Legislator Case Law & Legislation
13af37f3-9fee-485e-abbf-53b458c41eb0 AI generated

13af37f3-9fee-485e-abbf-53b458c41eb0 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 13af37f3-9fee-485e-abbf-53b458c41eb0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                    Šiauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Laisvės Aleknavičienės, kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Vytauto Kursevičiaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo IÄ® „V. K. transporto įmonė“ apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-74-674/2013 pagal ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovui IÄ® „V.

Legislator headnote

AI generated

13af37f3-9fee-485e-abbf-53b458c41eb0 · Å iaulių apygardos teismas: Atsakovas pagal SusitarimÄ ir PatvirtinimÄ turėjo sumokėti iÅ¡ viso 136682,35 Lt dydžio draudimo įmokų įsiskolinimÄ , o sumokėjo – 69150,50 Lt. Teismas laikė, kad 69150,50 Lt suma buvo sumokėta pagal tas įmokų įsiskolinimo dalis, kurias reikėjo sumokėti pagal SusitarimÄ ir pagal PatvirtinimÄ 2009-04-10 ir 2009-04-15 terminais, o iÅ¡ jų, 2009-05-04 sumokėta 12096,50 Lt suma buvo skirta 2009-04-15 dienos Susitarime numatytai įmokai sumokėti. Teismas nurodė, kad atsakovo 2009-05-04 atliktu 12096,50 Lt mokėjimu negalėjo bÅ«ti padengta 2009-05-15 dienos Patvirtinime numatyta įmoka, kadangi dar nebuvo sumokėtos 2009-04-15 dienos Susitarime numatytos įmokos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                                                        Pranešėja L. Aleknavičienė                                                      Civilinė byla Nr. 2A-435-124/2013Teisėja A.

Petkevičienė                                              Teisminio proceso Nr.2-36-3-00402-2012-5 Procesinio sprendimo kategorija 35.5;73.2.61;121.18 (S)                                                                           ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                  2013 m. spalio 3 d.

                    Šiauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Laisvės Aleknavičienės, kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Vytauto Kursevičiaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo IÄ® „V. K. transporto įmonė“ apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-74-674/2013 pagal ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovui IÄ® „V.

K. transporto įmonė“, trečiajam asmeniui V. V. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo, ir             n u s t a t ė :                                                                  I. Ginčo esmė Pareikštu ieškiniu ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ (1 t., 2–5 b. l.) prašė priteisti iš atsakovo IĮ „V. K. transporto įmonė“46 188,32 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis, CK 6.210 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovas IĮ „V. K. transporto įmonė 2008 m. rugpjūčio 18 d. sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS Nr. 01 7035844, kuria buvo apdrausta automobilio DAF FTXF 95.430, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2009m. gegužės 7d. Dž. Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinėje karalystėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas nukentėjusios K. D. automobilis, sugadinta kelio infrastruktūra.

Dėl įvykusio eismo įvykio ieÅ¡kovas 2011m. kovo 28 d.ir 2011m. gegužės 31 d. iÅ¡mokėjo 46 188,32 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . Kadangi atsakovas nustatyta tvarka nebuvo sumokėjęs automobilio draudimo įmokų, tai UAB DK „PZU Lietuva“ 2011-04-13 ir 2011-06-11 pateikė atsakovui pretenzijas, kuriomis pareikalavo iki 2011m, gegužės 01 ir 2011 liepos 09 atsakovo atlyginti žalÄ â€“ 46 188,32 Lt. Atsakovas į pretenzijÄ nereagavo ir nurodytos sumos ieÅ¡kovui nesumokėjo.Atsakovas IÄ® „V.

K. transporto įmonė“ atsiliepime į ieÅ¡kinį (1 t., 60–66 b. l.) su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad Å¡alys sudarė SusitarimÄ Â bei PatvirtinimÄ prie Å¡io susitarimo dėl įmokų įsiskolinimų pagal draudimo sutartis iÅ¡dėstymo. Mano, kad atsakovas tinkamai įvykdė Patvirtinimo 2.1. punkte prisiimtus piniginius įsipareigojimus, nepraleisdamas terminų sumokėjo Å¡iame dokumente nurodytÄ sumÄ 64 107 Lt pagal privalomojo draudimo sutartis, ieÅ¡kovas Å¡ias sumas priėmė, nereiÅ¡kė pretenzijų, todėl įsigaliojo Susitarimas ir jo 4 punkte numatyta sÄ lyga, kad ieÅ¡kovas atsisako bet kokios regreso teisės į atsakovÄ pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis.

Atsakovas, vykdydamas SusitarimÄ , pastebėjo, kad ieÅ¡kovo apskaičiuotos ir Susitarimo 2 punkte nurodytos įsiskolinimo sumos yra neteisingos, 2009 birželio 28 d. kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl jų patikslinimo, tačiau ieÅ¡kovas iki Å¡iol Å¡ių sumų nepatikslino, todėl sudarė kliÅ«tis atsakovui tinkamai ir laiku vykdyti piniginius įsipareigojimus. Atsakovas pagrįstai sustabdė įsiskolinimo mokėjimÄ Â iki tol, kol ieÅ¡kovas pateiks patikslinimÄ . Be to, ieÅ¡kovas atsisakė bendradarbiauti su atsakovu, sudarė kliÅ«tis tinkamai įvykdyti prievoles, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį regreso tvarka, neturėdamas tam pagrindo.

IeÅ¡kovas yra nesÄ Å¾iningas, nes nepaisant gautos draudimo sumos siekia papildomai kompensuoti pilnÄ Å¾alos atlyginimÄ , kas prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo principui, siekia gauti dvigubos naudos –pasilikti gautas draudimo įmokas ir kartu iÅ¡sireikalauti žalos atlyginimÄ . Taip pat yra nesÄ Å¾iningas, nes Susitarimu atsisakė regreso teisės, tačiau reiÅ¡kia    ieÅ¡kinį. Mano, kad draudėjui laiku nesumokėjus įmokos, tačiau jÄ sumokėjus pavėluotai ir draudikui jÄ priėmus, pastarasis praranda teisę susigrÄ Å¾inti iÅ¡ draudėjo sumas, sumokėtas žalai padengti.

Trečiasis asmuo V. V. atsiliepimu į ieÅ¡kinį (2 t., 79–85 b. l.) prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, kad už eismo įvykį yra atsakinga kito lengvojo automobilio valdytoja, o ne jis, vairavęs atsakovo transporto priemonę DAF, todėl ieÅ¡kovui nekilo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo prievolė, o atlikti mokėjimai yra paties ieÅ¡kovo sÄ skaita ir rizika. Nors atsakovas praleido draudimo įmokų sumokėjimo terminÄ , tačiau ieÅ¡kovas pavėluotai sumokėtas įmokas priėmė ir įskaitė, jokių pretenzijų atsakovui nereiÅ¡kė.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad draudėjui (atsakovui) praleidus draudimo įmokos terminÄ , tačiau draudikui jÄ priėmus, draudikas (ieÅ¡kovas) netenka teisės susigrÄ Å¾inti dėl žalos iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas. IeÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai naudojosi savo civilinėmis teisėmis, nebendradarbiavo su atsakovu,dėl ko atsakovas negalėjo tinkamai ir nustatytais terminais įvykdyti susitarimų. IeÅ¡kovas neįrodė, kad 46 188,32 Lt suma buvo panaudota lengvojo automobilio MINI ONE savininkės nuostolių atlyginimui.

Kadangi atsakovas visiÅ¡kai atsiskaitė su ieÅ¡kovu pagal draudimo sutartį, todėl ieÅ¡kovo atgręžtinis reikalavimas į atsakovÄ yra nepagrįstas ir neteisėtas. Jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, ieÅ¡kovo reikalavimas turėtų bÅ«ti mažinamas, atsižvelgiant į netinkamai vykdomas ieÅ¡kovo pareigas dėl draudimo apsaugos sustabdymo, t.y. atsižvelgiant į Ä®statymo 22 straipsnio 2 dalies ir Vyriausybės patvirtintos Žalos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkos nuostatus.                     II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 25 d. sprendimu (2 t., 104 – 111 b. l.) ieÅ¡kinį patenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo IÄ® „V. K. transporto įmonė“ ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ naudai 46188,32 žalos atlyginimÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012-03-29 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 5971,82 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nurodė, kad 2008-08-18 atsakovas ir ieÅ¡kovas sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS Nr. 01 7035844, kuria buvo apdrausta atsakovui priklausančio automobilio „DAF FTXF 95.430“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Tarp Å¡alių susidarė draudimo teisiniai santykiai. Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytais 2009-03-27 Susitarimo Nr. 02-Ū-80/2009 ir 2009-04-10 Patvirtinimo Nr. 01-483 prie Susitarimo Nr. 02-Ū-80/2009 pagrindu tarp Å¡alių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Atsakovas įsipareigojo sumokėti 136682,35 Lt dydžio draudimo įmokų įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui Susitarime ir Patvirtinime nustatytais terminais ir nustatytomis dalimis. Kad Susitarimas ir Patvirtinimas įsigaliotų, atsakovas įsipareigojo sumokėti 64107,00 Lt dydžio nesumokėtų draudimo įmokų pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis įsiskolinimÄ nustatytomis dalimis ir tvarka iki 2009-05-15.

Atsakovas pagal SusitarimÄ ir PatvirtinimÄ turėjo sumokėti iÅ¡ viso 136682,35 Lt dydžio draudimo įmokų įsiskolinimÄ , o sumokėjo – 69150,50 Lt. Teismas laikė, kad 69150,50 Lt suma buvo sumokėta pagal tas įmokų įsiskolinimo dalis, kurias reikėjo sumokėti pagal SusitarimÄ ir pagal PatvirtinimÄ 2009-04-10 ir 2009-04-15 terminais, o iÅ¡ jų, 2009-05-04 sumokėta 12096,50 Lt suma buvo skirta 2009-04-15 dienos Susitarime numatytai įmokai sumokėti. Teismas nurodė, kad atsakovo 2009-05-04 atliktu 12096,50 Lt mokėjimu negalėjo bÅ«ti padengta 2009-05-15 dienos Patvirtinime numatyta įmoka, kadangi dar nebuvo sumokėtos 2009-04-15 dienos Susitarime numatytos įmokos.

Atsakovas 2009-05-15 turėjo dar sumokėti 7053,00 Lt įmokų įsiskolinimo dalį pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jis laiku sumokėjo 7053,00 Lt, todėl Susitarimas Nr. 02-Ū-80/2009 remiantis Pavirtinimu Nr. 01-483 nuo 2009-04-10 dienos neįsigaliojo. Neįsigaliojo ir ieškovo įsipareigojimas atsisakyti regreso teisės pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis.

Nors atsakovas nebuvo sumokėjęs eilinių įmokų pagal draudimo sutartį AYAS Nr. 01 7035844, kai 2009-05-07 įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku nustatytas atsakovo transporto priemonės vairuotojas, ieÅ¡kovas negalėjo atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos, todėl iÅ¡mokėjo 46188,32 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (TPVCAPDÄ® 11 str.6 d.). Atsakovui 2009-05-15 nesumokėjus paskutinės įmokų įsiskolinimo dalies, Susitarimas neįsigaliojo ir atsakovas turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį regreso teise.

IeÅ¡kinį tenkino remiantis TPVCAPDÄ® 11 str.7 dalyje numatyta draudiko teise reikÅ¡ti reikalavimÄ regreso teise reikalauti iÅ¡mokėto žalos atlyginimo, atsakovui tinkamai, laiku neįvykdžius draudimo sutarties.     III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu (2 t., 113–120 b. l.) atsakovas praÅ¡o priimti naujus įrodymus, panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti, o nesant galimybės priimti naujÄ sprendimÄ - bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, taikyti vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Byloje nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų atsakovo vairuotojo V. V. atsakomybę ir kaltę už įvykusį eismo įvykį, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti V. V. atsakingu už eismo įvykį. Pirmos instancijos teismas, pripažindamas vairuotojÄ V. V. atsakingu už 2009 m. gegužės 7d. eismo įvykį, nesirėmė jokiu tai patvirtinančiu dokumentu, todėl ginčijamas sprendimas pagrįstas vien spėliojimais ir prielaidomis.

Trečiojo asmens V. V. 2009 m. spalio 15 d. eismo įvykio aplinkybių paaiÅ¡kinimas ir jo atsiliepimas, nurodo lengvojo automobilio vairuotojos K. D. atsakomybę ir kaltę už padarytÄ eismo įvykį. Nenustatyta, kad vairuotojas V. V. atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų atlikimo egzistuoja pastarojo kaltė, t.y.kad jis sukėlė eismo įvykį ir jo metu atsiradusiÄ turtinę žalÄ . Tokiu bÅ«du pirmos instancijos teismas pažeidė LR CPK 176 str. 1 d., 177 str., 263 str. nuostatas, todėl buvo priimtas byloje surinktiems faktiniams duomenims prieÅ¡taraujantis sprendimas.2.

Pirmos instancijos teismas ginčijame sprendime klaidingai įvertino atsakovo atliktų mokėjimo pavedimų užskaitymÄ Ä¯siskolinimo pagal SusitarimÄ ir PatvirtinimÄ apmokėjimui. Atsakovas, atlikdamas mokėjimo pavedimus, jų mokėjimo paskirtyse aiÅ¡kiai nurodė, kuriems įsiskolinimams padengti jis perveda pinigus, t. y. 50.000,00 Lt įsiskolinimui pagal Susitarimo 2.1. p. pirmÄ eilutę (50.000,00 Lt), 7.054,00 Lt - pagal Patvirtinimo 2.1. p. antrÄ eilutę (7.054,00 Lt), 8.270,06 Lt - pagal Patvirtinimo 2.1. p. trečiÄ eilutę (7.053,00 Lt).

Atsakovas padengė reikalaujamÄ 64.107,00 Lt sumÄ pagal PatvirtinimÄ , reikalingÄ Susitarimo įsigaliojimui.3. Pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai nepaisė atsakovo įmonės buhalterės, kaip liudytojos pateiktų parodymų, kad mokėjimo pavedimai atlikti pagal vėlesnį dokumentÄ â€“ PatvirtinimÄ , o ne SusitarimÄ â€“ kurie tik patvirtina, kad atsakovas mokėjimus atliko tokia tvarka ir paskirtimis, kad įsigaliotų Susitarimas, iÅ¡ kurio kylančius kitus turtinius įsipareigojimus, t. y. įmokų įsiskolinimus pagal kitas draudimo sutartis (Kasko, CMR), atsakovas ketino įvykdyti vėliau.4.

Atsakovas laiku, t. y. 2009 m. gegužės 4 d., sumokėjo Patvirtinimo 2.1. p. nurodytÄ 7.053,00 Lt sumÄ , nes jos padengimo terminas yra 2009 m. gegužės 15 d., ir tokiu bÅ«du nepraleisdamas nustatytų terminų, padengė visÄ 64.107,00 Lt sumÄ , reikalingÄ Susitarimo įsigaliojimui. Taigi, kartu su juo įsigaliojo ieÅ¡kovo atsisakymas nuo regreso teisės pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, įskaitant ir 2008 m. rugpjūčio 18 d. vilkiko DAF valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS Nr. 01 7035844.5.

Ieškovas, reikalaudamas išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo, nepagrindė ir neįrodė, kad jo išmokėtos sumos pasiekė nukentėjusį asmenį (K. D.), kurio turtas buvo sugadintas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė atsiskaitymo grandinės su lengvojo automobilio savininke K. D., ieškovo atgręžtinis reikalavimas atsakovui yra neįrodytas ir nepagrįstas.6. Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovui suraÅ¡ytas 2012 m. kovo 27 d., tačiau tikėtina, kad pirmos instancijos teismui pateiktas daug vėliau nei jo suraÅ¡ymo data, todėl, paaiÅ¡kėjus minėtai aplinkybei, konstatuotina, kad ieÅ¡kovas praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl iÅ¡mokėtų sumų susigrÄ Å¾inimo pateikti.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2 t., 134–138 b. l.) ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodė, kad kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė 2009-10-15 vairuotojo V. V. paaiÅ¡kinimÄ , kuriuo remiasi kaip įrodymu, teigdamas, kad eismo įvykį sukėlė ne jo darbuotojas, o C. D.. Tačiau 2009-10-15 vairuotojo V. V. paaiÅ¡kinimas galėjo bÅ«ti pateiktas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl naujai pateikti įrodymai neturėtų bÅ«ti vertinami. Å iuo atveju yra visi LR CK 6.245 - 6.249 str. numatyti pagrindai, kilti civilinei atsakomybei: neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė ir žala.

Draudikas neturi teisės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo, dėl eismo įvykio buvimo ieÅ¡kovui nekilo jokių abejonių. Eismo įvykio faktÄ pilnai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. 2009-04-10 Patvirtinimo 2 p. nurodyta, kad koreguojamas tik Susitarimo 2.1 p., kiti Susitarimo punktai lieka nepakeisti. Nepakeitus kitų susitarimo nuostatų, apeliantui iÅ¡liko pareiga juos vykdyti. Atitinkamai Å¡is turėjo sutartais terminais apmokėti draudimo įmokų įsiskolinimus pagal kitus Susitarimo 2.2. p., 2.3 p., 2.4 punktus.

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apeliantas lygiagrečiai turėjo vykdyti tiek 2009-04-10 Patvirtinimu pakeistas, tiek ir nepakeistas 2009-03-27 Susitarimo nuostatas.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad nustatyto dydžio pinigines sumas dėl 2009-05-07 eismo įvykio metu padarytos žalos, kuriÄ patyrė nukentėjusioji C. D., jos draudikas „Direct Line” ir rangovas „Enterprise Mouchel” atlygino „InterEurope AG”, o „InterEurope AG” iÅ¡laidas atlygino ieÅ¡kovas iÅ¡mokėdamas 46188,32 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

Tai, kad žala buvo atlyginta draudimo bendrovei „Direct Line” ir draudėjai C. D. patvirtina mokėjimo pavedimas ir sÄ skaitų knyga. Teismas tinkamai vertino pateiktus įrodymus. Senaties termino pradžia turi bÅ«ti laikoma diena, kuomet buvo iÅ¡mokėta antroji ir paskutinė draudimo iÅ¡mokos dalis, t. y. 2011-05-23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo IĮ „V.

K. transporto įmonė“ apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.). Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje sprendžiamas klausimas dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDÄ®) 11 straipsnio 7 dalies nuostatos taikymo klausimas tuo atveju, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku vėluoja sumokėti dalį draudimo įmokos ir per tÄ laikÄ apdraustÄ ja transporto priemone padaroma žala trečiajam asmeniui.

             Dėl draudiko, iÅ¡mokėjusio draudimo iÅ¡mokÄ , teisės reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas Å alys 2008 m. rugpjūčio 18 d. (1 t.8-9 b.l.) sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (AYAS 01 7035844), kuria privalomuoju draudimu apdrausta atsakovo automobilio DAF FTXF 95.430,v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Sutartyje nurodytas jos galiojimas nuo 2008 m. rugsėjo 17 d. iki 2009 m. rugsėjo 16 d.

Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo įmokas sumokėti per 4 kartus – 2008 m. rugsėjo 17d; 2008 gruodžio 17 d.; 2009 kovo 17 d.;2009 m. birželio 17 d, mokant po 1350,00 Lt. Å ios sutarties pagrindu ieÅ¡kovas suteikė draudimo apsaugÄ dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant atsakovui priklausančiÄ transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Atsakovas laiku nesumokėjo draudimo įmokų nustatytais terminais, dėl ko ieÅ¡kovas 2008m.lapkričio 17d. ir 2009m. kovo 05 d. pateikė atsakovui pretenzijas (1t.,18-19 b. l.).2009m. gegužės 7d.

Dž. Britanijos ir Å iaurės Airijos Jungtinėje karalystėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas kito asmens vairuojamas automobilis, sugadinta kelio infrastruktÅ«ra. Dėl įvykusio eismo įvykio atsiradusius nuostolius atlygino ieÅ¡kovas, sumokėdamas 2011m. kovo 28 ir2011m. gegužės 23d. viso 46 188,32 Lt (1 t.,111-14 b. l.)LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau vadinama TPVCAPD įstatymu) 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta draudiko, iÅ¡mokėjusio draudimo iÅ¡mokÄ , teisė reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas, jeigu draudimo sutartis yra galiojanti.

Ar sudaryta sutartis galioja, sprendžiama pagal tai, ar ji nėra niekinė, nuginčyta arba nutraukta. Draudiko teisė reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas pagal TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalį atsiranda, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ir per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPDÄ® 9 straipsnio 3 dalį.

TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta teisinė kompensuojamojo pobÅ«džio sankcija, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui. TPVCAPDÄ® 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ draudikas negali atsisakyti mokėti iÅ¡mokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 6 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v.

UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012). Tai reiÅ¡kia, kad sudarius draudimo sutartį draudimo apsauga galioja ir draudiko prievolės sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui pagal tokiÄ sutartį nepanaikina draudėjo nesumokėjimas draudimo įmokos.Nors ginčo draudimo sutarties 5.2 punkte įtvirtinta nuostata, kad sutartis įsigalioja draudėjui sumokėjus draudimo įmokÄ (arba, jei dėl to susitarta, jos dalį), jei draudimo sutartyje nėra nustatyta kita mokėjimo tvarka, teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡tarauja imperatyviajai teisės normai (TPVCAPD 9 straipsnio 1 dalis), todėl kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ , į nurodytÄ sutarties nuostatÄ neatsižvelgia (CK 6.157 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Agrogimas“ v.

A. B., bylos Nr. 3K-3-442/2011; 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB ,,Cargo and go“, bylos Nr. 3K-3-123/2013; 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB ,,Cargo and go“, bylos Nr. 3K-3-124/2013). Byloje nustatyta, kad atsakovo įmonė yra transporto paslaugas teikianti įmonė, kuri pastoviai sudarinėja transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir kitas transporto priemonių draudimo sutartis(1t., 2t.89 b.l.).Pagal su ieÅ¡kovu sudarytÄ draudimo sutartį draudimo įmokÄ atsakovas turėjo įmokėti draudimo sutarties 1.5.2 p. nustatyta tvarka.

Tačiau atsakovas to neatliko, draudimo įmokos laiku nebuvo sumokėtos. Tokiu bÅ«du atsakovas pažeidė sutarties bei LR CK 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.158 str., 6.987 str. reikalavimus.Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas, bÅ«damas draudiku, sÄ Å¾iningai ir tinkamai vykdė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir garantavo dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, bendradarbiavo su atsakovu, praneÅ¡damas apie nesumokėtas įmokas, jų dydį. 2009 m. kovo 27 d.

Å¡alys sudarė SusitarimÄ Nr. 02-Ū-80/2009, kuriuo, atsižvelgiant į apelianto finansinius sunkumus, susitarė pakeisti draudimo sutarčių mokėjimo terminus ( 1 t., 67-69 b. l.) Vėliau Å¡is susitarimas buvo pakeistas dar vienu susitarimu - 2009-04-10 Patvirtinimu Nr. 01-483, kuriuo buvo aptartos papildomos sÄ lygos dėl 2009-03-27 Susitarimo įsigaliojimo bei dėl tame pačiame susitarime įtvirtintos skolos apmokėjimo tvarkos (1 t., 71-72 b. l.). Susitarimu atsakovas pripažino įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui UAB DK „PZU Lietuva“, tarp jų ir pagal 2008-08-18d. draudimo sutartį (Susitarimo 1.3 punktas); buvo suderinti skolos sumų sumokėjimo terminai ir sumos (Susitarimo 2 punktas).

Susitarimo 1.3 punktas apėmė 33 privalomojo draudimo sutartis (2t.,89 b. l.). IÅ¡ nurodyto Susitarimo 4 punkto taip pat matyti, kad Å¡alys susitarė, jog nustatytais terminais sumokėjus jame nurodytas sumas, ieÅ¡kovas (draudimo bendrovė) neturės pretenzijų atsakovui dėl skolų už nurodytas draudimo sutartis bei ieÅ¡kovas atsisakys regresinių ieÅ¡kinių atsakovui. 2009-04-10 Patvirtinimo Nr. 01-483 2 punktu Å¡alys sutarė, kad Susitarimas įsigalioja nuo 2009 balandžio 10 d., jeigu atsakovas sumoka įsiskolinimÄ 64.107,00 Lt pagal pradelstas privalomojo draudimo sutartis (1 t. 70-71b.l.).Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl atliktų įmokų užskaitymo, mokėjimo įvykdymo tinkamumo, kas tiesiogiai turi įtakos Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - LR TPVCAPDÄ®) 11 str. 7 d. pasekmių taikymui.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl Susitarimo vykdymo ir atmeta atsakovo argumentus Å¡ioje dalyje. Å ie Susitarimas ir Patvirtinimas apėmė ir ginčo sutarties vykdymÄ , jais Å¡alys pripažino 136 682,35 Lt dydžio draudimo įmokų įsiskolinimÄ pagal apelianto ir ieÅ¡kovo sudarytas draudimo sutartis laikotarpiu nuo 2007.08.01 iki 2009.03.26, kurį apeliantas įsipareigojo sumokėti minėtuose susitarimuose nustatytais terminais ir dalimis. 2009-04-10 Patvirtinime Å¡alys nustatė papildomÄ sÄ lygÄ , nuo kurios įvykdymo priklausė, ar Susitarimas bei Patvirtinimas įsigalios.

Tam, kad Å¡is patvirtinimas įsigaliotų, apeliantas įsipareigojo sumokėti 64 107,00 Lt dydžio draudimo įsiskolinimo dalį trimis dalimis: 1) 50 000 Lt sumÄ iki 2009-04-10; 2) 7054,00 Lt sumÄ iki 2009-04-15; 3) 7053,00 Lt sumÄ iki 2009-05-15. Tiek ieÅ¡kovas, tiek ir apeliantas sutinka, kad 50 000 Lt ir 7054,00 Lt draudimo įmokos buvo sumokėtos laikantis Patvirtinimo 2 punkto nuostatų. IeÅ¡kovas ir apeliantas nesutaria dėl likusios 7053,00 Lt dalies mokėjimo aplinkybių, kurias ginčo Å¡alys vertina skirtingai.

Apelianto teigimu, paskutinę draudimo įmokÄ jis apmokėjo atlikdamas tris mokėjimo pavedimus 12 096,50 Lt sumai ir tokiu bÅ«du visiÅ¡kai įvykdė 2009-04-10 Patvirtinimo 2 punkto nuostatas, todėl įsigaliojo ieÅ¡kovo atsisakymas nuo regreso teisės pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, įskaitant ir 2008 m. rugpjūčio 18 d. vilkiko DAF valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS Nr. 01 7035844, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas reiÅ¡kia regresinį 46.188,32 Lt reikalavimÄ .

Sutiktina su ieÅ¡kovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad apeliantas nepagrįstai visas įmokas sieja tik su 2009-04-10 Patvirtinimo 2 punkte įtvirtintos sÄ lygos vykdymu, ignoruodamas 2009-03-27 Susitarimu prisiimtas sÄ lygas, kurios Patvirtinimu nebuvo keičiamos (Patvirtinimo 5 p.). Nepakeitus kitų susitarimo nuostatų, apeliantui iÅ¡liko pareiga vykdyti tiek pakeistas, tiek nepakeistas kitas 2009-03-27 Susitarimo punktų sÄ lygas. Atitinkamai atsakovas turėjo sutartais terminais apmokėti draudimo įmokų įsiskolinimus pagal kitus Susitarimo punktus, t.y. 2.2, 2.3, 2.4 punktus.

Todėl apelianto pateikti mokėjimo pavedimai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia vien tik 2009-04-10 Patvirtinimo 2 punkte įtvirtintų įmokų apmokėjimo. Kad taip suvokė ir pats apeliantas, patvirtina ir atskirais mokėjimo nurodymais apelianto sumokėtos sumos, t.y. atitinkamai 2009-05-04 mokėjimo nurodymu Nr. 1695 (1t.,b.l.74) apeliantas sumokėjo 8270,06 Lt(kas atitinka pagal SusitarimÄ Nr. 02-11-80/2009 2009-04-15-tai dienai mokėtinos skolos dydį 2.2 punkto1 eilutė), 2009-05-04 mokėjimo nurodymu Nr. 1697 (1t.,b. l.75) sumokėta 2374,15 Lt suma atitinka Susitarimo 2.3 punkto 1-os eilutės nustatytos įmokos dydį, kuris turėjo bÅ«ti sumokėtas 2009-04-15d.;2009-05-04 mokėjimo nurodymu Nr. 1698(1t.,b. l.76) sumokėta 1452,29 Lt suma atitinka Susitarimo 2.4 punkto 1-os eilutės nustatytos įmokos dydį, kuri turėjo bÅ«ti sumokėta 2009-04-15 d.

Taigi iÅ¡ sumokėtų sumų dydžio, kuris visiÅ¡kai atitiko Å¡alių grafike nurodytų įmokų sumas , matosi, kad atsakovas vykdė Susitarimo 2.2,2.3,2.4 p. sÄ lygas.Apeliantas teigia, jog 2009-05-04 dienos atliktuose mokėjimuose Nr.1695,1697,1698 nurodė mokėjimo paskirtį, nurodydamas mokėjimuose, kad Å¡ias įmokas moka pagal PatvirtinimÄ . Tačiau juose prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nėra nurodyta, pagal kokį punktÄ atsakovas mokėjo skolas, tik nurodoma, kad moka pagal PatvirtinimÄ .

Pagal SusitarimÄ ir PatvirtinimÄ atsakovas turėjo pareigÄ Ä¯vykdyti eilę vienarūšių piniginių prievolių, todėl svarbu nustatyti, kuriÄ iÅ¡ jų įvykdė apeliantas. CK 6.55 straipsnis suteikia skolininkui tokiÄ teisę pareikÅ¡ti, kuriÄ skolÄ jis grÄ Å¾ina, tačiau Å¡i teisė nėra absoliuti. CK 6.55 straipsnio 1dalis numato, kad skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Å iuo atveju ieÅ¡kovas pagrįstai užskaitė įmokas sumokėtas įmokas ankstesniam 2009-04-15 įsiskolinimui padengti (Susitarimo 2.2 1 eilutė,2.3 p.1eilutė,2.4 p.1 eilutė), kurio terminas jau buvo suėjęs, o tuo tarpu Patvirtinimo 2.1 punkte numatytos mokėjimo terminas (2009-05-15 ) dar nebuvo suėjęs. Patvirtinimo 3-iame punkte Å¡alys numatė, kad draudėjui nesilaikant savo įsipareigojimų , draudikas taip pat nevykdys savo įsipareigojimų pagal Å¡iuos Å¡alių pasiraÅ¡ytus dokumentus.Sutiktina su teismo iÅ¡vada, kad pilnai nesumokėjus visų įmokų pagal Å¡alių susitarimÄ , jis neįsigaliojo, todėl ieÅ¡kovas turi regreso teisę reikalauti grÄ Å¾inti draudimo įmokÄ .

Pateikti duomenys patvirtina apie atsakovo neapmokėtas skolas pagal ginčo draudimo sutartį iki eismo įvykio (prijungta civ. byla 1 t., 80 -81 b. l.). Nors apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino liudytojos V. K. parodymus, tačiau jie buvo nekonkretÅ«s, prieÅ¡taringi (1 t., 139 b. l.).Liudytoja parodė, kad ji nepamenanti , pagal kokį dokumentÄ 2009 metais darė pavedimus-pagal susitarimÄ ar pagal patvirtinimÄ (1 t., 133 b. l.) .Pati liudytoja nurodė, kad jai nėra svarbus dokumentų pavadinimas.

Vėlesni parodymai yra daugiau samprotaujamojo pobÅ«džio, nes liudytoja tik samprotavo, kad turėjusi vykdyti pagal paskutinį dokumentÄ . Liudytoja nedetalizavo, kodėl buvo nurodomos konkrečios sumos, jas nurodant net centais. Sutiktina su teismo vertinimu, kad atsižvelgiant į liudytojos tarnybinę priklausomybę, jos asmeninius santykius su atsakovo įmonės vadovu, jos parodymai vertintini kaip subjektyvÅ«s. Teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo pripažįsta nepagrįstais.

Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, įvertino byloje esančius įrodymus, iÅ¡dėstė priimto sprendimo motyvus. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡samiai iÅ¡tirtos bylos teisiniam rezultatui reikÅ¡mingos aplinkybės, kurios nurodytos ir pirmosios instancijos teismo sprendime. Dėl to apeliantas klaidingai teigia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ Ä¯rodymais ir nustatytomis aplinkybėmis procesinį sprendimÄ (LR CPK 263 str.).              Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo teisės              Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl ieÅ¡kovo reikalavimo teisės neturėjimo, nes ieÅ¡kovas neįrodė atsiskaitymo grandinės su lengvojo automobilio savininke C.

D.Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad nustatyto dydžio pinigines sumas dėl 2009-05-07 eismo įvykio metu padarytos žalos, kuriÄ patyrė nukentėjusioji C. D., jos draudikas „Direct Line" ir rangovas „Enterprise Mouchel" atlygino „InterEurope AG", o Å¡iai-iÅ¡laidas atlygino ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėdamas 46188,32 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (1 t., 12,14,24-25,234-35 b. l.). Žalos atlyginimo faktÄ draudimo bendrovei „Direct Line" ir draudėjai C. D. patvirtina mokėjimo pavedimas (1 t. 125 b. 1.) ir sÄ skaitų knyga (2 t. 4 b. 1.), iÅ¡ kurios matyti, kad 5951,13 £ buvo iÅ¡mokėta „Direct Line" ir 100 £ buvo iÅ¡mokėta C.

D.. IÅ¡laidų atlyginimÄ rangovui „Enterprise Mouchel" patvirtina 2012-06-20 elektroninis laiÅ¡kas bei jo vertimas (2 t. 5-8 b. L), kuriame Å¡i įmonė patvirtina, kad „Enterprise Mouchel" gavo 3493,45 £ apmokėjimÄ . Å ie įrodymai nurodyti, aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime. Sprendime nurodyti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiesiems asmenims bei už žalos administravimÄ buvo iÅ¡mokėta 13377,06 Eur( 46 188,32 Lt).Vadovaujantis LR CK 6.280 str. 1 d., LR TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. bei LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 64 p., ieÅ¡kovas turi į draudėjÄ regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę 46 188,32 Lt sumai, nes eismo įvykio dienÄ apeliantui galiojo draudiminė apsauga pagal draudimo sutartį, tačiau nustatyto dydžio draudimo įmoka laiku sumokėta nebuvo.

Dėl atsakomybės už eismo įvykį CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Bylos duomenimis dėl žalos, padarytos 2009-05-07 eismo įvykyje, jÄ patyrė nukentėjusioji C. D., kuriai žalÄ atlygino jos draudikas „Direct Line“ bei patyrė rangovas „Enterpise Mouchel“, Å¡iems asmenims žalÄ atlygino ieÅ¡kovo atstovas Airijos ir Didžiosios Britanijos Jungtinėje karalystėje, iÅ¡mokėdamas 46 188,32 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

Byloje nustatyta, kad dėl autoįvykio buvo apgadintas ne tik automobilis, bet ir kelio infrastruktÅ«ra. IeÅ¡kovas Å¡iÄ sumÄ sumokėjo atstovui užsienio valstybėje. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija jo vairuotojo atsakomybę už autoįvykį, remdamasis savo vairuotojo, t.y. trečiojo asmens V. V. paaiÅ¡kinimu. Pastarasis įrodymas vertintinas kaip naujas įrodymas, pateiktas apeliacinei instancijai, kuris galėjo bÅ«ti pateiktas anksčiau , bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes tam nebuvo jokių kliūčių, todėl Å¡is paaiÅ¡kinimas nebegali bÅ«ti vertinamas.

Be to Å¡is paaiÅ¡kinimas vertintinas kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens paaiÅ¡kinimas, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės.IeÅ¡kovas tvirtina, kad draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta, neįsitikinus, jog įvyko draudiminis įvykis. Nors byloje nėra pateikta policijos tyrimo medžiaga, tačiau pats atsakovas visÄ teisminio nagrinėjimo laikÄ pripažino, kad dėl įvykio kaltu buvo pripažintas jų vairuotojas (1 t.60,99,101 b. l.).Eismo įvykiui taikoma Didžiosios Britanijos teisė. Byloje esantys įrodymai patvirtina visas bÅ«tinas atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas, tarp jų neteisėtus atsakovo darbuotojo veiksmus bei kaltę (CK 6.245-6.249 straipsniai).Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs ir tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus (tarp jų ir eismo įvykio aplinkybių apraÅ¡ymÄ ), turėjo pagrindo teigti, jog dėl atsakovo darbuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nepataisomai apgadintas nukentėjusios automobilis, kelio infrastruktÅ«ra ( CK 6.246-6.249 straipsniai).Trečiojo asmens neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė jo neatsargumu, nes nesiimdamas visų bÅ«tinų saugumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ir jų turto saugumui, kliudė greta važiavusį lengvÄ jį automobilį „MINI ONE", v/n LA03DSK, kuris po smÅ«gio apsisuko, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį (1t., 37 b. l.).

Taigi, apelianto darbuotojo neteisėti veiksmai Å¡iuo atveju siejami su kelių eismo taisyklių pažeidimu, nulėmusiu kitam asmeniui priklausančio turto sugadinimÄ . LR CK 6.248 str. 2 d. nurodyta, kad asmens kaltė gali pasireikÅ¡ti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu. Å iuo atveju kaltė pasireiÅ¡kė neatsargumu. Taigi nėra pagrindo teigti, kad nebuvo nustatyti apelianto darbuotojo V. V. neteisėti veiksmai ir kaltė ir kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas vien spėliojimais ir prielaidomis.

IeÅ¡kovui turint byloje nurodytÄ medžiagÄ apie eismo įvykį bei žalos dydį nekilo abejonių. Be to Å¡ias aplinkybes užsienio valstybėje tyrė ir ieÅ¡kovo atstovas užsienio valstybėje. Atsakovas, elgdamasis kaip protingai rÅ«pestingas ir atidus asmuo, turėjo pasidomėti dėl nustatytų eismo įvykio aplinkybių, tarp jų kalto asmens bei padarytos žalos, o nesutikdamas su Å¡ių aplinkybių vertinimu, jas ginčyti. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas atliko nurodytus veiksmus ar kad Å¡iuo metu vyksta ginčas dėl Didžiojoje Britanijoje nustatytų aplinkybių.

Pažymėtina, kad atsakovo savo kaltės neigimas atsirado, įtraukus į bylÄ trečiuoju asmeniu atsakovo vairuotojÄ V. V.. Atsakovas neginčijo vairuotojo kaltės, žalos dydžio ir gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo 2011-04-13 ir 2011-06-21 d. pretenzijas dėl žalos (1 t., 15-16 b. l.).Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atsakomybės pagrindas yra ne eismo įvykio, kuriuo padaryta žalos nukentėjusiajam, sukėlimas, o jo, kaip transporto priemonės savininko, pareigos laiku sumokėti draudimo įmokas, vykdyti draudimo sutartį nevykdymas, ir kad Å¡i pareiga įtvirtinta ne deliktinę atsakomybę nustatančiose CK normose, o draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose (konkrečiai – TPVCAPDÄ®).

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino reiÅ¡kiant regresinį reikalavimÄ Apeliantas kelia ieÅ¡kinio senaties klausimÄ ir teigia, kad ieÅ¡kovas jį praleido, su kuo teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad šį klausimÄ apeliantas iÅ¡kėlė tik apeliaciniame skunde.Transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemoje pirmiausia dalyvauja draudikas ir draudėjas,, sudantys privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudėjas, sudarydamas tokiÄ sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus.

Be draudimo įmokos mokėjimo, jis taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visÄ jam prieinamÄ ir draudikui reikalingÄ informacijÄ . Draudėjas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantijÄ , kad jam sukėlus eismo įvykį jo sukelta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį.

Draudėjas nesirÅ«pina, kaip ir kokiu bÅ«du draudikas atlygins žalÄ už eismo įvykį, įvykusį ne toje valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, arba tuo atveju, jei eismo įvykio metu jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje nukentėtų asmuo iÅ¡ kitos ES valstybės narės; Å¡ios žalos administravimas ir atlyginimas yra draudiko pareiga. Tačiau tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisę reikalauti atlyginti žalÄ (grÄ Å¾inti dalį draudimo iÅ¡mokos) iÅ¡ draudėjo.Nagrinėjamoje byloje susiklostė bÅ«tent tokia situacija – draudiko korespondentas administravo ir atlygino žalÄ pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuriÄ ieÅ¡kovas sudarė su apeliantu; draudiko korespondentui Jungtinėje Karalystėje atlikus žalos administravimo ir atlyginimo veiksmus, ieÅ¡kovas– draudikas ir privalomojo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties Å¡alis – savo korespondentui Jungtinėje Karalystėje pervedė sumÄ , lygiÄ draudimo iÅ¡mokai, taip pat sumokėjo administravimo mokestį korespondentui.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad „InterEurope AG" yra ieÅ¡kovo atstovas Jungtinėje Karalystėje pretenzijoms nagrinėti, kuris ir buvo atsakingas už iÅ¡mokos mokėjimÄ nukentėjusiesiems asmenims, Å¡ias iÅ¡mokas pastarasis iÅ¡mokėjo. CK 1.127 straipsnio, reglamentuojančio ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentÄ , 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o 4 dalyje – kad iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

IeÅ¡kovas reikalavimo teisę į apeliantÄ dėl žalos regreso tvarka atlyginimo įgijo tada, kai pats iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ savo korespondentui (atstovui) užsienio valstybėje „InterEurope AG". Å i iÅ¡moka „InterEurope AG" ieÅ¡kovas mokėjo dviem etapais , t.y. 2011-03-28, antroji - 2011-05-23(1 t.,12-14 b.l.).Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad toks reikalavimas yra kildinamas iÅ¡ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, tai suponuoja, kad Å¡iems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalis) IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2012-03-27 (1 t., 52-53 b. l.), tokiu bÅ«du ieÅ¡kinio senaties ribose, todėl apelianto argumentas dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo nėra nepagrįstas.

Tokį ieÅ¡kinio senaties momento pradžiÄ pripažįsta ir teisminė praktika (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 lapkričio 28 d. nuartis civ. byloje Nr.3K-3-499/2013).   Dėl draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydžio pagrįstumo, civilinės atsakomybės sÄ lygų taikymo Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį teigė, kad ieÅ¡kovas priėmė pradelstas sumokėti draudimo įmokas, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas į atsakovÄ prieÅ¡tarauja civilinės atsakomybės draudimo sutarties tikslui perkelti dėl civilinės atsakomybės kilsiančių neigiamų padarinių kilimo rizikÄ draudikui.

Mano, kad ieÅ¡kovas siekia gauti dvigubÄ turtinę naudÄ iÅ¡ sudarytų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo sutarčių, t.y. pasilikti gautas draudimo įmokas ir kartu iÅ¡sireikalauti žalos atlyginimÄ , kas prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo principui (1 t., 65 b. l.). Draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kuriÄ draudėjas draudimo sutarties sÄ lygomis moka draudikui už draudimo apsaugÄ , draudimo įmokų mokėjimas yra viena draudėjo pareigų.

Ji turi bÅ«ti vykdoma tinkamai, jeigu pažeidžiama sutartimi nustatyta draudimo įmokų mokėjimo tvarka, draudimo įmoka mokama ne laiku ar ne visa, tai kvalifikuojama kaip draudėjo pareigų nevykdymas. Dėl pareigų nevykdymo gali bÅ«ti ribojamos asmens teisės, nutraukiama sutartis, reikalaujama kompensacijų ar nuostolių atlyginimo, delspinigių ir kt. Tokios sankcijos yra nustatytos draudėjui (atsakovui) už pareigos mokėti draudimo įmokÄ pažeidimÄ . Draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t.y. jos turi bÅ«ti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka.

Å ių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas ir tai reiÅ¡kia, kad dalies įmokos sumokėjimas, ar jos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas. Draudikas, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , pagal TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalį turi teisę reikalauti jÄ grÄ Å¾inti, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ir per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPDÄ® 9 straipsnio 3 dalį.

Taigi TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta teisinė kompensuojamojo pobÅ«džio sankcija, kuri taikoma įstatymo ir sutarties pareigas pažeidusiems asmenims. TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko regreso teisė susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas iÅ¡ pavėlavusio sumokėti draudimo įmokas draudėjo negali bÅ«ti netaikoma dėl to, kad draudėjas vėliau priėmė pavėluotai sumokėtas draudimo įmokas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne vienoje Å¡io teismo nutartyje konstatavo, kad TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiÅ¡kinama ir taikoma kartu su TPVCAPDÄ® 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų iÅ¡mokų grÄ Å¾inimas“ 2 dalyje įtvirtintais grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikÅ¡mingais pripažins teismas.

Draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , reikÅ¡mingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v.

UAB „Cargo and go“, bylos Nr. 3K-3-123/2013).Taigi grÄ Å¾intinos draudikui sumos dydis nebÅ«tinai turi sutapti su dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtų draudimo sumų dydžiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymui, svarbus yra nesumokėtos sumos dydis, praleisto mokėjimo termino trukmė, termino praleidimo priežastys, Å¡alių sutartinių įsipareigojimų tęstinumas, Å¡alių elgesys po sutarčių pasiraÅ¡ymo viena kitos atžvilgiu, bendradarbiavimas ir kiti kriterijai.             Vertinant bylos kontekste atsižvelgtina į tai, kad ginčo Å¡alys yra juridiniai asmenys, kur ieÅ¡kovui draudimas yra jo įprasta Å«kinė-komercinė veikla, kuriam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukÅ¡tesni nei vidutiniai atidumo, rÅ«pestingumo, profesionalumo standartai, o atsakovui bendrovės pagrindinė veikla yra transporto paslaugos; krovinių vežimas keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimÄ , ir kt.

Ginčo šalims yra (turi būti) žinomi šios rūšies draudimo tikslas ir jo ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos (neprieštaraujančios imperatyviosioms įstatymo nuostatoms). Atsakovui nesumokėjus pagal ginčo sutartį draudimo įmokų, draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ 200 m,.lapkričio 17d. ir 2009 m. kovo 05 d. pranešė atsakovui nesumokėtų įmokų sumas pagal ginčo sutartį (1t.,18-19 b. l.).Vėliau draudikas pranešė apie laiku nesumokėtas likusias draudimo įmokas visoms apdraustoms transporto priemonėms pagal 36 draudimo sutartis, paruošė Susitarimus 136.682,35 Lt įsiskolinimo sumai (1t.,67-82 b. l.).

IeÅ¡kovo veiksmai, vertintini kaip tinkamas Å¡alių kooperavimosi principo (LR CK 6.38 str.) bei 2004-04-23 LR Draudimo priežiÅ«ros komisijos nutarimu Nr. N-47 patvirtintų Standartinių transporto priemonių 27 p. numatytos pareigos informuoti draudėjÄ dėl nesumokėtų įmokų terminų vėlavimo ir dėl to atsirasiančių pasekmių, numatytų LR TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. įgyvendinimas. Kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovo (draudiko) veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip neteisėti ar nesÄ Å¾iningi kitos draudimo sutarties Å¡alies atžvilgiu, nes tarp Å¡alių sudarytose draudimo sutartyse buvo nurodyta visa draudimo suma už visÄ draudimo laikotarpį, o draudimo įmokos gaunamos iÅ¡ draudėjų, yra pagrindinis draudiko pajamų Å¡altinis, todėl nerÅ«pestingas draudėjų elgesys gali sukelti neigiamus padarinius.

Pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalį, draudėjui netinkamai vykdžius draudimo sutartyje nustatytas pareigas – laiku nemokant draudimo įmokų, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį.              Kolegija atsižvelgia į Å¡alių bendradarbiavimÄ , į atsakovo pastangas įvykdyti sutartį, kad nežiÅ«rint sunkios įmonės finansinės padėties, susidarius dėl Å¡alies ekonominės krizės, atsakovas bendradarbiavimo pasekoje, stengiantis iÅ¡vengti pasekmių, iÅ¡ dalies vykdė savo pareigas, bendradarbiavo su ieÅ¡kovu.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad abi Å¡alis siejo tęstiniai sutartiniai santykiai, 2009 m. tarp Å¡alių buvo sudarytos trisdeÅ¡imt trys transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys, kurių neapmokėta dalis 2009 m balandžio 10 d. sudarė 64 107,00 Lt, viso pagal transporto priemonių draudimo sutartis 136 682,35 Lt (1t., 67-71 b. l.). Teisėjų kolegija įvertintina tai, kad pagal privalomojo draudimo sutartis iki eismo įvykio per trumpÄ laikÄ buvo sumokėta 57 054,00 Lt.

Pagal ginčo sutartį eismo įvykio dienai liko nesumokėta tik 708,91 Lt, kuri ieÅ¡kovo atstovo teigimu buvo sumokėta, sudarius taikos sutartį kitoje civilinėje byloje (1 t., 130 b. l., prijungta civ. byla 1 t.,74, 80 b. l.).              Šios aplinkybės gali bÅ«ti pagrindu mažinti priteistinos žalos dydį 1/3 dalimi. Ä®vertinus bylos faktines aplinkybes, priteistinos žalos dydis mažintinas iki 30792,21 Lt, iÅ¡ dalies pakeičiant teismo sprendimÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai, t.y. ieÅ¡kinys patenkintas 66,67proc.,atmestas 33,33 proc.

Atsižvelgiant į tai, atitinkamai perskirstomos Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 2 dalis, 5 dalis). IeÅ¡kovas už ieÅ¡kinį sumokėjo 1386,00 Lt žyminio mokesčio(1t.,6 b..l) bei patyrė 3436,82 Lt atstovavimo iÅ¡laidų(1 t., 94-95 b.l.,2t.50-51), taip pat 1149 Lt vertimo iÅ¡laidų (1t.,9,17,126 b. l.).IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme turėjo 5971,82 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos, todėl jam priteistina iÅ¡ atsakovo 3981,41 Lt.Atsakovas patyrė 1386 Lt iÅ¡laidas, sumokėdamas žyminį mokestį, paduodant pirmÄ jį apeliacinį skundÄ (2 t,43 b. l.).

Atsakovui priklausanti priteisti bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 461.95 Lt.Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas įskaičius į ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo ieškovo naudai iš viso priteistina 3519,46 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) sudaro 34,76 Lt pirmosios instancijos teisme , kurios proporcingai priteistinos iš šalių valstybei.Apeliacinėje instancijoje atsakovas patyrė 2386 bylinėjimosi išlaidas (2t.12,126-127 b. l.),ieškovas 532,40 Lt (2 t.,139-140 b. l.).Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai atsakovui priteistina 795,25 Lt, ieškovui-354,95 Lt.

Atlikus įskaitymÄ , atsakovui priteistina 440,30 Lt. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :  Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimÄ Â pakeisti iÅ¡ dalies.IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.PriteistÄ iÅ¡ atsakovo IÄ® „V. K. transporto įmonė“ įmonės kodas 172767840 ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“, įmonės kodas 110057869 naudai žalos atlyginimÄ sumažinti nuo 46188,32 Lt iki 30 792,21 Lt (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių septynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų litų 21 ct.), nuo Å¡ios sumos priteisti 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012-03-29 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteistas ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidas sumažinti nuo 5 971,82 Lt iki 3 519,46 Lt (trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų devyniolika litų 46 ct).Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo IÄ® „V.

K. transporto įmonė“ 23,17 Lt(dvideÅ¡imt tris litus 17 ct.), iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ 11,58 Lt (vienuolika litų 58 ct.) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ 440,30 Lt atsakovui IÄ® „V. K. transporto įmonė“ bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje.       Kolegijos pirmininkė                                                                           Laisvė Aleknavičienė                                                                                                                                                                                                                                          Vytautas Kursevičius Teisėjai                                                                                                               Danutė Matiukienė                                                                                                                                                         Â