2024-03-20 Nr. AB-4765-3-61-3-04253-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-491-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04253-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Budmat“ (ankstesnis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Budmat Steel Service“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Budmat Steel Service“ skundą (dabar – uždaroji akcinė bendrovė „Budmat“) atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, bankrutuojanti viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujama nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Budmat“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Budmat Steel Service“) (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skunde prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 205 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. pareiškėjas su viešąja įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) 2014 m. sausio 13 d. sudarė sutartį Nr. PTO/14/1370 „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“, pagal kurią PTO įsipareigojo organizuoti pareiškėjo užsakymuose nurodytos pakuotės atliekų rūšies ir kiekio sutvarkymą. PTO, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjo pakuočių atliekų tvarkymą 2015 metais ir pareiškėjui 2016 m. vasario 4 d. išrašė patvirtinimą apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių vykdymą Nr. 1514V10001-5513-1580 (toliau – ir Patvirtinimas), t. y. 24,195 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą už 2015 metus. Pagal sutartį pareiškėjas PTO už metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą sumokėjo priklausančias pinigines sumas. Šis Patvirtinimas, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalimi, patvirtino pareiškėjo teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl, remdamasis juo, pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. vasario 11 d. pateikė deklaruotą 0 Eur mokestį;

2.1. Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2017 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas), kuriuo panaikino PTO išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą. Šiuo sprendimu buvo panaikinti apie 1 800 įvairioms įmonėms išduoti patvirtinimai. Dėl šio sprendimo PTO su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris skundą priėmė nagrinėti;

2.2. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Alytaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris (toliau – ir Poskyris) atliko pareiškėjo patikrinimą ir surašė 2018 m. rugsėjo 24 d. patikrinimo aktą Nr. A-16 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Pareiškėjas dėl šio Patikrinimo akto pateikė pastabas, kuriose atkreipė dėmesį į susiklosčiusią neeilinę situaciją ir aplinkybes ir prašė jas įvertinti. Nepaisant pateiktų pastabų, Departamentas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir nustatė 48 278 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis;

2.3. pareiškėjas yra tinkamai ir laiku įvykdęs pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. sutarties su PTO pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavęs pakuočių atliekų tvarkymą. Pareiškėjui tinkamai ir laiku įvykdžius pareigas neturi ir negali kilti iš to neigiamos pasekmės, inter alia (be kita ko) pareiga sumokėti mokestį. Dėl to, kad Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu buvo panaikintas pareiškėjui PTO išduotas Patvirtinimas, nėra pareiškėjo neteisėtų veiksmų ar kaltės. Kadangi UAB „Metrail“ nevykdė savo įsipareigojimų, galimai klastojo dokumentus, todėl šiai bendrovei dėl galimai nusikalstamos veiklos buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00069-13 ir ši byla perduota teismui. Šiuo atveju pareiškėjui yra skiriama sankcija (kyla atsakomybė) nesant jo kaltės, o pagal bendrą teisės principą nėra ir negali būti atsakomybės be kaltės, todėl vien šiais pagrindais Sprendimas yra neteisėtas iš esmės;

2.4. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas, kurio pagrindu atliktas patikrinimas ir priimtas Sprendimas, yra neteisėtas. Nei Įstatymas, nei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) nereguliuoja kolektyvaus atliekų tvarkymo organizacijos gamintojams ir importuotojams išduotų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą pripažinimo išduotais neteisėtai ar panaikinimo klausimų, nenumato nei tokio sprendimo priėmimo pagrindų, nei procedūrų, nei tokius sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo subjektų, todėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas pažeidžia įstatymo viršenybės principą, o atliktos procedūros peržengia šiai įstaigai suteiktos kompetencijos ribas. Pareiškėjui patvirtinimai buvo išrašyti 2015 metams, jų pagrindu pareiškėjas pateikė mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas už 2015 metus bei pasinaudojo įstatyme numatyta mokesčio už aplinkos teršimą mokestine lengvata ir tuo metu nebuvo jokios teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę regiono aplinkos apsaugos departamentams ar bet kuriai kitai institucijai panaikinti patvirtinimus ir atitinkamai pareiškėjui teisę į mokestinę lengvatą, todėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas priimtas į procedūras neįtraukus pareiškėjo ir taip pažeidus procedūras, turėjusias užtikrinti suinteresuotų asmenų įtraukimą ir teisę būti išklausytam prieš priimant su pareiškėjo interesais susijusį sprendimą;

2.5. iš Sprendimo turinio nėra aišku, ar atsakovas, priimdamas Sprendimą, atsižvelgė, jei taip, tai į kurias pareiškėjo pastabas arba kodėl į jas neatsižvelgė. Sprendime nepateikiami jokie argumentai, o tik abstrakčiai nurodoma, kad „įvertinęs įmonės pateiktas rašytines pastabas bei juos pagrindžiančius dokumentus“. Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl turėtų būti vertinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas;

2.6. Sprendimu patvirtintame Patikrinimo akte nurodoma, kad patikrinimo tikslas ir rūšis – planinis teminis patikrinimas, mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas už 2015 metus. Patikrinimo aktą surašiusios Departamento Apskaitos ir mokesčių kontroles skyriaus interneto svetainėje duomenų apie pareiškėjo patikrinimą nerasta. Pareiškėjo vardu buvo gautas tik elektroninis laiškas su prašymu pateikti tam tikrus dokumentus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 „Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 2 punktu, Departamentas kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 1 d. teises aktų nustatyta tvarka sudaro Kontroliuojamų objektų patikrinimo planą, į kurį įrašo numatytus patikrinti Mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojus, kas pareiškėjo atveju nebuvo atlikta ir tai daro atliktą patikrinimą neteisėtu.

3. Pareiškėjas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, konstatuota, kad PTO pareiškėjui išrašytas Patvirtinimas yra neteisėtas. Nors Patvirtinimas buvo pripažintas neteisėtu, pareiškėjo skundas turėtų būti patenkintas ir skundžiamas Sprendimas panaikintas. Šiuo atveju nebuvo nustatyti jokie pareiškėjo padaryti pažeidimai ar kaltė, vykdant teisės aktais nustatytas gamintojams ir importuotojams pareigas. PTO išduoto Patvirtinimo panaikinimas, dėl ko kildinama pareiga pareiškėjui sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, pritaikyta išimtinai dėl UAB „Metrail“ neteisėtų veiksmų ir valstybės institucijų, turėjusių pareigą kontroliuoti atliekų sutvarkymo procedūrą ir ją vykdančius subjektus, netinkamo (nepakankamo) veikimo. UAB „Metrail“ ginčo laikotarpiu buvo įrašyta į valstybės administruojamą ir prižiūrimą Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą. Taigi, būtent Aplinkos apsaugos agentūra ir Departamentas turėjo pareigą tikrinti UAB „Metrail“ veiklą, bet šios pareigos nevykdė arba vykdė netinkamai, o pareiškėjas, kaip ir kiti gamintojai ir importuotojai, turi būti laikomi nukentėjusiais nuo UAB „Metrail“ nusikalstamos veikos. Pareiškėjas, tinkamai įvykdęs visas jam tenkančias pareigas, remdamasis PTO išduotu Patvirtinimu, jau yra pasinaudojęs mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis lengvata, todėl Departamentas įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius ir tokiu būdu sukėlė teisinio neaiškumo ir neapibrėžtumo situaciją, kuri pažeidžia teisėtai veikusio ūkio subjekto interesus. Prievolė sumokėti mokestį už aplinkos teršimą yra neproporcinga, juolab, kad mokestis yra beveik 50 000 Eur ir tai yra reikšminga suma pareiškėjui, ypač įvertinant tai, kad jis jau yra patyręs išlaidų, apmokėdamas už metalinių pakuočių sutvarkymą. Nurodyta situacija taip pat pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, kadangi valstybės institucijos gali bet kuriuo metu, praėjus keleriems metams, nuspręsti kad atliekų tvarkytojas pakuočių atliekas visgi sutvarkė netinkamai bei pareikalauti, kad gamintojai ir importuotojai sumokėtų mokestį už aplinkos teršimą.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, nurodydamas, kad:

4.1. pareiškėjas pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti PTO. Pareiškėjas, pasirinkdamas kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, žinojo apie išliekančią jam pareigą Įstatymu nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Vilniaus RAAD 2017 m. lapkričio 8 d. atlikęs PTO patikrinimą, 2017 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino PTO pareiškėjui išrašytą 24,195 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą už 2015 metus Nr. 1514VI0001-5513-1580. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-9547 informavo pareiškėją apie prievolę iki 2018 m. vasario 15 d. apsiskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2015 metus, tačiau pareiškėjas nei iki nustatyto termino, nei iki Poskyrio vykdyto patikrinimo pradžios, VMI patikslintų deklaracijų nepateikė ir mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2015 metus nesumokėjo;

4.2. Poskyris 2018 m. rugsėjo 24 d. atliko patikrinimą, kurio metu įvertinęs pareiškėjo patikrinimo metu pateiktus 2015 metų pakuočių apskaitos dokumentus, PTO pareiškėjui išduotą Patvirtinimą ir tai, kad Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu panaikino Patvirtinimą, nustatė, jog pareiškėjas 2015 metais neįvykdė metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduoties. Poskyris, atsižvelgdamas į tai, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2015 metais neįvykdė metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduoties, apskaičiavo nesumokėtą mokėtiną mokestį už 2015 metų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektą metalinę pakuotę – 48 278 Eur;

4.3. Departamento direktorius, išnagrinėjęs Patikrinimo aktą, įvertinęs pareiškėjo pateiktas 2018 m. spalio 22 d. rašytines pastabas bei jas pagrindžiančius dokumentus, nesant įsiteisėjusios teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kuriomis būtų sustabdytas Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas, Sprendimu patvirtintino Patikrinimo aktą bei mokestinę prievolę už 2015 metus – 48 278 Eur.

5. Atsakovas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad, teikdamas pastabas dėl Patikrinimo akto, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie būtų teisiškai pagrįsti ir svarbūs tvirtinant patikrinimo rezultatus ir kurie įrodytų, kad metalinės pakuotės atliekos būtų sutvarkytos ir įvykdyta metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo – perdirbimo užduotis. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 132 straipsniu, Patikrinimo aktas ir mokestinė prievolė už 2015 metus (48 278 Eur) buvo patvirtinti ginčijamu Sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl PTO pareiškėjui 2016 m. vasario 4 d. išrašyto Patvirtinimo, kurį PTO išrašė UAB „Metrail“ išrašyto dokumento Nr. 1514VI0006-4994-5513 pagrindu, paliko nepakeistą. Tai reiškia, kad Patvirtinimas Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu panaikintas pagrįstai ir teisėtai.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir AM) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, nurodydamas, kad:

6.1. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas teismine tvarka nėra nuginčytas. Nenuginčyti viešojo administravimo sprendimai, kurių galiojimas nėra sustabdytas, laikytini galiojančiais ir yra vykdytini. Atsižvelgiant į tai mano, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, turėjo teisę remtis Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu;

6.2. pareiškėjo skundo teiginiai, kad atsakovui teisės aktai nesuteikia teisės priimti ginčijamo Sprendimo, kad sprendimas priimtas pažeidžiant įstatymo viršenybės principą, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo principus, yra neįrodyti ir nepagrįsti teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis atliekų tvarkymą, mokesčių nustatymo, apskaičiavimo ir kontrolės vykdymą, bei bylos faktinėmis aplinkybėmis. Teisės aktuose yra nustatytos teisės ir pareigos gamintojams ir importuotojams, kurias jie turi vykdyti atliekų tvarkymo srityje. Be to, teisės aktai tiek patvirtinimų išrašymo metu, tiek sprendimo dėl jų panaikinimo, tiek šioje byloje ginčijamo Sprendimo priėmimo metu nustatė, kada gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, kada gamintojai ir importuotojai turi sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais pagrindus ir tvarką;

6.3. jeigu panaikinami dokumentai, kurių pagrindu asmuo grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, mokesčio lengvata netaikytina. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir išieškojimo klausimai, kurie nenustatyti Įstatymo, reglamentuoti MAĮ, kurio nuostatos taikytinos pagal analogiją. MAĮ nustato, per kiek laiko galima apskaičiuoti (perskaičiuoti) mokesčius. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą ir į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos). Prie Sprendimo yra pridėtas Patikrinimo aktas, kuris patvirtintas šiuo Sprendimu, ir kuris yra sudedamoji Sprendimo dalis. Patikrinimo akte nurodytos tiek nustatytos faktinės aplinkybės, tiek teisės aktai, kurių pažeidimai nustatyti ir kuriais remiantis apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą. Taigi, teisės aktai Departamentui suteikia teisę priimti tokio pobūdžio sprendimą, Sprendime yra nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis jo priėmimo pagrindai.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

8. Teismas, be kita ko, nustatė, jog Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu patvirtino 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo 1 punktu nusprendė, jog patvirtinimai, nurodyti 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akto 1 priede (už 2015 metus), laikomi išrašytais neteisėtai. 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akto 1 priede nurodytas pareiškėjui išrašytas Patvirtinimas už 24,195 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą už 2015 metus. Poskyris atlikęs patikrinimą, priėmė Patikrinimo aktą, kuriuo nustatė, jog pareiškėjas nesumokėjo 48 278 Eur mokesčio už 2015 metus. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektą metalinę gaminių pakuotę. Ginčijamu Sprendimu patvirtintas Patikrinimo aktas ir pareiškėjas įpareigotas sumokėti 48 278 Eur. Departamentas 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktu Nr. ATKS-41 atliko neplaninį PTO patikrinimą ir dėl 2015 metų ataskaitinio laikotarpio nustatė, jog Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu panaikinti patvirtinimai (patvirtinimą gavęs gamintojas ir (ar) importuotojas, sutvarkytas pakuočių kiekis ir įrodančio dokumento numeris) sutampa su PTO pateiktais duomenimis ir su PTO pateikta informacija IKS sistemoje, kuria buvo remtasi 2017 m. lapkričio 8 d. atliekant PTO patikrinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjui išrašyto Patvirtinimo paliko nepakeistą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iki 2018 m. vasario 15 d. nepateikė VMI patikslintų deklaracijų ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2015 metus.

9. Atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepanaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalies, kuria pripažinta, jog pareiškėjui išrašytas Patvirtinimas yra išrašytas neteisėtai, taip pat į tai, kad pareiškėjas nustatytu terminu nesumokėjo Sprendimu nustatyto mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2015 metus, teismas sprendė, kad mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2015 metus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 „Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7 punktu, apskaičiuotas pagrįstai.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas patikrinimą atliko 2018 m. rugsėjo 24 d. ir pareiškėjo mokestinę prievolę už 2015 metus (48 278 Eur) patvirtino ginčijamu Sprendimu. Taigi, Departamentas 2018 m. pareiškėjui apskaičiavo mokestį ir už 2015 metus, nes pagal MAĮ 168 straipsnio 1 dalį 2018 m. galėjo būti apskaičiuojami mokesčiai už einamuosius 2018 metus ir už penkerius praėjusius metus.

11. Teismas vertino, kad Departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nustatyti, kad pareiškėjas privalo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatytą Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas) 7 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad yra pasinaudojęs šio mokesčio lengvata, kurią patvirtina pareiškėjui PTO išduotas Patvirtinimas.

12. Teismas nurodė, kad Įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 5 straipsnio 6 dalis nustatė, jog gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį <...>.

13. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjui PTO išrašyto Patvirtinimo, kurį PTO išrašė UAB „Metrail“ išrašyto dokumento pagrindu, paliko nepakeistą, todėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu panaikintas Patvirtinimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjui išlieka pareiga sumokėti 48 278 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2015 metų mokestinį laikotarpį, tai atsispindi Patikrinimo akte, kuris patvirtintas ginčijamu Sprendimu.

14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su neproporcingo mokesčio dydžio taikymu, nėra laikytinos pagrįstomis, kadangi Patvirtinimas buvo panaikintas, dėl to pareiškėjui kyla pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą metalinėmis pakuotėmis. Be to, pareiškėjas nepateikė teismui duomenų apie tai, kad atliekos buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sumažinti pareiškėjui nustatytą mokesčio dydį. Teismas darė išvadą, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas yra atmestas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

17.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo atveju nebuvo pažeistas proporcingumo principas. Be to, teismas nevertino ir visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų, kad ginčijamu administraciniu aktu taip pat buvo pažeisti pamatiniai atsakingo valdymo (gero administravimo) ir teisinės valstybės principai bei teisėtų lūkesčių principas;

17.2. nors PTO išrašytas Patvirtinimas buvo pripažintas neteisėtu (panaikintas), pareiškėjo skundas vis tiek turėjo (turi) būti patenkintas ir skundžiamas Sprendimas panaikintas. Nei šioje byloje ginčytu Sprendimu, nei pagal PTO skundą nagrinėtoje byloje dėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo nebuvo nustatyti jokie pareiškėjo padaryti pažeidimai ar kaltė, vykdant teisės aktais nustatytas gamintojams ir importuotojams taikytinas pareigas. Taigi, sankcija (Patvirtinimo panaikinimas), iš kurios kildinama pareiga pareiškėjui sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, pritaikyta išimtinai dėl UAB „Metrail“ neteisėtų veiksmų ir valstybės institucijų, turėjusių pareigą kontroliuoti atliekų sutvarkymo procedūrą ir ją vykdančius subjektus, netinkamo (nepakankamo) veikimo. UAB „Metrail“ ginčo laikotarpiu buvo įrašyta į valstybės administruojamą ir prižiūrimą Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą. Taigi, būtent Aplinkos apsaugos agentūra ir Departamentas turėjo pareigą tikrinti UAB „Metrail“ veiklą, bet šios pareigos nevykdė arba vykdė netinkamai, o pareiškėjas, kaip ir kiti gamintojai ir importuotojai, turi būti laikomi nukentėjusiais nuo UAB „Metrail“ nusikalstamos veikos ir dėl valstybės institucijų aplaidumo ir neveikimo;

17.3. pareiškėjas, tinkamai įvykdžiusi visas jai tenkančias pareigas, remdamasi PTO išduotu Patvirtinimu, jau yra pasinaudojusi mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis lengvata, todėl Departamentas įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius ir tokiu būdu sukėlė teisinio neaiškumo ir teisinio neapibrėžtumo situaciją, kuri pažeidžia teisėtai veikusio ūkio subjekto interesus. Pareiškėjas nepažeidė principo „teršėjas moka“, nes jau sumokėjo už atliekų tvarkymą, elgėsi sąžiningai, o už atsiradusius nuostolius yra atsakinga tik nusikaltimus padariusi UAB „Metrail“ (jos vardu veikę asmenys), su kuria pareiškėjas nebuvo ir nėra susijęs jokiais teisiniais ryšiais, ir kontroliuojanti institucija, kuri neatsakingai vykdė savo pareigas. Žalos atlyginimas ar sankcijos turi būti išieškomos iš galbūt nusikalstamas veikas atlikusių ar aplaidžiai veikusių asmenų ir negali būti perkeliamas sąžiningai veikusiems subjektams. UAB „Budmat“ yra įsitikinusi, kad jai kilusi prievolė sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis yra neproporcinga, juolab, kad mokestis yra beveik 50 000 Eur ir tai yra reikšminga suma pareiškėjui, ypač įvertinant tai, kad jis jau yra patyręs išlaidų apmokėdamas už metalinių pakuočių sutvarkymą;

17.4. Sprendimu pažeidžiamas proporcingumo principas, kadangi juo visa atsakomybė už pakuotės atliekų sutvarkymą yra perkeliama gamintojui-importuotojui bei taikant jam didžiules finansines sankcijas, tačiau neatsižvelgiant į pareiškėjo neteisėtų veiksmų ir kaltės nebuvimą. Sprendimas taip pat šiurkščiai pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, kadangi valstybės institucijos gali bet kuriuo metu, praėjus keleriems metams, nuspręsti, kad atliekų tvarkytojas pakuočių atliekas visgi sutvarkė netinkamai bei pareikalauti, kad gamintojai ir importuotojai sumokėtų mokestį už aplinkos teršimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje laikomasi principo, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims.

18. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

19.1. pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie gali įrodyti (pagrįsti), jog metalinių pakuočių atliekos (24,195 t) yra realiai (faktiškai) sutvarkytos, o būtent, kad pareiškėjas 2015 metais įvykdė metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduotį ir dėl to jis galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, kuri turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui išrašytas Patvirtinimas panaikintas, paliko nepakeistą. Pareiškėjas iki 2018 m. vasario 15 d. VMI patikslintų deklaracijų nepateikė ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2015 metus. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2015 metus, vadovaujantis Aprašo 7 punktu, apskaičiuotas pagrįstai;

19.2. pareiškėjui mokestis už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2015 metus apskaičiuotas nepraleidus senaties termino. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog kontroliuojanti institucija, šiuo atveju Departamentas, savo pareigas vykdė neatsakingai ir (ar) nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų. Be to, pareiškėjui Sprendimu sankcija nėra paskirta. Kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, pareiškėjui atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2015 metus, kurio pareiškėjas valstybei nemokėjo;

19.3. pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nebuvo nurodęs (ir nenurodo) jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, kad pareiškėjui apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir (ar) jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo rašytinius paaiškinimus dėl taikyto mokesčio dydžio (ne)proporcingumo, nes už atliekų tvarkymą pareiškėjas buvo sumokėjęs PTO, pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su neproporcingo mokesčio dydžio taikymu, nėra laikytinos pagrįstomis, kadangi PTO išduotas Patvirtinimas buvo panaikintas, dėl to pareiškėjui kyla pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo AM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo AM atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas sprendimo 16 punkte vertino pareiškėjo argumentus dėl (ne)proporcingumo. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1143-520/2023) taip pat pabrėžė, kad, nepateikus įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos ar dalis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjui apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir (ar) jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių.

22. Trečiasis suinteresuota asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad pagal MAĮ 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja AM ar jos įgaliota institucija, tačiau tik tiek, kiek pavesta pagal Įstatymą; tai, ar mokestis už aplinkos teršimą teisingai apskaičiuotas ir deklaruotas, patikrina, taip pat konsultacijas šio mokesčio mokėjimo klausimais teikia tik AM įgaliota institucija. Todėl nepasisakoma dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais skundžiamas Departamento Sprendimas. 2023 m. gegužės 15 d. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjo mokesčio už aplinkos teršimą mokestinė prievolė – 48 278,24 Eur. Mokestinė prievolė nustatyta Departamento Sprendimo pagrindu, sumokėjimo terminas – 2018 m. gruodžio 2 d. Vadovaujantis MAĮ 110 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgiant į pareiškėjo 2018 m. gruodžio 17 d. pateiktą informaciją, kad dėl 48 278,24 Eur mokesčio už aplinkos teršimą mokestinės prievolės teisme pradėtas mokestinis ginčas, minėtos sumos išieškojimo veiksmai, pasibaigus mokestinės prievolės sumokėjimo terminui, nebuvo pradėti.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo bankrutuojanti PTO, atstovaujama administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta patvirtinti Patikrinimo aktu priskaičiuotą 48 278 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotėmis 2015 metais, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmestas. Teismas konstatavo, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

26. Pareiškėjas su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo atveju nebuvo pažeistas proporcingumo principas. Be to, teismas nevertino ir visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų, kad ginčijamu Sprendimu buvo pažeisti pamatiniai atsakingo valdymo (gero administravimo), teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principai.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo, Įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, MAĮ, Aprašo nuostatos. Nagrinėjamo ginčo kontekste šių teisės aktų aktualios normos išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.

28. Byloje nustatyta, kad Vilniaus RAAD, atlikęs PTO patikrinimą, Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu panaikino PTO pareiškėjui išrašytą 24,195 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą už 2015 metus Nr. 1514VI0001-5513-1580. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo pareiškėją apie prievolę iki 2018 m. vasario 15 d. apsiskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2015 metus, tačiau pareiškėjas iki 2018 m. vasario 15 d. Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2015 metus nepatikslino, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už į vidaus rinką išleistą metalinių pakuočių kiekį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iki nustatyto termino VMI patikslintos deklaracijos nepateikė ir mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2015 metus nesumokėjo, Departamento Poskyris 2018 m. rugsėjo 24 d. atliko patikrinimą (Patikrinimo aktas), kurio metu, įvertinęs pareiškėjo patikrinimo metu pateiktus 2015 metų pakuočių apskaitos dokumentus, PTO pareiškėjui išduotą metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą Nr. 1514VI0001-5513-1580 už 2015 metus ir tai, kad Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu panaikino PTO pareiškėjui išrašytą metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą už 2015 metus 24,195 t metalinės pakuotės kiekiui, nustatė, jog pareiškėjas 2015 metais neįvykdė metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduoties bei apskaičiavo nesumokėtą mokėtiną mokestį už 2015 metų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektą metalinę pakuotę – 48 278 Eur. Departamento Poskyrio Patikrinimo aktas dėl paskaičiuoto 48 278 Eur mokesčio už aplinkos teršimą metalinėmis pakuotėmis už 2015 metus patvirtintas Departamento Sprendimu.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, konstatavo, jog Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736), kuriais eksplicitiškai Aprašo 55 ir 56 punktuose nustatyta, jog išrašytais neteisėtai ir negaliojančiais RAAD sprendimu, be kita ko, gali būti pripažįstami ir patvirtinimai. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodyta nutartimi Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui išrašytas Patvirtinimas panaikintas, paliko nepakeistą.

30. Vien tik nurodydamas atitinkamų principų pažeidimus, pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie gali įrodyti (pagrįsti), jog metalinių pakuočių atliekos (24,195 t) yra realiai (faktiškai) sutvarkytos, o būtent, kad pareiškėjas 2015 metais įvykdė metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduotį ir dėl to jis galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata. Be to, kaip jau minėta, pareiškėjas iki 2018 m. vasario 15 d. VMI patikslintų deklaracijų nepateikė ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2015 metus. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2015 metus, vadovaujantis Aprašo 7 punktu, apskaičiuotas pagrįstai.

31. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti byloje ginčijamą Sprendimą proporcingumo, o taip pat ir kitų principų, kontekste. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas vertino priskaičiuoto mokesčio dydį proporcingumo principo kontekste ir pažymėjo, kad pareiškėjas ir skunde nebuvo nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjui apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir (ar) jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių bei išsamiai pasisakė dėl pareiškėjui taikyto mokesčio dydžio neproporcingumo. Atsižvelgiant į tai, šiuos pareiškėjo argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog nei šioje byloje ginčytu sprendimu, nei pagal PTO skundą nagrinėtoje byloje dėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo nebuvo nustatyti jokie pareiškėjo padaryti pažeidimai ar kaltė, vykdant teisės aktais nustatytas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad byloje pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys taip pat kelia klausimą dėl jų kaltės nebuvimo. Pasisakydama dėl šių argumentų, išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą patvirtinimų galiojimas buvo siejamas su gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų galiojimu, todėl pastarųjų pripažinimas išrašytais neteisėtai ir panaikinimas sudaro pakankamą pagrindą remiantis tokiais dokumentais išrašytus patvirtinimus taip pat pripažinti išrašytais neteisėtai ir panaikinti, nereikalaujant papildomai nustatyti gamintojų ir (ar) importuotojų arba jų licencijuotos organizacijos kaltę. Vertintina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo kaltės klausimas taip pat nėra reikšmingas.

33. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai inter alia (be kita ko) suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimą). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtent paties pareiškėjo nepakankamas aktyvumas, atidumas ir rūpestingumas sukėlė jam teisines pasekmes. Todėl pareiškėjo teisės, vadovaujantis konstituciniais teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo, taip pat atsakingo valdymo (gero administravimo) principais, negintinos.

34. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pasisakė dėl mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) senaties termino. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Minėtu aspektu teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau dėl to nebepasisako.

35. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai savaime taip pat nekeičia padarytų išvadų arba yra teisiškai nereikšmingi. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl tokių argumentų ir su jais susijusių pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų. Pažymėtina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė nustatytomis bylos aplinkybėmis ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykį, priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Budmat“ (ankstesnis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Budmat Steel Service“) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis