13aa9702-e9b0-4633-bcdb-9ce84b58e05d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                Administracinė byla Nr. I-5923-171/2015                                                                                                  Proceso Nr. 3-61-3-05131-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjui A.

S., pareiÅ¡kėjo atstovei Margaritai Bakienei, atsakovo atstovei Miglei Einorytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atsakovui Vilniaus pataisos namams ir nustatė: PareiÅ¡kėjas A. S. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–5), praÅ¡ydamas:                    1) panaikinti Vilniaus pataisos namų 2014-12-11 tarnybinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 14-5444 „Dėl apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyresniojo prižiÅ«rėtojo A.

S. patirtos traumos“ dalį, kurioje pripažinta, kad pareiÅ¡kėjui nepriklauso kompensacija už sužalojimÄ tarnybos metu, nenustačius padidėjusio pavojaus jo sveikatai ir gyvybei;

2) pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas sveikatos sutrikdymÄ patyrė esant Kalėjimų departamento statuto 48 straipsnio 3 dalyje nustatytoms sÄ lygoms ir jam priklauso kompensacija;

3) įpareigoti Vilniaus pataisos namus siųsti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ LR vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisijÄ sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.PaaiÅ¡kina, kad 2014 m. rugsėjo 3 d. tarnybos metu, budint Vilniaus pataisos namų Kontrolės ir praleidimo poste Nr. 3 (toliau KPP3), apie 16.25 val. per radijo ryšį buvo gautas praneÅ¡imas, kad į Vilniaus pataisos namų teritorijÄ iÅ¡ Drujos g. buvo įmestas paketas. Vykdydamas savo tarnybines funkcijas, nedelsdamas puolė bėgti į nurodytÄ vietÄ .

Bėgdamas pajuto stiprų skausmÄ , ilgainiui jis stiprėjo, todėl kreipėsi į medikus. Å ie diagnozavo deÅ¡inės kojos blauzdos raumens įplyÅ¡imÄ .              2014-11-14 Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 3-189 buvo sudaryta komisija pareiÅ¡kėjo patirtos traumos aplinkybėms iÅ¡tirti. Komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimÄ , 2014-12-11 surašė iÅ¡vadÄ , kad kompensacija už sužalojimÄ tarnybos metu pareiÅ¡kėjui nepriklauso, nes sužalojimo metu nebuvo padidėjusio pavojaus pareigÅ«no sveikatai ar gyvybei sÄ lygų.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad iÅ¡vadoje nurodyta pasenusi teismų praktika bei netinkama linkme interpretuojamos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) nuostatos, susijusios su kompensacijų pareigÅ«nams iÅ¡mokėjimo tvarka bei sÄ lygomis. Remiasi teismų praktika ir teigia, kad teismų praktika analogiÅ¡kais klausimais buvo kintanti, teismai buvo pradėję kreipti praktikÄ ta linkme, jog kompensacijos už Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų sveikatos sutrikdymÄ turėtų bÅ«ti sietinos su padidėjusiu pavojumi bei rizika pareigÅ«no sveikatai bei gyvybei, atsižvelgdami į vidaus tarnybos pareigÅ«nų atžvilgiu egzistuojančiÄ praktikÄ , susijusiÄ su kompensacijomis už pareigÅ«nų sveikatos sutrikdymÄ .

Tačiau 2012-12-06 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2042/2012, kurioje suformavo praktikÄ , jog padidėjęs pavojus bei rizika pareigÅ«no sveikatai ar gyvybei už Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų sveikatos sutrikdymÄ nesietina su minėtais faktoriais.PareiÅ¡kėjas bei jo atstovė teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė jį tenkinti.Atsakovas Vilniaus pataisos namai praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b. l. 14–19) iÅ¡ esmės pakartoja iÅ¡vadoje nurodytus motyvus. Nurodo, kad LVAT          2012 m. vasario 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A602-1207/2012 pažymėjo, kad Kalėjimų departamento statute kaip ir Vidaus tarnybos statute nėra aiÅ¡kiai atribojami minėti atvejai, tačiau pagal reglamentavimÄ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tai yra skirtingo pobÅ«džio iÅ¡mokos, kurioms nustatyta skirtinga tyrimo tvarka. Kompensacijos yra mokamos pareigÅ«nams tokiais atvejais, kai pareigÅ«no sveikata sužalojama ne dėl atliekamų tarnybos funkcijų, o dėl to, kad jų atliekamos tarnybos funkcijos yra susijusios su padidintu pavojumi jų sveikatai ar gyvybei.

Kitais atvejais, t. y. tokiais atvejais, kai pareigÅ«no sveikata sužalojama ne dėl jų atliekamų tarnybos funkcijų, ne dėl to, kad jų atliekamos tarnybos funkcijos yra susijusios su padidintu pavojumi jų sveikatai ar gyvybei, o dėl kitokių aplinkybių, kurios gali bÅ«ti susijusios su atsitiktinio pobÅ«džio aplinkybėmis, įvykusiomis tarnyboje arba vykstant į tarnybÄ ar iÅ¡ tarnybos, yra mokamos draudimo iÅ¡mokos. Nurodytas iÅ¡vadas patvirtina LVAT praktika bylose dėl vidaus tarnybos pareigÅ«nų sveikatos sužalojimo, kad jeigu sveikatos sužalojimas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, tokiais atvejais nėra pagrindo konstatuoti, kad sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso.Be to, 2010 m. sausio 15 d.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-16 yra patvirtintos Nustatymo, ar Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar jam pavaldžios įstaigos pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymas susiję su tarnybinių pareigų ėjimu ar tarnyba, taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punktas buvo pažeistas, nes pareiškėjas arba Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoja                      I.

D., buvusi jo sveikatos sutrikdymo liudininkė, privalėjo nedelsdami apie įvykį tarnybiniu praneÅ¡imu informuoti pataisos namų direktorių, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į turimas faktines aplinkybes, tarnybinio praneÅ¡imo nei pareiÅ¡kėjas, nei I. D. įstaigos direktoriui nepateikė, nors galėjo ir privalėjo tai padaryti.Vilniaus pataisos namai, iÅ¡tyrę visas tarnybinio nusižengimo aplinkybes, mano, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo sveikata sužalota tarnybos metu, tačiau ne dėl jo atliekamų tarnybos funkcijų ir nebuvo padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos jo sveikatai ar gyvybei, tiesiog koja pareiÅ¡kėjui pakrypo dėl neatsargumo, t. y. sveikata buvo sužalota dėl atsitiktinio pobÅ«džio aplinkybių, įvykusių tarnybos metu: pareiÅ¡kėjas, budėdamas KPP3, gavęs praneÅ¡imÄ apie įmestÄ Ä¯ pataisos namų teritorijÄ paketÄ draudžiamų daiktų, bėgo / ėjo (Å¡ios aplinkybės nustatyti nepavyko, nes filmavimo kamerų įstaigos teritorijoje užfiksuota medžiaga saugoma tik 20 d., praėjus Å¡iam terminui, filmuota medžiaga sunaikinama) ir suklupo, dėl to ir įplyÅ¡o deÅ¡inės kojos blauzdos raumuo.

Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas susižalojo dienÄ , esant geram matomumui, į įstaigÄ mestas paketas jau buvo įkritęs į įstaigos teritorijÄ ir padidinto pavojaus jo sveikatai ar gyvybei nekėlė.PareiÅ¡kėjas sužalojo sveikatÄ bÅ«damas tarnybos vietoje, atlikdamas veiksmus, susijusius su tarnybos funkcijų įgyvendinimu, tačiau tai buvo įprastas funkcijų atlikimas, nesusijęs su pavojinga situacija, pareiÅ¡kėjui elgiantis neatsargiai, neįvertinus aplinkybių, kaip greit pareiÅ¡kėjas, atsižvelgiant į jo kÅ«no sudėjimÄ , gali reaguoti į susiklosčiusiÄ situacijÄ , todėl atsakovas pagrįstai nustatė, kad dėl Å¡io įvykio neturėtų bÅ«ti iÅ¡mokama teisės aktuose nustatyta kompensacija.

PareiÅ¡kėjo patirta trauma prilyginama draudžiamajam įvykiui ir jam turi bÅ«ti iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka už visÄ laikinojo nedarbingumo laikotarpį.Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2014-09-04 Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus direktoriaus budintysis padėjėjas savo tarnybiniame praneÅ¡ime apie budėjimÄ nurodė, kad 18.00 val. pareiÅ¡kėjas buvo atleistas nuo tarnybos dėl traumos, taip pat kad 16.25 val. iÅ¡ Rasų g. 6 į pataisos namų teritorijÄ buvo permesti du paketai (b. l. 40–41).

PareiÅ¡kėjui dėl patirtos traumos suteiktas laikinas nedarbingumas nuo 2014-09-03 iki             2014-10-21. Jam iÅ¡raÅ¡ytos Å¡ios medicininės pažymos dėl neatvykimo į darbÄ : 2014-09-03 Nr. 946 (b. l. 33), 2014-09-09 Nr. 67699 (b. l. 34), 2014-09-16 Nr. 68528 (b. l. 35), 2014-09-23 Nr. 69518 (b. l. 36), 2014-09-30 Nr. 70588 (b. l. 37), 2014-10-07 Nr. 71371 (b. l. 38), 2014-10-14 Nr. 72434 (b. l. 39). 2014-11-03 pareiÅ¡kėjas pateikė paaiÅ¡kinimÄ Nr. 14-4672, kuriame teigia, kad 2014 m. rugsėjo 3 d. budėjo KPP3.

Apie 16.25 val. iÅ¡ apsaugos posto per radijo ryÅ¡io stotį buvo praneÅ¡ta, kad į pataisos namų teritorijÄ iÅ¡ Rasų g. 6 buvo įmestas paketas. PareiÅ¡kėjas, iÅ¡bėgęs iÅ¡ KPP3, pajuto stiprų skausmÄ kojos blauzdos srityje ir nebegalėjo paeiti. Apie 18.00 val. dėl vis didėjančio skausmo pranešė Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus direktoriaus budinčiajam padėjėjui G. S. (G. S.), kad važiuos į Všį Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (b. l. 44). 2014-11-11 gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas Nr. 14-4726 atlikti tyrimÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe (b. l. 42).

TÄ pačiÄ dienÄ buvo iÅ¡siųstas praÅ¡ymas VÅ Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriui praneÅ¡ti apie pareiÅ¡kėjo 2014 m. rugsėjo 3 d. patirtos traumos sunkumÄ (b. l. 32). VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2014-11-12 pateiktoje pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumÄ nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo trauma nepriskiriama prie sunkių pakenkimų sveikatai (b. l. 30–31). 2014-11-14 Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 3-189 buvo sudaryta komisija pareiÅ¡kėjo patirtos traumos aplinkybėms iÅ¡tirti (b. l. 29). 2014-12-11 patvirtinta ginčijama iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad KPP3, kuriame budėjo pareiÅ¡kėjas, yra nuteistųjų pasivaikščiojimo kieme, kuris įrengtas pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus (Žin., 2011, Nr. 29-1384), pareiÅ¡kėjas susižalojo dienÄ , esant geram matomumui, į įstaigos kiemÄ mestas paketas jau buvo įkritęs į teritorijÄ ir padidinto pavojaus pareiÅ¡kėjo sveikatai ar gyvybei nekėlė, todėl piniginė kompensacija jam nepriklauso (b. l. 20–24). 2014-12-11 komisijos nariai V.

B. ir A. L. (A. L.) pateikė atskirÄ jÄ nuomonę dėl iÅ¡vados. Jie remiasi LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-2042/2012 ir teigia, kad iÅ¡vadoje nurodyta pasenusi praktika bei pareigÅ«nui netinkama linkme interpretuojamos Statuto nuostatos, todėl ji yra nepagrįsta ir neteisėta (b. l. 25–28)Ginčas byloje kilo dėl to, ar pareiÅ¡kėjo 2014-09-03 patirta trauma kilo atliekant tarnybines pareigas, kaip tai yra nustatyta Statuto 48 straipsnio 3 dalyje.Ginčo dalykas – Vilniaus pataisos namų iÅ¡vados dalies, kurioje pripažinta, kad pareiÅ¡kėjui nepriklauso kompensacija už sužalojimÄ tarnybos metu, teisėtumas ir pagrįstumas.Teismas pažymi, kad Vilniaus pataisos namų pozicija pareiÅ¡kėjo patirtos traumos atžvilgiu yra nenuosekli.

Išvadoje traumos tarnybos metu atsiradimo faktas yra iš esmės neigiamas, nurodant, kad pareiškėjo, I. D. bei G. S. pranešimai nesutampa, todėl neaišku, kur iš tikrųjų nukrito permesti paketai ir ar teisinga kryptimi pareiškėjas bėgo jų perimti, nes įvykis pradėtas tirti praėjus daugiau nei 20 dienų, vaizdo sistemų užfiksuotos informacijos peržiūrėti jau nebuvo galimybės, todėl laiku ir tinkamai visų aplinkybių išnagrinėti buvo neįmanoma. Atsakovas konstatuoja, kad nustatytomis faktinėms aplinkybėms tokio pobūdžio sveikatos sutrikdymas negalėjo atsirasti, nes pareiškėjas 2014 m. išlaikė fizinio ir specialaus pasirengimo normatyvus ir atitinka Pareigūnų fizinio reikalavimo pasirengimo reikalavimus (b. l. 9).

Atsiliepime Vilniaus pataisos namai teigia, kad pareiÅ¡kėjas sužalojo sveikatÄ bÅ«damas tarnybos vietoje, atlikdamas veiksmus, susijusius su tarnybos funkcijų įgyvendinimu, tačiau tai buvo įprastas funkcijų atlikimas (b. l. 18). Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjo sveikata buvo sutrikdyta, o tai įvyko jam atliekant veiksmus, susijusius su tarnybos funkcijų įgyvendinimu. Atsakovas iÅ¡vadoje ir atsiliepime remiasi aplinkybe, kad pareiÅ¡kėjas arba įvykio liudininkai privalėjo nedelsdami apie įvykį tarnybiniu praneÅ¡imu informuoti pataisos namų direktorių, tačiau to nepadarė, todėl buvo pažeistas Taisyklių 5 punktas ir nebuvo nustatytos svarbios faktinės aplinkybės. Teismas su Å¡iuo vertinimu nesutinka.

Taisyklių 5 punktas nustato, kad nukentėjęs pareigÅ«nas arba darbuotojas, buvęs pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo liudininku, privalo nedelsdamas apie tai tarnybiniu praneÅ¡imu informuoti institucijos ar įstaigos vadovÄ . Gavęs informacijÄ , institucijos ar įstaigos vadovas turi inicijuoti nelaimingo atsitikimo tyrimÄ . Institucijos ar įstaigos vadovÄ gali informuoti ir pareigÅ«no Å¡eimos narys, asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, į kuriÄ buvo pristatytas pareigÅ«nas po įvykio, policija, prokuratÅ«ra ar kita teisėsaugos institucija.

Kaip matyti, Taisyklių 5 punkte asmenų, galinčių informuoti institucijos ar įstaigos vadovÄ , sÄ raÅ¡as yra ilgas ir nėra sietinas iÅ¡imtinai su nukentėjusiu pareigÅ«nu arba darbuotoju, buvusiu pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo liudininku. Juo labiau sistemiÅ¡kai ir lingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant Taisyklių 5 punktÄ , darbuotojas, buvęs pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo liudininku, neprivalo bÅ«ti sveikatos sutrikdymo įvykio liudininku. Taisyklių 2 punktas apibrėžia įvykį kaip rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio) ar kelių veiksnių poveikį, pareigÅ«no patirtÄ dėl pareigÅ«no tarnybos, kurio padarinys yra sveikatos sutrikdymas.

Taisyklių 4 punktas kaip tik ir nustato, kad pareigÅ«nui, esant sveikatos sutrikdymui, kai yra pagrindas manyti, kad sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti susijęs su tarnyba, atliekamas nustatymo, ar pareigÅ«no sveikatos sutrikimas susijęs su tarnyba, tarnybinis tyrimas. Todėl Taisyklių 5 punkto dalis dėl to, kad darbuotojas, buvęs pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo liudininku, privalo nedelsdamas apie tai tarnybiniu praneÅ¡imu informuoti institucijos ar įstaigos vadovÄ , sietina yra su bet kuriuo darbuotoju, kuris pastebi sveikatos sutrikdymo faktÄ , o ne iÅ¡imtinai su darbuotoju, kuris yra įvykio liudininkas.

Vilniaus pataisos namų direktorius 2014-09-04 G. S. tarnybiniu praneÅ¡imu apie budėjimÄ buvo informuotas, kad pareiÅ¡kėjas buvo atleistas nuo tarnybos dėl traumos (b. l. 40–41). Å ios aplinkybės nustatytos ir iÅ¡vadoje (b. l. 20). Taigi, Vilniaus pataisos namų direktorius buvo informuotas, kad pareiÅ¡kėjas patyrė sveikatos sutrikdymÄ ir tai, tikėtina, įvyko tarnybos metu. Teismas mano, kad pateikta informacija direktoriui buvo pakankama atlikti tarnybinį tyrimÄ . Ginčas tarp Å¡alių yra ir dėl to, ar Statuto 48 straipsnio 3 dalis nustato reikalavimÄ tarnybinių funkcijų atlikimÄ sieti su padidėjusiu pavojumi bei rizika pareigÅ«no sveikatai bei gyvybei.

Å ioje dalyje teismas sutinka su pareiÅ¡kėju, kad LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2042/2012 iÅ¡ esmės pakeitė iki tol buvusiÄ praktikÄ ir, prieÅ¡ingai nei Vidaus tarnybos statute, padidėjusio pavojaus bei rizikos pareigÅ«no sveikatai bei gyvybei reikalavimas Statute netaikomas. Teismas taip pat akcentuoja, kad Å¡ioje LVAT byloje keičiama ankstesnė LVAT praktika, kuria remiasi Vilniaus pataisos namai (LVAT 2012 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1207/2012).

LVAT iÅ¡plėstinė kolegija byloje nurodė, kad, pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį, teisės į kompensacijÄ pagal Vidaus tarnybos statutÄ atsiradimas sietinas su sÄ lygomis, kurios nėra visa apimtimi įtvirtintos Statute, t. y. pareigÅ«nas, kurio statusÄ reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, teisę į kompensacijÄ Ä¯gyja ne tik tada, kai tenkinamos sÄ lygos, kurios egzistuoja pagal Statuto 48 straipsnio 3 dalį, bet ir esant papildomoms sÄ lygoms (sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai).

Taigi pareigÅ«nų, kurių statusas yra reglamentuojamas Statutu, padėtis yra Å¡iek tiek palankesnė nei pareigÅ«nų, kurių statusÄ reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, nes pastariesiems yra taikomos papildomos sÄ lygos, siekiant įgyti teisę į kompensacijÄ . Todėl byloje buvo iÅ¡keltas klausimas, ar panašų socialinį statusÄ turintiems pareigÅ«nams (abi pareigÅ«nų grupės nėra draudžiamos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisės į kompensacijÄ sÄ lygos neturėtų bÅ«ti vienodos.IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymų leidyba yra įstatymų leidėjo prerogatyva, kylanti iÅ¡, inter alia, Konstitucijos 67 straipsnio.

Taip pat ir Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ pabrėžęs, kad tais atvejais, kai įstatymuose yra neaiÅ¡kumų, dviprasmybių, spragų, jas paÅ¡alinti yra įstatymų leidėjo pareiga (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. ir 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimai). Todėl nagrinėjamu atveju iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija neturėjo pagrindo kvestionuoti įstatymo, kuriuo įstatymų leidėjas diferencijavo skirtingas valstybės tarnautojų grupes tuo aspektu, kad vieniems buvo suteiktos palankesnės sÄ lygos įgyti teisę į kompensacijÄ sveikatos sutrikdymo atveju.

Ä®statymų leidėjas įgyvendino savo prerogatyvÄ diferencijuoti atskiras asmenų grupes ir nėra aiÅ¡kių pagrindų teigti, kad tokiu reguliavimu Å¡ioje byloje bÅ«tų pažeisti visų asmenų lygybės ar kiti principai. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija, pažymėjo, kad diferencijavimas galimas atsižvelgiant į tai, kad pagal KonstitucijÄ bÅ«tina užtikrinti veiksmingÄ valstybės funkcijų vykdymÄ , garantuoti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Valstybės tarnybos santykių diferencijuotas teisinis reguliavimas gali bÅ«ti grindžiamas valstybės (savivaldybių) institucijų bei jų vykdomų funkcijų ypatumais, Å¡ių institucijų vieta visų institucijų, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, sistemoje, joms nustatytais įgaliojimais, atitinkamiems valstybės tarnautojams bÅ«tinomis profesinėmis savybėmis, kitais svarbiais veiksniais. Taip pat iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija akcentavo, kad kitoks aiÅ¡kinimas Å¡ioje byloje nulemtų rizikÄ , jog teismai įstatymus taikytų ad hoc net ir tais atvejais, kai juose aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai įtvirtintos atitinkamos nuostatos, o Å¡iuo atveju bÅ«tent tokia situacija ir buvo (kalbiniu požiÅ«riu Kalėjimų departamento statuto 48 straipsnio 3 dalis yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki).Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas teisus teigdamas, kad Vilniaus pataisos namai nepagrįstai nesivadovavo LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimu administracinėje byloje                 Nr. A492-2042/2012 ir dėl Å¡ios priežasties netinkamai taikė materialinės teisės normas.Atsižvelgiant į iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos formuojamÄ praktikÄ , Statuto 48 straipsnio 3 dalis teisės į kompensacijÄ atsiradimÄ sieja su tokiomis sÄ lygomis:

1) pareigūnui yra sutrikdyta sveikata;

2) sveikata buvo sutrikdyta arba einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose. Pirma sÄ lyga yra tenkinama, jei yra pagrįstų duomenų, kurie leidžia konstatuoti sveikatos sutrikdymo faktÄ pareigÅ«nui. Antra sÄ lyga yra tenkinama, jei pagrįstai galima konstatuoti, kad pareigÅ«no sveikata buvo sutrikdyta arba jam einant tarnybines pareigas, arba jeigu sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose.

Teismas pažymi, kad pirmoji sÄ lyga (sveikatos sutrikdymo faktas) yra nustatyta ir nenuginčyta. Teismas, įvertinęs iÅ¡vadoje nustatytus faktus (b. l. 20), taip pat                 2014-09-04 Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo tarnybinį praneÅ¡imÄ (b. l. 40–41), konstatuoja, kad Vilniaus pataisos namai neįrodė, kad aplinkybės neatitinka antrosios sÄ lygos, t. y. kad sveikata buvo sutrikdyta ne einant tarnybines pareigas.Statuto 49 straipsnyje įtvirtintas baigtinis kompensacijų nemokėjimo pagrindų sÄ raÅ¡as, kuriame nėra nustatyta, jog kompensacija nemokama, kai pareigÅ«nas susižalojo dėl neatsargumo, kadangi kompensacijos nemokėjimas siejamas tik su pareigÅ«no tyčiniais veiksmais save susižalojant, ko konkrečiu atveju nepatvirtina jokie objektyvÅ«s įrodymai.

IÅ¡ iÅ¡vados ir Vilniaus pataisos namų pateiktų kitų įrodymų negalima iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui negali bÅ«ti taikoma Statuto 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta kompensacija.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir iÅ¡tirtus įrodymus ginčijama iÅ¡vada laikytina nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o teismo nustatyti, kad jo patirtas kÅ«no sužalojimas įvyko tarnyboje ir yra susijęs su tarnyba. Patenkinus skundo reikalavimÄ panaikinti tarnybinio tyrimo iÅ¡vadÄ , Å¡is skundo reikalavimas netenkintinas, nes nesukels pareiÅ¡kėjui jokių realių teisinių pasekmių ir nesukurs jam jokių teisių bei pareigų, todėl minėtas skundo reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Teismas konstatuoja, kad Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas – tai iÅ¡ esmės Å¡iame teismo sprendime jau iÅ¡dėstyti teismo argumentai dėl ginčijamos tarnybinio tyrimo iÅ¡vados panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas praÅ¡ymų, kuriais siekiama ne apginti pažeistas teises (interesus), o tik konstatuoti tam tikras juridinę reikÅ¡mę turinčias aplinkybes ar faktus. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama iÅ¡spręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikÅ¡tų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali bÅ«ti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas (žr.

LVAT 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, „Administracinių teismų praktika“, Nr. 1 (11), 2007, 206–213 l., 2007 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. A17-217/2007). PareiÅ¡kėjo reikalavimas įpareigoti Vilniaus pataisos namus iÅ¡duoti jam siuntimÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisijÄ patirto kÅ«no sužalojimo sunkumo laipsniui nustatyti netenkintinas. Teismo nuomone, Å¡is reikalavimas yra iÅ¡ankstinio pobÅ«džio.

ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Å iuo atveju byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas, patenkinus skundo reikalavimÄ panaikinti tarnybinio tyrimo iÅ¡vadÄ , atsisakytų pareiÅ¡kėjÄ siųsti į Centrinę medicinos ekspertizės komisijÄ nustatyti sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį.Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a:

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Vilniaus pataisos namų 2014-12-11 tarnybinio tyrimo iÅ¡vadÄ Nr. 14-5444 „Dėl apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyresniojo prižiÅ«rėtojo A. S. patirtos traumos“.LikusiÄ pareiÅ¡kėjo A. S. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                Irena Paulauskienė