2022-09-21 Nr. AB-23044-3-61-3-03325-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-681-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03325-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. C. (P. C.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. C. (P. C.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. C. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 22S101167, kuriuo nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos bei nustatyti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei kitas Šengeno erdvės valstybes (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, prašydamas sustabdyti Migracijos departamento 2022 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 22S101167, teigia, kad sprendimas dėl išsiuntimo yra iš karto vykdytinas, taip pat jo deportavimas iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo sukeltų jam labai didelės nepašalinamos žalos, kadangi pareiškėjas yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir jam atvykus į (duomenys neskelbtini), jis atsidurtų (duomenys neskelbtini) institucijų žinioje ir patirtų jo teises pažeidžiančius veiksmus, be to, nebūtų užtikrinta pareiškėjo teisė į veiksmingą teisinę gynybą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sprendė, kad jos nesudaro pagrindo daryti išvados, jog ateityje pasunkėtų ar taptų negalimas teismo sprendimo šioje administracinėje byloje vykdymas. Teismas atkreipė dėmesį, jog Regionų apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama byla dėl atsakovo sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, ir bylą nagrinėję pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai atmetė pareiškėjo skundus, konstatavę, jog skundžiamuose sprendimuose pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų kriterijų, kadangi Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta tikimybė, jog kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini) – pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti veiksmai. Minimoje byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto kilmės valstybėje vykstančio tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas iš esmės siekia ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, o to, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises, ir pažymėjo, kad tokie siekiai pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, ir teismas nenustatė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartį dalyje, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatytas didelės ir sunkiai atlygintinos žalos kilimas nesustabdžius skundžiamo Sprendimo, ir pažymi, jog yra neabejotina, kad pareiškėją deportavus į (duomenys neskelbtini), bus grubiai pažeidžiamos pareiškėjo teisės dėl (duomenys neskelbtini)institucijų prieš pareiškėją inicijuoto baudžiamojo persekiojimo proceso, kurio pradėjimo teisėtumas bei pagrįstumas nėra įvertintas, kaip to reikalauja ekstradicijos vykdymo instrukcijos bei tvarka. Pareiškėjo teigimu, jis patirs didžiulę žalą, kuri bus neatitaisoma, nes pareiškėjas nebegalės išvykti iš kilmės valstybės net teismui priėmus jam palankų sprendimą. Pareiškėjui didelė žala pasireikštų tuo, kad jį deportavus į (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje esant oficialiai sustabdytai ekstradicijos procedūrai, nebūtų patikrintas ekstradicijos pagrindų buvimas, nebūtų užtikrintas pareiškėjui garantuojamų teisių įgyvendinimas ekstradicijos procese, tarp kurių – ir teisė apskųsti sprendimą dėl ekstradicijos vykdymo. Išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, taip pat nebūtų užtikrinta pareiškėjo teisė į veiksmingą teisinę gynybą, tokiu būdu būtų pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo yra iš karto vykdytinas, todėl didelės žalos pareiškėjui atsiradimo grėsmė yra ne tik tikėtina, bet ir reali ar netgi neišvengiama.

Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, neįsigilino į visas reikšmingas faktines aplinkybes bei interesus ir nurodytus argumentus, kaip to reikalauja teismų praktika, teismo sprendimas yra formalus, priimtas neatsižvelgus į ypatingas individualias su pareiškėjo padėtimi bei asmeniu susijusias aplinkybes, kurias įvertinti yra būtina, ypač atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) veiksmus tarptautinės teisės požiūriu. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo ir galėjo kreiptis į atsakovą ir į suinteresuotą asmenį Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl vertinimo, kokia yra žmogaus teisių pažeidimo rizika, asmenį perduodant prašančiai valstybei, ypač tarptautinei agresorei, nesant baigtam ekstradicijos procesui, neužtikrinus visų saugiklių laikymosi bei kontrolės, nesuteikiant visų išduodamo asmens teisių apsaugos garantijų.

Pareiškėjas nesutinka, kad jis siekia, jog teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises, ir pažymi, kad pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiai, o nagrinėjamu atveju būtent ir siekiama, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų sureguliuoti santykiai tarp atsakovo ir pareiškėjo, užtikrinant pareiškėjo buvimą Lietuvoje, tokiu būdu nekeliant grėsmės jo teisių pažeidimui (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas pažymi, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas savaime nereiškia, kad tokiu būdu teismas apgintų pareiškėjo teises toje apimtyje, kokia nustatoma skundo reikalavimuose, tai garantuotų tik laikiną padėties sureguliavimą.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad, nesustabdžius Sprendimo vykdymo šioje stadijoje, palankus teismo sprendimas pareiškėjo atžvilgiu netektų jokios prasmės, nes negalėtų būti objektyviai įvykdytas, kadangi tik sustabdžius Sprendimą būdu galima užtikrinti pareiškėjo atžvilgiu priimto palankaus teismo sprendimo (panaikinti Sprendimą) vykdymą.

IV. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nesutinka, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius Sprendimo vykdymo, pareiškėjui kiltų reali ir nepataisoma žala, nes pareiškėjas nepateikė objektyvių tą patvirtinančių duomenų, nenurodė argumentų, tikėtinai pagrindžiančių skundo reikalavimo pagrįstumą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie jam iškeltą bylą dėl tėvynės išdavimo ar jam prilygstančių veiksmų, tyrimo dėl prieglobsčio suteikimo metu tokių duomenų taip pat nerasta. Atsakovo turimais duomenimis, 2019 m. vasario 22 d. (duomenys neskelbtini) paskelbė tarptautinę pareiškėjo paiešką dėl kitų pareiškėjo galimai įvykdytų nusikaltimų – kyšininkavimo ir korupcijos. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė.

Atsakovas nesutinka, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų užtikrinta pareiškėjo teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir pažymi, jog pareiškėjas yra atstovaujamas profesionalios teisininkės ir nepateikta įrodymų, jog pareiškėjas teismo posėdyje dalyvauti ar komunikuoti su savo atstove negalėtų nuotoliniu būdu, todėl nėra pagrindo vertinti, jog jo teisė į teisinę gynybą būtų pažeista.

Atsakovas, pasisakydamas dėl atskirojo skundo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turėjo kreiptis tiek į Migracijos departamentą, tiek ir į suinteresuotą asmenį – Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kuri pateiktų vertinimą dėl žmogaus teisių pažeidimo rizikos perdavus pareiškėją į kilmės valstybę, pažymi, jog ABTĮ nenustato teismui pareigos informuoti kitus proceso dalyvius apie pareiškėjo pateiktą prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bei įpareigoti kitus proceso dalyvius pateikti nuomonę dėl šio prašymo.

Atsakovas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas pareiškėjo ekstradicijos klausimas, todėl nebuvo jokio pagrindo prašyti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nuomonės dėl pareiškėjo pareikšto prašymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Sprendimo vykdymą iki kol įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pagal ABTĮ 70 straipsnio 3 dalį gali būti taikomos šios reikalavimo užtikrinimo priemonės: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galinčias kilti neigiamas pasekmes ateityje; be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017; kt.).

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 22S101167, kuriuo nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos bei nustatyti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei kitas Šengeno erdvės valstybes. Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo.

Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, atitinkamam administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui.

Prašymą taikyti jo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (sustabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas) pareiškėjas iš esmės argumentuoja tuo, kad jos nepritaikius ir pareiškėją deportavus į (duomenys neskelbtini), bus grubiai pažeidžiamos pareiškėjo teisės dėl (duomenys neskelbtini) institucijų prieš pareiškėją inicijuoto baudžiamojo persekiojimo proceso, kurio pradėjimo teisėtumas bei pagrįstumas nėra įvertintas, kaip to reikalauja ekstradicijos vykdymo instrukcijos bei tvarka, ir dėl to pareiškėjas patirs žalą, o jam palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjant pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu yra iškelta baudžiamoji byla dėl tėvynės išdavimo ar jam prilygstančių veiksmų. Atsakovo turimais duomenimis, 2019 m. vasario 22 d. (duomenys neskelbtini) paskelbė tarptautinę pareiškėjo paiešką dėl kitų pareiškėjo galimai įvykdytų nusikaltimų – kyšininkavimo ir korupcijos. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Atsakovo sprendimas nesuteikti prieglobsčio pareiškėjui buvo ginčijamas teisme, tačiau ir pirmosios instancijos teismas, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo skundą atmetė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiamas Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad jo prašymas dėl prieglobsčio suteikim jau yra išnagrinėtas; pareiškėjas nesutiko savanoriškai išvykti į kilmės valstybę, o kadangi pareiškėjas jau buvo neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos, todėl yra pagrindas manyti, jog jis gali pasislėpti; pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Įvertinusi byloje pateiktus duomenis bei pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog nepritaikius pareiškėjo nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjas ar kiti asmenys gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo atžvilgiu yra iškelta baudžiamoji byla dėl tėvynės išdavimo ar jam prilygstančių veiksmų, ir išsiuntus pareiškėją į jo kilmės valstybę, pareiškėjas patirs persekiojimą ir neatlygintiną ar sunkiai atlygintiną žalą, todėl minėti pareiškėjo argumentai negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę šiame proceso etape.

Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, jog esant sustabdytam pareiškėjo atžvilgiu vykdomam ekstradicijos procesui, išsiuntus pareiškėją į jo kilmės valstybę, pareiškėjas patirs neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą, nes bus pažeistos jo teisės į teisingą ekstradicijos procesą, pažymėtina, jog Įstatymo nuostatų taikymo prasme pareiškėjo atžvilgiu vykdymas jo ekstradicijos procesas pats savaime nėra pagrindas taikyti ABTĮ 70 straipsnyje nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-445-556/2020).

Aplinkybė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas negalės tinkamai ginti savo galimai pažeistų teisių bylos nagrinėjimo metu, taip pat nesudaro pagrindo pritaikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas yra sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatais L. B. ir R. B., kuri pareiškėjo vardu ir pateikė teismui skundą. Todėl teigti, jog pareiškėjas negalės tinkamai ginti savo teisių ir interesų, ar bus pažeisti bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai principai, nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo nepagrindė. Jis, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių reikalavimui šioje byloje užtikrinti. Teisėjų kolegijos nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju taip pat neatitiktų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo taikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo P. C. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. C. (P. C.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis