2025-01-07 Nr. AB-165-3-61-3-10106-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-97-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10106-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.6.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. R. (A. R.) (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, mokesčių administratorius, VMI) 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-219941 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto priimtas esant mokestiniam ginčui. Iš Sprendimo prievolių ataskaitos matyti, kad siekiama išieškoti 2013 m. gruodžio 16 d. skolą. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 ir 108 straipsniuose yra nustatytas priverstinio išieškojimo senaties institutas. Pasibaigus 5 metų mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, mokesčių administratorius neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų, taip pat savo iniciatyva (be mokesčių mokėtojo prašymo ar sutikimo) įskaityti mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) mokestinei nepriemokai, kurios pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, padengti. Pagal MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 8 punktą, mokestinė prievolė pasibaigia, suėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui. Mokestinės prievolės pasibaigimas nesiejamas su jokiomis kitomis aplinkybėmis – pradėtais ir dar nebaigtais išieškojimo veiksmais, vykdomosios bylos eiga ar panašiai, o tik su 5 metų nepriemokos išieškojimo senaties terminu. Tai reiškia, kad mokestinė prievolė pasibaigia, suėjus kalendoriniam terminui, nepaisant vykdomosios bylos eigos ar kitų aplinkybių, šis terminas yra naikinamasis. Pareiškėjo mokestinės prievolės VMI yra pasibaigusios 2020 m. gruodžio 16 d.

2.2. Sprendimo prievolių ataskaitoje nenurodytas mokestinis laikotarpis, todėl neaišku, už kokį laikotarpį sukaičiojamos prievolės ir kokiu teisiniu pagrindu. Pagal MAĮ 67 straipsnio 1 dalies nuostatas, mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas įskaitant visus su mokesčių mokėtoju susijusius priimtus sprendimus. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, Sprendime apsiribota vien formalių sumų įvardijimu be mokestinio laikotarpio, todėl nėra galimybės patikrinti mokestinių prievolių pagrįstumą.

2.3. MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, tik jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: <...> mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu <...>. MAĮ 105 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-2078 redakcija) nustatyta, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. <...>. Ginčijamame Sprendime nurodytos sumos 26 777,66 Eur raginimas sumokėti pareiškėjui nebuvo siųstas, todėl atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą reikalavimą.

2.4. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad nuspręsta išieškoti į biudžetą iš toliau nurodyto mokesčių mokėtojo turto nurodytą sumą, tačiau turtas nenurodytas. Toks Sprendimas negali būti laikomas teisiškai aiškiu ir pagristu, nes jame nurodytos neapibrėžto turinio ir prasmės sprendimai.

2.5. VMI nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas mokesčių administratoriui nepateikė prašymo pateikti priskaičiuotų mokesčių sumų ir jų delspinigių išklotines. Sprendimo priede nurodyti aktai pareiškėjui yra nežinomi, jų turinys neskelbiamas ir Mano VMI pareiškėjo paskyroje, tuo atsakovas pažeidė MAĮ numatytą teisę susipažinti su VMI parengtais aktais.

3. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjo inicijuojamas ginčas dėl VMI Sprendimo nėra mokestinis ginčas (nėra priimtas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas, kuriuo naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, arba sprendimas, kuriuo atsisakoma grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), arba išspręstas atleidimo nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo klausimas), todėl nėra stabdomas skolų išieškojimas.

4.2. Mokestinis ginčas buvo baigtas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2022 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2363-556/2022. Pasibaigus mokestiniam ginčui, VMI pareiškėjui parengė 2022 m. rugpjūčio 17 d. (atsiliepime nurodyta raginimo data – 2022 m. rugpjūčio 10 d.) raginimą Nr. (23.31-08) 464-4122 (toliau – ir Raginimas). Vykdant nesumokėtų mokesčių išieškojimą, buvo priimtas Sprendimas išieškoti 26 777,66 Eur mokestinę nepriemoką iš turto. Vadovaujantis MAĮ 107 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, o priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos (šiuo atveju nuo 2022 m. spalio 27 d.). MAĮ to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas, o 5 dalyje nustatyta, kad MAĮ 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, kad mokestinė nepriemoka nesumokėta, Sprendimas priimtas nepasibaigus išieškojimo senaties terminui, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti Sprendimą netekusiu galios.

4.3. Sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto prievolių ataskaitoje mokestiniai laikotarpiai nėra detalizuojami, kadangi dėl vieno mokesčio gali būti ne vienas mokestinis laikotarpis. Mokestinius laikotarpius, už kuriuos yra priskaičiuoti mokesčiai, baudos ir delspinigiai, galima pamatyti patikrinimo akte bei sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo. VMI vertinimu, Sprendimas, įvertinus nustatytų duomenų (aplinkybių) kontekste, laikytinas atitinkantis esminius VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, keliamus administraciniam aktui, t. y. administracinis aktas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto) motyvuotos.

4.4. VMI nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Sprendime nurodytos sumos 26 777,66 Eur raginimas sumokėti pareiškėjui nebuvo siųstas, todėl atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą reikalavimą. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) 2022 m. rugpjūčio 10 d. duomenimis, 2014 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-86 patvirtintų patikrinimo aktu priskaičiuotų mokesčių įsiskolinimas sudarė 26 750,90 Eur, iš jų: 3 619,49 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), kurio mokestinis laikotarpis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., 1 112,38 Eur privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) mokesčio, kurio mokestinis laikotarpis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., 22 019,03 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), kurio mokestinis laikotarpis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Šios prievolės buvo įtrauktos į Raginimą. Pasibaigus mokestiniam ginčui, pareiškėjas 2022 m. liepos 19 d. pateikė prašymą atleisti nuo delspinigių, todėl visų delspinigių išieškojimas nuo prašymo pateikimo dienos yra sustabdytas, o, vadovaujantis MAĮ 89 straipsnio 1 dalimi, dėl nesumokėtų mokesčių bendros 26 750,90 Eur sumos 2022 m. rugpjūčio 16 d. suformuotas raginimas, kuris pareiškėjui susipažinti 2022 m. rugpjūčio 17 d. įkeltas VMI interneto svetainėje, adresu www.vmi.lt, paskyroje Mano VMI ir laikomas įteiktu 2022 m. rugpjūčio 17 d.

4.5. Vadovaujantis VMI viršininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-91 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (2019 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. VA-33 redakcija) patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 ir 10 punktais, paskyros Mano VMI naudotojui pateikiamos minėtos Taisyklės, su kuriomis asmuo turi susipažinti ir patvirtinti, kad suprato Taisyklių nuostatas ir sutinka jų laikytis. Pareiškėjas tai patvirtino 2020 m. rugpjūčio 25 d. Sutikdamas su Taisyklėmis, paskyros Mano VMI naudotojas sutinka VMI parengtus dokumentus gauti per Mano VMI, o dokumento įkėlimo į paskyrą Mano VMI data yra laikoma dokumento įteikimo data. Be Raginime nurodytų prievolių, į Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto buvo įtrauktas ir deklaruotos gyventojų pajamų mokesčio prievolės, todėl Raginime ir Sprendime nurodytos prievolių sumos nesutampa.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. R. skundą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. VMI 2014 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-86 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino 2013 m. gruodžio 16 d. patikrinimo aktą Nr. (4.65)-04-77-27. Dėl priskaičiuotų sumokėti sumų vyko mokestinis ginčas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama 2022 m. birželio 23 d. nutartimi Nr. A-2363-556-2022 pareiškėjo skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.

6.2. Pasibaigus mokestiniam ginčui, pareiškėjas 2022 m. liepos 19 d. pateikė prašymą atleisti nuo delspinigių, todėl visų delspinigių išieškojimas nuo prašymo pateikimo dienos yra sustabdytas, o, vadovaujantis MAĮ 89 straipsnio 1 dalimi, dėl nesumokėtų mokesčių bendros 26 750,90 Eur sumos 2022 m. rugpjūčio 16 d. suformuotas raginimas, kuris pareiškėjui susipažinti 2022 m. rugpjūčio 17 d. įkeltas į VMI interneto svetainę. Per raginime nurodytą 20 dienų terminą patikrinimo aktu priskaičiuotų mokesčių pareiškėjas nesumokėjo.

6.3. VMI, vykdydama pareiškėjo nesumokėtų mokesčių išieškojimą, priėmė Sprendimą išieškoti 26 777,66 Eur mokestinę nepriemoką iš turto, iš jų: patikrinimo aktu priskaičiuoti mokesčiai – 3 619,49 Eur GPM, mokestinis laikotarpis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., 11 05,97 Eur PSD mokesčio, mokestinis laikotarpis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., 22 017,12 Eur PVM, mokestinis laikotarpis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir deklaruotas GPM – 26 Eur, mokestinis laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., 6 Eur, mokestinis laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., 3,08 Eur, mokestinis laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

7. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas su Taisyklių nuostatomis susipažino ir tai patvirtino 2020 m. rugpjūčio 25 d. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas žinojo, jog dėl jo priimami VMI dokumentai bus įkeliami į Mano VMI paskyrą, todėl privalėjo asmeniškai domėtis su mokestiniu ginču susijusiomis aplinkybėmis, teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad raginimas sumokėti apskaičiuotas sumas jam nebuvo siųstas.

8. Įvertinęs MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, atsižvelgęs į tai, kad, pasibaigus mokestiniam ginčui, pareiškėjas 2022 m. liepos 19 d. pateikė prašymą atleisti nuo delspinigių, VMI visų delspinigių išieškojimą nuo prašymo pateikimo dienos sustabdė ir, vadovaudamasi MAĮ 89 straipsnio 1 dalimi dėl nesumokėtų mokesčių bendros 26 750,90 Eur sumos 2022 m. rugpjūčio 16 d. suformavo raginimą, kuris pareiškėjui susipažinti įkeltas VMI interneto svetainėje 2022 m. rugpjūčio 17 d., kas laikytina, kad pareiškėjui raginimas įteiktas 2022 m. rugpjūčio 17 d., teismas padarė išvadą, kad VMI pagrįstai priėmė Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto.

9. Įvertinęs MAĮ 107 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 108 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 110 straipsnio 1 dalies nuostatas, tai, kad pareiškėjas mokestinės nepriemokos nesumokėjo, teismas konstatavo, kad Sprendimas priimtas nepasibaigus išieškojimo senaties terminui.

10. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Sprendime nenurodomas mokestinis laikotarpis, todėl neaišku už kokį laikotarpį suskaičiuojamos prievolės ir kokiu teisiniu pagrindu, teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato pareigos sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto prievolių ataskaitoje detalizuoti mokestinius laikotarpius, kadangi dėl vieno mokesčio gali būti ne vienas mokestinis laikotarpis. Mokestinius laikotarpius, už kuriuos yra priskaičiuoti mokesčiai, baudos ir delspinigiai, galima pamatyti patikrinimo akte bei sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui pateikė VMI 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-32282 pakeisti išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuriuo sumažinamos mokestinės prievolės iki 15 269,21 Eur; pareiškėjas tvirtina, kad į paklausimus, kodėl realiai išieškoma didesnė suma, VMI neatsako, todėl teismo prašė išreikalauti minėtą informaciją, nes taikomi apribojimai yra didesnei sumai. Iš atsakovo pateiktų paaiškinimų ir įrodymų teismas nustatė, kad Sprendimas 2022 m. gruodžio 23 d. buvo perduotas vykdyti antstoliui G. P.. Pareiškėjui pateikus prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos išieškojimą, VMI 2023 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-17085 ir 2023 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-59437 visos antstoliui G. P. perduotos išieškoti sumos išieškojimas buvo sustabdytas. VMI priėmė 2023 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-59091 pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Likusi antstoliui G. P. perduota išieškoti suma – 24 490,71 Eur. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjo skunde minimas VMI sprendimas Nr. (23.31-08) 467-32282 buvo priimtas pakeisti 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-2417 išieškoti 26 906,72 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Išieškojimą pagal šį sprendimą vykdo antstolis S. M.. VMI priėmė 2023 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-20787 pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, likusi išieškoti suma 6 247,30 Eur. Pareiškėjui pateikus prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos išieškojimą, VMI 2023 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-58888 visos antstoliui S. M. perduotos likusios išieškoti 6 247,30 Eur sumos išieškojimas buvo sustabdytas. Teismas vertino, kad atsakovo pateikti įrodymai ir paaiškinimai pagrindžia aplinkybes dėl taikomų apribojimų didesnei sumai.

12. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, teismas pažymėjo, kad Sprendimo turinį ir formą reglamentuoja Taisyklės. Teismas konstatavo, kad VMI, priimdama Sprendimą, MAĮ ir Taisyklių nuostatų nepažeidė, veikė savo kompetencijos ribose, sprendimą pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktu teisiniu jų vertinimu, išdėstytu patikrinimo akte ir sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kurie yra sudėtinė Sprendimo dalis, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, kaip mokesčių mokėtojas, žinojo apie procesą, susijusį su priskaičiuotų mokesčių grąžinimu, todėl pareiškėjui buvo suprantamas sprendimo turinys, jis aiškiai suprato savo teises, pareigas, sprendimo pagrindą ir apimtį.

III. 13. Pareiškėjas A. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai bei panaikinti VMI Sprendimą.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. VMI Sprendimo prievolių ataskaitoje nenurodytas mokestinis laikotarpis, todėl yra neaišku, už kokį laikotarpį skaičiuojamos prievolės, ir nėra galimybės patikrinti mokestinių prievolių pagrįstumo, todėl nėra visų FR 0497 priedo rekvizitų. Dėl to Sprendimas prieštarauja MAĮ 107 ir 108 straipsnių nuostatoms bei VMI viršininko 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymui Nr. VA-189 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-11 „Dėl formų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino priimto individualaus administracinio akto atitikimo galiojančiam teisiniam reguliavimui ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą, motyvuojant jį tuo, kad pareiškėjas turėjo žinoti ankstesnius mokesčių administratoriaus ir teismų sprendimus. Tuo teismas pripažino, kad bylą išnagrinėjo, nevertindamas ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

14.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sprendimo prievolių ataskaitoje nurodytos prievolės, dėl kurių raginimas nebuvo siųstas ir kurie nebuvo nagrinėjami jokiose mokestiniuose ginčuose, todėl teismas dėl jų nepagrįstai nepasisakė, tuo apribojant pareiškėjui teisę į teisminę gynybą. Dalies vykdomojo dokumento rekvizitų nepateikimas, kartu nurodant 2021 metų prievoles, kurios potencialiai ginčytinos MAĮ pagrindu, laikytinas klaidinančiu veiksniu tiek teismui, tiek pareikėjusi, nes jų ginčijimo procedūra skirtinga ir ginčas iš dalies laikytinas mokestiniu ginču, kuriam privaloma ikiteisminė procedūra. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė ir skundo priėmimo klausimą.

14.3. Pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui savo poziciją dėl vykdomojo dokumento trūkumų, kurie patvirtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 651 straipsnio 3 dalį, 651 straipsnio 2 dalį, 651 straipsnio 1 dalį, vykdomasi dokumentas buvo pateiktas vykdyti neteisėtai ir turi esminių trūkumų pagal MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei neatitinka VMI viršininko Įsakymo. Teismo posėdyje VMI atstovas taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl Sprendimas priimtas be visų būtinų rekvizitų, t. y. nenurodant mokestinio laikotarpio. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tai ignoravo. Antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas (2022 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-219941) neatitiko CPK 648 straipsnio reikalavimų, prieštarauja CPK ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme įtvirtintam reglamentavimui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo Sprendimo, kaip vykdomojo dokumento, atitikimo galiojančiam reglamentavimui (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. VA-189 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-11 „Dėl formų patvirtinimo“ pakeitimo“ redakcijai) ir dėl to priėmė neteistą ir nepagrįstą sprendimą. Teismo sprendime arba visai nėra motyvų arba iš jame esančių argumentų negalima padaryti logiškos išvados, kodėl teismas taip nusprendė, kad pareiškėjas turėjo pats suprasti, jog nėra visų būtinų vykdomojo dokumento rekvizitų ir numanyti kokie jie turėtų būti.

15. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:

16.1. Ginčijamas Sprendimas atitinka Įsakymu nustatytus reikalavimus sprendimų turiniui ir formai, taip pat atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus, nes jame pateikiamas teisinis pagrindas (MAĮ 106 straipsnis), kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, nurodyta sprendimo data, sprendimą pasirašantis įgaliotas pareigūnas.

16.2. VMI nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad antstoliui pateiktas Sprendimas neatitiko CPK 648 straipsnio reikalavimų, prieštarauja CPK ir Antstolių įstatyme įtvirtintam reglamentavimui. Vadovaujantis CPK 587 straipsnio 10 punktu, vykdomaisiais dokumentais yra laikomi institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, turi patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 str. 1 d.). CPK 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas akivaizdžių kliūčių sąrašas nėra baigtinis, o tai reiškia, kad antstolis kiekvienu individualiu atveju turi teisę vertinti, ar konkreti aplinkybė nėra laikytina akivaizdžia kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. MAĮ 106 straipsnyje, kaip vienas iš mokestinių nepriemokų išieškojimo būdų, yra numatytas mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto, kurį vykdo antstoliai CPK nustatyta tvarka (MAĮ 106 str. 1 d. 4 p.).

17. VMI nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo Sprendimo, kaip vykdomojo dokumento, atitikimo galiojančiam reglamentavimui (Įsakymui) ir dėl to priėmė neteistą ir nepagrįsta sprendimą. Pagal MAĮ 34 straipsnio nuostatas, mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Šioje byloje sprendimų turinį ir formą reglamentuoja Taisyklės. VMI, priimdama Sprendimą, nepažeidė MAĮ ir Taisyklių nuostatų, veikė savo kompetencijos ribose, sprendimą pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktu teisiniu jų vertinimu, išdėstytu patikrinimo akte ir sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Be to, pareiškėjas, kaip mokesčių mokėtojas, žinojo apie procesą, susijusį su priskaičiuotų mokesčių sumokėjimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-219941 teisėtumo.

19. VMI Sprendimas priimtas MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

20. VMI Sprendime nurodė išieškoti 26 777,66 Eur. Prie Sprendimo pateiktoje prievolių ataskaitoje yra detalizuoti mokesčiai, kurie yra išieškomi pagal 2013 m. gruodžio 16 d. patikrinimo aktą (3 619,49 Eur (gyventojų pajamų mokesčio), 1 105,97 Eur (privalomojo sveikatos draudimo mokesčio), 22 017,12 Eur (pridėtinės vertės mokesčio)) bei mokesčiai, kurie yra išieškomi pagal mokesčių mokėtojo pateiktas gyventojo pajamų mokesčio deklaracijas (26 Eur, 6 Eur, 3,08 Eur).

21. VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodoma, kad dėl VMI 2014 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-86 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas 2013 m. gruodžio 16 d. patikrinimo aktas Nr. (4.65)-04-77-27, priskaičiuotų sumokėti sumų vyko mokestinis ginčas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2363-556/2022 pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą atmetė. Pasibaigus mokestiniam ginčui bei per raginime nurodytą 20 dienų terminą patikrinimo aktu priskaičiuotų mokesčių pareiškėjas A. R. nesumokėjo, todėl priimtas skundžiamas Sprendimas.

22. VMI akcentavo, kad pasibaigus mokestiniam ginčui (2022 m. liepos 19 d.) pareiškėjas pateikė prašymą atleisti nuo delspinigių, todėl visų delspinigių išieškojimas nuo prašymo pateikimo dienos yra sustabdytas.

V. 23. MAĮ 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 punkto redakcija).

24. MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

25. Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo negali būti vertinamas kaip sprendimas, kuriuo yra nustatoma pati mokestinė prievolė, todėl šiam sprendimui priimti negali būti vadovaujamasi tomis pačiomis taisyklėmis, kaip sprendimui dėl mokestinės prievolės nustatymo. Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo yra vienas iš sprendimų dėl neįvykdytos mokestinės prievolės vykdymo, kuris yra priimamas tuomet, kai mokestinės prievolės dydis jau yra aiškus ir negali būti kvestionuojamas. Pagal MAĮ 106 straipsnį išieškomos mokestinės prievolės dydis yra aiškus ir negali būti kvestionuojamas dėl to, kad mokesčių mokėtojas jau apskaičiavo ir deklaravo pagal įstatymą atsirandančią mokestinę prievolę (kuri nėra įvykdyta) arba mokesčių administratorius sprendimu paskaičiavo mokėtiną mokestinę prievolę (kuri nėra įvykdyta), o mokesčių administratoriaus sprendimas nebuvo skundžiamas arba įsiteisėjo sprendimas dėl mokesčio mokėtojo skundo mokestiniame ginče (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-179-602/2016; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-884-602/2018).

26. Mokesčių mokėtojui nevykdant mokesčių administratoriaus sprendimu nustatytų mokestinių prievolių, t. y. nevykdant administracinio sprendimo pagrindu atsirandančios mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įgyja teisę jas išieškoti (MAĮ 105 str. 1 d. 3 p., 105 str. 2 d.). MAĮ 67 straipsnio nuostata dėl būtinumo mokesčių administratoriui pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio sumas buvo įgyvendinta mokesčių administratoriui priėmus sprendimą dėl mokesčių skaičiavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl mokesčių administratoriaus sprendimu nustatytų mokestinių prievolių išieškojimo yra akcentuojama, kad mokesčių mokėtojo keliamame ginče dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo teisėtumo nėra svarstomi klausimai dėl mokestinės nepriemokos dydžio ar pagrįstumo, o tik tikrinama, ar mokesčių administratorius, vykdydamas mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos mokesčių mokėtojo teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1965/2013).

27. Minėta, kad dalis Prievolių ataskaitoje nurodytų sumų yra sumos mokesčių, kuriuos deklaravo pats pareiškėjas, tačiau jų nesumokėjo, t. y. mokestinės prievolės, atsirandančios pagal įstatymą (MAĮ 66 str., 77 str., 73 str.). Mokesčių mokėtojui nemokant jo deklaruotų sumų, t. y. nevykdant pagal įstatymą atsirandančios mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įgyja teisę jas išieškoti (MAĮ 105 str. 1 d. 2 p., 105 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl mokesčių mokėtojo deklaruotų ir nesumokėtų mokestinių prievolių išieškojimo yra akcentuojama, kad mokesčių mokėtojo motyvai dėl nesutikimo su mokestinės prievolės dydžiu negali turėti esminės reikšmės šios bylos išsprendimui. Nagrinėjamoje byloje yra aktualus klausimas, ar mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl deklaruotų mokestinių prievolių vykdymo, neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos mokesčių mokėtojo teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-799/2013).

VI. 28. Minėta, kad VMI priėmė Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Prie Sprendimo pateiktoje prievolių ataskaitoje yra detalizuoti mokesčiai, kurie yra išieškomi pagal 2013 m. gruodžio 16 d. patikrinimo aktą (3 619,49 Eur (gyventojų pajamų mokesčio), 1 105,97 Eur (privalomojo sveikatos draudimo mokesčio), 22 017,12 Eur (pridėtinės vertės mokesčio)) bei mokesčiai, kurie yra išieškomi pagal mokesčių mokėtojo pateiktas gyventojo pajamų mokesčio deklaracijas (26 Eur, 6 Eur, 3,08 Eur). Šiame Sprendime nėra pasisakoma dėl delspinigių, kurių išieškojimas Sprendimo priėmimo metu buvo sustabdytas.

29. Taigi iš Sprendimo turinio matyti, kad Sprendimas priimtas dėl mokesčių administratoriaus sprendime nustatytų mokestinių prievolių, kurios yra nurodytos patikrinimo akte (kuriame (kaip ir sprendime dėl jo patvirtinimo, mokestinį ginčą išnagrinėjusių institucijų sprendimuose) nurodoma ir visa išsami informacija dėl apskaičiuoto mokesčio (taip pat ir mokestinis laikotarpis, įrodymai, kuriais remiantis priimtas sprendimas)). Šioje Sprendimo dalyje nurodytos mokestinės prievolės, kurios atsiranda mokesčių administratoriaus sprendimo pagrindu, šiame sprendime (dėl mokesčių apskaičiavimo) ir yra išsamiai išdėstomas mokesčio pagrindimas.

30. Iš Sprendimo turinio taip pat matyti, kad Sprendimas priimtas ir dėl mokesčių sumų, kurias deklaravo pats pareiškėjas, tačiau jų nesumokėjo (mokestinės prievolės, atsirandančios pagal įstatymą). Šioje sprendimo dalyje yra nurodyti mokestiniai laikotarpiai, už kuriuos pareiškėjas deklaravo mokesčius.

31. VMI sprendime išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, taigi sprendime dėl neįvykdytos mokestinės prievolės vykdymo, nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, nurodyti faktiniai duomenys, kuriais remiantis šis Sprendimas yra priimtas. Pareiškėjas nenurodė procedūros pažeidimų priimant šį Sprendimą ir byloje tokie pažeidimai nenustatyti, todėl keisti ar naikinti VMI priimtą sprendimą nėra pagrindo.

32. Apeliacinio skundo motyvai dėl Sprendimo neatitikimo teisės aktų reikalavimams ar jo neaiškumo, nepatvirtinimo įrodymais, dėl VMI atstovo nesugebėjimo paaiškinti per teismo posėdį minėtų aplinkybių, yra neteisingi. Tai patvirtina minėti teisės aktai ir šiame baigiamajame teisės akte paminėta teismų praktika, kurioje yra pažymima, kad sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo negali būti vertinamas kaip sprendimas, kuriuo yra nustatoma pati mokestinė prievolė, todėl šiam sprendimui priimti negali būti vadovaujamasi tomis pačiomis taisyklėmis, kaip sprendimui dėl mokestinės prievolės nustatymo. Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo yra vienas iš sprendimų dėl neįvykdytos mokestinės prievolės vykdymo, kuris yra priimamas tuomet, kai mokestinės prievolės dydis jau yra aiškus ir negali būti kvestionuojamas.

33. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai dėl Sprendimo vykdymo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nenagrinėtini šioje byloje, nes skundų dėl antstolių veiksmų padavimą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 510 straipsnis, tokių skundų nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

34. Nagrinėjamoje byloje nevertinamos aplinkybės, atsiradusios po Sprendimo priėmimo. Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsniu, administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto, buvusio jo priėmimo metu, teisėtumo patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reguliavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5189-602/2019; kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė