13aeef16-9b69-4bca-9af7-e5003f3e24f1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civ (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, sekretoriaujant Dovilei Baronienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei B. A. ir jos atstovui advokatui Aivarui Å kėmai, atsakovės atstovui Tomui J. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės B. A. ieÅ¡kinį atsakovei 928 – ajai Daugiabučio namo savininkų bendrijai „RaÅ¡ytojų namas“ dėl nuosavybės teisės pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti, kad atsakovė pažeidė jos nuosavybės teisę į jai priklausančiÄ negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį ir priteisti iÅ¡ atsakovės 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, jai nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės 223/1000 dalys.

Namo bendrojo naudojimo objektų administravimÄ vydo atsakovė. Atsižvelgiant į tai, kad pastogėje yra bendri namo tinklai bei priėjimas prie namo stogo, atsakovės pirmininkui buvo suteiktas raktas nuo pastogės, taip užtikrinant galimybę bet kada patekti į pastogę bei atlikti joje esančių bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ . PaaiÅ¡kino, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. raÅ¡tu Vilniaus miesto savivaldybės BÅ«sto administravimo skyrius įpareigojo bendrijÄ Ä¯vertinti galimai blogÄ namo stogo konstrukcijų bÅ«klę bei organizuoti namo bendrųjų stogo konstrukcijų apžiÅ«rÄ , o nustačius, kad stogo konstrukcijos yra pažeistos ar yra nustatyti kiti defektai, dėl kurių kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, kuo skubiau paÅ¡alinti nustatytus defektus.

Nurodė, kad atsakovė vykdydama minėtÄ Ä¯pareigojimÄ pateikė atsakymÄ apie minėtų įpareigojimų įvykdymÄ , bei tuo pačiu jos kaip pastogės bendrasavininkės, neinformuojant pakeitė pastogės durų spynÄ , tokiu bÅ«du pažeidžiant jos nuosavybės teisę bei nuosavybės neliečiamumo principÄ . Pažymėjo, jog po nevienkartinių praÅ¡ymų perduoti durų spynos kodÄ buvo priversta kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl bendrijos įpareigojimo perduoti pakeistos spynos kodÄ .

Pažymėjo, kad tik gavusi jos ieÅ¡kinį atsakovė pakeitė savo pozicijÄ jos atžvilgiu ir 2021 m. sausio 25 d. iÅ¡davė jai pakabinamos spynos kodo kombinacijÄ . Pažymėjo, jog iki to laiko ji negalėjo ne tik patekti, bet ir pilnai naudotis jai nuosavybės teise priklausančia pastogės dalimi, laikyti joje jai priklausančius daiktus (nepažeidžiant kitų bendrasavininkų interesų) bei paimti iÅ¡ pastogės savo asmeninius daiktus. Pažymėjo, kad dėl minėtų atsakovės veiksmų patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, buvo priversta įrodinėti savo nuosavybės teisę į jai priklausančiÄ palėpės dalį ir teisę ja naudotis taip, kaip tai darytų rÅ«pestingas ir atidus savininkas, nors nuosavybės faktas yra akivaizdus, neginčytinas ir pagrįstas oficialiais dokumentais.

Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ nekreipė dėmesio į PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos nurodymÄ nelaikyti degių daiktų namo pastogėje, už kÄ bendrijos valdybos pirmininkas buvo įspėtas ir nubaustas. Nurodė, jog ir kiti pastogės bendraturčiai reiÅ¡kė susirÅ«pinimÄ dėl ieÅ¡kovės taisyklių nesilaikymo bei nuogÄ stavo, jog tokia situacija kelia grėsmę. PaaiÅ¡kino, kad atsižvelgiant į nurodytÄ valdyba nutarė apriboti patekimÄ Ä¯ pastogę praneÅ¡dama, kad esant reikalui patekimas įmanomas iÅ¡ anksto sutartu laiku, kartu su bendrijos valdybos atstovu.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybę, o vėliau ir į teismÄ , tuo pačiu pridėdama savo komunikacijÄ , kad jai apribotas patekimas į pastogę, neleidžiantis jai naudotis ten esančiais daiktais. Pažymėjo, kad nenorėdama veltis į teisminius ginčus bei atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovė po kreipimosi į teismÄ paÅ¡alino savo daiktus iÅ¡ pastogės, bendrijos valdyba per antstolį perdavė ieÅ¡kovei patekimo į pastogę kodÄ . Atkreipė dėmesį, kad namo valdyba ir primininkas dirba neatlygintinai, bei atsakingai rÅ«pinasi, kad namo gyventojams ir bendrijai netektų nereikalinga finansinė naÅ¡ta.

Pažymėjo, jog bendrijos valdyba stengiasi bÅ«ti vienodai teisinga visiems namo gyventojams, tačiau ieÅ¡kovės pozicija yra nekonstruktyvi ir vienaÅ¡aliÅ¡ka, susidariusi tik dėl pačios ieÅ¡kovės kaltės. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės 2021 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdyje Å¡alys palaikė savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas pozicijas. IeÅ¡kovė B. A. paaiÅ¡kino, kad vienÄ dienÄ jai nuėjus į pastogę, rado jÄ užrakintÄ , todėl kreipėsi į bendrijos pirmininkÄ dėl galimybės patekti į savo nuosavybę.

Nurodė, jog jai buvo paaiÅ¡kinta, kad valdyba priėmė sprendimÄ dėl patekimo į pastogę tik palydint kuriam iÅ¡ valdybos narių. Tokį sprendimÄ vertina kaip svetimo turto nusavinimÄ ir savivaliavimÄ . Pažymėjo, jog nauja spyna pastogėje atsirado po jos skundo Vilniaus miesto savivaldybei dėl neprižiÅ«rimo ir neremontuojamo stogo. Gavęs iÅ¡ savivaldybės nurodymÄ , pirmininkas informavo, jog visi darbai buvo atlikti. Norėdama patikrinti, ar tokie teiginiai atitinkÄ tikrovę, nuėjo į pastogę, tačiau rado jÄ užrakintÄ .

Tuomet penkis kartus kreipėsi į pirmininkÄ dėl leidimo naudotis sava nuosavybe, tačiau jai buvo keliami įvairÅ«s reikalavimai, privalėjo patekimÄ Ä¯ palėmę pagrįsti, nors tai yra jos nuosavybė. Tokį elgesį vertina kaip terorizavimÄ , o visa situacija sukėlė jai didelį nesaugumo jausmÄ . Mano, jog nesaugumo jausmas sÄ lygojo ir traumų atsiradimÄ , pažymėjo, jog iki Å¡iol lanko reabilitacijos centrÄ . Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, jog Bendrijai pirmininkauja nuo 2007 metų ir iki Å¡iol santykiai su atsakove buvo normalÅ«s. PaaiÅ¡kino, jog kiti namo bendraturčiai jiems priklausančias pastogės dalis atidalino natÅ«ra ir pastogėje buvo suformuoti atskiri savarankiÅ¡ki nekilnojamojo turto objektai – butukai.

IeÅ¡kovė ir dar du bendraturčiai taip pat siekia sutvarkyti pastogę, tačiau pirma ieÅ¡kovė nusprendė, kad turi bÅ«ti sutvarkytas namo stogas ir dėl to parašė skundÄ savivaldybei. Savivaldybės atstovas atliko patikrinimÄ ir surašė aktÄ , užfiksuodamas pastogėje atsakovės kartonines dėžes. Kadangi Bendrijai jau buvo paskirta administracinė nuobauda dėl degių daiktų laikymo, pasitarus telefonu su savivaldybės atstovu, buvo nuspręsta iki pastogės pertvarkymo prižiÅ«rėti asmenų patekimÄ Ä¯ jÄ .

Atsakydamas į teismo klausimus atstovas papildomai paaiÅ¡kino, jog sprendimas nebuvo įformintas raÅ¡tu ir ieÅ¡kovės teisės galimai buvo pažeistos dėl nežinojimo kaip elgtis, kad vėl nebÅ«tų paskirta nuobauda už prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimÄ . Taip pat nurodė, jog neturi jokių įrodymų dėl kitų bendraturčių nusiskundimų dėl ieÅ¡kovės elgesio, nes nenorėjo jų traukti į procesÄ . Prašė atsižvelgti į tai, jog bet kokios bylinėjimosi iÅ¡laidos taps namo bendraturčių naÅ¡ta.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Dėl faktinių aplinkybių Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir iš civilinės bylos Nr. e2-3506-1098/2021 duomenų nustatytos šiai bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės. Ieškovei B. A. daugiabutyje name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklauso 223/10000 dalys negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastogė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma trijų bendraturčių, t. y. be ieškovės yra dar du bendraturčiai, naudojimosi tvarka nenustatyta.

Taip pat nustatyta, jog pastogėje randasi namo bendri inžinieriniai tinklai (ventiliacinės Å¡achtos, centrinio Å¡ildymo vamzdynas, sklendės), taip pat priėjimas prie namo stogo. Atsakovė 928-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „RaÅ¡ytojų namas“ yra daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Daugiabutis namas arba Namas) valdytoja. 2016 m. gruodžio 2 d. Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo valdyba surašė atsakovei nurodymÄ dėl prieÅ¡gaisrinės bÅ«klės pagerinimo, kuriame be kito ko nurodė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimus dėl ginčo pastogėje laikomų degių medžiagų.

Byloje nenustatyta ir Å¡alys to neįrodinėjo, jog ano patikrinimo metu pastogėje buvo ieÅ¡kovei priklausantys daiktai. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė pripažino, jog laikotarpiu nuo 2017-2018 metų iki Å¡ios bylos teisme iÅ¡kėlimo pastogėje laikė dvi tuščias kartonines dėžes. 2020 m. rugpjūčio 13 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su raÅ¡tu dėl daugiabučio namo bÅ«klės įvertinimo. RaÅ¡to pagrindu Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama jai įstatymų leidėjo pavestas statinių naudojimo priežiÅ«ros funkcijas, įpareigojo atsakovę atlikti atitinkamus su Namo stogo bÅ«klės įvertinimu ir remontu susijusius veiksmus bei informuoti apie atliktus veiksmus iki 2020 m. spalio 8 d. 2020 m. spalio 19 d. (dėl datos tarp Å¡alių nėra ginčo) atsakovė pakeitė pastogės durų spynÄ . 2021 m. spalio 21 d. atsakovė kreipėsi į Bendrijos pirmininkÄ dėl pateikimo į pastogę ir paprašė suteikti jai pakeistos spynos kodÄ .

IeÅ¡kovės praÅ¡ymas nebuvo patenkintas, Bendrijos pirmininkas informavo ieÅ¡kovę, jog po jos kreipimosi į Vilniaus miesto savivaldybę, Å¡ios institucijos atstovai rekomendavo, kad spynos kodÄ ar raktÄ turėtų tik namo valdyba ir valdybos pirmininkas, o jei kažkam iÅ¡ bendrasavininkų bÅ«tinas motyvuotas patekimas į pastogę, bÅ«tina apie tai iÅ¡ anksto praneÅ¡ti ir suderinti laikÄ . Nesutikdama su tokia Bendrijos pozicija, ieÅ¡kovė kreipėsi į teisę dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis nuosavybe ir pastogės spynos kodo suteikimo.

Pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį buvo iÅ¡kelta civilinė byla Nr. e2-3506-1098/2021. Po bylos iÅ¡kėlimo Bendrija patenkino ieÅ¡kovės reikalavimus, per antstolį įteikė ieÅ¡kovei įėjimo į pastogę spynos kodus, todėl civilinė byla 2021 m. vasario 23 d. nutartimi buvo nutraukta. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti, jog Bendrija pažeidė jos nuosavybės teises netrukdomai naudotis nuosavybe bei priteisti neturtinę žalÄ . IÅ¡ civilinės Nr. e2-3506-1098/2021 bylos medžiagos matyti, jog analogiÅ¡kas reikalavimas buvo reiÅ¡kiamas minėtoje byloje patikslintu ieÅ¡kiniu, tačiau patikslintas ieÅ¡kinys nebuvo priimtas.

Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų tenkinimo Konstitucijos 23 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta: „Nuosavybė neliečiama.“ Tai yra Konstitucijos skirsnio „Žmogus ir valstybė“, kuriame įtvirtintos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, nuostata. Å ioje nuostatoje yra suformuluotas konstitucinis privačios nuosavybės neliečiamumo principas. Konstitucinis Teismas 1993 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo: „Nuosavybės neliečiamumas reiÅ¡kia savininko, kaip subjektinių teisių į turtÄ turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigÄ ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jÄ â€œ.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis įtvirtina analogiškas nuostatas dėl nuosavybės neliečiamybės: „Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę disponuoti savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, nebent visuomenės interesais ir tik remiantis įstatymu arba tarptautinės teisės bendraisiais principais. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu nuosavybės teisės ribojimas galimas tik įstatyme nustatytu pagrindu.

Nagrinėjamu atveju Bendrija nusprendė apriboti ieÅ¡kovės teises naudotis jai priklausančia nuosavybe, nes, kaip paaiÅ¡kino Bendrijos pirmininkas, buvo siekiama užtikrinti tinkamÄ bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ (pastogėje randasi bendrieji Namo inžinieriniai tinklai) ir prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų įgyvendinimÄ . Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalį Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.

Bendrijos valdymo organų kompetencija apibrėžta įstatymu, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiÅ«ros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo priskirtini visuotinio susirinkimo kompetencijai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog sprendimÄ dėl ribojimo patekimo į privačiÄ nuosavybę - pastogę priėmė Bendrijos pirmininkas. Tokiu bÅ«du sprendimas buvo priimtas Bendrijos valdymo organų kompetencijai nepriskirtu klausimu, dėl privačios nuosavybės ribojimo.

Be to, sprendimas nebuvo tinkamai įformintas ir pateiktas Namo savininkams susipažinti. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog ieÅ¡kovės teisės netrukdomai naudotis jai priklausančia nuosavybe buvo apribotos neleistinu bÅ«du ir nesant įstatyme nustatyto teisėto pagrindo, todėl yra pagrindas pripažinti ieÅ¡kovės nuosavybės teisių pažeidimÄ ir deliktinei civilinei atsakomybei taikyti. Pažymėtina, jog ieÅ¡kinio Å¡ioje dalyje tenkinimui neturi jokios teisinės reikÅ¡mės byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie kartoninių dėžių pastogėje laikymÄ , atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jokių pretenzijų dėl dėžių laikymo ieÅ¡kovei nereiÅ¡kė, o ieÅ¡kovės ir kitų bendraturčių santykiai dėl naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalyku.

IeÅ¡kovė be teisių pažeidimo pripažinimo pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismų praktikoje pasisakyta, jog teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das, todėl ne visais atvejais tam, kad bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 53161/99;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008 ir kt.). Taigi, neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-109-684/2021 29 punktas). CK 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsakovė teigia, kad dėl nepagrįsto ir neteisėto atsakovės elgesio patyrė dvasinę skriaudÄ ir įtampÄ , buvo priversta kreiptis į teisininkÄ ir teismÄ dėl savo teisių pažeidimo paÅ¡alinimo, dėl ko patyrė stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, pablogėjo jos psichinė sveikata, o tai lėmė ir fizinių traumų atsiradimÄ . Teismo vertinimu natÅ«ralu, kad bylos nagrinėjimas teisme asmeniui, ne teisininkui, gali kelti tam tikrÄ stresÄ , tačiau nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nepagrindė ir neįrodė, kad jos sveikata pablogėjo (ir kaip pablogėjo) bÅ«tent dėl atsakovės veiksmų.

Pažymėtina, jog į bylÄ ieÅ¡kovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie jos sveikatai padarytÄ Å¾alÄ , kas sudarytų įstatymo nustatytÄ prielaidÄ neturtinės žalos priteisimui. Faktinės aplinkybės, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė privalėjo kreiptis į teisininkus ir savo teises ginti teisme, savaime nesudaro pagrindo neturtinės žalos priteisimui, nes tokio neturtinės žalos priteisimo pagrindo nenumato įstatymas. Ä®vertinus nustatytų aplinkybių visetÄ konstatuotina, jog ieÅ¡kovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra neįrodytas, todėl nepagrįstas, o ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Nors teismas Å¡ioje byloje konstatavo neteisėtÄ atsakovės elgesį ribojant ieÅ¡kovės teises naudotis nuosavybe ir ieÅ¡kinį teisės pažeidimo dalyje tenkino, tačiau pažymėtina, jog atsakovė šį ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ pripažino jau ankstesnėje byloje, patenkindama ieÅ¡kovės reikalavimus dėl pastogės spynos kodų pateikimo iÅ¡ karto po ieÅ¡kinio teismui pateikimo. Tokiu bÅ«du konstatuotina, jog primas ieÅ¡kovės reikalavimas de facto atsakovės buvo pripažintas dar iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo, o antrÄ reikalavimÄ â€“ dėl neturtinės žalos priteisimo teismas atmetė, todėl teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių ir, įvertinus tai, jog atsakovė jokių bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisti neprašė, palikti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepriteistas.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, jog atsakovė 928 – oji Daugiabučio namo savininkų bendrija „RaÅ¡ytojų namas“, juridinio asmens kodas 226179320, pažeidė ieÅ¡kovės B. A. nuosavybės teises netrukdomai naudotis negyvenamosiomis patalpomis – neįrengta pastoge, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Kristina Lysionok