2023-02-08 Nr. AB-3363-3-62-3-03430-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-295-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03430-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (iki reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. liepos 29 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) jam atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK buvo pažeidžiamos jo teisės, žeminamas orumas, daromas neigimas poveikis sveikatai. Pareiškėjas nurodė, jog jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, kurią dar labiau mažino patalpose esantys baldai. Dėl to buvo maksimaliai apribota galimybė judėti, pažeidžiamas privatumas dėl mažos asmeninės erdvės, pareiškėjas jautėsi nuolat stebimas. Kalint mažoje erdvėje, sunkiau vėdinosi gyvenamoji patalpa, dėl to joje jautėsi nemalonus kvapas, drėgmė (ypač šaltuoju metų laiku). Visose gyvenamosiose patalpose buvo netinkamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, langai buvo avarinės būklės, jų per mažai, jie maži. Prie tokio apšvietimo neįmanoma nei skaityti, nei rašyti, nei užsiimti kita veikla, nes labai greitai pavargdavo akys.

3. Pareiškėjas teigė, jog būriuose nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai, drabužių džiovinimo patalpos, batų ir maisto laikymui skirtos patalpos, koplyčia. Drabužius tekdavo džiovintis gyvenamojoje patalpoje, pakabintus ant lovų, todėl drėgmė joje dar labiau padidėdavo, pelydavo asmeniniai daiktai, drabužiai, sudrėkdavo patalynė. Dėl didelės drėgmės ir žemos temperatūros gyvenamosiose patalpose pareiškėjui teko kęsti nuolatinius sąnarių skausmus. Maistą teko laikyti nehigieniškomis sąlygomis – atvirose dėžėse tiesiog po lovomis, dėl to ant maisto nusėsdavo dulkės, nešvarumai, veisdavosi tarakonai. Avalynę taip pat teko laikyti po lova, šalia maisto. Pareiškėjas nurodė negalėjęs atlikti religinių apeigų kaip tautinių mažumų atstovas.

4. Pareiškėjas teigė, jog nebuvo užtikrintas sanitarinių įrenginių kiekis, nes įrengti 4 pisuarai, 4 klozetai, 7 praustuvės, šiais sanitariniais įrenginiais naudojosi apie 180 asmenų. Dėl negalėjimo pasinaudoti sanitariniais įrenginiais tekdavo nuolat kentėti, buvo žalojama sveikata, atsirado (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis sulaukdavo pašaipų iš kitų nuteistųjų. Gyvenamosiose patalpose buvo daug blakių ir tarakonų. Blakės nuolat sukandžiodavo pareiškėją, atsirasdavo niežėjimas, perštėjimas, įkandimo vietos sutindavo, atsirasdavo požymiai panašūs į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas daug kartų dėl blakių įkandimų kreipėsi į gydytoją. Tarakonai užteršdavo laikomą gyvenamosiose patalpose maistą, daug maisto tekdavo išmesti.

5. Pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu buvo įrengti tik 2 taksofonai budėtojų dalyje. Nuteistųjų bendrabučio koridoriuje taksofonai nebuvo įrengti, todėl nutrūko pareiškėjo ryšys su artimaisiais, nes taksofonai nuolat būdavo užimti. Pareigūnai nuolat klausydavosi pareiškėjo pokalbių. Pareiškėjui nebuvo sudarytos saugios gyvenimo sąlygos, kadangi būrių koridoriuose nebuvo įrengtos stebėjimo kameros. Dėl šių neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas ne kartą buvo patyręs fizinius išpuolius iš kito nuteistojo. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinį skausmą ir kančią, diskomfortą, atsirado depresija.

6. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Vadovaujantis teisės aktais, patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje negalėtų atsirasti pelėsis ar drėgmė. Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamose patalpose. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai.

Laisvalaikio kambarys nuteistiesiems nebuvo įrengtas, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, laiką leisti prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Pataisos namų 3 sektoriuje įrengta bendra biblioteka, kurioje gali lankytis visi nuteistieji. Įstaigos administracija, gerindama nuteistųjų gyvenimo sąlygas, sanitariniuose mazguose įrengė skalbimo mašinas, kuriomis nuteistieji galėjo naudotis pagal poreikį, tam numatytose vietose įrengtos pastatomos sulankstomos drabužių džiovyklės, sanitariniuose mazguose įrengtos džiovinimo mašinos, kur nuteistieji gali džiovinti drabužius.

Nuteistiesiems džiovinimo vietos įrengtos ir būrių kiemuose po stacionariais stogeliais, nuteistiesiems išdalintos daiktadėžės batams sudėti. Būriuose įrengtos virtuvėlės, kuriuose sudarytos sąlygos maisto produktus laikyti spintelėse ir šaldytuvuose. Viename pastate yra įrengti 14, 15, 16, 17 būriai, kuriuose visi gyvenantys nuteistieji gali naudotis visais sanitarinio mazgo įrengimais: 14 sėdimų klozetų, 2 pisuarais, 1 kojų plautuve, 18 praustuvių, 8 maudymosi vietomis. Iš viso 14, 15, 16, 17 būriuose buvo 157 nuteistieji, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo sanitarinių įrenginių kiekio.

Pataisos įstaiga užtikrina tinkamą gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų apšvietimą. Gavusi informaciją apie neveikiantį apšvietimą, sudaužytas lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Sienose sumontuoti dideli atidaromi skaidraus stiklo langai per kuriuos patenka natūrali dienos šviesa, įrengti langai užtikrina natūralios apšvietos ir higienos normų reikalavimus. Atsakovo atstovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK yra sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose buvo ir yra teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos.

Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Siekiant užtikrinti nuteistųjų teisę atlikti religines apeigas pataisos namų 3 sektoriuje naujai rekonstruotame pastate yra įrengtas laisvalaikio kambarys, kuriame yra religinė atributika (kryžius, maldaknygė). Nuteistieji be apribojimų gali lankytis klubo patalpoje, kurioje taip pat yra pastatytas kryžius, religinė atributika ir kurioje galima atlikti religines apeigas atskirai nuo kitų nuteistųjų.

Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus kontroliniame praleidimo punkte įrengti 2 taksofonai, būrio teritorijoje – 2 taksofonai. Teisės aktai nenumato pataisos namams pareigos įrengti specialią patalpą skambinimui bei nenumato skambinimo telefonų skaičiaus. Atsakovo atstovas vertino pareiškėjo argumentus dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, klausantis telefoninių pokalbių ir pažeidžiant jo privatumą, kaip nepagrįstus. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenumato įstaigai prievolės, jog nuteistųjų gyvenamųjų patalpų koridoriuose būtų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, todėl pareiškėjo argumentai, kad nebuvo sudaromos saugios sąlygos, neįrengiant būrių koridoriuose vaizdo stebėjimo priemonių, atmestini.

8. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos į psichologus nesikreipė. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalos, todėl jo skundas nepagrįstas.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo I. G. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

10. Teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1, 111.2 punktais, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 2.1 punktu, analizavo byloje esančius duomenis dėl pareiškėjo kalinimo gyvenamosiose patalpose ir nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m ploto norma. Kadangi į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl baldų užimamo ploto.

11. Dėl antisanitarinių sąlygų teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 12, 14, 16, 17, 20, 34, 39 punktais, nurodė, kad HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo koeficiento, vertino pareiškėjo pateiktą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Kauno departamento 2020 m. sausio 20 d. raštą Nr. (2-22 4.80)2-2319 (toliau – ir Raštas), kuriame nustatyta, kad: 3 sektoriaus 20 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje dirbtinės apšvietos vertė, matuojant įjungus visus dirbtinio apšvietimo šaltinius ir užtamsinus natūralios šviesos šaltinius, buvo 145±24 lx; 20 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje buvo pastebėta blakių, o bendrojo naudojimo virtuvėje – gyvų tarakonų; 20 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje langų rėmai techniškai netvarkingi, nėra langų atidarymui skirtų rankenėlių, vieno lango palangė nėra stabiliai pritvirtinta. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 20 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje buvo tinkama apšvieta, langų būklė, taip pat kad buvo efektyviai naikinami buitiniai parazitai, taip pat nepateikė duomenų, kad NVSC nustatyti pažeidimai buvo pašalinti, teismas pripažino, kad pareiškėjui atliekant bausmę 20 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje (vėliau minėta patalpa numeruojama kaip 17 būrio 1 gyvenamoji patalpa) nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą tinkamomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas buvo kalinamas gyvenamojoje patalpoje, kurios apšvietimas neatitiko HN 134:2015 14 punkto reikalavimų, nebuvo tinkamai naikinami buitiniai parazitai (HN 134:2015 20 p. pažeidimas), langų būklė buvo netinkama (HN 134:2015 12 p. pažeidimas). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

12. Teismas nustatė, kad NVSC Rašte taip pat konstatuota, jog operatyviosios kontrolės metu 20 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje oro temperatūra buvo 18,2/18,3oC, santykinė patalpų oro drėgmė siekė 53,5 / 55,2 proc., tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl HN 134:2015 reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų 15 būryje yra kreipęsis į NVSC. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl šalčio ir drėgmės 20 (17) būrio 1 gyvenamojoje patalpoje bei dėl netinkamų sąlygų (drėgmės, šalčio, langų būklės, apšvietimo, buitinių parazitų) 15 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje.

13. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl sanitariniuose mazguose esančio sanitarinių įrenginių kiekio, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, išanalizavęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis ir priėjęs prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodyta administracine byla Nr. I-1454-422/2019, nes joje vertintas kitas laikotarpis, pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę kitame būryje.

14. Teismas vadovavosi ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 5.8, 5.9, 5.10 punktais ir nustatė, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 15–17 būrių patalpose laisvalaikio kambarys nuteistiesiems nėra įrengtas, įstaigos administracija gerinant nuteistųjų gyvenimo sąlygas sanitariniuose mazguose įrengė skalbimo mašinas, kuriomis nuteistieji gali naudotis pagal poreikį, tam numatytose vietose yra įrengtos pastatomos sulankstomos drabužių džiovyklės, sanitariniuose mazguose įrengtos džiovinimo mašinos, kur nuteistieji gali džiovinti drabužius, džiovinimo vietos įrengtos ir būrių kiemuose, 15–17 būriuose įrengtos virtuvėlės, kuriose sudarytos sąlygos maisto produktus laikyti spintelėse ir šaldytuvuose, virtuvėlės yra laikytinos kambariais maisto produktams susidėti. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl džiovyklų bei patalpų maisto produktams susidėti, taip pat patalpų batams laikyti nebuvimo. Kadangi atsakovas pripažino, kad bendrabučio tipo patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu bausmę atliko pareiškėjas, nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, nurodydamas, kad laisvu metu nuteistieji gali leisti laiką gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, teismas, nustatęs, jog ginčo laikotarpiu atsakovo atstovas neužtikrino, kad pataisos įstaigoje būtų įrengtas poilsio kambarys, pripažino, kad atsakovas nevykdė Eksploatavimo taisyklių 5.8 punkte nustatyto reikalavimo įrengti laisvalaikio kambarį ir taip atliko neteisėtus veiksmus.

15. Teismas vertino pareiškėjo argumentus, susijusius su religinių apeigų atlikimu, ir atmetė juos, nes Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad įstaigos 3 sektoriuje įrengtas kambarys, kuriame yra religinė atributika (kryžius, maldaknygė), nuteistieji taip pat be apribojimų gali lankytis klubo patalpose, kuriose taip pat pastatytas kryžius, yra religinė atributika ir kuriose galima atlikti religines apeigas atskirai nuo kitų nuteistųjų. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK dėl (duomenys neskelbtini) dvasininko iškvietimo ir dalyvavimo pamaldose, todėl atmetė pareiškėjo teiginius, jog buvo varžoma jo tikėjimo laisvė.

16. Dėl nepakankamo taksofonų kiekio ir privatumo naudojantis telefonu neužtikrinimo, teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui nebuvo leidžiama naudotis įrengtais taksofonais ar ši jo teisė nepagrįstai buvo ribojama. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 5 dalimi, Vidaus tvarkos taisyklių 124 punktu, nuo 2020 m. sausio 20 d. galiojančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 37 punktu ir priėjo prie išvados, kad teisės aktuose nėra reglamentuojama, jog telefonai turi būti įrengti uždarose būdelėse arba atskiroje patalpoje, kur skambinantysis būtų vienas. Kadangi pareiškėjas nenurodė, konkrečiai kada buvo apribota jo teisė pasinaudoti telefonu, kaip ir kokie pareigūnai sąmoningai trukdė pareiškėjo pokalbį, nenurodė, kad pažeidimai lėmė ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą, nepaaiškino, kaip konkrečiai pasireiškė socialinių ryšių susilpnėjimas dėl šios aplinkybės, teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė.

17. Teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato, jog bendrabučio tipo patalpų koridoriuose privalomai būtų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, todėl atmetė pareiškėjo teiginius dėl fizinio smurto iš 15 būrio 2 gyvenamosios patalpos nuteistojo, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai, iš kokio nuteistojo ir kokio pobūdžio smurtą patyrė.

18. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį (dėl pažeidimų pareiškėjui kilusių ilgalaikių neigiamų pasekmių nenustatyta), nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, sprendė, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti tik jo teisės pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

III. 19. Pareiškėjas I. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo už pareiškėjo patirtas kančias ir išgyvenimus ginčo laikotarpiu.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog teismo sprendimas, kuriuo apsiribota tik teisės pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija, yra neteisingas, todėl turi būti pakeistas, nes atsakovo niekaip nepaveikia toks teismo sprendimas, jis ir toliau tęsia savo neteisėtus veiksmus.

21. Pareiškėjas teigia, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nepatikrino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I1-4580-386/2021 dėl to paties atsakovo neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją, kuriame buvo konstatuota pablogėjusi pareiškėjo psichinė sveikata, priteistas iš atsakovo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir metinės 5 proc. palūkanos už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamoje byloje teismas neteisingai nustatė, kad nebuvo kreiptasi į psichologus dėl orumo žeminimo ir diskomforto, nes šią aplinkybę paneigia Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-4580-386/2021, tokie atsakovo veiksmai tęsėsi ir ginčo laikotarpiu, jie negali būti vertinami kaip mažareikšmiai, nes yra tęstiniai, sukeliantys nuolatinius, ilgalaikius neigiamus išgyvenimus.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su nepakankamu kiekiu sanitarinių mazgų, kuriuos grindė Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1454-422/2019 nustatytomis aplinkybėmis, akcentuoja, jog toks pat sanitarinių mazgų įrengimas buvo ir ginčo laikotarpiu, tačiau teismas vadovavosi atsakovo pateiktais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, neišreikalavo dokumentų, kada tiksliai buvo atliekami remonto darbai ir įrengti papildomi sanitariniai mazgai. Pareiškėjas akcentuoja, jog ginčo laikotarpiu atsakovas neatliko jokių remonto darbų dėl sanitarinių mazgų įrengimo, o teismo išvadą dėl to, kad pareiškėjas atliko bausmę kitame būryje ir nėra pagrindo vadovautis administracine byla Nr. I-1454-422/2019, laiko nepagrįsta, nes pastatas ir sanitarinis mazgas yra įrengtas ir eksploatuojamas nepakeičiant paties pastato, skiriasi tik laikotarpiai ir būriai, bet nesikeičia pati sanitarinio mazgo situacija, šiuo pagrindu būtina vadovautis jau nustatytais pažeidimais.

23. Pareiškėjas nurodo, kad nors teismas pripažino, kad nėra įrengta laisvalaikio kambario, tačiau abstrakčiai ir peržengdamas visas žmogiškąsias teises šį pažeidimą neteisingai įvertino. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė žaisti stalo žaidimus, skaityti, rašyti laiškus, dienoraštį, kadangi blogu oru jis lauke negali to daryti, o gyvenamojoje patalpoje kiekvienas asmuo užsiima savo asmeniniais darbais, garsiai kalba, juokiasi, tokioje aplinkoje negalima pabūti niekieno netrukdomam, tai neigiamai veikia psichinę būseną.

24. Pareiškėjas teigia, kad visi būriai (14, 15, 16, 17) yra viename pastate su įrengtomis gyvenamosiosmis patalpomis ir analogiški higienos normų pažeidimai yra kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo, buitinių parazitų (tarakonų, blakių), nors NVSC Rašte užfiksuoti tik 17 būrio 1 gyvenamosios patalpos higienos normų pažeidimai, tačiau tokie pat yra ir 15 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, nes nuteistieji tarpusavyje bendrauja, sveikindamiesi apsikabina, tokiu būdu perduodami buitiniai parazitai, kurie taip pat atbėga ir vienos patalpos į kitą. Abiejuose gyvenamosiose patalpose tos pačios apšvietimo lemputės, todėl dirbtinio apšvietimo pažeidimai taip pat nustatytini, o teismo išvada, kad pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 15 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, nesikreipė į NVSC yra neteisinga. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2014 m. sausio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2207/2013; 2021 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. TA-410-415/2021), kurioje dėl blogo dirbtinio apšvietimo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais ir nurodo, kad 17 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas praleido 11 mėnesių 2 paras, negalėdamas nei skaityti, nei rašyti, tačiau teismas neatsižvelgė į teismų praktiką ir neteisingai nusprendė apsiriboti tik pažeistų teisių pripažinimu.

25. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kada buvo įrengta koplyčia, o teismas rėmėsi jo abstrakčiais paaiškinimais. Pareiškėjas yra tautinės mažumos atstovas, tačiau jis galėjo atlikti religines apeigas, kurios pritaikytos katalikų religijos atstovams, o ne (duomenys neskelbtini), su lietuviška maldaknyge, o ne su (duomenys neskelbtini), kurią galėtų skaityti, melstis. Apeigos niekaip nesuderinamos ir net neprilygsta katalikų religinėms apeigoms, labai daug kuo skiriasi. Pareiškėjas nurodo, kad koplyčia buvo pilnai įrengta ir atidaryta tik 2021 m. gruodžio 28 d., vieno nuteistojo iniciatyva, tačiau ginčo laikotarpiu pareiškėjas ja pasinaudoti negalėjo. Pareiškėjas teigia, jog šiuo aspektu atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2794-968/2020, kuriuo dėl koplyčios Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje priteistas 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

26. Pareiškėjas vertina, kad teismo išvada, jog teisės aktai neįpareigoja atsakovo įrengti būrių koridoriuose taksofonus, yra niekinė, niekaip nesuderinama su realiomis aplinkybėmis pataisos namuose. Tokiu būdu ribojama teisė paskambinti giminaičiams ar draugams bei palaikyti socialinį ryšį su laisvėje esančiais asmenimis.

27. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika ir nurodo, kad teismas, tik pripažindamas pareiškėjo teisių pažeidimą ir atmesdamas reikalavimą neturtinę žalą atlyginti pinigais, priėmė neteisingą ir nepagrįstą teismų praktika sprendimą.

28. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

29. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas teismui nepateikia jokių įrodymų, kodėl skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, o teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, todėl šioje byloje yra pagrindas atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti galioti teismo sprendimą.

30. Atsakovo atstovas teigia, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinami pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl ginčo dalyko sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2033/2013).

31. Atsakovo atstovas vertina, jog apeliaciniame skunde nėra jokių svarių argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad būtų nepasisakęs dėl kurio nors iš pareiškėjo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu teisme, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas. Taigi teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti.

32. Pareiškėjas 2023 m. sausio 19 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nesutinka su atsakovo atstovo atsiliepimu į apeliacinį skundą. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovas nenuginčijo jo apeliaciniame skunde nurodytų pretenzijų dėl nepakankamo sanitarinių įrenginių kiekio, nepateikė remonto darbus patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas kartu su šiuo procesiniu dokumentu pateikė NVSC 2022 m. birželio 29 d. raštą Nr. (01 4.80 Mr) 2-34042 „Dėl I. G. 2022 m. gegužės 30 d. prašymo“, kuriuo įrodinėja neigiamą žalą žmogaus organizmui dėl nepakankamo dirbtinio apšvietimo. Pareiškėjas akcentuoja, kad visi jo teisių pažeidimai truko ilgą laiką, sukėlė sveikatos sutrikimus, rimtą diskomfortą, dvasinę kančią, nuolat atsirasdavo naujų pažeidimų, todėl esant tokiam dideliam jo mastui ir intensyvumui kalinimo sąlygos pavirsdavo kankinančiomis ir nežmoniškomis, todėl pareiškėjo patirta neturtinė žala turi būti vertinama kaip labai didelė. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika neturtinės žalos atlyginimo aspektu ir laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju jo pažeistų teisių pripažinimas nėra tinkamas neturtinės žalos atlyginimo būdas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui I. G.iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. liepos 29 d.

34. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl laisvalaikio kambario neįrengimo ir neužtikrintos pareiškėjo teisės į kalinimą tinkamomis sąlygomis (netinkamas apšvietimas, langų būklė, netinkamai naikinami buitiniai parazitai nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. balandžio 22 d.) bei pripažino, kad pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

35. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytus atsakovo atstovo padarytus teisės aktų pažeidimus bei parinko netinkamą neturtinės žalos atlyginimo būdą.

36. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

37. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus ir susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko pakankamai įrodymų, kad būtų galima įvertinti pareiškėjo argumentus ir dėl to galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas.

38. Byloje pateikta prieštaringų duomenų (b. l. 21, 59, 61, 92, 111, 112, 115), kokiose gyvenamosiose patalpose kokiais laikotarpiais buvo laikomas pareiškėjas ir ar jis ginčo laikotarpiu visada buvo Pravieniškių PN-AK. Teismui pareikalavus, Pravieniškių PN-AK paaiškino dėl patalpos Nr. 17 ir Nr. 20 numeracijos, tačiau su paaiškinimu dėl patalpų numerių pateikė kitas datas, nuo kada iki kada ir kurioje kameroje buvo laikomas pareiškėjas. Šis prieštaravimas teismo nebuvo niekaip išsiaiškintas: vienuose Pravieniškių PN-AK dokumentuose teigiama, kad nuo 2020 m. sausio 8 d. pareiškėjas buvo laikomas 17 būryje 1 gyvenamojoje patalpoje (b. l. 111, 112, 115), kituose – kad 15 būryje 2 gyvenamojoje patalpoje (b. l. 21, 61). Be to, Pravieniškių PN-AK pateiktoje pareiškėjo perkėlimų lentelėje (b. l. 115) nurodyta, kad 2020 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 2-610 pareiškėjas buvo perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Taigi galimai ginčo laikotarpiu pareiškėjas ne visada buvo Pravieniškių PN-AK. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumas yra esminis, nes jis neleidžia identifikuoti, nuo kada iki kada pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK kokiose patalpose ir ar ten buvo / nebuvo atlikti pareiškėjo nurodyti neteisėti veiksmai.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde ir atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 76) nurodytus neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus, atsakovo pateiktus procesinius dokumentus ir kitą byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad bylai reikšmingos aplinkybės neištirtos visapusiškai, nesurinkti ginčui teisingai išspręsti reikalingi įrodymai, pareiškėjas skunde ir atsikirtimuose į atsiliepimą nurodė daugiau Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, kurių pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neišsiaiškino: dėl pareiškėjo skundų administracijai, dėl saugumo neužtikrinimo, kai prieš jį buvo naudojamas fizinis smurtas, ir t. t.

40. Pažymėtina, kad byloje yra pateikta ir daugiau prieštaringų duomenų: pavyzdžiui, Pravieniškių PN-AK paaiškinimai, kiek asmenų naudojasi kokiu kiekiu sanitarinių įrenginių. Atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 24) nurodoma, kad pareiškėjas gyveno 15–17 būriuose ir galėjo naudotis sanitariniais įrenginiais kartu su 14, 15, 16 ir 17 būriais, pateikiami visų minėtuose būriuose gyvenančių asmenų skaičiai ir sanitarinių įrenginių skaičiai. 2022 m. sausio 13 d. pažymoje Nr. 63-103 „Dėl I. G. gyvenamųjų patalpų“ (b. l. 61) nurodyta, kad pareiškėjui gyvenant 17 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje jis galėjo naudotis sanitariniu mazgu su 16 ir 17 būrio nuteistaisiais, gyvenant 15 būryje – su 14 ir 15 būrio nuteistaisiais, pateikiami kitokie nurodytuose būriuose gyvenančių asmenų skaičiai ir sanitarinių įrenginių skaičiai. Šis neatitikimas niekaip neįvertintas pirmosios instancijos teismo sprendime, nemotyvuota, kodėl vadovaujamasi atsiliepimo skaičiavimais. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kada įrengti Pravieniškių PN-AK nurodyti sanitariniai mazgai, drabužių džiovyklės ir t. t. Byloje pareiškėjas teikė procesinius prašymus išreikalauti duomenis. 2022 m. vasario 14 d. pareiškėjas pateikė atsikirtimą, kuris teisėjo rezoliucija pridėtas prie bylos, kuriame prašė: išreikalauti duomenis, kada įrengti papildomi sanitariniai mazgai, klozetai, pisuarai, praustuvės, dušai, virtuvė, vaizdo stebėjimo kameros, taksofonai; prašė išreikalauti pareiškėjo asmens sveikatos kortelę, iš Pravieniškių PN-AK ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės; pareiškėjo individualaus darbo su nuteistuoju kortelę, jo teiktus skundus Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Seimo kontrolierių įstaigai, nurodė, kad buvo kreipęsis į kitą psichologę.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylai teisingai išnagrinėti reikalingos medžiagos nesurinkimas galėjo turėti įtakos teisingam sprendimui priimti. Teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, teismo prieitos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo yra grindžiamos nevisapusiškai ištirtais faktiniais duomenimis ir negali būti pripažintos pagrįstomis.

42. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

43. Dėl pareiškėjo pateikto papildomo procesinio dokumento, pavadinto „Atsikirtimai į atsakovo atsiliepimą dėl apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo byloje Nr. Į1-2050-414/2022 panaikinimo“ (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2023 m. sausio 19 d.), NVSC 2022 m. birželio 29 d. rašto Nr. (01 4.80 Mr) 2-34042 „Dėl I. G. 2022 m. gegužės 30 d. prašymo“ teisėjų kolegija pažymi, kad kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, minėti dokumentai prijungiami prie bylos.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo tokios žalos nustatymui ir įvertinimui kiekvienas pažeidimas gali turėti kumuliatyvinę reikšmę, todėl tik išsamiai įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų kartu su jau pirmosios instancijos teismo nustatytais HN 134:2015 (12, 14, 20 p.) nuostatų bei Eksploatavimo taisyklių 5.8 punkto pažeidimais bus galima padaryti galutinę išvadą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų apimties, žalos padarymo ir jos įvertinimo.

45. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, nustačiusi, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspęsta byla, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina, o bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis