telefonu, santykiai buvo labai artimi.

Apie įvykį jam pranešė telefonu iÅ¡ policijos 2012 m. rugpjūčio 3 d. 10 val. Ä®vykio aplinkybių nesiaiÅ¡kino, visas aplinkybes sužinojo tik dabar.SÅ«nus E. buvo ramaus bÅ«do, bet galėjo apsiginti ir padėti draugams. Tokia situacija, kuriÄ papasakojo A. M., kad sÅ«nus gintų draugus, realiai galėjo bÅ«ti. Jis yra pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį, dokumentus dėl turtinės žalos dydžio pateiks kitame posėdyje, ir dokumentus papildys iki pat bylos iÅ¡nagrinėjimo, kadangi jam kainuoja kiekviena kelionė iÅ¡ užsienio.

PraÅ¡o priteisti 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, motyvuoja tuo, kad neteko labai brangaus sÅ«naus ir niekas jam pastarojo nesugrÄ Å¾ins. Visi tie iÅ¡gyvenimai ir patirtas stresas bus iki gyvenimo pabaigos, nėra tokios sumos, kuria galima bÅ«tų tai iÅ¡reikÅ¡ti. Tai yra maksimali suma, ir ji dar per maža. Po Å¡ito įvykio labai pablogėjo jo sveikata. Jeigu R. Z. bÅ«tų pripažintas kaltu, praÅ¡o skirti maksimaliÄ bausmę. Tuo labiau, kad kaltinamasis ne pirmÄ kartÄ teisiamas, už žmogžudystę taip pat buvo teistas.

Kas turi vaikų, tas supranta, kÄ reiÅ¡kia jų netekti, tai nepaaiÅ¡kinama niekuo. Ä® Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ jis nesikreipė. Liudytojas A. Å . parodė, kad praėjusių metų rugpjūčio 2 d. su draugais A. M., E. B. ir T. K. nuėjo į svečius pas E. B. pažįstamas merginas. Jie nuėjo į butÄ , esantį Pakruojo miesto centre virÅ¡ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Tame bute buvo keturios merginos: R., L., kitų dviejų merginų vardų neprisimena.

Po kiek laiko E. B. paskambino R. Z. ar jo sesuo ir kvietė ateiti, nes buvo S. Z. gimtadienis, bet jis su draugais pasiÅ«lė pastariesiems ateiti pas juos. Ä® merginų butÄ , kuriame jie buvo, atėjo S. Z., R. Z., E. ir J., jų pavardžių neprisimena. Atėjusieji atsinešė alkoholio, atsisėdo, visi iÅ¡gėrinėjo. Jie alkoholio neturėjo, prieÅ¡ tai alkoholio nevartojo. Po kiek laiko S. Z. pradėjo konfliktuoti su bute buvusiomis merginomis, vadino jas necenzÅ«riniais žodžiais, o po to spyrė R.

M. į pilvÄ . Priėjęs prie S. Z. jis pradėjo ant pastarosios rėkti, kÄ ji čia daro, ji yra svečiuose, o R. Z. pasiÅ«lė seseriai spirti R. M. dar kartÄ . A. M. su T. K. pradėjo R. Z. raminti, jie pradėjo konfliktuoti, o vėliau R. Z. iÅ¡varė lauk. Praėjus porai minučių po kaltinamojo išėjimo kažkas metė akmenį į langÄ . Labiausiai tikėtina, jog R. Z., nes pastarasis buvo supykęs už tai, kad buvo iÅ¡varytas iÅ¡ buto. Tuo metu, kai buvo iÅ¡daužtas lango stiklas, iÅ¡ buto buvo išėjęs E. B., o jis (A.

Å .) stovėjo tarpduryje, bet į laukÄ jie nebuvo išėję. Vienintelis į laukÄ buvo išėjęs R. Z.. IÅ¡dužus lango stiklui, jie galvojo, kÄ reikia daryti, kas atlygins už lango stiklÄ . E. B. pasakė, kad žino, kur gyvena R. Z., ir pasiÅ«lė eiti link pastarojo namų, bandyti tartis, kad R. Z. sumokėtų už stiklÄ . Tuomet jis, A. M. ir E. B. nuėjo prie turgelio, palaukė, prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės jis pamatė Å¡ešėlį ir pasiÅ«lė apeiti aplinkui, pažiÅ«rėti, kas ten stovi.

Jis ėjo pirmas, A. M. ėjo jam iš paskos, o paskutinis ėjo E. B.. Einant link „(duomenys neskelbtini)“, iš už kampo iššoko R. Z., vienoje rankoje laikydamas kirvį, kitoje peilį. Tai pamatęs, jis (A. Š.) suriko „Bėgam!“ ir visi pradėjo bėgti link centro. Jis su E. B. nubėgo iki „(duomenys neskelbtini)“, atsisukę pamatė, kad nėra A. M., kuris bėgo iš paskos, bet pargriuvo. Tada jis pamatė gulintį ant žemės A. M., kurį R. Z. puolė su kirviu ir peiliu rankose.

Jis su E. B. bijojo, bet ėjo gelbėti A. M.. E. B. nustÅ«mė R. Z., pastarasis pargriuvo, o jis (A. Å .) pribėgęs spyrė gulinčiam ant žemės R. Z. į veido sritį. Po to E. B. paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Jis matė E. B. iÅ¡ krÅ«tinės srities bėgantį kraujÄ . Viskas labai greitai įvyko. Jam ir E. B. pribėgus, A. M. atsistojo. Ar pastarasis buvo sužalotas, neprisimena. Kai pribėgęs jis spyrė R. Z., jam atrodo, R. Z. rankoje turėjo peilį, tuo metu kirvio jis nematė.

Jie dar bandė vesti E. B. į ligoninę, bet pastarasis nebegalėjo paeiti ir prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės nugriuvo ant žemės. Jis matė dÅ«rio vietÄ E. B. krÅ«tinėje – tai buvo didelė durtinė žaizda. R. Z. po jo spyrio į galvos sritį ir po to, kai E. B. paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , dingo. Jis mano, kad E. B. buvo sužalotas tada, kai, gindamas A. M., bandė nustumti R. Z.. Buvo tik vienas tas kontaktas tarp R. Z. ir E. B., ir jis truko akimirkÄ . Jie nuo R. Z. bėgo, nes pamatę peilį ir kirvį R.

Z. rankose, išsigando, o kaltinamasis grasino, kalbėjo necenzūriniais žodžiais ir juos vijosi.Po to kirvį jie rado netoli įvykio vietos, o peilį rado prie pat įvykio vietos nulūžusia geležte. Vėliau R. Z. jis matė policijoje. Kaltinamasis sakė, kad jis nukentėjo, nes buvo primuštas, bet to tikrai nebuvo. Įvykio vietoje R. Z. vilkėjo marškinėlius ir šortus, o policijoje buvo tik su šortais, iki pusės nuogas. Po to jis matė, kad A. M. buvo sužalotas, ant pastarojo kūno buvo įbrėžimai.

Jis nebuvo girtas, viskÄ gerai prisimena. TÄ dienÄ narkotinių medžiagų jie nevartojo.Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu liudytojas A. Å . atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 5 – R. Z., kaip R., kuris 2012 m. rugpjūčio 3 d. naktį užpuolė su kirviu bei peiliu ir sužalojo E. B. (2 t., 31–32 b. l.). Parodymų patikrinimo vietoje metu A. Å . parodė pastatÄ , esantį Pakruojo m., (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko konfliktas tarp jo apklausoje nurodytų asmenų, parodė buto langÄ , kuris įvykio metu buvo iÅ¡daužtas, parodė vietÄ S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, kur prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė atbėgantį R.

Z. su kirviu bei peiliu rankose, kryptį, kuria bėgo nuo R. Z. kartu su E. B. ir A. M., vietÄ gatvėje, kur pamatė gulintį A. M. ir prie pastarojo pribėgusį R. Z., mojuojantį kirviu bei peiliu, vietÄ , kurioje stovėjo E. B., sakydamas: „Kvieskit greitÄ jÄ â€œ (2 t., 33–41 b. l.).    Liudytojas T. K. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d., apie 22 val., su draugais A. Å ., E. B. ir A. M. nuėjo pas pažįstamas merginas į butÄ , esantį Pakruojo mieste, Vytauto Didžiojo gatvėje antrame aukÅ¡te.

Kažkuriuo momentu, kažkas kažkam paskambino ir pakvietė R. Z. kompanijÄ ateiti. Po kiek laiko atėjo R. Z., S. Z. su savo vaikinu, kurio nei vardo, nei pavardės jis nežino, ir J., pravarde Å .. Atėjusieji atsinešė 2 butelius degtinės. Po kiek laiko tarp buto savininkių panelių ir S. Z. atsirado įtampa, kilo žodinis konfliktas. Vienu momentu S. Z. be jokios priežasties ir perspėjimo atsistojusi spyrė į pilvÄ ar krÅ«tinę iÅ¡einančiai iÅ¡ kambario R., ir Å¡i tarpduryje susmuko.

Tada R. Z. savo seseriai pasiÅ«lė spirti R. dar kartÄ . Jis sėdėjo R. Z. iÅ¡ kairės, tarp jų kilo žodinis konfliktas, jie apsikumščiavo, o po to jau prievarta jie varė kaltinamÄ jį lauk. R. Z. vertėsi per sofÄ ir trenkėsi į vidines kambario duris, dėl to iÅ¡dužo kambario durų stiklas. Nuo S. Z. spyrio iki durų stiklo sudužimo praėjo gal 1–2 min., ten viskas vyko labai greitai. R. Z. pirmas iÅ¡bėgo į laukÄ , o po 1–2 min., jau aprimus aistroms dėl iÅ¡daužto durų stiklo, pasigirdo stiprus trenksmas ir pro langÄ Ä¯lėkė akmuo, iÅ¡dauždamas lango stiklÄ .

Kai dužo lango stiklas, iÅ¡ buto į laukÄ buvo išėjęs tik R. Z., su pastaruoju atėjusi kompanija tik ėjo lauk, leidosi žemyn, bet į laukÄ išėję dar nebuvo. IÅ¡ jo kompanijos irgi dar niekas nebuvo išėjęs į laukÄ . Sudužus lango stiklui, panelės puolė į dar didesnę isterijÄ , klausė, kas čia vyksta, kas už tai atsakys. Panelės prašė, kad iÅ¡ vaikinų kuris nors pasiliktų, padėtų sutvarkyti butÄ ir jas apsaugotų, todėl jis pasiliko bute ir padėti merginoms tvarkytis, o E. B., A.

M. ir A. Å . išėjo ieÅ¡koti R. Z.. Jiems nekilo abejonių, kad langÄ iÅ¡daužė kaltinamasis. Praėjus kažkiek laiko, jis paskambino A. Å . ir paklausė, kodėl negrįžta, kas atsitiko. A. Å . pasakė, kad laukia greitosios, nes sužeistas E. B.. Tai sužinojęs jis iÅ¡lėkė žiÅ«rėti, kas atsitiko. Bėgdamas į miesto pusę, netoli įvykio vietos jis sutiko S. Z. ir Å¡ios vaikinÄ , jie vėl apsižodžiavo, bet tas apsižodžiavimas neužsitęsė, nes jis buvo Å¡oko bÅ«senos ir bėgo žiÅ«rėti, kas nutiko draugui – jis jau žinojo, kad E. B. yra perdurtas.

E. B. jis nematė, pastarasis jau buvo iÅ¡vežtas į ligoninę. Draugai jam papasakojo, kad bėgo nuo kaltinamojo R. Z., iÅ¡lindusio iÅ¡ už namo kampo su kirviu ir peiliu rankose, kad kaltinamasis bėgo link jų, o jie visi trys pradėjo bėgti, A. M. pargriuvo ir R. Z. puolė su kirviu ant A. M.. A. M. kirvį pagavo, koja atsispyrė į R. Z., o A. Å . pasakojo, kad jis su E. B. tai pamatę, puolė gelbėti draugÄ . Pasak jo draugų, tuo momentu, kai E. B. nustÅ«mė kaltinamÄ jį, E. B. buvo įdurta.

Jie neturėjo jokių planų sumuÅ¡ti R. Z.. Akistatos su S. Z. metu T. K. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 3 d., po 3 val., Pakruojo m., Vytauto Didžiojo gatvėje konflikto meto agresyviai nusiteikusi S. Z. puolė ant jo, tada jis ranka ar koja nustÅ«mė S. Z., o po to vienÄ ar du kartus sudavė E. N. (2 t., 58 b. l.). Liudytoja L. Ž. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio pradžioje, konkrečiai tÄ dienÄ , kai buvo įvykis, ji su vyru buvo pasilikę kaime, o bute, esančiame Pakruojo mieste, (duomenys neskelbtini), leido pasilikti dukroms L.

Ž., V. Ž., kaimynei R. M. ir dukters draugei K. Ž.. Naktį jÄ pažadino pareigÅ«no skambutis, jis paprašė atvykti į butÄ . Atvykę rado pareigÅ«nus, mergaites ir A. M., pamatė, kad akmeniu buvo iÅ¡daužtas lango stiklas, aiÅ¡kinosi, kas įvyko. A. M. paaiÅ¡kino, kad bute buvo jaunimo susibÅ«rimas, kad įvyko nesusipratimas, nesusikalbėjimas ir kilo konfliktas. Vieni iÅ¡eidami paleido akmenį į langÄ , taip atkerÅ¡ydami už tai, kad juos iÅ¡varė. Kas konkrečiai iÅ¡daužė langÄ , A.

M. neįvardijo. Dėl lango jokio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia, pripažįsta, kad čia jų pačių kaltė, kad paliko vaikus vienus, jokių pretenzijų niekam neturi. Paskui ji girdėjo, kaip A. M. pareigÅ«nams aiÅ¡kino, kad jų dukros susipyko su ta mergaite, ir dėl to, kad nekiltų didesnis konfliktas, atėjusiuosius iÅ¡varė, tada kaltinamasis paleido akmenį į langÄ .Liudytoja L. Ž. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį ji su dviem draugėmis, R. M. ir K. Ž., buvo bute Pakruojo mieste, Vytauto Didžiojo g.

Vėliau atėjo draugai A. M., A. Å ., T. K. ir E. B.. Jie visi sėdėjo, klausėsi muzikos, žiÅ«rėjo televizorių. Po to atėjo S. Z., R. Z., kitų nežino – su jais dar buvo 3 ar 4 jai nepažįstami vaikinai. Ji nežino, ar pastaruosius kas nors pakvietė, ar jie patys atėjo. S. Z., R. Z. tada nepažinojo, matė pirmÄ kartÄ . Buvo vartojamas alkoholis. Vėliau nežinia kodėl kilo konfliktas. Kiek ji matė, S. Z. nestipriai įspyrė R. M., bet Å¡i apsigynė, merginos apsižodžiavo.

Po to merginų konflikto anksčiau atėję draugai paprašė, kad S. Z. su savo draugais iÅ¡eitų. Kai pastarieji ėjo lauk, skilo durų stiklas, o kai jie jau buvo išėję, dužo lango stiklas ir į kambarį įskrido akmuo. Tuo metu ji buvo kambaryje ir tai matė. Nepamena, ar R. Z. gera valia išėjo iÅ¡ buto. Dužus lango stiklui, vaikinai išėjo į laukÄ , o ji, K. Ž. ir R. M. liko kambaryje. Jos sesuo V. Ž. tuo metu miegojo kitame kambaryje. Pamena, kad tvarkyti kambarį joms padėjo A.

Å . ir T. K., tik nežino, ar pastarieji buvo pasilikę, ar buvo išėję ir grįžo. Vėliau sugrįžo A. M., buvo sužeistas jo Å¡onas. A. M. papasakojo, kad kaltinamasis R. Z. dÅ«rė peiliu E. B.. IÅ¡ A. M. pasakojimo suprato, kad ir pastarÄ jį sužalojo kaltinamasis. Konflikto tarp buvusių ir atėjusių vaikinų, ji nematė, ne visÄ laikÄ buvo su kompanija, buvo išėjusi iÅ¡ kambario.Liudytoja K. Ž. parodė, kad 2012 m. vasarÄ , tikslios datos neprisimena, ji atvažiavo pas pusseserę R.

M., o vakare nuėjo į pastarosios draugės L. Ž. butÄ Pakruojo miesto centre. Ten bebÅ«nant, jos pasikvietė draugus A. M., A., jo pavardės nežino, E. B., taip pat buvo dar vienas jai nepažįstamas vaikinas. Vėliau E. B. pasikvietė kitus savo draugus. Atėjo keturiese – tarp jų buvo kaltinamasis, mergina ir dar du vaikinai – jų nei vardų, nei pavardžių nežino. Kiek pamena, atėjusieji atsinešė alkoholinių gėrimų, jie visi toliau sėdėjo, kol E. B. su kaltinamuoju dėl kažko susikivirčijo.

Ar buvo konfliktas tarp merginų, nepamena. Kas buvo toliau, nepamena, nes R., L. ir ji buvo kitame kambaryje. Ten bÅ«damos jos iÅ¡girdo dūžtančio stiklo garsÄ ir išėjo pasižiÅ«rėti, kas nutiko. Kambaryje jau nieko nebuvo, visi buvo išėję į laukÄ . Kambaryje matė akmenį, kas jį metė, nieko nežino. Jos iÅ¡kvietė policijÄ , o vėliau grįžęs A. M. pasakė, kad kaltinamasis padÅ«rė E. B., Å¡is iÅ¡vežtas į ligoninę. Ar grįžęs A. M. buvo sužalotas, nepamena.IÅ¡gėręs R.

Z. pasidarė agresyvus ir pradėjo ginčytis su E. B.. Būdama kitame kambaryje ji iš balsų pažino, kad „koliojasi“ kaltinamasis su E. B.. Muštynių garsų negirdėjo. Liudytoja R. M. parodė, kad praeitų metų rugpjūčio 2 d. vakare ji su L. Ž., pastarosios seserimi V. Ž. ir K. Ž. buvo L. Ž. bute Pakruojo miesto centre. Vėliau, neprisimena, ar jos pasikvietė, ar patys atėjo A. M., T. K., A. Š. ir E. B.. Jie visi ramiai sėdėjo, žiūrėjo televizorių, klausėsi muzikos, kalbėjosi.

Neprisimena, kaip R. Z. su savo draugais atsirado bute – ar juos kažkas pasikvietė, ar patys atėjo. Atėjo R. Z., S. Z., pastarosios vaikinas ir dar vienas vaikinas, pravarde Å .. Pastarieji atėjo iÅ¡gėrę, sakė, kad Å¡ventė S. Z. gimtadienį, atsinešė alkoholio. Vėliau ji nuėjo pažiÅ«rėti, ar miega L. Ž. sesuo V.. Nežino, kas tada vyko kambaryje, bet jai grįžus į kambarį, S. Z. be jokios priežasties jai spyrė. Ji prisidengė, todėl pataikė jai į rankÄ .

Ji nuėjo į voniÄ ir po kiek laiko iÅ¡girdo kažkÄ dūžtant. Atėjusi į kambarį pamatė, kad iÅ¡daužtas kambario langas, į kambarį buvo įsviestas akmuo, ir kad sudaužytas kambario durų stiklas. Ji nematė, kas pirmas išėjo iÅ¡ buto. Kas iÅ¡daužė lango stiklÄ , ji nematė, jai tik sakė, kad iÅ¡daužė kažkas iÅ¡ vėliau atėjusiųjų kompanijos. A. Å . ir T. K. padėjo sutvarkyti kambarį, o po to grįžęs A. M. papasakojo, kad R. Z. peiliu sužeidė E. B..

A. M. buvo sužalotas Å¡onas. Ji neprisimena, ar pastarasis sakė, kas jį sužalojo. R. Z. su draugais atėjo iÅ¡gėrę, bet elgėsi normaliai, iÅ¡ pradžių viskas buvo ramu. Po to ji buvo kitame kambaryje ir nematė, kaip kaltinamasis elgėsi. Neprisimena, kaip buvo apsirengęs R. Z.. A. M., T. K., A. Å . ir E. B. į butÄ atėjo blaivÅ«s.Liudytoja S. Z. ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d. Å¡ventė savo gimtadienį namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), teisingiau namo kieme.

Buvo jos brolis R. Z., mama R. Z., draugai E. N., J. K. ir I. N.. Po 24 valandos I. išėjo į namus, o mama taip pat išėjo namo. Gal už pusvalandžio J. į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paskambino E. B. ir pakvietė atvykti pas juos „baliavoti“. Pastarasis sakė, kad yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, virÅ¡ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Jie pasiėmė butelį degtinės ir visi keturi nuėjo į tÄ butÄ . Bute buvo trys merginos, kurių ji nebuvo mačiusi ir nepažinojo, E. B., T.

K., A., jo pavardės nežino, pravardė D., ir A., kurio pavardės nežino. Ten iÅ¡gėrinėjant tarp jos ir vienos merginos kilo konfliktas, nes pastaroji užmynė jai ant kojos, o ji įspyrė tai merginai į rankÄ . Ar ta mergina jai tyčia užmynė, negali pasakyti. Po to apsižodžiavo ir tuo konfliktas pasibaigė. Nurimus Å¡iam konfliktui, T. K. pradėjo ant jos brolio pulti, tai yra žodžiais kabinėtis. Dėl ko, ji nežino. Po to T. jos broliui sudavė ranka į veidÄ . Ji paskambino M.

B., kad padėtų, nes brolį muÅ¡a. M. B., kiek ji suprato, miegojo ir nelabai suprato jos praÅ¡ymÄ . M. B. ji skambino išėjusi į kitÄ kambarį (virtuvę). Kai grįžo į tÄ kambarį, kur prieÅ¡ tai „baliavojo“, jame buvo likę tik tos merginos, T. K., E. N. ir J. K.. Kitų, tai yra jos brolio, E. B., D. ir A. bute jau nebuvo. Tada ji su E. ir J. išėjo į gatvę ir ji paskambino į policijÄ . Policijai pasakė, kad vyksta muÅ¡tynės. Tuo metu buvo 2 valandos 48 minutės. Tiek rodė jos mobiliojo telefono laikrodis.

Po to jie laukė gatvėje policijos. IÅ¡ buto išėjo T. K. ir nuėjo į centrÄ . Pastarasis kažkÄ sakė, kad eina į ligoninę. Po to jie pradėjo palengva eiti link policijos. Prie knygyno priekyje jų ėjęs T. K. atsisuko ir, pasakęs „tavo draugas mano draugui, o aÅ¡ tau“, spyrė jai į pilvÄ . Po to dar sudavė kelis smÅ«gius E. N.. Tuo metu J. buvo prie „(duomenys neskelbtini)“, nes ėjo į jos butÄ pasiimti raktų. IÅ¡ karto po to prie jų privažiavo policijos automobilis ir ji su E. įsėdo į automobilį.

Kiek pamena, tada iÅ¡ policijos pareigÅ«nų ir sužinojo apie tai, kad buvo perdurtas E. B.. Nors tiksliai nepamena, kas jai apie tai pasakė. Tada su policijos pareigÅ«nais nuvažiavo prie ligoninės. Ji suprato, kad į ligoninę važiuojama dėl to perdÅ«rimo, o ne dėl jos skambučio. Ligoninėje ji nuėjo į tualetÄ , o E. N. buvo nuėjęs pasiklausti, kas įvyko. Grįžęs E. N. sakė, kad matė perdurtÄ E. B.. Po to nuvažiavo į policijos komisariatÄ . Policijos komisariate ji matė sulaikytÄ savo brolį.

Suprato, kad pastarasis sulaikytas dėl perdÅ«rimo. Brolis buvo sumuÅ¡tas. Ji liepė broliui raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Jos tÄ dienÄ policijoje neapklausinėjo. TÄ vakarÄ ji su I. buvo iÅ¡gėrusios 5 butelius Å¡ampano. Vyrai kieme gėrė alų. Tik nuėję į tÄ butÄ , visi, taip pat ir ji, gėrė degtinę. Jautėsi apsvaigusi, bet girta nebuvo. Gali bÅ«ti, kad kai kurių aplinkybių neatsimena dėl girtumo. Po to, kai kilo konfliktas tarp jos ir tos merginos, niekas iÅ¡ bute buvusių asmenų į konfliktÄ nesikiÅ¡o, brolis neragino jos spirti tai merginai.

Dėl ko T. K. pradėjo konfliktuoti su jos broliu, negali pasakyti, tik girdėjo, kaip T. broliui sakė „Kas tu čia toks bÅ«si? “. Kad kas juos bÅ«tų varę iÅ¡ to buto, nepamena, ji pati po to, kai įvyko konfliktas tarp jos ir tos merginos, kvietė savo kompanijÄ eiti namo. Nėjo namo, kadangi T. K. pradėjo pulti ant jos brolio. To, kad dužtų langas, negirdėjo. Tik vienu metu T. K. pradėjo ant jos pulti, kad ji iÅ¡daužė stiklÄ . Tai buvo, kiek pamena, po to, kai ji paskambino M. B..

Ji atsakė, kad stiklo iÅ¡daužti negalėjo, nes nebuvo išėjusi iÅ¡ buto. Matė, kad buvo iÅ¡daužtas to kambario, kuriame „baliavojo“, lango stiklas. Kai jie ėjo į tÄ butÄ , kur juos pakvietė E. B., brolis jokio peilio ar kokio panaÅ¡aus įrankio su savimi neturėjo. Å vęsdami naudojosi tik plastikiniais indais. Peilių į laukÄ atsinešę nebuvo. Ji labai gerai sutaria su broliu. Brolis nėra impulsyvus, tai yra jis nesivelia į įvairius konfliktus, bent jau jiems bÅ«nant kartu.Kieme tikrai peilio nebuvo.

Konfliktas tarp brolio ir Indrės buvo, tačiau nepamena, kad ji bÅ«tų brolį raminusi. Brolis tuo metu, kai nuėjo į butÄ , buvo iÅ¡gėręs, bet labai girtas nebuvo (2 t., 60–62 b. l.). Liudytojas M. B. parodė, kad praeitų metų rugpjūčio mėn., tiksliai datos neprisimena, apie 1–2 val. nakties jam paskambino R. Z. sesuo S. Z. ir pasakė, kad A. Å . nori primuÅ¡ti R. Z., jis girdėjo, kaip T. K. Å¡aukė, kad visi nori primuÅ¡ti R. Z.. S. Z. prašė, kad jis darytų kÄ nors, pakalbėtų, bet jis pasakė, jog miega ir niekuo padėti negali.

Jis pažįsta T. K., atpažino pastarÄ jį iÅ¡ balso. Pasakymas, kad visi nori primuÅ¡ti R. Z., jam nepasirodė rimtas. Kiek suprato, šūkalioja kažkas, „baliavojant“ visko bÅ«na, kad ir apsipyksta. Liudytoja R. Z. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d. vakare Å¡ventė dukters S. Z. gimtadienį. Buvo ji, jos sÅ«nus R. Z., I. N., J. K. ir E. N.. Å ventė lauke, gyvenamojo namo kieme buvo pastatytas stalas, naudojo vienkartinius indus, maistÄ pjaustė namuose, aÅ¡trių virtuvinių peilių lauke nebuvo.

Jokių konfliktų tarp Å¡ventusiųjų nebuvo, ji nematė, kad kas nors daužytų indus ar laužytų įrankius. Jos sÅ«nus R. Z. su I. N. nekonfliktavo. Po vidurnakčio ji nuėjo miegoti. Tuo metu sÅ«nus buvo iÅ¡gėręs, visi ten buvo iÅ¡gėrę, dukra S. taip pat. IÅ¡gėręs sÅ«nus yra net geresnis, nei blaivus. SÅ«nų gali apibÅ«dinti tik gerai – jai buvo geresnis už dukteris. Apie tÄ Ä¯vykį ji sužinojo tik ryte, kai jai paskambino kriminalistai, pasakė, kad sÅ«nus yra sulaikytas, ir prašė atneÅ¡ti pastarajam drabužių, nes sÅ«nus į policijÄ atėjo iki pusės nuogas.

Å venčiant gimtadienį, sÅ«nus buvo su marÅ¡kinėliais. SÅ«nus pats nuėjo į policijÄ , net buvo užfiksuoti du skambučiai į Pakruojo policijÄ iÅ¡ jo telefono. Po to, kai ji nuėjo miegoti, sÅ«nus naktį nebuvo grįžęs į namus. SÅ«nus gyveno su ja, dukra S. su savo draugu E. N. nuomojo butÄ . Tada ji klausė, ar pastarieji grįš namo, bet jie pasakė, kad negrįš. Raktas nuo jos namų yra tik vienas, ji buvo užsirakinusi duris iÅ¡ vidaus, pareiti į namus sÅ«nus negalėjo, o malkinės durys buvo kalade užremtos.

Nepamena, ar po įvykio ryte malkinės durys buvo pristumtos kalade. Malkinėje buvo kirviai – vienas didelis, kitas mažas, kauptukai, bet jie ten ir tebėra. IÅ¡ malkinės nedingo joks kirvis. Kai pareigÅ«nai atliko kratÄ , kirvius matė. PareigÅ«nai paėmė tik 2 ar 3 peilius iÅ¡ virtuvės ekspertizei, joks peilis iÅ¡ namų nedingo. Liudytoja I. N. parodė, kad kaltinamasis R. Z. yra jos vyras, jie susituokė 2013 m. balandžio 25 d. 2012 m. rugpjūčio 2 d. kartu su R. Z., E. N., J. K. ir R. Z.

Å¡ventė S. Z. gimtadienį pastarosios mamos namų kieme. Buvo naudojami tik vienkartiniai indai, jokių metalinių virtuvinių įrankių nebuvo. Å venčiant prie stalo įvyko žodinis konfliktas tarp jos ir R. Z., smurto jokio nebuvo, niekas nebuvo laužoma, daužoma. Kiti dalyvavę gimtadienyje asmenys nekonfliktavo. IÅ¡ gimtadienio ji išėjo po vidurnakčio viena, visi kiti ten buvę asmenys liko. R. Z. jos nelydėjo. Jai iÅ¡einant negirdėjo, kad kas nors kur nors planuotų eiti.Apie tÄ Ä¯vykį girdėjo labai daug kalbų.

Sklando kalbos, kad A. užstÅ«mė E. ant peilio. Su savo vyru R. Z. kalbėjo apie tai, kas nutiko. R. Z. jai sakė, kad jis E. nedÅ«rė, kad pats paskambo į policijÄ , bet į jo skambutį nebuvo sureaguota. Liudytojas E. N. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d. jis, J. K., R. Z., I. N. ir S. Z. Å¡ventė pastarosios gimtadienį daugiabučio namo kieme Pakruojyje, (duomenys neskelbtini). Maistas buvo sudėtas į vienkartinius indus, buvo naudojami vienkartiniai įrankiai, vartojo alkoholinius gėrimus. Metalinių įrankių – Å¡akučių, peilių – nebuvo, nes jų nereikėjo, maistas jau buvo supjaustytas.

Å venčiant gimtadienį viskas buvo gerai. Gal tik R. Z. su I. N. truputį pasipyko, bet nieko baisaus nebuvo – indų nemėtė, jų nedaužė, fizinio smurto nenaudojo, buvo tik žodinis konfliktas. IÅ¡ S. gimtadienio anksčiau išėjo I. N.. Po vidurnakčio J. K. telefonu paskambino E. B. ir pakvietė ateiti į butÄ Pakruojyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, antrame aukÅ¡te, sakė atsineÅ¡ti alkoholio. Ten nuėjo jis, J. K., R. Z. ir S. Z..

Bute buvo A. M., A. Å ., T. K., E. B. ir nepažįstamos mergaitės. Jie nusinešė alkoholio, gėrė, o po kiek laiko S. Z. susistumdė su bute buvusiomis merginomis. R. Z. gynė S. Z., tada kilo konfliktas tarp R. Z. ir bute buvusių kitų vaikinų. Jis su ten buvusiais vaikinais nekonfliktavo. Å alia R. Z. sėdėjo T. K., pastarieji vienas į kitÄ Å¾iÅ«rėjo ir ginčijosi, T. K. persisvėrė ir R. Z. keletÄ kartų sudavė į veidÄ . Kas vyko toliau, jis tiksliai nepamena, nes buvo girtas, lyg R.

Z. stÅ«mė lauk iÅ¡ buto. R. Z. iÅ¡ buto išėjo pirmas, o jie likę toliau kalbėjosi. Kai dužo lango stiklas, jis, S. Z. ir J. K. dar buvo bute, ten buvę vaikinai irgi buvo viduje. Jis gerai nepamena, nei kas dužo, nei kuo buvo iÅ¡daužta, bet po to dūžio dauguma išėjo į laukÄ , nes kažkas suriko, jog R. Z. iÅ¡daužė langÄ , ir visi pastarÄ jį nusivijo. Kas toliau buvo, tiksliai neprisimena, prisimena, kad jis, T. K. ir S. Z. ėjo link miesto centro, nes T. K. pasakė, jog R. Z. perdÅ«rė E. B..

Paskui T. K. iÅ¡siveržė į priekį ir nubėgo. Nepamena, ar tada kartu su jais buvo J. K.. Jie ėjo pažiÅ«rėti, kas nutiko, bet paskui įsėdo į policijos automobilį ir juos nuvežė į ligoninę. Ligoninėje pro pravertų durų tarpÄ jis matė E. B., Å¡is gulėjo ir truputį kalbėjo, prašė gydytojų nieko nesakyti jo mamai. R. Z. jis matė sėdėdamas policijos automobilyje. Nepamena, kaip tÄ vakarÄ buvo apsirengęs R. Z., policijoje pastarÄ jį jis matė be marÅ¡kinėlių, iki pusės nuogÄ , o prieÅ¡ tai jis buvo kažkÄ apsivilkęs.Liudytojas J.

K. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d. vakare jis buvo R. Z. mamos namo kieme, ten Å¡ventė S. Z. gimtadienį. Taip pat buvo R. Z., R. Z., I. N. ir E. N.. Stalas buvo lauke, indai ir stalo įrankiai buvo vienkartiniai. Neprisimena, ar buvo metalinių įrankių. Prie stalo niekas nekonfliktavo, viskas vyko draugiÅ¡kai. I. N. iÅ¡ gimtadienio išėjo anksčiau, ar pastarÄ jÄ kas nors palydėjo, nematė. Vėliau telefonu jam paskambino E. B., paklausė, ar jis turįs alkoholio, pinigų, siÅ«lė susitikti ir kartu paÅ¡vęsti.

Po kiek laiko E. B. vėl paskambino ir pasakė adresÄ , kur jis yra. Tada jis, R. Z., S. Z. ir E. N. nuėjo į butÄ Pakruojyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo antrame aukÅ¡te. Bute buvo A. M., T. K., A. Å ., merginos, kurios teisme liudijo. Jis suprato, jog tos merginos buvo to buto savininkės. Nuėję jie vartojo alkoholį. IÅ¡ pradžių bendravo gražiai, kalbėjosi, nebuvo jokių konfliktų iki tol, kol tarp ant sofos sėdėjusių R. Z. ir T. K. prasidėjo žodinis konfliktas. E. B. su S. Z. sėdėjo jam iÅ¡ kairės, su pastaraisiais jis daugiau bendravo, todėl nežino, dėl ko R.

Z. ir T. K. pradėjo konfliktuoti. Iki tol, jei ir buvo konfliktas tarp kitų asmenų, tada jis to nematė. Lyg kažkas kažkÄ užkliudė, bet atviro konflikto jis nepastebėjo, neprisimena, nes buvo iÅ¡gėręs. Prisimena tiek, kad buvo konfliktas tarp S. Z. ir vienos iÅ¡ bute buvusių merginų, po to kilo konfliktas tarp R. Z. ir T. K.. IÅ¡ pradžių buvo žodinis konfliktas, vėliau peraugo į muÅ¡tynes. R. Z. bėgo, atsitrenkė į duris, iÅ¡daužė kambario durų stiklÄ ir iÅ¡bėgo į laukÄ , o jie liko bute.

R. Z. iÅ¡bėgus, po kiek laiko akmeniu buvo iÅ¡daužtas to kambario, kuriame jie buvo, lango stiklas, akmuo nukrito Å¡alia jo, nes jis sėdėjo prie lango. IÅ¡dužus lango stiklui, iÅ¡ buto iÅ¡bėgo E. B., A. M. ir T. K.. Jis tame bute dar pabuvo kažkiek laiko, paskui su S. Z. ir E. N. išėjo į gatvę. S. Z. paskambino į policijÄ ir pasakė, kad buvo iÅ¡daužtas langas, kad prasidėjo kaltinimai, kad yra nepilnamečių bute. Jis negali paaiÅ¡kinti, kodėl S. Z. skambino į policijÄ , gal pastaroji galvojo, kad užpuolė jos brolį, ji buvo iÅ¡gėrusi.

Kadangi jis dar buvo nepilnametis, nubėgo pasislėpti į gretimos gatvės namų kiemus, ten palaukė apie 20 min., po to matė, kad policija stovi ties Vytauto Didžiojo ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryža ir nevažiuoja link jų, todėl jis grįžo atgal prie E. N. su S. Z.. Jie nuėjo link sankryžoje stovinčio policijos automobilio. Tada prie jų atbėgo T. K. ir tarp pastarojo ir E. N. su S. Z. kilo nedidelis konfliktas. T. K. pasakė S. Z., kad Å¡ios brolis užmušė jo draugÄ , jis suprato, kad R.

Z. užmušė E. B.. Policija toje sankryžoje stovėjo gana ilgai, iÅ¡ to jie suprato, jog kažkas negerai. Po to su T. K. jis nubėgo atgal į butÄ pas merginas, padėjo sutvarkyti kambarį, ir po kiek laiko jis išėjo namo. Jis nebuvo nei policijoje, nei ligoninėje, nematė, kas buvo sužalotas. 2012-08-03 įvykio vietos apžiÅ«ros protokoluose užfiksuota, kad Pakruojo m., S. Dariaus ir S. Girėno g. ant kelio važiuojamosios dalies ir ant Å¡aligatvio rastos rusvos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ , ant žemės tarp gėlių netoli skelbimų lentos rastas kirvis su mediniu kotu, ties 24 namu ant asfalto važiuojamosios dalies rastas peilis su nulužusiais aÅ¡menimis.

Kirvis, peilis ir tamponas su mėginiu paimti. Pakruojo m., (duomenys neskelbtini) esančiame bute rastas suskaldytas vidinių durų stiklas, iÅ¡daužtas stiklo paketas bei kambaryje ant grindų rastas akmuo. Akmuo paimtas (1 t., 7–14 b. l.).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 408/12(04), ir Specialisto iÅ¡vadoje Nr. pM 25/12-408/12(04) nurodyta, kad E. B. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krÅ«tinės kairėje pusėje su Å¡irdies sužalojimu, sukėlusios Å«mų nukraujavimÄ iÅ¡ žaizdos.

Žaizdai padaryti reikėjo vieno smÅ«gio duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu. E. B. mirtis atitinka įvykio aplinkybėse nurodytÄ laikÄ . E. B. kÅ«ne kovai ir savigynai bÅ«dingų sužalojimų nerasta (1 t., 63–65, 68 b. l.).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1403/12(04) nurodyta, kad A. M. padaryti kÅ«no sužalojimai: nubrozdinimai deÅ¡iniame delne, abiejose alkÅ«nėse, nugaros deÅ¡iniame Å¡one ir deÅ¡inio kelio priekiniame pavirÅ¡iuje. Rasti kÅ«no sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukais kietais pavirÅ¡iais, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytÄ laikÄ .

Sužalojimams padaryti reikėjo aštuonių smūginių kontaktų. A. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tikėtina, kad A. M. nubrozdinimai abiejose alkūnėse, dešiniame delne, ir dešinio kelio priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryti griuviminės traumos metu. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti, konkrečiai kokiais bukais kietais daiktais padaryti nubrozdinimai nugaros dešiniame šone ir krūtinės dešiniame šone (1 t., 99 b. l.).Specialisto išvadoje Nr. pG 90/12-1403/12(04) nurodyta, kad A.

M. kūne kirstinių sužalojimų nenustatyta, todėl iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės spręsti, ar nukentėjusysis buvo sužalotas kirviu. A. M. kūne pjautinių ir durtinių-pjautinių sužalojimų nėra (1 t., 102 b. l.).Apklaustas teisiamajame posėdyje ekspertas Jurgis Sakalas patvirtino duotas specialisto išvadas ir paaiškino, kad nukentėjusiojo A. M. apžiūros metu 2012 m. rugpjūčio 10 d. buvo rastas 0,8 ir 0,4 cm dydžio nubrozdinimas nugaros dešiniame šone ir 0,3 ir 0,7 cm dydžio nubrozdinimas krūtinės dešiniame šone.

Tie nubrozdinimai yra paviršiniai, nedidelių matmenų, todėl atskirai juos vertinant jie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Be papildomos bylos medžiagos nėra galimybės nurodyti, kokiu būdu jie atsirado. Vertinant juos atskirai, tokie nubrozdinimai galėjo atsirasti ir griuviminės traumos metu, tačiau pirminėse aplinkybėse nebuvo nurodyta, kad nukentėjusysis būtų kelis kartus griuvęs, o visų jo kūne rastų sužalojimų atsiradimo vienkartine griuvimine trauma nėra galima paaiškinti.

Tačiau, jeigu nukentėjusysis nurodė, jog pirma griuvo ant asfalto priekiu, o paskui apsivertė ant nugaros, tada galima paaiÅ¡kinti visų sužalojimų atsiradimÄ â€“ ir kiti sužalojimai galėjo atsirasti nuo asfalto nelygumų arba smulkių akmenėlių pargriuvus ir verčiantis ant asfalto, turint mintyje, kad buvo vasaros metas, ploni rÅ«bai. Minėti sužalojimai nebÅ«dingi sužalojimams, padarytiems kirvio aÅ¡menimis ar suduodant smÅ«gius pentimi.E. B. mirties priežastis yra durtinė-pjautinė kiauryminė krÅ«tinės kairės pusės žaizda su Å¡irdies sužalojimu, kuris sukėlė Å«mų nukraujavimÄ iÅ¡ žaizdos.

Nėra galimybės nustatyti, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimo metu, tai priklauso nuo to, kokioje padėtyje buvo užpuolikas. Vidinio tyrimo metu nustatyta, kad žaizdos kanalo kryptis yra iÅ¡ kairės į deÅ¡inę link kÅ«no vidurinės linijos projekcijos, tai reiÅ¡kia, kad smÅ«gio metu sužalojimo įrankis turėjo bÅ«ti horizontalioje padėtyje, Å¡iek tiek pakrypęs link kÅ«no vidurinės linijos. Atsižvelgiant į žaizdos gylį, stovint nukentėjusiajam ir kaltinamajam vienam prieÅ¡ais kitÄ , sužalojimui padaryti buvo reikalingas smÅ«ginis poveikis.

Durtiniai-pjautiniai sužalojimai atsiranda suduodant smÅ«gius arba pačiam į save smÅ«giuojant. Jeigu peilis buvo fiksuotas kaltinamojo rankoje, o nukentėjusysis E. B. iÅ¡tiestomis rankomis puolė ant kaltinamojo – nebuvo artimo kontakto, vadinasi, buvo reikalingas smÅ«gis peiliu rankoje. Viskas priklauso nuo to, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis E. B. ir kaip peilį laikė kaltinamasis. Tam, kad nukentėjusiajam nustumiant rankomis kaltinamÄ jį nukentėjusysis pats įsidurtų peiliu, jis su kaltinamuoju turėjo susiglausti kÅ«nais.Kadangi žaizda buvo gili ir kraujuojanti, po sužalojimo turėjo likti kraujo pėdsakų ant peilio aÅ¡menų, bet, jeigu peilis nebuvo iÅ¡ karto paimtas iÅ¡ įvykio vietos, vėliau galėjo bÅ«ti nuplautas ar kitaip nuvalytas.

Vidinio tyrimo metu nustatyta, kad bendras žaizdos kanalo ilgis nuo odos pavirÅ¡iaus į kairę iki kairio Å¡irdies skilvelio sienelės vidinio pavirÅ¡iaus artimas 6 cm. Jam parodytame peilio atvaizde matosi virtuvinio peilio kotas ir dalis geležtės. Paprastai tokie virtuviniai peiliai bÅ«na ilgesni, jų geležtės ilgis bÅ«na 10 cm ilgio, o nuotraukoje atvaizduoto peilio pamatinės dalies likę tik apie 2 cm. Galėjo bÅ«ti, kad ne visa peilio geležtė buvo panardinta į žaizdÄ , todėl ant likusios peilio geležtės dalies kraujo nebuvo rasta.

Pakruojo ligoninės priėmimo skyriaus ambulatorinėje kortelėje nurodyta, kad nukentėjusysis buvo rastas gatvėje be sÄ monės, o priėmimo skyriuje sÄ moningumo lygis buvo 11–12 balų – tai yra apsvaigimas, o ne buvimas be sÄ monės, ir toks sÄ moningumas atitinka sužalojimo pobÅ«dį. SÄ moningumo praradimas yra susijęs su nukentėjusiojo nukraujavimo laipsniu, sÄ monę jis prarado palaipsniui, todėl dar kažkiek laiko galėjo atlikti veiksmus. Å iuo atveju konkrečiai nėra nurodyta, kiek laiko nukentėjusysis buvo sÄ moningas, tačiau, jeigu į Å iaulių ligoninę jis dar buvo nuvežtas sÄ moningas, galima sakyti, kad nukentėjusysis sÄ moningas buvo valandÄ laiko.

Kraujavimas buvo miÅ¡rus: iÅ¡ pradžių buvo vidinis kraujavimas į Å¡irdiplėvės ir krÅ«tinplėvės ertmę, vėliau iÅ¡orinis, o paskui, kraujui kaupiantis Å¡irdiplėvės ertmėje, prisidėjo Å¡irdies tamponada. Jeigu nukentėjusiajam E. B. laiku bÅ«tų suteikta kvalifikuota medicininė pagalba, ar galima jį buvo iÅ¡gelbėti – retorinis klausimas, kadangi kiauryminis Å¡irdies sužalojimas sukelia labai grėsmingÄ bÅ«klę sveikatai ir gyvybei. Å iuo atveju matyti, kad nukentėjusysis gana greitai buvo pristatytas į gydymo įstaigÄ .

Jeigu toks sužalojimas bÅ«tų padarytas chirurginės operacijos metu, be abejo, bÅ«tų galima iÅ¡gelbėti, bet, realiai atsižvelgus į aplinkybes, kad buvo rastas gatvėje be sÄ monės, buvo pristatytas į gydymo įstaigÄ â€“ kol buvo suteikta specializuota medicininė pagalba praėjo kažkiek laiko.IÅ¡ Å iaulių AVPK Pakruojo r. PK pateiktos informacijos matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 3 d., 2 val. 48 min., telefonu buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ S. Z. apie konfliktÄ bute (1 t., 18 b. l.). 2012 m. rugpjūčio 3 d., 2 val. 55 min., telefonu buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ sveikatos priežiÅ«ros įstaigos darbuotojo apie tai, kad prie centrinio knygyno yra perdurtas žmogus (1 t., 19 b. l.).Specialisto iÅ¡vadose Nr. T-A 7488/12(01) ir Nr. T-N 1647/12(01) nurodyta, kad E. B. kraujyje rasta 0,72 % (promilės) etilo alkoholio, opijatų, kanabinoidų, benzodiazepinų, kokaino ir jo metabolitų nerasta (1 t., 22, 24 b. l.).IÅ¡ 2012 m. rugpjūčio 3 d. asmens blaivumo testų matyti, kad A.

M. buvo nustatytas 0,85 promilių girtumas, A. Å . – 0,41 promilės girtumas, T. K. – 1,14 promilių girtumas, R. Z. – 1,61 promilės girtumas (1 t., 25–27 b. l., 2 t., 112 b. l.).Daiktų pateikimo metu nukentėjusioji I. B. pateikė kelnaites, Å¡ortus, kojines, marÅ¡kinėlius, džemperį, batelius, laikrodį (1 t., 28 b. l.), E. B. mirties liudijimo kopijÄ (1 t., 30–31 b. l.).Daiktų pateikimo metu iÅ¡ R. Z. buvo paimti batai ir bridžiai (1 t., b. l. 29).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 40-25-JSI-1209 nurodyta, kad ant tyrimui pateikto akmens, paimto 2012 m. rugpjūčio 3 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros metu, adresu: Pakruojis, (duomenys neskelbtini), rankų pėdsakų neaptikta (1 t., 33–34 b. l.).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 40-25-ISI-34 nurodyta, kad ant tirti pateikto kirvio, paimto 2012 m. rugpjūčio 3 d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu, adresu: Pakruojis, S. Dariaus ir S. Girėno g., netoli (duomenys neskelbtini) namo, rankų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, neaptikta (1 t., 36–37 b. l.).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2041/12(04) nurodyta, kad R. Z. nustatyti sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku buku daiktu penkiais ar daugiau trauminiais poveikiais, tiek suduodant buku daiktu (-(ais), tiek atsitrenkiant į bukÄ pavirÅ¡ių (1 t., 51 b. l.).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-2236(12) nurodyta, kad ant tirti pateikto peilio su geležtės dalimi nėra E. B. sportinio džemperio su gobtuvu ir žalios spalvos sportinių marÅ¡kinėlių trumpomis rankovėmis pluoÅ¡tų (1 t., 71–74 b. l.).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(4912)-IS1-483 nurodyta, kad ant peilio su geležtės dalimi, paimto 2012 m. rugpjūčio 3 d.

įvykio vietos apžiūros metu ant asfalto važiuojamosios kelio dalies vidurio, rankų pėdsakų nėra. Rankų pėdsakai, išryškėję ant laikrodžio su apyranke, netinkami asmeniui identifikuoti (1 t., 84–86 b. l.).Specialisto išvadoje Nr. 140-(4911)-IS1-370 nurodyta, kad ant tirti pateikto peilio su geležtės dalimi, rasto važiuojamosios kelio dalies viduryje 2012 m. rugpjūčio 3 d. įvykio vietos apžiūros metu, žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta.

Ant tirti pateiktų E. B. rÅ«bų, batų ir rankinio laikrodžio rasta E. B. kraujo. Ant tirti pateiktų R. Z. bridžų rasta R. Z. kraujo (mėg. Nr. 1). Mėg. Nr. 2 rasta susimaiÅ¡iusio E. B. ir R. Z. kraujo. Mėg. Nr. 3 rasta sumaiÅ¡yta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iÅ¡ kurių tik vieno asmens biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR – E. B. (1 t., 88–92 b. l.). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. MK 21/12(01) nurodyta, kad tirti pateikta E. B. krÅ«tinės kairės pusės odos žaizda yra durtinė-pjautinė, padaryta plokščiu, vienaÅ¡menių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kurio geležtė smigo į kÅ«nÄ Å¾emyn ir į deÅ¡inę nukreiptomis aÅ¡menimis.

Žaizdoje užsifiksavę požymiai yra grupinės priklausomybės, žalojusį įrankį individualizuojančių požymių nėra. Nustatyti, ar tirti pateikta odos žaizda padaryta tyrimui pateiktu peiliu (peiliu su geležtės dalimi), negalima, kadangi nulaužta geležte negalimas eksperimentinis ir lyginamasis tyrimas. E. B. drabužių durtiniai-pjautiniai pažeidimai padaryti plokščiu, vienaÅ¡menių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, vienu smÅ«giu. E. B. drabužių durtiniai-pjautiniai pažeidimai atitinka krÅ«tinės kairės pusės odos žaizdÄ , tai yra durtinis-pjautinis kÅ«no sužalojimas padarytas per drabužius vienu ir tuo pačiu duriančiu-pjaunančiu įrankiu (4 t. 41–49 b. l.).ApžiÅ«ros protokole iÅ¡dėstytas telefoninių praneÅ¡imų, gautų policijos komisariate 2012 m. rugpjūčio 3 d. 2 val. 47 min., 2 val. 50 min., 3 val. 3 min., 3 val. 31 min., turinys.

Pridėtas kompaktinis diskas su garso įraÅ¡u (1 t., 105–110 b. l.). Kratos metu R. Z. namuose rasti ir paimti du peiliai: vienas metalinis, kitas medine rankena (1 t., 132–133 b. l.). Peiliai apžiÅ«rėti daiktų apžiÅ«ros metu (1 t., 134–137 b. l.). Ä®rodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija Ä®vertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis R. Z. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus – vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nužudė žmogų.

Kaltinamasis R. Z. pripažino savo kaltę, kad 2012 m. rugpjūčio 3 d., apie 2 val. 40 min., paleido akmenį į Pakruojo mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto langÄ ir jį iÅ¡daužė. Kaltinamojo R. Z. nurodytas aplinkybes dėl Å¡ios kaltinimo dalies patvirtina nukentėjusiojo A. M. bei liudytojų A. Å . ir T. K. parodymai, kad praėjus porai minučių po kaltinamojo R. Z. iÅ¡varymo iÅ¡ buto, tuo metu visiems kitiems asmenims dar bÅ«nant bute, akmeniu buvo iÅ¡daužtas lango stiklas.

FaktÄ , kad kaltinime nurodytu laiku buvo iÅ¡daužtas lango stiklas, patvirtino ir liudytojai L. Ž., K. Ž., R. M., J. K.. Apie tolesnę įvykių eigÄ kaltinamojo R. Z. ir nukentėjusiojo A. M. bei betarpiÅ¡kai įvykį mačiusio liudytojo A. Å . parodymai skiriasi.Kaltinamojo R. Z. teigimu, į namo, kuriame jis gyveno, kiemÄ Ä¯Ä—jo trise, visi bėgo link jo, A. M. smogė jam ranka, jis (kaltinamasis) trenkėsi į malkinės sienÄ , pačiupo ten buvusį kirvį ir, kai A. M. vėl Å¡uoliu Å¡oko ant jo, gindamasis kirviu pataikė A.

M. į korpusÄ . Tada, kaip nurodė kaltinamasis, A. M., pamatęs, kad jis (kaltinamasis) turi kirvį, atÅ¡oko ir pradėjo bėgti, o jis vaikinus vijosi rankose laikydamas iÅ¡ namų paimtÄ peilį ir kirvį. Kaltinamojo teigimu, bėgdamas A. M. pargriuvo, apsivertė ant nugaros, o jis, užkliuvęs už A. M. kojų, nespėjo sustoti ir užgriuvo ant nukentėjusiojo, kirvis atsidÅ«rė A. M. pažastyje, A. M. neatėmė iÅ¡ jo kirvio, o peilį jis laikė kairėje rankoje. Kaltinamasis nurodė, kad nugriuvusį jį A.

M. apkabino rankomis ir pradėjo smaugti, spausdamas prie savęs, sudavė jam per nugarÄ , o jis irgi smogė A. M. kelis kartus į petį, tada A. M. pradėjo kelti jį kojomis, pradėjo spardytis, taip jis pradėjo kilti ir tuo metu pajuto smÅ«gį iÅ¡ priekio į krÅ«tinę, dėl to nugriuvo, peilis tebebuvo jo kairėje rankoje. Kaltinamojo aiÅ¡kinimu, jis nedÅ«rė nė vienam iÅ¡ ten buvusių, o jeigu jį nustÅ«mė E. B., pastarasis galėjo bÅ«ti sužalotas tuo momentu, nes daugiau kontaktų su niekuo nebuvo, tačiau negali paaiÅ¡kinti, kaip peilis galėjo įsmigti E. B.

į krūtinę. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. Z. apskritai neigė turėjęs peilį.Nukentėjusysis A. M. parodė, kad kaltinamasis R. Z. iš už namo išlindo su kirviu ir peiliu ištiestose į priekį rankose, šaukdamas: „Ateikit čia, pydarai!”. Tada, nukentėjusiojo aiškinimu, A. Š. sušuko, kad reikia bėgti, jie apsisuko ir pradėjo bėgti atgal link šviesoforo. Bėgdamas jis užkliuvo už bortelio ir nugriuvo ant priekio, tačiau iš karto apsivertė ant nugaros, o pribėgęs R.

Z. jam smogė kirviu. Kirvį, nukreiptÄ aÅ¡menimis į jį, nukentėjusiojo teigimu, jis sugavo ties krÅ«tine, gal net daugiau ties galva, ir koja atsispyrė į R. Z.. Tai pamatę, E. B. su A. Å . atskubėjo jo gelbėti, ir įsibėgėjęs E. B. nustÅ«mė R. Z.. IÅ¡ karto po to, nukentėjusiojo aiÅ¡kinimu, E. B. suriko, kad jį padÅ«rė, kad reikia kviesti greitÄ jÄ . AnalogiÅ¡kai apie Å¡ias įvykio aplinkybes parodė ir liudytojas A. Å ..Nustatydama aptariamas faktines įvykio aplinkybes kolegija remiasi nukentėjusiojo A.

M. ir liudytojo A. Å . parodymais, kurie yra nuoseklÅ«s ir vienodi bei sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis. Nukentėjusiojo A. M. ir liudytojo A. Å . parodymuose nurodytas E. B. sužalojimo mechanizmas sutampa su E. B. sužalojimo mechanizmu, iÅ¡dėstytu specialisto iÅ¡vadoje bei eksperto J. Sakalo paaiÅ¡kinimuose teisiamajame posėdyje, kad E. B. mirties priežastis yra durtinė-pjautinė kiauryminė krÅ«tinės kairės pusės žaizda su Å¡irdies sužalojimu, kuris sukėlė Å«mų nukraujavimÄ iÅ¡ žaizdos.

Be to, specialisto išvada ir eksperto paaiškinimai teisme, kad A. M. padaryti sužalojimai nebūdingi sužalojimams, padarytiems kirvio ašmenimis ar suduodant smūgius pentimi, patvirtina nukentėjusiojo A. M. ir liudytojo A. Š. parodymus, kad jokio konflikto ir muštynių kaltinamojo R. Z. namo kieme nebuvo ir kaltinamasis R. Z. nesudavė smūgių kirviu nukentėjusiajam A. M., kaip aiškina kaltinamasis. Taigi abejoti nukentėjusiojo A. M. ir liudytojo A. Š. parodymų objektyvumu kolegija neturi pagrindo.

O kaltinamojo R. Z. duoti parodymai, kaip jau minėta, yra nenuoseklÅ«s, todėl kolegija, nustatydama faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaujasi tik tais jo parodymais ir tik ta apimtimi, kiek jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus, o kitus vertina kaip siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybės.Eksperto teigimu, smÅ«gio į E. B. metu sužalojimo įrankis turėjo bÅ«ti horizontalioje padėtyje, Å¡iek tiek pakrypęs link kÅ«no vidurinės linijos, o, atsižvelgiant į žaizdos gylį, nukentėjusiajam ir kaltinamajam esant vienam prieÅ¡ais kitÄ , sužalojimui padaryti buvo reikalingas smÅ«ginis poveikis.

Tokie eksperto paaiÅ¡kinimai teisiamajame posėdyje paneigia kaltinamojo R. Z. parodymus, kad jis nedÅ«rė peiliu nė vienam iÅ¡ vaikinų. Be to, pats kaltinamasis R. Z. paaiÅ¡kino, kad tuo metu, kai jis pajuto smÅ«gį iÅ¡ priekio, A. M. kojos buvo įremtos jam (kaltinamajam) į krÅ«tinę. Å i kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kuriÄ patvirtina ir nukentėjusiojo A. M. parodymai, leidžia spręsti, kad nebuvo ir negalėjo bÅ«ti (dėl A. M. įsirėmimo kojomis į kaltinamojo krÅ«tinę) artimo kontakto – susiglaudimo kÅ«nais – tarp kaltinamojo R.

Z. ir E. B., t. y. nebuvo situacijos, kuriai esant, eksperto aiÅ¡kinimu, nukentėjusysis pats bÅ«tų galėjęs įsidurti peiliu. FaktÄ , jog kaltinamasis R. Z. sužalojo E. B., taip pat patvirtina specialisto iÅ¡vada, kad ant tirti pateiktų R. Z. bridžių rasta E. B. kraujo. Paties kaltinamojo teigimu, iki to momento tarp jo ir E. B. jokių konfliktų nebuvo, jie nesimušė. Taigi E. B. kraujas ant kaltinamojo rÅ«bų galėjo atsirasti tik nukentėjusiojo sužalojimo peiliu metu. Ä®vertinusi visas faktines bylos aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu, nesant jokių prielaidų, jog E. B. galėjo mirtinai sužaloti kitas asmuo ar jis galėjo bÅ«ti sužalotas kitu metu, galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad E. B. mirtinai sužalojo smogdamas peiliu bÅ«tent kaltinamasis R.

Z. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, nes tai yra vienintelė objektyviai įmanoma galimybė. Taigi tarp kaltinamojo veikos ir E. B. mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys ir kaltinamasis yra atsakingas už E. B. gyvybės atėmimÄ .Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis R. Z. bÅ«tų siekęs E. B. mirties, tačiau sÄ moningai tyčia smogdamas peiliu E. B. į gyvybiÅ¡kai ypač svarbiÄ vietÄ â€“ krÅ«tinę, turėdamas pakankamÄ gyvenimiÅ¡kÄ patirtį (29 m.), neabejotinai suprato keliantis pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, numatė gyvybės atėmimo galimybę ir, nors to ir nenorėjo, sÄ moningai leido Å¡iems padariniams atsirasti.

Tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis nužudė E. B. veikdamas netiesiogine tyčia. Kaltinamasis R. Z. pagrįstai kaltinamas E. B. nužudymu dėl chuliganiškų paskatų, kadangi E. B. buvo nužudytas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo. Kaltinamojo R. Z. elgesys, kai jis su žalojančiais įrankiais – peiliu bei kirviu rankose viešoje vietoje (gatvėje) vijosi bėgančius nuo jo ir nekeliančius jam jokios grėsmės E. B..

A. M. ir A. Å ., akivaizdžiai buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos. Net ir pats kaltinamasis negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl jis vijosi vaikinus. Taigi kaltinamasis R. Z. neturėjo jokios priežasties pulti ant nugriuvusio nukentėjusiojo A. M. ir prieÅ¡ E. B., pasiprieÅ¡inusį jo (kaltinamojo) daromam vieÅ¡osios tvarkos pažeidimui ir gynusį nuo jo užpuolimo A. M., panaudoti smurtÄ padarant sužalojimÄ peiliu, tapusį E. B. mirties priežastimi, t. y. kaltinamojo veika buvo akivaizdžiai neadekvati buvusiai situacijai.

Nustatytos bylos aplinkybės, kai kaltinamasis, net nežinodamas to, kad yra ieÅ¡komas, iÅ¡ savo namų pasiėmė peilį bei kirvį ir išėjo į gatvę, patvirtina, jog jis suvokė savo veiksmų chuliganiÅ¡kas paskatas. Tokia nustatytose faktinėse bylos aplinkybėse atsispindinti įvykių eiga leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo R. Z. veika dėl E. B. nužudymo teisingai kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 8 p.Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis R. Z. be E. B. nužudymo vieÅ¡oje vietoje atliko ir kitus veiksmus, pažeidžiančius vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ â€“ įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , rankose laikydamas kirvį ir peilį, pribėgo prie pargriuvusio ant gatvės važiuojamosios dalies nukentėjusiojo A.

M. ir užsimojo ant pastarojo kirviu, o, be to, kaip jau aptarta anksčiau, paleido akmenį į buto langÄ ir jį iÅ¡daužė. Tokie nustatyti kaltinamojo R. Z. veiksmai atitinka baudžiamajame kodekse įtvirtintus vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sudėties požymius, todėl pagrįstai kvalifikuojami ir pagal BK 284 str. 1 d.                         Bausmių skyrimas ir kiti klausimai Kaltinamojo R. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis R.

Z. pripažino savo kaltę dėl įvykdyto chuliganizmo, tačiau nuoÅ¡irdaus gailėjimosi dėl to, kolegijos nuomone, neiÅ¡reiÅ¡kė. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe kolegija pripažįsta tai, kad jis nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo R. Z. apsvaigimÄ nuo alkoholio įvykio dienÄ patvirtina ne tik apklaustų liudytojų, jo paties parodymai, bet ir patikrinimo alkotesteriu rezultatai (1,61 promilių girtumas, 2 t., 112 b. l.).

Apie apsvaigimo nuo alkoholio įtakÄ nusikalstamų veikų padarymui kolegija sprendžia atsižvelgdama į nustatytas įvykio aplinkybes – įžūlus ir neadekvatus situacijai kaltinamojo elgesys metant akmenį pro langÄ Ä¯ butÄ , kuriame buvo žmonės, o po to panaudojant peilį bei kirvį. Tokio normalios psichikos kaltinamojo elgesio priežastimi, kolegijos nuomone, buvo jo apsvaigimas nuo alkoholio. Be to, liudytoja K. Ž. parodė, kad iÅ¡gėręs R. Z. pasidarė agresyvus. Pats kaltinamasis nurodė manÄ s, kad girtumas neturėjo įtakos jo elgesiui, tačiau kartu paaiÅ¡kino, jog nežino, kaip tokioje situacijoje bÅ«tų pasielgęs bÅ«damas blaivus.Skirdama bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam R.

Z. kolegija vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Kolegija atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. Z. padarė dvi nusikalstamas veikas – nesunkų nusikaltimÄ (BK 284 str. 1 d., 11 str. 3 d.) ir veikdamas netiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimÄ (BK 129 str. 2 d. 8 p., 11 str. 6 d.), sukėlusį negrÄ Å¾inamus padarinius – žmogaus mirtį, ir ypatingÄ Å¾alÄ visuomenei. Parinkdama bausmių dydžius kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas kolegija įvertina tai, kad byloje nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra, kad kaltinamasis ne kartÄ baustas administracine tvarka (3 t., 24–26 b. l.), nors Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Pakruojo seniÅ«nija jo atžvilgiu nusiskundimų nėra gavusi (3 t., 30 b. l.).

Kolegija atkreipia dėmesį, kad R. Z. anksčiau jau ne kartÄ buvo teistas už tyčinius nusikaltimus (2 t., 169–173, 176–194 b. l., 3 t., 1–23 b. l.), taip pat ir už tyčinį nužudymÄ (2002-02-05 Å iaulių apygardos teismo pagal 1961 m. BK 104 str.), ir, neiÅ¡nykus teistumui, praėjus vos dviem mėnesiams nuo paskutinio teistumo, vėl padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena yra labai sunkus nusikaltimas, dėl ko jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), ir kas neigiamai apibÅ«dina R.

Z. asmenį, byloja apie jo pavojingumÄ visuomenei, liudija apie tai, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl jau susiformavusių jo antivisuomeninių nuostatų, ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad anksčiau taikytos bausmės jam pozityvaus poveikio nepadarė, tai jam nebuvo pakankamas įspėjimas ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytų aplinkybių, darančių įtakÄ kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, buvimÄ , minėtus neigiamai kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, kolegija mano, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo R.

Z. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už labai sunkų nusikaltimÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę, didesnę už BK 129 str. 2 d. sankcijoje nustatytÄ tokios bausmės vidurkį (vidurkis 14 m.), o už nesunkų nusikaltimÄ â€“ laisvės atėmimÄ , savo dydžiu artimÄ Ä¯statymo sankcijoje numatytam tokios bausmės vidurkiui (vidurkis 1 m. 1 mėn. 15 d.). Kaltinamojo R. Z. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ , todėl už atskiras nusikalstamas veikas jam paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo bÅ«du, t. y. griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę (BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p.).

Kaip minėta, kaltinamasis R. Z. anksčiau yra teistas už tyčinius nusikaltimus, iÅ¡ jų tris kartus jau bÅ«damas pilnamečiu, dėl jis laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Taip pat jis yra teistas ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ ir vėl padarė du tyčinius nusikaltimus, iÅ¡ kurių vienas – nužudymas – yra labai sunkus. Kaltinamojo anksčiau padarytų nusikaltimų (nusikaltimai nuosavybei bei žmogaus sveikatai) ir naujai padarytų nusikaltimų derinys sukuria pavojingo nusikaltimų recidyvo situacijÄ .

Todėl kolegija, atsižvelgusi į kaltinamojo naujai padarytų nusikaltimų pavojingumÄ bei jo asmenybę, daro iÅ¡vadÄ , kad R. Z. kelia padidintÄ pavojingumÄ visuomenei ir pripažįsta jį pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d. 1 p., 2 p.).Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. B. pripažinta civiline ieÅ¡kove dėl 2665,32 Lt turtinės ir 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis A. M. pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu dėl 80 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 154–158, 175 b. l., 2 t., 23, 25–26 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. B. kelis kartus patikslino savo civilinį ieškinį ir prašo priteisti jai 10600,99 Lt turtinės ir 142200 Lt neturtinės žalos atlyginimo (3 t., 115–117 b. l., 4 t., 13–14, 23, 29, 83 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį pareiškė nukentėjusysis L. B. (3 t., 114 b. l.), kuris vėliau patikslintu civiliniu ieškiniu (3 t., 202 b. l.) prašo priteisti jam 5150 Lt turtinės ir 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad tarp kaltinamojo R. Z. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, sprendžia, kad turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl civilinių ieÅ¡kinių patenkinimo (BPK 115 str.). Byloje esantys nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų I. B. ir L. B. pateikti mokėjimo dokumentai pareiÅ¡kiant civilinius ieÅ¡kinius ir vėliau juos tikslinant (1 t., 159–171 b. l., 3 t., 18–152, 203 b. l., 4 t., 15–21, 24–28, 74–82, 84–89 b. l.) pagrindžia praÅ¡omų priteisti turtinių žalų sumÄ , kuriÄ sudaro laidojimo ir kapo sutvarkymo iÅ¡laidos, kelionės iÅ¡laidos, vaistai (iÅ¡laidos, susijusios su sveikatos grÄ Å¾inimu), kitos iÅ¡laidos (bylos kopijų darymas).

Todėl civiliniai ieÅ¡kiniai dėl Å¡ių turėtų iÅ¡laidų atlyginimo (civilinei ieÅ¡kovei I. B. sumažinus praÅ¡omos priteisti sumos dydį atsižvelgiant į gautÄ laidojimo paÅ¡alpÄ â€“ 1040 Lt – ir kompensacijÄ iÅ¡ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo – 520 Lt) tenkinami. Tačiau kolegija netenkina nukentėjusiosios I. B. civilinio ieÅ¡kinio dalies – 1425 Lt – dėl turtinės žalos atlyginimo už turėtas iÅ¡laidas mirimo metinėms paminėti (4 t., 89 b. l.), kadangi tai nėra laidojimo iÅ¡laidos.

Kaip jau minėta, nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. M. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 80 Lt turtinės žalos atlyginimo, tačiau jokių ieÅ¡kinio dydį patvirtinančių dokumentų ar kitų įrodymų teismui nepateikė ir nurodė jų neturintis. Todėl A. M. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas (BPK 115 str. 1 d.). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdama šį klausimÄ kolegija vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.

įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, leidžiančiais konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ . Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. NatÅ«ralu, kad nukentėjusieji I. B. ir L. B. dėl sÅ«naus nužudymo patyrė psichinį stresÄ ir labai didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. laikomi neturtine žala, iÅ¡reikÅ¡ta pinigais.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nukentėjusiajai I. B. sukrėtimas dėl sÅ«naus mirties buvo toks stiprus, kad net teko skubiai kreiptis į medikus (1 t., 168–171 b. l.). Vėliau nukentėjusiajai atsirado emocinės depresijos požymių, dėl kurių ji iki Å¡iol jaučia didžiulį liÅ«desį, nerimÄ ir apmaudÄ . Nukentėjusioji civiliniame ieÅ¡kinyje nurodo, kad ji patyrė didelę dvasinę traumÄ , skausmingÄ netekties jausmÄ , sÄ lygojusį teigiamų emocijų praradimÄ , liÅ«desį, ilgesį bei kitas stiprias neigiama emocine prasme neturtinio pobÅ«džio pasekmes, suprastėjo jos gyvenimo kokybė, nes sunkiai pakeliamas skausmas dėl sÅ«naus mirties neleidžia jai grįžti į anksčiau buvusiÄ normaliÄ ir įprastÄ gyvenimo kasdienybę.

Nukentėjusysis L. B. paaiškino, po sūnaus mirties labai pablogėjo jo sveikata, kad išgyvenimai ir patirtas stresas dėl sūnaus netekties jam bus iki gyvenimo pabaigos. Civiliniame ieškinyje L. B. nurodė, kad tarp jo ir nužudyto sūnaus buvo stiprus dvasinis ryšys, ir nors jie pastaruoju metu gyveno skirtingose vietovėse, tačiau nuolat bendravo ryšio priemonėmis, susitikę praleisdavo laisvalaikį. Kolegijai nekelia abejonių tai, kad sūnaus netektis byloje nustatytomis aplinkybėmis sukėlė I.

B. ir L. B. dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ ir emocinį stresÄ , ir tai turi bÅ«ti atlyginta.ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis taip pat yra vienas iÅ¡ kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Kaltinamasis R. Z. iki sulaikymo niekur nedirbo ir byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamojo R. Z. turimÄ turtÄ . Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktikÄ , ne kartÄ yra nurodęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Remdamasi susiklosčiusia teismų praktika tokios kategorijos bylose už analogiškas veikas, nukentėjusiųjų I. B. ir L. B. patirti dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai dėl sūnaus mirties vertinti 100000 Lt neturtinės žalos dydžio suma kiekvienam iš jų. Todėl nukentėjusiųjų pareikšti ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies (nukentėjusiajai I. B. sumažinus priteisiamos sumos dydį 7800 Lt – kompensacija iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo).

Nukentėjusysis A. M. praÅ¡o priteisti jam 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kolegija sutinka, kad nukentėjusysis A. M. dėl chuliganiÅ¡kų kaltinamojo veiksmų prieÅ¡ jį (A. M.) patyrė stresÄ ir neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis nėra adekvatus padarytai nusikalstamai veikai. Kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo A. M. patirti dvasiniai sukrėtimai (byloje nustatyta, kad fiziniai sužalojimai kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam nepadaryti) byloje nustatytomis aplinkybėmis, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (CK 6.250 str.), vertintini 2000 Lt dydžio suma.

Todėl nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Šiaulių teritorinės liginių kasos civilinis ieškinys (1 t., 142–143 b. l.) yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai (BPK 115 str.), kadangi E. B., nukentėjusiojo nuo kaltinamojo R. Z. padaryto tyčinio nusikaltimo, gydymas kainavo 2924,81 Lt (1 t., 144 b. l.). Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai I. B. ir L. B. prašo priteisti iš kaltinamojo atstovavimo išlaidas. Kaip matyti iš pinigų priėmimo kvitų Nr. 668995, Nr. 668988 ir Nr. 668989 (4 t., 22, 30–31 b. l.), I.

B. ir L. B. už advokato paslaugas sumokėjo po 1250 Lt. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., nurodytos nukentėjusiųjų išlaidos, turėtos byloje dalyvavusio advokato paslaugoms apmokėti, išieškotinos iš kaltinamojo R. Z.. Pagal BPK 103 str. 6 p. proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 str. 1 d. nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas vertėjui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos teismo ekspertizės centre ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre atliktų tyrimų vertė yra 2280,22 Lt (855,08+292,34+1132,80, 1 t., 70, 83, 87 b. l.). Šias išlaidas kolegija pripažįsta proceso išlaidomis ir priteisia iš kaltinamojo.Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – peilis su dalimi geležtės, esantis VTMT tyrimo objektų priimamajame (4 t., 40 b. l.), kirvis, akmuo, tepinėlis, kraujo ir seilių pavyzdžiai, R.

Z. bridžiai ir batai, perduoti teismui kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti – E. B. vyriÅ¡kos raudonos spalvos kelnaitės, 1 pora kojinių, laikrodis su apyranke, Å¡ortai, sportiniai batai, perduoti teismui kartu su byla, E. B. džemperis, marÅ¡kinėliai, esantys VTMT tyrimo objektų priimamajame (4 t., 40 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini nukentėjusiajai I. B., du peiliai, perduoti teismui kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini R.

Z. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.). Daiktų paėmimo metu iš kaltinamojo R. Z. paimti pinigai – 15 Lt, kurie perduoti laikinai saugoti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio pareigūnui ( 2 t., 111 b. l.). Kadangi byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai, jų užtikrinimui minėtiems kaltinamajam priklausantiems pinigams taikytinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, kolegija n u s p r e n d ž i a :

R. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p. ir jam paskirti:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. laisvės atėmimÄ 1 metams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimÄ 18 metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir R. Z. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 18 (aÅ¡tuoniolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laikÄ R. Z. įskaityti sulaikyme bei suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013 m. spalio 8 d.KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. Z. palikti tÄ pačiÄ â€“ suėmimÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 d.

R. Z. pripažinti pavojingu recidyvistu. Priteisti iš R. Z.:nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. B. 7925,99 Lt turtinės ir 92200 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1250 Lt išlaidų advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. B. 5150 Lt turtinės ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1250 Lt išlaidų advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A.

M. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2924,81 Lt E. B. gydymo išlaidų; valstybei 2280,22 Lt proceso išlaidų.                 Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos (80 Lt) atlyginimo atmesti.Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – peilį su dalimi geležtės, esantį VTMT tyrimo objektų priimamajame (4 t., 40 b. l.), kirvį, akmenį, tepinėlį, kraujo ir seilių pavyzdžius, R.

Z. bridžius ir batus, perduotus teismui kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti – E. B. vyriÅ¡kas raudonos spalvos kelnaites, 1 porÄ kojinių, laikrodį su apyranke, Å¡ortus, sportinius batus, perduotus teismui kartu su byla, E. B. džemperį, marÅ¡kinėlius, esančius VTMT tyrimo objektų priimamajame (4 t., 40 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti nukentėjusiajai I. B., du peilius, perduotus teismui kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti R.

Z.. LaikmenÄ su garso įraÅ¡ais palikti byloje. Pinigams – 15 Lt, saugomiems Å iaulių apskrities VPK Pakruojo r. PK , taikyti laikinÄ jį nuosavybės teisių apribojimÄ civilinių ieÅ¡kinių užtikrinimui. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam R. Z. nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                      Nijolė Matuzevičienė Teisėjos                                                                                                         Irena Ivanovienė                                                                                                                         Virginija Žindulienė