13aefea6-68da-4adc-b0eb-ae877bd4aa69 · Panevėžio apygardos teismas

                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-209-334/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54383-2015-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 18 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Švitinienės, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Algirdo Gapučio,sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei, gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,nuteistajai R.

T.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios R. T. gynėjo advokato Arnoldo Å ukaičio apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir nubausta:- pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį - vieneriems metams laisvės apribojimo; - pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1883 eurų) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du ir R.

T. paskirta subendrinta bausmė - laisvės apribojimas vieneriems metams ir 50 MGL (1883 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1, 2 ir 3 punktais, R. T. įpareigota be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; įpareigota Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bÅ«ti savo namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jai tai nesusiję su darbu, per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytÄ turtinę - 1600 eurų žalÄ , tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotai darbo biržoje.Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos R.

T. palikta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti.IÅ¡ R. T. priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A. U. 1600 (vienas tÅ«kstantis Å¡eÅ¡i Å¡imtai) eurų turtinei ir 150 (vienas Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt) eurų neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ R. T. priteista 51,26 eurų (penkiasdeÅ¡imt vienas euras 26 ct) proceso iÅ¡laidų valstybės naudai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : Skundžiamu nuosprendžiu R. T. nuteista už tai, kad ji, siekdama apgaule įgyti svetimÄ turtÄ ir iÅ¡vengti turtinės prievolės, bÅ«dama UAB (duomenys neskelbtini) direktore ir žinodama, kad bendrovė neturi lėšų ir negalės atsiskaityti, 2015-08-04, (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudarė su A.

U. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ 2015-08- 04 įsigijo 500 kg medaus, už bendrÄ 1 600 Eur sumÄ , ir su A. U. neatsiskaitė, 2015-08-17 UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, dokumentus bei turtÄ fiktyviai perdavė J. P. - tokiu bÅ«du apgaule įgijo svetimÄ turtÄ ir iÅ¡vengė turtinės prievolės atsiskaityti už bendros 1 600 Eur vertės turtÄ , tuo A. U. padarydama 1 600 Eur turtinę žalÄ . Be to, bÅ«dama UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) direktore ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d.

įst. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį bÅ«dama atsakinga už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , pažeisdama LR įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2015-06-16 iki 2015-08-17 organizavo apgaulingÄ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , o bÅ«tent: pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, kuriame numatyta, kad „ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

2) pateikiama laiku;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“, reikalavimÄ , nes Bendrovės pateikti dokumentai nesusisteminti, nesugrupuoti apskaitos registruose, nepateikti Finansinės atskaitomybės dokumentai bei Pelno mokesčio deklaracija už 2015 m.; 6 straipsnio 2 dalies, kuriame numatyta, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, reikalavimÄ , nes iÅ¡ A.

U. ir kitų nenurodytų asmenų įsigijusi medų, Å¡io medaus įsigijimo neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, gavusi sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už indelius medui supilti, jos neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, įsigijusi 10 vnt. mobilių telefonų ir 12 vnt. SIM kortelių, jų įsigijimo neapskaitė buhalterinėje apskaitoje; 16 straipsnio 1dalies, kuriame nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, reikalavimÄ , nes Bendrovė nepateikė tiriamojo laikotarpio apskaitos registrų; 17 straipsnio, kuriame nurodyta, kad „finansinės ataskaitos sudaromos pagal sÄ skaitų duomenis Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo, VieÅ¡ojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, reikalavimÄ , nes nepateikė Finansinės atskaitomybės dokumentų bei Pelno mokesčio deklaracijos už 2015 metus;

Lietuvos Respublikos Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575) 15 straipsnio 1 dalies, kuriame nurodyta, kad „metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“, reikalavimÄ , nes nepateikė Finansinės atskaitomybės dokumentų už 2015 metus; Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 3 punkto, kuriame nustatyta, kad „pinigai į kasÄ priimami pagal kasos pajamų orderį", reikalavimÄ , nes, gavusi pinigus už turguje parduotÄ medų, neiÅ¡rašė kasos pajamų orderio ir jo neapskaitė buhalterinėje apskaitoje; 4 punkto, kuriame nustatyta, kad „pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį“, bei 5 punkto, kuriame nustatyta, kad „jeigu pinigai iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to Å«kio subjekto darbuotojas, tai nurodomas Å¡io fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta“, reikalavimus, nes, sumokėjus pinigus už kibirėlius medui pilti bei sumokėjus pinigus už iÅ¡ nenustatytų asmenų nupirktÄ medų, nebuvo iÅ¡raÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderiai ir jie neapskaityti buhalterinėje apskaitoje; 10 punkto, kuriame nustatyta, kad „atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimÄ Ä¯rodančiais dokumentais atiduoda į kasÄ , o pinigų priėmimas įforminamas kasos pajamų orderiu“, reikalavimÄ , nes nepateikti kasos pajamų orderiai, kurie bÅ«tų suraÅ¡yti priimant pinigus, gautus pagal darbuotojų G.

M., I. P.-T., A.A., R. O. Pinigų priėmimo kvitus; Pinigų priėmimo ir pinigų iÅ¡mokėjimo kvitų naudojimo, iÅ¡raÅ¡ymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 340, 9 punkto, kuriame nurodyta, kad „ūkio subjektai, naudojantys kvitus kiekinei naudojamų kvitų blankų apskaitai tvarkyti, turi pildyti Pinigų priėmimo ir/arba iÅ¡mokėjimo kvitų blankų apskaitos knygÄ . Kvitų blankų apskaitos knygoje turi bÅ«ti registruojami visi įsigyti (jeigu Å«kio subjektas kvitų blankus gauna iÅ¡ spaustuvės arba dokumentų blankais prekiaujančio Å«kio subjekto), atskaitingiems asmenims iÅ¡duoti, atskaitingų asmenų sunaudoti ir grÄ Å¾inti kvitų blankai.

Kiekviena blankų operacija turi bÅ«ti įraÅ¡oma kvitų blankų apskaitos knygos atskiroje eilutėje“, reikalavimÄ , nes iÅ¡ tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad Bendrovės darbuotojams buvo iÅ¡duoti Pinigų priėmimo kvitai, tačiau tyrimui kvitų blankų apskaitos knyga nepateikta, reikalavimus, - dėl Å¡ių pažeidimų iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini)veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio.Apeliaciniu skundu nuteistosios R. T. gynėjas advokatas A. Å ukaitis praÅ¡o Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį, kuria R.

T. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ nuosprendį, R. T. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). PraÅ¡o Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį, kuria R. T. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pakeisti, jos veikÄ perkvalifikuojant pagal BK 223 straipsnio 1 dalį bei suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.Skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertinant bylos duomenis bei aiÅ¡kinant baudžiamÄ jį įstatymÄ , nesivadovavo baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo procesÄ ir suformuota teismų praktika, todėl teismo sprendimas negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisėtu dėl jame padarytų iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms bei netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

Nurodo, kad teismas nepaÅ¡alintas abejones bei duomenų prieÅ¡taringumÄ vertino R. T. nenaudai, tuo pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principÄ .Teigia, kad dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, teismas suraÅ¡ant nuosprendį, nepaisė BPK 305 straipsnio normų. Nurodo, kad motyvuodamas sukčiavimo R. T. veikoje buvimÄ , kritiÅ¡kai įvertino jos parodymus, neva tai prieÅ¡taraujančius logikos dėsniams bei faktiniams bylos duomenims. Nuteistosios R. T. gynėjas advokatas A. Å ukaitis nurodo, kad nuosprendyje teismo dėstomi samprotavimai nepaneigia R.

T. parodymų apie tyčios sukčiauti jos veiksmuose nebuvimÄ , nes ji nesiekė savo ar kitų asmenų naudai įgyti svetimo A. U. priklausantį turtÄ ir iÅ¡vengti turtinės prievolės. Jis aiÅ¡kina, kad teismas atmesdamas R. T. duotus parodymus, nuosprendyje plačiai iÅ¡dėstydamas kitų asmenų parodymus, kitus bylos duomenis, nenurodė, konkrečių įrodymų, kurie įrodo R. T. kaltę padarius sukčiavimÄ ir apgaule įgijus svetimÄ turtÄ . Be to, skunde teigiama, kad visiÅ¡kai nepagrįsti yra ir nuosprendžio teiginiai apie tai, jog R.

T. fiktyviai perdavė J. P. UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, dokumentus bei turtÄ , nes Å¡is sandoris buvo sudarytas raÅ¡tu, o ant 2015-08-17 perdavimo – priėmimo akto yra R. T. ir J. P. paraÅ¡ai. Šį faktÄ taip pat patvirtino ir liudytojai J. I. bei R. J.. Nuteistosios R. T. gynėjo advokato A. Å ukaičio įsitikinimu, apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis dėl R. T. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį naikintinas ir priimtinas naujas – iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes jos veiksmuose nenustatytas bÅ«tinasis nusikaltimo – sukčiavimo sudėties elementas – svetimo turto įgijimas savo naudai, panaudojant apgaulę.Skunde teigia, kad dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, teismas visiÅ¡kai nevertino R.

T. parodymų apie tai, kad ji neturėjo reikiamų žinių ir jokios patirties tvarkyti įsigytos bendrovės buhalterinę apskaitÄ . Nurodo, kad pagal sudarytÄ apskaitos tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo vesti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ ir pateikti finansinę bei mokestinę atskaitomybę. Nors, pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau 0 Ä®statymas) 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas, tačiau bÅ«tina nustatyti konkrečius nusikalstamus veiksmus (neveikimÄ ), esančius priežastiniame ryÅ¡yje su pasekmėmis, Å¡iuo atveju – su negalėjimu bent iÅ¡ dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio.

Tačiau Å¡iuo atveju konkrečių R. T. veiksmų ar neveikimo teismas nenurodė, tik deklaratyviai nurodė, kad nustatyti Ä®statymo pažeidimai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitÄ rodo, jog R. T. organizavo apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ir tokia veika atitinka BK 222 straipsnio 1 dalį. Nuteistosios R. T. gynėjo advokato A. Å ukaičio manymu, R. T. galėtų atsakyti tik už nepakankamÄ kontrolę tvarkant buhalterinę apskaitÄ , numatytÄ BK 223 straipsnio dalyje, o ne už apgaulingos buhalterinės apskaitos organizavimÄ , nes nenustatyti jokie konkretÅ«s veiksmai, nurodymų davimas, neteisingų duomenų teikimas, dokumentų klastojimas ar pan., kuriuos bÅ«tų galima įvardinti kaip organizavimÄ tų nusikalstamų veiksmų, už kuriuos yra nuteista R.

T.. Tai, kad R. T. neturėjo jokių žinių ir patirties tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitÄ , jai patarinėjo V. P., o buhalterinę apskaitÄ bendrovėje tvarkė apskaitos paslaugas teikianti įmonė pagal sudarytÄ raÅ¡ytinę sutartį, rodo, jog R. T. dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo aplaidžiai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , o ne apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ . Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas, R. T. veika Å¡ioje dalyje perkvalifikuotina iÅ¡ BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį, atitinkamai suÅ¡velninant bausmę.

Nuteistosios R. T. gynėjas advokatas A. Å ukaitis nurodo, kad nors ir sutiktina su bausmės rÅ«Å¡ies - baudos – skyrimu už finansinio pobÅ«džio veikÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad R. T. turi didelių finansinių įsipareigojimų, viena augina ir iÅ¡laiko mažametį sÅ«nų, baudos dydis mažintinas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros (Anykščiai) prokuroras praÅ¡o nuteistosios R. T. gynėjo advokato A.

Å ukaičio skundÄ atmesti. Teigia, kad teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad tarp R. T., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorės, ir nukentėjusiojo A. U. sudaryta sutartis buvo fiktyvi ir sudaryta tik tam, kad bÅ«tų galima apgaule pasisavinti nukentėjusiojo turtÄ â€“ medų. Neatsiskaičiusi su nukentėjusiuoju, R. T. įmonės akcijas, dokumentus bei turtÄ fiktyviai perleido J. P., o iÅ¡ A. U. įgytÄ medų perleido tretiesiems nenustatytiems asmenims. R. T. veikoje yra ir subjektyvieji, ir objektyvieji BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

Atsiliepime teigiama, kad nuosprendyje taip pat pagrįstai konstatuota, kad nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos pažeidimai buvo daromi turint tikslÄ iÅ¡vengti bÅ«tinumo grÄ Å¾inti įsiskolinimus ir nerodyti tikros įmonės veiklos bei finansinės padėties. BÅ«tent dėl R. T. organizuoto apgaulingo apskaitos tvarkymo negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio, kas atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Paskirta galutinė bausmė yra teisinga, jos mažinti nėra pagrindo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusysis A. U. nesutinka su nuteistosios R. T. iÅ¡teisinimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad byloje surinkta duomenų visuma įrodo R. T. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â BK 182 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusysis tvirtina, kad R. T. žinojo ir suprato daromo nusikaltimo esmę, tai patvirtina jos pačios bei liudytojų parodymai.

Nors R. T. teigia, jog nesuprato, kad apgaulės bÅ«du yra pasisavinamas svetimas turtas, tačiau tokie jos parodymai teisingai buvo traktuojami kaip pasirinktas gynybos bÅ«das. R. T. įkurti įmonę pasiÅ«lė ikiteisminio tyrimo metu ir posėdžio metu nenustatytas, jos nurodytas V. P., ji visus veiksmus derino su tariamu V. P., todėl akivaizdu, kad R. T. žinojo, kÄ ji turi daryti ir kokius dokumentus pasiraÅ¡yti. Naiviai tikėti, kad ji nesuprato, kokia nusikalstama veika yra daroma, nėra pagrindo, juo labiau, kad fiktyviai perduodama UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, ji negalėjo nurodyti, kam iÅ¡ apklaustų asmenų atidavė medų, telefonus ir SIM korteles.

Liudytojas J. P. kategoriÅ¡kai tvirtino, kad R. T. jam medaus neperdavė, liudytojai J. I., R. J. taip pat nurodė, kad medaus nematė ir nebuvo net kalbos apie medų. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad tarp nukentėjusiojo ir nuteistosios R. T. sudaryta sutartis buvo fiktyvi ir sudaryta tik tam, kad bÅ«tų galima apgaule pasisavinti nukentėjusiojo A. U. turtÄ (medų), net neketinant su juo atsiskaityti. Apie įmonės pardavimÄ R. T. nukentėjusiojo A. U. neinformavo, nors įmonės pardavimo metu R. T. buvo skolinga už medų.

Nukentėjusiojo A. U. įsitikinimu, teismas pagrįstai nurodė, kad R. T., turėdama tikslÄ apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , sukčiavo, t.y. nenustatyto asmens ir savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ 1600 Eur. Å i R. T. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje požymius. Atsiliepime nukentėjusysis A. U. praÅ¡o priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 120 Eur.Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublik?s baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinamosios kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iÅ¡sprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi bÅ«ti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, tai yra jame padarytos iÅ¡vados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi bÅ«ti pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė bÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus.

             Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu:

1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule;

4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingÄ pobÅ«dį ir nori panaudodamas apgaulę tokiÄ turtinę naudÄ gauti. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, ar institucijos, sprendžiančios teisinį ginÄÄ , suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtÄ , prievolės vykdymo arba dėl jo ketinimų.

Taigi panaudojęs apgaulę asmuo „priverčia“ perduoti turtÄ kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba iÅ¡vengia prievolės vykdymo ir negrÄ Å¾ina kitai sutarties Å¡aliai jai priklausančio turto“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-535- 2011, 2K-454/2012, 2K-499/2013). Be to, svarbu, kad apgaulė bÅ«tų esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo, turto perdavimo kitam asmeniui ar juridinio fakto nustatymo.

Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ , tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-851/2001). Taigi apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar kitos turtinės naudos įgijimo bÅ«das. Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali bÅ«ti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali bÅ«ti daroma įvairiais bÅ«dais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtÄ , nustatymÄ arba padaryti problemiÅ¡kÄ pažeistos teisės atkÅ«rimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-02 nutartis, bylos Nr. 2K-7-255/2012).Kolegijos įsitikinimu, byloje neginčijamai įrodyta, kad svetimÄ turtÄ R.

T.įgijo panaudodama apgaulę. Apgaulė įgyjant A. U. priklausantį turtÄ (medų) pasireiÅ¡kė medaus pirkimo – pardavimo sutarties sudarymu, neketinant su juo atsiskaityti. BÅ«tent pasinaudodama A. U. pasitikėjimu ir žinodama, kad bendrovė neturi piniginių lėšų ir negalės sumokėti už medų, bei Å¡iÄ aplinkybę sÄ moningai nutylėdama, savo ir kitų asmenų naudai įgijo A. U. priklausantį turtÄ (medų). Byloje įrodyta, kad R. T.neteisėti veiksmai lėmė medaus pirkimo – pardavimo sutarties sudarymÄ .

Byloje yra visiÅ¡kai įrodyta, jog apgaulė buvo esminė aplinkybė, turėjusi lemiamÄ Ä¯takÄ A. U. apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto (medaus) perdavimo.R. T.iÅ¡ esmės nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ . Jos veika pasireiÅ¡kė tuo, jog ji, bÅ«dama UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, žinodama, jog bendrovė neturi tam piniginių lėšų ir negalės atsiskaityti, šiÄ aplinkybę sÄ moningai nutylėdama 2015 m. rugpjūčio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudarė medaus pirkimo – pardavimo sutartį su nukentėjusiuoju A.

U., įsigijo 500 kg medaus už 1600 eurų ir su A. U. neatsiskaitė, 2015-08-17 UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, dokumentus bei turtÄ fiktyviai perdavė kitam asmeniui. Gynėjas, gindamas R. T. nuo kaltinimo, teigia, kad jos veiksmuose nenustatytas bÅ«tinasis nusikaltimo – sukčiavimo sudėties elementas – svetimo turto įgijimas savo naudai, panaudojant apgaulę. Tačiau kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , nesutinka su tokia gynėjo pozicija ir konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad R. T. svetimÄ turtÄ Ä¯gijo panaudodama apgaulę.Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis A.

U. parodė, kad sÅ«nus internete rado skelbimÄ , jog perka medų. 2015 m. rugpjūčio 4 d. su UAB (duomenys neskelbtini)direktore R. T. jis pasirašė medaus pirkimo-pardavimo sutartį ir pardavė 500 kg medaus už 1600 eurų. Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. U.. Jis parodė, kad internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) rado skelbimÄ , jog perka medų. Dėl medaus pardavimo tarėsi su vyru, kuris sakė, kad medaus pirkti atvažiuos direktorė, sakė, kad atsiskaitys pavedimu per penkias dienas, be to, nurodė medų iÅ¡pilstyti į kibirėlius.

Kibirėlius pirko jis UAB (duomenys neskelbtini) vardu. 2015-08-04 pas tėvÄ automobiliu kartu su vairuotoju atvyko UAB (duomenys neskelbtini) direktorė R. T.. Ji ir jo tėvas pasirašė R. T. jau iÅ¡ anksto paruoÅ¡tÄ pirkimo-pardavimo sutartį. Pardavė 500 kg medaus. R. T. jam sumokėjo pinigus už nupirktus indelius, o jis jai atidavė sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ . Už medų pinigų nesumokėjo ir per nurodytÄ terminÄ jų nepervedė, telefonu neatsiliepė. Pati nuteistoji R. T. neneigia, kad neatsiskaitė su A.

U., tačiau tvirtino, kad tuo metu neturėjo pinigų ir tikėjosi pardavusi medų brangiau užsienio valstybėse su A. U. atsiskaityti, todėl ji neturėjo tikslo apgauti. Tačiau R. T. suvokimÄ apie daromos nusikalstamos veikos esmę, patvirtina jos pačios veiksmai ir elgesys. Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos, R. T. įkurti įmonę pasiÅ«lė pažįstamas “V. P.“, jis tarėsi su L. Č. dėl įmonės įkÅ«rimo R. T. vardu, vėliau prašė paruoÅ¡ti dokumentus reikalingus įmonės pardavimui.

Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytojas L. Č.. Liudytojas L. Č. parodė, kad sutvarkęs visus (duomenys neskelbtini) įmonės steigimo dokumentus, įmonės akcijas perdavė R. T.. Pati R. T. su L. Č. vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) sudarė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį. Liudytoja J. G. parodė, kad nuo įmonės įsteigimo dienos iki 2015 m. rugpjūčio mėn. jai buvo pavesta tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ . Liudytoja J. G. patvirtino, kad keletÄ kartų buvo atvykusi T., skambindavo vyriÅ¡kis ir pati T. skambindavo jam.

Aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad visus savo veiksmus R. T. derino su pažįstamu “V. P.“ bei vykdė jo nurodymus, kas leidžia pagrįstai manyti, jog ji puikiai suvokė, kad apgaulės bÅ«du pasisavina svetimÄ turtÄ . Tai, kad R. T. tyčia siekė savo ar kitų asmenų naudai įgyti svetimÄ A. U. priklausantį turtÄ ir iÅ¡vengti turtinės prievolės, patvirtina ir R. T. jau iÅ¡ anksto paruoÅ¡tos pirkimo – pardavimo sutarties turinys. IÅ¡ byloje pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties 2.2 punkto matyti, kad Pirkėjas (UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama direktorės R.

T.) sumoka Prekės (medaus) kainÄ Pardavėjui (A. U.) per 10 (deÅ¡imt) darbo dienų nuo Sutarties sudarymo dienos. Kita vertus, sutarties 3.1 punkte nurodyta, jog Pardavėjas perduoda Prekę Pirkėjui tÄ pačiÄ dienÄ , kai Pirkėjas sumoka Pardavėjui visÄ Prekės kainÄ , nurodytÄ Å¡ios sutarties 2.1 punkte (500 kg = 1600€) (t.1 b.l.6-7) Taigi, R. T., žinodama savo bendrovės blogÄ finansinę bÅ«klę ir pati neneigdama, jog važiavo pirkti medų neturėdama piniginių lėšų pateikė pasiÅ«lymÄ sudaryti tokį sandorį, kurio nuostatos užtikrino jos finansinio lėšų trÅ«kumo neatskleidimÄ .

Negana to, R. T. iÅ¡ anksto paruoÅ¡tos sutarties nuostatos kardinaliai prieÅ¡tarauja viena kitai, kas leidžia vertinti, jog R. T. pasiimdama prekes ir nustatydama dviprasmiÅ¡kÄ atsiskaitymo už prekes bÅ«dÄ , turėjo tyčia apgaulės bÅ«du pasisavinti svetimÄ turtÄ . Tai, kad R. T. praėjus vos kelioms dienoms po sutartyje numatyto, 10 dienų atsiskaitymo su A. U. už medų, termino perdavė UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, dokumentus ir turtÄ , tik dar labiau sustiprinimÄ manymÄ , jog R. T. siekė apgaulės bÅ«du pasisavinti svetimÄ turtÄ ir iÅ¡vengti turtinės prievolės. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog nuosprendžio teiginiai apie tai, kad R.

T. fiktyviai perdavė J. P. UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, dokumentus bei turtÄ yra nepagrįsti, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, liudytojas J. I. parodė, kad 2015 m. vasarÄ , norėdamas įsidarbinti paskambino skelbime rastu numeriu. Bendravo su vyriÅ¡kiu, kuris nurodė, kad jis atstovauja sutuoktinei versle ir pokalbio metu užsiminė, kad norėtų parduoti įmonę ir paklausė gal jis žino kokį asmenį. Pastarasis pasiÅ«lė J.

P.. Liudytojas J. P. patvirtino J. I. nurodytas aplinkybes ir parodė, kad norėjo susirasti darbÄ , todėl R. T. pažadėjus jį įdarbinti ir duoti pinigų, kad jis perimtų įmonę, jis sutiko. Su T. jis susitiko jos nurodytoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), nuėjo kur ji liepė, jis pasirašė dokumentus jų neskaitęs, po ko R. T. perdavė dokumentus ir įmonės spaudÄ , liepė po trijų mėnesių juos sunaikinti. T. jam davė 50 Eur ir žadėjo tris mėnesius duoti po 100 Eur. Jokio medaus, telefonų ar SIM kortelių jam nebuvo perduota.

Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytojai R. J., J. I.. Akivaizdu, jog J. P. norėjo bÅ«ti įdarbintas ir gauti pinigų. Vien tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) perdavimas buvo sudarytas raÅ¡tu, o ant 2015-08-17 perdavimo – priėmimo akto yra R. T. ir J. P. paraÅ¡ai, nepatvirtina tikrosios J. P. valios įsigyti R. T. bendrovę, kas patvirtina, jog įmonė buvo parduodama tik formaliai, taip siekiant sukurti problematiÅ¡kÄ pažeistos teisės atkÅ«rimÄ . Kita vertus, jeigu bendrovė buvo parduodama nesiekiant apgaulės bÅ«du pasisavinti svetimÄ turtÄ ir iÅ¡vengti turtinės prievolės, nėra aiÅ¡ku, kaip J.

P., nedirbantis asmuo, atsiskaitė už perimtÄ UAB (duomenys neskelbtini). IÅ¡ 2015 m. rugpjūčio 11 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad R. T. (Pardavėja) ir J. P. (Pirkėjas) sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Minėtoje sutartyje numatyta, kad Å¡ia sutartimi Pardavėjas įsipareigoja perduoti 100 paprastųjų vardinių; 10 Eur nominalios vertės Bendrovės akcijų Pirkėjui nuosavybės teise, o Pirkėjas įsipareigoja priimti Akcijas ir sumokėti už jas Å¡ioje sutartyje nustatytÄ kainÄ .

R. T. ir J. P. sudarė dar keturias akcijų pirkimo – pardavimo sutartis (2015-08-12; 2015-08-13; 2015-08-14; 2015-08-17), t.y. iÅ¡ viso 500 paprastųjų vardinių akcijų už 5000 Eur. (t.1, b.l.52-56) Nors sutartyse nustatyta, jog pasiraÅ¡ydamos sutartį Å¡alys patvirtina, kad Pirkėjas su Pardavėju už akcijas atsiskaitė, tačiau akivaizdu, jog už akcijas J. P. nesumokėjo, tokių piniginių lėšų J. P. neturi ir neturėjo, juolab, kad dar ikiteisminio tyrimo metu J. P. parodė, kad gyvena asocialų gyvenimÄ (t.1, b.l. 43-44).

Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad R. T. už įmonės perėmimÄ J. P. siÅ«lė pinigų, kas pagrįstai leidžia teigti, jog tokiu bÅ«du R. T. už siÅ«lomus pinigus siekė paveikti J. P., kad Å¡is atliktų jos praÅ¡omus veiksmus, t.y. atvyktų į nurodytÄ vietÄ , pasiraÅ¡ytų ir prisiimtų dokumentus ir sutiktų su siÅ«lomomis sandorio sÄ lygomis, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Taigi jokio medaus ir telefonų J. P. realiai iÅ¡ R. T. negavo. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, jog R.

T. dalį medaus pirkto iÅ¡ A. U. pardavė (duomenys neskelbtini) turguje. Todėl abejoti, kad R. T. fiktyviai perdavė UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, dokumentus bei turtÄ siekiant iÅ¡vengti turtinės prievolės, nėra pagrindo. Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. T. įgijo svetimÄ turtÄ savo ir kitų asmenų naudai panaudodama apgaulę, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.              Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo Apeliaciniame skunde gynėjas nesutinka ir su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog jo ginamoji padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Jo nuomone, R. T. veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, tačiau Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta.Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių, iÅ¡reikÅ¡tų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informacijÄ ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, turi bÅ«ti įtraukiami į apskaitÄ ir pagrįsti apskaitos dokumentais, įraÅ¡ai apskaitos registruose turi bÅ«ti daromi tik pagal apskaitos dokumentus.

Apgaulinga įmonės buhalterinė apskaita gali bÅ«ti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytas alternatyvias veikas, bÅ«tini padariniai – dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.R. T. inkriminuoti apgaulingos apskaitos tvarkymo veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad ji, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, bÅ«dama atsakinga už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio bei kitų norminių aktų nuostatas, reikalaujančias apskaitÄ tvarkyti taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams; nesusistemino, nesugrupavo bendrovės dokumentų apskaitos registruose; nepateikė Finansinės atsakomybės dokumentų ir Pelno mokesčio deklaracijos už 2015 m.; nepateikė apskaitos registrų bei juose neregistravo Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenų.

Be to, R. T. pažeidė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 5, 10 punktus, reikalaujančius, kad pinigai į kasÄ ir iÅ¡ kasos bÅ«tų priimami arba iÅ¡mokami atitinkamai tik pagal pajamų arba iÅ¡laidų orderius, kad pinigai iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to Å«kio subjekto darbuotojas, bÅ«tų nurodoma Å¡io fizinio asmens reikalaujami nurodyti duomenys, kad gauti pinigai su jų gavimÄ patvirtinančiais dokumentais bÅ«tų atiduoti į kasÄ , o pinigų priėmimas įformintas kasos pajamų orderiu.

Taip pat R. T. pažeidė Pinigų priėmimo ir pinigų iÅ¡mokėjimo kvitų naudojimo, iÅ¡raÅ¡ymo ir apskaitos taisyklių 9 punktÄ , reikalaujantį pildyti pinigų priėmimo ir/arba iÅ¡mokėjimo kvitų blankus ir juos apskaityti kvitų blankų apskaitos knygoje. Dėl tokių tyčinių R. T. veiksmų tapo negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto ir įsipareigojimų dydžio nuo 2015-06-16 iki 2015-08-17. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Å«kio subjekto UAB (duomenys neskelbtini) direktorė R.

T. bÅ«dama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimÄ (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis), nurodytais veiksmais sÄ moningai pažeidė kaltinime nurodytus Buhalterinės apskaitos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus ir dėl to tapo negalima iÅ¡ dalies nustatyti jos vadovaujamos bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio. Kaip jau minėta, baudžiamoji atsakomybė už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ kyla, kai atsiranda BK 222 straipsnyje nurodyti padariniai.

Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015) apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad realiÄ asmens veiklÄ , jo Å«kinę, komercinę, finansinę bÅ«klę, nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu bÅ«du (o ne atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ikiteisminį tyrimÄ ir pan.) negalima, tai reiÅ¡kia – BK 222 straipsnio prasme – nusikalstamų padarinių buvimÄ .

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus ir byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Apeliacinio skundo argumentai, jog UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) nepaneigia ir nepanaikina R. T. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Kaip jau buvo minėta, apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitÄ galima tiek veikimu, tiek ir neveikimu.

Å iuo nagrinėjamu atveju, R. T. veiksmai pasireiÅ¡kė neveikimu, t.y. R. T., bÅ«dama UAB (duomenys neskelbtini) direktore ir bÅ«dama atsakinga už Å¡ios bendrovės apskaitos organizavimÄ pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostatas, neregistravo Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenų, jų nesistemino, nevedė apskaitos, nepildė kasos orderių, nepateikė apskaitos registrų, nepateikė Finansinės atsakomybės dokumentų ir Pelno mokesčio deklaracijos už 2015 m.

Visa tai rodo, R. T. neveikimÄ vykdant UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimÄ . Nors gynėjas teigia, kad R. T. neturėjo reikiamų žinių ir jokios patirties tvarkyti įsigytos bendrovės buhalterinę apskaitÄ , tačiau akivaizdu, kad net ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, J. G., tvarkiusiai UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , pasakius kokius dokumentus reikia pristatyti, R. T. ne visada pristatydavo nurodytus dokumentus. Taigi, UAB (duomenys neskelbtini) objektyviai galėjo tvarkyti tik tai, kas jai buvo pateikiama ir UAB (duomenys neskelbtini) nėra atsakinga už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimÄ , juolab, už veiksmus, kurių neatliko R.

T., kas sÄ lygojo negalimumÄ iÅ¡ dalies nustatyti jos vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) turto ir įsipareigojimų dydžių. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, R. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nėra pagrindo jÄ perkvalifikuoti į BK 223 straipsnio 1 dalį.              Dėl bausmės paskirtos už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje Gynėjas apeliaciniame skunde neginčija bausmės rÅ«Å¡ies - baudos, už nusikaltimo numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskyrimo, tačiau nesutinka su jos dydžiu ir teigia, kad atsižvelgus į R.

T. turimus didelius finansinius įsipareigojimus bei tai, kad ji viena augina ir iÅ¡laiko mažametį sÅ«nų, baudos dydis turėtų bÅ«ti mažinamas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį bausmės R. T. (BK 222 straipsnio 1 dalis) individualizavimo aspektu, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas paskyrė teisingÄ bausmę.IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas R. T. bausmę bei nustatydamas jos dydį atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertino ir nuteistosios asmenybę, konstatuodamas, kad R. T.anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, padarė apysunkį tyčinį, baigtÄ nusikaltimÄ (BK 222 straipsnio 1 dalis). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. T. atžvilgiu nenustatyta nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai R.

T. bus pasiekti paskyrus jai už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje, bausmę – baudÄ , nustatant dydį, artimÄ sankcijos numatytam vidurkiui – 50 MGL ir jis nėra aiÅ¡kiai per didelis, jis neprieÅ¡tarauja ir teisingumo principui. Nors apeliaciniame skunde ginėjas apeliuoja į tai, kad R. T. turi finansinių įsipareigojimų ir viena augina mažametį vaikÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė 8 mėnesių baudos sumokėjimo terminÄ .

Teismo vertinimu, R. T.paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, tinkamai individualizuota ir nėra teisinio pagrindo jÄ Å¡velninti.              Dėl proceso iÅ¡laidų ir kitų klausimų Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Pagal BPK 104 straipsnį proceso iÅ¡laidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iÅ¡ ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros ar teismo lėšų. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.Nukentėjusysis atsiliepime į skundÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistosios jo naudai 120 Eur turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, t.y. už atsiliepimo į nuteistosios skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžio suraÅ¡ymÄ .

Toks nukentėjusiojo praÅ¡ymas tenkintinas.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį R. T. atžvilgiu. Nuteistoji dėl Å¡io nuosprendžio padavė skundÄ apygardos teismui. Esant tokiai situacijai, kai skundÄ paduoda nuteistasis, nukentėjusiojo iÅ¡laidos advokatui yra grindžiamos bÅ«tinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimÄ nuo nuteistojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teisme – pateikti atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ . Å iuo nagrinėjamu atveju, apeliacinį procesÄ iniciavo nuteistoji, todėl nukentėjusiojo atstovas turėjo organizuoti nukentėjusiojo A.

U. teisių gynimÄ nuo nuteistosios skunde nurodytų argumentų, suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ .Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiojo praÅ¡omų priteisti proceso iÅ¡laidų – apmokėjimo už atstovo paslaugas, iÅ¡eities pagrindu laiko Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (toliau - Rekomendacijos) dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus.

Teismas atsižvelgia į sprendžiamo klausimo sudėtingumÄ , jo pobÅ«dį, teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ . Rekomendacijos nuostatose neribojama Å¡alių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo. IÅ¡ kartu su atsiliepimu į skundÄ pridėtos sÄ skaitos už teisines paslaugas matyti, kad už atsiliepimo į skundÄ suraÅ¡ymÄ nukentėjusysis advokatei V. L. sumokėjo 120 Eur. Å i suma pagrįsta prie praÅ¡ymo pridėtomis teisinių paslaugų sutartimi bei pinigų priėmimo kvitu.

Nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti atstovavimo iÅ¡laidų suma – 120 Eur už atsiliepimo į skundÄ suraÅ¡ymÄ , nagrinėjamu atveju, laikomos pagrįstomis, protingo dydžio ir atitinkančios advokato darbo sÄ naudas, jos yra žymiai mažesnės, nei aukščiau minėtose Rekomendacijose nustatyti maksimalÅ«s dydžiai, todėl pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir, atsižvelgiant į tai, kad nuteistosios skundas atmetamas, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ R. T..Sutiktina, su gynėjo pastebėjimais, jog nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra tam tikrų netikslumų, t.y. po paskirtos laisvės apribojimo bausmės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalį, turėjo bÅ«ti nurodyti draudimai ir įpareigojimai, tačiau tai padaryta visiÅ¡kai ne toje vietoje.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Å¡is netikslumas neturi įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui ir paskirtų įpareigojimų reikalingumui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 6 dalies 1, 2 ir 3 punktuose paskirti teisėtai ir pagrįstai. Esant tik Å¡iam vienam netikslumui ir nesant pateikus apeliaciniame skunde jokių argumentuotų paaiÅ¡kinimų bei objektyvių duomenų paneigiančių Å¡ių įpareigojimų teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, jog Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:nuteistosios R.

T. gynėjo advokato Arnoldo Å ukaičio apeliacinį skundÄ atmesti.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistosios R. T. nukentėjusiojo A. U. naudai 120 Eur (vienas Å¡imtas dvideÅ¡imt Eur) jo patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti už teisinę pagalbÄ , susijusiÄ su nuteistosios skundo nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkė                                                         Danutė Å vitinienė                                                                  Sigitas Bagdonavičius                                                                                                                                                              Algirdas Gaputis