13a74e85-c01c-4df7-9fa9-3dc0e286fce2 · Prienų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-305-878/2012Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00147-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos 78.2.2.; 116.1.;128.2. PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 24 d.Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai A. O. G. ir jos atstovui advokatui Albertui Bandžiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. O.

G. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių iÅ¡laikymo ir teisės į iÅ¡laikymÄ turėjimo faktų nustatymo ir n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad ji turėjo teisę sÅ«naus R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2007 m. vasario 28 d., mirties dienÄ gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ ir buvo jo iÅ¡laikoma. PareiÅ¡kime nurodė, kad jos sÅ«nus R.

G., dirbdamas UAB „Elsera“ (juridinio asmens kodas 123492533) betonuotoju, 2007 m. vasario 28 d. daugiabučio gyvenamojo namo Savanorių pr. 11A, Vilniuje statybos objekte įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu, kurį tyrė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius, 2007 m. kovo 23 d. surašęs nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ Nr. 01, buvo mirtinai sužalotas. R. G., dirbdamas UAB „Elsera“, buvo draustas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau - Ä®statymas) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl, įvykus mirtinam nelaimingam atsitikimui, Å¡io įstatymo 26 ir 27 straipsnių pagrindu R.

G. motina pareiškėja A. O. G. įgijo teisę gauti periodinę bei vienkartinę draudimo išmokas apdraustajam mirus. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-0364-602/2012 buvo iš dalies patenkintas pareiškėjos A. O. G. skundas dėl sprendimų panaikinimo, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. 6-15-799 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. (11.1) 1-3868, kuriais nelaimingas atsitikimas darbe su R.

G. buvo pripažintas nedraudiminiu, buvo panaikinti, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius buvo įpareigotas 2007 m. vasario 28 d. įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ darbe su R. G. pripažinti draudiminiu įvykiu. Suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 2012 m. vasario 3 d. yra pateikti pareiÅ¡kėjos Adelės, O. G. praÅ¡ymai skirti jai vienkartinę ir periodinę draudimo iÅ¡mokas apdraustajam mirus. Sprendžiant draudimo iÅ¡mokų paskyrimo pareiÅ¡kėjai A.

O. G. klausimÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius privalės vadovautis Ä®statymo 26 straipsnio bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 75-84 punktų normomis. Socialinio draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu apdraustasis dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba Å«mios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, mirÅ¡ta, teisę į periodinę draudimo iÅ¡mokÄ turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti jo iÅ¡laikymÄ , taip pat mirusiojo vaikai (vaikas), gimę (gimęs) praėjus ne daugiau kaip 300 dienų po jo mirties.

Konkretizuojant asmenų, kuriems mokama periodinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus sÄ raÅ¡Ä , Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktas mini kitus nedarbingus asmenis, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo gauti jo iÅ¡laikymÄ . Å iame punkte nurodoma, jog Å¡ių asmenų iÅ¡laikymo ar teisių į iÅ¡laikymÄ faktas įrodomas teismo tvarka, o asmenų nedarbingumo faktas nustatomas Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos (toliau – ir VMSEK) arba teismo sprendimu.

Beveik analogiÅ¡kas teisinis reglamentavimas dėl periodinės draudimo iÅ¡mokos apdraustajam mirus skyrimo ir mokėjimo yra numatytas ir Socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatuose. Nuostatų 75 punktas numato, jog apdraustajam (Å¡ių Nuostatų 3.1-3.5 punktai) mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar Å«mios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, teisę į periodinę draudimo iÅ¡mokÄ turi nedarbingi asmenys, kurie jo mirties dienÄ buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba turėjo teisę gauti jo iÅ¡laikymÄ , taip pat mirusiojo vaikai (vaikas), gimė (gimęs) po jo mirties.

Nedarbingais mirusiojo iÅ¡laikomais asmenimis Nuostatų 76 punkto pagrindu laikomi ir periodinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus mokama: kitiems nedarbingiems asmenims, kurių nedarbingumo faktas nustatytas VMSEK arba teismo sprendimu, teismo tvarka įrodžiusiems iÅ¡laikymo ar teisių į iÅ¡laikymÄ faktÄ , - jų nedarbingumo laikotarpiu (Nuostatų 76.7. punktas). Remiantis Å¡iomis Ä®statymo bei Nuostatų normomis, tam, kad pareiÅ¡kėjai A. O. G. bÅ«tų paskirta periodinė draudimo iÅ¡moka, mirus jos sÅ«nui R.

G., reikia teismine tvarka įrodyti, jog pareiÅ¡kėja buvo sÅ«naus iÅ¡laikoma arba turėjo teisę gauti jo iÅ¡laikymÄ . PareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti faktas, jog ji turėjo teisę gauti iÅ¡ sÅ«naus iÅ¡laikymÄ ir buvo sÅ«naus iÅ¡laikoma, turi juridinę reikÅ¡mę, nes jį nustačius, pareiÅ¡kėja įgytų teisę gauti valstybės garantuotÄ socialinę garantijÄ , - socialinio draudimo periodinę iÅ¡mokÄ mirus sÅ«nui R. G.. PareiÅ¡kėja neturi dokumentų, patvirtinančių jos iÅ¡laikymo fakto.

Be to, ji kitokiu bÅ«tu, kaip tik teismine tvarka, neturi galimybės įrodyti jos iÅ¡laikymo fakto, nes sÅ«nus R. G. yra miręs.PareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu savo praÅ¡ymÄ palaikė ir paaiÅ¡kino, kad sÅ«nus R. G. gyveno kartu su ja jos namuose PadriežiÅ¡kių kaime ir jÄ iÅ¡laikė. Jis dirbo statybose, jo atlyginimo dydžio nepamena, taip pat nepamena, kiek laiko jis dirbo. Kitas jos sÅ«nus buvo žuvęs anksčiau, Å¡iuo metu likusi tik duktė. PareiÅ¡kėja gauna pensijÄ , po sÅ«naus Romo mirties Å¡iuo metu gyvena pas dukrÄ .Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimÄ (b.l. 24-25) į pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2012 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 6-15-234 pareiÅ¡kėjos sÅ«nui R.

G. 2007 m. vasario 28 d. įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ darbe pripažino draudiminiu įvykiu, o 2012 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 6-18-611, vadovaujantis Ä®statymo 26 straipsniu bei Nuostatų 75, 76, 76.5, 99 punktais, nuspręsta A. O. G. neskirti periodinės draudimo iÅ¡mokos apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu, nes nėra pateiktas teismo sprendimas, patvirtinantis, kad mirusiojo motina A. O. G. buvo mirusiojo iÅ¡laikoma ar apdraustojo mirties dienÄ turėjo teisę gauti jo iÅ¡laikymÄ .

PraÅ¡omo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas yra reikÅ¡mingas sprendžiant pareiÅ¡kėjos teisės gauti periodines draudimo iÅ¡mokas apdraustajam mirus atsiradimo pagal Ä®statymÄ klausimÄ . A. O. G. yra sulaukusi senatvės pensijos amžių, tačiau vien tai negali patvirtinti jos iÅ¡laikymo bÅ«tinumo.Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius teismo posėdyje nedalyvavo, bylÄ prašė nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b.l. 34). Apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje vietÄ ir laikÄ suinteresuotam asmeniui praneÅ¡ta tinkamai (b.l. 33).

Byla iÅ¡nagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis). PareiÅ¡kimas atmestinas.Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis numato, jog apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo Å¡eimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo iÅ¡moka pagal Å¡io Ä®statymo 26 straipsnį. Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu apdraustasis dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba Å«mios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, mirÅ¡ta, teisę į periodinę draudimo iÅ¡mokÄ turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti jo iÅ¡laikymÄ , taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) praėjus ne daugiau kaip 300 dienų po jo mirties; pagal 1 dalies 5 punktÄ , Å¡i iÅ¡moka mokama ir kitiems pripažintiems nedarbingais ar iÅ¡ dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d.

– invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo gauti jo iÅ¡laikymÄ ; Å¡ių asmenų iÅ¡laikymo ar teisių į iÅ¡laikymÄ faktas įrodomas teismo tvarka, o jų nedarbingumo faktas nustatomas NDNT arba teismo sprendimu. Nuostatų 75 punkte nustatyta, kad apdraustajam (Å¡ių Nuostatų 3.1–3.5 punktai) mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar Å«mios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, teisę į periodinę draudimo iÅ¡mokÄ turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti jo iÅ¡laikymÄ , taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) praėjus ne daugiau kaip 300 kalendorinių dienų po jo mirties.

Nuostatų 94.6 punktas nustato, kad siekdamas gauti periodinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus, asmuo be kitų dokumentų privalo pateikti teismo sprendimÄ , įrodantį praÅ¡ančiojo asmens iÅ¡laikymo faktÄ . Pagal Nuostatų 76.5 punktÄ kiti pripažinti nedarbingais ar iÅ¡ dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) arba sukakę senatvės pensijos amžių asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo gauti jo iÅ¡laikymÄ , laikomi nedarbingais mirusiojo iÅ¡laikomais asmenimis ir jiems mokama periodinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus, o Å¡ių asmenų iÅ¡laikymo ar teisių į iÅ¡laikymÄ faktas įrodomas teismo tvarka (...).Taigi, pareiÅ¡kėjos praÅ¡omi nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintys faktai, jog ji sÅ«naus R.

G. mirties dienÄ buvo jo iÅ¡laikoma ir turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ , pareiÅ¡kėjai turės juridinę reikÅ¡mę, nes jai, remiantis aukščiau paminėtomis teisės normomis, atsirastų subjektinė teisė - gauti periodinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam R. G. mirus. PareiÅ¡kėjai neturint Å¡iuos faktus patvirtinančių dokumentų ir negalint kitokiu bÅ«du juos gauti, iÅ¡laikymo ir teisės į iÅ¡laikymÄ faktai nustatinėtini teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Ä®statyme vartojama sÄ voka „iÅ¡laikymas“ nėra atskleidžiama.

Kalbine prasme „iÅ¡laikymas“ reiÅ¡kia lėšų teikimÄ asmeniui, kad Å¡is galėtų pragyventi. Taigi galima teigti, kad iÅ¡laikymo reikalingumas ar jo faktinis teikimas įstatymų siejamas su tuo, kad asmuo dėl objektyvių priežasčių neturi pajamų arba jų turi per mažai (nepilnametis, nedarbingas dėl savo amžiaus (sulaukęs senatvės pensijos amžiaus) arba sveikatos bÅ«klės (neįgalus, invalidas), arba kitų svarbių priežasčių (prižiÅ«rėjo, augino mirusiojo nepilnamečius vaikus; mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties).

Kasacinio teismo praktikoje nekart pasakyta, jog bylose dėl asmens iÅ¡laikymo fakto nustatymo teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar pareiÅ¡kėjui teikiama turtinė pagalba buvo pagrindinis ir nuolatinis jo pragyvenimo Å¡altinis, taip pat iÅ¡laikymo trukmę, jeigu ji teisiÅ¡kai reikÅ¡minga. Å ios bylos nagrinėjimo dalykas yra nustatyti ne pareiÅ¡kėjai sÅ«naus teikto iÅ¡laikymo apskritai faktÄ , bet tokio pareiÅ¡kėjos iÅ¡laikymo, kuris buvo pagrindinis ir nuolatinis jos pragyvenimo Å¡altinis, faktÄ , nes tik Å¡is gali turėti juridinę reikÅ¡mę – sukelti pareiÅ¡kėjai teisinių pasekmių (jį nustačius, pareiÅ¡kėja įgytų teisę į periodinę iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus, nes pagal Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas Å¡io Ä®statymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų Å¡eimos nariams).

IÅ¡laikymas suvokiamas kaip materialinių ir kitokių asmens pragyvenimui reikalingų iÅ¡teklių teikimas nuolat ir esminio dydžio (sudaro jo gyvenimo poreikių pagrindinę dalį).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.205 straipsnyje nustatyta pilnamečių vaikų pareiga iÅ¡laikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rÅ«pintis. IÅ¡laikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų Å¡eiminę ir turtinę padėtį, kitas bylai svarbias aplinkybes, be to, nustatant iÅ¡laikymo dydį, privalu atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigÄ iÅ¡laikyti tėvus.

Tokiu pagrindu egzistuojančiÄ iÅ¡laikymo prievolę gali patvirtinti faktiÅ¡kai egzistuojantys iÅ¡laikymo santykiai: kai asmeniui iÅ¡laikymas yra reikalingas, jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti bÅ«tinų savo poreikių, o iÅ¡laikymÄ privalantis teikti asmuo tokius iÅ¡laikomojo poreikius tenkina, teikdamas bÅ«tinas lėšas, maistÄ , bÅ«stÄ ar kitais bÅ«dais. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja yra R. G., gim. (duomenys neskelbtini), motina (b.l. 5).

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenęs(duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki mirties dirbęs UAB „Elsera“ betonuotoju (b.l. 6-7), 2007 m. vasario 28 d. buvo sužalotas nelaimingo atsitikimo darbe metu ir nuo patirtų sužalojimų mirė (b.l. 6-7, 8, 9-14). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-0364-602/2012 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius įpareigotas 2007 m. vasario 28 d.

įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ darbe su R. G. pripažinti draudiminiu įvykiu (b.l. 9-14). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2012 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 6-15-234 pareiÅ¡kėjos sÅ«nui R. G. 2007 m. vasario 28 d. įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ darbe pripažino draudiminiu įvykiu (b.l. 27), o 2012 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 6-18-611 nusprendė A. O. G neskirti periodinės draudimo iÅ¡mokos apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu, nes nėra pateiktas teismo sprendimas, patvirtinantis, kad mirusiojo motina A.

O. G buvo mirusiojo iÅ¡laikoma ar apdraustojo mirties dienÄ turėjo teisę gauti jo iÅ¡laikymÄ (b.l. 26). A. O. G nuo 1995 m. spalio 24 d. įregistruota nuosavybės teisė į gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir penkis Å«kinius pastatus bei kiemo statinius (duomenys neskelbtini) (b.l. 49-51) bei nuo 2009 m. rugpjūčio 19 d. į 0,3885 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 52-51). A. O. G už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2007 m. vasario 28 d. iÅ¡mokėta iÅ¡ viso 523,81 Lt senatvės ir naÅ¡lių pensijos (b.l. 53-54), 2012 m. vasario 21 d. iÅ¡mokėta 135600,00 Lt vienkartinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus (b.l. 60).Byloje jokių raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjos iÅ¡laikymo faktÄ , jos sÅ«naus iki mirties gautas pajamas nėra.

Pareiškėja savo pačios gaunamų pajamų (pensijos) ir sūnaus atlyginimo dydį, tai, kiek sūnus teikė jai išlaikymo, bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes paaiškino nepamenanti. Tik pareiškėjos dukra N. Č. parodė, jog brolis duodavo mamai pinigų vaistams, paremontuodavo motinos namus. Liudytoja A. V. parodė, kad R. G. motinai pirkdavo vaistus, duodavo pinigų, po 200 litų ir daugiau, liudytoja A. J. parodė, jog R. G. motinai parnešdavo maisto. Nei pareiškėja, nei kuri nors jos kviestų liudytojų nepatvirtino fakto, kad R.

G. reguliariai teikė motinai materialinį iÅ¡laikymÄ , kuris buvo nuolatinis ir pagrindinis pareiÅ¡kėjos pragyvenimo Å¡altinis. Kaip parodė apklaustos liudytojos, pareiÅ¡kėja neturėjo kokių nors specialiųjų poreikių, ji nuosavybės teise valdė sodybÄ , naudojosi 36 arų žemės sklypu, augino karvę, turėjo darÅ¾Ä , gavo pensijÄ . Tai, kad pareiÅ¡kėja turėjo sodybÄ ir minėtÄ Å¾emės sklypÄ , patvirtina ir pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys. PareiÅ¡kėjos dukra parodė, jog motinai skiriami vaistai buvo iÅ¡ dalies kompensuojami.

Byloje nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėjai buvo paskirtas nuolatinis gydymas, kad vaistams ji turėjo iÅ¡leisti dideles pinigų sumas. PareiÅ¡kėja taip pat neturėjo jokių iÅ¡laikytinių. PareiÅ¡kėja sÅ«naus mirties momentu turėjo nuosavÄ bÅ«stÄ ir gavo senatvės ir naÅ¡lės pensijas, iÅ¡ viso 2007 m. vasario mėnesį jai iÅ¡mokėta 523,81 Lt. Tuo metu, t.y. nuo 2007 m. sausio 1 d. patvirtinta minimalioji mėnesinė alga buvo 600 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo 1 punktas), taigi, pareiÅ¡kėja sÅ«naus mirties momentu gavo pajamas, praktiÅ¡kai atitinkančias CK 6.461 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl vieno mėnesio trukmės iÅ¡laikymo vertės. Liudytojos parodė, jog R.

G. duodavo motinai pinigų, parneÅ¡davo maisto, taip pat paremontavo jos namus, tačiau toks R. G. elgesys, atsižvelgiant į tai, jog jis neturėjo nuosavo bÅ«sto ir ilgÄ laikÄ gyveno motinos namuose, visiÅ¡kai suprantamas ir negali bÅ«ti traktuojamas kaip motinos iÅ¡laikymas, nes vedant bendrÄ Å«kį su motina, tokiu bÅ«du R. G. tenkino ir savo paties bÅ«tinuosius poreikius. PareiÅ¡kėja niekuo nepagrindė, jog jos pačios turimas turtas ir gaunamos pajamos buvo nepakankamos bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms tenkinti.

Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjos bÅ«tinuosius poreikius, taip pat atsižvelgia į liudytojos N. Č. parodymus, jog Å¡iuo metu pareiÅ¡kėja pragyvena iÅ¡ tų pačių pajamų, t.y. senatvės ir naÅ¡lės pensijų, kurias pareiÅ¡kėjos dukra naudoja netgi ir savo pačios poreikiams, be to, iki Å¡iol pareiÅ¡kėja nėra pardavusi savo turimo nekilnojamojo turto, taigi, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjai iki Å¡iol pakanka tų pačių pajamų ir turimo kito turto jos poreikiams patenkinti.Teisė reikalauti priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ pilnamečių vaikų yra siejama su kelių juridinių faktų egzistavimu, t.y. pirma, iÅ¡laikymo reikalaujantys tėvai turi bÅ«ti nedarbingi ir, antra, jų materialinė padėtis turi objektyviai neleisti jiems patenkinti savo poreikių.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien geranoriÅ¡kas nereguliarus turtinės pagalbos suteikimas asmeniui savaime nereiÅ¡kia, jog toks iÅ¡laikymas yra pagrindinis remiamo asmens pragyvenimo Å¡altinis, juolab, kad pareiÅ¡kėjos sÅ«nus ilgÄ laikÄ gyveno jos pačios namuose, naudojosi pareiÅ¡kėjos turimu turtu. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjai buvo sÅ«naus teikiama materialinė parama nuolat ir ta parama buvo jos nuolatinis ir pagrindinis pragyvenimo Å¡altinis.

IÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, jog pareiÅ¡kėja turėjo savo bÅ«stÄ , ji pati kurį laikÄ netgi sudarė sÅ«nui galimybę gyventi jai priklausančiame name, be to, ji turėjo žemės sklypÄ ir gavo pajamas, kurių užteko apsirÅ«pinti maistu ir kitų bÅ«tinų poreikių tenkinimu. Todėl darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo konstatuoti egzistavusius iÅ¡laikymo santykius ar tai, jog pareiÅ¡kėja sÅ«naus mirties momentu atitiko CK 3.205 straipsnio 1 dalyje nustatytus iÅ¡laikymo reikalingumo kriterijus.

Todėl nurodytų aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atmestinas.IÅ¡ pareiÅ¡kėjos A. O. G valstybei priteistina 28,30 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ atmesti.IÅ¡ pareiÅ¡kėjos A. O. G priteisti 28,30 Lt (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis litus 30 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, Å¡ias iÅ¡laidas nurodant sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, bankÄ â€“ AB „Swedbank“, įmokos kodÄ â€“ 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                              Inga Liubinienė