13b04b87-0d32-440f-b2cc-a69050700bb5 · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla Nr. 1-86-354/2013Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00393-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos:  (S) 1.1.4.7; 1.1.8.7.9; 1.2.3.2.8; 1.2.26.2.1; 2.1.15.3.3; 2.3.6.4.5.                                                                                   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 8 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs NijolÄs MatuzeviÄienÄs,teisÄjų Irenos IvanovienÄs, Virginijos ŽindulienÄs,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorams RiÄardui Bendikui, Egidijui Timoniui, Laimai Mažeikienei,gynÄjui advokatui Anatolijui Å ichovcovui,nukentÄjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams L.
Legislator headnote
AI generated13b04b87-0d32-440f-b2cc-a69050700bb5 · Å iaulių apygardos teismas: IÅ¡bÄgo į gatvÄ basas, net nespÄjo apsiauti, o iÅ¡girdÄs S. klyksmÄ , nežinojo, kÄ daryti. Nesuprato, kodÄl jį užpuolÄ, manÄ, kad ir jo seserį muÅ¡a. Tada pasiÄmÄ akmenį, sviedÄ Ä¯ langÄ , iÅ¡dauÅ¾Ä stiklÄ . Akmenį į langÄ sÄ moningai metÄ ne tiesiai, o skersai, kad nieko nesužeistų. Jis nematÄ, ar iÅ¡bÄgusį iÅ¡ buto jį kas nors vijosi, taÄiau, iÅ¡daužÄs langÄ , nubÄgo namo, į (duomenys neskelbtini). ParbÄgÄs į kiemÄ prisidegÄ cigaretÄ ir galvojo, kÄ daryti toliau.
Full text
Baudžiamoji byla Nr. 1-86-354/2013Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00393-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos:  (S) 1.1.4.7; 1.1.8.7.9; 1.2.3.2.8; 1.2.26.2.1; 2.1.15.3.3; 2.3.6.4.5.                                                                                   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 8 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs NijolÄs MatuzeviÄienÄs,teisÄjų Irenos IvanovienÄs, Virginijos ŽindulienÄs,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorams RiÄardui Bendikui, Egidijui Timoniui, Laimai Mažeikienei,gynÄjui advokatui Anatolijui Å ichovcovui,nukentÄjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams L.
B., I. B., A. M.,nukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų L. B. ir I. B. atstovui advokatui Rolandui TamaÅ¡auskui,ekspertui Jurgiui Sakalui,Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui Aurimui BagaviÄiui,kaltinamajam R. Z.,vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių iÅ¡silavinimo, nedirbantis, nevedÄs, gyvenantis Pakruojyje, (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1999-08-19 Pakruojo rajono apylinkÄs teismo nuosprendžiu pagal 1961 m.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â ir BK) 271 str. 2 d. ir 278 str. 1 d. laisvÄs atÄmimu 2 m., pritaikius 1961 m. BK 471 str., laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymas atidÄtas 2 m.; 2) 2000-12-22 Pakruojo rajono apylinkÄs teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d., 43 str. laisvÄs atÄmimu 1 m., pritaikius LR 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII-1619 âDÄl amnestijos aktoâ 1 str. 1 d. 3 p., nuo neatliktos laisvÄs atÄmimo bausmÄs atleistas; 3) 2001-06-12 Pakruojo rajono apylinkÄs teismo nuosprendžiu pagal 1961 m.
BK 271 str. 2 d. laisvÄs atÄmimu 6 mÄn., 2001-09-07 KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismo nutartimi, remiantis BK 542 str., paleistas lygtinai prieÅ¡ terminÄ 3 mÄn. 5 d.; 4) 2002-02-05 Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 104 str., 43 str. laisvÄs atÄmimu 8 m. 3 mÄn., 2010-02-17 paleistas iÅ¡ pataisos namų atlikus bausmÄ; 5) 2011-05-02 Biržų rajono apylinkÄs teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) bauda, 2011-12-09 Biržų rajono apylinkÄs teismo nutartimi bauda pakeista 5 parų areÅ¡tu; 6) 2012-06-01 Pakruojo rajono apylinkÄs teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d., 64 str. 87 parų areÅ¡tu, į bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suÄmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012-02-28 iki 2012-05-22 ir nustatyta neatlikta bausmÄ â 2 paros areÅ¡to, bausmÄ atlikÄs, teistumas neiÅ¡nykÄs, kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p. Kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä: kaltinamasis R.
Z. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ bei iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nužudÄ Å¾mogų, t. y.:2012 m. rugpjÅ«Äio 3 d., apie 2 val. 40 min., bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ , Pakruojo m. paleido akmenį į (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto langÄ ir jį iÅ¡daužÄ;2012 m. rugpjÅ«Äio 3 d., apie 2 val. 50 min., tÄsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ , Pakruojo m., (duomenys neskelbtini) gatvÄs važiuojamojoje dalyje, netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), vienoje rankoje laikydamas kirvį, o kitoje peilį, pribÄgo prie pargriuvusio ant gatvÄs važiuojamosios dalies nukentÄjusiojo A.
M. ir užsimojo ant jo kirviu;po to, tÄsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , tuo paÄiu metu ir toje paÄioje vietoje, A. M. ginti pribÄgusiam E. B., iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tyÄia vienÄ kartÄ dÅ«rÄ peiliu į krÅ«tinÄ, padarÄ jam durtinÄ-pjautinÄ kiauryminÄ Å¾aizdÄ krÅ«tinÄs kairÄje pusÄje su Å¡irdies sužalojimu, sukÄlusiÄ Å«mų nukraujavimÄ iÅ¡ žaizdos, ir taip jį nužudÄ, nes dÄl patirtų sužalojimų E. B. mirÄ.                                        Įrodymai Apklaustas kaip kaltinamasis R.
Z. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodÄ, kad 2012 m. rugpjÅ«Äio 2 d., apie 21 val., jis parvažiavo į namus ir kieme kartu su I. N., savo mama R. Z., E. N., J. K., pravarde Å ., ir seserimi S. Z. Å¡ventÄ pastarosios gimtadienį. Prie stalo buvo naudojami vienkartiniai indai, jokių virtuvinių peilių lauke nebuvo. Iki tol jis buvo iÅ¡gÄrÄs butelį alaus. Å venÄiant tarp jo ir I. N. buvo kilÄs konfliktas, taÄiau po konflikto I. N. gimtadienyje dar pasiliko. Vienu momentu jis nuÄjo namo ir iÅ¡ virtuvÄs pasiÄmÄ virtuvinį peilį, nes norÄjo supjaustyti mÄsÄ .
Tuo metu I. N. Äjo namo. Jis sekÄ pastarajai iÅ¡ paskos, jo rankoje buvo peilis. Jis praÅ¡Ä I. N. dar pabÅ«ti, bet Å¡i nesutiko. Paskui į gatvÄ atbÄgo S. Z. su E. N.. S. Z., pamaÄiusi jo rankose peilį, pradÄjo ant jo Å¡aukti, ko su peiliu rankoje jis vaikÅ¡to po gatvÄ. Tada jis perlauÅ¾Ä peilį, numetÄ ant važiuojamosios gatvÄs dalies prie gÄlių parduotuvÄs (duomenys neskelbtini) gatvÄje ir grįžo į kiemÄ . Peilis buvo tamsiai rudomis medinÄmis kriaunomis, geležtÄs ilgis galÄjo bÅ«ti apie 10â12 cm.
Ant to nulaužto peilio ir negalÄjo likti kraujo, o nulaužtÄ geležtÄ, kaip vÄliau iÅ¡siaiÅ¡kino, sesuo seniai numetÄ už tualetų. Byloje esanÄioje nuotraukoje yra dalis to paties peilio, kurį jis iÅ¡sineÅ¡Ä Ä¯ kiemÄ ir perlauÅ¾Ä lydÄdamas I. N.. Ar I. N. ir E. N. tai matÄ, nežino, S. Z. tikrai matÄ. Žino, kad sesuo tos aplinkybÄs nepatvirtino. IÅ¡Äjus I. N., jie toliau iÅ¡gÄrinÄjo. Apie vidurnaktį J. K. kažkas pradÄjo skambinÄti telefonu. VienÄ kartÄ telefonu atsiliepÄ jis (kaltinamasis) ir iÅ¡girdo pažįstamo žmogaus balsÄ â skambino E. B., pastarasis irgi atpažino jį iÅ¡ balso.
E. B. pasakÄ, kad geria, pritrÅ«ko gÄrimų, ir praÅ¡Ä pavežti iki naktinÄs parduotuvÄs. Kadangi jis pats vairuotojo teisių neturi, susitarÄ, kad jis paklausinÄs, ar galÄs kas nors pavežti, ir perskambins. VÄliau, nepamena, ar jis paskambino, ar E. B. vÄl paskambino, ir jis pasakÄ, kad visi yra iÅ¡gÄrÄ ir nÄra kam vairuoti automobilį. KÄ daugiau kalbÄjo su E. B., tiksliai nepamena, prisimena tik, kad E. B. pakvietÄ juos ateiti į butÄ , esantį virÅ¡ parduotuvÄs â(duomenys neskelbtini)â, ir jie nuÄjo.
Tame bute buvo E. B., A. M., T. K., A. Å ., mergina, vardu R., dar kelios jam nepažįstamos panelÄs. Ten jis nuÄjo iÅ¡gÄrÄs, bet prisimena viskÄ , dar nusineÅ¡Ä du 0,5 l butelius degtinÄs. SusÄdo, girtavo, jis daugiau bendravo su J. K., nes kitų žmonių nepažinojo. Jokio konflikto tarp S. Z. ir R. jis nematÄ. VÄliau T. K. pradÄjo pulti ant jo. Prie jo ant sofos iÅ¡ vienos pusÄs sÄdÄjo T. K., iÅ¡ kitos pusÄs A. Å ., ir pradÄjo kalbÄti kažkokias nesÄ mones. Kiek jis suprato, T.
K. bandÄ užmegzti su juo pokalbį apie kažkokį âkietumÄ â, jam tai pasidarÄ juokinga ir jis nusijuokÄ. Tada pasipylÄ smÅ«giai iÅ¡ abiejų pusių â T. K. ir A. Å . paÅ¡okÄ smÅ«giavo į jį, galÄjo bÅ«ti suduota 15â20 smÅ«gių. Jis gynÄsi, rankomis dengÄsi veidÄ , galvÄ . Nežino, kuo bÅ«tų viskas pasibaigÄ, jei nebÅ«tų jis paÅ¡okÄs ir pabÄgÄs. Jį dar bandÄ kažkas sulaikyti â perplÄÅ¡Ä bluzono Å¡onÄ . IÅ¡bÄgdamas iÅ¡ buto jis trenkÄsi į kambario duris, nematÄ, ar iÅ¡dužo durų stiklas, ir iÅ¡girdo S. Z. klyksmÄ .
IÅ¡bÄgo į gatvÄ basas, net nespÄjo apsiauti, o iÅ¡girdÄs S. klyksmÄ , nežinojo, kÄ daryti. Nesuprato, kodÄl jį užpuolÄ, manÄ, kad ir jo seserį muÅ¡a. Tada pasiÄmÄ akmenį, sviedÄ Ä¯ langÄ , iÅ¡dauÅ¾Ä stiklÄ . Akmenį į langÄ sÄ moningai metÄ ne tiesiai, o skersai, kad nieko nesužeistų. Jis nematÄ, ar iÅ¡bÄgusį iÅ¡ buto jį kas nors vijosi, taÄiau, iÅ¡daužÄs langÄ , nubÄgo namo, į (duomenys neskelbtini). ParbÄgÄs į kiemÄ prisidegÄ cigaretÄ ir galvojo, kÄ daryti toliau.
Buvo visokių minÄių â už kÄ jį sumuÅ¡Ä, kas su S. Z. ten vyksta. Po to jis įÄjo į savo butÄ . Buto durys nebuvo užrakintos. Nežino, kodÄl jo mama sakÄ, kad durys buvo užrakintos. Å viesos nedegÄ, nes nenorÄjo prižadinti mamos, nuÄjo į virtuvÄ, nusivilko suplÄÅ¡ytÄ bluzonÄ , ieÅ¡kojo kedų. Tuo metu prabudo mama, liepÄ jam eiti miegoti. ApsiavÄs kedus, nuo stalo pasiÄmÄ virtuvinį peilį. Jis buvo Å¡oke, nežinojo, kÄ daryti, mama vis nerimavo, varÄ miegoti, todÄl, kad neerzintų mamos, tyliai iÅ¡Äjo į kiemÄ su peiliu rankoje.
Peilis buvo virtuvinis su danteliais, jo geležtÄ buvo siauresnÄ ir ilgesnÄ nei to, kurį perlaužÄ. KodÄl pasiÄmÄ peilį, nežino. Jis negalÄjo eiti miegoti, nes nežinojo, kas darosi su jo seserimi, todÄl iÅ¡Äjo į kiemÄ ir galvojo, kÄ reikia toliau daryti. IÅ¡ namų iÅ¡Äjo avÄdamas kedus ir su bridžais, iki pusÄs buvo nuogas. Buvo apie 3 val. nakties. Taip stovÄdamas iÅ¡girdo juokÄ , ir į kiemÄ Ä¯Äjo trise. Pirmas Äjo A. M., tada iÅ¡lindo dar du, mano, kad ten buvo A.
Å . ir T. K.. Visi trys bÄgo link jo. PribÄgÄs A. M. smogÄ jam ranka, jis, ne tiek nuo smÅ«gio, kiek atÅ¡okdamas ir bandydamas iÅ¡sisukti nuo smÅ«gio, trenkÄsi į malkinÄs sienÄ , o ten buvo padÄtas kirvis. Jis paÄiupo tÄ kirvį, ir, kai A. M. vÄl Å¡uoliu Å¡oko ant jo, gindamasis kirviu pataikÄ A. M. į korpusÄ . A. M., pamatÄs, kad jis turi kirvį, atÅ¡oko ir pradÄjo bÄgti. Peilis, kurį jis iÅ¡sineÅ¡Ä iÅ¡ namų, visÄ laikÄ buvo jo rankoje. E. B. tada jis nematÄ, matÄ tris žmones:
A. M. tikrai buvo, jis vilkÄjo baltais marÅ¡kinÄliais, o A. Å . ir T. K. jis iÅ¡ arti nematÄ, tik mano, kad ten galÄjo bÅ«ti jie. Ar ten buvo E. B., negali pasakyti. A. M. ir kiti du pradÄjo bÄgti, o jis pastaruosius vijosi. Jam niekas nieko nesakÄ, ir jis nieko nesakÄ. Tikriausiai vaikinai pamatÄ peilį ir kirvį, todÄl pradÄjo bÄgti. Nežino, kodÄl jis vijosi, gal tokia buvo jo reakcija į įvykius â jį sudaužÄ, spardÄ, jo sesuo klykÄ, jis nežinojo, kas vyksta, ir dar atÄjo į jo namų kiemÄ , kur mama miega, gal jis norÄjo iÅ¡vyti iÅ¡ kiemo, negali paaiÅ¡kinti.
Nebuvo taip, kaip pasakojo A. M., kad pastarasis pargriuvo ant priekio, paskui atsivertÄ ant nugaros ir jis (kaltinamasis) užsimojo kirviu. Jis matÄ, kad A. M. pargriuvo, nes bÄgo 2â3 m atstumu iÅ¡ paskos. NugriuvÄs A. M. iÅ¡ karto automatiÅ¡kai apsivertÄ ant nugaros, o jis, užkliuvÄs už A. M. kojų, nespÄjo sustoti ir užgriuvo ant nukentÄjusiojo, kirvis atsidÅ«rÄ pastarojo pažastyje. A. M. neatÄmÄ iÅ¡ jo kirvio â griÅ«damas jis (kaltinamasis) to kirvio lyg ir nebelaikÄ rankoje, kirvį A.
M. tik prispaudÄ rankomis gulÄdamas, taip kirvis ten ir liko, o peilį jis laikÄ kairÄje rankoje. Nugriuvusį jį A. M., gulÄdamas ant nugaros, apkabino rankomis ir pradÄjo smaugti, spausdamas prie savÄs, peilis vis dar buvo jo kairÄje rankoje. A. M. sudavÄ jam per nugarÄ , o jis irgi smogÄ A. M. kelis kartus į petį. Tada A. M. pradÄjo kelti jį kojomis, pradÄjo spardytis, taip jis pradÄjo kilti. Visa tai truko 20â30 sekundžių. VisiÅ¡kai atsistojÄs jis nebuvo, buvo pusiau pritÅ«pÄs, A.
M. kojos buvo įremtos jam į krÅ«tinÄ, kai jis pajuto smÅ«gį iÅ¡ priekio į krÅ«tinÄ. Jis nugriuvo, griÅ«damas dar vertÄsi kelis kartus, ant pilvo gulÄdamas pajuto stiprų smÅ«gį į nugarÄ , tikrai ne ranka ar koja, o kirviu, nuo to kirvio smÅ«gio jis iÅ¡sirietÄ, vÄl prasidÄjo smÅ«giai, tada ropodamas pro spyrius jis pabÄgo. Jis nematÄ, kuris vaikinas nustÅ«mÄ jį suduodamas į krÅ«tinÄ. Peilis tuo metu buvo jo kairÄje rankoje, taÄiau neprisimena, kaip laikÄ peilį.
Jeigu jį nustÅ«mÄ E. B., pastarasis galÄjo bÅ«ti sužalotas tuo momentu, nes daugiau kontaktų su niekuo nebuvo. Jis nedÅ«rÄ nÄ vienam iÅ¡ ten buvusių. Negali paaiÅ¡kinti, kaip peilis galÄjo įsmigti E. B. į krÅ«tinÄ. E. B. už jį buvo aukÅ¡tesnis, jis nežino, kokioje padÄtyje E. B. kÅ«no atžvilgiu buvo peilis. Jis pats stovÄjo pasilenkÄs, o kaip E. B. jį nustÅ«mÄ, nežino. Kai po E. B. nustÅ«mimo jis nugriuvo, peilį tebelaikÄ rankoje, pabÄgdamas nusineÅ¡Ä ir peilį.
Jis nubÄgo iki banko, girdÄjo žingsnius, jį dar vijosi apie 10 m nuo gatvÄs iki pat jo kiemo. Tada manÄ, kad, jeigu nepabÄgs, jį patį užmuÅ¡. Jis Å¡oko į krÅ«mus, įsitikino, kad jo niekas nebesiveja, tada paskambino į policijÄ , pasakÄ, kad buvo užpultas. Jam buvo atsakyta, kad į įvykio vietÄ jau yra nuvažiavusi policija. Kažkas jau buvo iÅ¡kvietÄs policijÄ anksÄiau už jį. Peilis liko krÅ«muose prie banko, vÄliau niekam nepasakÄ, kad paimtų tÄ peilį, nes niekas jo apie peilį ir neklausÄ.
Kai jis nuÄjo į įvykio vietÄ , policija ten jau buvo atvažiavusi, buvo du ekipažai â viename ekipaže sÄdÄjo E. N. su S. Z., o pareigÅ«nas iÅ¡ kito ekipažo vaikÅ¡Äiojo su fotoaparatu ir kažkÄ fotografavo. MatÄ toje vietoje kraujo klanelį. Tada jis grįžo atgal į savo kiemÄ , norÄjo apsirengti ir eiti į policijÄ pažiÅ«rÄti, kur iÅ¡veÅ¾Ä S. Z., žinojo pastarosios charakterį, kad ji mÄgsta pareiÅ¡kimus raÅ¡yti, o jis yra prieÅ¡ visokių pareiÅ¡kimų raÅ¡ymÄ .
ParÄjo į kiemÄ , įÄjo į malkinÄ, iÅ¡gÄrÄ gerÄ stiklinÄ degtinÄs, nes ten buvo įneÅ¡tas stalas po gimtadienio, dar iÅ¡ savo telefono paraÅ¡Ä Å¾inutes S. Z. ir E. N., kad Å¡ie nieko nematÄ ir nieko negirdÄjo, kad S. Z. dÄl to užpuolimo neraÅ¡ytų pareiÅ¡kimo, nes nieko tokio nenutiko â susimuÅ¡Ä ir viskas. Po to jis nuÄjo į policijÄ , budÄtojų dalyje pareigÅ«no paklausÄ, kur jo sesuo su E. N., jam pasakÄ, kad tuoj atveÅ¡. Policijoje belaukiant kol atveÅ¡ S. Z. su E. N., įÄjo A.
M., A. Å . ir T. K., pradÄjo jį pulti ir grasinti, kad jam kažkas bus, kad jis kažkÄ padarÄ. Jis irgi netylÄjo, pradÄjo rÄkti â jie apsižodžiavo. IÅ¡ pradžių jam niekas nepasakÄ, kuo jį kaltina, paskui kažkuris pasakÄ, kad jis perdÅ«rÄ E. B., pareigÅ«nas nuvedÄ jį į kamerÄ . Jis mano, kad girtumas neturÄjo įtakos jo elgesiui, jis viskÄ prisimena, normaliai jautÄsi, visiÅ¡kai save kontroliavo. Nežino, kaip tokioje situacijoje bÅ«tų pasielgÄs bÅ«damas blaivus.
IÅ¡gÄrÄs jis netampa agresyvus.Pripažįsta savo kaltÄ dÄl chuliganizmo, kad akmeniu iÅ¡muÅ¡Ä lango stiklÄ , taÄiau nežino, kÄ atsakyti į klausimÄ , ar pripažįsta savo kaltÄ dÄl nužudymo iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų â jis nedÅ«rÄ, nepuolÄ, nenorÄjo nužudyti. E. B. nežudÄ, bet neneigia, kad tuo momentu, kai pribÄgo, pastarasis galÄjo bÅ«ti perdurtas. TyÄia peiliu E. B. jis nedÅ«rÄ, net nematÄ, ar E. B. jį nustÅ«mÄ, nematÄ, ar E. B. bÄgo link jo, nes tuo metu buvo užgriuvÄs ant A.
M. kojų ir pastarasis į jį kojomis âatsispardinÄjoâ. Su E. B. jis nesimuÅ¡Ä, nežino, iÅ¡ kur ant jo bridžų galÄjo atsirasti E. B. kraujas, susimaiÅ¡Äs su jo krauju. DÄl A. M. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo savo kaltÄ pripažįsta, galÄjo pastarÄ jį sužaloti suduodamas kirviu kelis kartus į petį prie malkinÄs. Ikiteisminio tyrimo metu neigÄ, kad turÄjo peilį, nes jam atÄjus duoti paÄių pirmų parodymų, jį iÅ¡vadino melagiu. Negali paaiÅ¡kinti, kodÄl liudytojai S. Z., I.
N. ir E. N. paneigÄ, kad jis perlauÅ¾Ä peilį, kad lydÄjo iÅ¡einanÄiÄ I. N.. Nežino, kodÄl liudytojai parodÄ, kad bute, į kurį vÄliau nuÄjo, trumpas konfliktas buvo tik tarp jo ir T. K., o kiti jo nemuÅ¡Ä ir į konfliktÄ nesikiÅ¡o. Jis taip pat negali paaiÅ¡kinti, kodÄl A. M. sako, kad jis nebuvo ant pastarojo užgriuvÄs. TÄ vakarÄ jam buvo suduota iÅ¡ viso apie 25 smÅ«gius, bÄgo kraujas iÅ¡ daugelio kÅ«no vietų, nes buvo daugybiniai sužalojimai galvoje, veide, nosyje, rankose, kojose, nubrozdinimai.
Kai jis nuvažiavo į ligoninÄ pasirodyti, kad nustatytų, kiek jam buvo suduota smÅ«gių, jam pradÄjo pasakoti anekdotus, atÄjÄs gydytojas paklausÄ, ar jis Äia kažkÄ nudÅ«rÄ, vedžiojo jį po kabinetÄ grandine pririÅ¡tÄ , liepÄ atsitÅ«pti, atsistoti, atsisÄsti, paskui pasakÄ, kad jam âpahmielÄ â reikia padaryti, o ne skųstis sveikata. Jis nesutinka civiliniams ieÅ¡kovams atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Gailisi, kad taip įvyko, kad iÅ¡ viso Äjo į tÄ butÄ . Jis nenorÄjo padaryti to, kas įvyko.
Didžiausia jo klaida buvo ta, kad vijosi vaikinus su peiliu ir kirviu rankose, ir po to taip atsitiko. Ikiteisminio tyrimo metu R. Z., be kita ko, parodÄ, kad iÅ¡ savo namų kiemo jis pasiÄmÄ kirvį ir vijo iÅ¡ kiemo atÄjusius vaikinus. PasivijÄs vienam vaikinui jis sudavÄ kirviu kažkur į nugarÄ , ir jie abu nugriuvo. Tada visi trys vaikinai jį pradÄjo spardyti, atÄmÄ kirvį, sudavÄ jam kirviu. Jis neturÄjo peilio ir neprisipažįsta, kad perdÅ«rÄ E. B.. Kirviu sudavÄ gindamasis (2 t., 117â118 b. l.).
Å venÄiant S. Z. gimtadienį ant stalo lauke buvo padÄta plastikinių Å¡akuÄių ir vienintelis tikras peilis. SusipykÄs su I. N., tÄ peilį jis perlauÅ¾Ä prie I. N., S. Z. bei E. N. akių ir numetÄ ant žemÄs (2 t., 119â121 b. l.). NukentÄjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. M. parodÄ, kad 2012 m. rugpjÅ«Äio 2 d. 20â21 val., E. B. pažįstamos merginos kvietimu, jis, A. Å ., E. B. ir T. K. nuÄjo į butÄ Pakruojo mieste, (duomenys neskelbtini), virÅ¡ parduotuvÄs â(duomenys neskelbtini)â, ten buvo 4 merginos, E. B. pažįstamos.
VienÄ â R. M. â jis pažinojo, kitas žinojo iÅ¡ matymo: vienos vardas L., kitų dviejų vardų nežino. Pas merginas jie visi nuÄjo blaivÅ«s, pasigamino valgyti, vÄliau sugalvojo iÅ¡gerti, taÄiau jau buvo po 22 val., parduotuvÄs nebedirbo. Dabar neprisimena, ar A. Å ., ar E. B. žinojo, kad S. Z. Å¡venÄia savo gimtadienį, todÄl nutarÄ pastarajai paskambinti ir pasikviesti. Kuris pakvietÄ, kas skambino S. Z. ar kažkam iÅ¡ tos kompanijos, nežino. PraÄjus maždaug pusvalandžiui pro langÄ jis pamatÄ ateinanÄius R.
Z., S. Z., pastarosios draugÄ E. ir J., pravarde Å .. Visi atÄjusieji buvo iÅ¡gÄrÄ, atsineÅ¡Ä porÄ butelių degtinÄs. S. Z. tik atÄjusi pradÄjo kabinÄtis prie bute buvusių merginų, bet supratusi, kad gali bÅ«ti iÅ¡praÅ¡yta, tuo momentu apsiramino. VÄliau R. M. iÅ¡Äjus iÅ¡ kito kambario, S. Z. be jokios priežasties pastarÄ jÄ užsipuolÄ ir spyrÄ koja į krÅ«tinÄs sritį. Jie pradÄjo S. Z. sakyti, kÄ Å¡i daro, o R. Z., atsisÄdÄs ant sofos, juokdamasis liepÄ spirti dar kartÄ .
Tada jie atsistojo ir pradÄjo atÄjusiuosius varyti lauk. Jis su T. K. paÄmÄ už rankų pradÄjo tempti lauk ant sofos sÄdÄjusį R. Z.. Pastarasis pasimuistÄs trenkÄsi į kambario duris ir iÅ¡ karto iÅ¡bÄgo lauk. S. Z., jos draugas E. ir J., pravarde âÅ .â, tuo metu dar buvo bute. IÅ¡bÄgusio iÅ¡ buto R. Z. jie nesivijo, jis tik buvo iÅ¡ÄjÄs į koridorių įsitikinti, ar tikrai R. Z. iÅ¡Äjo. R. Z. koridoriuje nebebuvo, ir, jam (A. M.) dar nespÄjus grįžti į vidų, iÅ¡girdo merginų riksmÄ .
Ä®ÄjÄs į kambarį pamatÄ, kad iÅ¡daužtas kambario langas. Langas buvo iÅ¡daužtas nemažu akmeniu, nes net iki virtuvÄs nuriedÄjo. Tuo metu, kai jis grįžo, bute dar buvo S. Z. ir jos draugas, bet varomi jau irgi Äjo lauk. Kadangi merginos pradÄjo isterikuoti, jie trise: jis, A. Å . ir E. B. iÅ¡Äjo į laukÄ pažiÅ«rÄti, kas iÅ¡dauÅ¾Ä langÄ . IÅ¡ÄjÄ nieko nepamatÄ, bet jiems iÅ¡ karto kilo įtarimas, kad tai padarÄ R. Z.. Kur tiksliai gyvena R. Z., niekas tiksliai nežinojo, E. B. pasakÄ, kad kažkur prie turgelio.
Tai buvo netoli nuo tos vietos, kur jie tuo metu buvo, apie 400â500 m, todÄl jie nuÄjo link R. Z. namų ieÅ¡koti pastarojo, nes reikÄjo kažkÄ daryti â merginos buvo nepilnametÄs, iÅ¡sigandusios, jie norÄjo su R. Z. susitarti dÄl iÅ¡daužto lango. Äjo Vytauto Didžiojo gatve, priÄjÄ sankryÅ¾Ä su Å¡viesoforu pasuko link turgelio į S. Dariaus ir S. GirÄno gatvÄ, sustojo, tikÄdamiesi pamatyti R. Z.. Ten jie pastovÄjo kelias minutes, kai A. Å . prie gÄlių parduotuvÄs pamatÄ Å¡eÅ¡Älį ir pasiÅ«lÄ eiti aplinkui pažiÅ«rÄti, kas ten stovi, įtarÄ, kad ten gali bÅ«ti R.
Z.. Tik priÄjus prie â(duomenys neskelbtini)â parduotuvÄs, R. Z. iÅ¡lindo su kirviu ir peiliu rankose Å¡aukdamas: âAteikit Äia, pydarai!â. Jis (A. M.) aiÅ¡kiai viskÄ matÄ, nes toje vietoje yra pakankamai Å¡viesu, nuo restorano degÄ Å¡viesa, tas kampas gerai matÄsi. Kurioje rankoje kÄ laikÄ, neprisimena, įrankius R. Z. laikÄ ties juosmeniu, rankas atkiÅ¡Äs į priekį. Peilis buvo virtuvinis, kirvis â normalus, didelis kirvis, skirtas malkoms kapoti. Peilį arÄiausiai jis matÄ tuo metu, kai R.
Z. iÅ¡lindo iÅ¡ krÅ«mų â 3â4 m atstumu. A. Å . suÅ¡uko, kad reikia bÄgti, jie apsisuko ir pradÄjo bÄgti atgal link Å¡viesoforo, nes prieÅ¡ kirvį ir peilį, net ir esant trise, buvo pavojinga. Tuo metu jie jautÄsi normaliai, nebuvo labai apsvaigÄ nuo alkoholio, galÄjo normaliai galvoti, eiti, bÄgti. BÄgdamas jis užkliuvo už bortelio, nes koja buvo nevisiÅ¡kai atsistaÄiusi po traumos, ir už 20â30 m pargriuvo. Griuvo ant priekio ir iÅ¡ karto apsivertÄ ant nugaros, o R. Z. pribÄgÄs smogÄ kirviu.
Kirvį, nukreiptÄ aÅ¡menimis į jį, sugavo ties krÅ«tine, gal net daugiau ties galva, ir, jeigu nebÅ«tų pagavÄs, kažin ar Äia stovÄtų. Kirvį jis suÄiupo už koto ir koja atsispyrÄ Ä¯ R. Z.. Kirvis pasiliko jo rankose. Kai atsispyrÄ Ä¯ R. Z., nuo to pastarasis nenugriuvo, gal Å¡iek tiek suklupo. Tai pamatÄ, E. B. su A. Å . atskubÄjo jo gelbÄti. R. Z. buvo nuo jo jau atsitraukÄs, kai įsibÄgÄjÄs E. B. rankomis nustÅ«mÄ R. Z., nuo to R. Z. pargriuvo. Kiek jis matÄ, dar pribÄgÄs A.
Å . spyrÄ R. Z.. Kadangi E. B. po to stÅ«mio iÅ¡ karto suriko, kad jį padÅ«rÄ ir kad reikia kviesti greitÄ jÄ , jis nuskubÄjo prie E. B., o R. Z. po A. Å . spyrio atsikÄlÄs nubÄgo. Ar E. B. pastÅ«mus R. Z. ir Å¡iam nukritus, R. Z. rankose turÄjo peilį, jis nepastebÄjo. Kai jis atsivertÄ ant nugaros ir R. Z. užsimojo kirviu, ar kitoje rankoje pastarasis turÄjo peilį, to irgi nematÄ, matÄ tik kirvį prieÅ¡ save. Ten viskas labai greitai įvyko, todÄl neprisimena, ar, kai užsimojo, R.
Z. viena ranka ar abiem laikÄ kirvį. E. B. pasakius, kad padÅ«rÄ, pastarÄ jį jis Äiupo į glÄbį, A. Å . paskambino greitajai. Jie dar Å¡iek tiek paÄjo, taÄiau prie parduotuvÄs ties sankryža su Å¡viesoforu E. B. suklupo. Jis matÄ kraujÄ , buvo pakÄlÄs E. B. marÅ¡kinÄlius, kairÄje pusÄje Å¡irdies plote matÄ durtinÄ Å¾aizdÄ , kuri aiÅ¡kiai matÄsi. IÅ¡ pradžių atvažiavo policija, jie pasakÄ, kad padÅ«rÄ Å¾mogų, paskui atvažiavo greitoji ir E. B. iÅ¡vežÄ, o jis nuskubÄjo pasiimti daiktų ir nuÄjo į policijÄ .
Kiek laiko sugaiÅ¡o, nežino, bet, jam nuÄjus į policijÄ , R. Z. jau sÄdÄjo už langelio, rÄkavo, kad jiems bus vos ne tas pats, grasino net policijoje bÅ«damas. AtimtÄ iÅ¡ R. Z. kirvį jis numetÄ Ä¯ Å¡onÄ , vÄliau policijai tÄ vietÄ parodÄ. Kai su policija buvo įvykio vietoje, už 10â20 m nuo įvykio vietos kažkokį peilį rado, bet jis buvo nulaužta geležte. Negali pasakyti, ar tai buvo tas pats peilis, kurį turÄjo R. Z..Jam buvo padarytos dvi iÅ¡kabintos žaizdos Å¡one ir nubrozdinimai.
DeÅ¡inį delnÄ ir deÅ¡inio kelio pavirÅ¡ių galÄjo susižaloti griÅ«damas, o kaip buvo padarytos iÅ¡kabintos žaizdos Å¡one, nežino. Iki atimant kirvį iÅ¡ R. Z., pastarasis kirviu jam smogÄ tik vienÄ kartÄ . PrieÅ¡ tai jo Å¡onai nebuvo sužaloti. Nežino, kaip galÄjo susižaloti abi alkÅ«nes, nugaros deÅ¡inį Å¡onÄ ir krÅ«tinÄs deÅ¡inį Å¡onÄ , gal kai pargriuvo ant žemÄs. R. Z. ant jo nebuvo užgriuvÄs. Nepamena, kaip kaltinamasis buvo apsirengÄs, kai atÄjo į butÄ , ir kaip buvo apsirengÄs, kai bÄgo link jų su kirviu ir peiliu, viskas įvyko labai greitai.
Bute muÅ¡tynių su R. Z. nebuvo, tik ant sofos pastarasis su T. K. Å¡iek tiek apsistumdÄ. E. B. bute susižaloti negalÄjo, nes kaltinamojo netempÄ, tempÄ jis (A. M.) su T. K.. Jie nieko tokio R. Z. nepadarÄ, kad Å¡iam bÅ«tų reikÄjÄ pulti juos su kirviu. PamatÄ R. Z. su kirviu, jie nepuolÄ, iÅ¡ karto pradÄjo bÄgti. R. Z. juos vijosi ir užpuolÄ. Kad kaltinamasis kraujuoja, jis pamatÄ tik tada, kai nuÄjo į policijÄ , matÄ sužalojimÄ veide, gal nuo A. Å . spyrio. Kai E. B. įsibÄgÄjÄs pastÅ«mÄ kaltinamÄ jį R.
Z. ir po to stÅ«mimo suÅ¡uko, kad jį (E. B.) padÅ«rÄ, pastarieji buvo veidas į veidÄ , o į jį (A. M.) E. B. buvo atsukÄs nugarÄ . Po to suÅ¡ukimo daugiau R. Z. ir E. B. vienas prie kito priartÄjÄ nebebuvo. Jie nebuvo įÄjÄ Ä¯ kaltinamojo R. Z. namų kiemÄ , jis net nežino, kur R. Z. gyvena, kur yra pastarojo kiemas. Prie malkinÄs jokių grumtynių su R. Z. nebuvo, kirviu R. Z. jam nesudavÄ, ant žemÄs nebuvo R. Z. nei apsikabinÄs, nei smaugÄ.T. K. pasiliko bute su merginomis, nes pastarosios buvo labai iÅ¡sigandusios ir praÅ¡Ä, kad kas nors su jomis pasiliktų.
Nepamena, kaip merginų bute buvo apsirengÄs R. Z., ar buvo iki pusÄs nusirengÄs. Taip pat nepamena, kaip kaltinamasis buvo apsirengÄs, kai puolÄ ant jų gatvÄje. Buvo vasara, todÄl R. Z. galÄjo bÅ«ti apsirengÄs tiek Å¡ortus, tiek ilgas kelnes. Kiek prisimena, policijoje kaltinamasis buvo be marÅ¡kinÄlių, iki pusÄs nuogas.Palaiko pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo. TurtinÄ Å¾alÄ sudaro vaistų kaina ir kelionÄ Ä¯ Å iaulius pas ekspertus.
NÄra pateikÄs jokių dokumentų, nes receptÄ atidavÄ vaistinÄje, jo kopijos nepasidarÄ. Ä® Å iaulius pas ekspertus vyko savo automobiliu, pylÄ kurÄ , kvitų taip pat neiÅ¡saugojo. NeturtinÄ Å¾alÄ sudaro patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai â prarado gerÄ draugÄ , dÄl patirto streso sutriko miegas, mama sakÄ, kad pirmas naktis po įvykio jis Å¡aukÄ per miegus, gÄrÄ raminamuosius vaistus. Nuo patirtų sužalojimų keletÄ dienų skaudÄjo. Už iÅ¡daužtÄ langÄ jie patys atlygino žalÄ â nupirko stiklo paketÄ , A.
Å . sakÄ, kad sumokÄjo 120 Lt.Parodymų patikrinimo vietoje metu A. M. parodÄ pastatÄ , esantį Pakruojo m., (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko konfliktas tarp R. M. ir S. Z., tarp jo, T. K. ir R. Z., to buto langÄ , kuris įvykio metu buvo iÅ¡daužtas, parodÄ vietas S. Dariaus ir S. GirÄno gatvÄje, kur pamatÄ ateinantį R. Z. su kirviu bei peiliu rankose, vietÄ ant gatvÄs, kur jis pargriuvo ir įvyko grumtynÄs su R. Z., vietas, kur jis numetÄ iÅ¡ R. Z. atimtÄ kirvį ir kur stovÄjo E. B., sakydamas, jog yra perdurtas (2 t., 10â18 b. l.).  NukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ I.
B. parodÄ, kad E. B. buvo jos sÅ«nus, gyveno kartu su ja. Su L. B. yra iÅ¡situokusi.2012 m. rugpjÅ«Äio 2 d. sÅ«nus į namus grįžo po varžybų, buvo blaivus. Po to iÅ¡ namų sÅ«nus iÅ¡Äjo apie 21 val., sakÄ, kad eina pas draugus. 4 val. naktį jai paskambino iÅ¡ ligoninÄs bendradarbÄ ir praneÅ¡Ä, kad atveÅ¾Ä jos (I. B.) sÅ«nų perdurta kaire puse ir kad pastarÄ jį iÅ¡veÅ¾Ä Ä¯ Å iaulius. Ji su draugu nuvyko į priÄmimo skyrių, paÄmÄ sÅ«naus rÅ«bus ir nuvažiavo į Å iaulių RespublikinÄ ligoninÄ.
Už pusvalandžio į Å iaulius atvažiavo sÅ«naus draugai R. D. ir V. Å .. Tame maiÅ¡elyje, kuriame jai atidavÄ sÅ«naus rÅ«bus, ieÅ¡kojo sÅ«naus mobiliojo telefono, bet ten jo nebuvo. MaiÅ¡elyje buvo sÅ«naus laikrodis, perdavÄ jį tyrimui. SÅ«naus mobilųjį telefonÄ parneÅ¡Ä kitas jos sÅ«nus T. B., sakÄ, kad draugai atidavÄ, o kas atidavÄ, nežino. Po to apie Å¡itÄ Ä¯vykį kalbÄjo su sÅ«naus draugais A. M. ir T. K.. Pastarieji pasakojo tas paÄias aplinkybes, kÄ nurodÄ ir teisme.
Su merginomis, pas kurias tada sveÄiavosi sÅ«nus, nebendravo, su S. Z. nekalbÄjo, iÅ¡ jų pusÄs niekas nebuvo atÄjÄ, žalos jai neatlygino.Yra pareiÅ¡kusi civilinius ieÅ¡kinius dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo, ir papildomai pateikÄ dokumentus dÄl turtinÄs žalos dydžio. Savo ieÅ¡kinį palaiko. Su sÅ«numi buvo artimi santykiai, E. buvo jos pirmas vaikas, ji patyrÄ didžiulius iÅ¡gyvenimus. Sutriko sveikata, jai labai sunku dirbti, nes nuolat vartoja vaistus. Ji kreipÄsi į NukentÄjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ prie Teisingumo ministerijos, gavo žalos atlyginimÄ .
NenurodÄ to ieÅ¡kinyje, nes nemanÄ, kad reikia. Jeigu R. Z. bÅ«tų pripažintas kaltu, praÅ¡o skirti jam paÄiÄ griežÄiausiÄ bausmÄ â laisvÄs atÄmimÄ iki gyvos galvos.NukentÄjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas L. B. parodÄ, kad E. B. buvo jo sÅ«nus. Iki 2009 m. sÅ«nus gyveno su juo, paskui jis iÅ¡vyko gyventi į AnglijÄ . Su sÅ«numi santykius palaikÄ, jis (L. B.) dažnai grįždavo, sÅ«nus laukdavo jo grįžtanÄio, jie susitikdavo, bendravo telefonu, santykiai buvo labai artimi.
Apie įvykį jam praneÅ¡Ä telefonu iÅ¡ policijos 2012 m. rugpjÅ«Äio 3 d. 10 val. Ä®vykio aplinkybių nesiaiÅ¡kino, visas aplinkybes sužinojo tik dabar.SÅ«nus E. buvo ramaus bÅ«do, bet galÄjo apsiginti ir padÄti draugams. Tokia situacija, kuriÄ papasakojo A. M., kad sÅ«nus gintų draugus, realiai galÄjo bÅ«ti. Jis yra pareiÅ¡kÄs civilinį ieÅ¡kinį, dokumentus dÄl turtinÄs žalos dydžio pateiks kitame posÄdyje, ir dokumentus papildys iki pat bylos iÅ¡nagrinÄjimo, kadangi jam kainuoja kiekviena kelionÄ iÅ¡ užsienio.
PraÅ¡o priteisti 150000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimui, motyvuoja tuo, kad neteko labai brangaus sÅ«naus ir niekas jam pastarojo nesugrÄ Å¾ins. Visi tie iÅ¡gyvenimai ir patirtas stresas bus iki gyvenimo pabaigos, nÄra tokios sumos, kuria galima bÅ«tų tai iÅ¡reikÅ¡ti. Tai yra maksimali suma, ir ji dar per maža. Po Å¡ito įvykio labai pablogÄjo jo sveikata. Jeigu R. Z. bÅ«tų pripažintas kaltu, praÅ¡o skirti maksimaliÄ bausmÄ. Tuo labiau, kad kaltinamasis ne pirmÄ kartÄ teisiamas, už žmogžudystÄ taip pat buvo teistas.
Kas turi vaikų, tas supranta, kÄ reiÅ¡kia jų netekti, tai nepaaiÅ¡kinama niekuo. Ä® NukentÄjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ jis nesikreipÄ. Liudytojas A. Å . parodÄ, kad praÄjusių metų rugpjÅ«Äio 2 d. su draugais A. M., E. B. ir T. K. nuÄjo į sveÄius pas E. B. pažįstamas merginas. Jie nuÄjo į butÄ , esantį Pakruojo miesto centre virÅ¡ parduotuvÄs â(duomenys neskelbtini)â. Tame bute buvo keturios merginos: R., L., kitų dviejų merginų vardų neprisimena.
Po kiek laiko E. B. paskambino R. Z. ar jo sesuo ir kvietÄ ateiti, nes buvo S. Z. gimtadienis, bet jis su draugais pasiÅ«lÄ pastariesiems ateiti pas juos. Ä® merginų butÄ , kuriame jie buvo, atÄjo S. Z., R. Z., E. ir J., jų pavardžių neprisimena. AtÄjusieji atsineÅ¡Ä alkoholio, atsisÄdo, visi iÅ¡gÄrinÄjo. Jie alkoholio neturÄjo, prieÅ¡ tai alkoholio nevartojo. Po kiek laiko S. Z. pradÄjo konfliktuoti su bute buvusiomis merginomis, vadino jas necenzÅ«riniais žodžiais, o po to spyrÄ R.
M. į pilvÄ . PriÄjÄs prie S. Z. jis pradÄjo ant pastarosios rÄkti, kÄ ji Äia daro, ji yra sveÄiuose, o R. Z. pasiÅ«lÄ seseriai spirti R. M. dar kartÄ . A. M. su T. K. pradÄjo R. Z. raminti, jie pradÄjo konfliktuoti, o vÄliau R. Z. iÅ¡varÄ lauk. PraÄjus porai minuÄių po kaltinamojo iÅ¡Äjimo kažkas metÄ akmenį į langÄ . Labiausiai tikÄtina, jog R. Z., nes pastarasis buvo supykÄs už tai, kad buvo iÅ¡varytas iÅ¡ buto. Tuo metu, kai buvo iÅ¡daužtas lango stiklas, iÅ¡ buto buvo iÅ¡ÄjÄs E. B., o jis (A.
Å .) stovÄjo tarpduryje, bet į laukÄ jie nebuvo iÅ¡ÄjÄ. Vienintelis į laukÄ buvo iÅ¡ÄjÄs R. Z.. IÅ¡dužus lango stiklui, jie galvojo, kÄ reikia daryti, kas atlygins už lango stiklÄ . E. B. pasakÄ, kad žino, kur gyvena R. Z., ir pasiÅ«lÄ eiti link pastarojo namų, bandyti tartis, kad R. Z. sumokÄtų už stiklÄ . Tuomet jis, A. M. ir E. B. nuÄjo prie turgelio, palaukÄ, prie â(duomenys neskelbtini)â parduotuvÄs jis pamatÄ Å¡eÅ¡Älį ir pasiÅ«lÄ apeiti aplinkui, pažiÅ«rÄti, kas ten stovi.
Jis Äjo pirmas, A. M. Äjo jam iÅ¡ paskos, o paskutinis Äjo E. B.. Einant link â(duomenys neskelbtini)â, iÅ¡ už kampo iššoko R. Z., vienoje rankoje laikydamas kirvį, kitoje peilį. Tai pamatÄs, jis (A. Å .) suriko âBÄgam!â ir visi pradÄjo bÄgti link centro. Jis su E. B. nubÄgo iki â(duomenys neskelbtini)â, atsisukÄ pamatÄ, kad nÄra A. M., kuris bÄgo iÅ¡ paskos, bet pargriuvo. Tada jis pamatÄ gulintį ant žemÄs A. M., kurį R. Z. puolÄ su kirviu ir peiliu rankose.
Jis su E. B. bijojo, bet Äjo gelbÄti A. M.. E. B. nustÅ«mÄ R. Z., pastarasis pargriuvo, o jis (A. Å .) pribÄgÄs spyrÄ gulinÄiam ant žemÄs R. Z. į veido sritį. Po to E. B. papraÅ¡Ä iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Jis matÄ E. B. iÅ¡ krÅ«tinÄs srities bÄgantį kraujÄ . Viskas labai greitai įvyko. Jam ir E. B. pribÄgus, A. M. atsistojo. Ar pastarasis buvo sužalotas, neprisimena. Kai pribÄgÄs jis spyrÄ R. Z., jam atrodo, R. Z. rankoje turÄjo peilį, tuo metu kirvio jis nematÄ.
Jie dar bandÄ vesti E. B. į ligoninÄ, bet pastarasis nebegalÄjo paeiti ir prie â(duomenys neskelbtini)â parduotuvÄs nugriuvo ant žemÄs. Jis matÄ dÅ«rio vietÄ E. B. krÅ«tinÄje â tai buvo didelÄ durtinÄ Å¾aizda. R. Z. po jo spyrio į galvos sritį ir po to, kai E. B. papraÅ¡Ä iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , dingo. Jis mano, kad E. B. buvo sužalotas tada, kai, gindamas A. M., bandÄ nustumti R. Z.. Buvo tik vienas tas kontaktas tarp R. Z. ir E. B., ir jis truko akimirkÄ . Jie nuo R. Z. bÄgo, nes pamatÄ peilį ir kirvį R.
Z. rankose, iÅ¡sigando, o kaltinamasis grasino, kalbÄjo necenzÅ«riniais žodžiais ir juos vijosi.Po to kirvį jie rado netoli įvykio vietos, o peilį rado prie pat įvykio vietos nulūžusia geležte. VÄliau R. Z. jis matÄ policijoje. Kaltinamasis sakÄ, kad jis nukentÄjo, nes buvo primuÅ¡tas, bet to tikrai nebuvo. Ä®vykio vietoje R. Z. vilkÄjo marÅ¡kinÄlius ir Å¡ortus, o policijoje buvo tik su Å¡ortais, iki pusÄs nuogas. Po to jis matÄ, kad A. M. buvo sužalotas, ant pastarojo kÅ«no buvo įbrÄžimai.
Jis nebuvo girtas, viskÄ gerai prisimena. TÄ dienÄ narkotinių medžiagų jie nevartojo.Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu liudytojas A. Å . atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 5 â R. Z., kaip R., kuris 2012 m. rugpjÅ«Äio 3 d. naktį užpuolÄ su kirviu bei peiliu ir sužalojo E. B. (2 t., 31â32 b. l.). Parodymų patikrinimo vietoje metu A. Å . parodÄ pastatÄ , esantį Pakruojo m., (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko konfliktas tarp jo apklausoje nurodytų asmenų, parodÄ buto langÄ , kuris įvykio metu buvo iÅ¡daužtas, parodÄ vietÄ S. Dariaus ir S. GirÄno gatvÄje, kur prie (duomenys neskelbtini) namo pamatÄ atbÄgantį R.
Z. su kirviu bei peiliu rankose, kryptį, kuria bÄgo nuo R. Z. kartu su E. B. ir A. M., vietÄ gatvÄje, kur pamatÄ gulintį A. M. ir prie pastarojo pribÄgusį R. Z., mojuojantį kirviu bei peiliu, vietÄ , kurioje stovÄjo E. B., sakydamas: âKvieskit greitÄ jÄ â (2 t., 33â41 b. l.).    Liudytojas T. K. parodÄ, kad 2012 m. rugpjÅ«Äio 2 d., apie 22 val., su draugais A. Å ., E. B. ir A. M. nuÄjo pas pažįstamas merginas į butÄ , esantį Pakruojo mieste, Vytauto Didžiojo gatvÄje antrame aukÅ¡te.
Kažkuriuo momentu, kažkas kažkam paskambino ir pakvietÄ R. Z. kompanijÄ ateiti. Po kiek laiko atÄjo R. Z., S. Z. su savo vaikinu, kurio nei vardo, nei pavardÄs jis nežino, ir J., pravarde Å .. AtÄjusieji atsineÅ¡Ä 2 butelius degtinÄs. Po kiek laiko tarp buto savininkių panelių ir S. Z. atsirado įtampa, kilo žodinis konfliktas. Vienu momentu S. Z. be jokios priežasties ir perspÄjimo atsistojusi spyrÄ Ä¯ pilvÄ ar krÅ«tinÄ iÅ¡einanÄiai iÅ¡ kambario R., ir Å¡i tarpduryje susmuko.
Tada R. Z. savo seseriai pasiÅ«lÄ spirti R. dar kartÄ . Jis sÄdÄjo R. Z. iÅ¡ kairÄs, tarp jų kilo žodinis konfliktas, jie apsikumÅ¡Äiavo, o po to jau prievarta jie varÄ kaltinamÄ jį lauk. R. Z. vertÄsi per sofÄ ir trenkÄsi į vidines kambario duris, dÄl to iÅ¡dužo kambario durų stiklas. Nuo S. Z. spyrio iki durų stiklo sudužimo praÄjo gal 1â2 min., ten viskas vyko labai greitai. R. Z. pirmas iÅ¡bÄgo į laukÄ , o po 1â2 min., jau aprimus aistroms dÄl iÅ¡daužto durų stiklo, pasigirdo stiprus trenksmas ir pro langÄ Ä¯lÄkÄ akmuo, iÅ¡dauždamas lango stiklÄ .
Kai dužo lango stiklas, iÅ¡ buto į laukÄ buvo iÅ¡ÄjÄs tik R. Z., su pastaruoju atÄjusi kompanija tik Äjo lauk, leidosi žemyn, bet į laukÄ iÅ¡ÄjÄ dar nebuvo. IÅ¡ jo kompanijos irgi dar niekas nebuvo iÅ¡ÄjÄs į laukÄ . Sudužus lango stiklui, panelÄs puolÄ Ä¯ dar didesnÄ isterijÄ , klausÄ, kas Äia vyksta, kas už tai atsakys. PanelÄs praÅ¡Ä, kad iÅ¡ vaikinų kuris nors pasiliktų, padÄtų sutvarkyti butÄ ir jas apsaugotų, todÄl jis pasiliko bute ir padÄti merginoms tvarkytis, o E. B., A.
M. ir A. Å . iÅ¡Äjo ieÅ¡koti R. Z.. Jiems nekilo abejonių, kad langÄ iÅ¡dauÅ¾Ä kaltinamasis. PraÄjus kažkiek laiko, jis paskambino A. Å . ir paklausÄ, kodÄl negrįžta, kas atsitiko. A. Å . pasakÄ, kad laukia greitosios, nes sužeistas E. B.. Tai sužinojÄs jis iÅ¡lÄkÄ Å¾iÅ«rÄti, kas atsitiko. BÄgdamas į miesto pusÄ, netoli įvykio vietos jis sutiko S. Z. ir Å¡ios vaikinÄ , jie vÄl apsižodžiavo, bet tas apsižodžiavimas neužsitÄsÄ, nes jis buvo Å¡oko bÅ«senos ir bÄgo žiÅ«rÄti, kas nutiko draugui â jis jau žinojo, kad E. B. yra perdurtas.
E. B. jis nematÄ, pastarasis jau buvo iÅ¡vežtas į ligoninÄ. Draugai jam papasakojo, kad bÄgo nuo kaltinamojo R. Z., iÅ¡lindusio iÅ¡ už namo kampo su kirviu ir peiliu rankose, kad kaltinamasis bÄgo link jų, o jie visi trys pradÄjo bÄgti, A. M. pargriuvo ir R. Z. puolÄ su kirviu ant A. M.. A. M. kirvį pagavo, koja atsispyrÄ Ä¯ R. Z., o A. Å . pasakojo, kad jis su E. B. tai pamatÄ, puolÄ gelbÄti draugÄ . Pasak jo draugų, tuo momentu, kai E. B. nustÅ«mÄ kaltinamÄ jį, E. B. buvo įdurta.
Jie neturÄjo jokių planų sumuÅ¡ti R. Z.. Akistatos su S. Z. metu T. K. parodÄ, kad 2012 m. rugpjÅ«Äio 3 d., po 3 val., Pakruojo m., Vytauto Didžiojo gatvÄje konflikto meto agresyviai nusiteikusi S. Z. puolÄ ant jo, tada jis ranka ar koja nustÅ«mÄ S. Z., o po to vienÄ ar du kartus sudavÄ E. N. (2 t., 58 b. l.). Liudytoja L. Ž. parodÄ, kad 2012 m. rugpjÅ«Äio pradžioje, konkreÄiai tÄ dienÄ , kai buvo įvykis, ji su vyru buvo pasilikÄ kaime, o bute, esanÄiame Pakruojo mieste, (duomenys neskelbtini), leido pasilikti dukroms L.
Ž., V. Ž., kaimynei R. M. ir dukters draugei K. Ž.. Naktį jÄ pažadino pareigÅ«no skambutis, jis papraÅ¡Ä atvykti į butÄ . AtvykÄ rado pareigÅ«nus, mergaites ir A. M., pamatÄ, kad akmeniu buvo iÅ¡daužtas lango stiklas, aiÅ¡kinosi, kas įvyko. A. M. paaiÅ¡kino, kad bute buvo jaunimo susibÅ«rimas, kad įvyko nesusipratimas, nesusikalbÄjimas ir kilo konfliktas. Vieni iÅ¡eidami paleido akmenį į langÄ , taip atkerÅ¡ydami už tai, kad juos iÅ¡varÄ. Kas konkreÄiai iÅ¡dauÅ¾Ä langÄ , A.
M. neįvardijo. DÄl lango jokio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia, pripažįsta, kad Äia jų paÄių kaltÄ, kad paliko vaikus vienus, jokių pretenzijų niekam neturi. Paskui ji girdÄjo, kaip A. M. pareigÅ«nams aiÅ¡kino, kad jų dukros susipyko su ta mergaite, ir dÄl to, kad nekiltų didesnis konfliktas, atÄjusiuosius iÅ¡varÄ, tada kaltinamasis paleido akmenį į langÄ .Liudytoja L. Ž. parodÄ, kad 2012 m. rugpjÅ«Äio mÄnesį ji su dviem draugÄmis, R. M. ir K. Ž., buvo bute Pakruojo mieste, Vytauto Didžiojo g.
VÄliau atÄjo draugai A. M., A. Å ., T. K. ir E. B.. Jie visi sÄdÄjo, klausÄsi muzikos, žiÅ«rÄjo televizorių. Po to atÄjo S. Z., R. Z., kitų nežino â su jais dar buvo 3 ar 4 jai nepažįstami vaikinai. Ji nežino, ar pastaruosius kas nors pakvietÄ, ar jie patys atÄjo. S. Z., R. Z. tada nepažinojo, matÄ pirmÄ kartÄ . Buvo vartojamas alkoholis. VÄliau nežinia kodÄl kilo konfliktas. Kiek ji matÄ, S. Z. nestipriai įspyrÄ R. M., bet Å¡i apsigynÄ, merginos apsižodžiavo.
Po to merginų konflikto anksÄiau atÄjÄ draugai papraÅ¡Ä, kad S. Z. su savo draugais iÅ¡eitų. Kai pastarieji Äjo lauk, skilo durų stiklas, o kai jie jau buvo iÅ¡ÄjÄ, dužo lango stiklas ir į kambarį įskrido akmuo. Tuo metu ji buvo kambaryje ir tai matÄ. Nepamena, ar R. Z. gera valia iÅ¡Äjo iÅ¡ buto. Dužus lango stiklui, vaikinai iÅ¡Äjo į laukÄ , o ji, K. Ž. ir R. M. liko kambaryje. Jos sesuo V. Ž. tuo metu miegojo kitame kambaryje. Pamena, kad tvarkyti kambarį joms padÄjo A.
Å . ir T. K., tik nežino, ar pastarieji buvo pasilikÄ, ar buvo iÅ¡ÄjÄ ir grįžo. VÄliau sugrįžo A. M., buvo sužeistas jo Å¡onas. A. M. papasakojo, kad kaltinamasis R. Z. dÅ«rÄ peiliu E. B.. IÅ¡ A. M. pasakojimo suprato, kad ir pastarÄ jį sužalojo kaltinamasis. Konflikto tarp buvusių ir atÄjusių vaikinų, ji nematÄ, ne visÄ laikÄ buvo su kompanija, buvo iÅ¡Äjusi iÅ¡ kambario.Liudytoja K. Ž. parodÄ, kad 2012 m. vasarÄ , tikslios datos neprisimena, ji atvažiavo pas pusseserÄ R.
M., o vakare nuÄjo į pastarosios draugÄs L. Ž. butÄ Pakruojo miesto centre. Ten bebÅ«nant, jos pasikvietÄ draugus A. M., A., jo pavardÄs nežino, E. B., taip pat buvo dar vienas jai nepažįstamas vaikinas. VÄliau E. B. pasikvietÄ kitus savo draugus. AtÄjo keturiese â tarp jų buvo kaltinamasis, mergina ir dar du vaikinai â jų nei vardų, nei pavardžių nežino. Kiek pamena, atÄjusieji atsineÅ¡Ä alkoholinių gÄrimų, jie visi toliau sÄdÄjo, kol E. B. su kaltinamuoju dÄl kažko susikivirÄijo.
Ar buvo konfliktas tarp merginų, nepamena. Kas buvo toliau, nepamena, nes R., L. ir ji buvo kitame kambaryje. Ten bÅ«damos jos iÅ¡girdo dūžtanÄio stiklo garsÄ ir iÅ¡Äjo pasižiÅ«rÄti, kas nutiko. Kambaryje jau nieko nebuvo, visi buvo iÅ¡ÄjÄ Ä¯ laukÄ . Kambaryje matÄ akmenį, kas jį metÄ, nieko nežino. Jos iÅ¡kvietÄ policijÄ , o vÄliau grįžÄs A. M. pasakÄ, kad kaltinamasis padÅ«rÄ E. B., Å¡is iÅ¡vežtas į ligoninÄ. Ar grįžÄs A. M. buvo sužalotas, nepamena.IÅ¡gÄrÄs R.
Z. pasidarÄ agresyvus ir pradÄjo ginÄytis su E. B.. BÅ«dama kitame kambaryje ji iÅ¡ balsų pažino, kad âkoliojasiâ kaltinamasis su E. B.. MuÅ¡tynių garsų negirdÄjo. Liudytoja R. M. parodÄ, kad praeitų metų rugpjÅ«Äio 2 d. vakare ji su L. Ž., pastarosios seserimi V. Ž. ir K. Ž. buvo L. Ž. bute Pakruojo miesto centre. VÄliau, neprisimena, ar jos pasikvietÄ, ar patys atÄjo A. M., T. K., A. Å . ir E. B.. Jie visi ramiai sÄdÄjo, žiÅ«rÄjo televizorių, klausÄsi muzikos, kalbÄjosi.
Neprisimena, kaip R. Z. su savo draugais atsirado bute â ar juos kažkas pasikvietÄ, ar patys atÄjo. AtÄjo R. Z., S. Z., pastarosios vaikinas ir dar vienas vaikinas, pravarde Å .. Pastarieji atÄjo iÅ¡gÄrÄ, sakÄ, kad Å¡ventÄ S. Z. gimtadienį, atsineÅ¡Ä alkoholio. VÄliau ji nuÄjo pažiÅ«rÄti, ar miega L. Ž. sesuo V.. Nežino, kas tada vyko kambaryje, bet jai grįžus į kambarį, S. Z. be jokios priežasties jai spyrÄ. Ji prisidengÄ, todÄl pataikÄ jai į rankÄ .
Ji nuÄjo į voniÄ ir po kiek laiko iÅ¡girdo kažkÄ dūžtant. AtÄjusi į kambarį pamatÄ, kad iÅ¡daužtas kambario langas, į kambarį buvo įsviestas akmuo, ir kad sudaužytas kambario durų stiklas. Ji nematÄ, kas pirmas iÅ¡Äjo iÅ¡ buto. Kas iÅ¡dauÅ¾Ä lango stiklÄ , ji nematÄ, jai tik sakÄ, kad iÅ¡dauÅ¾Ä kažkas iÅ¡ vÄliau atÄjusiųjų kompanijos. A. Å . ir T. K. padÄjo sutvarkyti kambarį, o po to grįžÄs A. M. papasakojo, kad R. Z. peiliu sužeidÄ E. B..
A. M. buvo sužalotas Å¡onas. Ji neprisimena, ar pastarasis sakÄ, kas jį sužalojo. R. Z. su draugais atÄjo iÅ¡gÄrÄ, bet elgÄsi normaliai, iÅ¡ pradžių viskas buvo ramu. Po to ji buvo kitame kambaryje ir nematÄ, kaip kaltinamasis elgÄsi. Neprisimena, kaip buvo apsirengÄs R. Z.. A. M., T. K., A. Å . ir E. B. į butÄ atÄjo blaivÅ«s.Liudytoja S. Z. ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ parodÄ, kad 2012 m. rugpjÅ«Äio 2 d. Å¡ventÄ savo gimtadienį namuose, esanÄiuose (duomenys neskelbtini), teisingiau namo kieme.
Buvo jos brolis R. Z., mama R. Z., draugai E. N., J. K. ir I. N.. Po 24 valandos I. iÅ¡Äjo į namus, o mama taip pat iÅ¡Äjo namo. Gal už pusvalandžio J. į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paskambino E. B. ir pakvietÄ atvykti pas juos âbaliavotiâ. Pastarasis sakÄ, kad yra bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini) gatvÄje, virÅ¡ parduotuvÄs â(duomenys neskelbtini)â. Jie pasiÄmÄ butelį degtinÄs ir visi keturi nuÄjo į tÄ butÄ . Bute buvo trys merginos, kurių ji nebuvo maÄiusi ir nepažinojo, E. B., T.
K., A., jo pavardÄs nežino, pravardÄ D., ir A., kurio pavardÄs nežino. Ten iÅ¡gÄrinÄjant tarp jos ir vienos merginos kilo konfliktas, nes pastaroji užmynÄ jai ant kojos, o ji įspyrÄ tai merginai į rankÄ . Ar ta mergina jai tyÄia užmynÄ, negali pasakyti. Po to apsižodžiavo ir tuo konfliktas pasibaigÄ. Nurimus Å¡iam konfliktui, T. K. pradÄjo ant jos brolio pulti, tai yra žodžiais kabinÄtis. DÄl ko, ji nežino. Po to T. jos broliui sudavÄ ranka į veidÄ . Ji paskambino M.
B., kad padÄtų, nes brolį muÅ¡a. M. B., kiek ji suprato, miegojo ir nelabai suprato jos praÅ¡ymÄ . M. B. ji skambino iÅ¡Äjusi į kitÄ kambarį (virtuvÄ). Kai grįžo į tÄ kambarį, kur prieÅ¡ tai âbaliavojoâ, jame buvo likÄ tik tos merginos, T. K., E. N. ir J. K.. Kitų, tai yra jos brolio, E. B., D. ir A. bute jau nebuvo. Tada ji su E. ir J. iÅ¡Äjo į gatvÄ ir ji paskambino į policijÄ . Policijai pasakÄ, kad vyksta muÅ¡tynÄs. Tuo metu buvo 2 valandos 48 minutÄs. Tiek rodÄ jos mobiliojo telefono laikrodis.
Po to jie laukÄ gatvÄje policijos. IÅ¡ buto iÅ¡Äjo T. K. ir nuÄjo į centrÄ . Pastarasis kažkÄ sakÄ, kad eina į ligoninÄ. Po to jie pradÄjo palengva eiti link policijos. Prie knygyno priekyje jų ÄjÄs T. K. atsisuko ir, pasakÄs âtavo draugas mano draugui, o aÅ¡ tauâ, spyrÄ jai į pilvÄ . Po to dar sudavÄ kelis smÅ«gius E. N.. Tuo metu J. buvo prie â(duomenys neskelbtini)â, nes Äjo į jos butÄ pasiimti raktų. IÅ¡ karto po to prie jų privažiavo policijos automobilis ir ji su E. įsÄdo į automobilį.
Kiek pamena, tada iÅ¡ policijos pareigÅ«nų ir sužinojo apie tai, kad buvo perdurtas E. B.. Nors tiksliai nepamena, kas jai apie tai pasakÄ. Tada su policijos pareigÅ«nais nuvažiavo prie ligoninÄs. Ji suprato, kad į ligoninÄ važiuojama dÄl to perdÅ«rimo, o ne dÄl jos skambuÄio. LigoninÄje ji nuÄjo į tualetÄ , o E. N. buvo nuÄjÄs pasiklausti, kas įvyko. GrįžÄs E. N. sakÄ, kad matÄ perdurtÄ E. B.. Po to nuvažiavo į policijos komisariatÄ . Policijos komisariate ji matÄ sulaikytÄ savo brolį.
Suprato, kad pastarasis sulaikytas dÄl perdÅ«rimo. Brolis buvo sumuÅ¡tas. Ji liepÄ broliui raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Jos tÄ dienÄ policijoje neapklausinÄjo. TÄ vakarÄ ji su I. buvo iÅ¡gÄrusios 5 butelius Å¡ampano. Vyrai kieme gÄrÄ alų. Tik nuÄjÄ Ä¯ tÄ butÄ , visi, taip pat ir ji, gÄrÄ degtinÄ. JautÄsi apsvaigusi, bet girta nebuvo. Gali bÅ«ti, kad kai kurių aplinkybių neatsimena dÄl girtumo. Po to, kai kilo konfliktas tarp jos ir tos merginos, niekas iÅ¡ bute buvusių asmenų į konfliktÄ nesikiÅ¡o, brolis neragino jos spirti tai merginai.
DÄl ko T. K. pradÄjo konfliktuoti su jos broliu, negali pasakyti, tik girdÄjo, kaip T. broliui sakÄ âKas tu Äia toks bÅ«si? â. Kad kas juos bÅ«tų varÄ iÅ¡ to buto, nepamena, ji pati po to, kai įvyko konfliktas tarp jos ir tos merginos, kvietÄ savo kompanijÄ eiti namo. NÄjo namo, kadangi T. K. pradÄjo pulti ant jos brolio. To, kad dužtų langas, negirdÄjo. Tik vienu metu T. K. pradÄjo ant jos pulti, kad ji iÅ¡dauÅ¾Ä stiklÄ . Tai buvo, kiek pamena, po to, kai ji paskambino M. B..
Ji atsakÄ, kad stiklo iÅ¡daužti negalÄjo, nes nebuvo iÅ¡Äjusi iÅ¡ buto. MatÄ, kad buvo iÅ¡daužtas to kambario, kuriame âbaliavojoâ, lango stiklas. Kai jie Äjo į tÄ butÄ , kur juos pakvietÄ E. B., brolis jokio peilio ar kokio panaÅ¡aus įrankio su savimi neturÄjo. Å vÄsdami naudojosi tik plastikiniais indais. Peilių į laukÄ atsineÅ¡Ä nebuvo. Ji labai gerai sutaria su broliu. Brolis nÄra impulsyvus, tai yra jis nesivelia į įvairius konfliktus, bent jau jiems bÅ«nant kartu.Kieme tikrai peilio nebuvo.
Konfliktas tarp brolio ir IndrÄs buvo, taÄiau nepamena, kad ji bÅ«tų brolį raminusi. Brolis tuo metu, kai nuÄjo į butÄ , buvo iÅ¡gÄrÄs, bet labai girtas nebuvo (2 t., 60â62 b. l.). Liudytojas M. B. parodÄ, kad praeitų metų rugpjÅ«Äio mÄn., tiksliai datos neprisimena, apie 1â2 val. nakties jam paskambino R. Z. sesuo S. Z. ir pasakÄ, kad A. Å . nori primuÅ¡ti R. Z., jis girdÄjo, kaip T. K. Å¡aukÄ, kad visi nori primuÅ¡ti R. Z.. S. Z. praÅ¡Ä, kad jis darytų kÄ nors, pakalbÄtų, bet jis pasakÄ, jog miega ir niekuo padÄti negali.
Jis pažįsta T. K., atpažino pastarÄ jį iÅ¡ balso. Pasakymas, kad visi nori primuÅ¡ti R. Z., jam nepasirodÄ rimtas. Kiek suprato, šūkalioja kažkas, âbaliavojantâ visko bÅ«na, kad ir apsipyksta. Liudytoja R. Z. parodÄ, kad 2012 m. rugpjÅ«Äio 2 d. vakare Å¡ventÄ dukters S. Z. gimtadienį. Buvo ji, jos sÅ«nus R. Z., I. N., J. K. ir E. N.. Å ventÄ lauke, gyvenamojo namo kieme buvo pastatytas stalas, naudojo vienkartinius indus, maistÄ pjaustÄ namuose, aÅ¡trių virtuvinių peilių lauke nebuvo.
Jokių konfliktų tarp Å¡ventusiųjų nebuvo, ji nematÄ, kad kas nors daužytų indus ar laužytų įrankius. Jos sÅ«nus R. Z. su I. N. nekonfliktavo. Po vidurnakÄio ji nuÄjo miegoti. Tuo metu sÅ«nus buvo iÅ¡gÄrÄs, visi ten buvo iÅ¡gÄrÄ, dukra S. taip pat. IÅ¡gÄrÄs sÅ«nus yra net geresnis, nei blaivus. SÅ«nų gali apibÅ«dinti tik gerai â jai buvo geresnis už dukteris. Apie tÄ Ä¯vykį ji sužinojo tik ryte, kai jai paskambino kriminalistai, pasakÄ, kad sÅ«nus yra sulaikytas, ir praÅ¡Ä atneÅ¡ti pastarajam drabužių, nes sÅ«nus į policijÄ atÄjo iki pusÄs nuogas.
Å venÄiant gimtadienį, sÅ«nus buvo su marÅ¡kinÄliais. SÅ«nus pats nuÄjo į policijÄ , net buvo užfiksuoti du skambuÄiai į Pakruojo policijÄ iÅ¡ jo telefono. Po to, kai ji nuÄjo miegoti, sÅ«nus naktį nebuvo grįžÄs į namus. SÅ«nus gyveno su ja, dukra S. su savo draugu E. N. nuomojo butÄ . Tada ji klausÄ, ar pastarieji grįš namo, bet jie pasakÄ, kad negrįš. Raktas nuo jos namų yra tik vienas, ji buvo užsirakinusi duris iÅ¡ vidaus, pareiti į namus sÅ«nus negalÄjo, o malkinÄs durys buvo kalade užremtos.
Nepamena, ar po įvykio ryte malkinÄs durys buvo pristumtos kalade. MalkinÄje buvo kirviai â vienas didelis, kitas mažas, kauptukai, bet jie ten ir tebÄra. IÅ¡ malkinÄs nedingo joks kirvis. Kai pareigÅ«nai atliko kratÄ , kirvius matÄ. PareigÅ«nai paÄmÄ tik 2 ar 3 peilius iÅ¡ virtuvÄs ekspertizei, joks peilis iÅ¡ namų nedingo. Liudytoja I. N. parodÄ, kad kaltinamasis R. Z. yra jos vyras, jie susituokÄ 2013 m. balandžio 25 d. 2012 m. rugpjÅ«Äio 2 d. kartu su R. Z., E. N., J. K. ir R. Z.
Å¡ventÄ S. Z. gimtadienį pastarosios mamos namų kieme. Buvo naudojami tik vienkartiniai indai, jokių metalinių virtuvinių įrankių nebuvo. Å venÄiant prie stalo įvyko žodinis konfliktas tarp jos ir R. Z., smurto jokio nebuvo, niekas nebuvo laužoma, daužoma. Kiti dalyvavÄ gimtadienyje asmenys nekonfliktavo. IÅ¡ gimtadienio ji iÅ¡Äjo po vidurnakÄio viena, visi kiti ten buvÄ asmenys liko. R. Z. jos nelydÄjo. Jai iÅ¡einant negirdÄjo, kad kas nors kur nors planuotų eiti.Apie tÄ Ä¯vykį girdÄjo labai daug kalbų.
Sklando kalbos, kad A. užstÅ«mÄ E. ant peilio. Su savo vyru R. Z. kalbÄjo apie tai, kas nutiko. R. Z. jai sakÄ, kad jis E. nedÅ«rÄ, kad pats paskambo į policijÄ , bet į jo skambutį nebuvo sureaguota. Liudytojas E. N. parodÄ, kad 2012 m. rugpjÅ«Äio 2 d. jis, J. K., R. Z., I. N. ir S. Z. Å¡ventÄ pastarosios gimtadienį daugiabuÄio namo kieme Pakruojyje, (duomenys neskelbtini). Maistas buvo sudÄtas į vienkartinius indus, buvo naudojami vienkartiniai įrankiai, vartojo alkoholinius gÄrimus. Metalinių įrankių â Å¡akuÄių, peilių â nebuvo, nes jų nereikÄjo, maistas jau buvo supjaustytas.
Å venÄiant gimtadienį viskas buvo gerai. Gal tik R. Z. su I. N. truputį pasipyko, bet nieko baisaus nebuvo â indų nemÄtÄ, jų nedaužÄ, fizinio smurto nenaudojo, buvo tik žodinis konfliktas. IÅ¡ S. gimtadienio anksÄiau iÅ¡Äjo I. N.. Po vidurnakÄio J. K. telefonu paskambino E. B. ir pakvietÄ ateiti į butÄ Pakruojyje, (duomenys neskelbtini) gatvÄje, prie parduotuvÄs â(duomenys neskelbtini)â, antrame aukÅ¡te, sakÄ atsineÅ¡ti alkoholio. Ten nuÄjo jis, J. K., R. Z. ir S. Z..
Bute buvo A. M., A. Å ., T. K., E. B. ir nepažįstamos mergaitÄs. Jie nusineÅ¡Ä alkoholio, gÄrÄ, o po kiek laiko S. Z. susistumdÄ su bute buvusiomis merginomis. R. Z. gynÄ S. Z., tada kilo konfliktas tarp R. Z. ir bute buvusių kitų vaikinų. Jis su ten buvusiais vaikinais nekonfliktavo. Å alia R. Z. sÄdÄjo T. K., pastarieji vienas į kitÄ Å¾iÅ«rÄjo ir ginÄijosi, T. K. persisvÄrÄ ir R. Z. keletÄ kartų sudavÄ Ä¯ veidÄ . Kas vyko toliau, jis tiksliai nepamena, nes buvo girtas, lyg R.
Z. stÅ«mÄ lauk iÅ¡ buto. R. Z. iÅ¡ buto iÅ¡Äjo pirmas, o jie likÄ toliau kalbÄjosi. Kai dužo lango stiklas, jis, S. Z. ir J. K. dar buvo bute, ten buvÄ vaikinai irgi buvo viduje. Jis gerai nepamena, nei kas dužo, nei kuo buvo iÅ¡daužta, bet po to dūžio dauguma iÅ¡Äjo į laukÄ , nes kažkas suriko, jog R. Z. iÅ¡dauÅ¾Ä langÄ , ir visi pastarÄ jį nusivijo. Kas toliau buvo, tiksliai neprisimena, prisimena, kad jis, T. K. ir S. Z. Äjo link miesto centro, nes T. K. pasakÄ, jog R. Z. perdÅ«rÄ E. B..
Paskui T. K. iÅ¡siverÅ¾Ä Ä¯ priekį ir nubÄgo. Nepamena, ar tada kartu su jais buvo J. K.. Jie Äjo pažiÅ«rÄti, kas nutiko, bet paskui įsÄdo į policijos automobilį ir juos nuveÅ¾Ä Ä¯ ligoninÄ. LigoninÄje pro pravertų durų tarpÄ jis matÄ E. B., Å¡is gulÄjo ir truputį kalbÄjo, praÅ¡Ä gydytojų nieko nesakyti jo mamai. R. Z. jis matÄ sÄdÄdamas policijos automobilyje. Nepamena, kaip tÄ vakarÄ buvo apsirengÄs R. Z., policijoje pastarÄ jį jis matÄ be marÅ¡kinÄlių, iki pusÄs nuogÄ , o prieÅ¡ tai jis buvo kažkÄ apsivilkÄs.Liudytojas J.
K. parodÄ, kad 2012 m. rugpjÅ«Äio 2 d. vakare jis buvo R. Z. mamos namo kieme, ten Å¡ventÄ S. Z. gimtadienį. Taip pat buvo R. Z., R. Z., I. N. ir E. N.. Stalas buvo lauke, indai ir stalo įrankiai buvo vienkartiniai. Neprisimena, ar buvo metalinių įrankių. Prie stalo niekas nekonfliktavo, viskas vyko draugiÅ¡kai. I. N. iÅ¡ gimtadienio iÅ¡Äjo anksÄiau, ar pastarÄ jÄ kas nors palydÄjo, nematÄ. VÄliau telefonu jam paskambino E. B., paklausÄ, ar jis turįs alkoholio, pinigų, siÅ«lÄ susitikti ir kartu paÅ¡vÄsti.
Po kiek laiko E. B. vÄl paskambino ir pasakÄ adresÄ , kur jis yra. Tada jis, R. Z., S. Z. ir E. N. nuÄjo į butÄ Pakruojyje, (duomenys neskelbtini) gatvÄje, namo antrame aukÅ¡te. Bute buvo A. M., T. K., A. Å ., merginos, kurios teisme liudijo. Jis suprato, jog tos merginos buvo to buto savininkÄs. NuÄjÄ jie vartojo alkoholį. IÅ¡ pradžių bendravo gražiai, kalbÄjosi, nebuvo jokių konfliktų iki tol, kol tarp ant sofos sÄdÄjusių R. Z. ir T. K. prasidÄjo žodinis konfliktas. E. B. su S. Z. sÄdÄjo jam iÅ¡ kairÄs, su pastaraisiais jis daugiau bendravo, todÄl nežino, dÄl ko R.
Z. ir T. K. pradÄjo konfliktuoti. Iki tol, jei ir buvo konfliktas tarp kitų asmenų, tada jis to nematÄ. Lyg kažkas kažkÄ užkliudÄ, bet atviro konflikto jis nepastebÄjo, neprisimena, nes buvo iÅ¡gÄrÄs. Prisimena tiek, kad buvo konfliktas tarp S. Z. ir vienos iÅ¡ bute buvusių merginų, po to kilo konfliktas tarp R. Z. ir T. K.. IÅ¡ pradžių buvo žodinis konfliktas, vÄliau peraugo į muÅ¡tynes. R. Z. bÄgo, atsitrenkÄ Ä¯ duris, iÅ¡dauÅ¾Ä kambario durų stiklÄ ir iÅ¡bÄgo į laukÄ , o jie liko bute.
R. Z. iÅ¡bÄgus, po kiek laiko akmeniu buvo iÅ¡daužtas to kambario, kuriame jie buvo, lango stiklas, akmuo nukrito Å¡alia jo, nes jis sÄdÄjo prie lango. IÅ¡dužus lango stiklui, iÅ¡ buto iÅ¡bÄgo E. B., A. M. ir T. K.. Jis tame bute dar pabuvo kažkiek laiko, paskui su S. Z. ir E. N. iÅ¡Äjo į gatvÄ. S. Z. paskambino į policijÄ ir pasakÄ, kad buvo iÅ¡daužtas langas, kad prasidÄjo kaltinimai, kad yra nepilnameÄių bute. Jis negali paaiÅ¡kinti, kodÄl S. Z. skambino į policijÄ , gal pastaroji galvojo, kad užpuolÄ jos brolį, ji buvo iÅ¡gÄrusi.
Kadangi jis dar buvo nepilnametis, nubÄgo pasislÄpti į gretimos gatvÄs namų kiemus, ten palaukÄ apie 20 min., po to matÄ, kad policija stovi ties Vytauto Didžiojo ir S. Dariaus ir S. GirÄno gatvių sankryža ir nevažiuoja link jų, todÄl jis grįžo atgal prie E. N. su S. Z.. Jie nuÄjo link sankryžoje stovinÄio policijos automobilio. Tada prie jų atbÄgo T. K. ir tarp pastarojo ir E. N. su S. Z. kilo nedidelis konfliktas. T. K. pasakÄ S. Z., kad Å¡ios brolis užmuÅ¡Ä jo draugÄ , jis suprato, kad R.
Z. užmuÅ¡Ä E. B.. Policija toje sankryžoje stovÄjo gana ilgai, iÅ¡ to jie suprato, jog kažkas negerai. Po to su T. K. jis nubÄgo atgal į butÄ pas merginas, padÄjo sutvarkyti kambarį, ir po kiek laiko jis iÅ¡Äjo namo. Jis nebuvo nei policijoje, nei ligoninÄje, nematÄ, kas buvo sužalotas. 2012-08-03 įvykio vietos apžiÅ«ros protokoluose užfiksuota, kad Pakruojo m., S. Dariaus ir S. GirÄno g. ant kelio važiuojamosios dalies ir ant Å¡aligatvio rastos rusvos spalvos dÄmÄs, panaÅ¡ios į kraujÄ , ant žemÄs tarp gÄlių netoli skelbimų lentos rastas kirvis su mediniu kotu, ties 24 namu ant asfalto važiuojamosios dalies rastas peilis su nulužusiais aÅ¡menimis.
Kirvis, peilis ir tamponas su mÄginiu paimti. Pakruojo m., (duomenys neskelbtini) esanÄiame bute rastas suskaldytas vidinių durų stiklas, iÅ¡daužtas stiklo paketas bei kambaryje ant grindų rastas akmuo. Akmuo paimtas (1 t., 7â14 b. l.).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 408/12(04), ir Specialisto iÅ¡vadoje Nr. pM 25/12-408/12(04) nurodyta, kad E. B. mirtis įvyko nuo durtinÄs-pjautinÄs kiauryminÄs žaizdos krÅ«tinÄs kairÄje pusÄje su Å¡irdies sužalojimu, sukÄlusios Å«mų nukraujavimÄ iÅ¡ žaizdos.
Žaizdai padaryti reikÄjo vieno smÅ«gio durianÄiai-pjaunanÄiu daiktu ar įrankiu. E. B. mirtis atitinka įvykio aplinkybÄse nurodytÄ laikÄ . E. B. kÅ«ne kovai ir savigynai bÅ«dingų sužalojimų nerasta (1 t., 63â65, 68 b. l.).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1403/12(04) nurodyta, kad A. M. padaryti kÅ«no sužalojimai: nubrozdinimai deÅ¡iniame delne, abiejose alkÅ«nÄse, nugaros deÅ¡iniame Å¡one ir deÅ¡inio kelio priekiniame pavirÅ¡iuje. Rasti kÅ«no sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukais kietais pavirÅ¡iais, atitinka įvykio aplinkybÄse nurodytÄ laikÄ .
Sužalojimams padaryti reikÄjo aÅ¡tuonių smÅ«ginių kontaktų. A. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. TikÄtina, kad A. M. nubrozdinimai abiejose alkÅ«nÄse, deÅ¡iniame delne, ir deÅ¡inio kelio priekiniame pavirÅ¡iuje galÄjo bÅ«ti padaryti griuviminÄs traumos metu. IÅ¡ turimų teismo medicininių duomenų nÄra galimybÄs nurodyti, konkreÄiai kokiais bukais kietais daiktais padaryti nubrozdinimai nugaros deÅ¡iniame Å¡one ir krÅ«tinÄs deÅ¡iniame Å¡one (1 t., 99 b. l.).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 90/12-1403/12(04) nurodyta, kad A.
M. kÅ«ne kirstinių sužalojimų nenustatyta, todÄl iÅ¡ turimų teismo medicininių duomenų nÄra galimybÄs sprÄsti, ar nukentÄjusysis buvo sužalotas kirviu. A. M. kÅ«ne pjautinių ir durtinių-pjautinių sužalojimų nÄra (1 t., 102 b. l.).Apklaustas teisiamajame posÄdyje ekspertas Jurgis Sakalas patvirtino duotas specialisto iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kino, kad nukentÄjusiojo A. M. apžiÅ«ros metu 2012 m. rugpjÅ«Äio 10 d. buvo rastas 0,8 ir 0,4 cm dydžio nubrozdinimas nugaros deÅ¡iniame Å¡one ir 0,3 ir 0,7 cm dydžio nubrozdinimas krÅ«tinÄs deÅ¡iniame Å¡one.
Tie nubrozdinimai yra pavirÅ¡iniai, nedidelių matmenų, todÄl atskirai juos vertinant jie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Be papildomos bylos medžiagos nÄra galimybÄs nurodyti, kokiu bÅ«du jie atsirado. Vertinant juos atskirai, tokie nubrozdinimai galÄjo atsirasti ir griuviminÄs traumos metu, taÄiau pirminÄse aplinkybÄse nebuvo nurodyta, kad nukentÄjusysis bÅ«tų kelis kartus griuvÄs, o visų jo kÅ«ne rastų sužalojimų atsiradimo vienkartine griuvimine trauma nÄra galima paaiÅ¡kinti.
TaÄiau, jeigu nukentÄjusysis nurodÄ, jog pirma griuvo ant asfalto priekiu, o paskui apsivertÄ ant nugaros, tada galima paaiÅ¡kinti visų sužalojimų atsiradimÄ â ir kiti sužalojimai galÄjo atsirasti nuo asfalto nelygumų arba smulkių akmenÄlių pargriuvus ir verÄiantis ant asfalto, turint mintyje, kad buvo vasaros metas, ploni rÅ«bai. MinÄti sužalojimai nebÅ«dingi sužalojimams, padarytiems kirvio aÅ¡menimis ar suduodant smÅ«gius pentimi.E. B. mirties priežastis yra durtinÄ-pjautinÄ kiauryminÄ krÅ«tinÄs kairÄs pusÄs žaizda su Å¡irdies sužalojimu, kuris sukÄlÄ Å«mų nukraujavimÄ iÅ¡ žaizdos.
NÄra galimybÄs nustatyti, kokioje padÄtyje buvo nukentÄjusysis sužalojimo metu, tai priklauso nuo to, kokioje padÄtyje buvo užpuolikas. Vidinio tyrimo metu nustatyta, kad žaizdos kanalo kryptis yra iÅ¡ kairÄs į deÅ¡inÄ link kÅ«no vidurinÄs linijos projekcijos, tai reiÅ¡kia, kad smÅ«gio metu sužalojimo įrankis turÄjo bÅ«ti horizontalioje padÄtyje, Å¡iek tiek pakrypÄs link kÅ«no vidurinÄs linijos. Atsižvelgiant į žaizdos gylį, stovint nukentÄjusiajam ir kaltinamajam vienam prieÅ¡ais kitÄ , sužalojimui padaryti buvo reikalingas smÅ«ginis poveikis.
Durtiniai-pjautiniai sužalojimai atsiranda suduodant smÅ«gius arba paÄiam į save smÅ«giuojant. Jeigu peilis buvo fiksuotas kaltinamojo rankoje, o nukentÄjusysis E. B. iÅ¡tiestomis rankomis puolÄ ant kaltinamojo â nebuvo artimo kontakto, vadinasi, buvo reikalingas smÅ«gis peiliu rankoje. Viskas priklauso nuo to, kokioje padÄtyje buvo nukentÄjusysis E. B. ir kaip peilį laikÄ kaltinamasis. Tam, kad nukentÄjusiajam nustumiant rankomis kaltinamÄ jį nukentÄjusysis pats įsidurtų peiliu, jis su kaltinamuoju turÄjo susiglausti kÅ«nais.Kadangi žaizda buvo gili ir kraujuojanti, po sužalojimo turÄjo likti kraujo pÄdsakų ant peilio aÅ¡menų, bet, jeigu peilis nebuvo iÅ¡ karto paimtas iÅ¡ įvykio vietos, vÄliau galÄjo bÅ«ti nuplautas ar kitaip nuvalytas.
Vidinio tyrimo metu nustatyta, kad bendras žaizdos kanalo ilgis nuo odos pavirÅ¡iaus į kairÄ iki kairio Å¡irdies skilvelio sienelÄs vidinio pavirÅ¡iaus artimas 6 cm. Jam parodytame peilio atvaizde matosi virtuvinio peilio kotas ir dalis geležtÄs. Paprastai tokie virtuviniai peiliai bÅ«na ilgesni, jų geležtÄs ilgis bÅ«na 10 cm ilgio, o nuotraukoje atvaizduoto peilio pamatinÄs dalies likÄ tik apie 2 cm. GalÄjo bÅ«ti, kad ne visa peilio geležtÄ buvo panardinta į žaizdÄ , todÄl ant likusios peilio geležtÄs dalies kraujo nebuvo rasta.
Pakruojo ligoninÄs priÄmimo skyriaus ambulatorinÄje kortelÄje nurodyta, kad nukentÄjusysis buvo rastas gatvÄje be sÄ monÄs, o priÄmimo skyriuje sÄ moningumo lygis buvo 11â12 balų â tai yra apsvaigimas, o ne buvimas be sÄ monÄs, ir toks sÄ moningumas atitinka sužalojimo pobÅ«dį. SÄ moningumo praradimas yra susijÄs su nukentÄjusiojo nukraujavimo laipsniu, sÄ monÄ jis prarado palaipsniui, todÄl dar kažkiek laiko galÄjo atlikti veiksmus. Å iuo atveju konkreÄiai nÄra nurodyta, kiek laiko nukentÄjusysis buvo sÄ moningas, taÄiau, jeigu į Å iaulių ligoninÄ jis dar buvo nuvežtas sÄ moningas, galima sakyti, kad nukentÄjusysis sÄ moningas buvo valandÄ laiko.
Kraujavimas buvo miÅ¡rus: iÅ¡ pradžių buvo vidinis kraujavimas į Å¡irdiplÄvÄs ir krÅ«tinplÄvÄs ertmÄ, vÄliau iÅ¡orinis, o paskui, kraujui kaupiantis Å¡irdiplÄvÄs ertmÄje, prisidÄjo Å¡irdies tamponada. Jeigu nukentÄjusiajam E. B. laiku bÅ«tų suteikta kvalifikuota medicininÄ pagalba, ar galima jį buvo iÅ¡gelbÄti â retorinis klausimas, kadangi kiauryminis Å¡irdies sužalojimas sukelia labai grÄsmingÄ bÅ«klÄ sveikatai ir gyvybei. Å iuo atveju matyti, kad nukentÄjusysis gana greitai buvo pristatytas į gydymo įstaigÄ .
Jeigu toks sužalojimas bÅ«tų padarytas chirurginÄs operacijos metu, be abejo, bÅ«tų galima iÅ¡gelbÄti, bet, realiai atsižvelgus į aplinkybes, kad buvo rastas gatvÄje be sÄ monÄs, buvo pristatytas į gydymo įstaigÄ â kol buvo suteikta specializuota medicininÄ pagalba praÄjo kažkiek laiko.IÅ¡ Å iaulių AVPK Pakruojo r. PK pateiktos informacijos matyti, kad 2012 m. rugpjÅ«Äio 3 d., 2 val. 48 min., telefonu buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ S. Z. apie konfliktÄ bute (1 t., 18 b. l.). 2012 m. rugpjÅ«Äio 3 d., 2 val. 55 min., telefonu buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ sveikatos priežiÅ«ros įstaigos darbuotojo apie tai, kad prie centrinio knygyno yra perdurtas žmogus (1 t., 19 b. l.).Specialisto iÅ¡vadose Nr. T-A 7488/12(01) ir Nr. T-N 1647/12(01) nurodyta, kad E. B. kraujyje rasta 0,72 % (promilÄs) etilo alkoholio, opijatų, kanabinoidų, benzodiazepinų, kokaino ir jo metabolitų nerasta (1 t., 22, 24 b. l.).IÅ¡ 2012 m. rugpjÅ«Äio 3 d. asmens blaivumo testų matyti, kad A.
M. buvo nustatytas 0,85 promilių girtumas, A. Å . â 0,41 promilÄs girtumas, T. K. â 1,14 promilių girtumas, R. Z. â 1,61 promilÄs girtumas (1 t., 25â27 b. l., 2 t., 112 b. l.).Daiktų pateikimo metu nukentÄjusioji I. B. pateikÄ kelnaites, Å¡ortus, kojines, marÅ¡kinÄlius, džemperį, batelius, laikrodį (1 t., 28 b. l.), E. B. mirties liudijimo kopijÄ (1 t., 30â31 b. l.).Daiktų pateikimo metu iÅ¡ R. Z. buvo paimti batai ir bridžiai (1 t., b. l. 29).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 40-25-JSI-1209 nurodyta, kad ant tyrimui pateikto akmens, paimto 2012 m. rugpjÅ«Äio 3 d.
įvykio vietos apžiÅ«ros metu, adresu: Pakruojis, (duomenys neskelbtini), rankų pÄdsakų neaptikta (1 t., 33â34 b. l.).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 40-25-ISI-34 nurodyta, kad ant tirti pateikto kirvio, paimto 2012 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu, adresu: Pakruojis, S. Dariaus ir S. GirÄno g., netoli (duomenys neskelbtini) namo, rankų pÄdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, neaptikta (1 t., 36â37 b. l.).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2041/12(04) nurodyta, kad R. Z. nustatyti sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, galÄjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku buku daiktu penkiais ar daugiau trauminiais poveikiais, tiek suduodant buku daiktu (-(ais), tiek atsitrenkiant į bukÄ pavirÅ¡ių (1 t., 51 b. l.).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-2236(12) nurodyta, kad ant tirti pateikto peilio su geležtÄs dalimi nÄra E. B. sportinio džemperio su gobtuvu ir žalios spalvos sportinių marÅ¡kinÄlių trumpomis rankovÄmis pluoÅ¡tų (1 t., 71â74 b. l.).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(4912)-IS1-483 nurodyta, kad ant peilio su geležtÄs dalimi, paimto 2012 m. rugpjÅ«Äio 3 d.
įvykio vietos apžiÅ«ros metu ant asfalto važiuojamosios kelio dalies vidurio, rankų pÄdsakų nÄra. Rankų pÄdsakai, iÅ¡ryÅ¡kÄjÄ ant laikrodžio su apyranke, netinkami asmeniui identifikuoti (1 t., 84â86 b. l.).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(4911)-IS1-370 nurodyta, kad ant tirti pateikto peilio su geležtÄs dalimi, rasto važiuojamosios kelio dalies viduryje 2012 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu, žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pÄdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta.
Ant tirti pateiktų E. B. rÅ«bų, batų ir rankinio laikrodžio rasta E. B. kraujo. Ant tirti pateiktų R. Z. bridžų rasta R. Z. kraujo (mÄg. Nr. 1). MÄg. Nr. 2 rasta susimaiÅ¡iusio E. B. ir R. Z. kraujo. MÄg. Nr. 3 rasta sumaiÅ¡yta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pÄdsakų, iÅ¡ kurių tik vieno asmens biologiniai pÄdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR â E. B. (1 t., 88â92 b. l.). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. MK 21/12(01) nurodyta, kad tirti pateikta E. B. krÅ«tinÄs kairÄs pusÄs odos žaizda yra durtinÄ-pjautinÄ, padaryta plokÅ¡Äiu, vienaÅ¡menių savybių durianÄiu-pjaunanÄiu įrankiu, kurio geležtÄ smigo į kÅ«nÄ Å¾emyn ir į deÅ¡inÄ nukreiptomis aÅ¡menimis.
Žaizdoje užsifiksavÄ požymiai yra grupinÄs priklausomybÄs, žalojusį įrankį individualizuojanÄių požymių nÄra. Nustatyti, ar tirti pateikta odos žaizda padaryta tyrimui pateiktu peiliu (peiliu su geležtÄs dalimi), negalima, kadangi nulaužta geležte negalimas eksperimentinis ir lyginamasis tyrimas. E. B. drabužių durtiniai-pjautiniai pažeidimai padaryti plokÅ¡Äiu, vienaÅ¡menių savybių durianÄiu-pjaunanÄiu įrankiu, vienu smÅ«giu. E. B. drabužių durtiniai-pjautiniai pažeidimai atitinka krÅ«tinÄs kairÄs pusÄs odos žaizdÄ , tai yra durtinis-pjautinis kÅ«no sužalojimas padarytas per drabužius vienu ir tuo paÄiu durianÄiu-pjaunanÄiu įrankiu (4 t. 41â49 b. l.).ApžiÅ«ros protokole iÅ¡dÄstytas telefoninių praneÅ¡imų, gautų policijos komisariate 2012 m. rugpjÅ«Äio 3 d. 2 val. 47 min., 2 val. 50 min., 3 val. 3 min., 3 val. 31 min., turinys.
PridÄtas kompaktinis diskas su garso įraÅ¡u (1 t., 105â110 b. l.). Kratos metu R. Z. namuose rasti ir paimti du peiliai: vienas metalinis, kitas medine rankena (1 t., 132â133 b. l.). Peiliai apžiÅ«rÄti daiktų apžiÅ«ros metu (1 t., 134â137 b. l.). Ä®rodymų analizÄ, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinÄ kvalifikacija Ä®vertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtus įrodymus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis R. Z. padarÄ jam inkriminuojamus nusikaltimus â vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ bei iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nužudÄ Å¾mogų.
Kaltinamasis R. Z. pripažino savo kaltÄ, kad 2012 m. rugpjÅ«Äio 3 d., apie 2 val. 40 min., paleido akmenį į Pakruojo mieste (duomenys neskelbtini) gatvÄje esanÄio (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto langÄ ir jį iÅ¡daužÄ. Kaltinamojo R. Z. nurodytas aplinkybes dÄl Å¡ios kaltinimo dalies patvirtina nukentÄjusiojo A. M. bei liudytojų A. Å . ir T. K. parodymai, kad praÄjus porai minuÄių po kaltinamojo R. Z. iÅ¡varymo iÅ¡ buto, tuo metu visiems kitiems asmenims dar bÅ«nant bute, akmeniu buvo iÅ¡daužtas lango stiklas.
FaktÄ , kad kaltinime nurodytu laiku buvo iÅ¡daužtas lango stiklas, patvirtino ir liudytojai L. Ž., K. Ž., R. M., J. K.. Apie tolesnÄ Ä¯vykių eigÄ kaltinamojo R. Z. ir nukentÄjusiojo A. M. bei betarpiÅ¡kai įvykį maÄiusio liudytojo A. Å . parodymai skiriasi.Kaltinamojo R. Z. teigimu, į namo, kuriame jis gyveno, kiemÄ Ä¯Äjo trise, visi bÄgo link jo, A. M. smogÄ jam ranka, jis (kaltinamasis) trenkÄsi į malkinÄs sienÄ , paÄiupo ten buvusį kirvį ir, kai A. M. vÄl Å¡uoliu Å¡oko ant jo, gindamasis kirviu pataikÄ A.
M. į korpusÄ . Tada, kaip nurodÄ kaltinamasis, A. M., pamatÄs, kad jis (kaltinamasis) turi kirvį, atÅ¡oko ir pradÄjo bÄgti, o jis vaikinus vijosi rankose laikydamas iÅ¡ namų paimtÄ peilį ir kirvį. Kaltinamojo teigimu, bÄgdamas A. M. pargriuvo, apsivertÄ ant nugaros, o jis, užkliuvÄs už A. M. kojų, nespÄjo sustoti ir užgriuvo ant nukentÄjusiojo, kirvis atsidÅ«rÄ A. M. pažastyje, A. M. neatÄmÄ iÅ¡ jo kirvio, o peilį jis laikÄ kairÄje rankoje. Kaltinamasis nurodÄ, kad nugriuvusį jį A.
M. apkabino rankomis ir pradÄjo smaugti, spausdamas prie savÄs, sudavÄ jam per nugarÄ , o jis irgi smogÄ A. M. kelis kartus į petį, tada A. M. pradÄjo kelti jį kojomis, pradÄjo spardytis, taip jis pradÄjo kilti ir tuo metu pajuto smÅ«gį iÅ¡ priekio į krÅ«tinÄ, dÄl to nugriuvo, peilis tebebuvo jo kairÄje rankoje. Kaltinamojo aiÅ¡kinimu, jis nedÅ«rÄ nÄ vienam iÅ¡ ten buvusių, o jeigu jį nustÅ«mÄ E. B., pastarasis galÄjo bÅ«ti sužalotas tuo momentu, nes daugiau kontaktų su niekuo nebuvo, taÄiau negali paaiÅ¡kinti, kaip peilis galÄjo įsmigti E. B.
į krÅ«tinÄ. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. Z. apskritai neigÄ turÄjÄs peilį.NukentÄjusysis A. M. parodÄ, kad kaltinamasis R. Z. iÅ¡ už namo iÅ¡lindo su kirviu ir peiliu iÅ¡tiestose į priekį rankose, Å¡aukdamas: âAteikit Äia, pydarai!â. Tada, nukentÄjusiojo aiÅ¡kinimu, A. Å . suÅ¡uko, kad reikia bÄgti, jie apsisuko ir pradÄjo bÄgti atgal link Å¡viesoforo. BÄgdamas jis užkliuvo už bortelio ir nugriuvo ant priekio, taÄiau iÅ¡ karto apsivertÄ ant nugaros, o pribÄgÄs R.
Z. jam smogÄ kirviu. Kirvį, nukreiptÄ aÅ¡menimis į jį, nukentÄjusiojo teigimu, jis sugavo ties krÅ«tine, gal net daugiau ties galva, ir koja atsispyrÄ Ä¯ R. Z.. Tai pamatÄ, E. B. su A. Å . atskubÄjo jo gelbÄti, ir įsibÄgÄjÄs E. B. nustÅ«mÄ R. Z.. IÅ¡ karto po to, nukentÄjusiojo aiÅ¡kinimu, E. B. suriko, kad jį padÅ«rÄ, kad reikia kviesti greitÄ jÄ . AnalogiÅ¡kai apie Å¡ias įvykio aplinkybes parodÄ ir liudytojas A. Å ..Nustatydama aptariamas faktines įvykio aplinkybes kolegija remiasi nukentÄjusiojo A.
M. ir liudytojo A. Å . parodymais, kurie yra nuoseklÅ«s ir vienodi bei sutampa su kitais byloje esanÄiais duomenimis. NukentÄjusiojo A. M. ir liudytojo A. Å . parodymuose nurodytas E. B. sužalojimo mechanizmas sutampa su E. B. sužalojimo mechanizmu, iÅ¡dÄstytu specialisto iÅ¡vadoje bei eksperto J. Sakalo paaiÅ¡kinimuose teisiamajame posÄdyje, kad E. B. mirties priežastis yra durtinÄ-pjautinÄ kiauryminÄ krÅ«tinÄs kairÄs pusÄs žaizda su Å¡irdies sužalojimu, kuris sukÄlÄ Å«mų nukraujavimÄ iÅ¡ žaizdos.
Be to, specialisto iÅ¡vada ir eksperto paaiÅ¡kinimai teisme, kad A. M. padaryti sužalojimai nebÅ«dingi sužalojimams, padarytiems kirvio aÅ¡menimis ar suduodant smÅ«gius pentimi, patvirtina nukentÄjusiojo A. M. ir liudytojo A. Å . parodymus, kad jokio konflikto ir muÅ¡tynių kaltinamojo R. Z. namo kieme nebuvo ir kaltinamasis R. Z. nesudavÄ smÅ«gių kirviu nukentÄjusiajam A. M., kaip aiÅ¡kina kaltinamasis. Taigi abejoti nukentÄjusiojo A. M. ir liudytojo A. Å . parodymų objektyvumu kolegija neturi pagrindo.
O kaltinamojo R. Z. duoti parodymai, kaip jau minÄta, yra nenuoseklÅ«s, todÄl kolegija, nustatydama faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaujasi tik tais jo parodymais ir tik ta apimtimi, kiek jie atitinka kitus byloje esanÄius įrodymus, o kitus vertina kaip siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybÄs.Eksperto teigimu, smÅ«gio į E. B. metu sužalojimo įrankis turÄjo bÅ«ti horizontalioje padÄtyje, Å¡iek tiek pakrypÄs link kÅ«no vidurinÄs linijos, o, atsižvelgiant į žaizdos gylį, nukentÄjusiajam ir kaltinamajam esant vienam prieÅ¡ais kitÄ , sužalojimui padaryti buvo reikalingas smÅ«ginis poveikis.
Tokie eksperto paaiÅ¡kinimai teisiamajame posÄdyje paneigia kaltinamojo R. Z. parodymus, kad jis nedÅ«rÄ peiliu nÄ vienam iÅ¡ vaikinų. Be to, pats kaltinamasis R. Z. paaiÅ¡kino, kad tuo metu, kai jis pajuto smÅ«gį iÅ¡ priekio, A. M. kojos buvo įremtos jam (kaltinamajam) į krÅ«tinÄ. Å i kaltinamojo nurodyta aplinkybÄ, kuriÄ patvirtina ir nukentÄjusiojo A. M. parodymai, leidžia sprÄsti, kad nebuvo ir negalÄjo bÅ«ti (dÄl A. M. įsirÄmimo kojomis į kaltinamojo krÅ«tinÄ) artimo kontakto â susiglaudimo kÅ«nais â tarp kaltinamojo R.
Z. ir E. B., t. y. nebuvo situacijos, kuriai esant, eksperto aiÅ¡kinimu, nukentÄjusysis pats bÅ«tų galÄjÄs įsidurti peiliu. FaktÄ , jog kaltinamasis R. Z. sužalojo E. B., taip pat patvirtina specialisto iÅ¡vada, kad ant tirti pateiktų R. Z. bridžių rasta E. B. kraujo. Paties kaltinamojo teigimu, iki to momento tarp jo ir E. B. jokių konfliktų nebuvo, jie nesimuÅ¡Ä. Taigi E. B. kraujas ant kaltinamojo rÅ«bų galÄjo atsirasti tik nukentÄjusiojo sužalojimo peiliu metu. Ä®vertinusi visas faktines bylos aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu, nesant jokių prielaidų, jog E. B. galÄjo mirtinai sužaloti kitas asmuo ar jis galÄjo bÅ«ti sužalotas kitu metu, galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad E. B. mirtinai sužalojo smogdamas peiliu bÅ«tent kaltinamasis R.
Z. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, nes tai yra vienintelÄ objektyviai įmanoma galimybÄ. Taigi tarp kaltinamojo veikos ir E. B. mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys ir kaltinamasis yra atsakingas už E. B. gyvybÄs atÄmimÄ .Byloje nÄra duomenų, patvirtinanÄių, kad kaltinamasis R. Z. bÅ«tų siekÄs E. B. mirties, taÄiau sÄ moningai tyÄia smogdamas peiliu E. B. į gyvybiÅ¡kai ypaÄ svarbiÄ vietÄ â krÅ«tinÄ, turÄdamas pakankamÄ gyvenimiÅ¡kÄ patirtį (29 m.), neabejotinai suprato keliantis pavojų ne tik nukentÄjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, numatÄ gyvybÄs atÄmimo galimybÄ ir, nors to ir nenorÄjo, sÄ moningai leido Å¡iems padariniams atsirasti.
Tai leidžia sprÄsti, kad kaltinamasis nužudÄ E. B. veikdamas netiesiogine tyÄia. Kaltinamasis R. Z. pagrįstai kaltinamas E. B. nužudymu dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, kadangi E. B. buvo nužudytas dÄl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenÄs negerbimo, elementarių moralÄs bei elgesio normų niekinimo. Kaltinamojo R. Z. elgesys, kai jis su žalojanÄiais įrankiais â peiliu bei kirviu rankose vieÅ¡oje vietoje (gatvÄje) vijosi bÄganÄius nuo jo ir nekelianÄius jam jokios grÄsmÄs E. B..
A. M. ir A. Å ., akivaizdžiai buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos. Net ir pats kaltinamasis negalÄjo paaiÅ¡kinti, kodÄl jis vijosi vaikinus. Taigi kaltinamasis R. Z. neturÄjo jokios priežasties pulti ant nugriuvusio nukentÄjusiojo A. M. ir prieÅ¡ E. B., pasiprieÅ¡inusį jo (kaltinamojo) daromam vieÅ¡osios tvarkos pažeidimui ir gynusį nuo jo užpuolimo A. M., panaudoti smurtÄ padarant sužalojimÄ peiliu, tapusį E. B. mirties priežastimi, t. y. kaltinamojo veika buvo akivaizdžiai neadekvati buvusiai situacijai.
Nustatytos bylos aplinkybÄs, kai kaltinamasis, net nežinodamas to, kad yra ieÅ¡komas, iÅ¡ savo namų pasiÄmÄ peilį bei kirvį ir iÅ¡Äjo į gatvÄ, patvirtina, jog jis suvokÄ savo veiksmų chuliganiÅ¡kas paskatas. Tokia nustatytose faktinÄse bylos aplinkybÄse atsispindinti įvykių eiga leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo R. Z. veika dÄl E. B. nužudymo teisingai kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 8 p.NagrinÄjamoje byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis R. Z. be E. B. nužudymo vieÅ¡oje vietoje atliko ir kitus veiksmus, pažeidžianÄius vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ â įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ , rankose laikydamas kirvį ir peilį, pribÄgo prie pargriuvusio ant gatvÄs važiuojamosios dalies nukentÄjusiojo A.
M. ir užsimojo ant pastarojo kirviu, o, be to, kaip jau aptarta anksÄiau, paleido akmenį į buto langÄ ir jį iÅ¡daužÄ. Tokie nustatyti kaltinamojo R. Z. veiksmai atitinka baudžiamajame kodekse įtvirtintus vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sudÄties požymius, todÄl pagrįstai kvalifikuojami ir pagal BK 284 str. 1 d.                         Bausmių skyrimas ir kiti klausimai Kaltinamojo R. Z. atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis R.
Z. pripažino savo kaltÄ dÄl įvykdyto chuliganizmo, taÄiau nuoÅ¡irdaus gailÄjimosi dÄl to, kolegijos nuomone, neiÅ¡reiÅ¡kÄ. Jo atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe kolegija pripažįsta tai, kad jis nusikalto bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, tai turÄjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo R. Z. apsvaigimÄ nuo alkoholio įvykio dienÄ patvirtina ne tik apklaustų liudytojų, jo paties parodymai, bet ir patikrinimo alkotesteriu rezultatai (1,61 promilių girtumas, 2 t., 112 b. l.).
Apie apsvaigimo nuo alkoholio įtakÄ nusikalstamų veikų padarymui kolegija sprendžia atsižvelgdama į nustatytas įvykio aplinkybes â įžūlus ir neadekvatus situacijai kaltinamojo elgesys metant akmenį pro langÄ Ä¯ butÄ , kuriame buvo žmonÄs, o po to panaudojant peilį bei kirvį. Tokio normalios psichikos kaltinamojo elgesio priežastimi, kolegijos nuomone, buvo jo apsvaigimas nuo alkoholio. Be to, liudytoja K. Ž. parodÄ, kad iÅ¡gÄrÄs R. Z. pasidarÄ agresyvus. Pats kaltinamasis nurodÄ manÄ s, kad girtumas neturÄjo įtakos jo elgesiui, taÄiau kartu paaiÅ¡kino, jog nežino, kaip tokioje situacijoje bÅ«tų pasielgÄs bÅ«damas blaivus.Skirdama bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam R.
Z. kolegija vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmÄs skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmÄs skyrimo tikslais. Kolegija atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. Z. padarÄ dvi nusikalstamas veikas â nesunkų nusikaltimÄ (BK 284 str. 1 d., 11 str. 3 d.) ir veikdamas netiesiogine tyÄia padarÄ labai sunkų nusikaltimÄ (BK 129 str. 2 d. 8 p., 11 str. 6 d.), sukÄlusį negrÄ Å¾inamus padarinius â žmogaus mirtį, ir ypatingÄ Å¾alÄ visuomenei. Parinkdama bausmių dydžius kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas kolegija įvertina tai, kad byloje nustatyta viena jo atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ, lengvinanÄių jo atsakomybÄ aplinkybių nÄra, kad kaltinamasis ne kartÄ baustas administracine tvarka (3 t., 24â26 b. l.), nors Pakruojo rajono savivaldybÄs administracijos Pakruojo seniÅ«nija jo atžvilgiu nusiskundimų nÄra gavusi (3 t., 30 b. l.).
Kolegija atkreipia dÄmesį, kad R. Z. anksÄiau jau ne kartÄ buvo teistas už tyÄinius nusikaltimus (2 t., 169â173, 176â194 b. l., 3 t., 1â23 b. l.), taip pat ir už tyÄinį nužudymÄ (2002-02-05 Å iaulių apygardos teismo pagal 1961 m. BK 104 str.), ir, neiÅ¡nykus teistumui, praÄjus vos dviem mÄnesiams nuo paskutinio teistumo, vÄl padarÄ dvi tyÄines nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena yra labai sunkus nusikaltimas, dÄl ko jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), ir kas neigiamai apibÅ«dina R.
Z. asmenį, byloja apie jo pavojingumÄ visuomenei, liudija apie tai, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dÄl jau susiformavusių jo antivisuomeninių nuostatų, ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad anksÄiau taikytos bausmÄs jam pozityvaus poveikio nepadarÄ, tai jam nebuvo pakankamas įspÄjimas ir nesulaikÄ jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.Atsižvelgusi į iÅ¡dÄstytų aplinkybių, daranÄių įtakÄ kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, buvimÄ , minÄtus neigiamai kaltinamojo asmenybÄ apibÅ«dinanÄius duomenis, kolegija mano, kad BK 41 str. nurodyti bausmÄs tikslai kaltinamojo R.
Z. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už labai sunkų nusikaltimÄ terminuoto laisvÄs atÄmimo bausmÄ, didesnÄ už BK 129 str. 2 d. sankcijoje nustatytÄ tokios bausmÄs vidurkį (vidurkis 14 m.), o už nesunkų nusikaltimÄ â laisvÄs atÄmimÄ , savo dydžiu artimÄ Ä¯statymo sankcijoje numatytam tokios bausmÄs vidurkiui (vidurkis 1 m. 1 mÄn. 15 d.). Kaltinamojo R. Z. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ , todÄl už atskiras nusikalstamas veikas jam paskirtos bausmÄs bendrinamos bausmių apÄmimo bÅ«du, t. y. griežtesne bausme apimant Å¡velnesnÄ bausmÄ (BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p.).
Kaip minÄta, kaltinamasis R. Z. anksÄiau yra teistas už tyÄinius nusikaltimus, iÅ¡ jų tris kartus jau bÅ«damas pilnameÄiu, dÄl jis laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Taip pat jis yra teistas ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ ir vÄl padarÄ du tyÄinius nusikaltimus, iÅ¡ kurių vienas â nužudymas â yra labai sunkus. Kaltinamojo anksÄiau padarytų nusikaltimų (nusikaltimai nuosavybei bei žmogaus sveikatai) ir naujai padarytų nusikaltimų derinys sukuria pavojingo nusikaltimų recidyvo situacijÄ .
TodÄl kolegija, atsižvelgusi į kaltinamojo naujai padarytų nusikaltimų pavojingumÄ bei jo asmenybÄ, daro iÅ¡vadÄ , kad R. Z. kelia padidintÄ pavojingumÄ visuomenei ir pripažįsta jį pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d. 1 p., 2 p.).Ikiteisminio tyrimo metu nukentÄjusioji I. B. pripažinta civiline ieÅ¡kove dÄl 2665,32 Lt turtinÄs ir 150000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo, nukentÄjusysis A. M. pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu dÄl 80 Lt turtinÄs ir 10000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo (1 t., 154â158, 175 b. l., 2 t., 23, 25â26 b. l.).
Teisiamojo posÄdžio metu nukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ I. B. kelis kartus patikslino savo civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o priteisti jai 10600,99 Lt turtinÄs ir 142200 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo (3 t., 115â117 b. l., 4 t., 13â14, 23, 29, 83 b. l.). Teisiamojo posÄdžio metu civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kÄ nukentÄjusysis L. B. (3 t., 114 b. l.), kuris vÄliau patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu (3 t., 202 b. l.) praÅ¡o priteisti jam 5150 Lt turtinÄs ir 150000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo.
TeisÄjų kolegija, nustaÄiusi, kad tarp kaltinamojo R. Z. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, sprendžia, kad turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dÄl civilinių ieÅ¡kinių patenkinimo (BPK 115 str.). Byloje esantys nukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų I. B. ir L. B. pateikti mokÄjimo dokumentai pareiÅ¡kiant civilinius ieÅ¡kinius ir vÄliau juos tikslinant (1 t., 159â171 b. l., 3 t., 18â152, 203 b. l., 4 t., 15â21, 24â28, 74â82, 84â89 b. l.) pagrindžia praÅ¡omų priteisti turtinių žalų sumÄ , kuriÄ sudaro laidojimo ir kapo sutvarkymo iÅ¡laidos, kelionÄs iÅ¡laidos, vaistai (iÅ¡laidos, susijusios su sveikatos grÄ Å¾inimu), kitos iÅ¡laidos (bylos kopijų darymas).
TodÄl civiliniai ieÅ¡kiniai dÄl Å¡ių turÄtų iÅ¡laidų atlyginimo (civilinei ieÅ¡kovei I. B. sumažinus praÅ¡omos priteisti sumos dydį atsižvelgiant į gautÄ laidojimo paÅ¡alpÄ â 1040 Lt â ir kompensacijÄ iÅ¡ NukentÄjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo â 520 Lt) tenkinami. TaÄiau kolegija netenkina nukentÄjusiosios I. B. civilinio ieÅ¡kinio dalies â 1425 Lt â dÄl turtinÄs žalos atlyginimo už turÄtas iÅ¡laidas mirimo metinÄms paminÄti (4 t., 89 b. l.), kadangi tai nÄra laidojimo iÅ¡laidos.
Kaip jau minÄta, nukentÄjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. M. pareiÅ¡kÄ civilinį ieÅ¡kinį dÄl 80 Lt turtinÄs žalos atlyginimo, taÄiau jokių ieÅ¡kinio dydį patvirtinanÄių dokumentų ar kitų įrodymų teismui nepateikÄ ir nurodÄ jų neturintis. TodÄl A. M. civilinis ieÅ¡kinys dÄl turtinÄs žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas (BPK 115 str. 1 d.). Atlygintinos neturtinÄs žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todÄl sprÄsdama šį klausimÄ kolegija vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.
įtvirtintais neturtinÄs žalos piniginio įvertinimo kriterijais, leidžianÄiais konkreÄioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ . Esminis neturtinÄs žalos atlyginimo kriterijus gyvybÄs atÄmimo atveju yra žalos padariniai ir dÄl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. NatÅ«ralu, kad nukentÄjusieji I. B. ir L. B. dÄl sÅ«naus nužudymo patyrÄ psichinį stresÄ ir labai didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. laikomi neturtine žala, iÅ¡reikÅ¡ta pinigais.
Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nukentÄjusiajai I. B. sukrÄtimas dÄl sÅ«naus mirties buvo toks stiprus, kad net teko skubiai kreiptis į medikus (1 t., 168â171 b. l.). VÄliau nukentÄjusiajai atsirado emocinÄs depresijos požymių, dÄl kurių ji iki Å¡iol jauÄia didžiulį liÅ«desį, nerimÄ ir apmaudÄ . NukentÄjusioji civiliniame ieÅ¡kinyje nurodo, kad ji patyrÄ didelÄ dvasinÄ traumÄ , skausmingÄ netekties jausmÄ , sÄ lygojusį teigiamų emocijų praradimÄ , liÅ«desį, ilgesį bei kitas stiprias neigiama emocine prasme neturtinio pobÅ«džio pasekmes, suprastÄjo jos gyvenimo kokybÄ, nes sunkiai pakeliamas skausmas dÄl sÅ«naus mirties neleidžia jai grįžti į anksÄiau buvusiÄ normaliÄ ir įprastÄ gyvenimo kasdienybÄ.
NukentÄjusysis L. B. paaiÅ¡kino, po sÅ«naus mirties labai pablogÄjo jo sveikata, kad iÅ¡gyvenimai ir patirtas stresas dÄl sÅ«naus netekties jam bus iki gyvenimo pabaigos. Civiliniame ieÅ¡kinyje L. B. nurodÄ, kad tarp jo ir nužudyto sÅ«naus buvo stiprus dvasinis ryÅ¡ys, ir nors jie pastaruoju metu gyveno skirtingose vietovÄse, taÄiau nuolat bendravo ryÅ¡io priemonÄmis, susitikÄ praleisdavo laisvalaikį. Kolegijai nekelia abejonių tai, kad sÅ«naus netektis byloje nustatytomis aplinkybÄmis sukÄlÄ I.
B. ir L. B. dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrÄtimÄ ir emocinį stresÄ , ir tai turi bÅ«ti atlyginta.ŽalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtis taip pat yra vienas iÅ¡ kriterijų, galinÄių turÄti įtakos nustatomam neturtinÄs žalos atlyginimo dydžiui. Kaltinamasis R. Z. iki sulaikymo niekur nedirbo ir byloje nÄra jokių duomenų apie kaltinamojo R. Z. turimÄ turtÄ . TaÄiau Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktikÄ , ne kartÄ yra nurodÄs, kad žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtis sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinÄs žalos dydį.
Remdamasi susiklosÄiusia teismų praktika tokios kategorijos bylose už analogiÅ¡kas veikas, nukentÄjusiųjų I. B. ir L. B. patirti dvasiniai sukrÄtimai ir iÅ¡gyvenimai dÄl sÅ«naus mirties vertinti 100000 Lt neturtinÄs žalos dydžio suma kiekvienam iÅ¡ jų. TodÄl nukentÄjusiųjų pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo tenkinami iÅ¡ dalies (nukentÄjusiajai I. B. sumažinus priteisiamos sumos dydį 7800 Lt â kompensacija iÅ¡ NukentÄjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo).
NukentÄjusysis A. M. praÅ¡o priteisti jam 10000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo. Kolegija sutinka, kad nukentÄjusysis A. M. dÄl chuliganiÅ¡kų kaltinamojo veiksmų prieÅ¡ jį (A. M.) patyrÄ stresÄ ir neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, taÄiau praÅ¡omas priteisti neturtinÄs žalos dydis nÄra adekvatus padarytai nusikalstamai veikai. Kolegija sprendžia, kad nukentÄjusiojo A. M. patirti dvasiniai sukrÄtimai (byloje nustatyta, kad fiziniai sužalojimai kaltinamojo veiksmais nukentÄjusiajam nepadaryti) byloje nustatytomis aplinkybÄmis, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (CK 6.250 str.), vertintini 2000 Lt dydžio suma.
TodÄl nukentÄjusiojo A. M. civilinis ieÅ¡kinys dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies. Å iaulių teritorinÄs liginių kasos civilinis ieÅ¡kinys (1 t., 142â143 b. l.) yra pagrįstas ir tenkinamas visiÅ¡kai (BPK 115 str.), kadangi E. B., nukentÄjusiojo nuo kaltinamojo R. Z. padaryto tyÄinio nusikaltimo, gydymas kainavo 2924,81 Lt (1 t., 144 b. l.). NukentÄjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai I. B. ir L. B. praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo atstovavimo iÅ¡laidas. Kaip matyti iÅ¡ pinigų priÄmimo kvitų Nr. 668995, Nr. 668988 ir Nr. 668989 (4 t., 22, 30â31 b. l.), I.
B. ir L. B. už advokato paslaugas sumokÄjo po 1250 Lt. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., nurodytos nukentÄjusiųjų iÅ¡laidos, turÄtos byloje dalyvavusio advokato paslaugoms apmokÄti, iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ kaltinamojo R. Z.. Pagal BPK 103 str. 6 p. proceso iÅ¡laidas sudaro ir kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisÄjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. BPK 105 str. 1 d. nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas vertÄjui.
IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos teismo ekspertizÄs centre ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre atliktų tyrimų vertÄ yra 2280,22 Lt (855,08+292,34+1132,80, 1 t., 70, 83, 87 b. l.). Å ias iÅ¡laidas kolegija pripažįsta proceso iÅ¡laidomis ir priteisia iÅ¡ kaltinamojo.Daiktai, turintys reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti â peilis su dalimi geležtÄs, esantis VTMT tyrimo objektų priimamajame (4 t., 40 b. l.), kirvis, akmuo, tepinÄlis, kraujo ir seilių pavyzdžiai, R.
Z. bridžiai ir batai, perduoti teismui kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisÄjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Daiktai, turintys reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti â E. B. vyriÅ¡kos raudonos spalvos kelnaitÄs, 1 pora kojinių, laikrodis su apyranke, Å¡ortai, sportiniai batai, perduoti teismui kartu su byla, E. B. džemperis, marÅ¡kinÄliai, esantys VTMT tyrimo objektų priimamajame (4 t., 40 b. l.), nuosprendžiui įsiteisÄjus grÄ Å¾intini nukentÄjusiajai I. B., du peiliai, perduoti teismui kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisÄjus grÄ Å¾intini R.
Z. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.). Daiktų paÄmimo metu iÅ¡ kaltinamojo R. Z. paimti pinigai â 15 Lt, kurie perduoti laikinai saugoti Å iaulių apskrities VPK Pakruojo r. PK VieÅ¡osios policijos skyriaus patrulių bÅ«rio pareigÅ«nui ( 2 t., 111 b. l.). Kadangi byloje yra pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai, jų užtikrinimui minÄtiems kaltinamajam priklausantiems pinigams taikytinas laikinas nuosavybÄs teisÄs apribojimas (BPK 151 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297â299, 301â305, 307 straipsniais, kolegija n u s p r e n d ž i a :
R. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p. ir jam paskirti:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. laisvÄs atÄmimÄ 1 metams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 8 p. laisvÄs atÄmimÄ 18 metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apÄmimo bÅ«du ir R. Z. paskirti galutinÄ subendrintÄ bausmÄ â laisvÄs atÄmimÄ 18 (aÅ¡tuoniolikai) metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmÄs laikÄ R. Z. įskaityti sulaikyme bei suÄmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2012 m. rugpjÅ«Äio 3 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. BausmÄ paskirti atlikti pataisos namuose.BausmÄs pradžiÄ skaiÄiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos â 2013 m. spalio 8 d.KardomÄ jÄ priemonÄ iki nuosprendžio įsiteisÄjimo R. Z. palikti tÄ paÄiÄ â suÄmimÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 d.
R. Z. pripažinti pavojingu recidyvistu. Priteisti iÅ¡ R. Z.:nukentÄjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei I. B. 7925,99 Lt turtinÄs ir 92200 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo, 1250 Lt iÅ¡laidų advokato, kuris dalyvavo kaip nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti; nukentÄjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui L. B. 5150 Lt turtinÄs ir 100000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo, 1250 Lt iÅ¡laidų advokato, kuris dalyvavo kaip nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti; nukentÄjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A.
M. 2000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo;Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2924,81 Lt E. B. gydymo iÅ¡laidų; valstybei 2280,22 Lt proceso iÅ¡laidų.                 NukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. M. civilinį ieÅ¡kinį dÄl turtinÄs žalos (80 Lt) atlyginimo atmesti.Daiktus, turinÄius reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti â peilį su dalimi geležtÄs, esantį VTMT tyrimo objektų priimamajame (4 t., 40 b. l.), kirvį, akmenį, tepinÄlį, kraujo ir seilių pavyzdžius, R.
Z. bridžius ir batus, perduotus teismui kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisÄjus sunaikinti. Daiktus, turinÄius reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti â E. B. vyriÅ¡kas raudonos spalvos kelnaites, 1 porÄ kojinių, laikrodį su apyranke, Å¡ortus, sportinius batus, perduotus teismui kartu su byla, E. B. džemperį, marÅ¡kinÄlius, esanÄius VTMT tyrimo objektų priimamajame (4 t., 40 b. l.), nuosprendžiui įsiteisÄjus grÄ Å¾inti nukentÄjusiajai I. B., du peilius, perduotus teismui kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisÄjus grÄ Å¾inti R.
Z.. LaikmenÄ su garso įraÅ¡ais palikti byloje. Pinigams â 15 Lt, saugomiems Å iaulių apskrities VPK Pakruojo r. PK , taikyti laikinÄ jį nuosavybÄs teisių apribojimÄ civilinių ieÅ¡kinių užtikrinimui. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam R. Z. nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Kolegijos pirmininkÄ                                                                                      NijolÄ MatuzeviÄienÄ TeisÄjos                                                                                                         Irena IvanovienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Virginija ŽindulienÄ